Byla 2-2133/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“ direktoriaus S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“ direktoriaus S. V. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Valbis“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Elmoslita“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno audinių projektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Serviso kontraktų centras“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą prašymas iškelti atsakovui UAB „Valbis“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti R. K.. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. neeilinio visuotinio UAB „Valbis“ akcininkų susirinkimo metu nuspręsta patvirtinti direktoriaus parengtus bendrovės restruktūrizavimo plano metmenis, pritariant bendrovės restruktūrizavimo administratorės kandidatūrai. Bendrovė ilgą laiką sėkmingai vykdė veiklą, tačiau šiuo metu susidūrė su finansiniais sunkumais. Pagrindinės to priežastys buvo prasidėjęs ekonominis nuosmukis; dalies bendrovės turto pardavimas mažinant finansinius įsipareigojimus; padidėjusios nuomos kainos ir dėl to vykę teisiniai ginčai; dėl teisinių ginčų sumažinti limitai bei prekybiniai kreditai ir dėl to sumažėjusi apyvarta. Dėl nuostolingos veiklos pradėta vėluoti atsiskaityti su kreditoriais, tačiau įmonė nėra nemoki. Mano, kad, iškėlus restruktūrizavimo bylą, būtų sudarytos realios galimybės išsaugoti bendrovės veiklą ir ją plėtoti, atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovė pradėjo ir toliau vykdo tokias priemones, kurios leis bendrovei atstatyti mokumo problemas ir atsiskaityti su kreditoriais.

4Trečiasis asmuo UAB „Kauno audinių projektas“ nurodė, kad yra vienas didžiausių kreditorių ir nepritaria UAB „Valbis“ restruktūrizavimo procesui, nes pateikti duomenys liudija turint ilgalaikių, o ne laikinų finansinių sunkumų; iškėlus restruktūrizavimo bylą restruktūrizavimo tikslai nebus pasiekti, pateiktas veiklos planas nepagrįstas; atsakovo nurodomas kreditorių sąrašas nėra patikimas.

5Tretieji asmenys UAB „Elmoslita“ ir UAB „Serviso kontraktų centras“ pritarė restruktūrizavimo bylos iškėlimui.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Valbis“. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytas UAB „Valbis“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus, ir nustatyta, kad iš UAB „Valbis“ banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB Šiaulių banke, gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant privalomąsias įmokas.

8Teismas, įvertinęs byloje pateiktus UAB „Valbis“ restruktūrizavimo plano metmenis, sprendė nesant pagrindo pripažinti, kad atsakovo restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais (metmenų 3.1 p.), tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti. Įvertinęs pateiktų metmenų turinį teismas konstatavo, kad pareiškėjas neplanuoja nei įmonės veiklos įvairinimo, nei nuostolingos veiklos atsisakymo, galimo struktūrinio pertvarkymo ar kreditų bei paskolų ėmimo. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės iš esmės yra esamos bendrovės veiklos tęsimas, nepaisant besitęsiančios bendrovės veiklos nuostolingumo, todėl nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Tuo tarpu realių ekonomių priemonių, kurios atitiktų Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti ilgalaikį bendrovės mokumą bei atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, metmenyse nenumatyta. Todėl teismas konstatavo, kad UAB „Valbis“ restruktūrizavimo metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų, ir remdamasis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu atsisakė iškelti atsakovui UAB „Valbis“ restruktūrizavimo bylą.

9Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie UAB „Valbis“ finansinę padėtį leidžia pagrįstai abejoti ir bendrovės mokumu (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.) bei tuo, jog atsakovo patiriami finansiniai sunkumai yra laikini (ĮRĮ 4 str. 1 d.). Teismas konstatavo, jog nors paskutiniai bendrovės 2014 m. birželio 30 d. finansiniai rodikliai neteikia pagrindo išvadai, kad bendrovė yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.), nes pradelsti įsipareigojimai, sudarantys 5 409 131,74 Lt, neviršija daugiau kaip pusę balansinio turto vertės (12 755 068 Lt), tačiau ieškovas rašytiniais įrodymais nepagrindė bei neįrodė visų atsakovo finansinių rodiklių (turto vertės bei įsipareigojimų) teisingumo (CPK 178, 179 str.). Abejones dėl balansinių duomenų teisingumo kelia tai, kad auditoriaus išvadose, vertinant UAB „Valbis“ finansinius dokumentus už 2010 m. ir 2011 m., nurodyta, jog neteisingai apskaitomas bendrovės turtas, t. y. jis ženkliai padidinamas. Kita vertus, teismas sprendė, kad ne tik įmonės įsipareigojimai ir turimo turto santykis turi esminę reikšmę vertinant įmonės finansinę situaciją ir galimybę restruktūrizuotis. Bendrovės 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, kad per 2013 m. bendrovė patyrė 3 976 652 Lt nuostolių. Nuostolingai bendrovė dirbo ir pirmąjį 2014 m. pusmetį, nes turėjo 516 291 Lt nuostolių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, jog pareiškėjas neįrodė realaus UAB „Valbis“ mokumo, finansinių sunkumų laikinumo, nepagrindė lūkesčių padidinti veiklos apimtis ir pelną, teismas konstatavo, kad tikėtis įmonės mokumo atkūrimo ir tolimesnės normalios ūkinės komercinės veiklos vystymo nėra pagrindo.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Reikalavimus, taikomus restruktūrizavimo planui, teismas taikė restruktūrizavimo metmenims ir tokiu būdu neatsižvelgė į metmenų esmę, prasmę ir tikslą. Negalima sutikti, kad bendrovės restruktūrizavimo metmenyse nenumatyta realių ekonominių priemonių ilgalaikio mokumo atkūrimui. Teismas išvadas padarė apsiribodamas tik kelių aplinkybių įvertinimu: tęsiami teisminiai ginčai su UAB „Kauno audinių projektas“; aktyviai dirbama dėl naujo generalinio elektronikos ir buitinės technikos tiekėjo atstovavimo sutarties; uždirbamos pajamos iš veiklos, iki minimumo mažinamos veiklos išlaidos bei dirbama su kreditoriais, siekiant nukelti atsiskaitymo terminus. Tačiau metmenyse aiškiai nurodyta, kad pajamos bus uždirbamos ir iš didmeninės prekybos buitine technika, iš parduodamo trumpalaikio turto, planuojamos sukurti internetinės prekybos sistemos. Tikslios finansinio pajėgumo atkūrimo priemonės nustatomos restruktūrizavimo plane. Todėl klaidinga teismo išvada, kad bendrovės restruktūrizavimo metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų.
  2. Teismas tik itin siaurais aspektais vertindamas bendrovės finansinę būklę konstatavo pateiktų finansinių rodiklių nepatikimumą. Tačiau pats teismas nurodė, kad sprendžiant restruktūrizavimo klausimą nėra atliekamas įmonės nemokumo vertinimas ĮBĮ prasme. Pateikti duomenys akivaizdžiai parodo, kad bendrovė 2014 m. ženkliai sumažino patiriamus nuostolius ir tą sėkmingai tęsia toliau, galutiniam finansinio stabilumo atkūrimui reikalinga bent minimali kreditorių pagalba. Be to, 2014 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, bendrovė nėra nemoki.
  3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 67,10 procentų visų finansinių reikalavimų turintys kreditoriai pritaria bendrovės restruktūrizavimui, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, o nutartį priėmė vien trečiojo asmens UAB „Kauno audinių projektas“ pozicijos pagrindu. Taigi nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, neįvertinti visi įrodymai, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Trečiasis asmuo UAB „Serviso kontraktų centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime pritaria ir palaiko apelianto argumentus, kad teismo išvada dėl įmonės restruktūrizavimo metmenų neatitikimo ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimams klaidinga; byloje nėra duomenų, patvirtinančių bendrovės nemokumą; restruktūrizavimo bylos iškėlimui pritaria vieni didžiausių įmonės kreditorių, tačiau šių aplinkybių teismas visiškai nevertino ir nepasisakė.

13Trečiasis asmuo UAB „Elmoslita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime pritaria visiems apelianto argumentams, nurodo, kad restruktūrizavimo metmenyse pateiktas planas nėra nerealus ar neįgyvendinamas, jame nurodytos reikalingos priemonės, pateikti skaičiavimai, prognozuojami rezultatai, nėra pagrindo teigti, kad metmenyse nurodytos priemonės nepakankamos. Atsakovas nėra nemokus. Teismas neatsižvelgė į jo, kaip didžiausio bendrovės kreditoriaus, išreikštą pritarimą restruktūrizavimo bylos iškėlimui.

14Trečiasis asmuo UAB „Kauno audinių projektas“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Skunde nėra pateikta konkrečių argumentų, paneigiančių teismo poziciją dėl pagrindų restruktūrizavimo bylos iškėlimui nebuvimo ar suteiktų pagrindą manyti, kad teismas klaidingai vertino bylos duomenis.
  2. Teismas tinkamai įvertimo metmenis ir nustatęs, kad juose numatytos restruktūrizavimo priemonės nėra tiek realios, kad leistų tikėtis atsakovo mokumo atkūrimo, pagrįstai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą. Atsakovo toliau ketinama vykdyti veikla nuostolinga, ketinimas sukurti internetinės prekybos sistemą vertintinas kritiškai, metmenyse nėra jokių su šios priemonės įgyvendinimu susijusių paskaičiavimų.
  3. Byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių įvertinti atsakovo finansinę būklę ir patiriamų sunkumų pobūdį. Atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai nėra audituoti, balansų duomenys neatitinka faktinės padėties, nepagrįsti argumentai apie mažinamus nuostolius.
  4. Kreditorių pritarimas restruktūrizavimo bylos iškėlimui nėra pakankama sąlyga restruktūrizavimo bylos iškėlimui.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkinamas.

17Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

18CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). ĮRĮ 4 straipsnis nustato, kad restruktūrizavimas gali būti pradedamas tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (visi kreditoriai atsisakė savo reikalavimų; restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (nuostatos dėl restruktūrizavimo plano metmenų parengimo, patvirtinimo ir jų turinio) (ĮRĮ 7 str. 4 d.).

19ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas priima nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

20Tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo būdai. Bankroto atveju realizuojamas nemokios įmonės turtas ir likviduojama pati nemoki įmonė, o iš realizuoto turto gautų pajamų tenkinami kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Teisės aktai įtvirtina restruktūrizavimo prioriteto principą (ĮBĮ 9 str. 6 d.), nes restruktūrizavimas sudaro sąlygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą.

21Apeliantas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus dėl pagrindo kelti atsakovo restruktūrizavimo bylą nebuvimo, nurodydamas, kad teismas netinkamai vertino restruktūrizavimo metmenis, sprendė dėl įmonės finansinės padėties bei neįvertino pagrindinių kreditorių pritarimo restruktūrizavimo bylos iškėlimui.

22Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

23Apeliantas, kritikuodamas teismo išvadas dėl restruktūrizavimo plano metmenų, teigia, kad reikalavimus, taikomus restruktūrizavimo planui, teismas taikė restruktūrizavimo plano metmenims ir tokiu būdu neatsižvelgė į metmenų esmę, prasmę ir tikslą, jog tikslios finansinio pajėgumo atkūrimo priemonės nustatomos restruktūrizavimo plane. Pasak apelianto, pateiktuose metmenyse, be teismo aptartų kelių aplinkybių, taip pat aiškiai nurodyta, kad pajamos bus uždirbamos ir iš didmeninės prekybos buitine technika, iš parduodamo trumpalaikio turto, planuojamos sukurti internetinės prekybos sistemos.

24Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą, restruktūrizavimo proceso siekiančios įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus metmenis, padarė išvadą, kad juose nurodytos preliminarios verslo plano priemonės yra abstrakčios ir nepagrindžiančios veiklos atkūrimo realumo. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria. Kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktuose UAB „Valbis“ restruktūrizavimo plano metmenyse (1 t., 195-222 b. l.) nurodytas veiklos pertvarkymo ir rezultatų pagerinimo priemones: tęsiami teisminiai ginčai su UAB „Kauno audinių projektas“ siekiant sumažinti nuostolius dėl priskaičiuotų nepagrįstai didelių patalpų nuomos kainų; aktyviai dirbama dėl naujo generalinio technikos tiekėjo atstovavimo sutarties; uždirbamos pajamos iš veiklos; iki minimumo mažinamos veiklos išlaidos bei dirbama su kreditoriais, siekiant nukelti atsiskaitymo terminus (metmenų 3.2 p.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai vertino, kaip esamos bendrovės veiklos tęsimą, nepaisant besitęsiančios bendrovės veiklos nuostolingumo, todėl nepagrindžiančias planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Tokios išvados nepaneigia apelianto teiginiai dėl kituose metmenų punktuose nurodytų priemonių. Numatomas turimų atsargų pardavimas iš esmės reiškia esamos veiklos tolesnį vykdymą; numatomos gauti pajamos, taip pat iš esmės tik iš tęsiamos veiklos, o vien buvusios komercinės veiklos tęsimas, nepaisant jau kelerius metus besitęsiančios tokios veiklos nuostolingumo, nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Planavimas atgaivinti ryšius su LG Electronics Baltija, Panasonic atstovais nepagrįstas jokiais realiais duomenimis. Tokio pagrindimo neturi ir planuojamas sukurti internetinės prekybos portalas, be to, kaip nurodyta metmenyse, jame iš esmės taip pat bus tik realizuojamos turimos buitinės technikos atsargos, nes duomenų apie ketinimus įsigyti naują techniką – taip pat nepateikta. Pats apeliantas skunde nurodo, kad bendrovė metmenyse nurodė tik apibendrintas priemones finansinei būklei gerinti, kas iš esmės reiškia, jog konkrečių priemonių finansinei veiklai gerinti nėra.

25Apeliantas teisus, kad tikslios finansinio pajėgumo atkūrimo priemonės nustatomos restruktūrizavimo plane. Tačiau metmenys taip pat neturi būti itin paviršutiniški ir abstraktūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

26Išdėstyta bylos duomenų analizė leidžia spręsti, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovo mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Atsakovo metmenys yra deklaratyvaus pobūdžio ir iš esmės pagrįsti vien tik prielaidomis, todėl pagal tokius metmenis teismas pagrįstai nustatė pagrindo kelti atsakovo restruktūrizavimo bylą nebuvimą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p., 5 str. 1 d. 7 p., 12 str. 2 d.).

27Dėl atsakovo turtinės padėties ir nemokumo būsenos vertinimo

28Apeliantas nurodo, kad teismas, tik itin siaurais aspektais vertindamas bendrovės finansinę būklę, konstatavo pateiktų finansinių rodiklių nepatikimumą. Apelianto teigimu, 2014 m. birželio 30 d. balanso duomenimis bendrovė nėra nemoki, be to, pats teismas nurodė, kad sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą nėra atliekamas įmonės nemokumo vertinimas ĮBĮ prasme.

29Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą teismas neturi pareigos atlikti tokios apimties nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. kad įmonė yra nemoki, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo įrodymais pagrįstų argumentų tiek apie pagrindo išvadai, kad bendrovė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme yra nemoki, nebuvimą, tiek apie akivaizdų jos veiklos nuostolingumą, teisingumą. Konstatavus, kad pagal pateiktus metmenis iš esmės toliau būtų vykdoma ta pati nuostolinga veikla, spręstina, kad įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Be to, 2014 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, įmonės turtą iš esmės sudaro perpardavimui skirtos prekės (10 005 787 Lt), kurias ketinama parduoti už mažesnę kainą (metmenų 3.4 p.), peržiūrėjus atsargas ir dalį jų nukainavus (metmenų 3.6 p.). Šios aplinkybės leidžia spręsti apie mažesnę, negu nurodyta balanse, turimo turto vertę. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2013 metų bendrovės nuosavas kapitalas taip pat yra neigiamas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Atsakovo 2014 m. pusmečio balanso duomenys neleidžia spręsti apie susidariusios padėties ištaisymą pagal nurodytas įstatymo nuostatas.

30Dėl kreditorių pritarimo reikšmės

31Apelianto argumentai, kad teismas nevertino restruktūrizavimo bylos iškėlimui pritariančių kreditorių pozicijos, o vadovavosi nepritariančio kreditoriaus pozicija, nėra teisiškai aktualūs tuo aspektu, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje ir bylos nagrinėjimo metu aktualioje ĮRĮ redakcijoje nebeliko reikalavimų, jog įmonės restruktūrizavimo plano metmenims turi pritarti pagrindiniai įmonės kreditoriai. Kita vertus, sutiktina su apeliantu, kad kreditorių nuomonė restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Įmonės restruktūrizavimas grindžiamas idėja, kad tiek iškeliant restruktūrizavimo bylą, tiek ir restruktūrizavimo proceso metu būtų visų suinteresuotų asmenų - įmonės dalyvių ir kreditorių - sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes priešingu atveju būtų sudėtinga pasiekti restruktūrizavimui keliamus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Kreditorių daugumos pritarimo reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-970/2011, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-821/2012; kt.), akcentuojant ĮRĮ 14 straipsnyje ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, kad be didžiųjų kreditorių pritarimo restruktūrizavimo proceso pradėjimas būtų tik formalus ir neperspektyvus. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo, rėmėsi tik vieno kreditoriaus – UAB „Kauno audinių projektas“, nuomone. Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad teismo išvados padarytos įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą.

32Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisinių prielaidų restruktūrizavimo procesui pradėti buvimo ir pateiktų bendrovės restruktūrizavimo plano metmenų, tinkamai įvertino duomenis apie bendrovės turto vertę bei turimas skolas, taip pat atsižvelgė į numatytas veiklos vykdymo perspektyvas, ir iš to pagrįstai sprendė apie bendrovės restruktūrizavimo negalimumą. Atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą prašymas iškelti atsakovui UAB... 4. Trečiasis asmuo UAB „Kauno audinių projektas“ nurodė, kad yra vienas... 5. Tretieji asmenys UAB „Elmoslita“ ir UAB „Serviso kontraktų centras“... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė iškelti... 8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus UAB „Valbis“ restruktūrizavimo plano... 9. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie UAB „Valbis“ finansinę... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 11. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio... 12. Trečiasis asmuo UAB „Serviso kontraktų centras“ atsiliepimu į... 13. Trečiasis asmuo UAB „Elmoslita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 14. Trečiasis asmuo UAB „Kauno audinių projektas“ atsiliepimu prašo... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas netenkinamas.... 17. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti... 18. CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos... 19. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas priima nutartį... 20. Tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų... 21. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus... 22. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo... 23. Apeliantas, kritikuodamas teismo išvadas dėl restruktūrizavimo plano... 24. Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą, restruktūrizavimo proceso... 25. Apeliantas teisus, kad tikslios finansinio pajėgumo atkūrimo priemonės... 26. Išdėstyta bylos duomenų analizė leidžia spręsti, kad atsakovo... 27. Dėl atsakovo turtinės padėties ir nemokumo būsenos vertinimo... 28. Apeliantas nurodo, kad teismas, tik itin siaurais aspektais vertindamas... 29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad... 30. Dėl kreditorių pritarimo reikšmės... 31. Apelianto argumentai, kad teismas nevertino restruktūrizavimo bylos... 32. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisinių... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 34. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą....