Byla B2-455-562/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Envirolita“ bankroto administratorei G. V., atsakovui J. K., suinteresuotų asmenų atstovams advokatui E. K., advokatui L. P., kreditoriui V. L., kreditoriaus atstovui advokatui V. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Envirolita“ bankroto administratorės G. V. prašymą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Envirolita“ bankrotą pripažinti tyčiniu, atsakovas – J. K., suinteresuoti asmenys – S. B., J. M., G. M., V. Š., V. L., A. S..

3Teismas

Nustatė

4Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi UAB „Envirolita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta G. V., Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patikslino BUAB „Envirolita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 293 277,74 Eur sumai.

5Pareiškėjos BUAB „Envirolita“ bankroto administratorė pateikė prašymą pripažinti BUAB „Envirolita“ bankrotą tyčiniu. Nurodo, kad jau 2010 metais BUAB „Envirolita“ įsiskolinimas kreditoriams sudarė 117 466,40 EUR (405 588 Lt) sumai, remiantis sudarytu balansu už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., bendrovė buvo faktiškai nemoki. Nors jos ūkinė komercinė veikla nebuvo nutrūkusi, akivaizdu, kad bendrovė negalėjo patenkinti visų pradelstų įsipareigojimų ir nebuvo galimybių, jog jos finansinė padėtis pagerės netolimoje ateityje. UAB „Envirolita“ neįvykdė įsipareigojimų kreditoriams, kurie viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės pagal 2010 metų balansą, todėl bendrovė akivaizdžiai tapo nemoki. Pažymėjo, kad bendrovė nemokėjo įsiskolinimų VSDFV biudžetui, mokesčių VMI, liko skolinga kitiems kreditoriams, neteikė viešam registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2011 iki 2013 metų. Nurodo, kad bankroto administratorei patikrinus BUAB „Envirolita“ perimtus dokumentus, buvo nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 17 d. BUAB „Envirolita“ vadovas J. K. sudarė 18 295,49 EUR (63 170,70 Lt) sumai atsargų nurašymo aktą Nr. AN 2013/03 ir 2013 m. kovo 15 d. sudarė 24 777,08 EUR (85 550,29 Lt) sumai atsargų nurašymo aktą Nr. AN 12/11. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014 m. gegužės 2 d. buvo pateiktas ieškinys atsakovui J. K. (buvusiam UAB „Envirolita“ direktoriui) dėl nurašymo aktų pripažinimo niekiniais bei nuostolių atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintinas iš dalies, t. y. priteista ieškovui BUAB „Envirolita“ iš atsakovo J. K. 43 072,57 Eur žalos atlyginimo. Kadangi įmonės vadovas J. K. tinkamai neatliko pareigų, nesiėmė priemonių įmonės turtui / prekėms išsaugoti ir teisingai turto apskaitai užtikrinti, todėl pažeidė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonėms interesams, tokiu būdu padarė žalą ne tik bendrovei, bet ir kreditoriams. Taigi bendrovės vadovo J. K. veiksmais įmonė buvo privesta prie bankroto.

6Papildomai nurodo, kad 2010 m. balandžio 12 d. UAB „Envirolita” vadovas J. K. įsigijo UAB „Oleva“ akcijas už 137 569,51 EUR (475 000 Lt) sumą, t. y. UAB „Envirolita” vadovas J. K. 2010 m. balandžio 12 d. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su V. Š., kurios pagrindu nupirko 2 067 paprastąsias vardines UAB „Oleva“ akcijas už 62 992,35 EUR (217 500 Lt) sumą; UAB „Envirolita” vadovas J. K. 2010 m. balandžio 12 d. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su V. L., ir nupirko dar tiek pat (2 067 paprastųjų vardinių) UAB „Oleva“ akcijų už 62 992,35 EUR (217 500 Lt) sumą.

