Byla e2-257-459/2018
Dėl 1 551 051,38 Eur nuostolių bei kompensacijos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Overseas Baltic“ atstovams advokatams L. S., V. V., atsakovių UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir Ola Overseas Liner Agencies, AB, atstovui advokatui S. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „OLA Overseas Liner Baltic“, Švedijos įmonei Ola Overseas Liner Agencies, AB, Taivano įmonei Yang Ming Marine Transport Corp. dėl 1 551 051,38 Eur nuostolių bei kompensacijos priteisimo ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Overseas Baltic“ (toliau vadinama – ir Overseas Baltic) pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) solidariai iš atsakovių Yang Ming Marine Transport Corp. (toliau vadinama – ir Yang Ming), Ola Overseas Liner Agencies, AB (toliau vadinama – ir OLA Švedija) ir uždarosios akcinės bendrovės „OLA Overseas Liner Baltic“ (toliau vadinama – ir OLA Lietuva) ieškovės Overseas Baltic naudai priteisti 1 551 051,38 Eur dydžio nuostolius; 2) solidariai iš atsakovių Yang Ming, OLA Švedija ir OLA Lietuva ieškovės Overseas Baltic naudai priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovių Yang Ming, OLA Švedija ir OLA Lietuva ieškovės Overseas Baltic naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, jog:
    1. Nuo įsisteigimo 2009-01-07 ieškovė buvo atsakovės Yang Ming tiesioginė agentė, paskirta veikti Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2009 m. pradžioje, kai ieškovė Overseas Baltic pradėjo verslą kaip atsakovės Yang Ming agentė, pastaroji iki tol Baltijos šalyse nevykdė jokios veiklos. Ieškovė Overseas Baltic per daugiau nei 5 metų laikotarpį Lietuvoje sukūrė verslą, atnešdavusį atsakovei Yang Ming nemažas pajamas. Be to, ieškovė per 5 metų laikotarpį surado nemažai klientų, kurie naudodamiesi Overseas Baltic teikiamomis paslaugomis atsakovei Yang Ming leido išpopuliarinti Yang Ming keltų liniją, plačiu mastu vykdyti konteinerių gabenimo paslaugas ir panašiai. Ieškovė veikė atsakovės Yang Ming vardu, atstovaujamosios įmonės vardu sudarydavo krovinių pervežimo sutartis, iš klientų gaudavo atlygį už krovinių transportavimo paslaugas ir šį atlygį pervesdavo atsakovei Yang Ming, išduodavo konosamentus. Atsakovė Yang Ming, taip pat jos generalinė agentė Europoje Yang Ming Shipping Europe GmbH ieškovę pripažino savo agente. 2014-04-04 Yang Ming Shipping Europe GmbH sąskaitoje, atsiųstoje ieškovei, ieškovė Overseas Baltic nurodyta kaip atsakovės Yang Ming agentė Lietuvoje. Be to, ieškovė gaudavo metodinę medžiagą – knygas, brošiūras, kurios būdavo siunčiamos tik atsakovės Yang Ming agentams. Visus finansinius klausimus ieškovė sprendė tiesiogiai su atsakove Yang Ming ir nuolat pervesdavo atsakovei Yang Ming surinktą krovinio gabenimo (frachto) mokestį. Atsakovė Yang Ming nuolat ieškovei pervesdavo agento komisinį atlyginimą už ieškovės veiklą. Nors ieškovė Overseas Baltic nesudarė rašytinės agentavimo sutarties su atsakove Yang Ming, tačiau visą laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. vykdė tiesioginę atsakovės Yang Ming agentavimo veiklą Lietuvoje. Ieškovę Overseas Baltic ir atsakovę Yang Ming siejo sutartiniai agentavimo santykiai.
    2. 2014 m. balandžio mėn. atsakovė Yang Ming be jokių paaiškinimų ir perspėjimų nutraukė minėtus komercinio agentavimo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp atsakovės Yang Ming ir ieškovės Overseas Baltic, dėl to ieškovė Overseas Baltic patyrė nuostolių. Atsakovė OLA Švedija, kuri yra atsakovės Yang Ming agentė Švedijos Karalystėje, ir jos dukterinė įmonė atsakovė OLA Lietuva prisidėjo prie agentavimo teisinių santykių su ieškove nutraukimo, surinko iš ieškovės klientų ieškovei priklausantį krovinio gabenimo (frachto) mokestį, nepadengė ieškovės patirtų išlaidų dėl Yang Ming keltų linijos atstovavimo, jos teikiamų paslaugų populiarinimo Lietuvoje, klientų rato išplėtimo ir kitų ieškovės patirtų nuostolių. Kadangi ieškovė Overseas Baltic vykdė išimtinai tik Yang Ming keltų linijos atstovavimo veiklą, atsakovei Yang Ming be jokio įspėjimo agentavimo teisinius santykius nutraukus, ieškovė patyrė nuostolių, kurių iš atsakovių reikalauja solidariai, nes agentavimo santykiai nutraukti dėl bendrai neteisėtai veikiančių atsakovių. Atsakovių veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad atsakovė Yang Ming kartu su atsakove OLA Švedija nurodė sustabdyti ieškovės Overseas Baltic konteinerių išdavimą ieškovei. Klaipėdos krovinių terminalo (toliau vadinama – KKT) vadovui buvo nurodyta visus ieškovės Overseas Baltic konteinerius, esančius Klaipėdos uoste, perleisti atsakovei OLA Lietuva. Taip pat ieškovė Overseas Baltic buvo pašalinta iš Yang Ming keltų linijos duomenų apsikeitimo sistemos KIPIS bei KKT kompiuterinės sistemos. Ieškovės pašalinimas iš kompiuterinių sistemų, taip pat ieškovės konteinerių sustabdymas bei perleidimas atsakovei OLA Lietuva yra laikoma Yang Ming keltų linijos agento pakeitimu, nors ieškovė iš atsakovės Yang Ming jokių pretenzijų ir jokio rašytinio pranešimo, kodėl nutraukiami agentavimo teisiniai santykiai su ieškove, negavo, kompensacija už agento pašalinimą nebuvo sumokėta. Atsakovė Yang Ming nutraukė agentavimą neįspėjusi ieškovės prieš 4 mėnesius.
    3. Nė viena iš atsakovių, kurios surinko iš ieškovės klientų krovinio gabenimo (frachto) mokestį, priklausiusį ieškovei, perėmė KTT esančius ieškovės konteinerius, nepadengė ieškovės Overseas Baltic išlaidų, kurias ieškovė buvo patyrusi mokėdama KKT.
    4. Be to, atsakovė Yang Ming nesumokėjo ieškovei komisinio agentavimo atlyginimo už paskutinius mėnesius. Aplinkybė, kad agentavimo mokestis buvo sumokėtas ne ieškovei, kuri suteikė paslaugas, o atsakovei OLA Lietuva, įrodo, jog atsakovės solidariai atsakingos ir už ieškovei nesumokėtą agentavimo mokestį.
    5. Ieškovė investavo į atsakovės Yang Ming vardo garsinimą, rinkodarą, reklamą ir kt., dėl to atsakovės gavo didelę finansinę naudą, joms nebereikia investuoti į atsakovės Yang Ming vardo garsinimą, jų paslaugų reklamą bei rinkodarą. Atsakovė Yang Ming turi esminės naudos iš dalykinių ryšių su ieškovės Overseas Baltic surastais klientais, atsakovė OLA Lietuva dirba pelningai, verslo apimtys yra didelės, todėl turi sumokėti kompensaciją buvusiam agentui – ieškovei. Investavusi į atsakovės Yang Ming rinkodarą, reklamą ir paslaugų vystymą Lietuvoje, ieškovė už tai negavo jokios kompensacijos. Šiuo atveju esminės naudos iš klientų, kuriuos surado ieškovė Overseas Baltic, turi visos trys atsakovės.
    6. Kompensacija ieškovei turi būti sumokėta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.167 straipsnio pagrindu. Ieškovė Overseas Baltic – atsakovės Yang Ming agentė per daugiau nei 5 metų laikotarpį Lietuvoje sukūrė verslą, kuris atnešdavo Yang Ming nemažas pajamas, surado apie 200 klientų, kurie, naudodamiesi ieškovės Overseas Baltic teikiamomis paslaugomis, atsakovei Yang Ming leido išpopuliarinti Yang Ming keltų liniją. Kad atsakovės Yang Ming, OLA Švedija ir OLA Lietuva iš ieškovės klientų turėjo finansinės ir kitos naudos, patvirtina faktas, jog nuo pat atsakovės OLA Lietuva veiklos 2014-03-18 pradžios tiek atsakovė Yang Ming, tiek atsakovė OLA Lietuva gaudavo didžiulių pajamų, kurios yra ieškovės Overseas Baltic 5 metų veiklos rezultatas. Ieškovė Overseas Baltic per 5 metus iš Yang Ming gavo 544 108,62 JAV dolerių, todėl vidutiniškai per 1 metus gaudavo 108 821,72 JAV dolerių agento komisinio atlyginimo. Ieškovė turi teisę į šią kompensaciją dėl atsakovių bendrų neteisėtų veiksmų.
    7. Per paskutinių 4 mėnesių laikotarpį ieškovė Overseas Baltic iš atsakovės Yang Ming gavo 95 118,75 JAV dolerių komisinį atlyginimą. Ši suma yra dalis ieškovės Overseas Baltic patirtų nuostolių, kurių atlyginimą ieškovė Overseas Baltic turi teisę gauti vadovaujantis CK 2.167 straipsnio 6 dalimi.
    8. Ieškovė Overseas Baltic, vykdydama agentavimo veiklą, patyrė išlaidų mokesčiams KKT. Ieškovė Overseas Baltic patyrė 17 984 Eur (19 084,62 JAV dolerių) išlaidų už KKT teikiamas paslaugas, kurios nebuvo apmokėtos atsakovių.
    9. Vadovaujantis CK 2.158 straipsnio 1, 4 dalimis, prekybos agentui atstovaujamasis privalo mokėti prekybos agento atlyginimą už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį. Kadangi atsakovė Yang Ming nutraukė agentavimo santykius ir neatsiskaitė su ieškove Overseas Baltic, t. y. nesumokėjo atsakovei priklausančio agento atlyginimo už 2014 m. balandžio mėn., o tai sudaro 22 950,63 JAV dolerių (21 627,05 Eur), ieškovė Overseas Baltic įgijo teisę reikalauti šių negautų sumų atlyginimo.
    10. Ieškovė Overseas Baltic kreipėsi į nepriklausomą audito bendrovę Baker Tilly Baltics dėl kompensacijos už atsakovės Yang Ming vardo ir prekės ženklo garsinimą ir atsakovės Yang Ming verslo sukūrimą Lietuvoje bei jo plėtojimą kitose Rytų Europos rinkose įvertinimo. Šia įvertinimo ataskaita yra įvertinama atsakovės Yang Ming verslo KKT tikroji rinkos vertė, tai laikytina ieškovės Overseas Baltic sukurto, išpopuliarinto atsakovės Yang Ming prekės ženklo verte. Tikroji atsakovės Yang Ming verslo KKT rinkos vertė yra 2 800 000 JAV dolerių. Šios įvertinimo ataskaitos ir kitų įrodymų pagrindu ieškovė Overseas Baltic 2015-11-02 išrašė PVM sąskaitą faktūrą atsakovei Yang Ming dėl dalies patirtų nuostolių, t. y. 95 118 JAV dolerių už 4 mėnesių agento komisinio atlyginimo padengimą, 108 821 JAV dolerių už vidutinio metinio agento komisinio atlyginimo kompensavimą bei l 400 000 JAV dolerių už Yang Ming vardo ir prekės ženklo garsinimą, verslo vystymą ir plėtojimą. Bendra šios sąskaitos suma – 1 603 939 JAV dolerių (1 511 438,94 Eur). Dalis ieškovės Overseas Baltic patirtų nuostolių – nepadengtos ieškovės išlaidos už uosto rinkliavas ir sandėliavimo paslaugas KKT, kurios sudaro 17 984 Eur, ir nesumokėtas agento komisinis atlyginimas už paskutinius mėnesius, kuris lygus 21 627,05 Eur, – nėra įtraukti į šią PVM sąskaitą faktūrą. Be to, nuostoliai, susiję su atsakovės Yang Ming verslo sukūrimu Lietuvoje, atsakovės Yang Ming vardo bei prekės ženklo garsinimu, nepriklausomos auditorių bendrovės Baker Tilly Baltic įvertinimo ataskaitoje įvertinti 2 800 000 JAV dolerių, tačiau ieškovė iš atsakovių prašo tik pusės šios sumos, t. y. 1 400 000 JAV dolerių.
    11. Ieškovė Overseas Baltic iš viso patyrė 1 645 975,72 JAV dolerių (108 821,72 + 95 118,75 + 19 084,62 + 1 400 000 + 22 950,63; (1 551 051,38 Eur, konvertuojant pagal Lietuvos banko skelbiamą euro ir JAV dolerio santykį 2015-12-02 dieną, kuris lygus 1,0612) nuostolių, kuriuos prašo priteisti solidariai iš atsakovių.
  2. Atsakovė OLA Lietuva atsiliepimu į ieškinį prašo dėl ieškovės Overseas Baltic reikalavimų, reiškiamų atsakovei OLA Lietuva, priimti dalinį sprendimą ir atmesti ieškinio reikalavimus atsakovei OLA Lietuva bei priteisti atsakovei OLA Lietuva iš ieškovės Overseas Baltic bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės Overseas Baltic ieškinį atsakovėms OLA Švedija ir Yang Ming prašo palikti nenagrinėtą. Atsiliepimo į ieškinį argumentai:
    1. Ieškovė neturėjo ir neturi teisės tiesiogiai atstovauti atsakovei Yang Ming, ji veikė tik kaip atsakovės Yang Ming subagentė per atsakovę OLA Švedija. Atsakovė Yang Ming buvo paskyrusi generalinę agentę Yang Ming Shipping Europe GmbH ir agentę – OLA Švedija, įgaliotą veikti Švedijoje ir Baltijos šalyse, o ieškovė iki pat 2014-05-01 veikė tik kaip subagentė ir pati aiškiai pripažino savo tokį vaidmenį.
    2. Ieškovė neįrodė atsakovės OLA Lietuva civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neegzistuoja pagrindai dalinei ar solidariajai atsakovės Lietuvos OLA atsakomybei. Atsakovė OLA Lietuva neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas kilti dalinei ar solidariajai atsakomybei. Pagal CK nuostatas kompensaciją, nuostolius, agento išlaidas, atlyginimą agentui privalo atlyginti ir mokėti atstovaujamasis, o atsakovė OLA Lietuva nėra atstovaujamoji, atsakovė OLA Lietuva yra atsakovės OLA Švedija subagentė, neturinti jokių agentavimo santykių su ieškove.
    3. Ieškovei neįrodžius atsakovės OLA Lietuva civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atsakovei OLA Lietuva turi būti atmestas, dėl ieškinio priimant dalinį sprendimą.
    4. Ieškinio reikalavimus atsakovei OLA Lietuva atmetus daliniu sprendimu, ieškinys atsakovėms OLA Švedija ir Yang Ming turi būti paliktas nenagrinėtas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-513-157/2016 nustatė, kad, kadangi ieškovas reiškia reikalavimus visiems atsakovams solidariai, teismingumui Lietuvos Respublikoje pakanka to, kad vienas iš atsakovų yra Lietuvos įmonė (OLA Lietuva). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjant bylą paaiškėjus, kad byla tapo neteisminga Lietuvos Respublikos teismui (pvz., nustačius, kad prievolė nesolidarioji ar pan.), ta ieškinio dalis paliekama nenagrinėta. Kadangi egzistuoja pagrindas daliniu sprendimu atmesti ieškinį atsakovei OLA Lietuva ir (ar) nustatyti, kad atsakovių atsakomybė nėra solidari, išnyksta pagrindas, kuriuo grįstas šios bylos teismingumas Lietuvos Respublikos teismams.
  3. Atsakovė OLA Švedija atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį palikti nenagrinėtą arba jį atmesti bei priteisti atsakovei OLA Švedija iš ieškovės Overseas Baltic bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į ieškinį argumentai:
    1. Ieškinys yra neteismingas Klaipėdos apygardos teismui (Lietuvos Respublikos teismams), kadangi ieškovės reikalavimai yra kildinami iš prekybos agentavimo teisinių santykių, o ne žalos padarymo, todėl ieškinys turėjo būti reiškiamas pagal vienintelio subjekto, su ieškove susijusio agentavimo teisiniais santykiais, – OLA Švedija buveinę Švedijoje. Ieškovė buvo atsakovės OLA Švedija subagentė Lietuvoje. Atsakovė OLA Lietuva yra dabartinė OLA Švedija subagentė, neturinti jokių santykių su ieškove. Atsakovė Yang Ming niekada neišreiškė valios turėti agentavimo teisinius santykius su ieškove ir ieškovę laikė išimtinai tik atsakovės OLA Švedija subagente. Kadangi ieškinys yra pareikštas komercinio agentavimo teisinių santykių pagrindu, o šie teisiniai santykiai nesieja ieškovės ir atsakovės OLA Lietuva, ieškinys Lietuvos Respublikos teismams neteismingas ir turi būti paliktas nenagrinėtas.
    2. Ieškovė neįrodė atsakovės OLA Švedija civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neegzistuoja pagrindai dalinei ar solidariajai atsakovės OLA Švedija atsakomybei. Ieškovė neįrodinėjo atliktų tariamai neteisėtų veiksmų bendrumo, tik apsiribojo apibendrinimais dėl solidariosios atsakomybės, nepateikdama jokių argumentų, kaip veiksmai, susiję su subagentavimo teisinių santykių tarp atsakovės OLA Švedija ir ieškovės nutraukimu, gali reikšti visų atsakovių civilinę atsakomybę. Solidarioji atsakomybė tėra abstrakčiai deklaruojama. Be to, ieškovė neįrodė ne tik solidariosios atsakovių civilinės atsakomybės, tačiau taip pat neįrodė, kad atsakovė OLA Švedija būtų atlikusi bet kokius neteisėtus veiksmus, sukėlusius nuostolių ieškovei.
    3. Ieškovė neginčija OLA Švedija atlikto subagentavimo teisinių santykių su ieškove nutraukimo. Ieškovė ieškinyje tik nurodo subagento pasikeitimo teisines pasekmes, kurios nėra ir negali būti laikomos neteisėtais veiksmais. Ieškovės nurodomi „neteisėti veiksmai“ yra ne kas kita, kaip subagento pakeitimo iš ieškovės į atsakovę OLA Lietuva nulemtos teisinės pasekmės, kurios yra komercinės praktikos dalis ir nėra bei negali būti „neteisėtais veiksmais“. 2014-03-13 atsakovė OLA Švedija subagentavimo santykius su ieškove nutraukė. Atsakovės Yang Ming atstovams pateikus atsakymą, kad ieškovė niekada neveikė ir neveikia Baltijos regione kaip tiesioginė Yang Ming agentė, ieškovė sustabdė atsiskaitymą atsakovei Yang Ming už suteiktas krovinių pervežimo jūra paslaugas. Atsakovė OLA Švedija buvo priversta kompensuoti atsakovei Yang Ming sumas, kurių ieškovė atsakovei Yang Ming iki šiol nėra sumokėjusi. Kadangi ieškovė elgėsi nesąžiningai savavališkai sulaikydama atsakovei Yang Ming priklausantį frachto mokestį už priimtus krovinius, siekiant suvaldyti tolesnę riziką, konteinerių išdavimas ieškovei buvo sustabdytas. Dėl subagentavimo teisinių santykių tarp atsakovės OLA Švedija ir ieškovės nutraukimo, kuris nėra ginčijamas, kilo teisinės pasekmės – subagentavimo teisinių santykių pasibaigimas buvo fiksuotas kompiuterinėse ir duomenų sistemose, pašalinant ieškovės prieigą prie atsakovės Yang Ming duomenų sistemos ir prie KKT kompiuterinės sistemos.
    4. Ieškovė praleido naikinamąjį 1 metų terminą pranešti atsakovei OLA Švedija apie ketinimą įgyvendinti teisę į kompensaciją, todėl neteko teisės reikalauti 108 821,72 JAV dolerio kompensacijos sumokėjimo pagal CK 2.167 straipsnio 1–3 dalis. Be to, prekybos agento kompensacijos reikalavimas nėra savitikslė ir besąlyginė prekybos agento prerogatyva. Priešingai, kompensacijos gali būti reikalaujama tik tada, jei prekybos agento veikla sukūrė atstovaujamajam esminę vertę. Ši vertė įstatymų leidėjo išreikšta per esminę naudą iš dalykinių ryšių su klientais, surastais prekybos agento, arba išvystytais prekybos agento. Reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ieškovė įrodinėja savo veiksmais užsiimant atsakovės Yang Ming rinkodara subagentavimo teisinių santykių metu. Tačiau ieškovės vadovas civilinėje byloje Nr. e2-495-730/2016 teismo posėdžio metu yra nurodęs, kad ieškovė Overseas Baltic nemokėjo už reklamą ir stendus, mokėdavo kita A. G. (A. G.) įmonė. Ieškovės pateikiamas klientų sąrašas nereiškia nei esminės naudos atsakovei iš dalykinių santykių su šiais subjektais, nei šių klientų pastovumo. Šis sąrašas taip pat neįrodo, kad ieškovė šiuos klientus surado arba iš esmės išplėtojo santykius su šiais klientais. Klientai, kuriuos ieškovė įrodinėja suradusi, generavo itin nedideles sumas, o esminė apyvarta buvo generuojama klientų, kurių suradimo ieškovė neįrodė ir negali įrodyti, nes šie klientai su ieškove dirbo vien dėl atsakovės Yang Ming tarptautinio vardo ir reputacijos. Atsakovė Yang Ming su tarptautiniais klientais, kurių padaliniai įsteigti Lietuvoje, sudarė sutartis, o ne ieškovė. Kompensacijos CK 2.167 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali būti reikalaujama tik įrodant konkrečią tęstinę naudą iš konkrečių klientų jau po agentavimo teisinių santykių nutraukimo. Ieškovė šios esminės atsakovės OLA Švedija naudos neįrodė, todėl ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo negali būti tenkinamas. Be to, subagentavimo teisiniai santykiai nutrūko dėl ieškovės atliktų neteisėtų veiksmų ir kaltės, dėl to ji prarado teisę į kompensaciją.
    5. Ieškovė nepagrįstai reikalauja 95 118,75 JAV dolerio nuostolių priteisimo, kuriuos ieškovė tariamai patyrė dėl agentavimo sutarties nutraukimo neįspėjus ieškovės prieš 4 mėnesius. Ieškovė nepagrįstai reikalauja ir 108 821,72 JAV dolerio kompensacijos, ir 95 118,75 JAV dolerio nuostolių atlyginimo. Be to, kadangi subagentavimo teisiniai santykiai tarp atsakovės OLA Švedija ir ieškovės nutraukti dėl ieškovės kaltės, ji negali reikalauti nuostolių atlyginimo.
    6. Kadangi ieškovė neturi teisės reikalauti ir kompensacijos, ir nuostolių (išlaidų) priteisimo CK 2.167 straipsnio pagrindu, ieškovės reikalavimas dėl 19 084,62 JAV dolerio „prekybos agento išlaidų“ priteisimo turi būti atmestas kaip prieštaraujantis CK įtvirtintam komercinio agentavimo teisiniam reguliavimui.
    7. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad ieškovei turi būti priteistas 22 950,63 JAV dolerio prekybos agento atlyginimas už 2014 m. balandžio mėn. Kadangi ieškovė pažeidė savo, kaip subagentės, pareigas, ji neturi teisės reikalauti atlyginimo už 2014 m. balandžio mėn., nes veikė ne atsakovės OLA Švedija interesais.
    8. Remiantis CK 2.165 straipsnio 3 dalimi, nuostolių atlyginimo galima reikalauti tuo atveju, kai agentavimo teisiniai santykiai yra nutraukiami neteisėtai, tinkamai neįspėjus kitos šalies. Šiuo atveju subagentavimo teisiniai santykiai tarp atsakovės OLA Švedija ir ieškovės buvo nutraukti dėl ieškovės kaltės, pastarajai pakartotinai nevykdant atstovaujamosios atsakovės OLA Švedija nurodymų. Ieškovės reikalavimas dėl 1 400 000 JAV dolerių priteisimo turi būti atmestas, nes jis nepagrįstas. Atsakovė Yang Ming yra aiškiai nurodžiusi, kad ieškovė atsakovės Yang Ming agente niekada nebuvo. Pagal CK 2.158 straipsnį prekybos agentui yra mokamas atlyginimas už prekybos agento veiklą, į kurią ir įeina ieškovės nurodomi veiksmai – vardo garsinimas, prekės ženklo plėtojimas agentavimo teritorijoje. Ieškovė neginčija, kad už veiklą jai buvo mokamas komisinis atlyginimas. Atsakovė OLA Švedija yra atsiskaičiusi su ieškove už subagentavimo veiklą. Papildomas kompensacijos reikalavimas už vardo garsinimą bei verslo vystymą ir kitus subagentui priskirtinus veiksmus yra siekis nepagrįstai praturėti. Atsakovė Yang Ming yra tarptautinė korporacija, turinti platų tinklą ir gerai išvystytą klientų ratą bei reputaciją, o konkretaus subagento veikla negali būti siejama su atsakovės Yang Ming veiklos verte. Ieškovė savo veiklos nekonkretizuoja, tik nurodo, kad garsino atsakovės Yang Ming prekės ženklą. Šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas.
    9. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė OLA Švedija būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, nes visi ieškinyje nurodomi „neteisėti veiksmai“ iš tiesų tėra atsakovės OLA Švedija subagento pasikeitimo teisinės pasekmės, o paties subagentavimo teisinių santykių nutraukimo teisėtumo ieškovė neginčija. Nesant atsakovės OLA Švedija neteisėtų veiksmų, negali būtų tenkinami ir ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Ieškovei neįrodžius atsakovės OLA Švedija neteisėtų veiksmų ir (ar) žalos, atsakovės OLA Švedija civilinė atsakomybė negalima.
  1. Atsakovė Taivano įmonė Yang Ming Marine Transport Corp. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylą atsakovei pranešta tinkamai.
  2. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Overseas Baltic“ atstovai, advokatai L. S. ir V. V. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
  3. Ieškovės UAB „Overseas Baltic“ atstovas advokatas V. V. taip pat palaikė anksčiau pateiktą prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), prašant priimti preliminarų nutarimą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimais, būtent dėl Direktyvos 86/653/EEB nuostatų aiškinimo. Nurodė, jog civilinėje byloje kyla 1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 86/653/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo“ (toliau – Direktyva 86/653/EEB) 1, 17 ir 18 straipsnių aiškinimo klausimų, dėl to jis prašo teismo kreiptis į ESTT dėl preliminaraus nutarimo priėmimo, užduodant klausimus: 1. Ar Direktyvos 86/653/EEB 1 straipsnis, apibrėžiantis prekybos agento sąvoką, leidžia skirstyti komercinius agentus į agentą ir subagentą, kai pastarasis atlieka jam pavestus veiksmus to paties atstovaujamojo naudai geografinėje teritorijoje (tik vienoje Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje), kurioje agentas, paskirtas atstovauti keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, realiai neveikia, nors jam taip pat pavesta atstovauti atstovaujamajam toje pačioje teritorijoje? Ar tokiu atveju subagentui taikomos garantijos, numatytos Direktyvoje 86/653/EEB?; 2. Ar Direktyvos 86/653/EEB 17 straipsnio 2 punkto a papunkčio nuostata dėl to, kad prekybos agentas turi teisę į nuostolių atlyginimą atsižvelgiant į visas aplinkybes, turi būti aiškinama taip, kad trys asmenys: pirmasis – atstovaujamasis, nutraukęs santykius su prekybos agentu, antrasis – jo agentas, kurį atstovaujamasis anksčiau paskyrė aptarnauti šalia kitų teritorijų geografinę teritoriją (Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją), kurioje jis neveikė, bet įsteigė naują agentą šioje teritorijoje, ir trečiasis – šis naujas agentas, turi solidariai atlyginti to paties atstovaujamojo asmens ankstesniam agentui, kuris šioje teritorijoje veikė, nuostolius, padarytus tuo, kad naujas agentas perėmė ankstesnio agento klientus bei verslą ir taip išstūmė jį iš rinkos?; 3. Ar pagal Direktyvos 86/653/EEB 18 straipsnio c punktą reikia laikyti, kad tokioje prekybos agentų daugeto situacijoje, nesant sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo, vienas agentas perleido kitam agentui pagal komercinio atstovavimo sutartį nustatytas teises ir pareigas? Taip pat prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol ESTT priims sprendimą dėl šio prašymo.
  4. Ieškovės atstovas prašymą motyvuoja tuo, jog byloje taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.152 straipsnio („Prekybos agento samprata“), 2.159 straipsnio („Prekybos agento atlyginimo dydžio nustatymas“), 2.167 straipsnio („Teisė į kompensaciją ir nuostolių atlyginimą“), 6.6 straipsnio („Solidarioji skolininkų pareiga“) nuostatos, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio („Nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas“) nuostatos, Direktyvos 86/653/EEB 1, 17, 18 straipsnių nuostatos. Tačiau nei Direktyva 86/653/EEB, nei CK, į kurį perkeltos pagrindinės šios Direktyvos 86/653/EEB nuostatos, neskirsto prekybos agentų (komercinių agentų) į agentus ir subagentus, taip pat nenumato skirtingų teisių ir garantijų agentams ir subagentams. Todėl, ieškovės nuomone, negali būti skirtingų žalos atlyginimo garantijų agentui ir subagentui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. e3K-3-61-421/2017 padarė išvadą, kad komercinio atstovavimo teisiniai santykiai UAB „Overseas Baltic“ siejo su OLA Overseas Liner Agiencies, AB, konstatavo, kad UAB „Overseas Baltic“ vykdė subagento veiklą. Tačiau tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kvalifikavo OLA Overseas Liner Agiencies, AB, ir ieškovės santykius kaip subagentavimo santykius, negali būti pagrindas teigti, kad ieškovė neturi teisės į kompensaciją ir nuostolių atlyginimą. Tarp ieškovės ir atsakovių susidarė konkurencinio pobūdžio santykiai, kurie pasibaigė tuo, kad ieškovė buvo išstumta iš Lietuvos rinkos. Pagal Direktyvos 86/653/EEB 17 straipsnio 2 dalies a papunktį, prekybos agentas turi teisę į nuostolių atlyginimą, jei ir tiek, kiek jis atstovaujamajam surado naujų klientų arba gerokai padidino verslo apimtį su turimais klientais ir dėl to atstovaujamasis gauna didelę naudą iš verslo su tokiais klientais, o mokant nuostolių atlyginimą atsižvelgiama į visas aplinkybes, ypač į komisinius, kuriuos prarado prekybos agentas dėl verslo sandorių su tokiais klientais. Todėl sprendžiant šią bylą turi būti atsižvelgta į aplinkybę, kad Yang Ming Marine Transport Corp. nutraukė agentavimo santykius su ieškove, o OLA Overseas Liner Agiencies, AB, ir UAB „OLA Overseas Liner Baltic“, nesąžiningai perimdamos ieškovės verslą, pasinaudojo ieškovės klientais, darbuotojais bei jų turima informacija, patyrimu ir gavo didelę naudą iš perimto verslo, o ieškovė prarado komisinius dėl verslo su savo klientais praradimo. Direktyvos 86/653/EEB 18 straipsnio c papunktis nustato, kad šios garantijos netaikomos, kai, susitaręs su atstovaujamuoju, prekybos agentas perleidžia pagal komercinio atstovavimo sutartį nustatytas teises ir pareigas kitam asmeniui. CK 2.167 straipsnio 5 dalies 3 punktas taip pat nustato, kad prekybos agentas neturi teisės į kompensaciją, jeigu prekybos agentas atstovaujamojo sutikimu perduoda savo teises ir pareigas pagal komercinio atstovavimo sutartį kitam asmeniui. Tačiau šiuo atveju jokio teisių ir pareigų perdavimo nebuvo.
  5. Teismo posėdžio metu atsakovių UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir Ola Overseas Liner Agencies, AB, atstovas advokatas S. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Taip pat prašė atmesti ieškovės UAB „Overseas Baltic“ prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimais.

5Teismas

6k o n s t a t a u o j a :

7Ieškinys netenkintinas.

8Prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą atmestinas.

  1. Ieškovė prašo kreiptis į ESTT, kad jis priimtų preliminarų nutarimą dėl Direktyvos

    986/653/EEB nuostatų aiškinimo.

  2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.
  3. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, jog direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog Direktyva 86/653/EEB nėra tiesioginio taikymo aktas. Direktyvos 86/653/EEB nuostatos, dėl kurių išaiškinimo prašoma kreiptis į ESTT, yra perkeltos į nacionalinę teisę – CK XII skyrių („Komercinis atstovavimas“) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-96-241/2015). Ieškovė neįrodinėja Direktyvos 86/653/EEB normų netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę.
  5. Teismas teisės aktus ir teisės normas taiko ginčą išnagrinėjęs iš esmės ir priimdamas galutinį teismo procesinį sprendimą. Pažymėtina, jog nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir turi prerogatyvą pats nuspręsti, ar nagrinėjamoje byloje reikia atsakyti į Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimą, siekiant išspręsti bylą. Teismas sprendimą kreiptis į ESTT dėl preliminaraus nutarimo priėmimo priima savo nuožiūra (ex officio).
  6. Kadangi teismui priimant galutinį procesinį sprendimą abejonių dėl Direktyvos 86/653/EEB normų aiškinimo dėl šalių ginčo nekyla, todėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą būtinumas nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, ieškovės UAB „Overseas Baltic“ atstovo advokato V. V. prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT, prašant priimti preliminarų nutarimą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimais, vertintinas kaip nepagrįstas, todėl netenkintinas.

10Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo.

  1. Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl to, kas yra Yang Ming agentas Baltijos valstybėse. Ieškovė UAB „Overseas Baltic“ įrodinėjo, jog ji niekada nebuvo OLA Švedija subagentė, o veiklą vykdė kaip tiesioginė Yang Ming komercinė agentė. Dėl to OLA Švedija neturėjo teisės dalyvauti sustabdant ieškovės konteinerių išdavimą ieškovei ir perduoti juos OLA Lietuva, neturėjo teisės reikalauti perduoti visus ieškovės veikloje naudojamus dokumentus ir jų formas, o dėl nesąžiningų veiksmų ieškovė ne tik nesurinko jai priklausančių mokesčių, bet ir negavo iš Yang Ming agento komisinio atlyginimo už paskutinius mėnesius ir jokios kompensacijos kaip tiesioginė Yang Ming agentė. Atsakovės OLA Švedija ir OLA Lietuva įrodinėjo, jog UAB „Overseas Baltic“ niekada neturėjo ir neturi teisės tiesiogiai atstovauti konteinerių linijai Yang Ming. Ieškovė UAB „Overseas Baltic“ visuomet buvo OLA Švedija, kaip Yang Ming agentės, pasitelkta subagentė, už kurią visišką atsakomybę pagal sudarytą sutartį prieš Yang Ming prisiėmė OLA Švedija.
  2. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas ginčą: bendrovė L. L. Group Int Aktiebolag, kurios juridinio asmens kodas ( - ), registruota Švedijoje nuo 1985 m. vasario 11 d. Šiuo pavadinimu bendrovė yra nuo 1993 m. rugpjūčio 17 d., nuo 1994 m. rupjūčio 10 d. yra patvirtinti antriniai šios bendrovės pavadinimai: OLA Overseas Liner Agencies, Polish Freight Liner Agencies ir Svantesson & Wallerius. Bendrovės L. L. Group Int Aktiebolag, kurios juridinio asmens kodas ( - ), pavadinimai buvo keisti 5 kartus ir dabartiniu pavadinimu, kaip nurodyta, bendrovė registruota nuo 1993 m. rugpjūčio 17 d. Bendrovės Ola Overseas Liner Agencies 100 proc. akcijų savininkė yra bendrovė L. L. Group Int Aktiebolag.
  3. 2005 m. liepos 1 d. tarp L. L. Group Int, AB (juridinio asmens kodas ( - )), atstovaujamos L. L. (L. L.), naudojant antrinį šios įmonės pavadinimą Ola Overseas Liner Agencies, AB, ir Yang Ming Shipping Europe GmbH buvo sudaryta agentavimo sutartis (toliau ir Sutartis), kuria Yang Ming, atstovaujama generalinės agentės Europoje Yang Ming Shipping Europe GmbH, paskyrė minėtą bendrovę savo generaline laivybos agente visoms Yang Ming laivybos paslaugoms ir turimiems, eksploatuojamiems, valdomiems, nuomojamiems Yang Ming laivams bei bet kokioms Yang Ming vietos nuomos sutartims, sudaromoms agento teritorijoje. Teritorija, kurioje agentas pagal šią sutartį vykdys savo įsipareigojimus, yra Švedija ir bet kuri kita vietovė, kurią papildomai nurodys Yang Ming Shipping Europe GmbH (Sutarties 1.1 punktas). Pagal šios sutarties 1.2 punktą, sutartis įsigaliojo 2005 m. liepos 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusią 2001 m. sausio 1 d. sutartį tarp Yang Ming ir agento su visomis jos pataisomis.
  4. 2005 m. liepos 1 d. sutarties 8 priedas patvirtina, kad remiantis OLA Švedija ir Yang Ming tarpusavio susitarimu nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. lapkričio 14 d. Latvija, Lietuva ir Estija buvo įtrauktos į agentės OLA Švedija veiklos teritoriją. Nuo 2009 m. lapkričio 15 d. į agentės OLA Švedija veiklos teritoriją Lietuva, Latvija ir Estija buvo įtrauktos neterminuotam laikotarpiui, pasirašant prie 2005 m. liepos 1 d. atstovavimo sutarties 9 priedą. Tuo pagrindu atsakovė OLA Švedija šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių egzistavimo metu buvo keltų linijos Yang Ming komercinė atstovė (agentė) Švedijoje ir Baltijos valstybėse, tai yra ir Lietuvoje.
  5. 2008 metais tarp vadovo L. H. C. L. (L. H. C. L.) ir ieškovės atstovo A. G. vyko derybos dėl galimybės būti paskirtais Yang Ming Marine Transport Corporation atstovais Lietuvoje ir Latvijoje. 2008 m. lapkričio 15 d. tarp Overseas Liner Agencies ir Rinosta Shipping Agency Ltd buvo pasirašyti susitarimai, kad Rinosta Shipping Agency Ltd atstovaus bendrovei Overseas Liner Agencies, įkurs įmones uždarąją akcinę bendrovę „Overseas Baltic“, SIA „Overseas Baltic“, kad atstovautų bendrovei OLA Švedija kaip Yang Ming Group ir jos dukterinių įmonių subagentės. Susitarimais susitarta, kad OLA Švedija turės 60 proc. įmonės akcijų. 2009 m. sausio 7 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Overseas Baltic“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra A. G..
  6. 2008 m. spalio 30 d. elektroniniame laiške, skirtame L. L., atsakydamas į pranešimą apie tai, kad Yang Ming Group valdyba patvirtino jų subagento, kuris pradės veikti nuo 2008 m. lapkričio 15 d., Baltijos valstybėse paskyrimą, ieškovės atstovas A. G. dėkojo už gerą žinią. 2008 m. lapkričio 17 d. elektroniniuose laiškuose Yang Ming agentai buvo informuoti, kad Yang Ming Europe naujomis subagentėmis Baltijos valstybėse paskyrė SIA Overseas Baltic, uždarąją akcinę bendrovę „Overseas Baltic“ ir OU Overseas Baltic. 2014 m. gruodžio mėnesį Yang Ming Shipping GmbH atstovas savo laiške suinteresuotiems asmenims nurodė, kad OLA Švedija, yra vienintelė Yang Ming atstovė Baltijos šalyse, o UAB „Overseas Baltic“ yra subagentė, kurią pasamdė OLA Švedija.
  7. Šioje byloje 17–22 sprendimo punktuose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės buvo nustatytos ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-743-826/2015, kuri buvo išnagrinėta apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr. e2A-471-302/2016, ir kasacine tvarka civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017. Civilinėje byloje Nr. e2-743-826/2015 dalyvaujantys asmenys: ieškovės Ola Overseas Liner Agencies, AB, ir L. L. Group Int Aktiebolag, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė Overseas Baltic, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, SIA Overseas Baltic ir SIA Rinosta Shiping Agency.
  8. Taip pat turėtina omenyje, kad 2017-09-12 teismo posėdyje liudytoja apklausta J. G. paaiškinusi, kad jos sutuoktinis A. G. yra vienintelis UAB „Overseas Baltic“ akcininkas, o ji įmonėje dirba nuo 2009 metų gruodžio mėnesio pagal A. G. pasitikėjimą ir tvarko finansus, patvirtino, jog su atsakove dėl agentavimo santykių raštu buvo susitarta 2008-11-17. Liudytoja paaiškino, kad šios datos pranešimu įmonė Yang Ming visiems Yang Ming linijos agentams išsiųstu pranešimu pati nominavo ieškovę kaip agentę, t. y. nurodė, kad ieškovė yra paskirta agente. Informaciniame pranešime įmonė Yang Ming Marine Transport Corp. nurodė, jog džiaugiasi visiems galėdama pranešti, kad Yang Ming Shipping Europe Gmbh paskyrė UAB „Overseas Baltic“ savo subagente. Linijos ir kompanijos Yang Ming Shipping Europe Gmbh ir Yang Ming Marine Transport Corp. tarpusavio santykiai buvo kaip principalo ir agento. Kompanija Yang Ming Europe Shipping Europe Gmbh kaip agentė turėjo teisę paskirti savo subagentus Europos šalių teritorijoje. Taigi Taivano įmonė Yang Ming Marine Transport Corp. informavo agentus, kad jų agentė – kompanija Yang Ming Europe Shipping Europe Gmbh Taivano įmonės Yang Ming Marine Transport Corp. subagente Lietuvos teritorijai paskyrė UAB „Overseas Baltic“. Taigi, vertinant liudytojos parodymus manytina, kad teigdama, jog Yang Ming pranešimu nominavo ieškovę kaip agentę, galiausiai cituodama pranešimo turinį patvirtino, kad kompanija Yang Ming Europe Shipping Europe Gmbh Taivano įmonės Yang Ming Marine Transport Corp. subagente Lietuvos teritorijai paskyrė UAB „Overseas Baltic“. Taigi, liudytojos paaiškinimas teismo taip pat vertintinas kaip patvirtinantis, jog abejonių dėl ieškovės kaip subagentės statuso nėra.
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi, remdamasis nutarties 31–44 punktuose išdėstytais argumentais, 45 nutarties punkte konstatavo, kad šios bylos šalis siejo sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių esmė yra ta, jog atsakovė, būdama Yang Ming komercinė atstovė Švedijoje ir Baltijos šalyse (taigi ir Lietuvoje), paskyrė ieškovę UAB „Overseas Baltic“ atstovauti Lietuvoje subagentės teisėmis, tai yra komercinio atstovavimo santykiai siejo ne ieškovę UAB „Overseas Baltic“ ir laivybos bendrovę Yang Ming tiesiogiai, bet atsakovę OLA Švediją ir ieškovę, ir šių santykių pagrindu ieškovė UAB „Overseas Baltic“ vykdė komercinio atstovavimo veiklą, tai yra vykdė Yang Ming bendrovės subagento veiklą.
  10. Teismas sutinka su atsakovių nurodytais argumentais, jog šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytos aplinkybės civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017 dėl teisinių santykių kvalifikavimo turi prejudicinių faktų reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje. Vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas pasireiškia tuo, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje, tai yra šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
  11. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas, kurių visetas turi būti nustatytas byloje: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.).
  12. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, jog teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, teismų praktika, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius.
  13. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai (25–27 punktai), siekiant atsakyti į klausimą, ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, reikia įvertinti, ar abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir kas sudarė abiejų civilinių bylų įrodinėjimo dalyką, taip pat ar galima daryti išvadą, kad aplinkybės, kuriomis atsakovės grindžia savo atsikirtimus ir laiko prejudiciniais faktais (aplinkybės dėl to, jog komercinio atstovavimo santykiai siejo ne ieškovę UAB „Overseas Baltic“ ir laivybos bendrovę Yang Ming tiesiogiai, bet atsakovę OLA Švediją ir ieškovę ir šių santykių pagrindu ieškovė UAB „Overseas Baltic“ vykdė komercinio atstovavimo veiklą, tai yra vykdė Yang Ming bendrovės subagento veiklą), įėjo į įrodinėjimo dalyko sudėtį Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-743-826/2015, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, ir dėl to šioje byloje turi būti nebeįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
  14. Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-743-826/2015 ieškovė buvo OLA Overseas Liner Agencies, AB, o atsakovė UAB „Overseas Baltic“, tai yra abiejose bylose įrodinėtinos aplinkybės buvo nustatinėjamos tarp tų pačių šalių ir šios aplinkybės buvo susijusios su minėtas šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimu. Taigi, prejudiciniais faktais laikomos aplinkybės sudarė abiejų bylų įrodinėjimo dalyką.
  15. Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose pirmiausia yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. Atskirų kategorijų civilinėse bylose reikia įrodinėti įstatymų bei teismų praktikos nurodytas aplinkybes, iš kurių teismas daro išvadą apie materialinio teisinio pobūdžio juridinių faktų egzistavimą (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 51). Kaip matyti iš sprendimo 17–22 punktuose nurodytų aplinkybių, tiek šioje civilinėje byloje, tiek Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-743-826/2015, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis, išnagrinėjus bylą, įrodinėjimo dalyką sudarė ir įrodinėtinos aplinkybės buvo tai, jog komercinio atstovavimo santykiai siejo ne ieškovę UAB „Overseas Baltic“ ir laivybos bendrovę Yang Ming tiesiogiai, bet atsakovę OLA Švedija ir ieškovę, ir šių santykių pagrindu ieškovė UAB „Overseas Baltic“ vykdė komercinio atstovavimo veiklą, tai yra vykdė Yang Ming bendrovės subagento veiklą.
  16. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (25–27 punktai), vertindamas nurodytas aplinkybes ir argumentus (28–29 punktai), sprendžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatytos aplinkybės, jog komercinio atstovavimo santykiai siejo ne ieškovę UAB „Overseas Baltic“ ir laivybos bendrovę Yang Ming tiesiogiai, bet atsakovę OLA Švedija ir ieškovę, ir šių santykių pagrindu ieškovė UAB „Overseas Baltic“ vykdė komercinio atstovavimo veiklą, tai yra vykdė Yang Ming bendrovės subagento veiklą, turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir teismas negali iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotų faktų bei teisinių santykių šioje byloje. Todėl teismas pripažįsta, kad šioje byloje yra įrodytos aplinkybės, jog komercinio atstovavimo santykiai siejo ne ieškovę UAB „Overseas Baltic“ ir laivybos bendrovę Yang Ming tiesiogiai, bet atsakovę OLA Švedija ir ieškovę, ir šių santykių pagrindu ieškovė UAB „Overseas Baltic“ vykdė komercinio atstovavimo veiklą, tai yra vykdė Yang Ming bendrovės subagento veiklą (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK XII skyriaus, 1 ir 2 skirsniai).

11Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

  1. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju ieškinio reikalavimai atsakovėms yra kildinami civilinės atsakomybės pagrindais dėl žalos padarymo. CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad, pagal civilinės atsakomybės taisykles, viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių ar netesybų sumokėjimo tik esant įrodytai sutartinei ar deliktinei civilinei atsakomybei, kurios taikymui bet kokiu atveju būtina įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), kaltę (CK 6.248 str.), žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.). CK 6.246 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus – neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos, arba, atvirkščiai, atlikus veiksmus, kurie yra draudžiami įstatymu arba sutartimi. Pagal CK 6.246 str. 3 dalį, teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais.
  2. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidarioji, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, kas reiškia, kad kiekvienas iš atsakovų privalo būti atlikęs neteisėtus veiksmus, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su įrodinėjama žala (CK 6.279 str. 1 d., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimus dėl žalos bendrais veiksmais padarymo, tokiu atveju reikia nustatyti, ar atsakovės bendrai atliko neteisėtus veiksmus, ar dėl šių veiksmų kilo žala, ar jos yra kaltos ir ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovių bendrų veiksmų ir žalos.
  3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nustatyta, kad šio ginčo šalis ieškovę UAB „Overseas Baltic“ ir atsakovę OLA Švedija tiesiogiai siejo komercinio atstovavimo santykiai (prejudicinis faktas), sprendžia ginčą taikydamas CK XII skyriaus, 1 skirsnio nuostatas.
  4. CK 2.152 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita. Minėta teisės norma į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą perkelta derinant nacionalinius teisės aktus su Europos Bendrijos 1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 86/653/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su nepriklausomais komerciniais atstovais, suderinimo“ nuostatomis. Komercinis atstovavimas yra profesinė veikla (verslas), abi šalys, tiek atstovaujamasis, tiek ir komercinis tarpininkas, yra verslininkai, šiai veiklai būdingas tęstinumas ir nuolatinis pobūdis (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 2.152 straipsnis). Komercinio atstovavimo tikslas – sandorių sudarymas atstovaujamojo vardu, ir už šią veiklą prekybos agentui yra mokamas atlyginimas (CK 2.158 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 2.156 straipsniu, agentas privalo sąžiningai ir rūpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimus ir protingumo kriterijų atitinkančias instrukcijas, būti lojalus atstovaujamajam ir veikti išimtinai dėl atstovaujamojo interesų.
  5. Bendrieji komercinio atstovavimo pabaigos padariniai yra prekybos agento pareiga grąžinti atstovaujamajam visus šio perduotus dokumentus, turtą ir kitką, ką buvo iš jo gavęs vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus (CK 2.156 straipsnio 6 punktas). Yra ir specialiųjų, tik komerciniam atstovavimui būdingų, teisinių padarinių: 1) teisė į nuostolių atlyginimą pažeidus sutartį ir dėl pažeidimo nutraukus ją; 2) teisė į kompensaciją (CK 2.167 straipsnis).
  6. Teismas pripažino, jog ieškovę UAB „Overseas Baltic“ ir atsakovę OLA Švedija tiesiogiai siejo komercinio atstovavimo santykiai (prejudicinis faktas). Todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui (34 ir 35 punktai), darytina išvada, kad ieškovė UAB „Overseas Baltic“ tarpusavio santykiuose veikė kaip atsakovės OLA Švedija prekybos subagentė, atstovaujamosios vardu ir atstovaujamosios sąskaita. 2014 m. kovo 13 d. OLA Švedija atsiuntė pranešimą dėl atstovavimo sutarties nutraukimo ieškovei ir kitai subagentei Latvijoje. Šiame pranešime nurodė, kad subagentai neįvykdė šių savo įsipareigojimų: nepateikė pagrindinės ataskaitos apie pažangą, pakartotinai nesilaiko nurodymų, nepateikė banko garantijų, nesumokėjo sutartos atlygio sumos už pagrindinės įmonės pavadinimo naudojimą, savo vardu mėgina vesti derybas su svarbiausiu pagrindinės įmonės klientu, siekdami sudaryti sutartis su šiuo klientu nedalyvaujant pagrindinei įmonei. Bet kuri iš nurodytų priežasčių (remiantis 1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 86/653/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo“ 16 str.) laikoma labai svarbia (išskirtine) ir suteikia pagrindinei įmonei teisę bet kuriuo metu nutraukti susitarimus dėl bendros veiklos, sprendimui įsigaliojant nedelsiant. 2014 m. kovo 13 d. pranešime OLA Švedija nurodė, kad nutraukia visas sudarytas atstovavimo sutartis, kurios nustoja galioti 2014-05-01, reikalauja, kad visi krovinių gabenimo ir kiti mokesčiai bei kitokios rinkliavos, kurie turi būti sumokėti klientų, su kuriais dirba subagentai, klientų būtų tiesiogiai sumokėti į OLA Švedija sąskaitas ir sklandžiai perduoti visi reikalingi dokumentai, tarifai, susitarimai bei visi kiti susiję dokumentai ir raštai iki 2014-05-01. Taigi, nutraukus komercinio atstovavimo sutartį, ieškovė turėjo prekybos subagento pareigą grąžinti atsakovei OLA Švedija jos sąskaita gautas pinigines lėšas, visus perduotus dokumentus, turtą ir kitką, ką buvo gavusi, vykdydama prisiimtus įsipareigojimus (CK 2.152 straipsnis, 2.156 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
  7. Ieškovė nebuvo sudariusi jokių komercinio atstovavimo sutarčių (nei žodinių, nei raštiškų) tiesiogiai su bendrove Yang Ming, taigi jų nesiejo jokie sutartiniai santykiai (prejudicinis faktas). Yang Ming visada laikė ieškovę subagente, kurią pasamdė OLA Švedija. OLA Švedija kaip pagrindinė agentė, pasamdžiusi subagentę ieškovę, turėjo teisę šiuos komercinio atstovavimo santykius nutraukti dėl ieškovės kaltės (CK 2.165 str. 3 d.). OLA Švedija, nutraukusi komercinio atstovavimo sutartį su ieškove, pasamdė naują subagentę OLA Lietuva. Taigi ieškovės ir OLA Lietuva taip pat nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovė tokio subagentavimo santykių nutraukimo su OLA Švedija neginčijo, todėl kilo atitinkamos teisinės pasekmės dėl komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo. Šios teisinės pasekmės, nulemtos subagentės pasikeitimo iš ieškovės į OLA Lietuva, nutraukus komercinio atstovavimo sutartį, yra laikomos įprastos komercinės praktikos dalimi ir nėra laikomos neteisėtais veiksmais. Ieškovė neįrodinėjo atsakovių atliktų neteisėtų veiksmų bendrumo, apsiribojo tik deklaratyviais apibendrinimais dėl solidariosios atsakomybės, nepateikdama jokių argumentų, kaip veiksmai, susiję su subagentavimo teisinių santykių tarp OLA Švedija ir ieškovės nutraukimu, galėjo nulemti visų atsakovių civilinę atsakomybę, t. y. tų asmenų (Yang Ming ir OLA Lietuva), kurie net nebuvo atitinkamo sutartinio santykio šalimis.
  8. Šiuo atveju svarbu įvertinti sutarties uždarumo principą, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-694-969/2015). Ieškovė neįrodinėja, kad tarp ieškovės ir OLA Lietuva egzistavo agentavimo sutartiniai santykiai (bent žodiniai), o teismo jau nustatyta, kad tarp ieškovės ir Yang Ming tiesioginių sutartinių santykių nebuvo (prejudicinis faktas). Ieškovė visus ieškinio reikalavimus kildina būtent iš sutartinės atstovaujamojo pareigos mokėti tam tikras sumas subagentei arba padengti subagentės išlaidas, o sutarčių uždarumo principas taip pat patvirtina, kad OLA Lietuva ar Yang Ming negali būti traukiamos atsakomybėn (tiek dalinės, tiek solidariosios atsakomybės atveju) dėl ieškovės įrodinėjamo susitarimo nevykdymo, kai OLA Lietuva ir Yang Ming nebuvo jo dalis ir joms šis susitarimas nesukūrė jokių teisių ar pareigų. Kaip nurodyta anksčiau, ieškovę sutartiniai teisiniai santykiai siejo tik su OLA Švedija, kuri atstovavimo santykius su ieškove nutraukė 2014 m. kovo 13 d. pranešimu, nustačiusi, kad ieškovė nevykdo įsipareigojimų. Taigi, atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovės OLA Švedija atlikti veiksmai, kilę dėl komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo nustačius ieškovės kaltę, nelaikytini neteisėtais veiksmais, galinčiais nulemti visų atsakovių solidarią civilinę atsakomybę, nes iš šių teisėtų veiksmų kilo teisinės pasekmės, nulėmusios subagentės pasikeitimą iš ieškovės į OLA Lietuva.

12Dėl nurodymo sustabdyti Yang Ming konteinerių išdavimą ieškovei.

  1. Byloje nustatyta, kad dėl ieškovės atlikto subagentavimo teisinių santykių pažeidimo 2014 m. kovo 13 d. OLA Švedija nutraukė su ieškove subagentavimo santykius. Reaguodama į šį nutraukimą, ieškovė kreipėsi į Yang Ming, reikalaudama patvirtinti tiesioginių komercinio atstovavimo santykių tarp Yang Ming ir ieškovės egzistavimą bei tęsimą. Yang Ming atstovams pateikus atsakymą, kad ieškovė niekada neveikė ir neveikia Baltijos regione kaip tiesioginė Yang Ming agentė, ieškovė sustabdė atsiskaitymą už Yang Ming suteiktas krovinių pervežimo jūra paslaugas. Pastarąją aplinkybę patvirtina 2014-04-11 raštas, kuriuo ieškovės atstovas A. G. kreipėsi į Yang Ming bei į Yang Ming Europos biurą, teigdamas: „<...> mes tęsime mokėjimų Jūsų įmonei sustabdymą, kol susitarsime dėl mūsų veiklos tęsimo ir, siekiant ateityje išvengti minėtų neaiškumų, sudarysime rašytinę sutartį, arba gausime mums priklausančių kompensaciją dėl komercinio atstovavimo susitarimo pažeidimo.“
  2. Atsižvelgus į tai, kad OLA Švedija pagal 2005-07-01 su Yang Ming Shipping Europe GmbH sudarytos agentavimo (atstovavimo) sutarties 3.7.1.1 punktą buvo įsipareigojusi kompensuoti Yang Ming bet kokius nuostolius, žalą ar įsipareigojimus ir teisinius mokesčius bei kaštus, atsiradusius dėl agento aplaidaus šios sutarties nesilaikymo, įskaitant (bet neapsiribojant) bet kokio agento ir jo subagentų, darbuotojų, licenciatų ar kliento aplaidumo ar įsipareigojimo nevykdymo veiksmus, OLA Švedija buvo priversta pervesti ieškovės neteisėtai sulaikytas (de facto neteisėtai pasisavintas) pinigines lėšas Yang Ming, t. y. kompensuoti Yang Ming dėl OLA Švedija pasitelktos subagentės patirtus nuostolius (tai yra Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-179-730/2018 dalykas; minėtoje civilinėje byloje 2018-03-26 priimtu sprendimu buvo konstatuota, kad ieškovė neteisėtai sulaikė iš Yang Ming klientų surinktas pinigines lėšas, kurios turėjo būti pervestos Yang Ming, ir dėl to visos šios lėšos buvo priteistos OLA Švedija naudai iš ieškovės). Įvertinus nesąžiningą ieškovės elgesį (taip pat ir tai, kad ieškovė savavališkai sulaikė Yang Ming priklausantį frachto mokestį (de facto neteisėtai jį pasisavino), kurį galiausiai Yang Ming privalėjo padengti OLA Švedija, nes buvo atsakinga už savo pasitelktos subagentės neteisėtus veiksmus) ir siekiant suvaldyti tolesnę riziką, konteinerių išdavimas ieškovei buvo sustabdytas. Teismui akivaizdu, jog 2014 m. kovo 13 d. OLA Švedija pranešime buvo aiškiai nurodyta, kad visi Yang Ming klientų mokėjimai turi būti pervedami tiesiogiai į OLA Švedija nurodytas banko sąskaitas, tačiau ieškovė šios savo pareigos ir agento duoto nurodymo nevykdė. Dėl to reikalavimas išduoti konteinerius, už kuriuos nebuvo tinkamai atsiskaityta, negalėjo būti vykdomas, o konteinerių išdavimas buvo sustabdytas, siekiant suvaldyti OLA Švedija patiriamus nuostolius dėl neteisėtų ieškovės veiksmų (ieškovės veiksmų neteisėtumas, sulaikant iš Yang Ming klientų surinktas pinigines lėšas, konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-26 sprendime, priimtame išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-179-730/2018).
  3. Pažymėtina, kad ieškovės pateikiami duomenys, kuriais siekiama įrodyti konteinerių išdavimo ieškovei sustabdymo neteisėtumą, tik patvirtina, kad tai buvo subagentavimo teisinių santykių nutraukimo pasekmė. Visa ieškovės nurodoma komunikacija vyko jau kitą, t. y. balandžio mėnesį po subagentavimo santykių nutraukimo. Taigi, manytina, jog yra savaime suprantama, kad OLA Švedija nutraukus subagentavimo teisinius santykius su ieškove, atitinkamai iš jos buvo atimta ir teisė priimti Yang Ming krovinius, nes šios teisės egzistavimui nebeliko jokio teisinio pagrindo. Tuo pačiu iš ieškovės buvo pareikalauta perduoti ir visus dokumentus ir bet kokius kitus duomenis atsakovei OLA Lietuva, kuri pakeitė ieškovę, kaip buvusią OLA Švedija subagentę.
  4. Taigi, darytina išvada, jog akivaizdu, kad konteinerių išdavimo ieškovei sustabdymas buvo tiesiog ieškovės, kaip OLA Švedija subagentės, pakeitimo OLA Lietuva (naujoji OLA Švedija subagentė) teisinė pasekmė, kuri yra įprasta ir teisėta verslo praktikoje. Atsakovės veiksmų teisėtumą, sustabdant konteinerių išdavimą ieškovei, patvirtina ieškovės nesąžiningi veiksmai, sulaikant iš klientų surinktas ir Yang Ming priklausančias sumas už priimtus konteinerius, dėl ko būtent OLA Švedija ir buvo priversta imtis atitinkamų veiksmų, kad suvaldytų komercinę riziką dėl atsakomybės už savo pasitelktos subagentės neteisėtus veiksmus (t. y. ieškovės neteisėtus veiksmus) prieš savo atstovaujamąją konteinerių liniją Yang Ming, todėl Yang Ming konteinerių išdavimo ieškovei sustabdymas nelaikytinas neteisėtais veiksmais, kurie nulemtų civilinės atsakomybės kilimą.

13Dėl ieškovės pašalinimo iš Yang Ming duomenų sistemos ir KKT kompiuterinės sistemos bei naujos subagentės paskyros sukūrimo.

  1. Ieškovė nurodė, kad jos pašalinimas iš Yang Ming duomenų apsikeitimo sistemos ir KKT kompiuterinės sistemos bei naujo vartotojo paskyros OLA Lietuva sukūrimas yra neteisėti atsakovių veiksmai, dėl kurių ieškovė patyrė didelių nuostolių, nes be šių sistemų joks darbas yra neįmanomas, kadangi teikti agentavimo paslaugas įmanoma tik dirbant prisijungus prie šių sistemų, o be jų neįmanoma stebėti savo konteinerių, atsiimti konteinerių iš KKT, perduoti jų savo klientams ir atlikti kitų būtinų veiksmų. Teismas su ieškovės dėstomu atsakovių veiksmų vertinimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir daro išvadą, kad ieškovės pašalinimas iš Yang Ming duomenų apsikeitimo sistemos ir KKT kompiuterinės sistemos yra natūralūs ir teisėti subagentavimo sutarties nutraukimo padariniai, kurie neišvengiamai kilo su buvusia subagente (t. y. ieškove) nutraukus subagentavimo sutartį ir vietoj jos paskyrus naują subagentę (t. y. OLA Lietuva).
  2. 2014-03-13 OLA Švedija nutraukus subagentavimo santykius su ieškove, ieškovė nebebuvo OLA Švedija subagentė. Kaip jau minėta, ieškovė tokio subagentavimo santykių nutraukimo neginčija. Atitinkamai ieškovei nustojus būti OLA Švedija subagente, ieškovė prarado bet kokį teisinį pagrindą OLA Švedija vardu atstovauti Yang Ming Lietuvoje. Dėl šios priežasties, t. y. dėl subagentavimo teisinių santykių tarp OLA Švedija ir ieškovės nutraukimo, kilo atitinkamos teisinės pasekmės – šis subagentavimo teisinių santykių užbaigimas buvo fiksuotas ir kompiuterinėse bei duomenų sistemose, pašalinant ieškovės prieigą tiek prie Yang Ming duomenų sistemos, tiek prie KKT kompiuterinės sistemos, kadangi ieškovė prarado OLA Švedija subagentės statusą, vadinasi prarado teisę naudotis prieiga prie šių duomenų. Nutraukus subagentavimo teisinius santykius tarp ieškovės ir OLA Švedija ir paskyrus naują OLA Švedija subagentę atsirado pagrindas sukurti paskyrą naujai OLA Švedija subagentei. Tai ir buvo padaryta, kas patvirtina, jog ieškovė buvo tik OLA Švedija subagentė, nes subagentavimo teisiniams santykiams su ieškove nutrūkus, prieiga buvo suteikta naujai subagentei – OLA Lietuva. Atitinkamos subagento paskyros pakeitimas, t. y. ieškovės (buvusios subagentės) pakeitimas nauja subagente OLA Lietuva yra ne kas kita, kaip natūrali subagentavimo teisinių santykių nutraukimo pasekmė. Vadinasi, nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovių veiksmai nenustatyti, o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

14Dėl Yang Ming keltų linijos ieškovės siųstų elektroninių laiškų bei kitos korespondencijos ignoravimo.

  1. Ieškovė nurodo, jog ne kartą kreipėsi raštu į Yang Ming keltų liniją, prašydama paaiškinti, dėl kokių priežasčių yra nutraukta agentavimo sutartis, siekdama išspręsti konfliktą taikiu būdu, tačiau Yang Ming į ieškovės kreipimąsi nereagavo. Nurodo, jog atsakovė Yang Ming nutraukė agentavimą be jokių išankstinių įspėjimų, ignoruodama ieškovės laiškus ir paklausimus, dėl to ieškovė patyrė nuostolių dėl agentavimo teisinių santykių nutraukimo, nes neįspėjus prieš 4 mėnesius, nebuvo gautos ieškovės pajamos dėl neteisėto nutraukimo, komisinis atlyginimas už 2014 m. balandžio mėn., negauta kompensacija ir patirta nuostolių dėl investicijų į Yang Ming vardo garsinimą, rinkodarą ir reklamą, bei KKT sumokėtos išlaidos.
  2. Teismas jau pripažino, jog tiesiogiai komercinio atstovavimo santykiai siejo ieškovę UAB „Overseas Baltic“ ir atsakovę OLA Švedija ir kad tokių santykių tarp ieškovės ir Yang Ming bendrovės nebuvo (prejudicinis faktas). Todėl Yang Ming neturėjo pareigos reaguoti į ieškovės kreipimąsi, kadangi šios funkcijos buvo pavestos pagrindinei agentei OLA Švedija, kuri ir pasamdė ieškovę. Ieškovės teiginiai, kad ji savalaikiai, t. y. prieš 4 mėnesius nebuvo įspėta dėl komercinio atstovavimo santykių nutraukimo ir tuo buvo pažeistos jos teisės, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip jau nustatyta, 2014 m. kovo 13 d. OLA Švedija atsiuntė ieškovei pranešimą dėl atstovavimo sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad subagentė nevykdė savo įsipareigojimų. Taigi teismui akivaizdu, jog ieškovė iš anksto žinojo, kad atstovavimo santykiai yra nutraukti ir iki 2014-05-01 visi krovinių gabenimo bei kiti mokesčiai ir kitokios rinkliavos, kurie turi būti sumokėti klientų, su kuriais dirba subagentai, pastarųjų privalo būti tiesiogiai sumokėti į OLA Švedija sąskaitas ir pastarajai turi būti sklandžiai perduoti visi reikalingi dokumentai, tarifai, susitarimai bei visi kiti su atstovavimo sutarties pasibaigimu susiję dokumentai bei raštai. Todėl yra pagrindas spręsti, jog ieškovė buvo tinkamai informuota apie atstovavimo sutarties nutraukimą ir jos teiginiai, kad sutartis nutraukta be jokių išankstinių įspėjimų, pripažintini visiškai nepagrįstais.

15Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 108 821,72 JAV dolerių dydžio kompensaciją.

  1. CK 2.167 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad prekybos agentas turi teisę į kompensaciją, jeigu po sutarties nutraukimo atstovaujamasis turi esminės naudos iš dalykinių ryšių su klientais, kuriuos surado prekybos agentas ar su kuriais dėl prekybos agento gerokai padidėjo atstovaujamojo verslo mastas. Ieškovė nurodo, jog atsakovės Yang Ming, OLA Švedija ir OLA Lietuva turi esminės naudos iš klientų, kuriuos ieškovė surado per 5 metų laikotarpį ir kurie naudodamiesi ieškovės teikiamomis paslaugomis leido išpopuliarinti Yang Ming keltų liniją, plačiu mastu vykdyti konteinerių gabenimo paslaugas. Per 5 metų laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. ieškovė gavo 544 108,62 JAV dolerių, todėl vidutiniškai per 1 metus gaudavo 108 821,72 JAV dolerių agento komisinio atlyginimo. Todėl šią sumą (108 821,72 JAV dolerių) ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių.
  2. Pažymėtina, kad prekybos agento teisė į kompensaciją CK 2.167 straipsnio pagrindu nėra neterminuota. CK 2.167 str. 4 dalyje expressis verbis numatyta, kad prekybos agentas netenka teisės į kompensaciją, jeigu jis per vienerius metus nuo sutarties pasibaigimo nepraneša atstovaujamajam apie ketinimą šią teisę įgyvendinti. Šiuo atveju subagentavimo teisiniai santykiai pasibaigė 2014 m. kovo 13 d. OLA Švedija juos nutraukus. Atitinkamai, pagal CK 2.167 str. 4 dalį, terminas ieškovei pranešti OLA Švedija apie ketinimą įgyvendinti teisę į kompensaciją baigėsi 2015 m. kovo 13 d. Iki minėto termino pabaigos, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nebuvo pareikšta reikalavimo OLA Švedija kaip ieškovės atstovaujamajai, todėl ieškovė neteko teisės reikalauti kompensacijos sumokėjimo pagal CK 2.167 str. 1–3 dalis, kadangi praleistas imperatyvus naikinamasis 1 metų terminas.
  3. Ieškovės reikalavimas dėl minėtos kompensacijos priteisimo taip pat neatitinka CK 2.167 str. 2 dalies kriterijų ir prieštarauja CK 2.167 str. 5 daliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad CK 2.167 str. 2 ir 3 dalyse, įgyvendinančiose 1986 m. gruodžio 16 d. direktyvos 86/653/EEB 17 str. 2 dalies nuostatas, minėtos kompensacijos apskaičiavimo metodas detaliau nereglamentuotas. Kasacinio teismo praktikoje dėl kompensacijos pasibaigus sutarčiai pagal CK 2.167 str. 2 dalį ir jos apskaičiavimo kriterijų nesuformuota. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad apskaičiuodamas minėtą kompensaciją teismas turi teisę vadovautis rekomendacijomis, nurodytomis 1996 m. liepos 23 d. Europos Komisijos ataskaitoje dėl 1986 m. gruodžio 16 d. direktyvos 86/653/EEB 17 straipsnio taikymo (COM(96) 364) (toliau – Rekomendacijos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-5-684/2016).
  4. Rekomendacijose numatyta, kad kompensacija yra mokama už agento sukurtą pridėtinę vertę atstovaujamajam, t. y. surastus naujus klientus ar verslo išplėtimą su esamais klientais. Jeigu pridėtinė vertė nebuvo sukurta arba atstovaujamasis ateityje jokios naudos iš agento surastų klientų negaus, tai kompensacija neturi būti mokama. Be to, agentas turi būti atlikęs aktyvius veiksmus dėl atitinkamų klientų suradimo ir nepakanka vien to, kad klientai naudojosi atstovaujamojo paslaugomis, nes agentui, pavyzdžiui, buvo priskirta atitinkama teritorija, kurioje yra įsikūrę tam tikri klientai (žr. Rekomendacijų 1 dalį „The Indemnity System“).
  5. Rekomendacijose yra išskiriami keli kompensacijos apskaičiavimo etapai: 1-ojo etapo metu turi būti nustatytas agento surastų naujų klientų skaičius ir padidėjusios atstovaujamojo verslo apimtys su esamais klientais dėl agento veiklos, be to, turi būti įvertinas tikėtinas laikotarpis, kurį atstovaujamasis gaus naudą ateityje dėl agento vykdytos veiklos, taip pat turi būti įvertinta klientų migracija, kuri gali siekti net keliasdešimt procentų, turi būti atsižvelgta į vidutinę komerciniams sandoriams taikytiną palūkanų normą ir pan. 2-ojo etapo metu turi būti įvertinta, ar pirmojo etapo metu apskaičiuotos kompensacijos mokėjimas atitiktų teisingumo principą. 3-ojo etapo metu turi būti įvertina, ar ankstesnių etapų metu apskaičiuota kompensacija neviršija maksimalios kompensacijos dydžio, o jeigu viršija, kompensacija turi būti atitinkamai sumažinta iki maksimalios kompensacijos dydžio.
  6. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pripažįsta minėtų kriterijų taikymą, skaičiuojant mokėtinos kompensacijos dydį. Taigi, skaičiuojant kompensaciją pagal CK 2.167 str. 2 dalį, turi būti ne tik apskaičiuota vidutinė metinė prekybos agento atlyginimo suma, bet ši suma turi būti koreguojama (mažinama), atsižvelgiant į vidutinę komerciniams sandoriams taikytą palūkanų normą, migracijos koeficientą, atstovaujamojo naudos iš agento sudarytų sutarčių trukmę, be to, taip pat turi būti įvertintas pardavimo galios pasiskirstymas, nes tam tikrų klientų apsisprendimą naudotis atstovaujamojo paslaugomis gali būti lėmusi atstovaujamojo reputacija, jo teikiamų paslaugų kokybė, bet ne agento atlikti veiksmai. CK 2.167 str. 3 dalis nustato maksimalią galimą kompensaciją, t. y. galimas kompensacijos lubas, bet ne atstovaujamojo mokėtinos kompensacijos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nagrinėtų bylų pripažino, kad 20 procentų vidutinės metinės prekybos agento atlyginimo sumos dydžio kompensacija yra teisinga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-5-684/2016, 72–79 paragrafai). Šiuo konkrečiu atveju ieškovė minėtų aplinkybių iš viso neįrodinėjo, nors būtent ieškovei teko tokia pareiga, reikalaujant priteisti atitinkamą kompensaciją (CPK 178 str.).
  7. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra pasisakęs, kad 1986 m. gruodžio 16 d. direktyvos 86/653/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo“ 17 str. 2 dalyje nustatyta kompensacijos už klientus sistema yra sudaryta iš trijų etapų. Pirmajame iš šių etapų pirmiausia siekiama kiekybiškai įvertinti naudą, kurią atstovaujamasis gavo iš verslo su prekybos agento surastais klientais pagal šio straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas. Antrajame etape siekiama patikrinti, ar suma, kuri buvo apskaičiuota remiantis anksčiau aprašytais kriterijais, yra teisinga, atsižvelgiant į visas šiam atvejui būdingas aplinkybes, ypač į komisinius, kuriuos prarado prekybos agentas. Pagaliau trečiajame etape kompensacijos suma apribojama Direktyvos 17 str. 2 d. b punkte numatyta didžiausia suma, kuri svarbi tik tuo atveju, jeigu iš dviejų ankstesnių skaičiavimo etapų gauta suma ją viršija (žr. 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Quenon K. SPRL prieš Beobank SA ir Metlife Insurance SA, C-338/14, ECLI:EU:C:2015:795, 28 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-5-684/2016).
  8. CK 2.167 str. 2 dalies formuluotė ir atitinkamai direktyvos 17 str. 2 dalies aiškinimas akivaizdžiai reikalauja įrodyti, kad egzistuoja esminė nauda atstovaujamajam iš konkrečių prekybos agento surastų ar išvystytų klientų. Dėl to nėra galima teigti, kad prekybos agento teisė į kompensaciją yra besąlyginė ir egzistuoja visais atvejais. Prekybos agento veiklos naudingumas agentavimo teisinių santykių galiojimo metu nėra pagrindas kompensacijai gauti, pasibaigus komercinio atstovavimo teisiniams santykiams, nes už tokią veiklą yra mokamas komisinis atlyginimas agentavimo teisinių santykių galiojimo laikotarpiu. Kompensacija CK 2.167 str. 2 dalyje numatyta tvarka gali būti mokama tik įrodant konkrečią tęstinę naudą iš konkrečių klientų jau po agentavimo teisinių santykių nutraukimo. Šiuo konkrečiu atveju spręstina, kad ieškovė šios esminės OLA Švedija naudos neįrodė (CPK 178 str.). Ieškovės pateiktos klientų mokėjimų suvestinės atspindi tik laikotarpį iki subagentavimo teisinių santykių nutraukimo, tuo tarpu ieškovei nepateikus jokių kitų įrodymų, kurie leistų kiekybiškai įvertinti atstovaujamosios gautą naudą po agentavimo sutarties nutraukimo būtent iš ieškovės surastų konkrečių klientų, todėl ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo negali būti tenkinamas, nes nėra pagrįstas (CK 2.167 str. 2 d. ir CPK 178 str.).
  9. Ieškovė pareikštame ieškinyje neapskaičiavo konkretaus kompensacijos dydžio, kurį galbūt turėtų teisę gauti kaip buvusi subagentė, jeigu laiku dėl šios kompensacijos būtų kreipusis į OLA Švedija, su sąlyga, kad subagentavimo sutartis būtų buvusi nutraukta ne dėl ieškovės kaltės. Maksimalus kompensacijos dydis, remiantis Rekomendacijomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra aktualus tik vertinant jau apskaičiuotos konkrečios kompensacijos dydį (ar jis neturėtų būti mažinamas 3 etapo metu), bet jis savaime negali būti sutapatintas su atstovaujamojo mokėtina kompensacija, kuri turėtų būti apskaičiuota 1 ir 2 etapų metu. Ieškovės pareikštame ieškinyje visiškai nepagrįstai eliminuojami 1 ir 2 kompensacijos apskaičiavimo etapai, apsiribojant maksimalios kompensacijos apskaičiavimu, t. y. kompensacijos lubų apskaičiavimu (3 etapu). Kompensacijos apskaičiavimo 3 etapas ir jo metu atliekami veiksmai nepakeičia ir objektyviai negali pakeisti pirmųjų dviejų kompensacijos apskaičiavimo etapų, kurių metu turėtų būti apskaičiuotas kompensacijos dydis. Taigi, ieškovei eliminavus kompensacijos apskaičiavimo 1 ir 2 etapus, kurių metu turėtų būti apskaičiuota konkreti kompensacija, kompensacijos dydis pareikštame ieškinyje nebuvo iš viso apskaičiuotas ir dėl to objektyviai negali būti priteisiama ieškinyje nurodyta suma. Ieškovei nepagrindus, kokią konkrečią esminę naudą gavo OLA Švedija ar Yang Ming po subagentavimo teisinių santykių su ieškove nutraukimo iš ieškovės surastų klientų, ieškovė neturi teisės kaip buvusi subagentė reikalauti kompensacijos priteisimo.
  10. CK 2.167 str. 5 d. 2 punkte įtvirtinta, kad prekybos agentas neturi teisės į kompensaciją, jeigu agentavimo teisiniai santykiai nutraukti atstovaujamojo iniciatyva dėl prekybos agento kaltės. Šiuo atveju, kaip minėta, 2014 m. kovo 13 d. subagentavimo teisiniai santykiai OLA Švedija iniciatyva buvo nutraukti būtent dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo. Turėtina omenyje, kad teismo posėdžio 2017-05-09 metu atsakovių UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir Ola Overseas Liner Agencies AB vadovas L. H. C. paaiškino, jog subagento UAB „Overseas Baltic“ veiklą nutraukė įspėję apie tai prieš 1,5 mėnesio, nors dėl ieškovės padaryto pažeidimo jos veiklą galėjo nutraukti ir per vieną naktį. Sprendimą dėl subagento veiklos nutraukimo priėmė ne jo įmonė, o Taivano įmonė Yang Ming Marine Transport Corp. siekdama apsaugoti savo lėšas ir jo vadovaujamai įmonei davė nurodymą per 14 dienų išspręsti veiklos perėmimo klausimus. Turint omenyje aptartą, pabrėžtina, kad tarp šalių ginčo dėl subagentavimo sutarties nutraukimo teisėtumo nėra, dėl to OLA Švedija atliktas subagentavimo teisinių santykių nutraukimas laikytinas teisėtu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė atliko ne tik 2014 m. kovo 13 d. pranešime nurodytus neteisėtus veiksmus, bet po pranešimo gavimo ir toliau elgėsi neteisėtai, nevykdė teisėtų atstovaujamosios nurodymų bei neteisėtai sulaikė didžiules sumas, kurios buvo surinktos iš Yang Ming klientų, tokiu būdu padarė didelę žalą savo atstovaujamajai OLA Švedija (ieškovės veiksmų neteisėtumas, sulaikant iš Yang Ming klientų surinktas pinigines lėšas, konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-179-730/2018). Atitinkamai, kadangi subagentavimo teisiniai santykiai nutrūko dėl pačios ieškovės kaltės, ieškovė prarado teisę į kompensaciją ir CK 2.167 str. 5 d. 2 punkto pagrindu.
  11. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 108 821,72 JAV dolerių kompensacijos priteisimo, remiantis CK 2.167 str. 1-3 dalimis, atmestinas, nes yra pateiktas praleidus naikinamąjį vienerių metų terminą (CK 2.167 str. 4 d.), o tai neatitinka teisės į kompensaciją pagrindimui taikomų kriterijų (CK 2.167 str. 2 d.) ir yra negalimas pagal CK 2.167 str. 5 d. 2 punktą, nes anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad pati ieškovė yra kalta dėl subagentavimo teisinių santykių nutraukimo.

16Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 95 118,75 JAV dolerių nuostolių sumą dėl agentavimo sutarties nutraukimo, neįspėjus ieškovės prieš 4 mėnesius.

  1. Ieškovė reikalauja nuostolių priteisimo CK 2.167 str. 6 dalies pagrindu, nurodydama, kad juos patyrė dėl komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo, neįspėjus ieškovės prieš 4 mėnesius apie būsimą sutarties nutraukimą. CK 2.165 str. 1 d. 4 p. nustatyta, jog neapibrėžtam terminui sudaryta prekybos agento sutartis gali būti bet kurios šalies iniciatyva nutraukta, jeigu apie sutarties nutraukimą iš anksto prieš keturis mėnesius buvo pranešta kitai šaliai. Ieškovės reikalaujama priteisti nuostolių suma iš atsakovių sudaro 95 118,75 JAV dolerių, t. y. 4 mėnesių subagentės komisinių dydį (už 4 mėnesius, einančius po subagentavimo santykių nutraukimo, už kuriuos ieškovė būtų gavusi komisinį atlyginimą, jei nebūtų nutraukta subagentavimo sutartis).
  2. Spręstina, kad ieškovės nurodomas 4 mėnesių įspėjimo terminas nutraukiant agentavimo sutartį CK 6.165 str. 1 dalies 4 punkto pagrindu yra taikomas tik tais atvejais, kai neterminuota komercinio atstovavimo sutartis nutraukiama nesant prekybos agento kaltės (CK 2.165 str. 3d.). Šiuo nagrinėjamu atveju komercinio atstovavimo sutartis nutraukta dėl svarbių priežasčių, apie kurias nedelsiant buvo pranešta ieškovei, t. y. dėl ieškovės kaltės – ieškovei atlikus ne tik 2014 m. kovo 13 d. pranešime nurodytus neteisėtus veiksmus, bet ir po šio pranešimo gavimo jai ir toliau elgiantis neteisėtai, nevykdant teisėtų atstovaujamojo nurodymų (nepervedant klientams pinigų tiesiogiai į OLA Švedija banko sąskaitas, kaip buvo nurodyta 2014 m. kovo 13 d. pranešime), neteisėtai sulaikius didžiules iš Yang Ming klientų surinktas piniginių lėšų sumas (de facto tokias sumas pasisavinus) ir tokiu būdu padarius didelę žalą OLA Švedija (ieškovės veiksmų neteisėtumas, sulaikant iš Yang Ming klientų surinktas pinigines lėšas, konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-179-730/2018 (sprendimas neįsiteisėjęs)).
  3. Taigi, teismo vertinimu, kadangi, nagrinėjami subagentavimo teisiniai santykiai tarp OLA Švedija ir ieškovės nutraukti dėl ieškovės kaltės, CK 2.165 str. 4 dalis netaikoma ir dėl to ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti 95 118,75 JAV dolerių sumą kaip tariamų nuostolių atlyginimą pagal CK 2.167 str. 6 dalį, todėl ieškinio reikalavimas dėl 95 118,75 JAV dolerių nuostolių dėl agentavimo sutarties nutraukimo priteisimo, neįspėjus ieškovės prieš 4 mėnesius, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

17Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 19 084,62 JAV dolerių nuostolių sumą, kaip neapmokėtas prekybos agento išlaidas už mokesčius KKT.

  1. CK 2.167 str. 6 d. numato, jog prekybos agentas turi teisę į neapmokėtų prekybos agento išlaidų, kurias jis turėjo vykdydamas atstovaujamojo nurodymus, atlyginimą. Ieškovė nurodo, jog vykdydama subagentavimo veiklą, patyrė išlaidas už mokesčius KKT. Ieškovė nurodo, jog patyrė 17 984 Eur išlaidų už KKT teikiamas paslaugas, kurios nebuvo apmokėtos Yang Ming, nors PVM sąskaitos faktūros bendrai 54 924 Eur sumai buvo išrašytos ir pateiktos Yang Ming bendrovei.
  2. Bet koks reikalavimas atlyginti patirtas išlaidas turi būti pagrįstas įrodymais, kurie patvirtintų tokių išlaidų buvimo faktą. Atlyginamos gali būti tik realios ir tikrai patirtos išlaidos. Ieškovės 2014 m. kovo 31 d. ir 2014 m. gegužės 16 d. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta suma nesutampa su 2014 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodyme Nr. 327 (toliau – mokėjimo nurodymas) nurodyta suma. Mokėjimo nurodymu sumokėta suma – 20 816,12 Eur (t. y. 71 873,89 Lt), o minėtų ieškovės išrašytų sąskaitų bendra suma – 54 924,00 Eur (38 170 Eur + 16 754 Eur). Pabrėžtina, kad iš mokėjimo nurodymo paskirties nėra galima nustatyti, kokios KKT išrašytos sąskaitos faktūros apmokėtos. Mokėjimo paskirtyje esanti informacija ieškovės yra nurodoma vienašališkai ir savaime negali patvirtinti tokios informacijos teisingumo. Tik kompleksiškai įvertinus visus ieškovės atliktus mokėjimus KKT ir KKT išrašytas sąskaitas ieškovei, būtų galima nustatyti, kokios sąskaitos ieškovės buvo apmokėtos, o kokios sąskaitos iki šiol nėra tinkamai apmokėtos. Pažymėtina, kad ieškovė minėtos informacijos į bylą nepateikė, nors bylos nagrinėjimo metu klausimas dėl minėtų įrodymų pateikimo reikalingumo buvo iškeltas. Kadangi mokėjimo nurodymu buvo pervesta gerokai mažesnė suma, nei nurodyta Yang Ming išrašytose sąskaitose faktūrose, akivaizdu, kad ieškovė dalies KKT išrašytų sąskaitų faktūrų nėra iki šiol apmokėjusi ir reikalaudama išlaidų atlyginimo, be jokios abejonės, privalo įrodyti, kad atitinkamas KKT išrašytas sąskaitas faktūras tinkamai apmokėjo. Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų nėra galima nustatyti, kurios konkrečiai KKT sąskaitos ieškovės buvo apmokėtos ir ar tikrai KKT išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 3336, 3337, 3338 bei 3339, dėl kurių prašoma atlyginti išlaidas, buvo ieškovės realiai apmokėtos. Be to, mokėjimo nurodyme yra minimos dar šešios kitos KKT išrašytos sąskaitos. Ieškovei nepateikus išsamios informacijos apie KKT išrašytas sąskaitas ir visus ieškovės atliktus mokėjimus KKT, objektyviai nėra galimybės nustatyti, kokias konkrečiai sąskaitas ieškovė iš tikrųjų yra apmokėjusi, o kurios sąskaitos iki šiol nėra apmokėtos. Darytina išvada, kad iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti ieškovės pareikšto reikalavimo dėl 19 084,62 JAV dolerių išlaidų už KKT teikiamas paslaugas atlyginimo pagrįstumo. Tokiu atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), nes reikalaudama tam tikrų sumų priteisimo, ieškovė turi įrodyti ne tik tai, kad kita šalis turėjo pareigą atlyginti tam tikras išlaidas, bet ir įrodyti, kad tokių išlaidų kita šalis realiai nėra atlyginusi (CPK 178 straipsnis).
  3. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
  4. Turint omenyje tai, kas aptarta anksčiau, ieškovės reikalavimas dėl patirtų 19 084,62 JAV dolerių išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.). Ieškovė, reikšdama atsakovėms reikalavimą dėl KKT išlaidų atlyginimo, privalėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų, kad OLA Švedija, OLA Lietuva ar Yang Ming turėjo pareigą kompensuoti ieškovės sumokėtas sumas KKT (atlyginti ieškovės patirtas išlaidas), kad ieškovė yra realiai sumokėjusi atitinkamas sumas KKT, kurias pareikštu ieškiniu prašo atlyginti, ir kad OLA Švedija, OLA Lietuva ar Yang Ming ieškovės sumokėtų KKT sumų nėra kompensavusios.

18Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 22 950,63 JAV dolerių nuostolių sumą, kaip prekybos subagentės atlyginimą už 2014 m. balandžio mėnesį.

  1. Ieškovė nurodo, kad vadovaujantis CK 2.158 str. 1 d. ir 4 d. prekybos agentui už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį atstovaujamasis privalo mokėti prekybos agento atlyginimą. 2014-05-16 ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl komisinio atlyginimo už 2014 m. balandžio mėn. yra pateikta Yang Ming apmokėti. Ieškovė nurodo, kad dėl to, jog subagentavimo santykiai buvo nutraukti ir su ieškove neatsiskaityta, t. y. nesumokėtas subagentės atlyginimas už 2014 m. balandžio mėn., kas sudaro 22 950,63 JAV dolerių, ieškovė įgijo teisę reikalauti šių negautų sumų atlyginimo.
  2. Ieškovė savo reikalavimo teisę į 22 950,63 JAV dolerių dydžio komisinį subagentės atlyginimą kildina iš šių konteinerių gabenimo reisų: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) (šie konteinerių gabenimo reisai yra nurodyti ieškovės Yang Ming išrašytoje 2014 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. OSB2014 5328). Reikalaudama minėtos 22 950,63 JAV dolerių sumos už nurodytus konteinerių gabenimo reisus ieškovė pažymi, jog „2014-04-08 ir 2014-04-09 pervedė 77 664 JAV dolerių ir atitinkamai 18 900,61 JAV dolerių už pateiktą krovinio vežimo ataskaitą LFC 1414, tačiau Yang Ming už šiuos atliktus vežimus, atstovaujant Yang Ming, neapmokėjo“, dėl to kyla ieškovės teisė į prašomą priteisti komisinį subagentės atlyginimą.
  3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad beveik visi 2014 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ( - ) 5328 nurodyti reisai LFC 1414 ataskaitoje (kadangi jie vyko ne 2014 m. 14 savaitę) nebuvo minimi. Dėl to spręstina, kad ieškovės 2014 m. balandžio 8 d. ir 9 d. mokėjimai neturi nieko bendro su 2014 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ( - ) 5328 ir šioje sąskaitoje nurodyta didžiąja dalimi reisų. Pati ieškovė nėra tinkamai sumokėjusi frachto mokesčio už ieškinyje nurodytus gabenimo reisus, tačiau reikalauja, kad būtų apmokėta 2014 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OSB2014 5328. Manytina, kad ieškovė nepagrįstai susiejo 2014 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ( - ) 5328 nurodytus reisus su LFC 1414 ataskaita, kuri minima paskutiniuose ieškovės Yang Ming atliktuose mokėjimuose, kadangi tik keli sąskaitoje faktūroje nurodyti reisai buvo įtraukti į LFC 1414 ataskaitą. Vadinasi, ieškovės atliktas mokėjimas Yang Ming dėl LFC 1414 nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad už visus ieškinyje nurodytus krovinių gabenimo reisus ieškovės surinktas frachto mokestis buvo sumokėtas. Sulyginus 2014 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ( - ) 5328 minimus reisus su LFC 1414 ataskaitoje nurodytaisiais, galima pagrįstai teigti, kad ieškinyje nurodyti konteinerių gabenimo reisai nepateko į LFC 1414 ataskaitą.
  4. Pabrėžtina, kad ieškovė nėra tinkamai įvykdžiusi vieno iš esminių savo, kaip OLA Švedija pasitelktos subagentės, įsipareigojimų – nėra pervedusi iš Yang Ming klientų surinkto frachto mokesčių (de facto šias sumas pasisavino) (ieškovės veiksmų neteisėtumas, sulaikant iš Yang Ming klientų surinktas pinigines lėšas, konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-179-730/2018). Kadangi ieškovė pažeidė savo kaip subagentės pareigas, spręstina, jog neturi teisės reikalauti iš atsakovių atlyginimo už 2014 m. balandžio mėnesį.
  5. Turėtina omenyje, kad ieškovė 2014 m. balandžio mėn. paslaugų de facto jau nebeteikė. Pareikštame ieškinyje ji pripažįsta, kad ieškovei buvo panaikinta prieiga prie atitinkamų sistemų, kurios buvo būtinos paslaugoms teikti, pažymėjo, jog „buvo pašalinta prieiga prie Yang Ming krovinių gabenimo informacinės sistemos, o darbas be šios sistemos yra neįmanomas, nes teikti agentavimo paslaugas įmanoma tik dirbant prisijungus prie informacinės sistemos, įvedant naudojo identifikavimo duomenis bei slaptažodį, pašalinta iš KKT kompiuterinės sistemos, be kurios stebėti savo konteinerius, atsiimti konteinerius iš KKT, perduoti juos savo klientams ir atlikti kitus būtinus veiksmus yra neįmanoma“. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent ieškovė iki galo atliko visus formalumus, susijusius su konkrečių konteinerių pristatymu, o ne naujoji subagentė OLA Lietuva. Reikalaudama priteisti komisinį mokestį už atitinkamų konteinerių gabenimą, privalo įrodyti, kad iš klientų surinktas frachto mokestis dėl nurodytų konteinerių yra tinkamai sumokėtas OLA Švedija arba Yang Ming, ir kad būtent ieškovė, o ne naujoji subagentė OLA Lietuva sutvarkė visus formalumus dėl nurodytų konteinerių (CPK 178 str.). Pareiga įrodyti minėtas aplinkybes tenka būtent ieškovei, kadangi ieškovės teisės egzistavimas priklauso nuo šių aplinkybių egzistavimo.
  6. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl 22 950,63 JAV dolerių dydžio komisinio subagentės atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.) Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kas iki galo atliko visus formalumus, susijusius su atitinkamų konteinerių pristatymu klientams ir kad reikalaudama užmokesčio už konkrečių paslaugų suteikimą, apskritai suteikė atitinkamas paslaugas, kad įvykdė savo įsipareigojimus ir tinkamai sumokėjo frachto mokestį.

19Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 400 000 JAV dolerių nuostolių sumą, kaip investicijas į Yang Ming prekės ženklo vystymą ir plėtojimą.

  1. Ieškovė nurodo, kad vadovaujantis CK 2.165 str. 3 d., prekybos agentas turi teisę ir į kitų patirtų nuostolių atlyginimą. CK 2.167 str. 3 d. numato, kad kompensacijos sumokėjimas nepanaikina prekybos agento teisės pareikšti reikalavimą dėl kitų nuostolių, atsiradusių pažeidus sutartį, atlyginimo. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į nepriklausomą audito bendrovę Baker Tilly Baltics dėl kompensacijos už Yang Ming vardo ir prekės ženklo garsinimą ir Yang Ming verslo sukūrimą Lietuvoje bei jo plėtojimą kitose Rytų Europos rinkose įvertinimo. Audito bendrovė 2015 m. lapkričio 3 d. parengtoje ataskaitoje davė išvadą, kad Yang Ming verslo KKT tikroji rinkos vertė yra 2 800 000 JAV dolerių. Tuo tarpu ieškovės nuostoliai, susiję su Yang Ming verslo sukūrimu Lietuvoje, Yang Ming vardo bei prekės ženklo garsinimu nepriklausomos auditorių bendrovės Baker Tilly Baltic įvertinimo ataskaitoje įvertinti 2 800 000 JAV dolerių suma. Tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę jog ieškovė nuo 2009 m. iki 2014 m. kovo mėnesio galėjo atstovauti Yang Ming keltų linijai nekliudoma ir iš tos veiklos generavo pelną, ieškovė iš atsakovių prašo pusės šios sumos, t. y. 1 400 000 JAV dolerių.
  2. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti 1 400 000 JAV dolerių nuostolių sumą grindžiamas CK 2.165 straipsnio 3 dalimi (pareigos atlyginti patirtus nuostolius), tačiau ieškinyje jis suformuluotas kaip reikalavimas atlyginti ieškovės patirtas išlaidas dėl investicijų į Yang Ming prekės ženklo garsinimą. Turėtina omenyje, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų kokių nors, juo labiau konkretaus dydžio, išlaidų patyrimą dėl investicijų į Yang Ming prekės ženklo garsinimą. Ieškovė taip pat nepaaiškino, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu ji, kaip buvusi subagentė, turėtų įgyti teises į Yang Ming verslo dalį. Pagal CK 2.158 straipsnį, prekybos agentui yra mokamas atlyginimas už prekybos agento veiklą, į kurią ir įeina ieškovės nurodomi veiksmai – vardo garsinimas, prekės ženklo plėtojimas agentavimo teritorijoje. Ieškovė neginčija, kad už veiklą jai buvo mokamas komisinis atlyginimas.
  3. CK 2.165 str. 3 dalyje įvirtinta, kad šalis, nutraukusi sutartį be kitos šalies sutikimo ir pažeidusi išankstinio pranešimo apie sutarties nutraukimą terminus, privalo kitai šaliai atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius. Akivaizdu, kad šiomis nuostatomis įtvirtintas nuostolių atlyginimo ir jų reikalavimo mechanizmas taikomas tik tose situacijose, kai agentavimo teisiniai santykiai yra nutraukiami neteisėtai, tinkamai neįspėjus kitos sutarties šalies. Šiuo atveju, kaip ne kartą minėta, subagentavimo teisiniai santykiai tarp OLA Švedija ir ieškovės buvo nutraukti dėl ieškovės kaltės, ieškovei pakartotinai nevykdant atstovaujamosios OLA Švedija nurodymų. Atitinkamai, nutraukus subagentavimo sutartį dėl ieškovės kaltės, CK 2.165 straipsnio nuostatos, įskaitant ir 3 dalį, kuri numato atitinkamą reikalavimo teisę, negali būti taikomos.
  4. Teismas turi omenyje, kad Baker Tilly Baltics 2015 m. lapkričio 3 d. parengtoje ataskaitoje, kuria ieškovė grindžia ir iš kurios kildina savo reikalavimo teisę į 1 400 000 JAV dolerių dydžio sumą, nurodyta, jog pateikti skaičiavimai yra paremti Šanchajaus konteinerinių frachtų indeksu (angl. SCFI – Shanghai Containerized Freight Index). Minėtas SCFI indeksas atspindi atskirų maršrutų krovinių, gabenamų iš Šanchajaus į pagrindinius maršrutų uostus, tarifus. Europoje tai būtų krovinių gabenimas iš Šanchajaus į Hamburgą, Antverpeną, Filikstou ir Havre uostus. Kaip matyti iš byloje esančių važtaraščių, ieškovei veikiant kaip subagentei, konteineriai buvo gabenami ir į Šanchajų, ir į Honkongą, dalis krovinių buvo eksportuojama iš Lietuvos. Pažymėtina, kad konteineriai iš Klaipėdos uosto nėra gabenami pačios Yang Ming laivais, pirmiausia jie turi būti pristatyti į pagrindinius Europos uostus. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės kartu su 2017 m. vasario 14 d. prašymu pateiktos Unifeeder išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei važtaraščiai, kad dėl krovinių gabenimo į ir iš pagrindinių maršrutų uostų patiriamos papildomos išlaidos, kuriose neatsispindi tikrosios sąsajos su Šanchajaus konteinerinių frachtų indeksu. Atsižvelgiant į tai kas aptarta manytina, jog yra pagrindas spręsti, kad SCFI negalėjo būti naudojamas ataskaitoje pateikiamiems skaičiavimams atlikti, kadangi jis yra susijęs tik su krovinių eksportu iš Šanchajaus (neturi nieko bendro su importu į Šanchajų iš kitų valstybių), yra susijęs tik su pagrindiniais maršrutų uostais (neturi nieko bendro su Klaipėdos uostu ir neatspindi išlaidų, patiriamų dėl krovinių gabenimo iš Klaipėdos uosto į pagrindinius maršrutų uostus ir iš pagrindinių maršrutų uostų į Klaipėdą), nėra susijęs su krovinių gabenimu iš kitų uostų nei Šanchajus, be to, į kitus uostus nei Šanchajus.
  5. Ataskaitoje nurodytas vidutinis 1 100 JAV dolerių už TEU frachto įkainis apskaičiuotas remiantis neišsamiais SCFI duomenimis. Ataskaita yra parengta 2015 m. lapkričio 3 d., bet apskaičiuojant 2013 m. vidutinį frachto įkainį atsižvelgiama tik į 2013 metų pirmąsias 29 savaites, bet ne į visus 2013 metus. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančios SCFI diagramos, 2013 m. spalio mėnesį frachtas į pagrindinius maršrutų uostus iš Šanchajaus sumažėjo beveik iki 650 JAV dolerių, todėl toks skaičiavimas įtraukiant ne visus metus, bet tik jų dalį, kuri konkrečioje situacijoje yra palankesnė, negali būti laikomas objektyviu skaičiavimu.
  6. Ataskaitoje pateikiami skaičiavimai paremti 11 415 TEU kiekiu (1 TEU yra dvidešimties pėdų ilgio konteinerio ekvivalentas, o 2 TEU yra keturiasdešimties pėdų ilgio konteinerio ekvivalentas), kuris apima ir eksportuotą TEU kiekį. Tačiau kartu su ataskaita nėra pateikta įrodymų, kurie leistų patikrinti, ar nurodyti išvesties duomenys (t. y. TEU kiekis) yra teisingi. Pažymėtina, kad SCFI atspindi frachto įkainio dydį tik gabenant iš Šanchajaus uosto į pagrindinius maršrutų uostus, bet ne į Šanchajaus uostą (t. y. indeksas yra susijęs tik su eksportu iš Šanchajaus uosto ir importu į kitas valstybes). Vadinasi, atliekant bet kokius skaičiavimus su SCFI, turi būti skaičiuojami tik importuoti į kitas valstybes TEU, nes iš kitų valstybių eksportuoti TEU nėra susiję su SCFI indeksu.
  7. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktoje Baker Tilly Baltics parengtoje ataskaitoje pateikiami skaičiavimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ar įrodymais, o išvesties duomenys, kuriais pagrįsti ataskaitos skaičiavimai, nėra objektyvūs ar susiję su ieškovės vykdyta veikla Lietuvoje. Nors ataskaitoje nurodoma, kad Yang Ming veiklos KKT rinkos vertė 2013 metų pabaigoje buvo 2 800 000 JAV dolerių, tačiau akivaizdu, jog šis įvertinimas nėra susietas su ieškovės faktiniais veiksmais, kurie pagrįstų, kad ieškovės atlikti konkretūs subagentavimo veiksmai, už kuriuos ieškovei nebūtų atlyginta komisiniu mokesčiu pagal susitarimą, būtų susiję priežastiniu ryšiu su ataskaitoje nurodoma Yang Ming veiklos KKT rinkos verte, todėl remtis ataskaitoje pateikta informacija objektyviai nėra įmanoma. CPK 178 straipsnis reikalauja įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus spręstina, kad ieškovė pareikšto 1 400 000 JAV dolerių dydžio reikalavimo remdamasi auditoriaus pateiktais duomenimis, kurie teismo nepripažintini objektyviais, neįrodė. Kita vertus, ieškovė patirtus nuostolius įvardija ne kaip žalą, bet kaip investicijas į Yang Ming prekės ženklą, vardą ir Yang Ming paslaugų vystymą kainą, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų tokių investicijų faktą ar dydį, nepateikia (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į aptartą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 400 000 JAV dolerių išlaidas taip pat atmestinas, nes nepagrįstas.

20Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

  1. Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

21Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
  2. Ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
  3. Kadangi šioje byloje, pateikdama teismui ieškinį, ieškovė turėjo sumokėti 9 416,25 Eur žyminį mokestį, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovei žyminio mokesčio 3 416,25 Eur dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 3 416,25 Eur priteistina valstybei.
  4. Atsakovė Yang Ming Marine Transport Corp. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
  5. Atsakovės UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir Ola Overseas Liner Agencies AB pateikė bylinėjimosi išlaidų suvestinę, iš kurios matyti, kad atsakovių bylinėjimosi išlaidas sudaro 37 094,48 Eur atstovavimo išlaidos, 2 956,22 Eur dokumentų vertimo išlaidos, 71 Eur už atskiruosius skundus. Prie suvestinės yra pateikti šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai bei atstovavimo išlaidas pagrindžiančios detalizacijos.
  6. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų išlaidų rūšių, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovė teikė į bylą procesinius dokumentus bei jų vertimus, pateikti vertimų išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai, iš kurių matyti, jog vertimo išlaidas sudaro 2 956,22 Eur, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis.
  7. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
  8. Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.
  9. Atsakovės prašo priteisti 37 094,48 Eur atstovavimo išlaidų. Įvertinus pateiktus įrodymus apie patirtas atstovavimo išlaidas bei pateiktas detalizacijas, vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, darytina išvada, jog atsakovių patirtas atstovavimo išlaidas yra pagrindas mažinti. Iš atsakovių pateiktų sąskaitų faktūrų bei detalizacijų nustatyta, kad pagal 2016-05-10 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 16-0489 už paaiškinimo parengimą prašoma priteisti 1 037,50 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už paaiškinimo parengimą gali būti 299,20 Eur (Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 748), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas rengiant paaiškinimą mažintinos iki 299,20 Eur. Pagal 2016-06-14 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 16-0608 už prašymo ir atskirojo skundo parengimą prašoma priteisti 987,50 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už prašymo ir atskirojo skundo parengimą gali būti 598,40 Eur (Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 748, Rekomendacijų 8.15p., 0,4 x 748), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas rengiant prašymą ir atskirąjį skundą mažintinos iki 598,40 Eur. Pagal 2016-07-12 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 16-0707 už atsiliepimo į ieškinį parengimą, prašymo parengimą prašo priteisti – 3 149,17 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už atsiliepimo į ieškinį ir prašymo parengimą gali būti 2 169,20 Eur (Rekomendacijų 8.2 p., 2,5 x 748, Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 748), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį ir prašymą mažintinos iki 2 169,20 Eur. Pagal 2016-08-03 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 16-0766 už paaiškinimo ir prašymo parengimą prašo priteisti – 1 136,15 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už paaiškinimo ir prašymo parengimą gali būti 598,40 Eur (Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 748 x 2), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas rengiant paaiškinimą ir prašymą mažintinos iki 598,40 Eur. Pagal 2016-11-11 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 16-1121 už atsiliepimo į ieškinį parengimą 2 vnt., priedų prie ieškinio parengimą, atsiliepimo į prašymą parengimą prašo priteisti – 4 686,66 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už atsiliepimo į ieškinį parengimą 2 vnt., priedų prie ieškinio parengimą, atsiliepimo į prašymą parengimą gali būti 4 362,65 Eur (Rekomendacijų 8.2 p., 2,5 x 793,30 x 2, Rekomendacijų 8.17 p., 0,1 x 793,30, Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 793,30), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį 2 vnt., priedus prie ieškinio, atsiliepimą į prašymą mažintinos iki 4 362,65 Eur. Pagal 2016-12-13 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 16-1204 už atskirojo skundo parengimą, paaiškinimų parengimą 2 vnt. prašo priteisti – 1 875,00 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už atskirojo skundo parengimą, paaiškinimų 2 vnt. parengimą gali būti 951,96 Eur (Rekomendacijų 8.15 p., 0,4 x 793,30, Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 793,30 x 2), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas rengiant atskirąjį skundą ir paaiškinimus 2 vnt. mažintinos iki 951,96 Eur. Pagal 2017-01-10 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 17-0060 už prašymo ir paaiškinimo parengimą prašo priteisti – 1 300,00 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už prašymo ir paaiškinimo parengimą gali būti 634,64 Eur (Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 793,30 x 2), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas rengiant prašymą ir paaiškinimą mažintinos iki 634,64 Eur. Pagal 2017-03-07 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 17-0192 už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 9,25 val. prašo priteisti – 1 500,00 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 9,25 val. gali būti 761,09 Eur (Rekomendacijų 8.19 p., 0,1 x 822,80 x 9,25), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas pasirengiant ir atstovaujant teismo posėdyje 9,25 val. mažintinos iki 761,09 Eur. Pagal 2017-04-12 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 17-0346 už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 8 val. prašo priteisti – 1 200,00 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 8 val. gali būti 658,24 Eur (Rekomendacijų 8.19 p., 0,1 x 822,80 x 8), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas pasirengiant ir atstovaujant teismo posėdyje 8 val. mažintinos iki 658,24 Eur. Pagal 2017-05-15 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 17-0450 už dokumentų analizę 4 val., paaiškinimo ir prašymo parengimą prašo priteisti – 2 550,00 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už dokumentų analizę 4 val., paaiškinimo ir prašymo parengimą gali būti 981,12 Eur (Rekomendacijų 8.19 p., 0,1 x 817,60 x 4, Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 817,60 x 2), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas analizuojant dokumentus 4 val., parengiant paaiškinimą ir prašymą mažintinos iki 981,12 Eur. Pagal 2017-06-13 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 17-0543 už paaiškinimų parengimą 2 vnt., dokumentų analizę 5 val., pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 21 val. ir prašo priteisti – 5 080,00 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už paaiškinimų parengimą 2 vnt., dokumentų analizę 5 val., pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 21 val. gali būti 2 779,84 Eur (Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 817,60 x 2, Rekomendacijų 8.19 p., 0,1 x 817,60 x 26), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas analizuojant dokumentus 5 val., parengiant paaiškinimus 2 vnt. ir pasirengiant ir atstovaujant teismo posėdyje 21 val. mažintinos iki 2 779,84 Eur. Pagal 2017-07-14 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 17-0644 už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 11,5 val., prašymo parengimą, dokumentų analizę, kt. dokumentų rengimą prašo priteisti – 3 680,00 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 11,5 val., prašymo parengimą, dokumentų analizę, kt. dokumentų rengimą gali būti 1 349,04 Eur (Rekomendacijų 8.19 p., 0,1 x 817,60 x 11,5, Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 817,60, Rekomendacijų 8.17 p., 0,1 x 817,60), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas pasirengiant ir atstovaujant teismo posėdyje 11,5 val., analizuojant dokumentus, parengiant prašymą ir kt. dokumentą mažintinos iki 1 349,04 Eur. Pagal 2017-08-08 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 17-0712 už atskirojo skundo parengimą prašo priteisti – 1 512,50 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už atskirojo skundo parengimą gali būti 335,48 Eur (Rekomendacijų 8.15 p., 0,4 x 838,70), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas parengiant atskirąjį skundą mažintinos iki 335,48 Eur. Pagal 2017-10-12 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 17-0853 už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 15 val., prašymo parengimą prašo priteisti– 2 662,50 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 15 val., prašymo parengimą gali būti 1 616,52 Eur (Rekomendacijų 8.19 p., 0,1 x 850,80 x 15, Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 850,80), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas parengiant prašymą ir pasirengiant ir atstovaujant teismo posėdyje 15 val. mažintinos iki 1 616,52 Eur. Pagal 2017-12-11 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 17-1048 už dokumentų analizę 3 val. prašo priteisti – 462,50 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už dokumentų analizę 3 val. gali būti 255,24 Eur (Rekomendacijų 8.19 p., 0,1 x 850,80 x 3), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas analizuojant dokumentus 3 val. mažintinos iki 255,24 Eur. Pagal 2018-03-19 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 18-0220 už paaiškinimo, atsikirtimo parengimą, dokumentų analizę 0,5 val. prašo priteisti – 1 200,00 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už paaiškinimo, atsikirtimo parengimą, dokumentų analizę 0,5 val. gali būti 752,08 Eur (Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 884,80 x 2, Rekomendacijų 8.19 p., 0,1 x 884,80 x 0,5), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas analizuojant dokumentus 0,5 val., parengiant paaiškinimą ir atsikirtimą mažintinos iki 752,08 Eur. Pagal 2018-04-12 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 18-0278 už dokumentų analizę 1,5 val. prašo priteisti – 225,00 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už dokumentų analizę 1,5 val. gali būti 132,72 Eur (Rekomendacijų 8.19 p., 0,1 x 884,80 x 1,5), todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas analizuojant dokumentus 1,5 val. mažintinos iki 132,72 Eur.
  10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstomis pripažintinos atsakovių atstovavimo išlaidos, kurios sudaro 22 085,82 Eur, todėl iš ieškovės ši suma ir priteistina atsakovėms „OLA Overseas Liner Baltic“ ir Ola Overseas Liner Agencies, po 12 556,52 Eur kiekvienai iš jų.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259?270 straipsniais, teismas

Nutarė

23ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“ ieškinį atmesti.

24Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“ atstovo advokato V. V. prašymo sustabdyti civilinės bylos e2-257-459/2018 nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašant priimti preliminarų nutarimą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimais, netenkinti.

25Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“, juridinio asmens kodas ( - ), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „OLA Overseas Liner Baltic“, juridinio asmens kodas 303264403, 12 556,52 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

26Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“ atsakovei akcinei bendrovei Ola Overseas Liner Agencies, juridinio asmens kodas ( - ), 12 556,52 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

27Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“, juridinio asmens kodas ( - ), 3 416,25 Eur žyminį mokestį valstybei.

28Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Overseas Baltic“... 5. Teismas... 6. k o n s t a t a u o j a :... 7. Ieškinys netenkintinas.... 8. Prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą atmestinas. 9. 86/653/EEB nuostatų aiškinimo.
  2. Lietuvos Respublikos civilinio... 10. Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo. 11. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.
    1. CPK 178... 12. Dėl nurodymo sustabdyti Yang Ming konteinerių išdavimą ieškovei. 13. Dėl ieškovės pašalinimo iš Yang Ming duomenų sistemos ir KKT... 14. Dėl Yang Ming keltų linijos ieškovės siųstų elektroninių laiškų bei... 15. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 108 821,72 JAV dolerių dydžio... 16. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 95 118,75 JAV dolerių nuostolių sumą... 17. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 19 084,62 JAV dolerių nuostolių sumą,... 18. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 22 950,63 JAV dolerių nuostolių sumą,... 19. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 400 000 JAV dolerių nuostolių sumą,... 20. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
      1. Klaipėdos... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
        1. Šaliai,... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259?270... 23. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“ ieškinį... 24. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“ atstovo... 25. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“,... 26. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“... 27. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“,... 28. Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...