Byla 2S-361-340/2020
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui E. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. S.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. P. dėl 150 000,00 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

62.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovui E. P. dėl žalos atlyginimo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui; išaiškino ieškovei, kad ieškinys turi būti paduotas Kauno apygardos teismui.

83.

9Teismas iš ieškinio turinio nustatė, kad atsakovo buvimo vieta yra Kauno mieste. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovo buvimo vietos teritorija (atsižvelgiant į ieškinio dalyką) priskirtina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų arba Kauno apygardos teismo aptarnaujamai teritorijai. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškinys pareikštas dėl 150 000,00 Eur kompensacijos už visus antstolio R. S. neaprašytus V. F. ir jos dukters turėtus kilnojamus daiktus bei kilnojamą įrangą priteisimo, sprendė, kad ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalis).

104.

11Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės V. F. ieškinį atsakovui E. P. dėl žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, išaiškinant, jog ieškinys dėl 150 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo teismingas Kauno apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

135.

14Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodo, kad ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui neteisėtai, nes galima jį peradresuoti tam teismui, kuriam jis yra teismingas, t. y. Vilniaus apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismo išaiškinimas, kad ieškovė turi kreiptis į Kauno apygardos teismą, kuriame ir dirba atsakovas yra neteisėtas, nes sudaro interesų konfliktą.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

166.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

187.

19Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

208.

21Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.). Pažymėtina, jog civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

229.

23Nagrinėjamu atveju iš ieškovės ieškinio matyti, jog ji reiškia ieškinį dėl Kauno apygardos teismo teisėjo E. P. veiksmų; ieškovė siekia, kad iš šio teisėjo jos naudai būtų priteista 150 000 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo. Iš ieškinio turinio galima spręsti, jog prašomą priteisti žalą ieškovė kildina iš E. P., vykdžiusio Kauno apygardos teismo teisėjo pareigas, veiksmų, t. y. laiko, kad žala jai kilo dėl to, kad nagrinėdamas V. F. atskirąjį skundą, teisėjas atsisakė tenkinti jos procesinį prašymą išreikalauti vaizdo medžiagą iš antstolio R. S..

2410.

25Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nurodoma, kad tokia žala atlyginama valstybės, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (1 dalis). Tuo atveju, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas, turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012; 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-492/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014).

2611.

27Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (CK 6.272 straipsnio 2 dalis; Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 punktas).

2812.

29CPK įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (juridinio asmens). Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis).

3013.

31CPK 27 straipsnio 1 punkte numatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3214.

33Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio bylose valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buveinės adresas yra Gedimino pr. 30, Vilnius, taip pat į tai, kad ieškovės ieškinys pareikštas dėl 150 000 Eur kompensacijos (nuostolių) priteisimo, vadovaujantis nurodytomis CPK normomis, ieškovė šiuo konkrečiu atveju ieškinį turi teisę pateikti ne Kauno apygardos teismui, kaip neteisingai išaiškinta skundžiamoje nutartyje, o Vilniaus apygardos teismui.

3415.

35Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog, nepaisant to, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas netinkamas teismas, į kurį turėtų kreiptis ieškovė su ieškiniu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį šiuo konkrečiu atveju priimti atsisakė pagrįstai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. P. dėl 150 000,00 Eur... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. 2.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė... 8. 3.... 9. Teismas iš ieškinio turinio nustatė, kad atsakovo buvimo vieta yra Kauno... 10. 4.... 11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės V. F. ieškinį... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. 5.... 14. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo įvertinti Vilniaus miesto apylinkės... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 16. 6.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 18. 7.... 19. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties,... 20. 8.... 21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje... 22. 9.... 23. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės ieškinio matyti, jog ji reiškia ieškinį... 24. 10.... 25. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272... 26. 11.... 27. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų... 28. 12.... 29. CPK įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią... 30. 13.... 31. CPK 27 straipsnio 1 punkte numatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios... 32. 14.... 33. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio bylose valstybę atstovaujančios... 34. 15.... 35. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog, nepaisant to, kad... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti...