Byla 2-492/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties, kuria nutarta Jonavos rajono apylinkės teismo ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo R. Š. nelaikyti atsakovais byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties, kuria nutarta Jonavos rajono apylinkės teismo ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo R. Š. nelaikyti atsakovais byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Jonavos rajono apylinkės teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjui R. Š. , prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovas Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjas R. Š. pažeidė jo teises ir jo atžvilgiu vykdė diskriminaciją civilinės bylos Nr. 2-1539-598/2011 nagrinėjimo metu ir trukdė ginti savo teises kitose civilinėse ir baudžiamojoje bylose; 2) įpareigoti atsakovą Jonavos rajono apylinkės teismą nutraukti padarytus pažeidimus ir atsiųsti faksu prašomus procesinius dokumentus iš civilinės bylos Nr. 2-1539-598/2011 nurodytu numeriu; 3) priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 500 650 Lt žalos atlyginimą už jo teisių pažeidimą civilinės bylos Nr. 2-1539-598/2011 nagrinėjimo metu ir trukdymą ginti savo teises kitose civilinėse bylose ir baudžiamojoje byloje Nr. I-15-831/2009. Sprendimo vykdymą ieškovas prašo pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė Jonavos rajono apylinkės teismo ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo R. Š. nelaikyti atsakovais byloje.

6Teismas, vadovaudamasis CK 6.272 straipsnio 1 ir 2 dalių, CK 6.273 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ nuostatomis, nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovas gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ar teismai, o valstybę atstovauti įgaliota institucija yra Teisingumo ministerija.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.272, 6.273 straipsnių normas, nurodydamas, kad šioje byloje atsakovu gali būti tik valstybė. Anot apelianto, žala buvo padaryta dėl tyčinių atsakovų Jonavos rajono apylinkės teismo ir teisėjo R. Š. veiksmų, kuriais buvo sutrukdytos ir suvaržytos ieškovo teisės ieškinyje nurodytose civilinėse bylose ir baudžiamosiose bylose. Todėl ginčijama nutartimi pašalinus atsakovus Jonavos rajono apylinkės teismą ir teisėją R. Š. iš atsakovų tarpo, šališkai dengiami jų tyčiniai neteisėti veiksmai nuo atsakomybės ir padarytos žalos atlyginimo.
  2. Skundžiama nutartimi yra pažeistos CPK 5, 6, 7, 12, 13, 14, 17 straipsnių nuostatos, nes suvaržoma ieškovo teisė įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus. Pašalinus teismą ir teisėją iš atsakovų rato, nebus gauti atsiliepimai į ieškinį ir nebus galima objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti šios civilinės bylos.
  3. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiamas Konstitucijos 114 straipsnis ir Lietuvos teismų įstatymo 47 straipsnis, kurie nesuteikia teisėjams ir teismams imuniteto nuo civilinės atsakomybės.
  4. Nutartimi nukrypstama nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese ir pažeidžiamos CPK 45 straipsnio nuostatos. Vilniaus apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pasisakęs įsiteisėjusiose nutartyse, jog tik bylos nagrinėjimo, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje, teismas CPK 45 straipsnio pagrindu gali inicijuoti netinkamo ieškovo ar atsakovo pakeitimą tinkamu, tačiau tik su ieškovo valios išreiškimu ir pritarimu. Jeigu ieškovas nesutinka pakeisti atsakovą kitu atsakovu ar pašalinti atsakovą iš atsakovų rato, teismas privalo bylą nagrinėti iš esmės.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas teigia, vadovaujantis Teismų įstatymo 47 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 2 punktu, teisėjas ar teismas negali būti traukiami atsakovais, nes jie turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės prieš asmenis, reiškiančius tokio pobūdžio reikalavimus. Tokios praktikos, anot atsakovo, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

9Teisėjas R. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad, vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 2 dalimi, teisėjas negali būti atsakovu byloje. Nagrinėjamu atveju atsakovu turi būti valstybė, bet ne teisėjai ar teismai.

10Teisėjų kolegija konstatuoja:

11Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

14Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė ieškinyje atsakovais nurodytų Jonavos rajono apylinkės teismo ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo R. Š. nelaikyti atsakovais byloje.

15Teisėjų kolegija, pagal ieškovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus išnagrinėjusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, daro išvadą, kad naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

16Lietuvos apeliacinis teismas yra jau išaiškinęs, jog teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties.

17Taip pat išaiškinta, jog kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso. Tuomet, jei ieškovas pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė tik teisėjus, teismus, teismas pagal CPK 45 straipsnio nuostatas turi spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama procesinį klausimą – pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovais patrauktus teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą į valstybę ir nustatyti terminą ieškinio trūkumas pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Ieškovui nesutikus to padaryti, teismas turi laikyti, kad ieškinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes nėra nurodytas atsakovas ir grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui kaip nepaduotą (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Tuo tarpu, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Šiuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama šalis (valstybė) į bylą yra įtraukta. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

18Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir ne civilinės bylos iškėlimo stadijoje, turėjo pagrindą priimti nutartį nelaikyti Jonavos rajono apylinkės teismo ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo R. Š. atsakovais byloje. Nors vadovaujantis šioje nutartyje pateiktu išaiškinimu, teismas imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis turi pašalinti iš proceso, o skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jie nebelaikomi byloje atsakovais, tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties, nes iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šia nutartimi iš esmės siekė pašalinti minėtą teismą ir teisėją iš proceso ir skundžiamoji nutartis būtent tokias pasekmes sukelia. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai.

19Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog iki šiol tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusiomis nutartimis buvo pripažinę, jog teismas CPK 45 straipsnio pagrindu gali inicijuoti netinkamo ieškovo ar atsakovo pakeitimą tinkamu, tačiau tik su ieškovo valios išreiškimu ir pritarimu. Jeigu ieškovas nesutinka pakeisti atsakovą kitu atsakovu ar pašalinti iš atsakovų rato, tai teismas privalo bylą nagrinėti iš esmės.

20Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas yra pateikęs naujausią išaiškinimą, aktualų nagrinėjamoje byloje, privalu juo vadovautis, nes jis, kaip jau minėta, yra privalomas ir tos pačios pakopos teismams.

21Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

22Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias netinkamos šalies pašalinimo klausimus, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

24Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė Jonavos... 6. Teismas, vadovaudamasis CK 6.272 straipsnio 1 ir 2 dalių, CK 6.273 straipsnio... 7. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama... 9. Teisėjas R. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos... 10. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 11. Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d.... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 13. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė ieškinyje... 15. Teisėjų kolegija, pagal ieškovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus... 16. Lietuvos apeliacinis teismas yra jau išaiškinęs, jog teisėjo imunitetą nuo... 17. Taip pat išaiškinta, jog kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar... 18. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 19. Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog iki šiol tiek Vilniaus apygardos... 20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bendrosios kompetencijos teismų... 21. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui... 22. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 24. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą....