Byla e2A-471-302/2016
Dėl sumokėto avanso grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-743-826/2015 pagal ieškovių OLA Overseas Liner Agencies, AB, ir L Lund Group Int Aktiebolag ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Overseas Baltic“, tretiesiems asmenims SIA Overseas Baltic ir SIA Rinosta Shiping Agency, dėl skolos, palūkanų priteisimo, atsakovės priešieškinį dėl sumokėto avanso grąžinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovės OLA Overseas Liner Agencies, AB, ir L Lund Group Int Aktiebolag kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai ieškovėms priteisti iš atsakovės 111 962,50 Eur komisinį mokestį už suteiktą teisę naudotis ieškovės vardu ir prekių ženklu, 3 655,21 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti bei 8,40 proc. metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Nurodė, kad 2008 m. ieškovės vadovas L. H. C. L. ir Latvijos bendrovės SIA Rinosta Shipping Agency vadovas A. G. (A. G.) kontaktavo dėl ieškovės, kaip Yang Ming Marine Transport Corp. agentės, komercinių atstovų paskyrimo Latvijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje. Buvo sutarta, kad SIA Rinosta Shipping Agency įsteigs bendroves Lietuvoje ir Latvijoje, kurios atstovautų ieškovui, kaip Yang Ming Marine Transport Corp. agentui, atitinkamose valstybėse, t. y. veiktų kaip ieškovės komercinės agentės. Vykdant pasiektą susitarimą, 2008 m. gruodžio 1 d. Latvijoje buvo įregistruota bendrovė SIA Overseas Baltic, o 2009 m. sausio 7 d. Lietuvoje buvo įregistruota UAB „Overseas Baltic“, kurių vienintelis akcininkas ir vadovas yra A. G.. Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ buvo įsteigta turint tikslą jai veikti kaip ieškovės subagente Lietuvos Respublikoje ir vėliau ji faktiškai vykdė tokią veiklą, taigi tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė komercinio atstovavimo teisiniai santykiai. Buvo numatyta, kad: „Overseas Liner Agencies, Geteborgas, Švedija („Lund Group Int., AB“) turės 60 proc. šios „Overseas Liner Agencies“ ir „Overseas Baltic (Lithuania)“ bendros įmonės nominalios vertės akcijų – ne vėliau nei praėjus 6 mėn. nuo UAB „Overseas Baltic (Lithuania)“ įkūrimo Klaipėdoje, Lietuvoje“. Tokiu būdu buvo įsipareigota ieškovei perleisti dalį UAB „Overseas Baltic“ akcijų, tačiau, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, atsakovės akcijų perleidimo klausimas buvo sustabdytas. Dėl ekonominio sunkmečio taip pat nebuvo reikalaujama mokėti komisinio mokesčio, atlyginti už ieškovės pavadinimo ir prekių ženklų naudojimą. 2013 m. buvo atnaujinti atsakovės akcijų perleidimo ieškovei ir atlyginimo už ieškovės pavadinimo ir prekių ženklų naudojimo klausimai. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasiektas susitarimas dėl atlyginimo už ieškovės vardo ir prekių ženklų naudojimą ir sutartas konkretus atlyginimo dydis, aptartas sąskaitų - faktūrų išrašymas bei tiesiogiai patvirtintas jų priėmimas. Atsakovė priėmė sąskaitas - faktūras ir 2014 m. vasario 10 d. apmokėjo 2014 m. sausio 24 d. sąskaitą - faktūrą Nr. 3359000, 2014 m. sausio 24 d. sąskaitą - faktūrą Nr. 3359001, t.y. sumokėjo 67 862,50 Eur. Tokie atsakovės veiksmai, ieškovių teigimu, papildomai įrodo, kad atsakovė pripažino skolos egzistavimo faktą bei jos dydį. Atsakovei nesilaikant pagal komercinio atstovavimo sutartis prisiimtų įsipareigojimų ir ieškovės, kaip įgaliotojos, pateiktų nurodymų bei prašymų, ieškovė 2013 m. kovo 13 d. atsakovei pateikė pranešimą dėl komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo nuo 2014 m. gegužės 1 d. Atsižvelgdama į tai, kad komercinio atstovavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo nutraukta, ieškovė 2014 m. balandžio 17 d. atsakovei pateikė sąskaitą - faktūrą, kurioje apskaičiuotas komisinio mokesčio dydis už per pirmąsias keturiolika 2014 m. savaičių, t.y. iki komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo, importuotus konteinerius. Pagal šalių sutartus terminus sąskaitose - faktūrose Nr. 3359002 ir Nr. 3359003 buvo nurodytas apmokėjimo terminas – 2014 m. kovo 31 d., o sąskaitoje - faktūroje Nr. 3360797 nurodytas apmokėjimo terminas – 2014 m. balandžio 30 d., sąskaitos apmokėtos taip ir nebuvo.

5Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ ir tretieji asmenys su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2008 metais tarp L. L. ir A. G. vyko derybos dėl bendradarbiavimo krovinių transportavimo sektoriuje. 2008-11-15 buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo sutarta, kad bendrovė Rinosta Shipping Agency Lietuvoje veiks kaip bendrovės Overseas Liner Agencies, kuri yra Lund Group Int., AB, dukterinė įmonė, subagentė. Taip pat buvo susitarta, jog bendrovė Rinosta Shipping Agency Lietuvoje įkurs įmonę UAB „Overseas Baltic“, kuri atstovaus bendrovei Overseas Liner Agencies kaip Yang Ming Group ir jos dukterinių įmonių subagentė, tačiau 2008-11-15 susitarimas teisinių pasekmių nesukūrė, nes nebuvo vykdomas. Atsakovė nuo pat įsteigimo buvo tiesioginė Taivano kompanijos Yang Ming Marine Transport Corp. agentė, o ne subagentė, priklausoma nuo ieškovės, nes bendrovės Yang Ming Marine Transport Corp. vardu sudarydavo krovinių pervežimo sutartis, gaudavo atlygį už krovinio transportavimo paslaugas. Tiek Yang Ming Marine Transport Corp., tiek Yang Ming Shipping Europe GmbH pripažino atsakovę savo agente, visus klausimus atsakovė spręsdavo tiesiogiai su Yang Ming Marine Transport Corp., pervesdavo lėšas, gautas už krovinių transportavimą, Yang Ming Marine Transport Corp. mokėjo atsakovei komisinį atlygį už jos veiklą. Jeigu atsakovė būtų buvusi ieškovės agentė, tai visi mokėjimai, skirti bendrovei Yang Ming Marine Transport Cor., turėjo vykti per ieškovę. Iki 2013 metų ieškovė ir atsakovė bendravo kaip lygiavertės bendrovės Yang Ming Marine Transport Corp. agentės, tačiau 2013 metų viduryje ieškovė ėmė daryti spaudimą dėl 2008-11-15 susitarimo vykdymo. Tarp šalių vyko derybos dėl mokėjimų, atsakovė suprato, kad turės sumokėti ieškovei pinigines lėšas kaip investicijas į tolesnį efektyvų bendradarbiavimą. Atsakovės atstovas pasiūlė ieškovei sumokėti kaip komisinį mokestį ar autorinį atlyginimą. 2014-02-07 atsakovei sumokėjus ieškovei 67 862,50 Eur avansą, ieškovė po keleto dienų atsiuntė atsakovei subagentavimo sutartį tuo patvirtindama, kad atsakovė iki tol ieškovės agente nebuvo, ir ėmė reikalauti banko garantijos. Vykstant deryboms su atsakove, ieškovė 2014-02-13 įregistravo Juridinių asmenų registre UAB „Ola Overseas Liner Baltic“, ėmė nesąžiningai konkuruoti perviliodama atsakovės darbuotojus. Supratusi, kad ieškovė ją apgavo, atsakovė pareikalavo iš ieškovės grąžinti jai sumokėtą avansą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė neturi reikalavimo teisės į ją.

6Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės OLA Overseas Liner Agencies, AB priteisti 67 862,50 Eur sumokėto avanso, 6 proc. metines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 metų pabaigoje – 2014 metų pradžioje tarp ieškovės ir atsakovės vykdo derybos dėl tolesnio bendradarbiavimo, kuriomis buvo ieškoma galimybių tęsti įmonių pelningą veiklą. Po avansinio apmokėjimo 2014-02-07 ieškovė ėmė kelti naujus iki tol šalių neaptartus reikalavimus, pakeitė kitos įmokos datą, 2014-02-11 pateikė bendradarbiavimo projektą. Projekte nurodytos bendradarbiavimo sąlygos buvo nepriimtinos atsakovei, nes atsakovė būtų praradusi bet kokį nepriklausomumą. Ieškovės pateiktas subagentavimo sutarties projektas patvirtina, kad atsakovė niekada nebuvo ieškovės agentė, jų sutartiniai santykiai nesiejo. Ieškovė, nesąžiningai konkuruodama su atsakove, Juridinių asmenų registre 2014-02-13 įregistravo UAB „Ola Overseas Liner Baltic“, kurios buveinės adresas buvo nurodytas toks pat kaip ir atsakovės, perviliojo beveik visus atsakovės darbuotojus ir klientus. Atsakovės teigimu, ji, supratusi, jog avansą ieškovei pervedė nepagrįstai, kadangi bendradarbiavimo sutartis nebuvo pasirašyta, pareikalavo jį grąžinti ir išrašė ieškovei sąskaitą. Ieškovė avanso atsakovei negrąžino, nesudarius pagrindinės sutarties avanso pinigais naudojasi nepagrįstai, todėl privalo sugrąžinti atsakovei 67 862,50 Eur pagal CK 6.165 str. 4 d. ir 6.237 str. 1 d. nuostatas.

7Ieškovė OLA Overseas Agencies, AB su pareikštu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė UAB „Overseas Baltic“ nebuvo bendrovės Yang Ming Marine Transport Corp. (keltų linijos) agentė, atsakovė veikė tik kaip subagentė, tiesioginė keltų linijos agentė Lietuvos teritorijoje buvo ir yra ieškovė. 2005 m. liepos 1 d. tarp su ieškove susijusios bendrovės ir bendrovės Yang Ming Shipping Europe GmbH buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kuria bendrovė Yang Ming Shipping Europe GmbH paskyrė su ieškove susijusią bendrovę Overseas Liner Agencies, AB, savo generaline laivybos agente visoms bendrovės Yang Ming Marine Transport Corp. laivybos paslaugoms ir turimiems, eksploatuojamiems, valdomiems, nuomojamiems bendrovės laivams bei bet kokioms keltų linijos Yang Ming Marine Transport Corp. vietos nuomos sutartims, sudaromoms agento teritorijoje (Švedija ir bet kuri kita vietovė, kurią papildomai nurodys „YM Europe“ (Atstovavimo sutarties 1.1 p.). Ši atstovavimo sutartis, pagal jos 1.2 p., įsigaliojo 2005 m. liepos 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusią 2001 m. sausio 1 d. sutartį. Su šia 2005 m. liepos 1 d. sutartimi pasirašytinai buvo supažindintas ir atsakovės UAB „Overseas Baltic“ atstovas A. G., tą patvirtina jo parašas, esantis ant Atstovavimo sutarties lapų. 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojo Overseas Liner Agencies, AB, kaip agentei priskirtos teritorijos pakeitimas, t.y. buvo sudarytas 2005 m. liepos 1 d. Atstovavimo sutarties priedas Nr. 8, pagal kurį tarpusavio susitarimu Latvija, Lietuva ir Estija yra įtraukiamos į agento teritoriją. Nuo 2009 m. lapkričio 15 d. į agento veiklos teritoriją Lietuva, Latvija, Estija buvo įtrauktos neterminuotam laikotarpiui, pasirašant prie 2005 m. liepos 1 d. Atstovavimo sutarties priedą Nr. 9. Atsakovė veikė kaip subagentė, šią aplinkybę pripažino atsakovės vadovas A. G. savo elektroniniuose laiškuose 2008 m. gruodžio 13 d. ir 2014 m. vasario 17 d., tai patvirtina ir 2014-04-02 bendrovės Yang Ming Shipping Europe atstovo J. C. (J. C.) raštas. Ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios dėl komisinio mokesčio mokėjimo, jo apskaičiavimo, tai patvirtina šalių 2014-01-03, 2014-01-09, 2014-01-23, 2014-01-24 susirašinėjimai elektroniniu paštu. Viena iš priežasčių, dėl ko buvo nutrauktas ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimas ir buvo atsakovės nesąžiningi bandymai sudaryti tiesioginę atstovavimo sutartį su Yang Ming Marine Transport Corp. Teismui pateikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovė veikė tik kaip subagentė, jokių susitarimų su Yang Ming Marine Transport Corp. nebuvo sudariusi, visas keltų linijos Yang Ming Marine Transport Corp. krovinių importas ir eksportas vyko per ieškovę, atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti komisinį mokestį – 25 Eur už pergabentą importo konteinerį, todėl ieškovės ieškinys yra tenkintinas, o atsakovės priešieškinis atmestinas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Priteisė solidariai ieškovėms OLA Overseas Liner Agencies, AB, ir L Lund Group Int Aktiebolag iš atsakovės UAB „Overseas Baltic“ 111 962,50 Eur, 3 655,21 Eur palūkanų, 8,40 proc. dydžio metines palūkanas (procesines) nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16 805,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, valstybei iš atsakovės UAB „Overseas Baltic“ priteisė 4,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Dėl tinkamo ieškovo

11Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2005 m. liepos 1 d. tarp bendrovės Yang Ming Shipping Europe GmbH, atstovaujamos Capt. P.Y. Sh., ir Overseas Liner Agencies, AB, atstovaujamos L. L., buvo sudaryta Agentavimo sutartis. Ši sutartis pakeitė 2001 m. sausio 1 d. šalių sudarytą agentavimo sutartį (2005 m. liepos 1 d. Agentavimo sutarties 1.2 p.). 2005 m. liepos 1 d. Agentavimo sutarties 1.1 p. numatyta, kad Overseas Liner Agencies, AB, teritorija, kurioje suteikiama teisė atstovauti keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp., yra Švedija. 2015 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio metu apklausus liudytoją J. C., atstovaujantį tiek motininei keltų linijos bendrovei Yang Ming Marine Transport Corp., tiek ir dukterinei bendrovei Yang Ming Shipping Europe GmbH, teismas nustatė, kad Overseas Liner Agencies bendrovės su Yang Ming grupe pradėjo bendradarbiauti dar 1981 m. Nors 2005-07-01 sutartyje įmonės OLA Overseas Liner Agencies pavadinimas ir buvo nurodytas netiksliai (nenurodytas žodis OLA), teismas neįžvelgė pagrindo netikėti teismo posėdyje apklausto Yang Ming atstovo J. C. duotais paaiškinimais, kad sutartis buvo pasirašyta su ieškove, be to, šias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas L. L., kuris taip pat nurodė, kad, įsteigus dukterinę bendrovę OLA Overseas Liner Agencies, AB, šiai dukterinei bendrovei motininė bendrovė L Lund Group Int, AB, perdavė teisę Švedijos ir Baltijos valstybėse atstovauti keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp. Be to, teismas nustatė, kad šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys 2005 m. liepos 1 d. agentavimo sutarties 8 ir 9 priedai, kuriuose nurodyta, kad Latvija, Lietuva ir Estija yra įtraukiamos į ieškovės teritoriją.

12Nustatytų aplinkybių pagrindu pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės OLA Overseas Liner Agencies, AB, ir L Lund Group Int Aktiebolag šioje byloje yra tinkamos.

13Dėl Yang Ming Marine Transport Corporation agentų Baltijos valstybėse

14Įvertinęs J. C., atstovaujančio tiek motininei keltų linijos bendrovei Yang Ming Marine Transport Corp., tiek ir dukterinei bendrovei Yang Ming Shipping Europe GmbH, paaiškinimus, teiktus teismo posėdžio metu, bei 2005-07-01 agentavimo sutartį ir jos 8 ir 9 priedus, kurie patvirtina, kad Yang Ming Transport Corporation agentė Švedijoje ir Baltijos valstybėse yra L Lung Group Int Aktiebolag arba jos dukterinė bendrovė OLA Overseas Liner Agencies, AB, tarp šalių vykusį susirašinėjimą elektroniniu paštu bei aplinkybę, kad ieškovei buvo siunčiamos agentų Lietuvoje ir Latvijoje veiklos ataskaitos, pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad Yang Ming Marine Transport Corp. agentė Baltijos valstybėse buvo OLA Overseas Liner Agencies, AB. Vien tai, kad atsakovė gaudavo užmokestį už agento darbą tiesiogiai iš Yang Ming Marine Transport Corp., teismo vertinimu, neleidžia daryti priešingos išvados. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu apklaustas Yang Ming Marine Transport Corp. atstovas patvirtino, jog tai buvo daroma pagal susitarimą siekiant sumažinti banko išlaidas.

15Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškovėmis

16Pirmos instancijos teismas nustatė, kad, siekiant Baltijos valstybėse atstovauti keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp., ieškovės vadovui L. L. pasirašius su bendrove Yang Ming Shipping GmbH 2005-07-01 agentavimo sutarties 8 ir 9 priedus, L. L. įmonių grupė buvo paskirta Yang Ming Marine Transport Corp. atstove Baltijos valstybėse, L. L. įkūrė atskirą dukterinę įmonę OLA Overseas Liner Agencies, o A. G. Lietuvoje ir Latvijoje įkūrė įmones UAB „Overseas Baltic“ ir SIA Overseas Baltic. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovai A. G. ir J. G. nurodė, kad jie su Yang Ming Marine Transport Corp. jau anksčiau turėjo kontaktų, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (Yang Ming Marine Transport Corp. sutartys dėl agentų Baltijos valstybėse paskyrimo, raštai apie Yang Ming atstovą Baltijos valstybėse, atsakymas A. G. į 2014-02-17 raštą dėl problemos su pagrindiniu agentu, Yang Ming Marine Transport Corp. atstovo J. C. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, tarp šalių vykę elektroniniai susirašinėjimai), pirmos instancijos teismo nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. G. įmonės tiesiogiai be L. L. įmonių grupės tarpininkavimo neturėjo jokių galimybių būti paskirtos Yang Ming Marine Transport Corp. agentėmis Latvijoje ir Lietuvoje, todėl sprendė, kad nuo 2008 metų pabaigos atsakovė ir trečiasis asmuo veikė kaip ieškovės paskirti atstovai. Atsižvelgdamas į faktinius bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad šalis verbalinės sutarties pagrindu siejo sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai. Nustatyti šalių ketinimai, ginčo sutarties esmė, tikslas, sąlygos, jos sudarymo aplinkybės, teismo vertimu, teikia pagrindą kvalifikuoti šalių sutartinius santykius kaip mišrią sutartį, turinčią kelių sutarčių (jungtinės veiklos, tarpininkavimo, agentavimo) bruožų.

17Taip pat teismas nustatė, kad ieškovės trečiajam asmeniui SIA Overseas Baltic ir atsakovei UAB „Overseas Baltic“ verbalinės sutarties pagrindu perleido teisę (paskyrė) veikti Yang Ming Marine Transport Corp. agentėms Latvijoje ir Lietuvoje, už šį veikimą Yang Ming Marine Transport Corp. vardu atsakovė ir trečiasis asmuo gavo iš Yang Ming Marine Transport Corp. užmokestį. Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ ir trečiasis asmuo SIA Overseas Baltic naudojo tiek ieškovės OLA Overseas Liner Agencies, AB, pavadinimo dalį (Overseas), tiek logotipą savo spauduose ir dokumentuose. Tai, kad ieškovė buvo atsakinga už atsakovės ir trečųjų asmenų veiklą, pirmos instancijos teismo nuomone, patvirtina ir ta aplinkybė, kad kilus ginčui dėl galimo Yang Ming Marine Transport Corp. vardu surinkto frachto mokesčio, kurį surinko atsakovė ir trečiasis asmuo, ieškovė ginčo sumą pervedė keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp. (šios aplinkybės yra nustatinėjamos civilinėje byloje e2-1081-826/2015).

18Be to, teismas nustatė, kad 2013-12-02 elektroniniu laišku, adresuotu F. S. (F. S.), atsakovės ir trečiųjų asmenų vadovas A. G. pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl autorinio atlyginimo ir komisinio mokesčio mokėjimo, kurį Overseas Lietuva ir Overseas Latvija turėtų mokėti Overseas Sweden, 2013-12-03 elektroniniu laišku, adresuotu F. S., atsakovės ir trečiųjų asmenų vadovas A. G. nurodė, kad mokestis būtų už Overseas prekės ženklo naudojimą. 2014-01-03 elektroniniu laišku atsakovės ir trečiųjų asmenų vadovas A. G. pripažino, kad per 2013 metus Overseas Baltic pergabeno 5 429 konteinerius, todėl taikant 25 Eur įkainį, susidaro 135 725 Eur suma. 2014-01-23 elektroniniu laišku atsakovės ir trečiųjų asmenų vadovas A. G. paprašė pakoreguoti pateiktas ieškovės sąskaitas, kad jos būtų skirtos UAB „Overseas Baltic“. 2014-01-24 elektroniniu laišku atsakovės ir trečiųjų asmenų vadovas A. G. pripažino, kad ieškovei mokėtini komisiniai mokesčiai yra už pagalbą. Šios aplinkybės, pirmos instancijos teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo sutiko, jog turi sumokėti dalį gautų iš Yang Ming Marine Transport Corp. pajamų už šios keltų bendrovės agentavimą, šalys susitarė dėl šio mokesčio apskaičiavimo būdo.

192014-01-24 ieškovė išrašė sąskaitas - faktūras atsakovei Nr. 3359000, 3359001, 3359002, 3359003, 3360797 dėl atstovavimo komisinio mokesčio ir kompensacijos pagal susitarimą už autoriaus teises naudojantis Overseas Baltic pavadinimu ir pasauliniu logotipu, atsakovė sumokėjo ieškovei pagal sąskaitas faktūras Nr.3359000 ir 3359001 ir liko pagal išrašytas sąskaitas faktūras skolinga 111 962,50 Eur. Atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad už 2013 metus ir 2014 metų 14 savaičių apskaičiuoto mokesčio dydis, atsižvelgiant į pervežtų konteinerių kiekį, yra neteisingas, teismas ieškovėms iš atsakovės priteisė 111 962,50 Eur skolą, o atsakovės priešieškinį atmetė.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėtų iš esmės, atsakovė prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašo prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus.

22Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

231. Jokie nei formalūs, nei faktiniai subagentavimo santykiai tarp ieškovių ir atsakovės neegzistuoja ir niekada neegzistavo, jokia jungtinė veikla nebuvo vykdoma, todėl ieškovė, nebūdama atsakovės akcininke, neturi jokios teisės reikalauti atsakovės uždirbto pelno dalies. Atsakovė tiesiogiai dirbo su Yang Ming Marine Transport Corp.: tiesiogiai išrašydavo konosamentus Yang Ming Marine Transport Corp. vardu ir jos interesais, tiesiogiai gaudavo konosamentus, savarankiškai veikė Yang Ming Marine Transport Corp. kompiuterinėje krovinių gabenimo sistemoje, surinkdavo iš klientų mokesčius už jūrinius pervežimus (frachtą) ir tiesiogiai juos pervesdavo Yang Ming Marine Transport Corp., kas mėnesį tiesiogiai iš Yang Ming Marine Transport Corp. gaudavo komisinį atlyginimą už suteiktas paslaugas, darė rinkos tyrimus, komunikavo dėl taikytinų transportavimo tarifų, teikė finansines ataskaitas. Nepagrįstu laikytinas ir pirmos instancijos teismo teiginys, kad be ieškovės tarpininkavimo atsakovė neturėjo jokių galimybių būti paskirta Yang Ming Marine Transport Corp. agente. Prie atsakovės paskyrimo Yang Ming agente neprisidėjo nei viena iš ieškovių, tam tikras pastangas dėjo tik L. L. kaip fizinis asmuo, turėdamas asmeninių tikslų, jog ateityje bus sukurta bendra įmonė, kur jis ar viena iš jo įmonių bus šio verslo dalis, tačiau L. L. asmeniškai šioje byloje jokių reikalavimų nereiškia. Buvo sutarta, kad A. G. įkurs įmones Latvijoje ir Lietuvoje, o L. L. taps šių įmonių akcininkų per šešis mėnesius, tačiau L. L. atsisakė tapti naujai įkurtų įmonių bendrasavininku ir tokiu būdu ankstesnis susitarimas dėl bendrų įmonių steigimo bei valdymo neteko galios, kadangi nebuvo vykdomas iš L. L. pusės. L. L. atsisakius įsigyti dalį atsakovės akcijų, nuo 2009 m. iki 2013 m. tarp atsakovės ir ieškovių ar L. L. nebebuvo vykdoma jokia bendra veikla, nevyko jokie subagentavimo santykiai. L. L. ir A. G. bendravo epizodiškai kaip kolegos, tačiau jokių reikšmingų klausimų nesprendė. Atsakovė savarankiškai nuo 2009 metų vykdė Yang Ming Marine Transport Corp. agentavimo veiklą ir stipriai šį verslą išvystė. 2013 m. Barselonoje vykusioje Yang Ming Marine Transport Corp. agentų konferencijoje buvo pristatyti atsakovės UAB „Overseas Baltic“ ir SIA „Overseas Baltic“ krovinių gabenimo rodikliai. L. L. pamatęs, jog šie rodikliai yra labai geri ir kad įmonės pelningai veikia, ėmė reikalauti savo dalies, pradėjo daryti tam tikrą spaudimą, siūlyti plėtos planus į Rusiją bei Baltarusiją ir t.t., tačiau ir tuo metu atsisakė išpirkti dalį atsakovės akcijų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nei L. L., nei jo valdomos įmonės (ieškovės) neturi jokio pagrindo reikalauti skolos iš atsakovės priteisimo, nes vien tik dalyvavimas įmonės veiklos pradžioje praėjus keturiems metams nesuteikia teisės ieškovėms reikalauti tam tikros pelno dalies iš atsakovės.

242. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovė buvo ieškovės subagentė, tačiau tokia pirmos instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Pagal CK 2.152 straipsnio 1 dalį prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo. Jeigu atsakovei būtų siekta suteikti ieškovės subagentės statusą, tai reiškia, jog ieškovė atsakovės veikloje nebūtų galėjusi dalyvauti, kadangi atsakovė būtų turėjusi būti nepriklausoma nuo ieškovės įmonė, tačiau ir pačiame ieškinyje nurodoma, kad L. L. ar jo įmonės turėjo įsigyti 60 procentų steigiamų įmonių akcijų, kas patvirtina, jog UAB „Overseas Baltic“ ir SIA „Overseas Baltic“ būtų tapusios dukterinėmis L. L. įmonėmis. Vadinasi, jau pradiniame susitarime buvo tikslas įkurti ne ieškovės subagentę, o Yang Ming Marine Transport Corp. agentes Lietuvoje ir Latvijoje, kurių veikloje kaip bendraakcininkai dalyvautų L. L. ir A. G. arba jų paskirtos įmonės, tai ieškovės argumentai apie tolesnę atsakovės veiklą, kaip ieškovės subagentės, tampa nelogiški. Nors ieškovė į bylą ir pateikė įrodymų, kuriuose atsakovė įvardijama kaip ieškovės subagentė, tačiau byloje yra ir priešingų įrodymų, kuriuose atsakovė įvardijama kaip Yang Ming Marine Transport Corp. agentė.

253. Ieškovės neturi teisės reikšti ieškinį dėl 2008-11-15 susitarimo, kurio šalimis jos nėra. Ieškovė OLA Overseas Liner Agencies AB nepateikė jokių įrodymų, kad ji veikė kaip Yang Ming Marine Transport Corp. agentė Švedijos ir Baltijos valstybėse. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovė OLA Overseas Liner Agencies AB buvo paskirta Yang Ming Marine Transport Corp. agente Baltijos šalims, rėmėsi tik liudytojo Yang Ming Shipping Europe GmbH atstovo J. C., kuris yra suinteresuotas padėti padėti L. L., kadangi juos sieja draugiškai santykiai, kas buvo patvirtinta ir teismo posėdžio metu, paaiškinimais. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodo, kad L Lund Group buvo Yang Ming Marine Transport Corp. agente Švedijoje bei Baltijos valstybėse ir šią teisę vėliau perdavė dukterinei įmonei OLA Overseas Liner Agencies AB, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie šios teisės perleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad agentavimo santykiai neabejotinai turi būti paremti sutartimi tarp atstovaujamojo ir agento, toks perleidimas negalėjo būti atliktas vienašališkai tik agento (CK 2.145 str. ir 6.141 str.), todėl laikytina, jog vien L. L. teismo posėdžio metu duotas paaiškinimas, kad motininė įmonė L Lung Group agentavimo teisę perleido dukterinei įmonei OLA Overseas Liner Agencies AB, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrįsti agentavimo teisės perleidimui. Ieškovė teigia, jog yra sudariusi agentavimo sutartį su Yang Ming Marine Transport Corp. generaliniu agentu Europoje Yang Ming Shipping Europe GmbH, tai pagal tokią ieškovės logiką ji pati tėra tik Yang Ming subagentė, o atsakovė būtų sub-subagentė. Be to, jei ieškovė yra Europoje Yang Ming Shipping Europe GmbH subagentė, tai ji pati turėtų mokėti agentei komisinį mokestį, tačiau tai, kad toks moketis nėra mokamas, teismo posėdžio metu patvirtino tiek pats L. L., tiek Europoje Yang Ming Shipping Europe GmbH atstovas J. C.. Pirmos instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi pats teismas konstatavo, kad L Lund Group perleido agentavimo teises duktereinei įmonei OLA Overseas Liner Agencies AB, tai neaišku, iš kokio faktinio ir teisinio pagrindo gali būti kildinamas ieškovės L Lund Group reikalavimas priteisti skolą. Be to, skola motininei įmonei buvo priteista pagal dukterinės įmonės išrašytas sąskaitas – faktūras. Taigi pirmos instancijos teismas konstatavęs, kad L Lund Group buvo Yang Ming agentė ir vėliau šią teisę perleido dukterinei įmonei OLA Overseas Liner Agencies AB, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog abi ieškovės šioje byloje yra tinkamos ir turi reikalavimo teisę į atsakovę.

264. Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ veikė kaip nepriklausomas tiesioginis Yang Ming Marine Transport Corp. agentas Lietuvoje, ką patvirtina tai, jog konosamentai buvo išduodami Yang Ming Marine Transport Corp. interesais ir jos vardu, frachto mokesčio surinkimas, komisinio atlyginimo gavimas iš Yang Ming Marine Transport Corp.

275. Pirmos instancijos teismas tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip verbalinę mišrią sutartį, turinčią jungtinės veiklos, tarpininkavimo, agentavimo bruožų, tačiau lieka neaišku, ar teismas ieškovę ir atsakovę laikė kaip lygiaverčius jungtinės veiklos partnerius, ar atsakovę laikė priklausoma nuo ieškovės Yang Ming Marine Transport Corp. atstove. Pirmos instancijos teismo išvada apie mišrią sutartį prieštarauja ne tik faktinėmis bylos aplinkybėms, kadangi nebuvo jokios bendros veiklos, tačiau ir CK 2.152 straipsnio 1 daliai, kuri numato, jog prekybos agentais nelaikomi partneriai, veikiantys pagal juntginės veiklos sutartį. Teismas nedetalizavo mišrios sutarties turinio, šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei nenurodė, kaip tokia jungtinė veikla faktiškai buvo vykdoma. Pirmos instancijos teismas sprendime mini tarpininkavimo ir agentavimo sutartis, tačiau yra visiškai neaiškus ieškovės vaidmuo tarpininkaujant ir agentaujant. Bylos medžiaga patvirtina, kad agentavimo veiklą vykdė tik atsakovė tiesiogiai veikdama su Yang Ming Marine Transport Corp. Teismas, tenkindamas ieškinį, konkrečiai nenurodė, kokiu pagrindu ieškovėms priteisė jų prašomas sumas. Kadangi teismas šalių santykius pripažino kaip mišrią sutartį, kuri turi jungtinės veiklos ir kitų sutarčių bruožų, tai galima spėti, jog teismas galimai ieškinį tenkino laikydamas, kad atsakovės uždirbtas pelnas yra dalintinas kaip jungtinės veiklos rezultatas, tačiau lieka visiškai neaišku, kaip teismas apskaičiavo dalintino pelno dydį, kaip jį skirstė tarp tariamų partnerių.

286. Joks susitarimas dėl atlyginimo už prekės ženklo ar kitos ieškovių intelektinės nuosavybės naudojimą nebuvo sudarytas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų perleidusi kokias nors teises į jos vardo naudojimą. Ieškovė OLA Overseas Liner Agencies AB buvo įsteigta vėliau už atsakovę UAB „Overseas Baltic“, todėl netgi negalėjo perleisti jokių teisių į pavadinimą, o ieškovės L Lund Group pavadinimas net nepanašus į atsakovės, todėl nėra jokio pagrindo kalbėto apie pavadinimo naudojimą. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie prekės ženklo panaudojimą. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad prekės ženklas buvo perduotas naudoti ieškovėms, šis prekės ženklas nei vienai iš ieškovių nepriklauso, jos savininkas yra Freightman Aktiebolag.

297. Atsakovė ieškovei buvo sumokėjusi avansą dėl L. L. daromo spaudimo ir kilusios grėsmės atsakovės verslui bei tuo pačiu L. L. siūlomo ateities bendradarbiavimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2013 metais buvo atnaujintos derybos tarp L. L. ir A. G. dėl bendros įmonės bei dėl bendradarbiavimo ateityje. L. L., nelaukdamas derybų dėl bendradarbiavimo pabaigos, ėmė daryti didelį spaudimą sumokėti jam reikalaujamas lėšas. Siekiant išvengti pelningai veikiančio verslo praradimo ar pakenkimo šiam verslui, žinodamas L. L. ryšius su Yang Ming Marine Transport Corp., A. G., nors ir nenorėjo, tačiau buvo priverstas sumokėti tam tikras sumas L. L.. Kaip paiškėjo vėliau, L. L. žaidė dvigubą žaidimą – vedė derybas dėl bendradarbiavimo su A. G. ir jam nežinant tuo pačiu metu kūrė naujas įmones Lietuvoje ir Latvijoje, perviliojo atsakovės darbuotojus, perėmė atsakovės klientus ir užvaldė Yang Ming Marine Transport Corp. agentavimo verslą. Ieškovės dukterinė įmonė Lietuvoje UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ pradėta kurti tą pačią dieną, t.y. 2014-02-07, kai buvo gautas avansas. Įvykus tokiems veiksmams, buvo reikalaujama grąžinti avansą, tačiau ieškovė avanso negrąžino, o kreipėsi į teismą dėl piniginių sumų priteisimo.

308. Pirmos instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir neatskleidė bylos esmės, nepasisakė, kokiu pagrindu reikalavimo teises turi kiekvienas iš ieškovų, nenurodė nei faktinio, nei teisinio pagrindo dėl skolos priteisimo, nedetalizavo šalių teisinių santykių kvalifikavimo, neatskleidė mišrios sutarties turinio, dėl didelės dalies atsakovės pateiktų įrodymų net nepasisakė ir jų nevertino, nepagrindė jokios bendros veiklos tarp ieškovių ir atsakovės 2009 – 2014 metais, netinkamai taikė komercinio atstovavimo, jungtinės veiklos, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Be to, teismas pažeidė šalių teisę pasisakyti, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, atsakovės teisę apsiginti ir kitas procesines teises, peržengė pareikštų reikalavimų ribas, kadangi sprendė klausimą dėl atsakovę ir keltų liniją Yang Ming Marine Transport Corp. siejančių teisinių santykių, nemotyvuodamas kritiškai vertino tik atsakovės pateiktus įrodymus, o jokie motyvai, kodėl atsakovės pateikti argumentai, patvirtinantys jos nurodomas aplinkybes, yra netinkami, pateikti nebuvo.

31Ieškovės OLA Overseas Liner Agencies, AB, ir L Lund Group Int Aktiebolag su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei atsisakyti prijungti prie bylos atsakovės su apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus.

32Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

331. Byla buvo tinkamai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, atsakovės teisės nebuvo pažeistos, dėl ko nėra jokio pagrindo bylos grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

342. Atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti komisinį mokestį už 2013 m. ir 2014 m., už ieškovės suteiktą teisę Lietuvoje atstovauti keltų liniją Yang Ming Marine Transport Corp., taip pat už ieškovės pavadinimo, prekės ženklo naudojimą. Atsakovės skola ieškovei susidarė pagal ieškovės atsakovei išrašytas sąskaitas - faktūras. Susitarimą dėl komisinio mokesčio egzistavimą ir atsakovės skolos dydį patvirtina atsakovės dalinio mokėjimo pagal ieškovės pateiktas sąskaitas atlikimo faktas, t.y. dalinis skolos apmokėjimas (CK 1.72 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąskaitų visiškas ar dalinis apmokėjimas patvirtina paties sandorio sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Be to, ir pagal CK 1.72 straipsnio 2 dalies 1 punktą preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Atsakovė apeliaciniame skunde siekia neteisingai suformuoti požiūrį, kad neva ieškovė atsisakė įgyti UAB „Overseas Baltic“ akcijas, o dabar nepagrįstai reikalauja, kad atsakovė dalintųsi su ja gaunamą pelną, kai pagal Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. teisę į bendrovės pelną turi tik bendrovės akcininkai, o pirmosios instancijos neva šią pamatinę pelno paskirstymo taisyklę ignoravo. Ieškovė nesiekia su atsakove dalintis pelno Akcinių bendrovių įstatymo prasme, o siekia, kad komisinio mokesčio, kurį atsakovei ieškovės nurodymu tiesiogiai pervesdavo keltų linija Yang Ming Marine Transport Corp. už kiekvieną pergabentą konteinerį, dalies, t.y. 25 Eur už kiekvieną konteinerį. Žodis „pelnas“ vartojamas bendrąja prasme kaip ekonominė gaunamos naudos išraiška, o ne Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme naudojama prasme. Atsakovės pozicija, kad 67 862,50 Eur buvo avansinis mokėjimas yra nepagrįsta. Visų pirma, kuomet šalys tarėsi dėl komisinio mokesčio, ieškovė net nebuvo pateikusi atsakovei rašytinės subagentavimo sutarties, kuria įforminami tarpusavio faktiniai santykiai, projekto. Antra, šalių susitarimas dėl atsakovės mokėjimų, t.y. dalies komisinio mokesčio, kurį atsakovei tiesiogiai pervedinėjo keltų linija Yang Ming Marine Transport Corp., sumokėjimo (grąžinimo) ieškovei buvo pasiektas dar 2013 m. pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta mišraus pobūdžio sutartis, turinti kelių sutarčių (jungtinės veiklos, tarpininkavimo, agentavimo požymių), kurios pagrindu atsakovė už ieškovės suteiktą teisę atstovauti keltų liniją Yang Ming Marine Transport Corp. įsipareigojo dalį komisinio mokesčio sumokėti (grąžinti) ieškovei, t.y. 25 Eur už vieną importo konteinerį.

353. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė visą laikotarpį nuo atsakovės veikimo kaip ieškovės subagento pradžios naudojo ieškovei priklausantį prekės ženklą – stilizuotą gaublį – tiek ir savo antspauduose, tiek ir vizitinėse kortelėse, tiek savo pavadinimo stilizuotame paveikslėlyje, tiek veiklos dokumentuose (išrašomose sąskaitose). Ieškovei 2014 m. kovo 13 d. nutraukus subagentavimo teisinius santykius, atsakovė šio prekės ženklo nebenaudoja. Aplinkybę, kad prekės ženklas – stilizuotas gaublys - priklauso ieškovei ir su juo susijusiai bendrovei patvirtina prekės ženklų registrų išrašai (ieškovės 2015 m. birželio 10 d. prašymo dėl įrodymų prijungimo priedas Nr. 1), t.y. išrašai iš Švedijos prekių ženklų ir Europos Bendrijos prekių ženklų registro apie ieškovės ir su juo susijusių įmonių vardu registruotą prekių ženklą, kurį atsakovė naudojo savo veikloje. Taigi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nuo pat šalių bendradarbiavimo pradžios, t.y. 2008 m. pabaigos, iki pat 2014 m. kovo 13 d., kuomet ieškovė dėl atsakovės pažeidimų nutraukė subagentavimo sutartį, veikė kaip ieškovės subagentas Baltijos valstybėse, o ne kaip tiesioginis keltų linijos Yang Ming agentas. Ieškovės ir atsakovės subagentavimo teisiniai santykiai, prasidėję 2008 m. pabaigoje, buvo tęstiniai ir nepertraukiami, trukę iki pat 2014 m. kovo 13 d., kuomet ieškovės dėl esminių atsakovės atliktų pažeidimų buvo nutraukti. Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ visą laikotarpį nuo 2008 m. pabaigos iki 2014 m. kovo mėn., kuomet tęsėsi šalių subagentavimo teisiniai santykiai, buvo atskaitinga ieškovei, klausė ieškovės nurodymų, o ieškovė teikė atsakovei metodinius mokymus, priėminėjo strateginius sprendimus dėl Yang Ming Marine Transport Corp. keltų linijos veiklos Lietuvoje. Ieškovė buvo ir finansiškai atsakinga prieš keltų liniją Yang Ming Marine Transport Corp. už tinkamą atsakovės finansinių prievolių (frachto ir kitų mokėjimų) atlikimą, atsakovei tinkamai neįvykdžius finansinių prievolių keltų linijai, ieškovė, kaip pagrindinis agentas, sumokėjo keltų linijai 653 878,81 USD, kuriuos yra prašomą priteisti iš atsakovės Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1081-826/2015.

364. Atsakovės UAB „Overseas Baltic“ pozicija, kad ji buvo tiesioginis keltų linijos Yang Ming Marine Transport Corp. agentas yra ne tik įrodymais nepagrįsta, tačiau ir nelogiška bei prieštaringa. Atsakovė, teigdama, kad neva veikė kaip tiesioginis keltų linijos Yang Ming Marine Transport Corp. agentas, nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, jog atsakovė atitinka keltų linijos Yang Ming keliamus reikalavimus, įskaitant, tai, kad yra pateikusi garantiją už savo finansinių prievolių (frachto sumokėjimą) tinkamą įvykdymą. Krovinio pervežimo dokumentai ir Yang Ming Marine Transport Corp. keltų linijos išrašytos sąskaitos neatspindi Yang Ming Marine Transport Corp. keltų linijos agentų struktūros ir tarpusavio teisinių santykių esmės, nes važtaraščiai yra krovinio pervežimo dokumentai, t.y. kasdieninės veiklos dokumentas, o ne sutartis, kurioje būtų nustatomos keltų linijos ir agento tarpusavio teisės ir pareigos. Atsakovės UAB „Overseas Baltic“ išrašytos PVM sąskaitos - faktūros UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ ir atsakovės išrašytos PVM sąskaitos - faktūros keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp. skirtingais laikotarpiais (ieškovės 2015 m. kovo 23 d. prašymo priedas, ieškovės 2015 m. balandžio 13 d. prašymo priedas Nr. 7, ieškovės 2015 m. balandžio 14 d. prašymas, ieškovės 2015 m. balandžio 20 d. prašymas) patvirtina, kad atsakovė prieš pačią keltų liniją Yang Ming Marine Transport Corp. save identifikavo kaip ieškovės subagentą, o ne tiesioginį agentą, be to, tai patvirtina ir tarp šalių vykęs susirašinėjimas elektroniniu paštu (ieškovės atsiliepimo į atsakovės priešieškinį priedai Nr. 9 ir Nr. 10). Teismo posėdžio metu Yang Ming Shipping Europe GmbH atstovas aiškiai nurodė, kad ta aplinkybė, jog krovinio pervežimo dokumentuose, sąskaitose atsakovė yra įvardijama kaip agentas nekeičia teisinės agentų sistemos, o bendrovė agentu įvardijama kasdieniam darbui ir kontaktavimui. Keltų linija Yang Ming Marine Transport Corp. atsakovę UAB „Overseas Baltic“ taip pat laikė ir pripažino ne tiesioginiu savo agentu, o tik kaip ieškovės subagentu (ieškovės atsiliepimo į atsakovės priešieškinį priedas Nr. 7 ir Nr. 8; ieškovės 2014 m. balandžio 13 d. prašymo priedas Nr. 4 ir Nr. 6). Taip pat atsakovė UAB „Overseas Baltic“ tarpusavio vidiniame santykyje su ieškove OLA Overseas Liner Agencies identifikavo save ir laikė ieškovės subagentu (ieškovės 2014 m. rugsėjo 9 d. ieškinio priedai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 7, Nr. 8, ieškovės atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 4, 5, 6; ieškovės 2014 m. rugsėjo 15 d. ieškinio priedas Nr. 3 ir Nr. 5, ieškovės 2015 m. balandžio 13 d. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo; atsakovės 2015 m. kovo 23 d. prašymo priedas). Jeigu atsakovė būtų buvusi tiesioginė keltų linijos Yang Ming Marine Transport Corp. atstovė, ieškovui 2014 m. kovo 13 d. nutraukus subagentavimo sutartį su atsakove, atsakovė toliau būtų dirbusi su keltų linija Yang Ming Marine Transport Corp., kaip, atsakovės teigimu, ji tiesiogiai dirbo nuo 2008 metų, tačiau šiuo atveju faktinė situacija buvo visai kita, ieškovei nutraukus subagentavimo sutartį su atsakovė, atsakovė prarado teisę Lietuvoje ir Latvijoje atstovauti Yang Ming Marine Transport Corp. keltų liniją.

375. Atsakovės teiginiai, kad neįgijus bendrovės akcijų, šalių tarpusavio teisiniai santykiai pasibaigė yra visiškai neteisingi ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė visą laikotarpį nuo 2008 m. pabaigos iki 2014 m. kovo mėnesio, kuomet tęsėsi šalių subagentavimo teisiniai santykiai, buvo atskaitinga ieškovei, klausė ieškovės nurodymų. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (ieškovės 2014 m. lapkričio 24 d. prašymo priedas Nr. 3, Nr. 4; atsakovės 2015 m. kovo 23 d. prašymas dėl įrodymų prijungimo; ieškovės 2015 m. balandžio 13 d. prašymo dėl įrodymų prijungimo priedas Nr. 8 ir Nr. 21, ieškovės 2015 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu pateiktas ieškovės ir atsakovės el. susirašinėjimas dėl ataskaitų teikimo, kartu su el. laiškais pateiktos ataskaitos apie pervežtus konteinerius; ieškovės 2015 m. birželio 10 d. prašymo dėl įrodymų prijungimo priedas Nr. 2). Ieškovė laikotarpiu nuo 2008 m. pabaigos iki pat 2014 m. kovo 13 d., kuomet pasibaigė tarpusavio santykiai, priėminėjo strateginius sprendimus dėl Yang Ming Marine Transport Corp. keltų linijos veiklos Lietuvoje (ieškovės 2015 m. balandžio 13 d. prašymo priedas Nr. 5 ir Nr. 10). Ieškovė buvo finansiškai atsakinga prieš keltų liniją Yang Ming Marine Transport Corp. už tinkamą atsakovės finansinių prievolių (frachto ir kitų mokėjimų) atlikimą, atsakovei tinkamai neįvykdžius finansinių prievolių keltų linijai, ieškovė, kaip pagrindinis agentas sumokėjo keltų linijai 653 878,81 USD (Klaipėdos apygardos teismo civ. b. Nr. e2-1081-826/2015). Keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp. nurodymą mokėti komisinį mokestį už keltų linijos atstovavimą tiesiogiai atsakovei nurodė būtent ieškovės atstovas L. L. siekiant sutaupyti pervedimo išlaidas.

386. Pati keltų linija Yang Ming Marine Transport Corp. tiesiogiai Europoje neveikia, jos generaliniu agentu Europai ir Amerikai yra paskirta dukterinė bendrovė Yang Ming Shipping Europe GmbH. Yang Ming Marine Transport Corp. neskiria tiesiogiai agentų Europoje, visas sutartis Europai pasirašo Yang Ming Shipping Europe GmbH. Agentu Švedijai ieškovė paskirta dar 1981 metais, o 2008 m. lapkričio 15 d. ieškovei OLA Overseas Liner Agencies AB ir motininei bendrovei L Lund Group Int Aktiebolag buvo suteikta teisė atstovauti keltų liniją Yang Ming Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose. Ieškovei nekeičiant 2005 m. liepos 1 d. Agentavimo sutarties, Yang Ming Shipping Europe GmbH suteikė teisę ir ieškovė turėjo teisę skirti agentu (subagentu) Baltijos valstybėje tiek savo dukterinę bendrovę, o ši kitą asmenį, tiek savo dukterinę bendrovę ar kitą asmenį tiesiogiai. 2005 m. liepos 1 d. Agentavimo sutartyje, kurią ginčija atsakovė, nurodoma, kad sutartį kaip agentas sudaro Overseas Liner Agencies A.B., atstovaujama L. L., t.y. ta pati ieškovė L Lund Group Int AB (juridinio asmens kodas 556256-0168), kuriai 100 % priklauso dukterinė bendrovė OLA Overseas Liner Agencies AB (juridinio asmens kodas 556771-1832). Teismui pateikti dokumentai, patvirtina, kad ieškovė OLA Overseas Liner Agencies AB yra dukterinė L Lund Group Int AB bendrovė. Ieškovė motininė bendrovė L Lund Group Int AB nuo 1995 m. rugpjūčio 10 d. (registruota Švedijos Juridinių asmenų registre 1995 m. kovo 30 d.) kaip antrą pavadinimą naudojo OLA Overseas Liner Agencies AB (Švedijos Juridinių asmenų registro išrašai, pateikti Ieškovo 2015 m. birželio 10 d.). OLA Overseas Liner Agencies kaip antras ieškovės L Lund Group Int AB pavadinimas buvo naudojamas iki 2008 m. gruodžio 30 d., kai buvo įsteigta savarankiška L Lund Group Int AB dukterinė bendrovė tokiu pačiu pavadinimu OLA Overseas Liner Agencies AB, kuri ir yra vien iš ieškovų šioje byloje. L Lund Group Int AB įsteigus dukterinę bendrovę tokiu pačiu pavadinimu, koks buvo naudojamas kaip antras pavadinimas, t.y. OLA Overseas Liner Agencies, antrinio pavadinimo naudojimas buvo panaikintas (Švedijos Juridinių asmenų registro išrašai, pateikti 2015 m. birželio 10 d.). Atitinkamai, 2005 m. liepos 1 d. Agentavimo sutartis bei vėlesni jos papildymai buvo sudaryti tarp ieškovės L Lund Group AB, naudojančios antrinį pavadinimą, OLA Overseas Liner Agencies AB ir Yang Ming Shipping Europe GmbH. Taigi, bendrovės Agentavimo sutarties ir jos papildymų sudarymo metu egzistavo ir prisiėmė, vykdė ir toliau vykdo tarpusavio įsipareigojimus. 2008 m. pabaigoje įsteigus L Lund Group AB dukterinę bendrovę – agentu Švedijoje ir Baltijos valstybėse veikia ieškovė OLA Overseas Liner Agencies AB. Kadangi tai buvo dukterinė bendrovė, nauja sutartis Agentavimo sutartis nebuvo sudaryta, Agentavimo sutarties šalys pripažino ir vykdo dar 2005 m. liepos 1 d. sudarytą Agentavimo sutartį. Atsakovė neturi teisės ginčyti trečiųjų asmenų sudarytą sutartį, kurią abiejų šalių atstovai pripažįsta ir ją vykdo. Šiuo atveju atsakovė, teigdama, kad neva buvo paskirta tiesioginiu Yang Ming Marine Transport Corp. agentu, apskritai nepateikia jokios sutarties, patvirtinančios jos teisę atstovauti keltų liniją Yang Ming Marine Transport Corp., o savo teiginį, kad buvo tiesioginis keltų linijos Yang Ming Marine Transport Corp. agentas Latvijoje ir Lietuvoje grindžia tik krovinio važtaraščiais ir kitais vežimo dokumentais, kurie kaip patvirtino vienas iš Yang Ming Shipping Europe GmbH vadovų liudytojas Ch.-L. Ch. yra krovinio transportavimo dokumentai, kurie neatspindi teisiškai egzistuojančios agentų struktūros. Iki tol, kol ieškovė 2014 m. kovo 13 d. nenutraukė subagentavimo sutarties su atsakove, atsakovė pripažino ir savo parašu patvirtino 2005 m. liepos 1 d. Agentavimo sutartį. Kaip patvirtina teismui 2015 m. kovo 24 d. pateiktas Agentavimo sutarties išrašas (ieškovės 2015 m. kovo 24 d. prašymo priedas Nr. 3), atsakovės atstovas dar 2008 m. pabaigoje, kada šalys pradėjo bendradarbiauti, savo parašu patvirtino ir priėmė Agentavimo sutarties sąlygas, aiškiai suprato, kad veiks kaip ieškovės agentas, o ne tiesioginis keltų linijos Yang Ming Marine Transport Corp. agentas.

39IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

41Dėl faktinių bylos aplinkybių

42Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 metais tarp ieškovių vadovo L. H. C. L. (L. H. C. L.) (toliau – L. L.) ir A. G. (A. G.) vyko derybos dėl galimybės įkurti UAB „Overseas Baltic“ ir SIA „Overseas Baltic“, kurios atstovautų keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp. Lietuvoje ir Latvijoje, buvo tartasi, kad „Overseas Liner Agencies“ („Lund Group Int. AB“) ne vėliau nei praėjus 6 mėnesiams nuo įmonių įkūrimo Latvijoje ir Lietuvoje įgis 60 proc. naujai įkurtų įmonių akcijų (elektroninės bylos t. 1, b.l. 83,86). 2009-01-07 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Overseas Baltic“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra A. G. (elektroninės bylos t. 1, b.l. 88-90). Duomenų, kad ieškovės būtų įgijusios UAB „Overseas Baltic“ (Lietuva) ir SIA „Overseas Baltic“ (Latvija) akcijas, byloje nėra. 2014-09-12 ieškovė OLA Overseas Liner Agencies, AB kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo pagal į bylą pateiktas 2014-01-24 sąskaitas – faktūras Nr. 3359002, 3359003, 3360797 (elektroninės bylos t. 1, b.l. 53-66) prašė iš atsakovės UAB „Overseas Baltic“ priteisti 115 617,71 Eur skolos ir palūkanas. Nurodė, kad pagal tos pačios dienos sąskaitas - faktūras Nr. 3359000 ir 3359001 atsakovė yra atsiskaičiusi ir pervedusi ieškovei OLA Overseas Liner Agencies, AB 67 862,50 Eur (elektroninės bylos t. 1., b.l. 64-66). Ieškovė tvirtino, kad atsakovė veikė Lietuvoje kaip subagentas, bei kad šalys 2013 metais susitarė dėl komisinio mokesčio ieškovei už jos vardo ir prekių ženklo mokėjimo, tačiau atsakovė UAB „Overseas Baltic“ šių prisiimtų įsipareigojimų nevykdo. 2015-05-05 teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas bendraieškis L. L., t.y. motininė bendrovė, įsteigusi dukterinę bendrovę Ieškovę OLA Overseas Liner Agencies, AB. Ieškovės 115 617,71 Eur skolą prašė joms iš atsakovės priteisti solidariai, faktinės aplinkybės keičiamos nebuvo. 2014-10-22 atsakovė UAB „Overseas Baltic“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės OLA Overseas Liner Agencies, AB priteisti 67 862,50 Eur sumokėtą avansą, tvirtino, kad šis avansas ieškovei buvo sumokėtas siekiant ateityje bendradarbiauti ir plėsti krovinių pervežimo apimtis, tačiau po mokėjimo atlikimo ieškovei pradėjus kelti naujas, anksčiau neaptartas sąlygas ir neradus abiems šalims tinkamo bendradarbiavimo būdo, šalių planai dėl bendradarbiavimo žlugo. Tokiu būdu, atsakovės teigimu, ieškovė OLA Overseas Liner Agencies, AB iš jos be jokio pagrindo gavo 67 862,50 Eur avansą, kurį priešieškiniu ir prašoma priteisti. Įvertinęs bylos medžiagą, Klaipėdos apygardos teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Priteisė solidariai ieškovėms OLA Overseas Liner Agencies, AB, ir L Lund Group Int Aktiebolag iš atsakovės UAB „Overseas Baltic“ 111 962,50 Eur skolos, 3 655,21 Eur palūkanų, 8,40 proc. dydžio metines palūkanas (procesines) nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16 805,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovės OLA Overseas Liner Agencies, AB, ir L Lund Group Int Aktiebolag šioje byloje yra tinkamos. Įvertinęs faktinius bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šalis verbalinės sutarties pagrindu siejo sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, šiuos santykius teismas kvalifikavo kaip mišrią sutartį, turinčią kelių sutarčių (jungtinės veiklos, tarpininkavimo, agentavimo) bruožų. Teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė sutiko, jog turi sumokėti dalį iš Yang Ming Marine Transport Corp. gautų pajamų ieškovei, todėl ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėtų iš esmės, atsakovė prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) jokie agentavimo santykiai ieškovių ir atsakovės niekada nesiejo, atsakovė veikė kaip savarankiškas tiesioginis Yang Ming Marine Transport Corp. agentas Lietuvoje, todėl nėra jokio pagrindo priteisti ieškovei jos prašomas sumas; 2) joks susitarimas dėl prekės ženklo ar kitos ieškovių intelektinės nuosavybės naudojimo ir kompensacijos už tai mokėjimo nebuvo sudarytas, avansas ieškovei buvo sumokėtas už būsimą bendradarbiavimą; 3) pirmos instancijos teismas pažeidė atsakovės procesines teises save apsiginti.

43Dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

44Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė Sankt Peterburgo Laivybos agentų asociacijos 2015-12-07 laišką, 2014 m. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, ir VĮ Registrų centro išrašą. Be to, 2016-03-22 apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas 2016-01-25 el. laiškas, gautas iš tarptautinės Laivybos brokerių ir agentų nacionalinių asociacijų federacijos (FONASBA) generalinio direktoriaus, kuriame pateikta minėtos asociacijos nuomonė apie pagrindinės keltų linijos ir jos agentų santykius, konosamentai ir krovinio deklaracijos, kuriomis atsakovė siekia įrodyti, kad keltų linija Yang Ming Marine Transport Corp. ir kitos bendrovės laikė ją agente, o ne subagente. Atsakovės teigimu, papildomų įrodymų pateikimo teismui būtinybė iškilo tik po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, kadangi teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, teismo kvalifikuoti santykiai neatitinka tarptautinės laivybos praktikos.

45Ieškovių įsitikinimu, visi įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmos instancijos teismui, todėl ieškovės prašo naujai pateiktų įrodymų neprijungti prie bylos medžiagos.

46Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

47Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi atsakovės apeliacinės instancijos teismui teikiami rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui, o atsakovei šia procesine teise laiku nepasinaudojus, ji pati turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Nors ir sutiktina, kad atsakovė laiškų iš Sankt Peterburgo Laivybos agentų asociacijos ir iš asociacijos FONASBA neturėjo bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, tačiau pastebėtina, jog šių rašytinių įrodymų atsiradimas tiesiogiai priklausė nuo pačios atsakovės valios. Be to, pastebėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės ar atsakovė yra minėtų asociacijų narė, todėl laikytina, kad atsakovės pateiktos asociacijų nuomonės neturi jokios tiesioginės įtakos tarp ieškovių ir atsakovės susiklosčiusių santykių vertinimui.

48Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, vertinant juos jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, todėl juos atsisakytina prijungti prie bylos kaip pateiktus pavėluotai.

49Dėl procesinių pažeidimų

50Apeliantė tvirtina, kad pirmos instancijos teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas, kadangi sprendė klausimą dėl atsakovę ir keltų liniją Yang Ming Marine Transport Corp. siejančių teisinių santykių, nors tai ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (šis klausimas yra nagrinėjamas kitoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1081-826/2015, kurią nagrinėja tas pats teisėjas kaip ir šią bylą), todėl atsakovė neturėjo galimybės šiuo klausimu pateikti papildomų įrodymų. Taip pat pirmos instancijos teismas leido teisme pasisakyti ieškovės atstovui L. L., apklausė tris ieškovės liudytojus, dar buvo apklaustas vienas ieškovės liudytojas, kuris net nebuvo nurodytas tarp prašomų apklausti liudytojų, o atsakovės vadovui A. G. ir jos atstovei J. G. nebuvo leista pasisakyti teismo posėdžio metu įrodymų rinkimo stadijoje, nors prašymas apklausti buvo pateiktas likus keliems mėnesiams iki teismo posėdžio ir jie buvo atvykę į teismo posėdį ir Rygos. Atsakovės atstovams buvo leista pasisakyti tik baigiamųjų kalbų metu ribojant jų pasisakymų laiką. Be to, pirmos instancijos teismas kritiškai vertino tik atsakovės pateiktus įrodymus, o jokie motyvai, kodėl atsakovės pateikti argumentai, patvirtinantys jos nurodomas aplinkybes, yra netinkami, pateikti nebuvo.

51Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai, jog buvo pažeistos jos procesinė teisė į gynybą yra visiškai nepagrįsti. Pastebėtina, kad byloje buvo net penki parengiamieji posėdžiai, kurių metų ieškovė buvo aiškiai suformulavusi visus prašymus dėl liudytojų apklausos, ir eilė teismo posėdžių, kurių metu atsakovės advokatas, žinodamas, kokiais įrodymais ir kokių liudytojų apklausomis grįs savo pozicija, galėjo teismui pateikti prašymus dėl liudytojų/šalių atstovų apklausos, tačiau prašymas dėl atsakovės vadovo A. G. ir atsakovės atstovės J. G. apklausos buvo pateiktas tik pabaigus įrodymų tyrimą. 2015 m. rugpjūčio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės advokatas aiškiai nurodė, kad A. G. nepageidauja teikti paaiškinimus ir dalyvauti teismo posėdyje. Tiek A. G., tiek ir atsakovės atstovė J. G. 2015 m. rugpjūčio 12 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo žiūrovų teisėmis, posėdžio pradžioje prašymas dėl jų apklausos reikštas nebuvo. 2015 m. rugpjūčio 12 d. vykusiame teismo posėdyje buvo baigtos ieškovės kviestų liudytojų apklausos ir įrodymų tyrimas, o posėdis buvo atidėtas 2015 m. rugsėjo 22 d. (vėliau dėl teisėjo komandiruotės perkeltas į 2015 m. spalio 26 d.), suteikiant šalims galimybę pasiruošti baigiamosioms kalboms. Prašymas apklausti A. G. ir J. G. teismui buvo pateiktas tik 2015 m. rugpjūčio 27 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantės teiginys, jog atsakovės vadovui A. G. ir jos atstovei J. G. nebuvo leista pasisakyti teismo posėdžio metu įrodymų rinkimo stadijoje, neatitinka faktinės situacijos. Pirmos instancijos teismas protokoline nutartimi, įvertinęs tai, kad įrodymų tyrimas jau buvo baigtas bei tai, kad A. G. ir J. G. dalyvavo 2015 m. rugpjūčio 12 d. vykusiame teismo posėdyje ir nepageidavo būti apklausti, nutarė A. G. ir J. G. suteikti teisę pasisakyti baigiamųjų kalbų metu, teismo posėdžio garso įrašas ir informacinė pažyma patvirtina, jog atsakovės atstovai šia teismo suteikta teise pasinaudojo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių aplinkybių, kurių atsakovės atstovai neturėjo galimybės atskleisti teismo posėdžių metu ir kokią įtaką šių aplinkybių neatskleidimas galėjo turėti pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui, kas suponuoja išvadą, jog šie apeliacinio skundo argumentai yra tik formalaus pobūdžio.

52Nepagrįstas ir kitas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmos instancijos teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas, kadangi sprendė klausimą dėl atsakovę ir keltų liniją Yang Ming Marine Transport Corp. siejančių teisinių santykių. Pastebėtina, kad šis klausimas buvo keliamas viso bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Pati atsakovė atsiliepime į pradinį ieškinį, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, aiškiai buvo nurodžiusi, kad ji nuo pat įsteigimo buvo Yang Ming Marine Transport Corp. tiesioginė agentė, o ne priklausoma nuo ieškovės subagentė. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos (elektroninės bylos t. 1, b.l. 120 - 125), atsakovė jau pirmajame teismui teiktame procesiniame dokumente įrodinėjo, jog buvo tiesioginė Yang Ming Marine Transport Corp. agentė. Tokios pozicijos atsakovė nuosekliai laikėsi ir kituose pirmos instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (priešiniame ieškinyje ir teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmos instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, pasisakydamas dėl atsakovę ir Yang Ming Marine Transport Corp. siejančių teisinių santykių, ir kad atsakovė neturėjo galimybės šiuo klausimu pateikti papildomų įrodymų.

53Be to, apeliantė abstrakčiai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nevertino jos į bylą pateiktų įrodymų ir nenurodė jokių motyvų, kodėl atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra netinkami. Pažymėtina, kad teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 str. 4 d.). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas. Jeigu teismo pateiktų motyvų pakanka spręsti dėl jo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, vien ta aplinkybė, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašyti ne visi byloje esantys ar šalių įrodinėjant naudoti įrodymai, neteikia pagrindo spręsti dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012. Kartu pažymėtina ir tai, kad ar įrodymų nenurodymas teismo procesiniame sprendime pažeidžia bendrąsias įrodinėjimo nuostatas, turi būti vertinama ne vien pagal tai, ar konkretūs įrodymai yra paminėti teismo procesiniame dokumente, turi būti įvertinta ir tai, ar šie įrodymai apskritai buvo ištirti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jeigu konkrečios įrodinėjimo priemonės byloje buvo ir faktiniai duomenys kaip įrodymai buvo ištirti, tai vien jų neaprašymas teismo procesiniame dokumente nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos CPK 176-178 straipsnių nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliaciniame skunde atsakovės nurodyti tariami proceso pažeidimai yra pagrįsti. Tuo tarpu dėl to, ar, įvertinęs įrodymus, teismas padarė teisingas išvadas, bus pasisakyta toliau, analizuojant tarp šalių esančius teisinius santykius pagal byloje esančius įrodymus.

54Dėl ieškovių tinkamumo

55Atsakovės teigimu, ieškovė OLA Overseas Liner Agencies, AB neturi jokių sutarčių su Yang Ming dėl agentavimo, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovės prašomos priteisti sumos. Be to, apeliantė tvirtina, kad net jeigu ir būtų galima sutikti su tuo, jog L Lund Group Int Aktiebolag perleido agentavimo teises savo dukterinei įmonei OLA Overseas Liner Agencies, AB, tai neišku, iš kokio teisinio bei faktinio pagrindo kildinamas ieškovės L Lund Group Int Aktiebolag ieškinio reikalavimas.

56Bylos medžiaga patvirtina, kad bendrovė L Lung Group Int Aktiebolag, kurios juridinio asmens kodas 556258-0168, registruota Švedijoje nuo 1985-02-11, šiuo pavadinimu bendrovė yra nuo 1993-08-17, nuo 1994-08-10 yra patvirtinti antriniai šios bendrovės pavadinimai: OLA Overseas Liner Agencies, Polish Freight Liner Agencies ir Svantesson & Wallerius (elektroninės bylos t.12, b.l. 182). Pagal pateiktą Švedijos įmonės registracijos biuro pažymėjimą, bendrovės L Lung Group Int Aktiebolag, kurios juridinio asmens kodas 556258-0168, pavadinimai buvo keisti 5 kartus ir dabartiniu pavadinimu bendrovė registruota nuo 1993-08-17 (elektroninės bylos t.11, b.l. 116–119). Bendrovės OLA Overseas Liner Agencies 100 proc. akcijų savininkė yra bendrovė L Lung Group Int Aktiebolag (elektroninės bylos t.11, b.l. 113–114). 2005 m. liepos 1 d. tarp bendrovės Yang Ming Shipping Europe GmbH, atstovaujamos Capt. P.Y. S., ir Overseas Liner Agencies, AB, atstovaujamos L. L., buvo sudaryta Agentavimo sutartis. Iš Sutarties turinio matyti, kad ši Sutartis pakeitė 2001 m. sausio 1 d. šalių sudarytą agentavimo sutartį (2005 m. liepos 1 d. Agentavimo sutarties 1.2 p.). 2005 m. liepos 1 d. Agentavimo sutarties 1.1 p. numatyta, kad Overseas Liner Agencies, AB, teritorija, kurioje suteikiama teisė atstovauti keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp., yra Švedija (elektroninės bylos t.12, b.l. 187–192). 2005 m. liepo 1 d. Sutarties 8 priedas patvirtina, kad remiantis tarpusavio susitarimu nuo 2008-11-15 iki 2009-11-14 Latvija, Lietuva ir Estija buvo įtrauktos į agento Overseas Liner Agencies, AB teritoriją. Nuo 2009-11-15 į agento Overseas Liner Agencies, AB veiklos teritoriją Lietuva, Latvija ir Estija buvo įtrauktos neterminuotam laikotarpiui (2005 m. liepos 1 d. Atstovavimo sutarties Priedas Nr. 9). Sutiktina su pirmos instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo netikėti 2015 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio metu apklausto liudytojo J. C., atstovaujančio tiek motininei keltų linijos bendrovei Yang Ming Marine Transport Corp., tiek ir dukterinei bendrovei Yang Ming Shipping Europe GmbH, paaiškinimais, kad nors 2005-07-01 sutartyje įmonės OLA Overseas Liner Agencies, AB pavadinime yra netikslumų, tačiau sutartis buvo pasirašyta su ieškove L Lund Group Int Aktiebolag, kuri kaip antrinį pavadinimą naudojo OLA Overseas Liner Agencies AB, be to, šias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas L. L.. Be to, sutiktina su pirmos instancijos teismu, kad į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių bei liudytojų paaiškinimų visuma patvirtina, kad, įsteigus dukterinę bendrovę OLA Overseas Liner Agencies, AB, šiai dukterinei bendrovei motininė bendrovė L Lund Group Int Aktiebolag perdavė teisę Švedijos ir Baltijos valstybėse atstovauti keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp (CPK 178, 185 str.). Nors atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis (CK 2.145 str. ir 6.141 str.), apeliaciniame skunde ir tvirtina, kad agentavimo santykiai yra grindžiami sutartimi tarp atstovaujamojo ir agento, o toks atstovavimo teisės perleidimas visada turi būti atliktas tik su atstovaujamojo sutikimu, bei pažymi, jog novacija ar kitokio pobūdžio sutarties pakeitimai galimi tik rašytine forma (CK 6.192 str. 4 d.), tačiau visiškai nepagrindžia, kodėl, pasisakydama dėl ne Lietuvos Respublikos juridinių asmenų teisinių santykių, remiasi Lietuvos Respublikos teise. Šiems teisiniams santykiams taikytinos teisės klausimas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme keliamas nebuvo, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisakys (CPK 306 str. 2 d.), tačiau ir be detalesnės analizės akivaizdu, jog šiuo atveju remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, būtų teisiškai nepagrįsta. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukščiau nurodyti apeliantės argumentai atmestini. Konstatavus, kad L Lund Group Int Aktiebolag perdavė visas teises atstovauti keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp. Švedijos ir Baltijos valstybėse savo dukterinei bendrovei OLA Overseas Liner Agencies, AB, sutiktina su atsakove, jog L Lund Group Int Aktiebolag neturi jokio teisinio pagrindo reikšti su OLA Overseas Liner Agencies, AB reikalavimo solidariai priteisti skolą pagal savo dukterinės įmonės OLA Overseas Liner Agencies, AB išrašytas sąskaitas – faktūras.

57Taigi pirmos instancijos teismas, konstatavęs, kad L Lund Group Int Aktiebolag teisę atstovauti keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp. Švedijos ir Baltijos valstybėse perdavė savo dukterinei bendrovei OLA Overseas Liner Agencies, AB, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad abi ieškovės nagrinėjamoje byloje yra tinkamos.

58Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir atsakovės pareigos mokėti komisinį mokestį atstovaujamajam

59Atsakovės teigimu, šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, tarp šalių buvo derybos dėl sutartinių santykių ateityje, tačiau susitarimai taip ir nebuvo pasirašyti, todėl atsakovė neturi jokio pareigos atsiskaityti su ieškove. Tuo tarpu ieškovė tvirtina, kad atsakovė UAB „Overseas Baltic“ įsipareigojo ieškovei mokėti komisinį mokestį už 2013 m. ir 2014 m. už ieškovės suteiktą teisę Lietuvoje atstovauti keltų liniją Yang Ming Marine Transport Corp. taip pat už ieškovės pavadinimo, prekės ženklo naudojimą.

60Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad ją ir atsakovę siejo santykiai, kurių pagrindu atsakovė ieškovei yra skolinga prašomą priteisti skolą, kurią ieškovė įvardija kaip komisinį mokestį, tuo tarpu atsakovės pareiga buvo įrodyti, jog ji nėra jokiais pagrindais skolinga ieškovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

61Apeliacinės instancijos teimo vertinimu, į bylą pateiktas 2008 m. lapkričio 15 d. susitarimas suteikia pagrindą išvadai, kad šalių atstovai – L. L. ir A. G., 2008 metais vedė derybas dėl galimybės įkurti UAB „Overseas Baltic“, kuri atstovautų keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp Lietuvoje, ir iš to siekė gauti pajamas. Pagal minėto Susitarimo nuostatas „Overseas Liner Agencies“, kurios vadovas yra L. L., turėjo įsigyti 60 proc. UAB „Overseas Baltic“ nominalios vertės akcijų ne vėliau nei praėjus šešiems mėnesiams nuo UAB „Overseas Baltic“. To, kad tarp šalių vyko ikisutartiniai teisiniai santykiai, neneigia nei viena iš šalių, tačiau akivaizdu, kad ikisutartiniai santykiai į sutartinius santykius taip ir neišsivystė. Pažymėtina, kad šiuose ikisutartiniuose santykiuose atsakovė UAB „Overseas Baltic“ nedalyvavo, kadangi ji dar nebuvo įsteigta. Siekiant Baltijos valstybėse atstovauti keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp., ieškovės vadovui L. L. pasirašius su bendrove Yang Ming Shipping GmbH 2005 m. liepos 1 d. Agentavimo sutarties 8 ir 9 priedus, L. L. įmonių grupė buvo paskirta Yang Ming Marine Transport Corp atstove Baltijos valstybėse, L. L. įkūrė atskirą dukterinę įmonę OLA Overseas Liner Agencies, o A. G. Lietuvoje ir Latvijoje įkūrė įmones UAB „Overseas Baltic“ ir SIA Overseas Baltic. UAB „Overseas Baltic“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2009-01-07, jos steigėju ir vieninteliu akcininku buvo nurodytas A. G.. Į bylą pateiktas tarp šalių vykęs susirašinėjimas, vykęs 2009 m. sausio 12-28 dienomis, patvirtina, jog A. G. ne kartą siūlė ieškovės vadovui L. L. pirkti UAB „Overseas Baltic“ (Lietuva) ir SIA „Overseas Baltic“ (Latvija) akcijas ir tapti naujai įkurtų įmonių bendrasavininku, tačiau tarp šalių sudarytas susitarimas dėl įmonių steigimo ir bendro valdymo dėl L. L. kaltės taip ir nebuvo vykdomas. Jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių L. L. indėlį kuriant ir vystant naujas įmones Latvijoje ir Lietuvoje, į bylą pateikta taip pat ir nebuvo. Nors ieškovė ir tvirtina, kad atsakovė UAB „Overseas Baltic“ buvo jos subagentė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kai L. L. atsisakė įsigyti UAB „Overseas Baltic“ (Lietuva) ir SIA „Overseas Baltic“ (Latvija) akcijas, šalių bendravimas 2009 – 2013 metais vyko epizodiškai, nei L. L., nei jo įmonės UAB „Overseas Baltic“ veikloje nedalyvavo, tarp šalių jokia bendra pastovi veikla nebuvo vykdoma. Šalių bendravimas buvo atnaujintas tik 2013 metais. Iš į bylą pateiktų tarp šalių 2013 metais vykusių susirašinėjimų matyti, kad tarp L. L. ir A. G. vyko įvairios derybos, tačiau ir 2013 metais L. L. dar kartą atsisakė tapti UAB „Overseas Baltic“ akcininku. Taigi, vadovaujantis pradiniu susitarimu tarp L. L. ir A. G., darytina išvada, kad šalys siekė įkurti bendras įmones Latvijoje ir Lietuvoje, kurios atstovautų keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp., ir kurių valdyme dalyvautų L. L. ar kuri nors iš jo įmonių ir A. G. ar jo įmonė, tačiau tokie planai taip ir nebuvo įgyvendinti.

62Iš ieškinio turinio ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu teiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovė skolą kildina keliais pagrindais: už teisę naudotis ieškovės vardu, už prekės ženklo naudojimą, už autorines teises, komisinio atlyginimo sumokėjimą. Konkretus skolos atsiradimo pagrindas – sąskaitos faktūros. Ieškovė ieškinyje tvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę komercinio atstovavimo teisiniai santykiai ir atsakovę įvardina agentu (komerciniu atstovu). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialinės teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Pirmos instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip mišrią sutartį, turinčią kelių sutarčių (jungtinės veiklos, tarpininkavimo, agentavimo) bruožų, tačiau nenurodė jokių teisės normų, reikšmingų ginčo teisiniam kvalifikavimui, nedetalizavo mišrios sutarties turinio, šalių tarpusavio įsipareigojimų bei taip ir nenurodė, kokia jungtinė veikla buvo faktiškai vykdoma, kas kelia abejonių dėl pirmos instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.

63Vadovaujantis CK 2.152 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita, prekybos agentais nelaikomi juridinio asmens organai ir asmenys, turintys juridinio asmens organo teises ir pareigas, taip pat partneriai, veikiantys pagal jungtinės veiklos sutartį. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, komercinio atstovavimo teisiniams santykiams būdingi šie požymiai: 1) esminė atstovo funkcija – tarpininkauti arba sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir sąskaita; 2) atstovo savarankiškumas; 3) pagrindinės veiklos kriterijus; 4) atstovo veiklos nuolatinis pobūdis; 5) atstovo veiklos atlygintinumas. Šie kriterijai yra kumuliatyvūs – tais atvejais, kai netenkinamas bent vienas iš jų, atitinkami teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip komercinis atstovavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5-684/2016, išaiškinta, kad prekybos agento nepriklausomumas, visų pirma, reiškia tai, kad tarp atstovaujamojo ir prekybos agento negali būti darbo santykių (jeigu agentas yra fizinis asmuo), bei kad prekybos agentas (jeigu jis yra juridinis asmuo) negali būti sudedamoji organizacinė atstovaujamojo dalis. Teisėjų kolegijos nuomone, ikisutartiniai tarp šalių klostęsi santykiai suponuoja išvadą, jog UAB „Overseas Baltic“ nebuvo vertinamas kaip prekybos agentas, kadangi buvo planuojama, jog nei UAB „Overseas Baltic“ (Lietuva) ir SIA „Overseas Baltic“ (Latvija) nebus savarankiškos įmonės, jų veikloje turėjo dalyvauti ir L. L. arba kuri nors iš jo įmonių. Taip pat pastebėtina, kad vienas iš komercinio atstovavimo teisinių santykių ypatumų yra tas, kad šie santykiai pasižymi atstovo veiklos atlygintinumu. CK 2.158 straipsnio, reglamentuojančio komercinio atstovo – prekybos agento – atlyginimą, 1 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas atstovaujamajam mokėti prekybos agentui sutartyje nustatytą atlyginimą už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra visiškai priešingai – bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė jokio atlyginimo atsakovei nemokėjo, o ieškiniu prašo priteisti komisinį mokestį iš atsakovės, kas prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui bei verslo logikai. Pirmos instancijos teismas nors ir paminėjo šią aplinkybę, tačiau šiuo aspektu detaliau nepasisakė bei nevertino šios ieškovės pozicijos prieštaravimo įstatymui. Net ir darant įstatymui prieštaraujančią prielaidą, kad keltų linijos Yang Ming Marine Transport Corp. sistemoje yra nusistovėjusi tokia praktika, jog subagentai moka tam tikrą mokestį savo agentams (atstovaujamiesiems), pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pati ieškovė OLA Overseas Liner Agencies, AB mokėtų mokestį keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp. ar jos generalinei agentei Europoje Yang Ming Shipping Europe. Bylos duomenimis, atsakovė užmokestį gaudavo tiesiogiai iš Yang Ming Marine Transport Corp., šios aplinkybės neneigia nei viena iš šalių. Nors ieškovė ir laikosi pozicijos, jog Yang Ming Marine Transport Corp. atsakovei atlygį mokėjo tiesiogiai atsakovei būtent jos nurodymu, tačiau jokie objektyvūs šį teiginį pagrindžiantys įrodymai į bylą taip pat pateikti nebuvo (CPK 178 str.), o teisėjų kolegija negali remtis vien deklaratyviais, jokiais objektyviais įrodomais pagrįstais ieškovės bei liudytojų, kurie, įvertinus ieškovės ir jų sąsajas, kelia abejonių dėl jų šališkumo, teiginiais. Taigi teisėjų kolegija neįžvelgia jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės kokį nors atlyginimą ieškovės nurodytu tarp šalių esančių teisinių santykių ( atstovavimo) pagrindu, o jeigu net tokie santykiai ir sietų šalis, tai pagal CK 2.158 straipsnio nuostatas ne atsakovė turėtų mokėti ieškovei, o ieškovė atsakovei.

64Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į pačios ieškovės pozicijos nenuoseklumą tuo aspektu, kad ji kaip skolos pagrindą įvardina ir subagento mokamą komisinį mokestį agentui, ir atsakovo teisę naudotis ieškovės vardu bei prekės ženklu. Jei ieškovė perdavė atsakovei vardo bei prekės ženklo naudojimą, tai atsakovė turėtų mokėti atlyginimą ar kompensaciją už jų naudojimą, tačiau tokiu atveju atsakovė negali būti laikoma komercine atstove (agente), kadangi tai prasilenkia su komercinio atstovo savarankiškumo principu. Be to, pastebėtina, kad 2013 metais tarp šalių vykstant deryboms, ieškovė, tęsdama derybas dėl tolesnio bendradarbiavimo, atsakovei buvo pateikusi tolimesnio bendradarbiavimo sutarties projektą (subagentavimo sutartį) (elektroninės bylos t. 2., b.l. 168-182). Teisėjų kolegijos nuomone, ir šis faktas patvirtina, jog iki to laiko atsakovės UAB „Overseas Baltic“ ir ieškovės nesiejo jokie sutartiniai santykiai, kadangi tik 2014 metais vyko derybos dėl konkrečios subagentavimo sutarties pasirašymo. Vien ta aplinkybė, kad, kilus ginčui dėl galimo Yang Ming Marine Transport Corp. vardu surinkto frachto mokesčio, kurį surinko atsakovė ir trečiasis asmuo, mokėjimo, ieškovė ginčo sumą pervedė keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp. (šios aplinkybės nustatinėjamos civilinėje byloje e2-1081-826/2015), ją vertinant kartu su visomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos nuomone, nesuteikia pagrindo tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip komercinio atstovavimo teisinius santykius.

65Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kokie santykiai siejo atsakovę ir Yang Ming Marine Transport Corp. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nagrinėjamos bylos kontekste nebūtų tikslinga detaliau jų analizuoti ir vertinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiais klausimais bus pasisakoma kitoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje (c.b. Nr. e2-1117-459/2016).

66Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, jog pirmos instancijos teismas apsiribodamas tik ieškovės pateiktų sąskaitų – faktūrų išvardinimu ir skaičiavimais, kokia sąskaitų dalis yra neapmokėta, bei neanalizuodamas ir nevertindamas minėtų sąskaitų išrašymo teisinio pagrindo, padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog tarp šalių susiklostė mišrūs sutartiniai santykiai, turintys kelių sutarčių (jungtinės veiklos, tarpininkavimo, agentavimo) bruožų, ir nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Ikisutartiniams santykiams neišsivysčius į sutartinius bei tarp šalių nesant jokių kitų susitarimų, spręstina, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas.

67Dėl atlyginimo ieškovei už jos vardo ir prekių ženklo naudojimą mokėjimo

68Ieškovė ieškinyje kaip pagrindą, kodėl jai turėtų būti priteista skola iš atsakovės, nurodė ir tai, kad atsakovė turi jai mokėti už jos vardo ir prekės ženklo laikotarpiu nuo 2008 m. pabaigos iki 2014 m. kovo mėn. naudojimą.

69Kaip jau ir buvo minėta, 2008 m. pabaigoje L. L. ir A. G., tarėsi dėl galimybės įkurti UAB „Overseas Baltic“, kuri atstovautų keltų linijai Yang Ming Marine Transport Corp. Lietuvoje, ir iš to abu siekė gauti pajamas. Ieškovei ar pačiam L. L. neįgijus atsakovės akcijų, šalių bendradarbiavimas 2009 – 2013 metais vyko epizodiškai, kol tarp šalių vėl neprasidėjo derybos dėl bendradarbiavimo ateityje. Iš ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad pats atsakovės vadovas sutiko, jog turi mokėti tam tikrą mokestį ieškovei. 2013-12-02 elektroniniu laišku, adresuotu F. S. (F. S.), atsakovės ir trečiųjų asmenų vadovas A. G. pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl autorinio atlyginimo ar komisinio mokesčio mokėjimo, kurį „Overseas Lietuva“ ir „Overseas Latvija“ turėtų mokėti „Overseas Sweden“ (elektroninės bylos t.1, b.l. 22), 2013-12-03 elektroniniu laišku, atsakovės ir trečiųjų asmenų vadovas A. G. patikslino, kad mokestis būtų mokamas už „Overseas“ prekės ženklo naudojimą (elektroninės bylos t.1, b.l. 29). 2014-01-23 elektroniniu laišku A. G. paprašė pakoreguoti ieškovės pateiktas sąskaitas, kad jos būtų skirtos UAB „Overseas Baltic“ (elektroninės bylos t.1, b.l. 40). 2014-01-24 elektroniniu laišku atsakovės ir trečiųjų asmenų vadovas A. G. ieškovei mokėtiną mokestį įvardino kaip mokestį už suteiktą pagalbą ir paramą (elektroninės bylos T.1, b.l. 48). Atsakovė 2014-02-10 pervedė ieškovei pagal sąskaitas - faktūras Nr. 3359000 ir 3359001 67 862,50 Eur (elektroninės bylos t.1., b.l. 64-65), kuriuos priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės kaip gautus be jokio teisinio pagrindo. Atsakovės teigimu, 67 862,50 Eur avansas ieškovei buvo pervestas už šalių bendradarbiavimą ateityje, kadangi bendradarbiavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės taip ir nebuvo pasirašyta, tai laikytina, jog ieškovė minėtą pinigų sumą gavo be jokio pagrindo.

70Teisėjų kolegijos nuomone, iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad tarp šalių klostęsi ikisutartiniai santykiai turi franšizei būdingų požymių. Pagal CK 6.767 straipsnio 1 dalies nuostatas franšizės sutartis turi būti rašytinė. Franšizės sutarties esmę sudaro tai, kad teisių naudotojui suteikiamos tam tikros, franšizės sutartyje numatytos išimtinės teisės, kurias turi teisių turėtojas (CK 6.766 str.), tokiu būdu naudotojui neskiriant investicijų į savo prekių ženklo, know how kūrimą, tobulinimą ar reklamavimą, o už suteiktas išimtines teises teisių naudotojas moka sutartyje sutartą atlyginimą. Nors tarp šalių ir nebuvo rašytinės sutarties, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Overseas Baltic“ savo pavadinime naudojo žodį „Overseas“, taip pat naudojo ieškovės logotipą savo spauduose ir dokumentuose, kas iš esmės galėtų atitikti franšizės sutarties esmę, be to, šalys tarėsi dėl užmokesčio.

71Pasisakant dėl „Overseas“ vardo naudojimo, visų pirma, pastebėtina, kad į bylą nebuvo pateikta jokiu įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė OLA Overseas Liner Agencies, AB būtų perleidusi kokias nors teises į jos vardo naudojimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atsakovė UAB „Overseas Baltic“ buvo įsteigta panašiu laikotarpiu kaip ir ieškovė OLA Overseas Liner Agencies, AB. Į bylą pateiktas išrašas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro patvirtina, kad atsakovės UAB „Overseas Baltic“ steigimo aktas sudarytas 2008-12-01, o įregistruotas 2009-01-07 (elektroninės bylos t. 1, b.l. 88-90), tuo tarpu, Švedijos kompanijų registracijos biuro duomenimis, pati ieškovė OLA Overseas Liner Agencies, AB įregistruota tik 2008-11-28 (elektroninės bylos t. 1, b.l. 114-118). Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, mažai tikėtina, kad ieškovė perleido teises į tuo metu dar niekam nežinomą savo pavadinimą atsakovei ir atsakovė turėtų už tai mokėti.

72Be „Overseas“ vardo naudojimo atsakovė skirtingais veiklos laikotarpiais savo pavadinimo paveikslėlyje (stilizuotas gaublys persipina su žodžiu „overseas“), antspauduose, vizitinėse kortelėse naudojo ir stilizuotą gaublį, kurį dar iki 2008 m. lapkričio mėnesio, kai prasidėjo derybos su atsakove, naudojo ieškovė ir tebenaudoja iki šiol (elektroninės bylos t. 9, b.l. 9, t. 2, b.l. 47-49 ir t.t.), ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Aplinkybę, kad šis prekės ženklas nuo 1981 m. priklauso su ieškovu susijusiai bendrovei Freightman Aktiebolag patvirtina išrašai iš Švedijos prekių ženklų registro (elektroninės bylos t. 12, b.l. 166). Iš anksčiau minėto tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti, kad šalys tarėsi dėl mokesčio mokėjimo ir kaip vienas iš tokio mokesčio mokėjimo pagrindų ir pačios atsakovės buvo įvardintas prekės ženklo naudojimas. Taigi iki nesutarimų tarp šalių kilimo pati atsakovė sutiko mokėti ieškovei bei tam tikrą mokestį ieškovei savo noru sumokėjo.

73Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors jokio konkretaus rašytinio susitarimo dėl franšizės, kaip to reikalauja CK 6.767 straipsnio 1 dalis, ir nebuvo, tačiau ieškovei reikalaujant atsakovė tam tikrą mokėstį savo noru ieškovei sumokėjo, tuo sutikdama, kad ji be ieškovės sutikimo naudojo „Overseas“ prekės ženklą daro išvadą, kad apeliantė neįrodė priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovei 67 862,50 Eur. Ikisutartiniams santykiams neišsivysčius į sutartinius ir šalių nesiejant frančizės teisiniams santykiams, kurie įpareigotų atsakovę už prekės ženklo naudojimą mokėti atlyginimą ieškovei, bei atsakovei nesutinkant savo noru toliau mokėti ieškovei mokestį, teismas neturi jokio teisinio pagrindo ieškovei iš atsakovės priteisti didesnę suma nei kad atsakovė geruoju jau yra sumokėjusi.

74Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

75Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų nagrinėjamo bylos kontekste neanalizuoja. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

76Dėl procesinės bylos baigties

77Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, netinkamai įvertino įrodymus ir faktines aplinkybes bei blogai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, todėl toje dalyje bylą išsprendė neteisingai. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra teisinis pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinys, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o dalyje dėl priešieškinio reikalavimų atmetimo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

78Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

79Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

80Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šiuo procesiniu sprendimu pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinys, panaikinus, o kitą dalį dėl priešieškinio palikus nepakeistą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra sąžininga ir teisinga šalis palikti prie jų pačių pirmos instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 4 d.).

81Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

82Kaip jau ir buvo minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

83Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų tiek ieškovei, tiek atsakovei atlyginimo.

84Už atsakovės apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 2 245 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis patvirtina, kad atsakovė už apeliacinį skundą buvo sumokėjusi 545 Eur žyminio mokesčio, o 1 700 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki jos apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Teisėjų kolegijos skaičiavimu, šiuo procesiniu sprendimu yra tenkinama 63,01 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai atsakovės mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 830,43 Eur. Kadangi atsakovė jau yra sumokėjusi 545 Eur žyminio mokesčio, tai iš ieškovės papildomai valstybei priteistina 285,43 Eur žyminio mokesčio. Tuo tarpu likusi mokėtino žyminio mokesčio suma, t.y. 1 414,57 Eur, priteistina valstybei iš ieškovės.

85Atsakovė įrodymų, patvirtinančių kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, o ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą patyrė 3 175 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad šiuo atveju yra taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. trečią ketvirtį sudarė 735,10 Eur. Ieškovės prašomos priteisti 3 175 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ženkliai viršija sumą, gaunamą pritaikius minėtą koeficientą, todėl, atsižvelgiant į suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą ir teisingumo bei protingumo principus, mažintinos iki 2 000 Eur. Įvertinus tai, kad 63,01 proc. apeliacinio skundo reikalavimų buvo tenkinta, ieškovei iš atsakovės priteistina 740 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

86Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

87Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinys, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

88Kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

89Iš atsakovės UAB „Overseas Baltic“ (j.a.k. 302297329, adresas Baltijos pr. 12A-8, Klaipėda) priteisti valstybei 285,43 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus keturiasdešimt tris centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

90Iš ieškovės OLA Overseas Liner Agencies AB (kodas 556771-1832, adresas PO Box 2152, SE-403 13, Gothenburg, Švedija) priteisti valstybei 1 414,57 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiolika eurų penkiasdešimt septynis euro centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

91Iš atsakovės UAB „Overseas Baltic“ (j.a.k. 302297329, adresas Baltijos pr. 12A-8, Klaipėda) priteisti ieškovei OLA Overseas Liner Agencies AB (kodas 556771-1832, adresas PO Box 2152, SE-403 13, Gothenburg, Švedija) 740 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovės OLA Overseas Liner Agencies, AB, ir L Lund Group Int Aktiebolag... 4. Nurodė, kad 2008 m. ieškovės vadovas L. H. C. L. ir Latvijos bendrovės SIA... 5. Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ ir tretieji asmenys su ieškiniu nesutiko,... 6. Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė... 7. Ieškovė OLA Overseas Agencies, AB su pareikštu priešieškiniu nesutiko,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį... 10. Dėl tinkamo ieškovo ... 11. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2005 m. liepos 1 d. tarp bendrovės... 12. Nustatytų aplinkybių pagrindu pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad... 13. Dėl Yang Ming Marine Transport Corporation agentų Baltijos valstybėse... 14. Įvertinęs J. C., atstovaujančio tiek motininei keltų linijos bendrovei Yang... 15. Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir atsakovės pareigos... 16. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad, siekiant Baltijos valstybėse... 17. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovės trečiajam asmeniui SIA Overseas... 18. Be to, teismas nustatė, kad 2013-12-02 elektroniniu laišku, adresuotu F. S.... 19. 2014-01-24 ieškovė išrašė sąskaitas - faktūras atsakovei Nr. 3359000,... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 22. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu... 23. 1. Jokie nei formalūs, nei faktiniai subagentavimo santykiai tarp ieškovių... 24. 2. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovė buvo ieškovės... 25. 3. Ieškovės neturi teisės reikšti ieškinį dėl 2008-11-15 susitarimo,... 26. 4. Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ veikė kaip nepriklausomas tiesioginis... 27. 5. Pirmos instancijos teismas tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius... 28. 6. Joks susitarimas dėl atlyginimo už prekės ženklo ar kitos ieškovių... 29. 7. Atsakovė ieškovei buvo sumokėjusi avansą dėl L. L. daromo spaudimo ir... 30. 8. Pirmos instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir neatskleidė bylos... 31. Ieškovės OLA Overseas Liner Agencies, AB, ir L Lund Group Int Aktiebolag su... 32. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:... 33. 1. Byla buvo tinkamai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, atsakovės... 34. 2. Atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti komisinį mokestį už 2013 m. ir... 35. 3. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė visą... 36. 4. Atsakovės UAB „Overseas Baltic“ pozicija, kad ji buvo tiesioginis... 37. 5. Atsakovės teiginiai, kad neįgijus bendrovės akcijų, šalių tarpusavio... 38. 6. Pati keltų linija Yang Ming Marine Transport Corp. tiesiogiai Europoje... 39. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 41. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 42. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 metais tarp ieškovių vadovo L. H. C. L.... 43. Dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos... 44. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė Sankt Peterburgo Laivybos agentų... 45. Ieškovių įsitikinimu, visi įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmos... 46. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra ribojamas.... 47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi atsakovės apeliacinės... 48. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai,... 49. Dėl procesinių pažeidimų... 50. Apeliantė tvirtina, kad pirmos instancijos teismas peržengė pareikštų... 51. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai, jog buvo pažeistos jos... 52. Nepagrįstas ir kitas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmos instancijos... 53. Be to, apeliantė abstrakčiai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas... 54. Dėl ieškovių tinkamumo... 55. Atsakovės teigimu, ieškovė OLA Overseas Liner Agencies, AB neturi jokių... 56. Bylos medžiaga patvirtina, kad bendrovė L Lung Group Int Aktiebolag, kurios... 57. Taigi pirmos instancijos teismas, konstatavęs, kad L Lund Group Int Aktiebolag... 58. Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir atsakovės pareigos... 59. Atsakovės teigimu, šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, tarp šalių... 60. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 61. Apeliacinės instancijos teimo vertinimu, į bylą pateiktas 2008 m. lapkričio... 62. Iš ieškinio turinio ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu... 63. Vadovaujantis CK 2.152 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, prekybos agentu... 64. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į pačios... 65. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kokie santykiai siejo atsakovę ir Yang... 66. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, jog pirmos instancijos teismas... 67. Dėl atlyginimo ieškovei už jos vardo ir prekių ženklo naudojimą mokėjimo... 68. Ieškovė ieškinyje kaip pagrindą, kodėl jai turėtų būti priteista skola... 69. Kaip jau ir buvo minėta, 2008 m. pabaigoje L. L. ir A. G., tarėsi dėl... 70. Teisėjų kolegijos nuomone, iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad... 71. Pasisakant dėl „Overseas“ vardo naudojimo, visų pirma, pastebėtina, kad... 72. Be „Overseas“ vardo naudojimo atsakovė skirtingais veiklos laikotarpiais... 73. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors jokio... 74. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 75. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti... 76. Dėl procesinės bylos baigties... 77. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus,... 78. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ... 79. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo... 80. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 81. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 82. Kaip jau ir buvo minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 83. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, spręstinas klausimas dėl... 84. Už atsakovės apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 2... 85. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas... 86. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 87. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria... 88. Kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 89. Iš atsakovės UAB „Overseas Baltic“ (j.a.k. 302297329, adresas Baltijos... 90. Iš ieškovės OLA Overseas Liner Agencies AB (kodas 556771-1832, adresas PO... 91. Iš atsakovės UAB „Overseas Baltic“ (j.a.k. 302297329, adresas Baltijos...