Byla e2A-1358-619/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį atsakovei A. M. ir trečiajam asmeniui V. M. dėl skolos priteisimo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. M. 3 953,56 EUR skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad tiekė elektros energiją į sodo namą adresu ( - ), kuris nuo 2014-02-10 iki 2017-05-29 priklausė atsakovei Dovanojimo sutarties Nr. 336 pagrindu. 2017-05-25 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3215 atsakovė pardavė namą V. M.. Šios aplinkybės ieškovui tapo žinomos tik 2017-08-22, kai naujoji savininkė V. M. kreipėsi į ieškovą dėl elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovo darbuotojai 2017-09-01 atliko elektros apskaitos prietaiso patikrinimą sodo name, kurio metu buvo užfiksuotas elektros skaitiklio rodmuo 41893 kWh. Šių užfiksuotų rodmenų pagrindu buvo paskaičiuota neapmokėta 4305,06 EUR skola už sunaudotą elektros energiją (už 39728 kWh) laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2017-09-01. Ieškovas naujosios namo savininkės informuotas, jog atsakovė namo perdavimo metu atsisakė pasirašyti aktą su jame užfiksuotais elektros apskaitos prietaiso rodmenimis. Atsižvelgiant į tai, susidariusi skola paskaičiuota abiem namo savininkėms pagal jų namo valdymo laikotarpius, t. y. paskaičiuota atsakovei A. M. mokėtina suma sudaro 3953,56 EUR už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2017-06-15, t. y. iki kol atsakovė turėjo teisę naudotis namu pagal pirkimo - pardavimo sutarties 5.2 p. sąlygas. Atsakovė buvo raginama apmokėti skolą ieškovo 2018-04-13 raštu Nr. 51112-2018-10244, tačiau iki šiol skolos neapmokėjo.

93.

10Atsakovė A. M. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.

114.

12Nurodė, kad sodo name ( - ) kelis dešimtmečius iki pat namo pardavimo gyveno atsakovės mama. Ji nuosekliai deklaruodavo ir mokėdavo už sunaudotą elektros energiją. 2014-12-01 ieškovo atstovui patikrinus skaitiklį - rodmenys užfiksuoti ties 2165 kWh. Jokių pranešimų iš ieškovo ar jo atstovų dėl neteisingai deklaruojamų rodmenų nebuvo gauta. Paskutinis atsakovės motinos mokėjimas ir rodmenų deklaravimas atliktas 2017-06-25, jau po namo pardavimo trečiajam asmeniui. Kartu su namu buvo perduota ir atsiskaitymo knygelė su mokėjimo kvitais. Po namo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir perdavimo pirkėjai, atsakovė nesulaukė jokių pretenzijų iš pirkėjos dėl netinkamo elektros skaitliuko rodmenų užfiksavimo. 2017-05-25 pirkimo - pardavimo sutarties 6.8 p. numatė pirkėjos pareigą per 14 dienų nuo namo atlaisvinimo sudaryti elektros energijos sutartį. Pirkimo - pardavimo sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad tarp šalių daiktų perdavimo - priėmimo aktas pasirašomas nebuvo, o daiktų perdavimo momentas sutampa su sutarties pasirašymo momentu.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

155.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės A. M. 3 953,56 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (3 953,56 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89,00 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ naudai. Priteisė iš atsakovės A. M. valstybės naudai 8,98 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

176.

18Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, jog nors atsakovė įgijusi nuosavybės teises į namą, rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties dėl name vartojamos elektros energijos nebuvo sudariusi, ji laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais ir atsakovei kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją CK 6.383, 6.384, 6.388 str., Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 56.5, 100 punktų ir kitų teisės aktų pagrindu.

197.

20Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu sunaudota 41893kWh elektros energijos, atskaitos tašku buvo imti 2014 m. užfiksuoti elektros skaitiklio rodmenys (2165 kWh). 2017-05-25 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, sutarties šalys nesudarė rodmenų nurašymo akto. Namo elektros energijos skaitiklio rodmenys buvo tikrinami tam tikrais periodais, pirmasis patikrinimas buvo atliktas 2011 m., vėliau 2014 m., ginčo laikotarpiu ir anksčiau, už elektros energiją buvo mokama nereguliariai, pasitaikydavo laikotarpių, kai už elektros energiją buvo nemokama ir po 4 mėnesius. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nurodant sunaudotos elektros energijos rodmenis ir apskaičiuojant mokėtiną sumą, atsakovė galėjo netinkamai taikyti apskaičiavimo metodą ir taip suklysti. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad 2017-09-01 atlikto elektros apskaitos prietaiso patikrinimo metu, atsakovė elektros prietaiso rodmenis deklaravo neteisingai, t. y. deklaruojami rodmenys buvo mažesni nei faktiniai, nes atsakovė iki pat paskutinio atsiskaitymo dienos deklaravo keturženklius rodmenis (pvz. paskutinis atliktas mokėjimas 2017-06-25 buvo iki deklaruoto rodmens 4129 kWh), kai tuo tarpu faktinis rodmuo, užfiksuotas 2017-09-01 patikrinimo metu, buvo penkiaženklis, t. y. 41893 kWh. Teismo posėdžio metu išklausius liudytoją atsakovės motiną, taip pat įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2014-02-10 iki 2017-05-29 skaitiklio rodmenys nebuvo tiksliai deklaruojami.

218.

22Įvertinęs, nustatytų aplinkybių bei byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į tai, kad skola buvo paskaičiuota vadovaujantis skaitiklio parodymais abiems namo savininkėms pagal valdymo laikotarpį bei tai, kad skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia ieškovo pateikti įrodymai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės susidariusią 3 953,56 EUR skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnis).

23III.

24Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

259.

26Apeliaciniu skundu atsakovė A. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2710.

28Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu taikė atsakovei civilinę atsakomybę nenustatęs jos kaltės ir neteisėtų veiksmų. Ieškovas, teigdamas, jog atsakovė neteisingai deklaravo elektros prietaiso rodmenis, turėjo šią aplinkybę įrodyti. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės “galimo” suklydimo deklaruojant rodmenis, grindžiama tik vienu įrodymu - 2017 m. rugsėjo 1 d. Ieškovo darbuotojo parengta užduotimi Nr. 70617984, kurioje užfiksuoti tą dieną atlikto sodo namo elektros apskaitos prietaiso patikrinimo duomenys. Patikrinimo metu atsakovė nebebuvo namo savininkė, ji jame nebegyveno tris mėnesius, patikrinime taip pat nebuvo pakviesta dalyvauti. Faktiškai namu ir po jo perleidimo atsakovei toliau naudojosi atsakovės motina. Nei atsakovė, nei jos mama nėra gavusios iš ieškovo jokių pranešimų, jog jų deklaruojami elektros prietaiso duomenys yra neteisingi.

2911.

30Pažymėjo, jog nei viena iš šalių neginčijo 2011 m. rugsėjo 23 d. ir 2014 m. gruodžio 1 d. patikrinimų metu nustatytų namo elektros energijos skaitliuko duomenų teisingumo. Namo elektros skaitiklio rodmenys, užfiksuoti 2014 m. gruodžio 1 d. patikrinimo metu, buvo 2165. Taigi, per 50 mėnesių nuo elektros skaitiklio įrengimo dienos, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., vidutiniškai buvo suvartojama po 43,4 kWh per mėnesį. Paskutiniai atsakovės deklaruoti namo elektros apskaitos prietaiso duomenys 2017 m. birželio 25 d. buvo 4129 kWh. Po 2014 m. gruodžio 1 d. patikrinimo atsakovės suvartojamas ir deklaruojamas vidutinis elektros energijos kiekis nežymiai padidėjo. 2017 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo užduotyje Nr. 70617984 įrašyti namo elektros skaitiklio duomenys buvo 41893. Vadinasi skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. vidutiniškai namo gyventojai turėjo suvartoti po 1202,4 kWh per mėnesį, t.y. tai yra beveik 30 kartų daugiau nei ankstesniu laikotarpiu. Apeliantės vertinimu, toks elektros energijos suvartojimo kiekio šuolis yra neadekvačiai didelis. Laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. atsakovės mama viena nereguliariai gyvendavo name, elektros energiją naudojo name buvęs šaldytuvas, šulinio variklis, du vandens boileriai. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą labiau tikėtina, jog atsakovė ir jos mama, nereguliariai gyvenę sodo namelyje, negalėjo suvartoti ieškovo skolos apskaičiavime nurodyto elektros energijos kiekio. Apeliantės vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog ginčas kyla iš vartojimo teisinių santykių, visos abejonės turi būti vertinamos vartotojo naudai. Smulkūs rodmenų deklaravimo suklydimai (iki 10 kWH), padaryti iki 2014 m. gruodžio 1 d., niekaip negalėjo turėti įtakos ieškovo nurodytam įsiskolinimui už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d.