7Pažymi, kad 2010 metais BUAB „Envirolita“ būnant nemokiai, vadovas J. K. iš įmonės kasos išmokėjo 11 584,80 EUR (40 000 Lt) aukščiau minėtiems pardavėjams už UAB „Oleva“ akcijas, tokiu būdu dar daugiau darydamas bendrovei ir kreditoriams žalą. Likusios dalies, t. y. 125 984,71 EUR (435 000 Lt) už įsigytas UAB „Oleva“ akcijas UAB „ENVIROLITA“ iki pat bankroto bylos neturėjo galimybės atsiskaityti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad bendrovės vadovas J. K. 2010 m. balandžio 12 d. nupirko UAB „Oleva” akcijas, o jau 2010 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Oleva“ bankroto bylą.

8Nurodo, kad bendrovės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės vadovo J. K. veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Tyčinio bankroto požymiai yra aplinkybės, jog įmonės buvęs vadovas J. K. tyčia nurašė bendrovei priklausančias atsargas 43 072,57 Eur sumai ir bendrovei būnant nemokiai, 2010 metais įsigijo prie bankroto slenksčio artėjančios UAB „Oleva“ akcijas už 125 984,71 EUR (435 000 Lt).

9Atkreipia dėmesį, kad remiantis 2013 m. gruodžio 19 d. bendrovės sudarytu balansu, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė net 296 589,15 EUR (1 024 063 Lt) sumą. Taigi aukščiau išvardinti vadovo J. K. veiksmai pripažįstami nepateisinama normalia protinga komercine ūkine verslo rizika, dar labiau pabloginantys bendrovės turtinę padėtį dėl finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

10Atsakovas J. K. su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu nesutinka, atsiliepime nurodant, kad derybos dėl UAB „Oleva“ akcijų pirkimo- pardavimo vyko nuo 2009 metų, 2010 m. balandžio 12 d. pasirašant sutartis dėl UAB „Oleva“ akcijų pirkimo, UAB „Envirolita“ nebuvo nemoki, kaip prašyme teigia pareiškėja. Akcentuoja, kad dalyvaujant UAB „Envirolita“ buvo atnaujinta UAB „Oleva“ veikla, pradėta gaminti ir realizuoti produkcija. Tuo pačiu metu UAB „Envirolita“ savininkai ieškojo investuotojų, kurių pagalba tikėjosi atsiskaityti su UAB „Oleva“ savininkais, apmokėti UAB „Oleva“ skolas ir išplėsti gamybą. 2010 gegužės mėnesį Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Oleva“ apsunkino derybas su potencialiais investuotojais. UAB „Envirolita“ 2010-2011 metais gavo ekonominės naudos iš bendros veiklos su UAB „Oleva“. Tai matyti iš UAB „Envirolita“ 2010-2011 metų pardavimų.

11Suinteresuotas asmuo V. Š. su prašymu pripažinti BUAB „Envirolita“ bankrotą tyčiniu sutinka, atsiliepime nurodant, kad bankroto administratorės duomenimis 2010 metais BUAB „Envirolita“ įsiskolinimas kreditoriams sudarė 117 466,40 EUR (405 588,00 Lt) sumai, remiantis sudarytu balansu už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., bendrovė buvo faktiškai nemoki. Nors jos ūkinė komercinė veikla nebuvo nutrūkusi, akivaizdu, kad bendrovė negalėjo patenkinti visų pradelstų įsipareigojimų ir nebuvo galimybių, jog jos finansinė padėtis pagerės netolimoje ateityje. UAB „Envirolita“ neįvykdė įsipareigojimų kreditoriams, kurie viršijo pusę į įmones balansą įrašyto turto vertės. Pagal 2010 metų balansą bendrovė akivaizdžiai tapo nemoki, nemokėjo įsiskolinimų VSDFV biudžetui, mokesčių VMI, liko skolinga kitiems kreditoriams, neteikė viešam registrui finansines atskaitomybes dokumentų nuo 2011 iki 2013 metų.

12Suinteresuotas asmuo A. S. prašo sprendimą pagal pareiškėjos prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad tik iš pateikto teismo pranešimo bei pridėtos papildomos medžiagos sužinojo, kad yra tapęs UAB „Envirolita” akcininku. Nurodo, kad niekada nei raštu, nei žodžiu nėra pareiškęs noro ar pageidavimo tapti šios bendrovės akcininku, nėra pirkęs ar kitokiu būdu gavęs (paveldėjęs) šios bendrovės akcijų, niekada jokia forma nėra dalyvavęs minėtos bendrovės veikloje bei valdyme. Nurodo, kad įrašas viešajame registre apie jį, kaip nurodytos bendrovės akcininką, yra klaidingas, arba suklastotas. Be to, įrašas viešajame registre negali būti traktuojamas kaip vertybinių popierių nuosavybę patvirtinantis aktas ar dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes.

13Suinteresuotas asmuo S. B. su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu nesutinka, atsiliepime nurodant, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė BUAB „Envirolita” naudai iš atsakovo V. K. 43 072,57 Eur (148 720,99 Lt) žalos atlyginimo, t. y. atsakovas V. K. jau buvo nubaustas dėl šių aplinkybių panaudojant civilinio proceso galimybes. Taigi pareiškėjas jau pasinaudojo vienu iš BUAB „Envirolita” teisių ir teisėtų interesų gynimo būdų (civilinio proceso tvarka). Pažymi, kad nepagrįstai pareiškėjas nurodo, jog 2010 m. BUAB „Envirolita” įsigytos UAB „Oleva“ akcijos už 137 569,51 Eur (475 000 Lt) nulėmė BUAB „Envirolita” bankrotą, kad tai buvo atsakovo J. K. tyčiniai veiksmai. Nurodo, kad atsakovas J. K. yra vienas iš pagrindinių bendrovės kreditorių ir pagrindinis akcininkas. Todėl bet koks vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo stengtųsi išgelbėti įmonę ir savo asmenines lėšas, investuotas į įmonę, o ne sąmoningai vesti ją į bankrotą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis tyčia sukėlė BUAB „Envirolita” bankrotą. Nurodo, kad 2010 metais įmonės įsipareigojimai kreditoriams, išskyrus skolas savo akcininkams ir skolas už UAB „Oleva“ akcijas, buvo pakankamai nedideli. Pasirašant 2014 m. balandžio 12 d. sutartis dėl UAB „Oleva“ akcijų pirkimo, pagrindiniai kreditoriai buvo BUAB „Envirolita“ bendrovės akcininkai. Akcininkų sprendimu bendrovės skolos jiems gali būti kapitalizuotos, skolos suma didinant bendrovės įstatinį kapitalą.

14Suinteresuotas asmuo J. M. su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu nesutinka, atsiliepime nurodant, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui J. K. dėl nurašymo aktų pripažinimo niekiniais ir nuostolių atlyginimo. Teismas tenkino reikalavimą pripažinti nurašymo aktus niekiniais ir priteisė BUAB „Envirolita” naudai iš atsakovo V. K. 43 072,57 Eur žalos atlyginimą, nevertinant atsakovo V. K. kaltės formos. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Tokiu būdu, pareiškėja jau pasinaudojo vienu iš BUAB „Envirolita” teisių ir teisėtų interesų gynimo būdų ir klausimą dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo, sudarant bendrovės turto nurašymo aktus 43 072,57 Eur (148 720,99 Lt) sumai, jau išsprendė. Taip pat nepagrįstai pareiškėja nurodo, kad 2010 metais bendrovės įsigytos UAB „Oleva“ akcijos už 137 569,51 Eur nulėmė BUAB „Envirolita” bankrotą, ir tai buvo atsakovo J. K. padaryta tiesiogine tyčia. Atsakovas J. K. yra vienas iš pagrindinių BUAB „Envirolita” kreditorių ir pagrindinis akcininkas. Todėl vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, priešingai pareiškėjos nuomone, stengtųsi išgelbėti įmonę ir savo asmenines lėšas, investuotas į įmonę, o ne sąmoningai vesti įmonę prie bankroto.

15Pažymi, kad neįmanoma privesti įmonę prie tyčinio bankroto, nepadarant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje. Tam, kad būtų nustatytas BUAB „Envirolita” tyčinis bankrotas, šiuo atveju buvęs bendrovės vadovas J. K. turėjo veikti tiesiogine tyčia ir teismas turėtų nustatyti šią aplinkybę.

16Teismas

konstatuoja:

17Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

18ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

20Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą - turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

21Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Envirolita“ įsteigta 2004 m. sausio 2 d., kurios vadovas nuo 2006 metų iki bankroto bylos iškėlimo buvo J. K..

22Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi UAB „Envirolita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant G. V.. Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi patikslino BUAB „Envirolita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 293 277,74 EUR sumai.

23Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu grindė tuo, kad UAB „Envirolita” vadovo J. K. neteisėtais veiksmais buvo nurašytas bendrovei priklausantis turtas (atsargos) 43 072,52 Eur sumai bei sudaryti finansiškai nepagrįsti sandoriai, įsigyjant bankrutuojančios UAB „Oleva“ akcijas už 125 984,71 Eur.

24Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006).

25Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Envirolita”, atstovaujama direktoriaus J. K., įsigijo iš V. Š. UAB „Oleva“ 2 067 paprastąsias vardines akcijas už 62 992,35 EUR (217 500 Lt) sumą, suteikiančias 50 procentų balsų (1 t., b. l. 84-87); akcijų pirkimo-pardavimo 2010 m. balandžio 12 d. sutarties pagrindu UAB „Envirolita”, atstovaujama direktoriaus J. K., įsigijo iš V. L. UAB „Oleva“ 2 067 paprastąsias vardines akcijas už 62 992,35 EUR (217 500 Lt) sumą, suteikiančias 50 procentų balsų (1 t., b. l. 88-90). Taigi minėtų sutarčių pagrindu 2010 m. balandžio 12 d. UAB „Envirolita”, atstovaujama direktoriaus J. K., įsigijo UAB „Oleva“ akcijų už 137 569,51 Eur (475 000 Lt) sumą. Pažymėtina, kad bylos duomenimis 2009 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis tarp V. Š. ir UAB „Envirolita“, atstovaujamos direktoriaus J. K., dėl 2 067 vnt. UAB „Oleva“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ateityje sudarymo. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad akcijų kaina bus 200 000 Lt, už akcijas bus mokama akcijų pirkimo- pardavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka (2 t., b. l. 5-8). Minėtos sutarties 3 punkte nustatyta, kad pirkėjas ir pardavėjas susitaria sudaryti pagrindinę sutartį ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios sutarties sudarymo dienos, su sąlyga, kad bus įvykdytos visos išankstinės sąlygos, numatytos sutarties 5 straipsnyje, arba pirkėjas atsisakys visų tokių neįvykdytų išankstinių sąlygų vykdymo. Pagrindinės sutarties terminas gali būti pratęstas tik raštišku šalių susitarimus. Sutarties 5 punkto nuostatos patvirtina, kad šalys susitaria ir patvirtina, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta tik patenkinus visas nurodytas sąlygas, t. y. akcijų prikimo-pradavimo sutarties dieną pardavėjui priklausys nuosavybės teise ne mažiau kaip 50 procentų bendrovės akcijų ir akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną nė viena iš akcijų nebus suvaržyta jokių įkeitimų, arešto ar kitų apsunkinimų; nebus jokių susitarimų dėl kokių nors pardavėjo ar trečiosios šalies prievolių užtikrinimų, areštų ar kitokių apsunkinimų; dėl akcijų nebus jokių ginčų teisme/arbitraže ir tokiems ginčams ar procesams atsirasti nebūtų jokio realaus teisinio pagrindo; nuo sutarties pasirašymo momento pardavėjas neatliks jokių veiksmų, galinčių iš esmės neigiamai paveikti bendrovę ir sumažinti akcijų vertę; sutarties 8.1 ir 8.2 punktuose pardavėjo pateikti pareiškimai ir garantijos bus tikslūs ir teisingi akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Pažymėtina, kad preliminariosios sutarties pagrindu jokie mokėjimai nebuvo atliekami. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės vadovas J. K. iš UAB „Envirolita” kasos 2010 m. balandžio 12 d. išmokėjo už UAB „Oleva“ akcijas 11 584,80 EUR (40 000 Lt) minėtiems akcijų pardavėjams (1 t., b. l. 33, 34, 104, 105). Likusi dalis, t. y. 125 984,71 EUR (435 000 Lt) už įsigytas UAB „Oleva“ akcijas sumokėta nebuvo, akcijų pardavėjus V. Š. ir V. L. įtraukiant į BUAB „Envirolita“ trečios eilės kreditorių sąrašą (1 t., b. l. 13, 14). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtaką bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumą, atsižvelgiant į jų sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas balansas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad 2010 metais BUAB „Envirolita“ įsiskolinimas kreditoriams sudarė 117 466,40 EUR (405 588,00 Lt) sumai, įmonės turtas 212 581 Lt sumai (1 t., b. l. 15). Taigi turto ir įsipareigojimų santykis, t. y. įsipareigojimų dydis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, patvirtina, kad 2010 metais UAB „Envirolita“ faktiškai buvo nemoki. Prijungtos civilinės bylos Nr. B2-490-560/2015 duomenys patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2010 m. vasario 24 d. pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl UAB „Oleva“ bankroto bylos iškėlimo, nurodant, kad UAB „Oleva“ nuo 2008 metų spalio mėnesio nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2010 m. sausio 1 d. įsiskolinimo suma- 23 552,91 Lt įmokų bei 397,95 Lt delspinigių (b.l.1-3). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi iškėlė UAB „Oleva“ bankroto bylą (1 t. b. l. 181-183, 219-223). Teismas nurodė, kad iš pateikto UAB „Oleva“ 2009 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, jog tuo metu įmonė turėjo turto už 1 302 112 Lt, o kaip matyti iš 2010 m. gegužės 19 d. balanso, ataskaitiniu finansiniu laikotarpiu įmonė turi turto už 1 296 547 Lt. UAB „Oleva“ turtas sumažėjo dėl to, kad ji 5 565 Lt sumažino ilgalaikio materialaus turto dalį. Teismas taip pat nurodė, kad, kaip matyti iš kreditorių sąrašo, 2010 m. gegužės mėn. UAB „Oleva“ pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudarė 178 306,30 Lt ir 753 956,68 Lt, kas viso sudaro 932 262,98 Lt. Be to, teismas pažymėjo, kad daugiau nei tris ketvirtąsias UAB „Oleva“ turto (net 974 808 Lt) sudaro gautinos sumos, todėl teismas sprendė, jog šiai dienai šio turto realiai įmonėje nėra bei nėra aišku, ar neabejotinai įmonė šį turtą atgaus iš trečiųjų asmenų. Teismo nuomone, tokią išvadą pagrindžia ir paties atsakovo pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad visi debitoriniai įsiskolinimai atsakovui yra pradelsti nuo beveik 3 metų iki 7 metų. Be to, kaip matyti iš pelno (nuostolių) ataskaitų, nors atsakovo nuostolių dydis ataskaitiniu finansiniu laikotarpiu yra daugiau nei 10 kartų mažesnis nei praeitų metų finansiniu laikotarpiu, iš 2010 m. gegužės 19 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ataskaitiniu finansiniu laikotarpiu UAB „Oleva“ apskritai negavo jokių pajamų iš pardavimo, o jo nuostoliai sudarė 24 577 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovo direktorius rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „Oleva“ nuo 2010 m. liepos mėnesio atnaujino veiklą bei įdarbino 33 darbuotojus, o naujasis UAB „Oleva“ akcijų pirkėjas, su kuriuo šiuo metu deramasi, įsipareigos atlyginti skolas kreditoriams, atsakovo vadovas iki šiol nėra pateikęs teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodytas faktines aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi paliko nepakeistą sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

26Vertinant minėtas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad UAB „Envirolita” vadovas J. K. pirkimo-pardavimo 2010 m. balandžio 12 d. sutarties pagrindu įsigyjant bankrutuojančios UAB „Oleva“ akcijas už 125 984,71 Eur sumą, sudarė aiškiai neracionalų, ekonomiškai nenaudingą, sunkinantį įmonės turtinę padėtį ir pažeidžiančią kreditorių interesus, sandorį. Nagrinėjamu atveju sandorių nenaudingumą lėmė ne verslo nesėkmė, t. y. nepasiteisinusi verslo rizika, o įmonės vadovo netinkamas jam priskirtų pareigų vykdymas. Minėta, kad bendrovės vadovo pareiga yra veikti išimtinai bendrovės interesais. Nors J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nežinojo apie UAB „Oleva“ bankroto proceso pradėjimą, pažymėtina, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-266/2006). Nagrinėjamu atveju sudarant akcijų pirkimo- pradavimo sandorius, įmonės vadovas privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su minėtu sandoriu, t.y. ar įmonė, kurios akcijos buvo perkamos už 125 984,71 Eur sumą, vykdo veiklą, koks jos pelningumas, esami kreditoriai ir debitoriai, ar nėra kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenimis UAB „Envirolita” vadovas nesidomėjo kokia yra UAB „Oleva“ finansinė padėtis. Taigi vadovas neveikė kaip apdairus, protingas ir rūpestingas asmuo. Teismo vertinimu tokie J. K. veiksmai, susiję su tikslu įsigyti bankrutuojančios bendrovės akcijas, pripažintini netinkamais veiksmais įmonę valdant. Pažymėtina, kad aptariamų sandorių metu UAB „Envirolita” atitiko nemokios įmonės statusą, todėl piniginių lėšų, t. y 11 584,80 Eur ( 40 000 Lt) išmokėjimu UAB „Oleva“ akcijų pardavėjams, buvo padaryta akivaizdi bendrovei ir kreditoriams žala. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.). Nors atsakovas J. K. nurodo, kad dalyvaujant UAB „Envirolita“, buvo atnaujinta UAB „Oleva“ veikla, pradėta gaminti ir realizuoti produkcija, dėl šio sandorio turėjo gauti 80 000 Lt ekonominės naudos, tačiau teismui nepateikė šias nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatyta, kad dar prieš įsigyjant akcijas buvo pradėta UAB „Oleva“ bankroto procedūra. Pažymėtina, kad akcininkų susirinkimo sprendimai neatleidžia įmonės vadovo nuo pareigos tinkamai vykdyti įmonės steigimo dokumentuose bei įstatymuos jam nustatytos pareigos, susijusios su įmonės valdymu, priimti ekonomiškai naudingus įmonei sprendimus. Taigi sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius, kai pati įmonės finansinė situacija yra pakankamai sudėtinga, teismo vertinimu sudaro pagrindą atsakovo veiksmus vertinti nesąžiningais tiek pačios įmonės, tiek ir kreditorių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro prielaidas BUAB „Envirolita” bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės vadovo netinkamu pareigų atlikimu, priimtais nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais įmonei sprendimais, įmonės veiklos organizavimu, pažeidžiant kitų kreditorių teises.

27Vertinant suinteresuotų asmenų S. B. ir J. M. argumentus, kad atsakovo J. K. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios požymio, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-597/2013). Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs ir tai, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

28Pareiškėja prašydama pripažinti BUAB „Envirolita“ bankrotą tyčiniu, taip pat nurodo, kad patikrinus BUAB „Envirolita“ perimtus dokumentus, buvo nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 17 d. BUAB „Envirolita“ vadovas J. K. sudarė 18 295,49 EUR (63 170,70 Lt) sumai atsargų nurašymo aktą Nr. AN 2013/03 ir 2013 m. kovo 15 d. sudarė 24 777,08 EUR (85550,29 Lt) sumai atsargų nurašymo aktą Nr. AN 12/11.

29Vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl įmonės turto (atsargų) nurašymo tiesioginės įtakos tyčiniam bankrotui, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant ieškovės BUAB „Envirolita” ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo, buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės nurašant įmonės atsargas 148 720,99 Lt sumai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr.2-14459-821/2014) patenkino ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei BUAB „Envirolita“ iš atsakovo J. K. 43 072,57 Eur žalos atlyginimą. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Nagrinėjamai bylai prejudicinę galią turi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendime konstatuoti faktai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog visuotinis akcininkų susirinkimas 2012 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą nurašyti prekes, atiduotas parduoti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus pastatai“, kurių vertė (įsigijimo kainomis) – 63 170,70 litų, ir įpareigojo atsakovą nurašyti šias prekes. Atsakovas 2012 m. lapkričio 17 d. aktu nurašė prekes, kurių vertė – 63 170,70 Lt. Visuotinis akcininkų susirinkimas 2013 m. kovo 12 d. įpareigojo atsakovą nurašyti prekes, kurių vertė – 85 550 Lt, nes jų negalima realizuoti. Atsakovas 2013 m. kovo 15 d. aktu nurašė prekes, kurių vertė – 85 550,29 Lt. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, jog prekės 2006 m. kovo 31 d. sutarties pagrindu buvo perduotos pirkėjai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus pastatai“, ši neatsiskaitė už prekių dalį, yra bankrutavusi, todėl nėra galimybės atgauti prekes ar pinigus. 2012 m. lapkričio 17 d. nurašymo akte užfiksuota, jog nurašomos prekės – avalynė ir kiti odos gaminiai, indai, namų apyvokos ir virtuvės reikmenys, buitinės elektronikos prekės. Vykdomas atsargų nurašymas (2006 m. kovo 31 d. sutartis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės BUAB „Envirolita“ turtas žymiai sumažėjo dėl prekių atsargų nurašymo, likus maždaug vieneriems metams iki bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad 2013 m. kovo 15 d. aktu buvo nurašytos brokuotos ir netinkamos pardavimui prekės. Aktais nurašytų prekių negalima priskirti prie greitai gendančio turto. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, jog atsakovas, kaip ieškovės vadovas, nesiėmė priemonių įmonės turtui išsaugoti. Nurašymo aktais 148 720,99 Lt buvo sumažintas įmonės turtas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog egzistuoja sąlygos civilinei atsakomybei taikyti. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-30 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas uždarosios akcinės bendrovės „Envirolita“ reikalavimas dėl 2012 m. lapkričio 17 d. ir 2013 m. kovo 15 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktų pripažinimo niekiniais, ir šia apimtimi nutraukė bylą (civilinė byla 2A-2524-585/2015). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nurašyti neinventorizuotas prekes bei pagrįstai apelianto veikimą – prekių antruoju aktu nurašymo organizavimą ir įgyvendinimą – kvalifikavo neteisėtais veiksmais, pažymėjęs, kad sunaudotų medžiagų nurašymo aktai patys savaime nesukuria materialinių teisinių pasekmių, todėl civilinę bylą dėl minėtų aktų pripažinimo niekiniais nutraukė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

30Minėta, kad BUAB „Envirolita“ jau 2010 metais įmonė buvo faktiškai nemoki, nuo 2011 metų Juridinių asmenų registrui neteikė jokių duomenų apie savo finansinę būklę, nemokėjo socialinio draudimo įmokų (skola 10 151,11 Lt ), dėl ko 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr.B2-5514-160/2013). Šios aplinkybės patvirtina, kad nurašytų medžiagų vertė (148 720,99 Lt) įmonei, turinčiai finansinių sunkumų, buvo ypatingai didelė. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje (Nr.2-14459-821/2014) konstatavo, kad ieškovės BUAB „Envirolita“ turtas žymiai sumažėjo dėl prekių atsargų nurašymo, likus maždaug vieneriems metams iki bankroto bylos iškėlimo. Tokie buvusio vadovo J. K. veiksmai buvo įvertinti kaip neteisėti. Taigi teismas, įvertinęs šias nustatytas byloje aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BUAB „Envirolita“ buvusio vadovo sprendimai nurašant įmonės atsargas 148 720,99 Lt sumai vertintini kaip sąmoningas įmonės mokumo ir jos kreditorių galimybių patenkinti savo reikalavimus sumažinimas, kas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas vienu iš įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijų ( ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31Apibendrinant byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatyti įmonės tyčinio bankroto požymiai. Taigi BUAB „Envirolita“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu.

32BUAB „Envirolita“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą bankroto administratoriui atlikti detalų įmonės veiklos patikrinimą (ĮBĮ 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiškia, jog administratoriaus nurodyti visi įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. ĮBĮ 20 str. 6 d. numato, jog teismas įsiteisėjusią nutartį dėl tyčinio bankroto pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams suinteresuotų asmenų veikloje nustačius nusikalstamos veikos požymių, bus sprendžiamas šių asmenų atsakomybės klausimas.

33Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290 -291 straipsniais, teismas

Nutarė

34Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Envirolita“ (j. a. k. 300000373) bankrotą tyčiniu.

35Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

36Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

37Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi UAB „Envirolita“... 5. Pareiškėjos BUAB „Envirolita“ bankroto administratorė pateikė prašymą... 6. Papildomai nurodo, kad 2010 m. balandžio 12 d. UAB „Envirolita” vadovas J.... 7. Pažymi, kad 2010 metais BUAB „Envirolita“ būnant nemokiai, vadovas J. K.... 8. Nurodo, kad bendrovės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai... 9. Atkreipia dėmesį, kad remiantis 2013 m. gruodžio 19 d. bendrovės sudarytu... 10. Atsakovas J. K. su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu nesutinka,... 11. Suinteresuotas asmuo V. Š. su prašymu pripažinti BUAB „Envirolita“... 12. Suinteresuotas asmuo A. S. prašo sprendimą pagal pareiškėjos prašymą dėl... 13. Suinteresuotas asmuo S. B. su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu... 14. Suinteresuotas asmuo J. M. su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu... 15. Pažymi, kad neįmanoma privesti įmonę prie tyčinio bankroto, nepadarant... 16. Teismas... 17. Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis... 18. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl... 20. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Envirolita“ įsteigta 2004 m. sausio 2... 22. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi UAB „Envirolita“... 23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl atsakovo bankroto pripažinimo... 24. Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta akcijų... 26. Vertinant minėtas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad UAB... 27. Vertinant suinteresuotų asmenų S. B. ir J. M. argumentus, kad atsakovo J. K.... 28. Pareiškėja prašydama pripažinti BUAB „Envirolita“ bankrotą tyčiniu,... 29. Vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl įmonės turto (atsargų)... 30. Minėta, kad BUAB „Envirolita“ jau 2010 metais įmonė buvo faktiškai... 31. Apibendrinant byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas,... 32. BUAB „Envirolita“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą bankroto... 33. Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Civilinio proceso... 34. Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Envirolita“ (j.... 35. Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo... 36. Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti... 37. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti...