Byla 1A-305-487/2019
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam D. G., jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyrius prokuroro ir nuteistojo D. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

3D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas:

4-

5pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;

6-

7pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. G. paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 200 MG (10 000 Eur) dydžio bauda.

9Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, 68 straipsniu, 71 straipsniu, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant – tęsti darbą; 2 (dvejus) metus neišeiti iš namų nuo 23. 00 val. iki 6. 00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams ir 100 MGL (5000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dviejų metų įmokos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

10Nustatyta paskirtą baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

11Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. kovo 5 d.

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

13I. Bylos esmė

141.

15D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

161.1.

172018 m. vasario 5 d., Estijos Respublikoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą – 2018 m. vasario 5 d. Estijos Respublikoje pagrobtą automobilį BMW, v. n. ( - ), (Estijos Respublikos valstybinis automobilio numeris) VIN ( - ), 9000 Eur vertės, žinodamas, kad šis automobilis pagrobtas Estijos Respublikos teritorijoje, juo naudojosi, t. y. jį vairavo, kol 2018 m. vasario 5 d. apie 10.00 val. Panevėžio r., Panevėžio aplinkkelio ( - ) km ( - ) m jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

181.2.

19Taip pat jis 2018 m. vasario 5 d. apie 9.50 val., Panevėžio rajone, kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ( - ) kilometre, vairuodamas Estijos Respublikoje pagrobtą automobilį BMW 730, v. n. ( - ), (Estijos Respublikos valstybinis automobilio numeris), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkto reikalavimus, t. y. stabdomas policijos automobilio Škoda Superb, v. n. ( - ) pažymėto skiriamaisiais policijos ženklais ir vairuojamo policijos pareigūno su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais, specialiais garso signalais bei per garsiakalbį liepiant sustoti, nepakluso policijos pareigūno teisėtam bei aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, nesustabdė vairuojamo automobilio, nors privalėjo tai padaryti ir, siekdamas išvengti sulaikymo, padidino vairuojamo automobilio greitį, toliau persekiojamas pareigūnų tarnybinio automobilio su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, važiuodamas apie 200 km/h greičiu keliu Panevėžys–Pasvalys–Ryga, pažeidė KET 9, 117, 127, 134, 136.3 punktų reikalavimus, t. y. viršijo leistiną 70 km/h greitį (būdamas pradedantysis vairuotojas, turintis vairavimo stažą iki 2 metų, privalo važiuoti ne didesniu nei 70 km/h greičiu), neatsižvelgdamas į važiavimo bei meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą kirto ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas, pavojingai lenkė važiuojančius automobilius, taip kliudydamas kitiems eismo dalyviams bei sukeldamas realų pavojų jų gyvybei ir sveikatai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad išvengtų nuostolingų padarinių, važiavo dideliu greičiu, dėl ko policijos pareigūnui panaudojus tarnybinį šaunamąjį ginklą ir peršovus D. G. vairuojamo automobilio BMW 730 kairės pusės galinio rato padangą, 2018 m. vasario 5 d. apie 10.45 val. Panevėžio rajone, Panevėžio aplinkkelio ( - ) km ( - ) m, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiavusiu automobiliu Nissan Primera, v. n. ( - ) kurį vairavo S. S., bei su paskui automobilį Nissan Primera važiavusiu vilkiku Man TGX 18.440, v. n. ( - ), ir jo tempiama cisterna Magyar SR, v. n. ( - ) (Lenkijos Respublikos valstybiniai automobilio numeriai), vairuojamu B. A. S., t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo sunkiai sutrikdė trijų žmonių – S. S., Y. O. bei A. P. sveikatą.

20II. Apeliacinių skundų argumentai

212.

22Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo padarytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, t. y. D. G. nusikalstamą veiką iš BK 281 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir skirti laisvės atėmimo 8 metams bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę, bei bausmę, paskirtą už nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 metams ir 200 MGL (10 000) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams po bausmės atlikimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

232.1.

24Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl D. G. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkto į BK 281 straipsnio 3 dalį turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo padarytų bylos aplinkybių neatitinkančių išvadų.

252.2.

26Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad automobilio BMW, v. n. ( - ), galinio kairiojo rato padangos dehermetizacija dėl šautinių kiauryminių pažeidimų įvyko prieš susidūrimą su automobiliu Nissan Primera, v. n. ( - ) ir tai buvo įvykio priežastimi. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tokią tikėtiną išvadą ikiteisminio tyrimo metu pateikė bei teisiamojo posėdžio metu patvirtino autotechninį tyrimą atlikęs ekspertas V. Šakėnas. Ekspertas taip pat parodė, kad, atliekant autotechninį tyrimą, nebuvo vertinama padangos specifikacija.

272.3.

28Atkreipdamas dėmesį į nuteistojo D. G. duotus parodymus pirmosios instancijos teisme, kad jo vairuojamas automobilis po policijos pareigūnų šūvių išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su kitu lengvuoju automobiliu, apeliantas nurodo, kad teismas nevertino nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 5 d. ir 2018 m. kovo 5 d. duotų parodymų, jog jis negirdėjo, nesuprato bei nejuto, kad pareigūnai šaudo į jo vairuojamą automobilį, ir negalėjo paaiškinti, dėl ko automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą (t. 6, b. l. 108–112, 115). Nukentėjusiojo S. S. nurodytą aplinkybę, kad prieš pat automobilių susidūrimą šis girdėjo šūvių garsą, paneigia kiti bylos faktiniai duomenys. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti policijos pareigūnai A. L. ir Ž. G. nuosekliai tvirtino, kad persekiojamas automobilis su peršauta galinio rato padanga dar važiavo apie 2–3 km. Tai, kad prieš D. G. vairuojamo automobilio susidūrimą su kitu automobiliu nebuvo girdima jokių šūvio garsų, patvirtino ir vilkiko, važiavusio paskui nukentėjusiųjų automobilį, vairuotojas B. A. S., kurio parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Tai, kad prieš pat eismo įvykį nebuvo girdėti šūvių, tvirtino ir nukentėjusysis Y. O. (pagal nukentėjusiojo S. S. parodymus), taip pat policijos pareigūnai D. P. bei D. K., kurie buvo kitame tarnybiniame automobilyje visai netoli įvykio vietos. Kaip nurodė šie liudytojai, jie girdėjo bei matė tik įjungtus policijos automobilio, kuris persekiojo automobilį BMW, garso bei šviesos signalus. Tokiu būdu, anot prokuroro, teismo nustatyta aplinkybė, kad automobilio BMW padanga buvo peršauta prieš pat susidūrimą, padaryta tik remiantis nenuosekliais D. G. parodymais, vieno nukentėjusiojo parodymais, taip pat tikėtina eksperto V. Šakėno išvada, kuri paneigta pirmiau nurodytais faktiniais bylos duomenimis. Dėl to apeliantas teigia, kad teismas, šioje dalyje vertindamas faktinius bylos duomenis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies normą.

292.4.

30Prokuroro manymu, teismo padarytos išvados prieštarauja motyvams bei argumentams, kuriais remdamasis teismas D. G. veiką perkvalifikavo iš BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkto į BK 281 straipsnio 3 dalį. Apeliantas atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotas aplinkybes dėl nuteistojo bėgimo nuo policijos pareigūnų, greičio viršijimo, pareigūnų situacijos, kaip keliančios pavojų eismo saugumui, eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, vertinimo, tarnybinio ginklo panaudojimo, siekiant sustabdyti automobilį, peršaunant jo padangą, nuteistojo abejingumo policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir dėl to sąmoningo jo veikimo, neatsižvelgus į važiavimo bei meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas nurodė, jog lengvabūdiškas D. G. pasitikėjimas pasireiškė tuo, kad jis pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi, pažeisdamas kelių eismo taisykles, ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui, o tuo pačiu konstatavo, kad nuteistasis vairavo žymiai galingesnį nei policijos pareigūnai automobilį, kaip pats teigė, bėgo, nes bijojo būti nušautas, o tai reiškia, kad, bėgdamas nuo policijos pareigūnų, tikėjosi, kad jo nepavys arba policijos pareigūno iššautos kulkos nei į jį, nei į automobilio padangas nepataikys.

312.5.

32Apeliaciniame skunde pažymima, kad pranešime apie įtarimą bei kaltinamajame akte, kaltinamojo D. G. veika buvo kvalifikuota ne kaip eismo įvykis (BK 281 straipsnis), t. y. nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo (dėl nusikalstamo pasitikėjimo), bet kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dviem ar daugiau žmonių. Aptardamas netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo sampratas ir atribojimą (BK 15 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2 dalis), prokuroras teigia, kad visos bylos aplinkybės, kurias nustatė ir teismas (nuosprendžio 31.3. punktas) rodo, kad kaltinamasis D. G., nepaklusdamas teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti ir bėgdamas nuo jų, bet kokiomis priemonėmis siekė išvengti sulaikymo už ankščiau padarytą nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje. O tai neabejotinai rodo buvusį D. G. abejingumą tiek esančios situacijos, tiek galimų pasekmių atžvilgiu. Teismo teiginys, kad šiuo atveju lengvabūdiškas pasitikėjimas pasireiškė tuo, kad D. G. pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi, pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kuriomis, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui (nuosprendžio 41.5. punktas), yra nepagrįstas jokiais bylos duomenimis ir grindžiamas tik prielaidomis, prieštarauja tame pačiame nuosprendžio punkte nustatytoms aplinkybėms – tai, kad „kaltinamasis vairavo žymiai galingesnį automobilį nei policijos pareigūnai, be to, kaip jis pats teigė, bėgo, nes bijojo būti nušautas, o tai reiškia, kad bėgdamas nuo policijos pareigūnų tikėjosi, kad jo nepavys arba policijos pareigūno iššautos kulkos nei į jį, nei į automobilio padangas nepataikys“. Prokuroro nuomone, šios teismo išvados ir nurodytos aplinkybės, jokiu būdu negali būti vertinamos, kaip aplinkybės, kurios, kaip nurodo teismas, D. G. manymu turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui.

332.6.

34Nepagrįsta teismo išvada apeliantas laiko ir tai, kad nagrinėjamu atveju buvo ir kitos aplinkybės, kurias D. G. galėjo suvokti kaip objektyviai egzistuojančias, kurios mažintų ar apskritai šalintų galimybę atsirasti neigiamiems padariniams: eismas vyko užmiestyje, daugiausia tiesiojoje atkarpoje, kiti eismo dalyviai, matydami policijos automobilio švyturėlius ir girdėdami sirenas, duodavo kelią tiek kaltinamojo vairuojamam automobiliui, tiek policijos automobiliui, kaltinamasis automobilį vairavo blaivus, vadovaudamasis gyvenimiška patirtimi, turėjo pagrindą tikėtis, kad ir peršovus automobilio padangą, jį bus galima suvaldyti. Tačiau teismas nustatė ir kitas svarbias aplinkybes, kurios yra itin reikšmingos, vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę, t. y. tai, kad visą kelią nuo tada, kai buvo stabdomas policijos pareigūnų iki nagrinėjamo eismo įvykio kilimo vietos, D. G. bėgo nuo policijos pareigūnų esant intensyviam eismui, prastoms eismo bei meteorologinėms sąlygoms, važiavo labai dideliu greičiu, nuolat tyčia grubiai pažeidinėjo KET reikalavimus, vairavo automobilį, turėdamas itin mažą vairavimo stažą. Tokiu būdu, teigiama, kad šių duomenų visuma jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad D. G. galėjo tikėtis, kad bus išvengta sunkių padarinių. Priešingai, tokie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti tikintis, kad viskas baigsis sėkmingai, t. y. tikint sėkme, kurios dėka pavyks išvengti sulaikymo už padarytą nusikaltimą.

352.7.

36Tikėjimas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios, kaltininko manymu, objektyviai gali padėti išvengti veikos padarinių, yra pagrindinis požymis, pagal kurį veika, padaryta, esant nusikalstamam pasitikėjimui, atribojama nuo veikos, padarytos netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kai kaltininkas daromos veikos metu yra abejingas (ką nurodė ir teismas) veikos padariniams, o šiuo atveju galimam kito žmogaus sveikatos sutrikdymui dėl savo veikos, jis veikia sąmoningai leisdamas kilti numatomiems padariniams. Visi kaltinamojo tyčiniai veiksmai, atlikti iki susidūrimo su kitu automobiliu – važiavimas itin dideliu greičiu, tuo labiau neturint pakankamo vairavimo stažo, automobilių lenkimas grubiai pažeidžiant KET reikalavimus, nepaklausimas teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, visuma kitų tyčia ir sąmoningai padarytų KET reikalavimų pažeidimų, bei važiavimas itin dideliu greičiu keliu, kuriame eismas buvo pakankamai intensyvus, neabejotinai rodo, kad D. G. buvo visiškai abejingas savo sąmoningai daromos veikos pasekmėms bei padariniams, kurie atsirado dėl jo tyčinių aukščiau paminėtų veiksmų. Visos paminėtos aplinkybės, anot prokuroro, neabejotinai rodo, kad šioje kaltinimo dalyje D. G. padarė nusikalstamą veiką netiesiogine tyčia ir jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, t. y. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas trims asmenims. Toks veikos kvalifikavimas atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-498-746/2015, 2K-100-696/2018).

372.8.

38Bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte padarymą, skirtina, atsižvelgiant į tai, kad D. G. padarė dvi nusikalstamas veikas (nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus), baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, neteistas. Todėl D. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

393.

40Nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – D. G. išteisinti. Taip pat panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

413.1.

42Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka iš dalies, teigia, kad jis grįstas ne neginčytinais įrodymais, o prielaidomis, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Anot apelianto, analizuodamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, todėl padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir dėl to netinkamai buvo taikytas baudžiamasis įstatymas.

433.2.

44Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantą kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, motyvavo, jog jis, D. G. neatskleidė tiesios apie automobilio BMW įgijimo aplinkybes, kas parodė jo supratimą ir suvokimą apie tai, kad automobilis BMW buvo įgytas nusikalstamu būdu. Šią teismo išvadą laiko neatitinkančia tikrovės, kadangi jis, D. G., teismui išsamiai paaiškino automobilio vairavimo aplinkybes – o būtent apie jam pateiktą siūlymą ir asmenį, pateikusi pasiūlymą už atlygį parvairuoti automobilį; kad apeliantui nekilo jokių įtarimų, jog automobilis galėjo būti vogtas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jo, D. G. parodymai kelia abejones, įvertinus, jog automobilis, kurį jis vairavo, buvo pagrobtas tą pačią dieną, kurią įvyko eismo įvykis, o ne dvi dienos iki gauto pasiūlymo, kas reiškia, kad jo nurodytas asmuo T., pateikęs jam tokį pasiūlymą, turėjo būti garantuotas, kad automobilis po dviejų dienų bus pagrobtas. Tačiau apelianto teigimu, tai yra tik niekuo nepagrįstos teismo prielaidos. Teigia, kad apie automobilio vagystę jam, D. G., nieko nebuvo žinoma, jis vyko tik parvairuoti į Lietuvą nupirkto automobilio. Gi, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu netirta, ar T. automobilio savininkas pats neperdavė automobilio, o tik po to pranešė apie vagystę. Šią aplinkybę, anot apelianto, patvirtina ir faktas, kad jam buvo duotas automobilio užvedimo raktelis, kuriuo jis ir užvedė automobilį.

453.3.

46Kaip jo kaltės įrodymą, teismas nurodė ir tai, kad asmuo, kuris vežė jį, D. G., į Estiją, neprisistatė, t. y. taip pat buvo nepažįstamas. Šiuo aspektu apeliantas pažymi, kad dėl automobilio parvairavimo jis tarėsi su T. ir pastarasis jam nurodė, kad jį nuveš į Estiją, o atvykęs jam nepažįstamas asmuo paaiškino, kad T. negalėjo ir jis nuveš į Estiją. Toks paaiškinimas jam neatrodė neįtikinamas ir nekėlė jokių abejonių.

473.4.

48Teismas taip pat motyvavo, kad automobilio BMW durelių spynelė buvo išlaužta, automobilyje ir pas jį, D. G., nebuvo automobilio įsigijimo dokumentų, kas savaime kelia abejones dėl automobilio įgijimo teisėtumo. Tačiau vien ši aplinkybė neįrodo jo kaltės. Jį atvežęs asmuo parodė automobilį, pasakė, kad rakteliai yra automobilyje, padavė telefoną, kad jis galėtų susisiekti su T., padavė navigaciją, kurioje buvo įvestas maršrutas, nes nežinojo kelio, davė pinigų kurui. Supranta, kad pasielgė lengvabūdiškai, nepareikalavo automobilio įsigijimo dokumentų, tačiau tuo metu nepagalvojo, kad jį gali apgauti, nes buvo jauno amžiaus, neturėjo jokios gyvenimiškos patirties. Jam nekilo jokių įtarimų, kad automobilis gali būti vogtas. Jis stovėjo viešoje vietoje, nebuvo paslėptas, buvo automobilio raktelis, todėl nuteistasis buvo įsitikinęs, kad T. automobilį įsigijo teisėtai.

493.5.

50Kaip vieną iš jo kaltės įrodymų teismas nurodė ir tai, kad stabdomas policijos pareigūnų jis nepakluso reikalavimui sustoti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo versija, jog jis bėgo nuo policijos pareigūnų, nes galimai viršijo greitį, todėl bijojo netekti teisės vairuoti, yra visiškai nepagrįsta byloje esančiais duomenimis ir nelogiška. Nors jis nenurodė nei laiko, nei vietos, nei kitų logiškai paaiškinamų detalių, susijusių su greičio viršijimu, teigia, kad tuo maršrutu važiavo pirmą kartą, todėl ir negalėjo nurodyti konkrečios vietos, kurioje viršijo greitį. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme jis nuosekliai aiškino, kad iki stabdymo važiavo apie 100 km/h ar didesniu greičiu, todėl už greičio viršijimą daugiau kaip 30 km/h jam grėsė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kadangi važiavo svetimu automobiliu, jis lengvabūdiškai tikėjosi pasprukti nuo jį stabdančių pareigūnų ir manė, kad niekas nesužinos, jog jis vairavo. Atvirkščiai nei nurodo teismas, bylos duomenys patvirtina, kad jis neturi dviejų metų vairavimo stažo, gi Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog pradedantiems vairuotojams už greičio viršijimą daugiau kaip 30 km/h privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

513.6.

52Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jo nuoseklius parodymus, kad jis nežinojo, jog vairuoja vogtą automobilį, ir išvadą, kad jis, D. G., neva žinojo apie automobilio BMW nusikalstamą kilmę grindė tik įrodymais nepagrįstomis prielaidomis ir spėjimais. Apeliantas pabrėžia, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos draudžia grįsti apkaltinamąjį nuosprendį spėjimu ar prielaidomis (BPK 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis).

533.7.

54Pirmos instancijos teismas rėmėsi tik nustatytais objektyviais BK 189 straipsnio 1 dalies požymiais, t. y. kad jis buvo sulaikytas automobilyje BMW, kuris buvo pavogtas tą pačią dieną Taline. Tačiau vien objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens veiksmuose nesudaro pakankamo pagrindo baudžiamosios atsakomybės taikymui. Byloje nėra jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad jis žinojo, jog vairuoja vogtą automobilį. Todėl konstatuotina, kad subjektyvusis BK 189 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo požymis – kaltė nėra nustatytas ir įrodytas. Apelianto poziciją, kad apie automobilio BMW vagystę jam, D. G. nieko nebuvo žinoma ir su tuo jis susijęs nebuvo, jo teigimu, patvirtina teismui pateiktas įsiteisėjęs 2018 m. lapkričio 13 d. kompetentingos Estijos Respublikos institucijos nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu dėl automobilio BMW v. n. ( - ) vagystės. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobiliu jis pradėjo važiuoti iš aikštelės, esančios ( - ) gatvėje ( - ) (navigacijos „Tom Tom“ duomenys), o automobilis BMW 730, v. n. ( - ) buvo pavogtas ( - ) apskrityje ( - ) gyvenvietėje, t. y. visai kitoje vietoje (nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą). Apeliantas mano, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų, patikimų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad jam buvo žinoma apie minėto automobilio vagystę ir dėl to nestojo policijos pareigūnų stabdomas. Todėl nuosprendžio dalis dėl BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – išteisinti jį pagal šį kaltinimą.

553.8.

56Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį pagrįstumo, rėmėsi kaltinimui palankių liudytojų A. L. ir Ž. G. parodymais, juos vertino kaip teisingus, neatsižvelgdamas į jų nenuoseklumą, prieštaringumą bei patikimumą. Teismas vadovavosi pastarųjų liudytojų parodymais, jog jis, D. G., važiavo virš 200 km/h greičiu, neatsižvelgdamas į važiavimo bei meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą kirto ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas, pavojingai lenkė važiuojančius automobilius, taip kliudydamas kitiems eismo dalyviams bei sukeldamas realų pavojų jų gyvybei ir sveikatai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad išvengtų nuostolingų padarinių.

573.9.

58Anot apelianto, tokie A. L. ir Ž. G. parodymai yra duoti, siekiant pateisinti nepagrįstą ir neteisėtą šaunamojo ginklo panaudojimą ir chaotišką šaudymą. Be to, šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes Panevėžio apygardos prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) pagal BK 229 straipsnį dėl Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų. Ikiteisminis tyrimas yra nepagrįstai atskirtas į atskirą tyrimą, ir nebuvo nagrinėjamas kartu su šia byla.

593.10.

60Liudytojai A. L. ir Ž. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jie vydamiesi važiavo apie 200 km/h greičiu, o jis, D. G. nuo jų tolo, tačiau iš byloje esančių pokalbių išklotinės ir Ecofleet duomenų, matyti, kad 08:13:05 kai radijo ryšiu praneša apie 200 km/h greitį, Ž. G. vairuojamas automobilis važiavo tik 166 km/h greičiu. Tuo pačiu pažymima, kad šioje kelio atkarpoje policijos automobiliui jį, D. G. persekioti trukdė automobiliai, kuriuos jie turėjo aplenkti ir dėl to buvo priversti važiuoti dideliu greičiu. Ecofleet duomenys patvirtina, kad atkarpoje nuo C2 iki E2 jie važiavo tai greitėdami, tai staigiai stabdydami, o tai reiškia, kad jiems trukdė važiuojantys automobiliai. Šią aplinkybę pripažino A. L., 08:12:31 pranešdamas, kad priekyje važiuoja pilkas Volvo markės automobilis. A. L. ir Ž. G. parodymų, kad jis, D. G., kirto ištisines linijas, nepatvirtina bylos duomenys, nes tokių duomenų byloje nėra. Be to, teismas nustatė ir skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad jis eismo įvykį padarė 2018 m. vasario 5 d., apie 10.45 val., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad apie 10.18 val. nes radijo ryšiu apie avariją buvo pranešta 08:18:47 val., o pagal Ecofleet duomenis, policijos automobilis sustojo 10:19:45 val. atsižvelgiant, kad radijo ryšiu perduodamas laikas nuo realaus skyrėsi dviem valandomis, laikytina, kad avariją buvo pranešta 10:18:47 val. Todėl kaltinime neteisingai nurodyta, kad jis, D. G., 10.45 val. nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiavusiu automobiliu Nissan Primera, v. n. ( - ) kurį vairavo S. S., bei su paskui automobilį Nissan Primera važiavusiu vilkiku Man TGX 18.440, v. n. ( - ), ir jo tempiama cisterna Magyar SR, v. n. ( - ) (Lenkijos Respublikos valstybiniai automobilio numeriai), vairuojamu B. A. S., t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo sunkiai sutrikdė trijų žmonių – S. S., Y. O. bei A. P. sveikatą.

613.11.

62Teismo eismo įvykio specialisto išvada nustatyta, kad susidūrimas su Nissan Primera automobiliu įvyko dėl BMW 730 automobilio kairiojo galinio rato dehermetizacijos betarpiškai prieš įvykį, ir tai buvo eismo įvykio kilimo technine priežastimi, nes, nuleidus padangą, automobilio BMW 730 vairuotojas, važiuodamas 110 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio. Specialistas V. Šakėnas, apklaustas teisme, patvirtino savo išvadą. Netikėti specialisto kompetencija ar išvados objektyvumu nėra pagrindo. Apklaustas nukentėjusysis S. S. parodė, kad prieš pat įvykį girdėjo du šūvius, po to pamatė atvažiuojantį BMW, kuris metėsi į jo važiuojamą juostą ir įvyko susidūrimas. Netikėti nukentėjusiojo parodymais taip pat nėra pagrindo, nes jo parodymai yra nuoseklūs. Tokius pat parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, nežinodamas, kad policijos pareigūnai naudojo šaunamąjį ginklą. Aiškindamas apie eismo įvykio aplinkybes, jis, D. G. taip pat parodė, kad automobilio nesuvaldė ne dėl pasirinkto per didelio greičio, o dėl to, kad po šūvio į automobilio padangą automobilį staiga užmetė ir jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrė su Nissan Primera automobiliu.

633.12.

64Apelianto teigimu, įvertinus išdėstytas aplinkybes, šioje byloje svarbu nustatyti kieno veiksmus ir atsiradusias pasekmes sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas nevertino policijos pareigūnų veiksmų, o vertino tik jo, D. G. veiksmus, todėl nesprendė, kokią įtaką eismo įvykiui kilti turėjo A. L. šaudymas ir peršovimas jo vairuoto automobilio padangos. Teismas turėjo visapusiškai ištirti šio eismo įvykio aplinkybes, neapsiribodamas vien jo, D. G., veiksmų vertinimu. Visapusiškai ištirti įvykio atsietai nuo policijos pareigūnų veiksmų įvertinimo neįmanoma, nesujungus šios bylos su ikiteisminiu tyrimu Nr. ( - ), todėl baudžiamoji byla dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo grąžintina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

653.13.

66Apeliacinės instancijos teismui laikant, kad šioje byloje vis tik yra surinkta įrodymų, pagrindžiančių jo, D. G. kaltę, apeliantas prašo teismo peržiūrėti jam paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų, jam, D. G., už tyčinę veiką skyrė baudą, o už neatsargų nusikaltimą skyrė laisvės atėmimą. Mano, kad už abi veikas turėtų būti skiriamos vienodos rūšies – laisvės atėmimo bausmės ir šios bausmės subendrintos apėmimo būdu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė akivaizdžiai per didelę 10 000 Eur baudą, ją įpareigodamas sumokėti per vienerius metus. Jis yra jauno amžiaus, savo santaupų ar turto neturi, o jo atlyginimas yra tik 395.36 Eur per mėnesį, kurį netgi visą skiriant baudai sumokėti, ją galėtų sumokėti tik per 25 mėnesius, t. y. dvigubai ilgesnį laiką, nei nustatė teismas.

673.14.

68Be to, apeliantas pažymi ir tai, kad už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą jam dar buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5000 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus. Šis teismo įpareigojimas taip pat neįvykdomas. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio atveju prašo šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti.

693.15.

70Taip pat pažymi, kad BK 68 straipsnio pagrindu baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam laikotarpiui – trejiems metams jam paskirta, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl atsiradusių pasekmių, kas įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, dirba, darbovietė yra kitame mieste, todėl vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas pragyvenimui. Jis prašo šį terminą sutrumpinti iki minimalaus – vienerių metų termino.

714.

72Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo

73D. G. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis D. G. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

74III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

75Panevėžio apygardos prokuratūros skyrius prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo D. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

765.

77Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių apeliaciniame procese neginčija nei nuteistasis, nei prokuroras. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. vasario 5 d. nuteistasis D. G., vairuodamas automobilį BMW, v. n. ( - ), (Estijos Respublikos valstybinis automobilio numeris) VIN ( - ), kuriuo važiavo iš Estijos Respublikos, būdamas KET numatytomis priemonėmis ir būdais stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso jų reikalavimui sustoti, važiavo, viršydamas leistiną greitį, Panevėžio r., Panevėžio aplinkkelio ( - ) km ( - ) m nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir šioje juostoje susidūrė su automobiliu Nissan Primera, v. n. ( - ) kurį vairavo S. S., ir su paskui šį automobilį važiavusiu vilkiku Man TGX 18.440, v. n. ( - ) kartu su jo tempiama cisterna Magyar SR, v. n. ( - ) (Lenkijos Respublikos valstybiniai automobilio numeriai), vairuojamu B. A. S., bei sunkiai sutrikdė trijų žmonių sveikatą.

786.

79Nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, priėjus išvados, kad nuteistasis žinojo, jog jo vairuotas automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu, juo naudojosi, o taip pat, kad dėl jo nusikalstamo pasitikėjimo jo vairuotas automobilis pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalota trijų asmenų sveikata. Nurodoma, kad įrodymai, kuriais vadovavosi apygardos teismas, yra nepatikimi, byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių nuteistojo parodymus dėl byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybių, dėl to apygardos teismo išvados dėl D. G. kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo teigimu, eismo įvykio laikas buvo nustatytas neteisingai, teismas nepagrįstai baudžiamosios bylos dalyje dėl BK 281 straipsnio 3 dalies neperdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti, kad kartu būtų įvertinta ir policijos pareigūnų, stabdžiusių jo vairuotą automobilį šūviais iš tarnybinio ginklo, veiksmų įtaka eismo įvykio situacijai. Nuteistasis ginčija ir jam paskirtos bausmės dydį bei parinktų baudžiamojo poveikio priemonių pagrįstumą.

807.

81Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistojo D. G. veiksmus dėl sunkaus trijų asmenų sveikatos sutrikdymo kvalifikuoti kaip neatsargų nusikaltimą pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Teigiama, kad pagal formuojamą teismų praktiką nuteistojo veiksmai, kai jis, esant baudžiamojoje byloje nustatytai eismo situacijai, grubiai pažeidė KET reikalavimus, kas sąlygojo eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalota trijų žmonių sveikata, kilimą, vertinami, kaip tyčiniai ir kvalifikuojami pagal sukeltas pasekmes.

828.

83Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl nuteistojo D. G. kaltės, padarius skundžiamame nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas. Tačiau nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl ko buvo neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Taip pat tikslintinas nusikalstamos veikos – sunkaus trijų žmonių sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu – padarymo laikas.

849.

85Nuteistasis apeliaciniame skunde kritikuoja teismo išvadas, vadina jas prielaidomis, anot D. G., byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neginčijamų išvadų dėl nusikalstamų veikų aplinkybių ir nuteistojo kaltės padarius nurodytas nusikalstamas veikas. Atmetant tokius apelianto teiginius, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

8610.

87Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, tai nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Kartu pažymėtina, jog baudžiamajame procese asmens kaltė gali būti įrodinėjama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, šie įrodymai kaip ir kiti įrodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat jie palyginti tarpusavyje, todėl galima pagrįstai teigti, jog pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, D. G. kaltės padarė, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, nei vienam iš įrodymų šaltinių nesuteikęs išskirtinės įrodomosios reikšmės, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą. Nuosprendyje aiškiai nurodyta, kuriais įrodymais vadovaujamasi kaip patikimais, o kurie įrodymai, tame tarpe ir dalyje D. G. parodymai, vertinami, kaip prieštaringi ir neatitinkantys kitų bylos duomenų, todėl atmetami. Todėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, pirmosios instancijos teismui vertinant byloje surinktus ir ištirtus įrodymus nebuvo pažeisti.

8811.

89Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent nuteistojo apeliaciniame skunde įrodymai yra vertinami atsietai vieni nuo kitų, be jokio pagrindo suteikiant nuteistojo parodymams išskirtinę įrodomąją reikšmę kaip vieninteliams teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje bei nepagrįstai ginčijant kitų įrodymų patikimumą. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiais, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo imtasi visų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Pažymėtina, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-348-303/2015 ir kt.). Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įrodymų tyrimas byloje buvo atliktas išsamiai, apklausiant byloje nukentėjusiuosius ir liudytojus, specialistą Ž. Navicką, taip pat išklausant specialisto V. Šakėno paaiškinimų dėl surašytos specialisto išvados, nuteistasis ir jo gynėjas aktyviai dalyvavo įrodymų tyrimo procese, jam buvo suteikta teisė apklausiamiems asmenims užduoti klausimus, duoti paaiškinimus dėl teismo tiriamų aplinkybių. Nuteistojo D. G. minimi tariami įrodymų prieštaravimai jau buvo nurodyti, ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei iš esmės įvertinti skundžiamame nuosprendyje. Taigi, visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos, priimant skundžiamą nuosprendį.

9012.

91Baudžiamojoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų, gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Taip pat nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarautų formuojamai teismų praktikai. Dėl nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių

9213.

93Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu D. G. buvo kaltinamas ir dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu, daugelį faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo išsamiai, nešališkai ir jas nustatė teisingai. Teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodomomis ir nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis 2018 m. vasario 5 d. D. G. Estijos Respublikoje iš teisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo turtą – automobilį BMW 9000 Eur vertės, žinodamas, kad šis automobilis pagrobtas Estijos Respublikos teritorijoje; naudodamasis šiuo turtu, turėdamas tikslą pagrobtą automobilį pervartyti į Lietuvą, nuteistasis juo važiavo iš Estijos per Latviją. Įvažiavus į Lietuvą, 2018 m. vasario 5 d. apie 9.50 val. Panevėžio rajone, kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ( - ) kilometre, jis buvo pastebėtas policijos pareigūnų, kurie jį bandė sustabdyti, tačiau nuteistasis nepakluso policijos pareigūno teisėtam bei aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, nesustabdė vairuojamo automobilio, padidino jo greitį; toliau persekiojamas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, keliu Panevėžys–Pasvalys–Ryga važiavo apie 200 km/h greičiu, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad išvengtų nuostolingų padarinių; dėl to policijos pareigūnui panaudojus tarnybinį šaunamąjį ginklą ir peršovus D. G. vairuojamo automobilio BMW 730 kairės pusės galinio rato padangą, Panevėžio rajone, Panevėžio aplinkkelio ( - ) km ( - ) m jis nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiavusiu automobiliu Nissan Primera, v. n. ( - ) kurį vairavo S. S., bei su paskui automobilį Nissan Primera važiavusiu vilkiku Man TGX 18.440, v. n. ( - ) kartu su jo tempiama cisterna Magyar SR, v. n. ( - ), vairuojamu B. A. S., ir dėl nusikalstamo pasitikėjimo sunkiai sutrikdė trijų žmonių – S. S., Y. O. bei A. P. sveikatą. Šiais savo veiksmais D. G. pažeidė KET 16, 9, 117, 127, 134, 136.3 punktų reikalavimus, t. y. viršijo leistiną 70 km/h greitį (būdamas pradedantysis vairuotojas, turintis vairavimo stažą iki 2 metų, privalo važiuoti ne didesniu nei 70 km/h greičiu), stabdomas policijos automobilio Škoda Superb, v. n. ( - ) pažymėto skiriamaisiais policijos ženklais ir vairuojamo policijos pareigūno su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais, specialiais garso signalais bei per garsiakalbį liepiant sustoti, nestojo, važiavo, neatsižvelgdamas į važiavimo bei meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, kirto ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas, pavojingai lenkė važiuojančius automobilius, taip kliudydamas kitiems eismo dalyviams bei sukeldamas realų pavojų jų gyvybei ir sveikatai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad išvengtų nuostolingų padarinių ir šie jo veiksmai sukėlė padarinius – sunkų trijų žmonių sveikatos sutrikdymą. D. G. Panevėžio r., Panevėžio aplinkkelio ( - ) km ( - ) m buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

9414.

95Šios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nustatytos visuma teisme išnagrinėtų įrodymų: paties nuteistojo D. G., nukentėjusiųjų, liudytojų, specialistų Ž. Navicko, V. Šakėno parodymais, įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis ir kitais bylos dokumentais. Dėl D. G. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimu.

9615.

97Kaip minėta, nuteistasis, neginčydamas teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis iš Estijos Respublikos į Lietuvą vyko automobiliu BMW, teigia, kad byloje surinktais įrodymais nebuvo neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog jam buvo žinoma, kad minėtas automobilis buvo įgytas neteisėtu būdu. Su šiuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

9816.

99Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį nuteistojo D. G. veiksmuose, detaliai išanalizavo nuteistojo parodymus apie automobilio įgijimo aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad minėtų parodymų ir tolesnių nuteistojo veiksmų analizė rodo, jog D. G. suprato ir suvokė, kad automobilis BMW yra įgytas nusikalstamu būdu.

10017.

101Teismas vertino nuteistojo D. G. poziciją, kad iki tol jam nepažįstamas asmuo vardu T., sutiktas atsitiktinai, jam pasiūlė darbą – už dviejų dienų vykti į Estiją ir už piniginį atlygį parvairuoti jo nusižiūrėtą automobilį. Baudžiamojoje byloje pateiktu Estijos policijos ir pasienio apsaugos tarnybos nutarimu nustatyta, kad automobilis BMW 730D buvo pavogtas 2018 m. vasario 5 d. tarp 01:30 ir 06:30 ( - ) apskrityje, ( - ) savivaldybėje, ( - ) gyvenvietėje, nuo namų adresu ( - ) (t. 7, b. l. 119). Todėl teismas nurodė, kad, kadangi automobilis BMW buvo pagrobtas tą pačią dieną, kai nuteistasis nuvyko jo parvairuoti, pasiūlymas dėl automobilio parvairavimo, pateiktas prieš dvi dienas iki jo vagystės, yra nelogiškas. Su šia teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.

10218.

103Nuteistasis D. G. taip pat teigė, kad asmuo, kuris vežė jį į Estiją, taip pat buvo nepažįstamas, t. y. jam neprisistatė. Nuteistajam buvo parodytas aikštelėje stovintis automobilis, paaiškinta, kaip užvesti variklį, perjungti pavaras bei duotas telefonas, GPS ir 80 eurų kurui. Asmuo jam nurodė, atvažiavus į Lietuvą parašyti žinutę, važiuoti susitikti prie prekybos centro „( - )“, tada važiuoti į Vilnių, kur lauks T.. D. G. nurodė, kad automobilis buvo atrakintas, raktelis padėtas ant sėdynės; jis pirmoje degalinėje užsipylė degalų ir išvažiavo į Lietuvą.

10419.

105Kaip nustatyta byloje ištirtais įrodymais, automobilio BMW durelių spynelė buvo išlaužta, automobilyje BMW ir pas nuteistąjį nebuvo rasti automobilio įsigijimo dokumentai. D. G. duoto telefono kontaktų sąraše buvo vienintelis telefono numeris, iš kurio buvo skambinta į kitą, kontaktų neturėjusį, numerį.

10620.

107Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės, kai iš esmės nepažįstamam asmeniui patikimas nemažos vertės automobilis, kurį reikia pristatyti į vietą, kuri bus pranešta duotu telefonu, įvertinus jas kartu su faktais, kad nuteistasis neturėjo svetimo automobilio dokumentų, automobilio durelių spynelė buvo sulaužyta, ką neabejotinai D. G. turėjo matyti, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistasis teismui neatskleidė tikrųjų automobilio įgijimo aplinkybių, nors jos, o būtent tai, kad automobilis buvo įgytas nusikalstamu būdu, jam buvo žinomos. Šią teismo išvadą patvirtina ir tolesni D. G. veiksmai, kai jis, įvažiavęs į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pastebėjęs, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, padidino greitį, tikėdamasis galingesniu, nei policijos pareigūnų, automobiliu išvengti policijos pareigūnų persekiojimo.

10821.

109Nors D. G. bėgimo nuo policijos pareigūnų priežastimi įvardino tai, kad jis bijojo netekti teisės vairuoti transporto priemones dėl greičio viršijimo, sutikti su šia nuteistojo pozicija nėra pagrindo. Pats nuteistasis nurodė, kad, pamatęs policijos pareigūnų automobilį su įjungtais šviesos ir garso signalais, traukėsi į šalį, nemanydamas, kad jis yra stabdomas, ir apie tai suprato tik iš to, kad pareigūnų automobilis pasitraukė kartu su juo. Tokie paaiškinimai suponuoja išvadą, kad nuteistasis manė nepažeidžiantis KET reikalavimų, dėl ko turėtų būti stabdomas policijos pareigūnų, o viršijo leistiną greitį tada, kai siekė išvengti policijos pareigūnų persekiojimo ir sustabdymo.

11022.

111Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnyje sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016 ir kt.). Tačiau įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014ir kt.).

11223.

113Taigi, šių duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais, visuma rodo, kad nuteistasis D. G. suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, t. y. žinojo, kad naudojasi nusikalstamu būdu gautu automobiliu. Ši jo padaryta veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Daryti kitokią išvadą nuteistojo apeliaciniame skunde šioje dalyje nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl prokuroro ir nuteistojo D. G. apeliacinių skundų, susijusių su nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimu.

11424.

115Kaip minėta, prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistojo nusikalstamų veiksmų, eismo įvykio metu sunkiai sutrikdžius trijų žmonių sveikatą, kvalifikavimu kaip neatsargaus nusikaltimo ir teigia, kad tai prieštarauja galiojančiai teismų praktikai. Nuteistasis ginčija teismo išvadą, kad būtent dėl jo nusikalstamų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta trijų žmonių sveikata ir teigia, kad liko neįvertinta policijos pareigūnų, tarnybiniu ginklu stabdžiusių jį ir peršovusių jo vairuoto automobilio padangą, veiksmų įtaka eismo įvykio kilimui. Su šiais apeliacinių skundų argumentais sutikti nėra pagrindo.

11625.

117Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad 2018 m. vasario 5 d. nuteistasis D. G., važiuodamas Estijos Respublikoje įgytu nusikalstamu būdu automobiliu BMW 730, apie 9.50 val. Panevėžio rajone, kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ( - ) kilometre buvo pastebėtas policijos pareigūnų, kurie jį bandė sustabdyti, nepakluso policijos pareigūno teisėtam bei aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, nesustabdė vairuojamo automobilio, padidino jo greitį; toliau persekiojamas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, keliu Panevėžys–Pasvalys–Ryga važiavo apie 200 km/h greičiu, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad išvengtų nuostolingų padarinių; dėl to policijos pareigūnui panaudojus tarnybinį šaunamąjį ginklą ir peršovus D. G. vairuojamo automobilio BMW 730 kairės pusės galinio rato padangą, Panevėžio rajone, Panevėžio aplinkkelio ( - ) km ( - ) m nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiavusiu automobiliu Nissan Primera, v. n. ( - ) kurį vairavo S. S., bei su paskui automobilį Nissan Primera važiavusiu vilkiku Man TGX 18.440, v. n. ( - ) kartu su jo tempiama cisterna Magyar SR, v. n. ( - ), vairuojamu B. A. S., ir dėl nusikalstamo pasitikėjimo sunkiai sutrikdė trijų žmonių – S. S., Y. O. bei A. P. sveikatą.

11826.

119Nuteistasis D. G. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo aukščiau nurodytomis aplinkybėmis Estijos Respublikoje gavęs automobilį BMW, juo išvažiavo į Lietuvą. Kelionės per Lietuvą metu pastebėjo iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Pristabdė ir pasitraukė arčiau kelkraščio. Pamatęs, kad policijos automobilis taip pat pristabdė, suprato, kad stabdomas jis. Kadangi kelionės metu buvo viršijęs greitį, pagalvojo, kad jam, kaip reikiamo stažo neturinčiam vairuotojui, gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas. Tuomet padidino greitį, keletą kartų atliko lenkimo manevrą. Toliau važiuodamas prisivijo spūstyje važiuojančius automobilius. Važiuodamas taip pat matė priekyje spūstį – stovėjo vilkikai, kiti automobiliai. Įvertinęs, kad niekur nepabėgs, pradėjo stabdyti automobilį. Tuomet pasigirdo šūviai. Suprato, kad policijos pareigūnai pradėjo šaudyti ir išsigandęs, kad gali pataikyti į jį, dar padidino greitį iki 130 km/h, gal kiek ir daugiau. Važiuodamas šiuo greičiu, jis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kadangi visi automobiliai patys traukėsi į šonus dėl policijos automobilio, važiuojančio su įjungtais švyturėliais. Priartėjus prie vilkikų, policijos pareigūnai iššovė dar kelis šūvius. Matė kitą policijos automobilį, tik nepamena, ar jis stovėjo, ar artėjo. Pravažiavus šį policijos automobilį, reikėjo važiuoti žiedu. Pravažiavus žiedą, policijos pareigūnas šovė. Iš karto po šūvio jo vairuojamą automobilį metė į priešpriešinę eismo juostą, jis neturėjo galimybės nei suvaldyti, nei stabdyti automobilio. Dėl nustatyto policijos pareigūnų greičio apie 200 km/h jis paaiškino, kad pats tokiu greičiu nevažiavo, tačiau tokį greitį galėjo išvystyti pareigūnai, bandydami jį prisivyti, kai atitoldavo dėl kitų automobilių. Prašymo sustoti jis negirdėjo, tik girdėjo triukšmą ir sirenos kaukimą. Kokioje atkarpoje jis buvo viršijęs greitį – negali nurodyti, nes tuo keliu važiavo pirmą kartą, tačiau jis važiavo didesniu, nei jam leistinas 70 km/h, greičiu. Kad būtų kirtęs ištisinę liniją – neatsimena. Prieš pradėdamas važiuoti automobiliu, jis netikrino, ar yra jame reikalingi dokumentai. Savo asmeninio telefono neturėjo, nes jo telefonas sunkiai gaudė ryšį. Persekiojamas policijos pareigūnų, pradžioje siekė neprarasti vairuotojo pažymėjimo, vėliau – kad policijos pareigūnai jo nenušautų. Šūvius girdėjo, tačiau negali tiksliai pasakyti, ar galėjo būti 14 šūvių. Nepajuto, kai šūviai pataikė į jo vairuojamą automobilį. Kai šūviai pataikė, nebuvo taip, kad automobilį pradėjo mėtyti, tačiau jis vis tiek nestojo ir toliau vairavo. Automobilis iš karto sukosi ir slydo. Jaučia atsakomybę dėl sukeltos avarijos, sužaloti žmonių nenorėjo, tačiau dėl avarijos kaltas ne jis vienas, kalti ir pareigūnai, kurie peršovė padangą.

12027.

121Nukentėjusysis S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobiliu Nissan Primera, kurį vairavo jis, važiavo dar du draugai, kurie tuo metu miegojo. Važiuojant priekyje jis pastebėjo spūstį, todėl stabdė automobilį. Kaip tik tuo metu išgirdo policijos automobilio sirenas, pamatė švyturėlius, išgirdo du šūvius, tada pamatė automobilį BMW, atvažiuojantį tiesiai į jų automobilį, bei už BMW – policijos automobilį „Škoda“. Viskas įvyko per kelias sekundes, tada buvo smūgis ir jis neteko sąmonės. Nematė, kad policijos automobilis būtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Kad tikrai girdėjo šūvių garsus – jis neabejoja, nes jis mokėsi karo akademijoje, yra kariškis, tarnavo armijoje, buvo karinių veiksmų vietoje ( - ). Iš paskos važiavusio vilkiko vairuotojas galėjo negirdėti šūvių garsų, nes vilkikų salonai turi daug geresnę garso izoliaciją nei lengvųjų automobilių. Apie tai, kad vilkiko vairuotojas negirdėjo šūvių, jis skaitė internete. Policijos pareigūnų parodymų, kad jie šaudė tik 2–3 km iki eismo įvykio vietos, jis negali paaiškinti. Policijos pareigūnų rankose tarnybinio ginklo nematė, jų nematė nei pačių, nei iškištos rankos per langą, matė tik jų automobilį, tačiau mano, kad jie šaudė. Kad automobilio BMW padanga buvo peršauta, jis sužinojo tik po ekspertizės atlikimo. Duodamas pirminius parodymus, jis dar nežinojo apie tai, kad BMW padanga buvo peršauta.

12228.

123Nukentėjusysis S. S. analogiškus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 101–102). Nukentėjusieji Y. O. ir A. P. parodė iš esmės analogiškai nukentėjusiajam S. S., iš esmės nurodė tai, kad pačių eismo aplinkybių jie neprisimena dėl patirtų sužalojimų (t. 3, b. l. 135–136, b. l. 161–162).

12429.

125Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadomis Nr. G 267/2018 (05), G 266/2018 (05,) Nr. G 265/2018 (05) konstatuoti nukentėjusiesiems S. S., Y. O., A. P. sužalojimai, kurie pagal jų pobūdį, mastą kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 117–118,146–147, 172–173).

12630.

127Liudytojas A. L. parodė, kad 2018 m. vasario 5 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. G., apie 10.00 val. iš policijos budėtojo per radijo ryšį gavo pranešimą – nurodymą vykti link Panevėžio aplinkkelio, nes pro Latvijos Saločių pasienio postą į Lietuvą važiuoja galimai Estijoje vogtas automobilis BMW. Jie specialiu policijos automobiliu Škoda Superb“, kurio šaukinys „( - )“, nuvyko į aplinkkelį ir ties riboženkliu Panevėžys–Pasvalys pastebėjo nurodytą automobilį BMW. Tarnybinį automobilį vairavo Ž. G., jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Prasilenkus su BMW automobiliu, jie pranešė budėtojui, kad pastebėjo automobilį BMW ir bandys jį stabdyti. Apsisukę ir pasiviję automobilį BMW, įjungė garso ir šviesos signalus. Pradžioje automobilis BMW sumažino greitį, tikėdamasis, kad jie nori jį lenkti, tačiau jis per garsiakalbį nurodė automobilio BMW vairuotojui sustoti. Vairuotojas du kartus atsisuko ir, supratęs, kad yra stabdomas jis, pradėjo didinti greitį. Per radijo ryšį jie pranešė budėtojui, kad automobilis nestoja, važiuoja dideliu greičiu ir didina greitį, kad reikalinga pagalba. Jie išvystė apie 200 km/h greitį, tačiau BMW automobilis važiavo dar greičiau, nes pradžioje pasitaikė tiesioji atkarpa, kuri leido BMW atitolti nuo jų. Eismas tuo tarpu buvo normalus, važiavo pavienės mašinos. Matė, kad BMW dideliu greičiu lenkė prieš saleles. Tuo tarpu juos mašinos praleido, nes važiavo su įjungtais švyturėliais. Pamena, jog kolegai pasakė, kad važiuotų greičiau, nes BMW tolsta. Privažiavus atkarpą, kurioje važiavo vilkikai, automobilis BMW sumažino greitį, nes negalėjo aplenkti vilkikų. Prisiviję automobilį BMW, jie vėl įjungė šviesos – garso signalą, vilkikai davė jiems kelią, todėl persekiojamas automobilis vėl padidino greitį. Jie per radijo ryšį sakė, kad automobilis pavojingai manevruoja, kelia pavojų ir reikia jį blokuoti. „Ežio“ panaudoti negalėjo, todėl nusprendė, kad panaudoti tarnybinį ginklą. Dėl ginklo panaudojimo apytiksliai ties Paįstriu teiravosi budėtojo, tačiau atsakymo nesuprato. Sąlygos panaudoti šaunamąjį ginklą tuo metu buvo geros, nes priešais atvažiuojančių kitų transporto priemonių nebuvo, prisiartinus prie BMW automobilio matė, kad realu, pataikius į padangą, transporto priemonę sustabdyti. Jis pats priėmė sprendimą panaudoti šaunamąjį ginklą, nes su kolega aptarė, kad jeigu automobilis BMW ir toliau važiuos dideliu greičiu, gali įvykti eismo įvykis. Prieš šaudant į BMW automobilį, ties ( - ) dviem įspėjamaisiais šūviais į orą įspėjo BMW vairuotoją, tačiau automobilis ir toliau nestojo. BMW vairuotojas negalėjo šūvių negirdėti. Tada pradėjo šaudyti į BMW. Šaudė šiek tiek išlindęs per langą tuomet, kai nebuvo iš priekio atvažiuojančių automobilių. Kiti 5–6 šūviai buvo iššauti už ( - ) žiedo. Nebuvo įsitikinęs, ar pataikė, nes automobilis BMW toliau važiavo apie 140–160 km/h greičiu. Šovė dar 5 kartus ir važiuodami iš paskos pastebėjo, kad kairė automobilio BMW padanga bliūkšta, greitis mažėja. Tačiau automobilis BMW, nors jį kelis kartus ir sumėtė, vis tiek važiavo toliau, o, nuvažiavęs dar apie 2–3 km, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiais automobiliais. Jo nuomone, peršovus padangą, automobilis negali tapti nevaldomas staiga, nes padanga minkštėja iš lėto, o šiuo atveju BMW galėjo nuvažiuoti 2–3 kilometrus ir su pažeisto vientisumo padanga. Šaudymas vyko už ( - ) žiedo, nes matė, kad nėra priekyje atvažiuojančių automobilių. Baigė šaudyti posūkyje ties miškeliu, kur yra lankas. Už šio lanko pastebėjo, kad automobilio padanga bliukšta. Jis nurodė, kad negali paaiškinti nukentėjusiojo parodymų apie betarpiškai prieš susidūrimą girdėtus šūvių garsus.

12831.

129Liudytojas Ž. G. parodė, kad 2018 m. vasario 5 d. apie 10 val. patruliavo automobiliu „Škoda Superb“ šaukiniu „( - )“. Automobilis 2 l, 150 kw galingumo. Vairavo jis. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš Latvijos link ( - ) turi važiuoti galimai Estijoje vogtas automobilis BMW. Privažiavę prie riboženklio Panevėžys–Pasvalys pastebėjo priešais atvažiuojantį juodos spalvos automobilį BMW. Prasilenkę apsisuko ir apie pastebėtą automobilį BMW pranešė budėtojui. Tada per garsiakalbį nurodė automobilio BMW vairuotojui sustoti, tačiau automobilis nesustojo, o, padidinęs greitį ir lenkdamas kitus automobilius, ėmė sparčiai tolti. Matė, kad BMW išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, keldamas didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Pastebėjo, kad kiti automobiliai pasitraukdavo į dešinę pusę, kelkraštyje pristabdydavo, taip sudarydavo sąlygas BMW važiuoti greičiau. Jie informavo policijos budėtoją, kad automobilis nestoja, bėga. Ties ( - ) yra metalinė skiriamoji juosta, kuri BMW vairuotojui trukdė lenkti priešais važiavusią sunkiasvorę transporto priemonę. Jai pasibaigus, BMW vairuotojas iš karto aplenkė tą transporto priemonę ir toliau dideliu greičiu tolo, kirsdamas skiriamąsias juostas. A. L. per garsiakalbį kelis kartus įspėjo, kad nesustojus bus panaudotas ginklas. Ties ( - ) gyvenviete buvo šauti įspėjamieji šūviai į orą. BMW vairuotojas nereagavo ir toliau dideliu greičiu važiavo, lenkė kitus automobilius, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją. Prie ( - ) žiedo BMW pasuko link ( - ) ir vėl padidino greitį. Jie važiavo paskui BMW, priartėję dar kartą įspėjo, kad sustotų. Mano, kad BMW vairuotojas turėjo girdėti kas jam yra sakoma, nes BMW automobilio langas buvo iki pusės praviras, be to, buvo matyti, kad jis nuolat dairėsi. Tada A. L. panaudojo šaunamąjį ginklą, šaudė į kairės pusės ratą. Kiek kartų šovė – nepamena, tačiau automobilis BMW vis tiek nestojo. Besivejant pastebėjo, kad kairė BMW padanga minkštėja, automobilį mėto, bet jis vis tiek nestojo. Dar šiek tiek pavažiavus automobilį BMW metė į kairę pusę ir šis susidūrė su iš priekio atvažiuojančiais automobiliais „Nissan“ ir sunkiasvore transporto priemone. Didžiausias išvystytas greitis buvo apie 200 km/h ir tiek jų, tiek persekiojamo automobilio svyravo. BMW nutoldavo ir vėl priartėdavo. Jų tarnybinis automobilis daug silpnesnis, bet jie BMW prisivydavo, nes automobiliui BMW kliūtis sudarė kiti automobiliai, o juos, važiuojančius su įjungtais švyturėliais, automobiliai daugiau praleisdavo. BMW vairuotojas kitus automobilius lenkė įvairiu greičiu – buvo ir 100 km/h, ir 150 km/h, įvairiai. Kai tik automobilio BMW vairuotojas galėdavo, lenkdavo, jei reikėjo – rizikavo, vairavo pavojingai, kirto ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas, taip pat ir skiriamąją raudoną liniją. Tuo metu, kai jo kolega šaudė, jų greitis buvo virš 100 km/h, iki 140 km/h, esant 5–10 metrų atstumui tarp abiejų automobilių. Šaudymas vyko tarp A3 ir B3 taškų (žiūrėti baudžiamojoje byloje esančiame žemėlapyje) (t. 5, b. l. 48). Jis negali paaiškinti nukentėjusiojo teiginių, kad prieš pat eismo įvykį nukentėjusysis girdėjo šūvius. Tiki, kad nukentėjusysis galėjo girdėti sirenas, tačiau šūvių prieš pat įvykį nebuvo.

13032.

131Liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. P. ir D. K. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. vasario 5 d., jiems patruliuojant ekipaže, per radijo ryšį buvo pranešta, kad pavogtas automobilis BMW važiuoja nuo Latvijos, vėliau, kad policijos patrulių ekipažas jį persekioja. Nesuspėjus privažiuoti aplinkkelio ir ( - ) sankryžos, pamatė, kaip automobilis BMW ir policijos automobilis su įjungtais švyturėliais kerta sankryžą, ir apytiksliai už 100 metrų BMW išvažiuoja į priešpriešinę juostą ir trenkiasi į kitą automobilį. Šūvių negirdėjo, tik žinojo, kad šaudė, nes buvo pranešta, kad į šūvius nereaguoja.

13233.

133Liudytojas R. R. teismo posėdyje parodė, kad jis, Panevėžio apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas, 2018 m. vasario 5 d. dirbo budėtojų padalinyje, kai buvo pateiktas pranešimas apie iš Latvijos per Lietuvą galintį važiuoti vogtą automobilis BMW. Gautai informacijai patikrinti jis pasiuntė policijos ekipažą link Panevėžio aplinkkelio. Informacija buvo perduota taip pat ir kitiems policijos ekipažams. Vėliau per radijo stotį ekipažas pranešė, kad automobilis BMW pastebėtas, jis stabdomas nestoja ir didžiuliu greičiu nuvažiuoja, o jie jį persekioja. Tada jis kitam policijos ekipažui taip pat nurodė važiuoti link aplinkkelio, tačiau netrukus gavo pranešimą, kad įvyko avarija. Jis su policijos patruliais, persekiojusiais automobilį BMW, bendravo per radijo stotį. Jie komentavo, kas vyksta, o jis siuntė į pagalbą kitus policijos ekipažus. Nurodymo panaudoti šaunamąjį ginklą nedavė, nepamena, ar buvo klausiama dėl galimybės panaudoti ginklą. Pareigūnai patys įvertina situaciją ir priima sprendimą dėl ginklo panaudojimo tikslingumo, vadovaudamiesi Policijos įstatymu. Pagrindinė budėtojų dalies funkcija yra tinkamai priimti gautą informaciją ir užtikrinti operatyvų reagavimą į gautą informaciją. Kaip informaciją panaudoti, stabdyti automobilį, ar ne, toliau sprendžia policijos pareigūnai.

13434.

135Liudytoja teismo posėdyje apklausta tyrėja J. A. parodė, kad ji atliko nukentėjusiųjų apklausą. Nukentėjusysis, kuris vairavo automobilį „Nissan“, pasakojo, kad vyko iš Ukrainos į Lietuvą pirkti automobilio. Aplinkkelyje buvo automobilių kamštis, todėl važiuodami vis sustodavo. Vienu metu nukentėjusysis išgirdo policijos automobilio sirenas, du šūvius, už akimirkos pamatė automobilį BMW, kuris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į jų automobilį. Nukentėjusįjį apklausė tą pačią dieną, kai jis buvo paleistas iš ligoninės. Ji prisimena, kad nukentėjusysis negalėjo pasakyti, už kiek laiko sekundėmis po šūvio įvyko eismo įvykis; jis pasakė – du šūviai ir iš karto automobilis BMW išvažiuoja į priešpriešinę juostą ir atsitrenkia į jų automobilį. Ji taip pat atliko vieno iš policijos pareigūnų apklausą. Aiškinosi šį prieštaravimą, kadangi pareigūnas teigė, kad po paskutinių šūvių automobilis BMW su nuleista padanga važiavo iki eismo įvykio apie 2–3 km. Jos manymu, tokiu atveju, jei paskutiniai šūviai būtų buvę apytiksliai 4 km iki eismo įvykio vietos, nukentėjęs vairuotojas nebūtų jų girdėjęs. Jai įstrigo, kad nukentėjusiojo parodymai buvo konkretūs, jis nesiblaškė, buvo matyti, kad gerai pamena įvyko aplinkybes. Jai susidarė įspūdis, kad jis sąžiningai davė parodymus ir dėl šūvio neabejojo. Jos tarnybiniame pranešime (t. 5, b. l. 50–51) nuo taško D3 iki taško E3 yra nurodytas 57 km/h greitis konkrečiame taške, o ne atkarpoje. Suvedus koordinates, 57 km/h greitis yra užfiksuotas būtent įvykio vietoje. Tarnybinio pranešimo 8 punkte įrašą, kad automobilis apsisuka, padarė dėl to, kad pagal Ecofleet fiksuotus duomenis – koordinates, greitį automobilio judėjimo kryptį buvo matyti, kad toje vietoje automobilis apsisuko. Peršautą automobilio BMW padangą ji apžiūrėjo, vėliau konsultavosi su Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertu dėl slėgio padangoje. Ekspertas pasakė, kad kokia bebūtų padanga, ar išlaikanti slėgį, ar paprasta padanga, važiuojant tokiu greičiu peršauta padanga niekada nenuvažiuosi 2–3 km. Važiuojant dideliu greičiu, yra nesvarbi padangos rūšis, atsparumas, ji vis tiek nusileis ir išsimontuos. Skiriant ekspertizių centrui užduotį skambino ir klausė ekspertų, ar jiems reikalinga pateikti padangą. Ekspertui pakako foto nuotraukų. Apžiūrėjus padangą, matėsi, kad pro šūvio skylę matyti rato diskas. Kad kulkos ir subyrančios, skylę padangoje vis tiek padaro.

136Nurodė, kad 2017 m. vasario 5 d. užfiksuotas pokalbių tarp policijos budėtojo ir patrulių laikas nesutampa, kadangi pokalbius išsaugant kompiuteris pakeitė laiką, kuris skiriasi dviem, kartais trimis valandomis.

13735.

138Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. vasario 6 d. rašte Nr. ( - ) nurodyta, kad iš ( - ) Estijos NS buvo gautas pirminis pranešimas, kad automobilis BMW 730D VIN: ( - ), v. n. ( - ) (juodos spalvos) buvo pavogtas 2018 m. vasario 5 d. naktį nuo 01.00 iki 06.30 val. adresu ( - ) kelias ( - ) reg. Automobilio savininkas nusikaltimo metu – kompanija „( - )“ (t. 1, b. l. 50).

13936.

140Iš Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos 2018 m. gegužės 18 d. rašto Nr. ( - ) matyti, kad Transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo sistemoje užfiksuota, jog automobilis BMW, v. n. ( - ) 2018 m. vasario 4 d. 07.05 val. išvyko iš Estijos Respublikos į Latvijos Respubliką per „Ikla“ sienos kirtimo punktą, o 2018 m. vasario 4 d. 09.38 val. atvyko į Lietuvos Respubliką per sienos kirtimo punktą „Saločiai“ (t. 1, b. l. 60).

14137.

142Iš 2018 m. kovo 2 d. Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos gauto rašto ir vaizdinės medžiagos matyti užfiksuotas A10 keliu Panevėžys–Pasvalys–Ryga važiuojantis automobilis BMW 730, juodos spalvos, estiškais valstybiniais numerio ženklais ( - ) (t. 1, b. l. 122-129).

14338.

1442018 m. vasario 5 d. įvykio vietos, eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta Panevėžio rajone, aplinkkelyje prie ( - ) kaimo, joje esančios transporto priemonės, jų tarpusavio padėtis, apgadinimai– automobilis BMW 730, juodos spalvos, valstybinio numerio ženklai ( - ) (ant galinio bamperio kairės pusės yra kiauryminiai pažeidimai, kurių išeinamosios angos matomos galinio kairio rato arkos viduje; kairės pusės priekinių durelių spynos mechanizmas sugadintas; kairės pusės priekinis langas šiek tiek praviras), automobilis su „Nokian“ markės padangomis, o galinė kairės pusės peršauta padanga – vasarinė „Pirelli“ markės; nuo priekinės dešinės sėdynės paimtas „Tom“ įrenginys; automobilio užvedimo rakto vieta tuščia, automobilis „Nissan Primera“, valstybiniai numerio ženklai ( - ) automobilis MAN, lenkiškais valstybiniais numeriais ( - ) (t. 3, b. l. 22–45, 46–51).

14539.

1462018 m. kovo 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti automobilio BMW 730, v. n. ( - ), kairės pusės galinis ratas ir padanga. Kairės pusės galinis ratlankis lieto lydinio, R19 dydžio. Padanga vasarinė, dviejose vietose peršauta. Ratlankio išorinės pusės kraštas viršutinėje dalyje deformuotas apie 10 cm (nudilęs metalas). Ši padanga buvo naudojama kaip atsarginė (t. 4, b. l. 176, 177).

14740.

148Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2018 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje Nr. 50-(219)-IS1-214 nurodyta:

149-

150ant tyrimui pateikto automobilio BMW 730D (VIN Nr. ( - )), valstybinio numerio ženklai ( - ), užpakaliniame bamperyje esantys trys pažeidimai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 yra šautiniai ir padaryti trimis šūviais apie 9 mm kalibro kulka;

151-

152dvi kulkos (pažeidimai Nr. 1 ir Nr. 2) į užpakalinį kairės pusės bamperį pataikė iš viršaus į apačią horizontalios plokštumos atžvilgiu ir iš galo į priekį vertikalios plokštumos atžvilgiu. Peršovusios kiaurai užpakalinį kairės pusės bamperį, peršovė kiaurai posparnį ir peršovė automobilio užpakalinę kairės pusės rato padangą;

153-

154viena kulka (pažeidimas Nr. 3) į užpakalinį bamperį pataikė (žemiau įsukamos kilpos) iš viršaus į apačią horizontalios plokštumos atžvilgiu ir iš galo į priekį vertikalios plokštumos atžvilgiu. Peršovusi kiaurai užpakalinį bamperį kulka atsitrenkė į bamperio tvirtinimo detalę (keturkampis tuščiaviduris rėmas) ir, tikėtina, iškrito iš automobilio eismo įvykio metu;

155-

156šūvių metu buvo pažeistas užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės posparnis ir užpakalinė kairės pusės padanga (t. 5, b. l. 73–78).

15741.

158Specialistas Žydrūnas Navickas teismo posėdyje paaiškino, kad prieš atliekant peršautos BMW padangos tyrimą, ji buvo numontuota nuo ratlankio, nes tikėjosi rasti patvirtinimų, kad užfiksuoti pažeidimai yra šautiniai. Numontavus rado tik kulkos apvalkalo dalių, nes policija ginkluotėje naudoja šovinius, kurie, pataikius į kietą kliūtį, visiškai subyra, tokiu būdu išvengiama kulkos rikošeto. Kulkų švininės dalys galėjo būti iškritusios iš padangos, nes ji buvo iš dalies nusimontavusi. Rastas 7 mm kiaurymes padangose užfiksavo jas nufotografuodamas. Pagal jam rodomą padangos nuotrauką gali pasakyti, kad padangoje matyti kulkos išėjimo žymė. Toje vietoje nematyti skylės, kadangi guma turi savybę trauktis. Pažeidimai priklauso nuo kulkos diametro. Negali atsakyti, kaip greitai mažėja slėgis padangose, jas peršovus. Tokie klausimai sprendžiami atliekant bandymus, tačiau reikia turėti tokį pat automobilį, tokią pat padangą, ją peršauti ir tada daryti išvadas. Apie RTF modelio padangas jis nėra girdėjęs. Taip pat nustatė pažeidimus ant ratlankio, juos užfiksavo.

15942.

160Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-793 (18) nurodyta:

161-

162automobilis BMW 730D, v. n. ( - ), su automobiliu „Nissan Primera“, v. n. ( - ) susidūrė aplinkkelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint automobilio BMW vairuotojo važiavimo kryptimi link Vilniaus, stiklo šukių ir plastikinių detalių išsibarstymo zonos pradžioje, kuri buvo 22 m atstumu nuo po eismo įvykio sustojusio vilkiko MAN TGX 18.440, valstybinio numerio ženklai ( - ), su puspriekabe-cisterna, valstybinio numerio ženklai ( - ), priekinės ašies, esant transporto priemonėms padėtyse, kurios pavaizduotos tiriamosios dalies 7 pav.;

163-

164vilkikas MAN TGX 18.440, v. n. ( - ), su puspriekabe-cisterna, v. n. ( - ), su automobiliu BMW, v. n. ( - ), susidūrė aplinkkelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint automobilio BMW vairuotojo važiavimo kryptimi link Vilniaus, ties vilkiko MAN dešiniuoju šonu buvusių smulkių šukių išsibarstymo zonos pradžia, esant transporto priemonėms padėtyse, kurios pavaizduotos tiriamosios dalies 10 pav.;

165-

166automobilių BMW, v. n. ( - ), ir „Nissan Primera“, v. n. ( - ) susidūrimo eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilis BMW, vairuotojui važiuojant aplinkkeliu Vilniaus kryptimi, netekus stabilaus judesio važiavimo kryptimi, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę įvažiavo į aplinkkelio važiuojamosios dalies kairę pusę ir stiklo šukių ir plastikinių detalių išsibarstymo zonos pradžioje, kuri buvo 22 m atstumu nuo po eismo įvyko sustojusio vilkiko MAN TGX 18.440, v. n. ( - ), su puspriekabe-cisterna, v. n. ( - ), priekinės ašies, judėdamas apie 110 km/h greičiu priekine dalimi aplinkkelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint Vilniaus kryptimi, susidūrė su priešpriešiais apie 30km/h greičiu važiavusiu automobiliu „Nissan Primera“. Susidūrimo metu automobilis „Nissan Primera“ buvo nublokštas nuo aplinkkelio sankasos jo kairėje pusėje, žiūrint Vilniaus kryptimi į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio;

167-

168susidūrimo su automobiliu „Nissan Primera“, v. n. ( - ) metu buvo pažeistas automobilio BMW, v. n. ( - ), variklio tvirtinimas, ir po susidūrimo automobiliui BMW toliau sukantis prieš laikrodžio rodyklę, variklis, veikiamas įcentrinės jėgos, buvo nublokštas į aplinkkelio dešinės pusės šalikelę, žiūrint Vilniaus kryptimi, kur jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio;

169-

170nustatyti, koks buvo atstumas tarp automobilio „Nissan Primera“, v. n. ( - ) iki iš priekio atvažiavusio automobilio BMW, v. n. ( - ), kai šis automobilis išvažiavo į aplinkkelio priešpriešinio eismo juostą ir kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio BMW vairuotojas, negalima;

171-

172prieš susidūrimą su vilkiku MAN TGX 18.440, v. n. ( - ), su puspriekabe-cisterna, v. n. ( - ), automobilis BMW, v. n. ( - ), sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę judėjo apie 11 km/h greičiu;

173-

174vilkiko MAN TGX 18.440, v. n. ( - ), su puspriekabe-cisterna, v. n. ( - ), vairuotojas prieš eismo įvykį važiavo apie 60 km/h greičiu. Nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykio kilimą važiavo automobilio „Nissan Primera“, v. n. ( - ) vairuotojas, negalima;

175-

176automobilio BMW, v. n. ( - ), galinio kairiojo rato padangos dehermetizacija dėl šautinių kiauryminių pažeidimų, tikėtina, įvyko prieš susidūrimą su automobiliu „Nissan Primera“, v. n. ( - ) ir tai, tikėtina, buvo šio eismo įvykio kilimo technine priežastimi, kadangi, nuleidus padangą, automobilio BMW vairuotojas, važiuodamas apie 110 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio;

177-

178automobilio BMW, v. n. ( - ), galinio kairiojo ratlankio ir padangos būklė neduoda pagrindo teigti, kad su nuleista padanga automobilis važiavo 2÷3 km, nuvažiuotas atstumas buvo sąlyginai nedidelis (t. 5, b. l. 83–94).

17943.

180Specialistas V. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad automobilis „Nissan“ buvo nublokštas į šalikelę 8 metrų atstumu. Jo greitis apskaičiuotas remiantis jėgos atkūrimo kompiuterine programa. Užfiksuota, kad jo greitis prieš susidūrimą yra 30 km/h, o po susidūrimo – 40,96 km/h. Automobilio BMW greitis buvo nustatytas atkuriant susidūrimą. Gali pasakyti greitį susidūrimo metu, tačiau kokiu greičiu BMW važiavo prieš susidūrimą – pasakyti negali. Nustatyta, kad prieš eismo įvykį automobilis „Nissan“ važiavo nedideliu greičiu, iš paskos jo taip pat nedideliu greičiu važiavo vilkikas. Įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokių pėdsakų, rodančių, kad „Nissan“ buvo stabdomas. Matyti, kad automobilis BMW susidūrė su „Nissan“, judėdamas iš dešinės į kairę smailiu kampu. Teigti, kad automobilis BMW buvo užneštas, negali. Šiuo atveju automobilis neteko stabilaus judesio, slydimas nepasireiškė akivaizdžiai, nes prieš netenkant stabilaus judesio, judesio netekimo pradžios momentu nepasireiškia vadinamas šoninis slydimas, užnešimas. Automobilis BMW slydo prieš susidūrimą su vilkiku. Prieš susidūrimą su „Nissan“ automobilio BMW galinė ašis neteko stabilaus judesio. Tokiu atveju, jei vairuotojas nesiima jokių priemonių arba nesugeba suvaldyti automobilio, pasireiškia ir šoninis slydimas, ir nuvažiavimas nuo kelio, ir virtimas. Ar automobilis BMW su peršauta padanga gali nuvažiuoti apie 2–3 km – negali pasakyti, nes tokiuose eksperimentuose nedalyvavo. Tačiau iš praktikos žino, kad būtų sunku nuvažiuoti tokį atstumą, nes nuo ratlankio nusimontuotų padanga, jau nekalbant apie padangos glamžymą, dėl ko ji įkaista, suanglėja padangos guma. Tiriamu atveju tokių požymių nebuvo nustatyta. Užfiksuotas vienintelis atlenktas bortas, nežymiai pažeista ratlankio briauna, kuri galėjo įvykti susidūrimo su vilkiku metu. Automobiliui tuščia padanga važiuojant 2–3 km, padanga turėtų nusimontuoti nuo ratlankio pagalvėlių. Žinant, kad padangoje yra dvi tam tikro diametro skylės, mano, kad padanga turėjo ištuštėti ne per didesnį laiką nei išsukus ventilį, tačiau apie tai spręsti yra ne eismo įvykių eksperto kompetencija. Duomenų, kad, kaip teigiama padangų „Pirelli“ gamintojo, su nuleista padanga galima nuvažiuoti 100 km atstumą neviršijant 80 km/h greičio, neturėjo. Padangos peršovimas turėjo žymios reikšmės automobilio valdymui, nes įvyko dehermetizacija, vairuotojas neteko stabilaus judesio, nesuvaldė automobilio. Jo nuomone, neturi reikšmės, kurios pusės padanga buvo dehermetizuota, kairės ar dešinės. Abiem atvejais automobilį gali užmesti ir į kairę pusę, ir į dešinę pusę, kadangi automobilis tuoj pat nenuvažiuoja nuo kelio. Paprastai vairuotojas pajunta, kad automobilio galinė ašis neteko stabilumo, kažką bando daryti, todėl, važiuojant nedideliu greičiu, automobilį būtų galima išlaikyti ant kelio. Todėl tikėtina, kad automobilio padangos peršovimas buvo pagrindinė priežastis automobiliui prarasti stabilumą. Jo manymu, tik eksperimento metu peršovus padangą galima nustatyti oro išėjimo iš padangos laiką. Kad automobilis netektų stabilaus judesio, nebūtinai padanga turi būti visiškai subliuškusi. Padangai pakankamai subliuškus, automobilis pradės nelaikyti skersinių apkrovų, galinė ašis pradės slankioti, o tada vairuotojui atsiranda noras sukioti vairą. Kadangi susidūrimo metu automobilio BMW greitis buvo 110 km/h, sumėtymo metu greitis galėjo būti dar didesnis. Techninė eismo įvykio priežastis išvadoje nurodyta tikėtina, ji nėra kategoriška. Mano, kad šiuo atveju o dėl dviejų šautinių pažeidimų prasidėjo staigi padangos dehermetizacija, kuri tęsėsi daugiau nei keletą minučių. Teigia, kad padangą praskrodusi 9 mm kulka nepaliks tokio pat diametro skylės, nes guma deformuosis ir kažkiek susitrauks, be to, sukantis ratams, oro išėjimas pristabdomas. Nagrinėjamu atveju viena skylė padangoje buvo nustatyta protektoriaus įgilintoje dalyje.

18144.

1822018 m. kovo 23 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. tarnybiniame pranešime atlikta policijos patrulių automobilio „Škoda Superb“, v. n. ( - ) sistemoje Ecofleet užfiksuotų duomenų analizė – greitis, nuvažiuotas atstumas, variklio degimas, koordinatės (platuma, ilguma). Automobilio vairuotojas Ž. G.. Analizuojami duomenys yra 2018-02-05 nuo 09:45:01 val. iki 10:30:30 val. Iš jo matyti, kad 10:11:20 automobilio greitis 11 km/h, nuo taško B2 iki taško C2 nuvažiuota 209 m, koordinatės 55,895565, 24,34006, automobilis apsisuka; (žemėlapyje taškas C2); laikotarpiu nuo 10:14:01 iki 10:18:18 automobilis važiuoja nuo 186 km/h iki 192 km/h greičiu, nuvažiuoja nuo taško D2 iki D3; 10:18:45 automobilio greitis 57 km/h; 10:19:45 automobilio greitis 0 km/h.

18345.

184Panevėžio apskrities VPK KP SNTV viršininko, atliekančio viršininko pavaduotojo funkcijas, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopai priklausančiame specialiajame automobilyje „Škoda Superb“, v. n. ( - ) radijo šaukinys „( - )“, garso ir vaizdo fiksavimo įranga nėra įrengta (t. 5, b. l. 54).

18546.

186Iš 2018 m. balandžio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir tarnybinio pranešimo dėl radijo ryšio pokalbių matyti, kad pateikti 2018 m. vasario 5 d. nuo 9.45 val. iki 10.25 val. radijo ryšio pokalbiai tarp Panevėžio AVPK OVS pareigūnų ir policijos patrulių. Realus laikas ir įrašuose esantis laikas skiriasi dviem valandomis (t. 5, b. l. 55, 56).

18747.

188Iš radijo ryšio pokalbių apžiūros protokolo matyti, kad Panevėžio patrulių kuopos ekipažas šaukiniu „( - )“ (toliau – ekipažas): 10.12.44 val. praneša, kad BMW nestoja; 10.12.49 val. praneša, kad BMW tolsta; 10.13.05 val. ekipažas informuoja, kad BMW važiuoja 200 km/h greičiu ir tolsta (girdisi įjungtas garsinis signalas); 10.15.21 val. ekipažas klausia dėl ginklo panaudojimo ir informuoja, kad jie ties ( - ) žiedu; 10.16.10 val. ekipažas informuoja, kad BMW nusuko link ( - ); 10.16.29 val., kad į paleistus du šūvius nereaguoja; 10.16.58 val., kad tuoj bus ties ( - ) gyvenviete; 10.18.33 val. kerta ( - ) aplinkkelį ir važiuoja tiesiai; 10.18.47 val. ekipažas informuoja apie avariją; 10.20.02 val. ekipažas praneša, kad automobilį BMW sumėtė ir jis trenkėsi į priešais atvažiuojantį kitą automobilį; 10.21.17 val. ekipažas informuoja, kad automobilis buvo pašautas į padangą, tikriausiai susimėtė, trenkėsi į priešais atvažiuojantį automobilį ir abu automobiliai dabar yra griovyje (t. 5, b. l. 57–61, 62).

18948.

190Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktoje informacijoje apie bendrą eismo intensyvumą Panevėžio aplinkkelio 13.03 kilometre, nurodoma, kad 2018-02-05 10.00 val. link Latvijos pravažiavo 45 transporto priemonės (toliau – TP), atgal 59 TP, 10.15 val. link Latvijos pravažiavo 25 TP, atgal 21 TP (t. 5, b. l. 66).

19149.

1922018 m. kovo 23 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte nurodyta, kad 2018 m. vasario 5 d. snigo (t. 5, b. l. 69).

19350.

194Iš 2018 m. vasario 9 d. objekto apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus GPS įrenginį „Tom Tom“, rastą ir paimtą automobilio BMW, v. n. ( - ), 2018 m. vasario 5 d. apžiūros metu, jo registro istorijoje užfiksuoti du adresai: ( - ), ir ( - ) (t. 2, b. l. 112–115).

19551.

196Panevėžio apskrities VPK patrulių kuopos mobiliojo būrio vyr. patrulio Ž. G. tarnybiniame pranešime ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad po eismo įvykio, įvykusio 2018 m. vasario 5 d. apie 10.00 val., iš D. G. paimti daiktai – mobiliojo ryšio telefonai „Alcatel Onetouch“ ir „Nokia“, lapelis „Radisson“ su telefono numeriu ( - ), BMW automobilio užvedimo pultelis (t. 4, b. l. 159, 160–164).

19752.

198Panevėžio apskrities VPK KP NNTV 2-jo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. L. 2018 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad į mobiliojo ryšio prietaisą, rastą pas D. G., buvo įdėta SIM kortelė su numeriu ( - ), UAB „Bitė Lietuva“, kuri veikė nuo 2018 m. vasario 4 d. iki 2018 m. vasario 5 d.. Iš šio telefono numerio įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad buvo bendrauta tik su vienu telefono numeriu ( - ). Gavus telefono numerio ( - ) įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių išklotines matyti, kad telefono numeris ( - ) bendravo tik su vienu telefono numeriu ( - ) nuo 2018 m. vasario 4 d. iki 2018 m. vasario 5 d. (t. 1, b. l. 154).

19953.

200Iš Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuops mobiliojo būrio vyr. patrulių Ž. G. ir A. L. 2018 m. vasario 5 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo panaudotas tarnybinis ginklas reikalavimui sustoti nepaklususio vairuotojo vairuojamam automobiliui BMW sustabdyti. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad vairuotojas, nemažindamas greičio, su peršauta ir bliūkštančia padanga nuvažiavo 2–3 km (t. 3, b. l. 7–8, 9–10).

20154.

202Iš Estijos policijos ir pasienio apsaugos tarnybos nutarimo matyti, kad 2018 m. vasario 5 d. tarp 01:30 ir 06:30 ( - ) apskrityje, ( - ) savivaldybėje, ( - ) gyvenvietėje, nuo namų adr. ( - ), buvo pavogtas automobilis BMW 730D (t. 7, b. l. 119).

20355.

204Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių ištirtų įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą, kad nuteistojo D. G. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 3 dalies sudėtį – jis dėl nusikalstamo pasitikėjimo eismo įvykio metu sunkiai sužalojo trijų žmonių sveikatą. Apeliantas – prokuroras argumentuoja, kad nuteistasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, remdamasis liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, jog nuteistasis, vairuodamas automobilį su peršauta padanga, nuvažiavo 2-3 kilometrus, t. y. suvokė, kad važiuoja su pažeista padanga, numatė, kad dėl jo veiksmų kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nesiekė, tačiau sąmoningai leido jiems kilti (veikė netiesiogine tyčia).

20556.

206Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų analizę ir dar kartą įvertinusi jų visumą, neturi pagrindo sutikti su prokuroro skundo argumentais. Nuteistojo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, formos nustatymui svarbi aplinkybė yra – ar nuteistojo vairuoto automobilio ratas buvo pažeistas kulkomis betarpiškai prieš įvykstant eismo įvykiui, ar nuteistasis su kulkų pažeista padanga dar pravažiavo liudytojų nurodytą atstumą.

20757.

208Nors policijos pareigūnai tvirtino tarnybinį ginklą panaudoję ne betarpiškai prieš eismo įvykį, o anksčiau ir nuteistojo vairuojamas automobilis pašauta padanga dar nuvažiavo 2-3 kilometrus, šią aplinkybę paneigia nukentėjusiojo S. S. parodymai apie jo girdėtus šūvių garsus, po to link jo atvažiuojantį automobilį BMW, po jo – policijos pareigūnų automobilį ir tada sekusį smūgį į jo vairuotą automobilį. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietos ir automobilio apžiūrų metu gauti duomenys apie automobilio BMW kairės pusės galinio rato būklę ir pažeidimus, specialisto išvados, specialisto Ž. Navicko, atlikusio minėto rato ir padangos apžiūrą ir tyrimą, parodymai, specialisto V. Šakėno, tyrusio eismo įvykio mechanizmą, parodymai, o taip pat liudytoja apklaustos tyrėjos J. A. parodymai.

20958.

210Iš visų nurodytų įrodymų šaltinių seka, kad, sprendžiant pagal rato ir padangos pažeidimus ir apgadinimus, nėra požymių, jog dehermetizuojantis padangai, šiuo ratu dar buvo nuvažiuota 2-3 kilometrai. Tyrėja patvirtino, kad nukentėjusysis S. S. nuosekliai nuo pat pirmos jo apklausos nurodė, išgirdęs šūvių garsus, po to pamatęs į jį atvažiuojantį automobilį BMW ir po to sekusį smūgį; jis tyrėjai paaiškino, kad yra kariškis ir skiria šūvių garsus; nukentėjusysis buvo apklaustas iš karto, kai jis buvo paleistas iš gydymo įstaigos, todėl informacija apie eismo įvykio situaciją iš kitų šaltinių jam negalėjo būti žinoma.

21159.

212Pirmosios instancijos teismas kartu su šiais įrodymais vertino ir kitus duomenis apie eismo įvykio situaciją. Gretinant policijos automobilio judėjimo schemą fiksuojančius Ecofleet duomenis ir pareigūnų pateiktą informaciją budėtojui kartu su pareigūnų A. L. ir Ž. G. parodymais, akivaizdu, kad policijos pareigūnai 10.16.44 – 57 val. jau turėjo žinoti, jog automobilio BMW padanga peršauta, nes, anot jų, aiškiai matė, kad padanga peršauta ir bliūkšta. Tačiau informacija apie peršautą padangą, kuri svarbi tiek eismo saugumo prasme, tiek BMW automobilio persekiojimo organizavimo ir jo sulaikymo sėkmės prasme, budėtojui nebuvo pateikta, nors pareigūnai tokią galimybę turėjo, kadangi iki eismo įvykio BMW automobilį dar persekiojo apie dvi minutes. Matyti, kad 10.16.58 val. pareigūnai budėtoją informavo, jog BMW tuoj bus ties ( - ) gyvenviete, neužsimindami apie peršautą padangą, o vertinant tai, kad A. L. dar prieš tai prašė leidimo ginklo panaudojimui, taip pat informavo apie tai, kad į šūvius automobilio BMW vairuotojas nereaguoja, teismas suabejojo tuo, ar tuo metu BMW padanga apskritai buvo peršauta, todėl ir informacija apie peršautą padangą negalėjo būti pateikta.

21360.

214Nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. P., D. K., kitu ekipažu atvykę į pagalbą nuteistąjį persekiojančiam ekipažui, nurodė negirdėję šūvių garsų, nepaisant tai, kad buvo netoli eismo įvykio vietos, liudytojas D. K. teigė, kad žinojo apie šaudymą, nes buvo pranešta, jog į šūvius nereaguoja, nustebo, kad automobilis BMW metėsi į priešpriešinę juostą, teisėjų kolegija vertina, kad šie parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų įvykusio eismo įvykio aplinkybių. Kaip minėta, liudytojas D. K. patvirtino, kad automobilis staiga metėsi į priešpriešinę eismo juostą. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog betarpiškai prieš eismo įvykį šūviais iš tarnybinio ginklo į nuteistojo vairuoto automobilio BMW kairės pusės galinį ratą pažeista padanga tapo technine priežastimi, dėl ko, padangai dehermetizuojantis ir keičiantis oro slėgiui padangoje, automobilis prarado stabilumą ir nuteistasis, važiuodamas dideliu greičiu, nesugebėjo jo suvaldyti, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrė su kitomis transporto priemonėmis. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatytų duomenų visuma sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą apie neatsargią nuteistojo kaltę, pasireiškusią nusikalstamo pasitikėjimo forma.

21561.

216Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Kaltininko intelektinė veikla nusikalstamo pasitikėjimo situacijose baudžiamajame įstatyme, skirtingai nuo netiesioginės tyčios, apibūdinama tik kaltininko psichiniu santykiu su galimais savo pavojingos veikos padariniais.

21762.

218Nors įstatyme, apibūdinant nusikalstamą pasitikėjimą, kaltininko psichinis santykis su daroma veika nėra atskleistas, tačiau suformuotoje teismų praktikoje laikoma, jog kaltininkas suvokia, kad veikia rizikingai, nes paprastai pažeidžia kokias nors taisykles, instrukcijas ir pan., kurių privalo laikytis ir kartu numato tokią savo elgesio abstrakčią pavojingų padarinių atsiradimo galimybę. Tai suvokdamas kaltininkas vertina savo veikimo (neveikimo) pavojingumą, supranta, kad toks jo elgesys apskritai gali sukelti BK numatytus padarinius, tačiau kartu jis mano (yra įsitikinęs), jog egzistuoja aplinkybės, kurios jo sukurtoje pavojingoje, rizikingoje situacijoje neleis kilti žalingiems padariniams. Tokiomis aplinkybėmis, kaltininko nuomone, gali būti jo paties asmeninės savybės (patirtis, meistriškumas, jėga ir pan.), kitų įvykyje dalyvaujančių (galinčių dalyvauti) asmenų žinomas, prognozuojamas, atsargus ir pan. elgesys; situacijos, kurioje kaltininkas veikia, ypatumai (geras matomumas, kokybiška kelio danga, nuspėjamas kitų asmenų elgesys ir pan.); kaltininko naudojamų įrankių, priemonių kokybė, patikimumas ir pan. Atskirais atvejais, kaltininko įsitikinimu, aplinkybių, padėsiančių išvengti pavojingų padarinių, gali būti ne viena, o kelios, tačiau kiekviena iš jų yra konkrečiai suvokiama kaip reali ir galinti užkirsti kelią padariniams atsirasti. Taigi nusikalstamo pasitikėjimo atveju kaltininko valia nukreipta tam, kad dėl jo veikos pavojingų padarinių nebūtų. Jis ne šiaip tikisi sėkmės, kad galbūt padariniai dėl jo veikos nekils, bet ir vertina savo veikimo (neveikimo) pobūdį, situaciją, kurioje daroma veika, ir yra įsitikinęs, jog egzistuoja konkrečios aplinkybės (aplinkybė), kurios būtent jo sukurtoje situacijoje užkirs kelią pavojingiems padariniams. Kaltininko įsitikinimas, kad jo veika, esant tokioms aplinkybėms nesukels pavojingų padarinių, nulemia jo sprendimą vykdyti veiką. Tačiau kaltininkas aplinkybes, jo nuomone, neleisiančias kilti pavojingiems padariniams, įvertina neteisingai, lengvabūdiškai ar pervertina, nes jos neužkerta kelio pavojingiems padariniams. Vadinasi, esant nusikalstamam pasitikėjimui, kaltininkas savo veikos pavojingumą suvokia abstrakčiai, t. y. veika, jo vertinimu, kitomis aplinkybėmis galėtų būti laikoma pavojinga, tačiau šiuo konkrečiu atveju manoma, kad padariniai nekils.

21963.

220Lengvabūdiškas tikėjimasis išvengti padarinių reiškia, kad kaltininkas, remdamasis konkrečiomis aplinkybėmis, nepagrįstai mano, kad pavojingų padarinių neatsiras. Kaltininkas pervertina numatomų aplinkybių įtaką priežastingumo grandinėje ir neteikia reikšmės aplinkybėms, kurios iš tikrųjų gali turėti įtakos padarinių atsiradimui. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad aplinkybių, kuriomis remdamasis kaltininkas tikisi išvengti nusikalstamų padarinių, pobūdis turi esminę reikšmę vertinant, ar veika padaryta nusikalstamai pasitikint ar netiesiogine tyčia. Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių remdamasis sėkme, likimu, nuojauta, prietarais ir pan., – tai netiesioginės tyčios požymis. Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių ir pasikliauja savo ar kitų asmenų savybėmis, žmogaus sukurtų objektų ar gamtos jėgų veikimu bei kitomis realiai egzistuojančiomis objektyviomis aplinkybėmis,– tai nusikalstamo pasitikėjimo požymis.

22164.

222Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

22365.

224Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. G. nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, bėgo nuo policijos pareigūnų pavojingai manevruodamas ir viršydamas leistiną greitį, nepakluso reikalavimui sustoti netgi po įspėjamųjų šūvių, toliau važiuodamas dideliu greičiu siekė išvengti sulaikymo. Šie nuteistojo veiksmai rodo, kad, važiuodamas greičiau už policijos pareigūnus ir viršydamas leistiną greitį, jis numatė, kad gali sukelti pavojingus padarinius, tačiau tokiu būdu tikėjosi pabėgti nuo policijos pareigūnų ir išvengti sulaikymo; nors akivaizdu, kad po įspėjamųjų šūvių, kuriuos aiškiai girdėjo, jis suvokė, kad policijos pareigūnai gali peršauti jo vairuojamo automobilio padangą, dėl ko jis, važiuodamas dideliu greičiu, gali nesuvaldyti automobilio, jis, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad policijos pareigūnai padangos neperšaus, o jis pabėgs, nesustojo, toliau važiavo, žymiai viršydamas leistiną greitį, o peršovus padangą, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su kitomis transporto priemonėmis, t. y. įvyko eismo įvykis, sąlygojęs sunkius trijų žmonių kūno sužalojimus.

22566.

226Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad aplinkybės, jog eismas vyko užmiestyje, daugiausia tiesiojoje atkarpoje, kiti eismo dalyviai, matydami policijos automobilio švyturėlius ir girdėdami sirenas, duodavo kelią tiek nuteistojo vairuojamam automobiliui, tiek policijos automobiliui, nuteistasis automobilį vairavo blaivus, vadovaudamasis gyvenimiška patirtimi, turėjo pagrindą tikėtis, kad ir peršovus automobilio padangą, jį bus galima suvaldyti – buvo tos, kurias D. G. galėjo suvokti kaip objektyviai egzistuojančias, kurios mažintų ar apskritai šalintų galimybę atsirasti neigiamiems padariniams. Teigia, kad teismas nustatė ir kitas svarbias aplinkybes, kurios yra itin reikšmingos, vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę, t. y. kad nuteistasis nuolat tyčia grubiai pažeidinėjo KET reikalavimus, vairavo automobilį, turėdamas itin mažą vairavimo stažą. Šių duomenų visuma, prokuroro manymu, neleidžia daryti išvados, kad D. G. galėjo tikėtis, kad bus išvengta sunkių padarinių, t. y. tikėjo sėkme, kurios dėka pavyks išvengti sulaikymo už padarytą nusikaltimą. Gi visi nuteistojo tyčiniai veiksmai, atlikti iki susidūrimo su kitu automobiliu – važiavimas itin dideliu greičiu, tuo labiau neturint pakankamo vairavimo stažo, automobilių lenkimas, grubiai pažeidžiant KET reikalavimus, nepaklausimas teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, visuma kitų tyčia ir sąmoningai padarytų KET reikalavimų pažeidimų, bei važiavimas itin dideliu greičiu keliu, kuriame eismas buvo pakankamai intensyvus, neabejotinai rodo, kad D. G. buvo visiškai abejingas savo sąmoningai daromos veikos pasekmėms bei padariniams, kurie atsirado dėl jo tyčinių aukščiau paminėtų veiksmų. Todėl prokuroras mano, kad D. G. nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia ir turi būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, t. y. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas trims asmenims. Toks veikos kvalifikavimas atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-498-746/2015, 2K-100-696/2018).

22767.

228Prokuroro skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialiosios, todėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (veika), nekilus BK 281 straipsnio 1–6 dalyse numatytiems padariniams, laikytinas administracinės teisės pažeidimu. Pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir su BK 281 straipsnyje numatytais padariniais. Taigi padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Vadinasi, aplinkybė, ar kaltininkas kelių eismo taisykles pažeidžia tyčia ar dėl neatsargumo, turi reikšmės ne konstatuojant jo kaltę, bet tik nustatant neatsargios kaltės rūšį ir individualizuojant baudžiamąją atsakomybę.

22968.

230Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje egzistavo aplinkybės, kurias nuteistasis D. G. galėjo suvokti kaip objektyviai egzistuojančias, kurios mažintų ar apskritai šalintų galimybę atsirasti neigiamiems padariniams – užmiesčio kelyje, iš esmės tiesioje atkarpoje, dienos metu blaivus dideliu greičiu vairavo automobilį, kuris buvo galingesnis nei jį persekiojantis policijos pareigūnų vairuojamas automobilis, dėl pastarojo naudojamų stabdymo priemonių – garso sirenos ir švyturėlių kitos transporto priemonės davė kelią tiek nuteistojo automobiliui, tiek jį persekiojančiam policijos pareigūnų automobiliui, tokiu būdu jis tikėjosi pabėgti nuo policijos pareigūnų ir išvengti sulaikymo. Nors nuteistasis po įspėjamųjų šūvių, kuriuos aiškiai girdėjo, suvokė, kad policijos pareigūnai gali peršauti jo vairuojamo automobilio padangą, dėl ko jis, važiuodamas dideliu greičiu, gali nesuvaldyti automobilio, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis, kad policijos pareigūnai padangos neperšaus, o jis pabėgs, nesustojo, toliau važiavo žymiai viršydamas leistiną greitį. Tačiau peršovus padangą, nuteistasis dėl didelio greičio nesugebėjo suvaldyti automobilio, dėl ko įvyko eismo įvykis, sąlygojęs sunkius trijų žmonių kūno sužalojimus.

23169.

232Dėl prokuroro argumento, kad nuteistojo D. G. veiksmų kvalifikavimas kaip tyčinės nusikalstamos veikos atitinka suformuotą teismų praktiką, kaip pavyzdį nurodant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-100-696/2018, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos bylos negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi jose nustatytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės – tiek nuteistųjų padarytų KET pažeidimų apimtis, mastas, pavojingumas, tiek eismo įvykio situacijos, sprendžiant apie nuteistojo padarytų KET pažeidimų priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis, tiek kitos aplinkybės, reikšmingos nuteistojo kaltės formai nustatyti, esmingai skiriasi nuo šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių.

23370.

234Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto – nuteistojo D. G. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo baudžiamosios bylos šioje dalyje negrąžino ikiteisminiam tyrimui atlikti, kad kartu su jo veiksmais būtų įvertinta policijos pareigūnų, tarnybiniu ginklu prašovusių jo vairuoto automobilio ratą, veiksmų įtaka atsiradusiems padariniams. Kaip minėta aukščiau, faktas, kad nuteistojo vairuoto automobilio ratas buvo pažeistas policijos pareigūnų iššautų kulkų, tapo technine priežastimi, dėl kurios, padangai dehermetizuojantis ir pasikeitus oro slėgiui padangoje, automobilis prarado stabilumą. Tačiau baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad tokiu atveju nuteistasis, važiuodamas leistinu greičiu, būtų turėjęs galimybę automobilį suvaldyti. Taigi būtent nuteistojo veiksmai, kai jis vairavo automobilį dideliu, viršijančiu leistiną, greičiu, atsiradus techninei priežasčiai, nesugebėjo suvaldyti stabilumą praradusio automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitomis transporto priemonėmis, yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – sunkiu trijų žmonių, važiavusių transporto priemone, sveikatos sutrikdymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nebuvo įvertintos visos aplinkybės, reikšmingos nuteistojo baudžiamosios atsakomybės taikymui.

23571.

236Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ištirtų įrodymų pagrindu tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas: nuteistasis 2018 m. vasario 5 d. apie 9.50 val., Panevėžio rajone, kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ( - ) kilometre, vairuodamas Estijos Respublikoje pagrobtą automobilį BMW 730, v. n. ( - ), (Estijos Respublikos valstybinis automobilio numeris), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkto reikalavimus, t. y. stabdomas policijos automobilio Škoda Superb, v. n. ( - ) pažymėto skiriamaisiais policijos ženklais ir vairuojamo policijos pareigūno su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais, specialiais garso signalais bei per garsiakalbį liepiant sustoti, nepakluso policijos pareigūno teisėtam bei aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, nesustabdė vairuojamo automobilio, nors privalėjo tai padaryti ir, siekdamas išvengti sulaikymo, padidino vairuojamo automobilio greitį, toliau persekiojamas pareigūnų tarnybinio automobilio su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, važiuodamas apie 200 km/h greičiu keliu Panevėžys–Pasvalys–Ryga, pažeidė KET 9, 117, 127, 134, 136.3 punktų reikalavimus, t. y. viršijo leistiną 70 km/h greitį (būdamas pradedantysis vairuotojas, turintis vairavimo stažą iki 2 metų, privalo važiuoti ne didesniu nei 70 km/h greičiu), neatsižvelgdamas į važiavimo bei meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą kirto ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas, pavojingai lenkė važiuojančius automobilius, taip kliudydamas kitiems eismo dalyviams bei sukeldamas realų pavojų jų gyvybei ir sveikatai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad išvengtų nuostolingų padarinių, važiavo dideliu greičiu, dėl ko policijos pareigūnui panaudojus tarnybinį šaunamąjį ginklą ir peršovus D. G. vairuojamo automobilio BMW 730 kairės pusės galinio rato padangą, 2018 m. vasario 5 d. apie 10.18 val. Panevėžio rajone, Panevėžio aplinkkelio ( - ) km ( - ) m, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiavusiu automobiliu Nissan Primera, v. n. ( - ) kurį vairavo S. S., bei su paskui automobilį Nissan Primera važiavusiu vilkiku Man TGX 18.440, v. n. ( - ), ir jo tempiama cisterna Magyar SR, v. n. ( - ) (Lenkijos Respublikos valstybiniai automobilio numeriai), vairuojamu B. A. S., t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo sunkiai sutrikdė trijų žmonių – S. S., Y. O. bei A. P. sveikatą. Dėl bausmės dydžio bei parinktų baudžiamojo poveikio priemonių pagrįstumo

23772.

238Apeliantas – nuteistasis taip pat prašo teismo peržiūrėti jam paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų jam už tyčinę veiką skyrė baudą, o už neatsargų nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad už abi veikas turėjo būti skiriamos vienodos rūšies – laisvės atėmimo bausmės ir šios bausmės subendrintos apėmimo būdu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė akivaizdžiai per didelę 10 000 Eur baudą, ją įpareigodamas sumokėti per vienerius metus. Pažymi, kad yra jauno amžiaus, savo santaupų ar turto neturi, o jo atlyginimas yra tik 395,36 Eur per mėnesį, kurį netgi visą skiriant baudai sumokėti, ją galėtų sumokėti tik per dvigubai ilgesnį laiką, nei nustatė teismas.

23973.

240Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą jam dar buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5000 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus. Šis teismo įpareigojimas taip pat neįvykdomas, todėl naikintinas.

24174.

242Taip pat pažymi, kad jam BK 68 straipsnio pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam laikotarpiui – trejiems metams, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl atsiradusių pasekmių, kas įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, dirba, darbovietė yra kitame mieste, todėl vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas pragyvenimui. Prašo šį terminą sutrumpinti iki minimalaus – vienerių metų termino.

24375.

244Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam už įvykdytus nusikaltimus teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

24576.

246Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. G. įvykdė dvi nusikalstamas veikas – nesunkų tyčinį ir neatsargų nusikaltimus. Skirdamas bausmes ir parinkdamas jų dydžius, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimų padarymo pobūdį (neatsargus nusikaltimas sukėlė sunkias, ilgai trunkančias, tikėtina iki galo negrįžtamas pasekmes trims žmonėms), nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jis dėl neatsargios nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis anksčiau neteistas, jauno amžiaus, dirba, charakterizuojamas teigiamai ir padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant D. G. baudos ir laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį, atsižvelgęs taip pat ir į nusikalstamu būdu įgyto turto vertę, įgijimo būdą, nusikalstamų veikų pasekmes, parinko artimą minėtų straipsnių sankcijose nustatytų bausmių vidurkiui.

24777.

248Nuteistojo nurodytos jį charakterizuojančios aplinkybės (jauno amžiaus, dirba, charakterizuojamas teigiamai) neduoda pagrindo vertinti jam parinktas bausmes ir nustatytus jų dydžius, kaip neteisingus. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šios aplinkybės buvo teismo įvertintos ir į jas buvo atsižvelgta, skiriant bausmes D. G. už nesunkaus tyčinio ir neatsargaus nusikaltimų padarymą, taip pat nustatant bausmių dydžius.

24978.

250Vis tik teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad nuteistajam neteisingai buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyti trys bausmių bendrinimo būdai, t. y. apėmimas, visiškas arba dalinis bausmių sudėjimas. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, pagrįstai parinko bausmių apėmimo būdą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu (kai nusikalstamos veikos priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 straipsnio 2 dalis)). Tačiau teismas, taikydamas šį bausmių bendrinimo būdą, galutinę bausmę paskyrė visiško bausmių sudėjimo būdu, nes sudėjo už abu nusikaltimus paskirtas bausmes. Su tokiu teismo sprendimu negalima sutikti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, 2K-302/2014 ir 2K-196-139/2016). Pažymėtina, kad BK 63 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės yra taikomos ne konkrečioms, o visoms bausmių rūšims, šiuo atveju bendrinant laisvės atėmimo bausmę su bauda.

25179.

252Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad teismas, nurodydamas, kad bendrina D. G. paskirtas bausmes apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, o paskirdamas visiško sudėjimo būdu nustatytą galutinę bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 65 straipsnio 2 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-1073/2018). Šioje dalyje nuosprendis keistinas (BK 328 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

25380.

254Nuteistasis taip pat ginčija jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones paskyrimo tikslingumą. Nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas kartu su bauda nuteistajam D. G. yra neteisingas, nuteistasis yra jauno amžiaus, jo gaunamos pajamos yra minimalios, todėl baudos ir įmokos sumokėjimas teismo nustatytais terminais yra neįmanomas. Taip pat nuteistasis teigia, kad teismas, skirdamas specialiosios teisės atėmimą, nepagrįstai jį paskyrė maksimaliam įstatymo numatytam terminui, neatsižvelgęs į jo situaciją (dirba, darbo vieta kitoje vietovėje). Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

25581.

256Nuteistojo keliamas klausimas dėl galimybės paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir bausmę – baudą įvykdyti teismo nuosprendyje nurodytu terminu, apeliuojant į jo finansinę padėtį. Teisėjų kolegijai pasisakius dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės, atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad pagal nuteistajam taikomo bausmių bendrinimo būdo taisykles griežtesne bausme apimama švelnesnė bausmė, taigi galutinė nustatytina bausmė yra laisvės atėmimo bausmė.

25782.

258Teisėjų kolegijai nekyla klausimas ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimo, atidedant bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį, pagrįstumo. Nors BK 67 straipsnio 2 dalis nenustato galimybės skirti šią priemonę, atidedant bausmės vykdymą, o taip pat ši baudžiamojo poveikio priemonė nepatenka ir į BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme, sąrašą, formuojama teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad visos baudžiamajame įstatyme įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik BK 67 straipsnyje nurodytais atvejais, bet ir atidedant bausmės vykdymą, atsižvelgiant į BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Sistemiškai aiškinant įstatymų nuostatas, yra pagrindas spręsti, kad BK 75 straipsnio nuostatos suteikia įgaliojimus teismui, atidedant bausmės vykdymą, paskirti nuteistajam ir BK 67 straipsnio 3 dalyje nenurodytą baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-215-303/2015, Nr. 2K-P-58-697/2019).

25983.

260BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kurios terminas gali būti nustatytas nuo vienerių iki trejų metų. Nuteistajam už nusikaltimo, susijusio su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, padarymą skundžiamu nuosprendžiu uždrausta naudotis specialia teise maksimaliam trejų metų terminui. Nors nuteistasis mano, kad šis terminas turi būti sutrumpintas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko nuteistajam taikomos šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ja sukeltas sunkias, ilgai trunkančias, tikėtina iki galo negrįžtamas pasekmes trims žmonėms. Todėl pagrindo šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra.

26184.

262Teisėjų kolegija, įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą ir atsižvelgiant į aukščiau aptartus argumentus, konstatuoja, jog nuteistojo D. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, tačiau nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos galutinės bausmės, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

263Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

Nutarė

264Nuteistojo D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

265Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti.

266Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. G. paskirtosios bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu apėmimo būdu ir D. G. paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 200 MG (10 000 Eur) dydžio bauda.

267D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 3 dalį pripažintam kaltu ir nuteistam:

268-

269pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;

270-

271pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams paskirtąsias bausmes BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir D. G. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

272Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatytas terminas paskirtai baudai sumokėti – vieneri metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

273Tikslinti nusikalstamos veikos padarymo laiką, nustatant, kad nuteistasis 2018 m. vasario 5 d. apie 10.18 val. Panevėžio rajone, Panevėžio aplinkkelio ( - ) km ( - ) m nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiavusiomis transporto priemonėmis, sunkiai sutrikdydamas trijų žmonių sveikatą.

274Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

275Panevėžio apygardos prokuratūros skyrius prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189... 4. -... 5. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;... 6. -... 7. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 9. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, 68... 10. Nustatyta paskirtą baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio... 11. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo... 12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 13. I. Bylos esmė... 14. 1.... 15. D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:... 16. 1.1.... 17. 2018 m. vasario 5 d., Estijos Respublikoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo... 18. 1.2.... 19. Taip pat jis 2018 m. vasario 5 d. apie 9.50 val., Panevėžio rajone, kelio... 20. II. Apeliacinių skundų argumentai... 21. 2.... 22. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde... 23. 2.1.... 24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl D. G.... 25. 2.2.... 26. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad... 27. 2.3.... 28. Atkreipdamas dėmesį į nuteistojo D. G. duotus parodymus pirmosios... 29. 2.4.... 30. Prokuroro manymu, teismo padarytos išvados prieštarauja motyvams bei... 31. 2.5.... 32. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pranešime apie įtarimą bei kaltinamajame... 33. 2.6.... 34. Nepagrįsta teismo išvada apeliantas laiko ir tai, kad nagrinėjamu atveju... 35. 2.7.... 36. Tikėjimas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios, kaltininko manymu, objektyviai... 37. 2.8.... 38. Bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte... 39. 3.... 40. Nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Panevėžio apygardos... 41. 3.1.... 42. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka iš dalies,... 43. 3.2.... 44. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas,... 45. 3.3.... 46. Kaip jo kaltės įrodymą, teismas nurodė ir tai, kad asmuo, kuris vežė jį,... 47. 3.4.... 48. Teismas taip pat motyvavo, kad automobilio BMW durelių spynelė buvo... 49. 3.5.... 50. Kaip vieną iš jo kaltės įrodymų teismas nurodė ir tai, kad stabdomas... 51. 3.6.... 52. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jo nuoseklius parodymus, kad... 53. 3.7.... 54. Pirmos instancijos teismas rėmėsi tik nustatytais objektyviais BK 189... 55. 3.8.... 56. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas... 57. 3.9.... 58. Anot apelianto, tokie A. L. ir Ž. G. parodymai yra duoti, siekiant pateisinti... 59. 3.10.... 60. Liudytojai A. L. ir Ž. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jie... 61. 3.11.... 62. Teismo eismo įvykio specialisto išvada nustatyta, kad susidūrimas su Nissan... 63. 3.12.... 64. Apelianto teigimu, įvertinus išdėstytas aplinkybes, šioje byloje svarbu... 65. 3.13.... 66. Apeliacinės instancijos teismui laikant, kad šioje byloje vis tik yra... 67. 3.14.... 68. Be to, apeliantas pažymi ir tai, kad už neatsargios nusikalstamos veikos... 69. 3.15.... 70. Taip pat pažymi, kad BK 68 straipsnio pagrindu baudžiamojo poveikio priemonė... 71. 4.... 72. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o... 73. D. G. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis D. G. ir jo gynėjas prašė... 74. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 75. Panevėžio apygardos prokuratūros skyrius prokuroro apeliacinis skundas... 76. 5.... 77. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės... 78. 6.... 79. Nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos... 80. 7.... 81. Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo... 82. 8.... 83. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos... 84. 9.... 85. Nuteistasis apeliaciniame skunde kritikuoja teismo išvadas, vadina jas... 86. 10.... 87. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos... 88. 11.... 89. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent nuteistojo apeliaciniame skunde... 90. 12.... 91. Baudžiamojoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų, gaunant duomenis,... 92. 13.... 93. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu D. G.... 94. 14.... 95. Šios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nustatytos visuma teisme... 96. 15.... 97. Kaip minėta, nuteistasis, neginčydamas teismo nustatytų faktinių... 98. 16.... 99. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BK 189 straipsnio 1 dalyje... 100. 17.... 101. Teismas vertino nuteistojo D. G. poziciją, kad iki tol jam nepažįstamas... 102. 18.... 103. Nuteistasis D. G. taip pat teigė, kad asmuo, kuris vežė jį į Estiją, taip... 104. 19.... 105. Kaip nustatyta byloje ištirtais įrodymais, automobilio BMW durelių spynelė... 106. 20.... 107. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės, kai iš esmės nepažįstamam asmeniui... 108. 21.... 109. Nors D. G. bėgimo nuo policijos pareigūnų priežastimi įvardino tai, kad... 110. 22.... 111. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK... 112. 23.... 113. Taigi, šių duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 114. 24.... 115. Kaip minėta, prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistojo... 116. 25.... 117. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė,... 118. 26.... 119. Nuteistasis D. G. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo... 120. 27.... 121. Nukentėjusysis S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobiliu... 122. 28.... 123. Nukentėjusysis S. S. analogiškus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu (t.... 124. 29.... 125. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto... 126. 30.... 127. Liudytojas A. L. parodė, kad 2018 m. vasario 5 d. dirbo kartu su vyriausiuoju... 128. 31.... 129. Liudytojas Ž. G. parodė, kad 2018 m. vasario 5 d. apie 10 val. patruliavo... 130. 32.... 131. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. P. ir D. K. teismo posėdyje... 132. 33.... 133. Liudytojas R. R. teismo posėdyje parodė, kad jis, Panevėžio apskrities VPK... 134. 34.... 135. Liudytoja teismo posėdyje apklausta tyrėja J. A. parodė, kad ji atliko... 136. Nurodė, kad 2017 m. vasario 5 d. užfiksuotas pokalbių tarp policijos... 137. 35.... 138. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m.... 139. 36.... 140. Iš Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos 2018 m. gegužės 18... 141. 37.... 142. Iš 2018 m. kovo 2 d. Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos... 143. 38.... 144. 2018 m. vasario 5 d. įvykio vietos, eismo įvykio vietos apžiūros... 145. 39.... 146. 2018 m. kovo 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti automobilio... 147. 40.... 148. Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2018 m. kovo 26 d.... 149. -... 150. ant tyrimui pateikto automobilio BMW 730D (VIN Nr. ( - )), valstybinio numerio... 151. -... 152. dvi kulkos (pažeidimai Nr. 1 ir Nr. 2) į užpakalinį kairės pusės bamperį... 153. -... 154. viena kulka (pažeidimas Nr. 3) į užpakalinį bamperį pataikė (žemiau... 155. -... 156. šūvių metu buvo pažeistas užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės... 157. 41.... 158. Specialistas Žydrūnas Navickas teismo posėdyje paaiškino, kad prieš... 159. 42.... 160. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 21 d. specialisto... 161. -... 162. automobilis BMW 730D, v. n. ( - ), su automobiliu „Nissan Primera“, v. n. (... 163. -... 164. vilkikas MAN TGX 18.440, v. n. ( - ), su puspriekabe-cisterna, v. n. ( - ), su... 165. -... 166. automobilių BMW, v. n. ( - ), ir „Nissan Primera“, v. n. ( - ) susidūrimo... 167. -... 168. susidūrimo su automobiliu „Nissan Primera“, v. n. ( - ) metu buvo... 169. -... 170. nustatyti, koks buvo atstumas tarp automobilio „Nissan Primera“, v. n. ( -... 171. -... 172. prieš susidūrimą su vilkiku MAN TGX 18.440, v. n. ( - ), su... 173. -... 174. vilkiko MAN TGX 18.440, v. n. ( - ), su puspriekabe-cisterna, v. n. ( - ),... 175. -... 176. automobilio BMW, v. n. ( - ), galinio kairiojo rato padangos dehermetizacija... 177. -... 178. automobilio BMW, v. n. ( - ), galinio kairiojo ratlankio ir padangos būklė... 179. 43.... 180. Specialistas V. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad automobilis „Nissan“... 181. 44.... 182. 2018 m. kovo 23 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 183. 45.... 184. Panevėžio apskrities VPK KP SNTV viršininko, atliekančio viršininko... 185. 46.... 186. Iš 2018 m. balandžio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo... 187. 47.... 188. Iš radijo ryšio pokalbių apžiūros protokolo matyti, kad Panevėžio... 189. 48.... 190. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos... 191. 49.... 192. 2018 m. kovo 23 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos... 193. 50.... 194. Iš 2018 m. vasario 9 d. objekto apžiūros protokolo matyti, kad,... 195. 51.... 196. Panevėžio apskrities VPK patrulių kuopos mobiliojo būrio vyr. patrulio Ž.... 197. 52.... 198. Panevėžio apskrities VPK KP NNTV 2-jo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. L.... 199. 53.... 200. Iš Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuops mobiliojo būrio vyr. patrulių... 201. 54.... 202. Iš Estijos policijos ir pasienio apsaugos tarnybos nutarimo matyti, kad 2018... 203. 55.... 204. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių ištirtų įrodymų visumos... 205. 56.... 206. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų... 207. 57.... 208. Nors policijos pareigūnai tvirtino tarnybinį ginklą panaudoję ne... 209. 58.... 210. Iš visų nurodytų įrodymų šaltinių seka, kad, sprendžiant pagal rato ir... 211. 59.... 212. Pirmosios instancijos teismas kartu su šiais įrodymais vertino ir kitus... 213. 60.... 214. Nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. P., D. K., kitu ekipažu... 215. 61.... 216. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo... 217. 62.... 218. Nors įstatyme, apibūdinant nusikalstamą pasitikėjimą, kaltininko psichinis... 219. 63.... 220. Lengvabūdiškas tikėjimasis išvengti padarinių reiškia, kad kaltininkas,... 221. 64.... 222. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys... 223. 65.... 224. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. G. nepakluso... 225. 66.... 226. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad aplinkybės, jog eismas vyko... 227. 67.... 228. Prokuroro skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad BK 281 straipsnyje... 229. 68.... 230. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 231. 69.... 232. Dėl prokuroro argumento, kad nuteistojo D. G. veiksmų kvalifikavimas kaip... 233. 70.... 234. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto – nuteistojo D. G. apeliacinio... 235. 71.... 236. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ištirtų įrodymų pagrindu... 237. 72.... 238. Apeliantas – nuteistasis taip pat prašo teismo peržiūrėti jam paskirtą... 239. 73.... 240. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad už neatsargios... 241. 74.... 242. Taip pat pažymi, kad jam BK 68 straipsnio pagrindu paskirta baudžiamojo... 243. 75.... 244. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 245. 76.... 246. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. G. įvykdė dvi nusikalstamas veikas... 247. 77.... 248. Nuteistojo nurodytos jį charakterizuojančios aplinkybės (jauno amžiaus,... 249. 78.... 250. Vis tik teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad... 251. 79.... 252. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad teismas, nurodydamas,... 253. 80.... 254. Nuteistasis taip pat ginčija jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių... 255. 81.... 256. Nuteistojo keliamas klausimas dėl galimybės paskirtą baudžiamojo poveikio... 257. 82.... 258. Teisėjų kolegijai nekyla klausimas ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės... 259. 83.... 260. BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas... 261. 84.... 262. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą ir... 263. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 264. Nuteistojo D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 265. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti.... 266. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. G. paskirtosios bausmės subendrintos... 267. D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189... 268. -... 269. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;... 270. -... 271. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6... 272. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatytas terminas paskirtai baudai... 273. Tikslinti nusikalstamos veikos padarymo laiką, nustatant, kad nuteistasis 2018... 274. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 275. Panevėžio apygardos prokuratūros skyrius prokuroro apeliacinį skundą...