3112.

32Apeliantės vertinimu, ieškovas, kaip elektros energijos tiekėjas, privalėjo įrodyti ir nustatyti atsakovės, kaip elektros energijos vartotojos, kaltę. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė tyčia atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Vartotojui dėl specifinių žinių stokos visada sudėtinga įrodyti savo nekaltumą, ypač tais atvejais, kai elektros skaitiklis nėra vien tik vartotojo kontroliuojamoje teritorijoje ir jį gali nesudėtingai paveikti tretieji asmenys. 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, jog šiuo atveju namo elektros skaitiklis buvo už žemės sklypo, kuriame stovi namas, ribų, be to name buvo dažni elektros energijos teikimo sutrikimai. Byloje nėra įrodymų, jog būtų buvusi atlikta išsami namo elektros skaitiklio ekspertizė. Neatmestina tikimybė, jog paprasto patikrinimo metu vidiniai skaitiklio gedimai gali būti ir nepastebėti. Teismo posėdžio metu liudytojas ieškovo darbuotojas nurodė, jog namo skaitiklis buvo pakeistas 2018 metų birželį, siekiant galingumo padidinimo. Taigi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu objektyviai netgi nebuvo galimybės patikrinti name buvusio elektros apskaitos prietaiso pasitelkus atitinkamų žinių turinčius specialistus.

3313.

34Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu priteisė skolą, kurios apskaičiavimas ir atsakomybės paskirstymas tarp esamų ir buvusių turto savininkų nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas CPK 263 str., bei Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų 1.3 punktą, taip pat nenurodė, kokiais teisės šaltiniais yra paremtas šis skaičiavimas pagal vidutinį namo elektros energijos suvartojimą ir namo valdymo laikotarpį. Ieškovo nurodyta žala paremta tik vienu įrodymu - 2017 m. rugsėjo 1 d. Ieškovo darbuotojo parengta užduotimi Nr. 70617984 ir joje įrašytu apskaitos prietaiso rodmeniu. Posėdžio metu ieškovo darbuotojas paliudytojo, jog po patikrinimo kilus įtarimų, jog patikrinimo metu duomenys buvo nurašyti neteisingai, ieškovo darbuotojai gali atlikti korekcijas, įskaitant ir rodmenų keitimą iš keturženklio į triženklį skaičių. Todėl šis įrodymas, kuriuo remiantis apskaičiuota ir priteista ieškovui žala, laikytinas nepatikimu ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juo vadovavosi. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta tik viena neaiški namo elektros skaitiklio nuotrauka. Ieškovas teigė, jog ji buvo daryta 2017 m. rugsėjo 12 d. atliekamo patikrinimo metu, tačiau šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų nepateikė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė faktiškai sunaudojo ne jos deklaruotą elektros energijos kiekį.

3514.

36Remiantis Taisyklių 132.11 p., esant neteisėtam elektros energijos vartojimui operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip 1 (vieneri) metai. Manytina, jog nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant žalos dydį esant neteisingai deklaruojamiems duomenims (nors ši aplinkybė ir neįrodyta), žalos apskaičiavimui pagal analogiją taip pat turėtų būti taikomas ne ilgesnis kaip 1 (vienerių) metų terminas. Vartotojams tenka neproporcingai didelė našta, kuri būtų mažesnė net esant neteisėtam elektros energijos vartojimui. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui sudaryta galimybė pasipelnyti vartotojų sąskaita.

3715.

38Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ prašė jį atmesti.

3916.

40Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių santykius, teisingai pritaikė materialinės teisės normas ir nors detaliai nepasisakė apie visas būtinas sutartinei civilinei atsakomybei kilti sąlygas, teisingai sprendė, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovė iš esmės nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų jos argumentus, jog ji neatliko neteisėtų veiksmų ir kad ne dėl jos kaltės susidarė tokia ženkli neapmokėta skola už faktiškai suvartotą elektros energiją. Ieškovo argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais ir pakankamais spręsti, jog atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip elektros energijos vartotojos, prievolę, patvirtina ne tik, kaip teigia atsakovė, vienas įrodymas – 2017 m. rugsėjo 1 d. Užduotis Nr. 70617984, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai. Atsakovė privalėjo pati kiekvieną mėnesį deklaruoti elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis ir pagal juos atsiskaityti su ieškovu už patiektą elektros energijos kiekį. Priskaitymai už suvartotą elektros energiją šiame objekte buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats vartotojas, ir pagal ieškovo užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis elektros energijos apskaitos prietaiso patikrinimo metu. Skola abiems savininkėms buvo paskaičiuota pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. faktiškai užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis. Nei vieno patikrinimo metu nebuvo nustatyta skaitiklio pažeidimų ar jo gedimų.

4117.

42Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog nurodant sunaudotos elektros energijos rodmenis ir apskaičiuojant mokėtiną sumą, atsakovė galėjo netinkamai taikyti apskaičiavimo metodą ir taip suklysti, taip pat kad atsakovė elektros prietaiso rodmenis deklaravo neteisingai. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog į atsakovės 2017 m. birželio 25 d. deklaruotus (4129 kWh) bei 2017 m. rugsėjo 1 d. nustatytus (41893 kWh) rodmenis, kur iš skaičių sekos (4129 ir 41893) galima pagrįstai daryti išvadą, jog atsakovė, nurašydama rodmenis, nenurodydavo paskutinio - penktojo rodmens skaičiaus. Atsakovė savo argumentus iš esmės grindžia tik savo atlikta jos pačios deklaruotų rodmenų analize. Savo poziciją apeliantė siekia apginti tik teigdama, jog ji negalėjo suvartoti ieškovo skolos apskaičiavime nurodyto elektros energijos kiekio, Tačiau atsižvelgiant į buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros prietaisų (elektros lempučių, šaldytuvo, televizoriaus) galią ir į tai, kad kaip nurodo atsakovė, objekte yra įrengtas šulinio variklis bei du vandens boileriai (kai vieno boilerio suvartojimas vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 150 kWh), atsakovės nurodomas elektros suvartojimas per mėnesį vidutiniškai po 43,4 kWh visiškai neatitinka faktinės situacijos ir įrodo, jog atsakovė neteisingai deklaruodavo elektros apskaitos prietaiso rodmenis. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas atkreipė dėmesį, jog atsakovės nurodomas 1202,4 kWh suvartojimas per mėnesį gali būti realus suvartojimas, priklausomai nuo pakitusių elektros vartojimo poreikių. Trečiasis asmuo, nurodė, kad maksimaliai per vieną mėnesį sodo namas, kurio leistinoji naudojimo galia 3 kW, gali sunaudoti 2190 kWh. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė objektą įsigijo iš savo motinos dovanojimo sutarties pagrindu, remiantis CK 6.474 straipsniu, ji atsako už dovanotojo skolas. Todėl nagrinėjamu atveju už skolas, susidariusias nuo pat 2010 m. spalio 7 d. iki objekto perleidimo trečiajam asmeniui yra atsakinga atsakovė, nepriklausomai nuo tarpinių patikrinimų metu (konkrečiai 2014 m. gruodžio 1 d.) užfiksuotų rodmenų, kurie neturi įtakos galutinės skolos dydžio paskaičiavimui. Atkreipė dėmesį, jog darant prielaidą, jog atsakovė 2017 m. birželio 25 d. teisingai deklaravo skaitiklio rodmenis iki 4129 kWh, gautųsi, kad trečiasis asmuo per 2 mėnesius ir 6 dienas turėjo suvartoti 37764 kWh, o per 1 dieną po 563,64 kWh, kas yra visiškai neįmanoma ir nerealu. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė galėjo suvartoti ieškovo skolos paskaičiavime nurodytą elektros energijos kiekį.

4318.

44Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalaujamas priteisti iš atsakovės skolos dydis yra apskaičiuotas tinkamai. Nors teisės aktai tiesiogiai nenustato skolos paskirstymo būdo tarp turto savininkų, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti sprendimą nepagrįstu. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nesant galimybių tiksliai nustatyti skaitiklio rodmenų objekto perdavimo metu, ieškovas paskirstė paskaičiuotą bendrą skolą tarp objekto savininkių pagal jų valdymo laikotarpius, taikant vidutinį vartotojo objekto elektros energijos suvartojimą bei įvertinus per šį laikotarpį gautus mokėjimus. Skola buvo paskaičiuota pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis. Nagrinėjamu atveju elektros apskaitos prietaisas nebuvo sugedęs ar pažeistas. Pati atsakovė dėl skaitiklio netinkamo veikimo į ieškovą per visą objekto valdymo laikotarpį nesikreipė. Tik apeliaciniame skunde remdamasi deklaratyviais teiginiais nurodo, kad skaitiklis neva galėjo būti sugedęs. Atsakovė apeliaciniame skunde siekia suklaidinti teismą, nepagrįstai tapatindama skolos, susidariusios už tinkamu skaitikliu apskaitytos suvartotą elektros energiją priteisimo, ir žalos, neteisėtai vartojant elektros energiją, teisinius santykius. Ieškovo reikalavimui dėl skolos priteisimo nėra ir negali būti taikytinas Taisyklių 132.11 punktas, kuris yra taikomas tik tais atvejais, kai nustatomas neteisėtas elektros vartojimas.

45IV.

46Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4719.

48Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

4920.

50Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės priteista skola už elektros energiją.

5121.

52Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją į sodo namą adresu ( - ). Šis sodo namas nuosavybės teise nuo 2014-02-10 iki 2017-05-29 priklausė atsakovei A. M.. Minėtą sodo namą atsakovė nuosavybės teise įsigijo 2014-01-14 Dovanojimo sutarties Nr. 336 pagrindu, kurį 2017-05-25 Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3215 pardavė trečiajam asmeniui V. M.. Ieškovo pateiktais duomenimis laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2017-09-01 minėtame objekte sunaudota 41893kWh elektros energijos, už kurią nebuvo atsiskaityta. 2017-05-25 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, sutarties šalys nesudarė rodmenų nurašymo akto. Atsižvelgdama į tai, kad laikotarpiu nuo 2014-02-10 iki 2017-05-29 namo savininkė buvo atsakovė A. M., kuri name faktiškai gyveno iki 2017-06-15, ieškovė paskaičiavo ir prašė priteisti 3953,56 EUR įsiskolinimą už šį laikotarpį pagal apskaitos prietaiso rodmenis, užfiksuotus 2014-12-01 ir 2017-09-01, taikydama vidutinį vartotojo namo elektros energijos suvartojimą bei įvertinus per šį laikotarpį gautus mokėjimus.

5322.

54Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog nors su atsakove nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, ji laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais ir atsakovei kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Nustatęs, kad elektros energijos skaitiklio rodmenys buvo tikrinami tam tikrais periodais, už elektros energiją buvo mokama nereguliariai, įvertinęs šalių bei liudytojų paaiškinimus pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nurodant sunaudotos elektros energijos rodmenis ir apskaičiuojant mokėtiną sumą, atsakovė galėjo netinkamai taikyti apskaičiavimo metodą ir taip suklysti neteisingai deklaruodama mažesnius nei faktiniai duomenis, nurodydama keturženklį skaičių vietoje penkiaženklio. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį, motyvuodamas tuo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę, t. y. laiku ir tinkamai neatsiskaitė už patiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2017-06-15.

5523.

56Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tam būtinų sąlygų nepagrįstai pritaikė atsakovei civilinę atsakomybę, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė, kad toks elektros energijos suvartojimo kiekio šuolis po 2014 m. gruodžio 1 d. patikrinimo yra neadekvačiai didelis, neįvertino, jog byloje nėra duomenų, kad būtų atlikta išsami namo elektros skaitiklio ekspertizė ir nėra kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovo pateiktoje užduotyje įrašytų duomenų teisingumą.

5724.

58Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, tenkino ieškovės reikalavimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

5925.

60Kolegija atmeta kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės argumentus, jog ieškinys tenkintas nepagrįstai, neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne žalos atlyginimo klausimas, o ieškovės reikalavimas dėl skolos už faktiškai suteiktą elektros energiją priteisimo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas nuo 2011 m. teikia elektros energiją sodo namui adresu ( - )., o šio namo savininkai, tame tarpe ir atsakovė, už suteiktą elektros energiją atsiskaitydavo pagal savo deklaruotus apskaitos rodmenis. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsakovei dovanojimo sutarties pagrindu įgijus nuosavybės teisę į sodo namą ir neįvykdžius pareigos sudaryti Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, ji laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Sprendžiant ginčus dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, taikytini specialieji elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai – Elektros energetikos įstatymas, Taisyklės, taip pat energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, pagal kurias vartotojas (abonentas) moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju ieškovė nagrinėjamoje byloje neturėjo įrodinėti, o pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumos.

6126.

62Teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės pateikiami skaičiavimai paremti jos pačios deklaruotais suvartotos energijos rodmenimis bei argumentai, kad ieškovės apskaičiuotas elektros energijos kiekis neadekvačiai didelis. Apeliantė nurodo, jog elektros energiją naudojo name buvęs šaldytuvas, šulinio variklis, du vandens boileriai. Sutiktina su ieškovės atsiliepime dėstoma pozicija, jog esant tokiam elektros energiją naudojančių prietaisų kiekiui, apeliantės nurodomas 63,8 kWh vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį, mažai tikėtinas. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, profesionaliai teikianti elektros energijos tiekimo paslaugas, atsižvelgiant į buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros prietaisų vieno boilerio suvartojimas vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 150 kWh. Apeliantė teigia, kad pagal apskaičiuotą ieškovės suvartotą elektros energiją, vidutiniškai namo gyventojai nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. turėjo suvartoti po 1202,4 kWh ir tai laiko neadekvačiai dideliu kiekiu. Tačiau apeliantė neatsižvelgia į tai, jog remiantis tokiais skaičiavimais trečiasis asmuo per 2 mėnesius ir 6 dienas turėjo suvartoti 37764 kWh, o per 1 dieną po 563,64 kWh, kas laikytina neįmanomu kiekiu. Kaip nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, atlikęs vartojimo analizę, savo 2018 m. sausio 4 d. rašte, adresuotame pirminiam ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“, nurodė, kad maksimaliai per vieną mėnesį sodo namas, kurio leistinoji naudojimo galia 3 kW, gali sunaudoti 2190 kWh. Taigi, esant byloje nustaytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į ginčo name esančių elektros prietaisų kiekį, laikytina, jog nurodomas 1202,4 kWh kiekis gali būti laikomas tikėtinai atitikančiu realią situaciją. Kita vertus, kolegijos vertinimu, šie apeliantės pateikiami skaičiavimai apie vidutinį suvartotą elektros kiekį, laikotarpiais nuo elektros apskaitos prietaiso įrengimo bei po 2014 m. gruodžio mėn. bei analizuojamos aplinkybės apie elektros suvartojimo išaugimą, nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, jog ieškovas ginčo namui suteikė 41893kWh elektros energijos, už kurią pilnai atsiskaityta nebuvo. Nors atsakovė apeliaciniame skunde bando kelti abejones dėl skaitiklio parodymų teisingumo, tačiau kolegijos vertinimu, byloje nėra tokių duomenų ir neįrodyta aplinkybė, jog skaitiklis buvo paveiktas trečiųjų asmenų, sugedęs ar užfiksuoti rodmenys neatitinka faktiškai suteiktos elektros energijos kiekio. Priešingai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog prašoma priteisti skola susidarė dėl netinkamo, netikslaus elektros energijos apskaitos rodmenų deklaravimo, nenurodant paskutinio apskaitos prietaiso skaičiaus, t.y. deklaruojant ne penkiaženklį, o keturženklį suvartotos energijos kiekį. Kolegijos vertinimu, šios išvados nepaneigia, apeliaciniame skunde pateikiamas atsakovės subjektyvus ir selektyvus byloje nustatytų aplinkybių vertinimas. Pažymėtina, jog atsakovė iš esmės neigdama savo prievolę atsiskaityti už faktiškai suvartotą elektros energiją nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti, kad skaitiklyje užfiksuotas elektros energijos kiekis nebuvo pateiktas į ginčo namą.

6327.

64Apeliantė kvestionuodama ieškovės atliktą skolos paskaičiavimą kaip nepagrįstą teisės aktais, nenurodo, kaip kitaip ieškovas privalėjo suskaičiuoti susidariusią skolą. Kolegijos vertinimu, byloje nustačius ir nepaneigus aplinkybės, kad ginčo namui nuo skaitiklio įrengimo suteikta 41893 kwh elektros energijos, o atsikaityta tik už 4129 kWh, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės pareigą atsiskaityti už faktiškai suteiktą elektros energiją. Nors apeliantė nesutinka su skolos paskaičiavimu, tačiau pažymėtina, jog byloje buvo nustatytos ir apeliantės nepaneigtos aplinkybės susijusios su tinkamu elektros vartotojų pareigų nevykdymu, t.y. nereguliarus, netikslus rodmenų deklaravimas ir atsiskaitymas, sutarties su elektros tiekėju nesudarymas, perdavimo – priėmimo akto, su jame užfiksuotais elektros apskaitos prietaiso rodmenimis objekto pardavimo metu nepasirašymas. Kolegijos vertinimu, apeliantė būdama elektros energijos vartotoja ir ginčo objekto savininkė, nevykdydama minėtų pareigų prisiėmė riziką. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neturėdama kitų, tikslių duomenų, tokioje situacijoje pasirinko tinkamą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkantį suvartotos energijos paskirstymo tarp buvusio ir dabartinio namo savininkų ir skolos apskaičiavimo mechanizmą.

6528.

66Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

6729.

68Kolegijos vertinimu, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms byloje, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, pagrįstai konstatavo, jog byloje esančių įrodymų visumą sudaro pagrindą daryti tikėtiną išvadą, jog šiuo atveju ieškovės nurodomas elektros energijos kiekis buvo faktiškai suvartotas, o skola susidarė dėl netinkamai ir netiksliai deklaruotų apskaitos prietaiso rodmenų.

6930.

70Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika suformuota civilinėje byloje e3K-3-242-611/2018 bei taikyti elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.11 p., kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas ne skolos už faktiškai suvartotą elektros energiją priteisimo klausimas, o žalos, susijusios su neteisėtu elektros energijos vartojimu priteisimo klausimas. Minėtas taisyklių punktas taikomas nustačius, kad buvo pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, panaudotos kitos mechaninės priemonės suvartotam elektros energijos kiekiui pakeisti ir pan. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

7131.

72Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.

73Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

Nutarė

74Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad tiekė elektros energiją į sodo namą adresu ( - ),... 9. 3.... 10. Atsakovė A. M. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.... 11. 4.... 12. Nurodė, kad sodo name ( - ) kelis dešimtmečius iki pat namo pardavimo gyveno... 13. II.... 14. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį... 17. 6.... 18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus... 19. 7.... 20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu sunaudota... 21. 8.... 22. Įvertinęs, nustatytų aplinkybių bei byloje esančių įrodymų visumą,... 23. III.... 24. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 25. 9.... 26. Apeliaciniu skundu atsakovė A. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto... 27. 10.... 28. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu... 29. 11.... 30. Pažymėjo, jog nei viena iš šalių neginčijo 2011 m. rugsėjo 23 d. ir 2014... 31. 12.... 32. Apeliantės vertinimu, ieškovas, kaip elektros energijos tiekėjas, privalėjo... 33. 13.... 34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu priteisė skolą,... 35. 14.... 36. Remiantis Taisyklių 132.11 p., esant neteisėtam elektros energijos vartojimui... 37. 15.... 38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Lietuvos energijos... 39. 16.... 40. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių... 41. 17.... 42. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog... 43. 18.... 44. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalaujamas... 45. IV.... 46. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 47. 19.... 48. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 49. 20.... 50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 51. 21.... 52. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją į sodo... 53. 22.... 54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus,... 55. 23.... 56. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės... 57. 24.... 58. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliaciniame skunde... 59. 25.... 60. Kolegija atmeta kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos... 61. 26.... 62. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos... 63. 27.... 64. Apeliantė kvestionuodama ieškovės atliktą skolos paskaičiavimą kaip... 65. 28.... 66. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad... 67. 29.... 68. Kolegijos vertinimu, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms byloje, pirmosios... 69. 30.... 70. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į... 71. 31.... 72. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 73. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 74. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti...