Byla e2-962-866/2016
Dėl obligacijų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė,

2sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui,

3dalyvaujant ieškovui R. M., ieškovo R. M. atstovui advokatui V. J., atsakovo BAB „Bankas Snoras“ atstovui advokatui V. V.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui BAB „Bankas Snoras“ dėl obligacijų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

5ieškovas pareikštu ieškiniu prašo tarp ieškovo R. M. ir atsakovo BAB banko Snoras 2011 m. spalio 27 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) pripažinti negaliojančia, taikyti restituciją bei ieškovo R. M. pagal tarp jo ir atsakovo BAB banko Snoras 2011 m. spalio 27 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) sumokėtas lėšas, t. y. 14 480, 90 Eur (49 999, 65 Lt) grąžinti į ieškovo R. M. sąskaitą BAB banke Snoras ir pripažinti jas lėšomis BAB bankas Snoras sąskaitoje pagal banko sąskaitos arba pagal indėlio sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodo, kad 2010 m. spalio mėnesį su atsakovu vieneriems metams buvo sudaręs 30 000 Lt sumos terminuoto indėlio sutartį. Šios sutarties terminas turėjo pasibaigti 2011 m. spalio 27 d. ieškovas norėjo indėlio sutartį pratęsti ir papildyti 20 000 Lt suma, tačiau banko darbuotojai pasiūlius sudarė obligacijų sutartį.

7Ieškovui buvo paaiškinta, kad obligacijos išleistos pagal Vyriausybės vertybinių popierių komisijoje patvirtintą obligacijų programą. Nurodo, kad ieškovas net neabejojo, jog atsakovo, kaip banko įsipareigojimai jam, kaip klientui, liks ir toliau apdrausti įstatymų nustatyta tvarka, bei kad jis nerizikuoja prarasti savo šeimos sunkiai sutaupytus pinigus. Iki šios obligacijų pasirašymo sutarties sudarymo ieškovas apskritai nebuvo investavęs jokiame banke – laikė tik terminuotus indėlius. Nurodo, kad banko darbuotoja jam primygtinai siūlė nebepratęsti terminuoto indėlio, o įsigyti fiksuotų palūkanų obligacijas, kurių metinė palūkanų norma buvo didesnė negu tuo metu mokama už terminuotą indėlį, be to, obligacijų išpirkimo data buvo trumpa – 2012 m. lapkričio 5 d. Ieškovas, atsižvelgdamas į banko darbuotojų rekomendacijas, 2011 m. spalio 27 d. sudarė su atsakovu ginčo obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią jis įsigijo 500 vnt. bendros 49 999, 65 Lt sumos obligacijų. Nurodo, kad nei sutartyje, nei žodžiu jis nebuvo informuotas apie pasirašant minėtą sutartį egzistuojančią riziką, nors pačioje sutartyje ir buvo įtrauktas punktas, kad pasirašydamas šią sutartį investuotojas esą patvirtina, jog visos sutarties sąlygos su juo esą buvo aptartos bei paaiškintos prieš pasirašant sutartį, ir jis su jomis sutinka. Ieškovas manė, kad atsakovo įsipareigojimai dėl pinigų pagal šią sutartį grąžinimo, kaip ir terminuoto indėlio atveju, tebelieka apdrausti. Informacija, kad banko obligacijos neapdraustos ir kad tai nebuvo saugi investicija, ieškovui paaiškėjo jau 2011 m. gruodžio mėnesį, t.y. praėjus vos mėnesiui po ginčo obligacijų pasirašymo sutarties sudarymo, kada atsakovui buvo iškelta bankroto byla ir tapo žinoma, kad jo piniginės lėšos duotu atveju nėra apdraustos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ieškovas nebuvo ir nėra profesionalus investuotojas, be to, ginčo obligacijų pasirašymo sutartis buvo sudaryta terminuoto indėlio sutarties pagrindu. Todėl atsakovas turėjo prisiimti prievolę aiškiai bei suprantamai suteikti ieškovui visą reikiamą informaciją kaip neprofesionaliam investuotojui, kurios pagrindu jis būtų galėjęs suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką. Nurodo, kad ieškovas obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) su atsakovu 2011 m. spalio 27 d. neabejotinai sudarė esant apgaulei ir esminiam suklydimui, be to, atsakovui pažeidus pareigą veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei kaip paslaugų teikėjui nustatytą imperatyvų reikalavimą teikiant paslaugas klientui veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiau atitiktų kliento interesus, todėl ginčo sutartis pripažintina negaliojančia. Pripažinus ginčo sutartį negaliojančia taikytina restitucija – ieškovo už įsigytas obligacijas sumokėtos lėšos, t. y. 49 999, 65 Lt grąžintinos į ieškovo sąskaitą atsakovo banke bei pripažintinos lėšomis atsakovo sąskaitoje pagal banko sąskaitos sutartį, kurioms turi būti taikoma draudimo apsauga pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas.

8Atsakovas BAB Bankas Snoras su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad Obligacijų sutarties 1.22 punkte prieš šalių parašus nurodyta, kad „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Be to, minėtame punkte taip pat nurodoma, kad „Investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią. Prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka“. Atsakovo 300 000 000 litų ir 500 000 000 litų obligacijų emisijų baziniuose prospektuose be kitų rizikų taip pat nurodyta: „Atsiskaitymo rizika. Investuotojai, įsigydami pagal šį prospektą leidžiamas obligacijas, prisiima riziką, kad bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais“. Nurodyti prospektai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos ir buvo viešai prienami tinklapiuose www.snoras.lt ir www.crib.lt. Be to, ieškovas sudarydamas su atsakovu aptarnavimo sutartis, pasirašytinai patvirtino, kad gavo ir susipažino, be kita ko, su finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu, atsižvelgiant į jo vykdomą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, aprašymu. Pažymi, kad ieškovas iki ginčijamo sandorio buvo sudaręs ne vieną terminuotų indėlių sutartį ir turėdamas ilgametę patirtį galėjo, privalėjo ir atskyrė, jog pasirašo ne terminuoto indėlio sutartis, o vertybinių popierių įsigijimo sutartis. Mano, kad ieškovas siekė sudaryti ginčijama sandorį, kad gautų didesnę piniginę grąžą (palūkanas), nei jas gautų sudarius terminuoto indėlio sutartis. Mano, kad ieškovas turėjo vizualiai matyti prisiimamas rizikas ir įsipareigojimus. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog sudarant ginčijamą sandorį ieškovui neva buvo išaiškinta, kad obligacija yra apdrausta įstatymų nustatyta tvarka, kaip ir terminuoti indėliai. Tokie ieškovo teiginiai prieštarauja pasirašytoms sutartims bei obligacijų platinimo praktikai. Ieškovas iki ginčijamo sandorio sudarymo būdamas sudaręs daug terminuoto indėlio sutarčių nenurodė ieškinyje dėl kokių priežasčių jis nesugebėjo įžvelgti skirtumo tarp terminuoto indėlio sutarties, kuri yra trumpa ir aiški, bei gali būti pasirašyta internetu, ir ginčijamo sandorio, kuriuos lydėjo neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis su specialiais priedais. Mano, kad ieškovas neįrodė, jog įprastinėmis sąlygomis asmuo negalėtų atskirti terminuoto indėlio sutarties nuo vertybinių popierių įsigijimo sutarties kartu su vertybinių popierių įsigijimo sutartį lydinčiais sandoriais. Nurodo, kad ieškovui pageidaujant gauti didesnę finansinę grąžą, jis vietoj to, kad internetu sudarytų terminuoto indėlio sutartį, atvyko į atsakovo klientų aptarnavimo padalinį ir išreiškė pageidavimą įsigyti atsakovo išleistą vertybinį popierių – obligacijas. Nurodo, kad atsakovas ieškovui suteikė visą ginčijamo sandorio sudarymui būtiną informaciją ir atskleidė visą galimą riziką, todėl ieškovo nesuklaidino ir neapgavo, o ginčijamas sandoris buvo sudarytas ieškovo rizika. Pažymi, kad teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Atkreipė dėmesį, kad finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 7 punkte („Aprašymas“) nurodoma, kad „Obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai.“. Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) nurodama, kad „Investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika). Aptarnavimo sutarties bendrosios dalies 7.7. punkte nustatyta, kad ieškovas gali gauti informaciją apie atsakovo teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų riziką, nurodytą Finansinių priemonių rizikos aprašyme, bet kuriame atsakovo klientų aptarnavimo padalinyje, taip pat atsakovo interneto svetainėje www.snoras.com. Aplinkybę, kad ieškovas turėjo galimybę naudotis interneto ryšiu, patvirtina minėtos aptarnavimo sutarties skiltyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 5 punkte esantis įrašas, kad „Pasirašydamas klientas patvirtina, jog jis turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu“ bei ieškovo parašas po šiuo įrašu. Mano, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris sudarytas dėl apgaulės. Pažymi, kad už įsigytus vertybinius popierius – obligacijas, ieškovas apmokėjo ginčijamo sandorio sudarymo dieną, kas reiškia, kad norėdamas pasinaudoti atsakovo teikiamomis paslaugomis perdavė pastarajam pinigus. Mano, kad sudarydamas ginčijamą sandorį ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovas bus pajėgus atsiskaityti pagal ginčijamą sandorį, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms atsakovo obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu ginčijamo sandorio elementu. Ši aplinkybė galėjo tapti ieškovui esmine tik atsakovui tapus nemokiu. Iš principo ginčijamas sandoris nepažeidė jokių ieškovo teisių ir teisėtų interesų, tačiau jo netenkina visai kiti juridiniai faktai, nesusiję su ginčijamu sandoriu – t. y. bankroto bylos atsakovui iškėlimas. Atkreipė dėmesį, kad iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo ieškovas nebuvo pareiškęs pretenzijų, kad sudarė ne tokią sutartį, kokios siekė. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad jam buvo išaiškinta, jog obligacijų sutartis yra apdrausta, kadangi toks ieškovo teiginys prieštarauja byloje surinktiems rašytiniems įrodymams – ieškovo pasirašytoms sutartims ir kitiems dokumentams. Atsakovas pažymi, kad sudarant obligacijų sutartis atsakovo darbuotojai vadovavosi 2008 m. vasario 8 d. susietų obligacijų platinimo banke instrukcija Nr. 08-03. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas patvirtino ieškovo kreditorinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje, kurie susidarė iš pinigų sumos, sumokėtos ginčijamo sandorio pagrindu ir ginčijamo sandorio pagrindu priskaičiuotų palūkanų. Nurodo, kad ieškovas neginčijo sandorio pagrindu patvirtintų kreditorinių reikalavimų, priešingai, pareikalavo, kad atsakovas minėtą pinigų sumą, įskaitant ir palūkanas pagal ginčijamą sandorį grąžintų atsakovo bankroto byloje ir taip patvirtino CK numatytą sandorio patvirtinimo prezumpciją, todėl savo ieškiniu privalėjo ją paneigti, tačiau to nepadarė.

9Dublike ieškovas R. M. nurodė, kad jam atvykus į atsakovo Mažeikių filialą ir siekiant pratęsti terminuoto indėlio sutartį bei papildyti indėlį 20 000 Lt suma, šio filialo darbuotoja, Klientų aptarnavimo salės viršininkė V. D., vietoj terminuoto indėlio sutarties pasiūlė sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį. Teigia, kad ieškovas buvo patikintas, jog obligacijos, kaip ir terminuotas indėlis yra saugi ir visiškai nerizikinga investavimo priemonė. Pažymi, kad nei sutartyje, nei žodžiu jam nebuvo paaiškinta apie egzistuojančią riziką, todėl ieškovas manė, kad atsakovo įsipareigojimai dėl pinigų pagal šią sutartį grąžinimo, kaip ir terminuoto indėlio atveju, tebelieka apdrausti. Informacija ieškovui, kad obligacijos nėra apdraustos paaiškėjo 2011 m. gruodį, kai BAB Bankas SNORAS buvo iškelta bankroto byla. Ieškovo teigimu, ginčo sutartį jis sudarė buvus atsakovo apgaulei ir jo paties esminiam suklydimui, be to, atsakovui pažeidus pareigą veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei kaip paslaugų teikėjui nustatytą imperatyvų reikalavimą teikiant paslaugas klientui veikti sąžiningai. Ieškovas teigia, kad negavęs iš atsakovo duomenų apie tikrąsias sudaromo sandorio aplinkybes, jis neturėjo galimybės jo tinkamai įvertinti bei nuspręsti, ar jis nori rizikuoti gauti didesnes metines palūkanas, prisiimdamas didžiulę, kaip paaiškėjo riziką. Atkreipė dėmesį, kad tiek atsakovo minimoje jo su ieškovu sudarytoje neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje, tiek ginčo obligacijų pasirašymo sutartyje nebuvo aiškios ir jam suprantamos nuostatos, jog ieškovo įsigyjamos obligacijos nėra draudžiamos taip, kaip terminuotas indėlis. Nurodo, kad ieškovui buvo svarbu, jog jo įsigyjamų obligacijų metinė palūkanų norma buvo numatyta didesnė, nei tuo metu mokama už terminuotą indėlį. Ieškovas, sudarydamas sutartį, buvo įsitikinęs, kad atsakovo įsipareigojimai dėl pinigų pagal šią sutartį grąžinimo, kaip ir terminuoto indėlio atveju, lieka apdrausti.

10Atsakovas BAB „Bankas Snoras“ triplike nurodo, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jam neva nebuvo paaiškinta, kad obligacijų sutartis yra rizikingesnis produktas, nes obligacijoms negalioja įstatymuose nustatytas indėlių draudimas, kad ginčijamą sandorį sudarė suklydimo įtakoje. Obligacijų sutarties 1.22 punkte prieš pat šalių parašus, aiškiai matomoje vietoje, yra sakinys: „INVESTUOTOJAS buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Be to, šiame punkte taip pat nurodoma, kad „INVESTUOTOJAS patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia INVESTUOTOJO valią. Prieš pasirašydamas sutartį, INVESTUOTOJAS patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka“. Atsakovo 300 000 000 litų ir 500 000 000 litų obligacijų emisijų baziniuose prospektuose be kitų rizikų taip pat nurodyta: „Atsiskaitymo rizika“. Investuotojai, įsigydami pagal šį prospektą leidžiamas obligacijas, prisiima riziką, kad bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais. Nurodyti prospektai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos ir buvo viešai prienami tinklapiuose www.snoras.lt ir www.crib.lt. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad po ginčijamo sandorio sudarymo jis kreipėsi į atsakovą dėl aptariamų dokumentų pateikimo ar jų negavo. Nurodo, kad ieškovas, pageidaujant už investuotas lėšas gauti didesnę piniginę grąžą (didesnes palūkanas) jis, vietoj to, kad sudarytų terminuoto indėlio sutartį, atvyko į atsakovo klientų aptarnavimo padalinį ir išreiškė pageidavimą įsigyti atsakovo išleistus vertybinius popierius – obligacijas. Ginčijamu sandoriu ieškovas patvirtino, kad pasirašant ginčijamą sandorį, visos ginčijamo sandorio sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos, jis su jomis sutiko ir išreiškė savo valią. Nurodo, kad ieškovas pats nebendradarbiavo su atsakovu, atitinkamai atsakovas neturėjo jokios pareigos parinkti vienokias ar kitokias finansines priemones. Pažymi, kad ieškovas jau teikiant kreditorinį reikalavimą turėjo galimybę nurodyti kaip jis suprato ginčijamą sandorį, ar kaip ir buvo susitarta – t. y. kaip obligacijų sutartį, ar kaip terminuoto indėlio sutartį.

11Trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad banko obligacijų atžvilgiu negali būti taikomas nei indėlių draudimas, nei įsipareigojimų investuotojams draudimas, taip pat nėra pagrindo pripažinti obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia.

12Teismo posėdžio metu ieškovas R. M. ieškinį palaikė.

13Teismo posėdžio metu ieškovo R. M. atstovas advokatas V. J. ieškinį palaikė.

14Teismo posėdžio metu atsakovo BAB bankas Snoras atstovas advokatas V. V. su ieškiniu nesutiko.

15Ieškinys atmestinas.

16Ieškovas 2011 m. spalio 27 d. iš atsakovo AB Bankas SNORAS obligacijų pasirašymo sutarties Nr. ( - ) pagrindu įsigijo 500 vnt. bendros 49 999, 65 Lt sumos obligacijų.

17Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010 m. liepos 1 d. savo nutarimu Nr. 4R-11 patvirtino AB bankas SNORAS bazinį prospektą, pagal kurį AB bankas SNORAS galėjo į viešąją apyvartą leisti fiksuotų palūkanų obligacijas, kintamų palūkanų obligacijas, nulinės atkarpos obligacijas, su finansinėmis priemonėmis susietas obligacijas ar bet kuriuos šių obligacijų tipų derinius (toliau - Prospektas). Šiame Prospekte, be kitų rizikų, taip pat nurodyta: „Atsiskaitymo rizika. Investuotojai, Įsigydami pagal šį Prospektą leidžiamas obligacijas, prisiima riziką, kad Bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais." Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2011 m. birželio 16 d. savo nutarimu Nr. 4R-10 patvirtino AB bankas SNORAS bazinį prospektą, pagal kurį AB bankas SNORAS galėjo į viešąją apyvartą leisti vieną ar kelias vidutinės trukmės (1-5 metų) fiksuotų palūkanų obligacijų, kintamų palūkanų obligacijų, nulinės atkarpos obligacijų, su finansinėmis priemonėmis susietų obligacijų ir bet kurių šių obligacijų tipų derinių emisijas (toliau – Prospektas).

18Ieškovas grįsdamas ieškinį nurodo, kad banko darbuotojas jo neperspėjo, jog obligacijos nėra draustos.

19Obligacijų sutarties 1.22 punkte nurodyta, kad: „INVESTUOTOJAS buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.“ Be to šiame punkte taip pat nurodoma: „INVESTUOTOJAS patvirtina, kad visos Sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia INVESTUOTOJO valią. Prieš pasirašydamas sutartį, INVESTUOTOJAS patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka.“

20Ieškovas, sudarydamas su atsakovu Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, kartu pasirašytinai patvirtino (sutarties „KLIENTO PATVIRTINIMAI IR PASIRINKIMAI“ dalies 2 punkto ketvirtas ir penktas papunkčiai), kad gavo ir susipažino, be kita ko, su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei Veiksmų, kurių Bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti Klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos Banko atžvilgiu atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, aprašymu. Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 7 punkte (toliau - Aprašymas) nurodoma, kad „Obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai.“ Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) nurodoma, kad „Investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Minėto aprašymo 9 bei 10 punktuose paaiškinama, kad indėlio sertifikatas yra pinigų rinkos priemonė. Taip pat nurodoma, kad praktiškai nerizikingos yra tik valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai), kitais atvejais būtina įvertinti galimą emitento bankroto riziką.

21Ieškovo pasirašytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte yra nurodyta, kad: „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VI „Indėlių ir investicijų draudimas“.

22Taigi, bankas pripažino ieškovą neprofesionaliu investuotoju, nes, prieš įsigyjant obligacijas, davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį.

23Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012-01-16 paskelbti atsakovo veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011-11-24 nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą panaikinti visam laikui atsakovui išduotą banko licenciją ir nustatė, kad minėtas sprendimas įsigalioja, kai teismas priima nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą ir paskiria administratorių. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. priėmė nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą, kuri bankroto bylos iškėlimo dalyje įsiteisėjo 2011-12-20, ir paskyrė administratorių. Ieškovai nagrinėjamoje byloje prašo pripažinti obligacijų pasirašymo sutartį (ginčo sandorį) negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, nurodydamas, kad atsakovas ieškovui pateikė neteisingą informaciją apie jų įgyjamas finansines priemones (obligacijas), kuri įtakojo ieškovo valią sudaryti ginčo sandorį. Nei atsakovas BAB bankas SNORAS, nei trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškiniu nesutinka.

24CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal teismų praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant j jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; kt.).

25CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Indėlių direktyva) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas. Taigi nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atsakovo išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas negalėtų grąžinti ieškovams vertybinių popierių – jie tebėra ieškovo sąskaitose ir atsakovo bankroto byloje yra patvirtinti finansiniai ieškovo reikalavimai (ieškovas šių aplinkybių nepaneigė).

26Ieškinys yra grindžiamas tuo, kad atsakovas pateikė ieškovui neteisingą informaciją (žodžiu ir raštu) apie indėlių draudiminės apsaugos taikymą jų įgyjamoms atsakovo obligacijoms ir neva ši informacija įtakojo jų (ieškovų) valią sudaryti ginčo sandorius. Nors ieškovas nepateikia jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), tačiau šiomis aplinkybėmis jis įrodinėja savo suklydimą. Ieškovo tvirtinimu, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad, siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, yra klaidinančios ir dviprasmiškos, nes sukuria įspūdį, jog įsigyjamas banko produktas yra saugus ir apdraustas nustatyta tvarka. Taigi ieškovas prašo pripažinti jo sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia CK 1. 90 straipsnio pagrindu – sudaryta dėl esminio suklydimo.

27Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1. 90 straipsnio 1 dalis). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1. 90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1. 90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1. 90 straipsnio 5 dalis).

28Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t.y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2014-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; kt.).

29Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t.y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

30FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, o 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovei turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t.y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovų nurodytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Aprašymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Šios aplinkybės sudaro pagrįstas prielaidas manyti, kad esminė informacija dėl ieškovų įsigyjamos finansinės priemonės buvo pateikta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos yra nemažos apimties dokumentai, surašyti naudojant specifinius terminus, o Aprašas skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibūdinimą, konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Nepaisant to, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys, netinkamai informuojant investuotoją, yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas.

32Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartyse esančio atsakovo kliento patvirtinimo, jog šis yra susipažinęs su įsigyjamų finansinių priemonių sąlygomis bei su jomis sutinka ir kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, o sutarčių sąlygos atitinka jo valią, taip pat Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai" esančio atsakovo kliento patvirtinimo, kad jis gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, neigimas reiškią nepagrįstą įrodinėjimo naštos perkėlimą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, asmuo, pasirašydamas finansinių priemonių įsigijimo sutartis neįsigilinęs į galimas rizikas ir sutarčių sąlygas, laikytinas nepakankamai atidžiu ir rūpestingu, todėl turi prisiimti kilusias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1333/2013; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2013; 2013-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1713/2013).

33Ieškovas teigia, kad atsakovo darbuotoja, pasiūliusi įsigyti obligacijų, jam nepaaiškino siūlomų finansinių priemonių rizikos, nekonsultavo ir neįspėjo dėl rizikos, būdingos investuojant į obligacijas, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikia jokių įrodymų. Pažymėtina, kad po sutarties sudarymo ieškovui nekilo jokių neaiškumų (ieškovas vėliau nenuvyko į banką ir jokių sąlygų nepasitikslino), nors, iškilus neaiškumams dėl ginčo sandorio ar su jo sudarymu susijusiomis rizikomis, ieškovas visada galėjo konsultuotis su atsakovo darbuotojais tiek telefonu, tiek atvykus į atsakovo klientų aptarnavimo padalinį. Taip pat Aptarnavimo sutarties bendrosios dalies 7.7 punkte buvo numatyta, kad klientas gali gauti informaciją apie banko teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų riziką, nurodytą Finansinių priemonių rizikos aprašyme, bet kuriame banko klientų aptarnavimo padalinyje, taip pat banko interneto puslapyje, o ieškovas Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nurodė, kad moka dirbti kompiuteriu ir turi internetinę prieigą. Ieškovas neneigia, kad jam buvo įteikti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte išvardinti dokumentai (dokumentų gavimas yra patvirtintas ieškovo parašais). Tai rodo, kad iš esmės ieškovas turėjo pakankamai laiko pasidomėti obligacijų, kaip vertybinių popierių, reikšme, galimomis rizikomis ir tikimybėmis, tačiau pats elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.

34Aplinkybės, jog atsakovo darbuotoja pateikė jam iš esmės klaidingą informaciją, ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad, nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovui nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau jo apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis palūkanos – ieškovai siekė investuoti lėšas į atsakovo vertybinius popierius (obligacijas), nes norėjo gauti didesnę piniginę grąžą (palūkanas), todėl nėra pagrindo obligacijų pasirašymo sutartį pripažinti negaliojančiomia kaip sudarytas iš esmės suklydus (CK 1. 90 straipsnis).

35Nagrinėjamu atveju suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies (ieškovų) neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, todėl pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Byloje surinktų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad, sudarant ginčijamą sandorį esminiais šio sandorio elementais buvo obligacijų išpirkimo terminas, galimybė parduoti jas atsakovui anksčiau išpirkimo datos, išsaugant didžiąją dalį priskaičiuotų palūkanų, ir mokamų palūkanų dydis. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus riziką ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams, todėl ieškovas negalėjo žinoti, kad ateityje atsakovo veikla bus sustabdyta ir jam bus iškelta bankroto byla, t.y. ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovas bus pajėgus atsiskaityti pagal ginčijamą sandorį, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms atsakovo obligacijoms taikymas arba netaikymas nebuvo aktualus ieškovui ginčo sandorio sudarymo metu ir todėl negali būti pripažintas esminiu ginčijamo sandorio elementu. Ši aplinkybė tapo ieškovui esmine tik atsakovui tapus nemokiu dėl bankroto.

36Obligacijų sutarčių 1.22 punkte yra nurodyta, kad „pasirašydamas šią sutartį, INVESTUOTOJAS patvirtina, kad visos Sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia INVESTUOTOJO valią. Prieš pasirašydamas sutartį. INVESTUOTOJAS patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis ir su jomis sutinka. INVESTUOTOJAS buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“.

37Taigi ieškovas negalėjo nematyti šių ginčijamo sutarties nuostatų, vien dėl to, kad jos buvo arčiausiai parašų, o, neskaitydamas ginčijamo sandorio teksto, ieškovas, be kita ko, pažeidė minėto ginčijamo sandorio nuostatas. Taigi, atsakovas sudarė tinkamas sąlygas ieškovui susipažinti su visomis ginčijamo sandorio sąlygomis, todėl jos ieškovui yra privalomos.

38Ieškinyje ieškovas nurodė ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindą ne tik esminį suklydimą ir būtinumą taikyti CK 1. 90 straipsnį, bet ir CK 1. 91 straipsnį (dėl apgaulės). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t.y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t.y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007).

39CK 1.91 straipsnis reglamentuoja sandorių, turinčių tam tikrų valios trūkumų (sudarytų dėl apgaulės, smurto ir kt.), pripažinimą negaliojančiais. Šiame straipsnyje inter alia numatyta, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal šią teisės normą apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti. Teismų praktikoje pripažįstama, jog dėl apgaulės galima sandorį pripažinti negaliojančiu, kai apgaulė lėmė sandorio sudarymą, o nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

40Ieškovas, grįsdamas ginčijamo sandorio negaliojimą CK 1.91 straipsnio pagrindu, privalėjo įrodyti, bet neįrodė, kad, sudarydamas ginčijamą sandorį, jis turėjo klaidingas prielaidas apie egzistavusias esmines sandorio faktines aplinkybes, kad atsakovas savo veiksmais įtakojo, jog ieškovas nesuvoktų esminių sudaromo ginčijamo sandorio aplinkybių, kad ieškovas nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio, jeigu būtų žinojęs, jog atsakovo vertybinis popierius - obligacijos nėra draudžiamas indėlių draudimu, o ginčijamo sandorio sudarymą lėmė išimtinai atsakovo veiksmai, nuslepiant esminę informaciją bei pateikiant tik atsakovui naudingą informaciją. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė nei vienos iš nurodytų aplinkybių, todėl konstatuotina, kad jis neįrodė, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės (CPK 178 straipsnis).

41Taip pat reikšminga aplinkybė, kad ieškovas dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kreipėsi ne nedelsiant ir paaiškėjus faktams apie atsakovo nemokumą bei veiklos sustabdymą (kas yra visuotinai žinoma aplinkybė), o tik atsakovo bankroto proceso metu. Be to ieškovas pareiškė kreditorinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje ir pareikalavo, kad atsakovas išpirktų obligacijas bei sumokėtų palūkanas, kas vertintina, kad tokiu būdu pareikalavo, jog atsakovas įvykdytų ginčijamą sandorį, t.y. tokiu būdu pripažino buvus sudaryta ir galiojančia obligacijų pasirašymo sutartį. Dėl šios aplinkybės ieškovas neteko teisės šį sandorį ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis).

42Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis), kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo ginčijamą obligacijų įsigijimo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo – bylos duomenys akivaizdžiai liudija, kad ieškovas siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasis gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, ir tai jam buvo neabejotinai suprantama. Ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes, todėl ieškinys atmetamas.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų.

44Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turtėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45Atmetus ieškinį ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 981, 09 eurus bylinėjimosi išlaidų, prašymas tenkintinas.

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

47ieškinį atmesti.

48Priteisti iš ieškovo R. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ), atsakovo BAB „Bankas Snoras“, į. k. 112025973, buv. A. V. g. 7, Vilnius, naudai 981, 09 eurus bylinėjimosi išlaidų.

49Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė,... 2. sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui,... 3. dalyvaujant ieškovui R. M., ieškovo R. M. atstovui advokatui V. J., atsakovo... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę... 5. ieškovas pareikštu ieškiniu prašo tarp ieškovo R. M. ir atsakovo BAB banko... 6. Ieškovas nurodo, kad 2010 m. spalio mėnesį su atsakovu vieneriems metams... 7. Ieškovui buvo paaiškinta, kad obligacijos išleistos pagal Vyriausybės... 8. Atsakovas BAB Bankas Snoras su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad Obligacijų... 9. Dublike ieškovas R. M. nurodė, kad jam atvykus į atsakovo Mažeikių... 10. Atsakovas BAB „Bankas Snoras“ triplike nurodo, kad ieškovas nepagrįstai... 11. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“... 12. Teismo posėdžio metu ieškovas R. M. ieškinį palaikė.... 13. Teismo posėdžio metu ieškovo R. M. atstovas advokatas V. J. ieškinį... 14. Teismo posėdžio metu atsakovo BAB bankas Snoras atstovas advokatas V. V. su... 15. Ieškinys atmestinas. ... 16. Ieškovas 2011 m. spalio 27 d. iš atsakovo AB Bankas SNORAS obligacijų... 17. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010 m.... 18. Ieškovas grįsdamas ieškinį nurodo, kad banko darbuotojas jo neperspėjo,... 19. Obligacijų sutarties 1.22 punkte nurodyta, kad: „INVESTUOTOJAS buvo... 20. Ieškovas, sudarydamas su atsakovu Neprofesionalaus kliento aptarnavimo... 21. Ieškovo pasirašytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo... 22. Taigi, bankas pripažino ieškovą neprofesionaliu investuotoju, nes, prieš... 23. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė... 24. CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal... 25. CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius,... 26. Ieškinys yra grindžiamas tuo, kad atsakovas pateikė ieškovui neteisingą... 27. Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas... 28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas... 29. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 30. FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 32. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartyse esančio... 33. Ieškovas teigia, kad atsakovo darbuotoja, pasiūliusi įsigyti obligacijų,... 34. Aplinkybės, jog atsakovo darbuotoja pateikė jam iš esmės klaidingą... 35. Nagrinėjamu atveju suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies (ieškovų)... 36. Obligacijų sutarčių 1.22 punkte yra nurodyta, kad „pasirašydamas šią... 37. Taigi ieškovas negalėjo nematyti šių ginčijamo sutarties nuostatų, vien... 38. Ieškinyje ieškovas nurodė ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindą ne tik... 39. CK 1.91 straipsnis reglamentuoja sandorių, turinčių tam tikrų valios... 40. Ieškovas, grįsdamas ginčijamo sandorio negaliojimą CK 1.91 straipsnio... 41. Taip pat reikšminga aplinkybė, kad ieškovas dėl obligacijų pasirašymo... 42. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą (CPK 185 straipsnis, CK... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 44. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas... 45. Atmetus ieškinį ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.... 46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 47. ieškinį atmesti.... 48. Priteisti iš ieškovo R. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ), atsakovo BAB „Bankas... 49. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...