Byla 2A-547-798/2014
Dėl sumokėto avanso priteisimo (ginčo suma 500,00 Lt)

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje vienasmeniškai, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovui A. D. dėl sumokėto avanso priteisimo (ginčo suma 500,00 Lt), ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas prašo teismą priteisti iš atsakovo 500,00 Lt sumokėto avanso, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, jis 2012 m. balandžio mėn. pagal skelbimą internetiniame tinklalapyje auto.plius.lt apie parduodamą transporto priemonę – TOYOTA YARIS, variklio tūris 1,4 l, v/n ( - ) pagaminimo metai 2006, paskambino skelbime nurodytu telefonu ir susitiko su automobilio pardavėju – atsakovu. Susitikimo metu vizualiai apžiūrėjęs minėtą automobilį susitarė su atsakovu dar kartą susitikti. 2012-04-19 paskambino atsakovui ir pasakė, kad nori pirkti automobilį ir tą pačią dieną susitikus, sumokėjo atsakovui 500,00 Lt avansą už jo parduodamą minėtą automobilį. Nurodė, kad pasirašydami avansu sumokamų pinigų perdavimo aktą, su atsakovu žodžiu susitarė minėtą automobilį 2012-04-25 15.30 val. patikrinti UAB „Tokvila“ autoservise, esančiame Žalgirio g. 122, Vilniuje. Taip pat susitarė, kad jeigu automobilis bus be esminių defektų, jį pirks ir 500,00 Lt ieškovo sumokėtas avansas bus įskaitytas į automobilio pardavimo kainą, o atsakovas iki to laiko įsipareigojo automobilį neparduoti kitiems pirkėjams. Automobilio techninės apžiūros metu autoserviso darbuotojai nustatė defektus apie kuriuos atsakovas nebuvo informavęs. Taip pat sužinojo, kad minėtas automobilis jo apžiūrėjimo metu buvo areštuotas, o jo pagaminimo metai, priešingai nei buvo nurodyta skelbime, yra ne 2006 m., o 2005 m. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms ieškovas atsisakė pirkti automobilį ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų atsakovui sumokėtą avansą, tačiau atsakovas, motyvuodamas tuo, jog jis tariamai patyrė nuostolių, pinigus grąžinti atsisakė (b.l. 18-20).

4Atsakovas A. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kas su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pripažįsta, jog ieškovas ketino pirkti ginčo automobilį iš atsakovo, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovo nurodyta sumokėtos pinigų sumos paskirtimi. Atsakovas nurodo, kad ieškovo sumokėta 500,00 Lt suma buvo rankpinigiai už perkamą automobilį, todėl ieškovui atsisakius pirkti ginčo automobilį, atsakovas negrąžino ieškovui rankpinigių. Nurodo, kad atsakovas, gaudamas pinigus pasirašė ieškovui raštelį, kad rankpinigius gavo, tačiau jis buvo surašytas vienu egzemplioriumi ir atiduotas ieškovui, o jokio pinigų perdavimo akto atsakovas nepasirašinėjo, todėl ieškovo pateiktame avanso perdavimo akte yra ne atsakovo parašas. Rankpinigių negrąžinimas vertintinas kaip kompensacija už sugaištą laiką. Be to, pasak atsakovo, atsakovas sumokėjo už automobilio techninę apžiūrą, kuri anot jo nenustatė esminių automobilio defektų dėl kurių ieškovas būtų turėjęs pagrindą atsisakyti sutarties, todėl rankpinigiai jam buvo negrąžinti teisėtai (b.l. 53).

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovo A. I. ieškinį atsakovui A. D. tenkino. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai, o pagal CK 6.163 str. 2 d., šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Teismas nustatė, kad ieškovas, išreikšdamas ketinimus pirkti minėtą transporto priemonę, 2012-04-19 sumokėjo atsakovui 500,00 Lt dydžio sumą, o 2012-04-25 atlikus minėtos transporto priemonės patikrinimą, tarp šalių nutrūko ikisutartiniai teisiniai santykiai, t.y. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Teismas konstatavo, kad esant ikisutartiniams santykiams, šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo ir jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–363/2009).

7Teismas buvo pasiūlęs šalims pateikti papildomus įrodymus į bylą ir tam tikslui nustatė procesinį terminą (CPK 179 str.) (b.l.75). Ieškovas savo aplinkybėms dėl sumokėtų pinigų paskirties pagrįsti pateikė 2012-04-19 ieškovo ir atsakovo pasirašytą Grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą (b.l. 26), kuriame nurodoma, jog „ Aš, A. I., sumoku 500,00 (penki šimtai litų 00 ct) avansą už automobilį Toyota Yaris, 1,4 l, hečbekas, kurio valstybinis numeris ( - ) pagaminimo metai 2006“. Atsakovas su ieškovo pateiktu įrodymu nesutiko ir nurodė, kad jis šio dokumento nepasirašinėjo, o iš tikrųjų buvo pasirašytas dokumentas dėl 500,00 Lt rankpinigių atsakovui sumokėjimo, kurio vienintelis egzempliorius buvo atiduotas ieškovui. Tačiau, jokių leistinų įrodymų, jog buvo pasirašytas jo nurodomas dokumentas dėl rankpinigių sumokėjimo atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas parašo netikrumo fakto neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (CPK 13 str.), o vien atsakovo rašytinių paaiškinimų apie parašo netikrumą nepakanka tokiam faktui konstatuoti, padarė išvadą, jog aplinkybė, kad 2012-04-19 Grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo akte yra ne atsakovo parašas, yra neįrodyta (CPK 178 str.).

8Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad ginčo suma buvo sumokėta kaip rankpinigiai, ieškovo sumokėtą suma kvalifikavo kaip avansą (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėjo, kad aplinkybę, jog pats atsakovas sumokėtą ieškovo sumą kvalifikavo kaip avansą patvirtino ir į bylą pateiktas ikiteisminio tyrimo metu atsakovo atliktos apklausos protokolas, kuriame pats atsakovas įvardija ieškovo sumokėtą sumą kaip avansą (b.l. 70-71).

9Teismas pažymėjo, kad atsakovas aplinkybių, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės neįrodinėjo, priešieškinio dėl civilinės atsakomybės ieškovui taikymo ir nuostolių atlyginimo nepateikė. Tuo pačiu atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, jog atsakovas, pažeisdamas sąžiningumo principą, neatskleidė visos informacijos, susijusios su ginčo transporto priemonės stoviu bei jos charakteristikomis. Todėl esant virš nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteisė 500,00 Lt ieškovo sumokėto atsakovui avanso.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu apeliantas A. D. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovo visas atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys pasirašė susitarimą dėl rankpinigių 2012-04-19, tačiau teismas nepagrįstai jį vertino kaip susitarimą dėl avanso dėl vienintelės priežasties - pačiame susitarimo tekste buvo nurodyta sąvoka „avansas“ tačiau kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausias Teismas, jog aiškinant sutarties ar kito susitarimo tekstą naudojamas subjektyvus aiškinimo metodas, t.y. nepaisant sutarties teksto ir jame vartojamų sąvokų privalo būti išsiaiškinta šalių tikrieji ketinimai bei tikslai. Atsakovas yra lenkų tautybės, kuris sunkiai suvokia rankpinigių bei avanso skirtumus, todėl niekada nesuprato ir negalėjo suprasti, jog ieškovas jam duoda ne rankpinigius. Teismas nepagrįstai nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų bei to, kaip šalys supranta sąvoka „avansas“, ko pasėkoje nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškinį bei šalių susitarimą dėl rankpinigių, neteisingai pavadintų avansu, būtent juo ir laikė, nepaisant to, jog šalys siekė ir susitarė visai dėl kito.

12Teismas nepagrįstai nurodo, jog rankpinigiais 500,00 Lt suma negali būti ir todėl, kad preliminarioji sutartis negali būti užtikrinama rankpinigiais. Teismas nepagrįstai ikisutartinius santykius sieja su preliminariąja sutartimi. Šalys preliminariosios sutarties nepasirašinėjo, todėl teismo nurodytas argumentas yra atmestinas, nes niekas šalių neribojo sudaryti susitarimą dėl rankpinigių.

13Apeliantas pažymi, kad nuo pat pradžių ieškovą informavo apie tai, kad automobilis turi defektų, tačiau ieškovui tai nebuvo esminis kriterijus atsisakyti pirkti automobilį bei palikti 500,00 Lt rankpinigių. Tai, kad automobilis neturėjo esminių defektų buvo patvirtinta ir patikros aktu, už kurį atsakovas sumokėjo 120,00 Lt, kurie laikytini nuostoliais ir turėtų būti padengiami pasiliekant rankpinigius, nes pagrįstos priežasties ieškovui atsisakyti pirkti automobilį nebuvo.

14Apeliantas nurodo, kad teismas ieškovui iš apelianto priteisė nepagrįstai didelę bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra neadekvati, nes byla nėra sudėtinga, joje nebuvo keltas joks naujas teisės taikymo klausimas, nebuvo paskirta daug teismo posėdžių, reikalavimas buvo nedidelis, priteista suma beveik tris kartus didesnė nei pats ieškinio reikalavimas ir visa tai pažeidžia protingumo bei proporcingumo principus. Taip pat teismas neužtikrino tinkamo atsakovo atstovavimo pirmosios instancijos teisme. Atsakovo atstovas prašė teismą atidėti teismo posėdį, nes tuo metu buvo užimtas kitoje byloje ir apie tai informavo teismą, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nėra lietuvis ir ginčas vyksta dėl sąvokų išaiškinimo nepagrįstai bylą išnagrinėjo be atsakovo atstovo, nors pats A. D. buvo išreiškęs norą būti atstovaujamas advokato.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Nurodė, kad ieškovas ketino pirkti atsakovo parduodamą automobilį su sąlyga, jeigu atlikus jo patikrą UAB „Tokvila“ autoservise, nebus nustatyta esminių jo defektų, tačiau 2012-04-25 techninės apžiūros metu tokie defektai buvo nustatyti, todėl ieškovas atsisakė pirkti automobilį ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų sumokėtą avansą. Tokios aplinkybės neginčijamai rodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo automobilio pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Todėl šalių pasirašytas susitarimas dėl avanso perdavimo negali būti pripažintas rankpinigių sutartimi. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę kad tarp jo ir ieškovo buvo susiklostę iki sutartiniai santykiai, todėl teismas skundžiame sprendime pagrįstai ginčo santykiams taikė taisykles ir suformuotą teismų praktiką dėl mokėjimų pagal preliminariąsias sutartis, nes tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas susitarimas dėl avanso mokėjimo iš esmės kvalifikuotinas preliminariąją sutartimi- susitarimu ateityje, esant tam tikromis sąlygoms, sudaryti pagrindinę automobilio pirkimo –pardavimo sutartį.

16Ieškovas pažymi, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme, skirtingai negu pirmosios instancijos teisme, pripažįsta, kad yra pasirašęs Grynųjų pinigų priėmimo–pardavimo 2012-04-19 aktą, tačiau teisiškai nepagrįstai kvalifikuoja jį kaip rašytinį susitarimą dėl rankpinigių. Rankpinigiai yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, o neesant-prievolės, šiuo atveju automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, negali būti ir rankpinigių.

17Ieškovas nurodo, kad jokių savo prievolių nėra pažeidęs ir nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovas būtų galėjęs patirti nuostolių Atsakovas pats kaltas dėl savo nuostolių, jeigu jie iš tikrųjų atsirado, nes jie buvo sąlygoti jo paties nesąžiningumo. Taip pat kritiškai vertinti apelianto argumentai dėl tariamų automobilio pirkėjų praradimo ir su tuo susijusių nuostolių, nes automobilis dėl jam uždėto arešto iš viso neturėjo teisės būti parduotas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinį skundą padavė atsakovas. Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančių materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu, nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

21Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, dėl jų padarė pagrįstas išvadas, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę ikisutartiniai automobilio pirkimo-pardavimo santykiai.

22Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo sumokėtos atsakovui pinigų (500,00 Lt) sumos paskirties ir atsakomybės nutraukus ikisutartinius santykius taikymo. Ieškovas teigia, kad jo sumokėta pinigų suma atsakovui yra avansas (CK 6.309 straipsnio 2 dalis), o atsakovas šią sumą įvardija kaip rankpinigius (CK 6.98 straipsnis 1 dalis). Taigi, byloje sprendžiamas klausimas dėl tarp šalių atsiradusių santykių teisinio kvalifikavimo.

23Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą (CK 6.98 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi būti rašytinis (CK 6.99 straipsnio 1 dalis), rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį (CK 6.99 straipsnio 2 dalis).

24Kaip teisingai akcentavo pirmos instancijos teismas, byloje nustatyta, kad rašytinio susitarimo tarp šalių dėl rankpinigių nebuvo, nes 2012-04-19 ieškovas ir atsakovas pasirašė grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą (b.l. 26). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo akte šalys sumokėtą pinigų sumą įvardija kaip avansą už automobilį Toyota Yaris, 1,4 l, hečbekas, kurio valstybinis numeris ( - ).

25Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus ir nepagrįstai teigia, kad 2012-04-19 grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktas turi būti kvalifikuotinas kaip rašytinis susitarimas dėl rankpinigių, nes Lietuvos Aukščiausias Teismas savo nutartyse yra nurodęs, jog aiškinant sutarties ar kito susitarimo tekstą naudojamas subjektyvus aiškinimo metodas, t.y. nepaisant sutarties teksto ir jame vartojamų sąvokų privalo būti išsiaiškinta šalių tikrieji ketinimai bei tikslai, kai tuo tarpu atsakovas yra lenkų tautybės, kuris sunkiai suvokia rankpinigių bei avanso skirtumus, todėl niekada nesuprato ir negalėjo suprasti, jog ieškovas jam duoda ne rankpinigius.

26Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.193 straipsnyje išdėstytų sutarčių aiškinimo taisyklių tikslas nustatyti sutarties turinį. Šio straipsnio normos taikytinos, kai kyla sutarties šalių ginčas dėl tarpusavio teisių ir pareigų ir tik tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sutarties sąlygų reikšmės. Sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras ieškovo AB „Kauno energija“ interesais v. V. A., byla Nr. 3K-3-1311/2002; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. (P.) v. R. P., byla Nr. 3K-3-156/2009,2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/20102011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

27Iš byloje esančių įrodymų visumos pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ir apeliacinės instancijos teismas su nustatytomis aplinkybėmis sutinka, kad ieškovas, išreikšdamas ketinimus pirkti minėtą ginčo transporto priemonę, 2012-04-19 sumokėjo atsakovui avansą 500,00 Lt dydžio sumoje, o ne rankpinigius. 2012-04-25 atlikus minėtos transporto priemonės patikrinimą, tarp šalių nutrūko ikisutartiniai teisiniai santykiai bei transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Vien tik atsakovo žodiniai paaiškinimai, jog tarp ginčo šalių buvo pasirašytas dokumentas dėl 500,00 Lt rankpinigių atsakovui sumokėjimo, nesudarė pagrindo nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui tokiam faktui konstatuoti. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai, todėl atsakovas turėjo savo poziciją pagrįsti (CPK 12 str., 178 str.).

28Apelianto argumentas dėl 2012-04-19 grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo akte minimo „avanso“ sampratos nesuvokimo atmestinas, nes remiantis CPK 306 str. 2 d., apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme. Akcentuotina, kad atsakovas pirmos instancijos teisme savo procesinės pozicijos negrindė aplinkybe, kad jis pasirašydamas pinigų priėmimo-perdavimo aktą dėl savo tautybės ir teisinių žinių stokos nesuvokė, jog jam yra perduotini ne rankpinigiai, o avansas. Taip pat teismas pažymi, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014, 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-265/2014). Taip pat pažymėtina, kad jeigu šiuo konkrečiu atveju 2012-04-19 grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktas neatitiko vidinės apelianto valios, tai jis, būdamas apdairiais ir rūpestingas asmuo, turėjo iš karto ginčyti minimą aktą, nelaukdamas, kol bus imtasi veiksmų dėl skolos priteisimo. Tačiau apeliantas grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo akto neginčijo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Tiek pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, tiek ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui leidžia teigti, jog 2012-04-19 grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktas buvo sudarytas savanoriškai, ir tai atitiko abiejų šalių interesus.

29Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimai, jų elgesys, bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad ieškovas 500,00 Lt sumokėjo atsakovui kaip avansą, už ketinimą įsigyti automobilį iš atsakovo. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Teismas pažymi, kad jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir jos turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; kt.).

30Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir neturi teisinės reikšmės kitokiam civilinės bylos išsprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

31Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės. Pažymėtina, kad pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pirmosios instancijos teismo iš apelianto ieškovui priteista išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, suma yra pagrįsta bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistos sumos dar labiau mažinti nėra pagrindo.

32Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nėra lietuvis ir ginčas vyksta dėl sąvokų išaiškinimo nepagrįstai bylą išnagrinėjo be atsakovo atstovo, nors pats A. D. buvo išreiškęs norą būti atstovaujamas advokato.

33Kaip matyti iš bylos dokumentų atsakovą A. D. nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatas M. P. Pirmosios instancijos teismas apie teisminio nagrinėjimo eigą informuodavo atsakovo atstovą tinkamai. Pažymėtina, kad teismo šaukimas į teismo posėdį (2013-06-17) buvo išsiųstas ir pačiam atsakovui A. D. gyventojų registre deklaruotu adresu. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus aplinkybes, kad CPK įtvirtinta teismo diskrecinė teisė spręsti, ar tam tikrais atvejais pačios šalies dalyvavimas pripažintinas būtinu, bei į tai, kad atsakovo atstovo neatvykimas dėl ligos nelaikoma svarbi priežastis dėl kurių teismas turi atidėti bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš nedalyvaujant nei apelianto atstovui, nei apeliantui ir nepripažinęs jo dalyvavimo būtinu, pažeidė apelianto procesines teises.

34Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36Ieškovas A. I. patyrė 500,00 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktą, konstatuoja, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisia 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

37Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš apelianto A. D. (a.k. ( - )) ieškovo A. I. (a.k. ( - )) naudai 500,00 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas prašo teismą priteisti iš atsakovo 500,00 Lt sumokėto avanso, 5... 4. Atsakovas A. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kas su ieškiniu nesutinka ir... 5. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovo A. I.... 7. Teismas buvo pasiūlęs šalims pateikti papildomus įrodymus į bylą ir tam... 8. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų... 9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas aplinkybių, jog sutartis nebuvo sudaryta... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu apeliantas A. D. prašo apeliacinės instancijos teismo... 12. Teismas nepagrįstai nurodo, jog rankpinigiais 500,00 Lt suma negali būti ir... 13. Apeliantas pažymi, kad nuo pat pradžių ieškovą informavo apie tai, kad... 14. Apeliantas nurodo, kad teismas ieškovui iš apelianto priteisė nepagrįstai... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė teismo apeliacinį skundą... 16. Ieškovas pažymi, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme, skirtingai... 17. Ieškovas nurodo, kad jokių savo prievolių nėra pažeidęs ir nėra atlikęs... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio... 22. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo sumokėtos atsakovui pinigų... 23. Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal... 24. Kaip teisingai akcentavo pirmos instancijos teismas, byloje nustatyta, kad... 25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad... 26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.193 straipsnyje išdėstytų... 27. Iš byloje esančių įrodymų visumos pirmos instancijos teismas teisingai... 28. Apelianto argumentas dėl 2012-04-19 grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo akte... 29. Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimai, jų elgesys, bylos medžiaga,... 30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 31. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo ieškovui... 32. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas... 33. Kaip matyti iš bylos dokumentų atsakovą A. D. nagrinėjamoje byloje... 34. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 35. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 36. Ieškovas A. I. patyrė 500,00 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį... 37. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti iš apelianto A. D. (a.k. ( - )) ieškovo A. I. (a.k. ( - )) naudai...