Byla 2S-14-516/2011
Dėl skolos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Petro Jaržemskio,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kredito unijos „Taupyklė“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Kredito unijos „Taupyklė“ ieškinį atsakovams A.Z. ir A.Z. dėl skolos išieškojimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Ieškovas kredito unija „Taupyklė“ 2010-06-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų A.Z. ir A.Z. priteisti 19950 Lt skolos, 9703,42 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, jog pagal 2008-05-30 savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 580 atsakovas A.Z. pasiskolino iš kredito unijos „Taupyklė“ 21000 Lt. ir įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2013-05-30. Atsakovas A.Z. nurodytas laiduotoju. 2009-05-30 su atsakovais buvo sudarytas tvarkaraštis prie 2008-05-30 savitarpio paskolos ir laidavimo sutarties Nr. 580, pagal kurį paskola turėjo būti grąžinama periodiniais mokėjimais po 410 Lt. kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2009 m. birželio mėnesio.

6Ieškovas pareiškime taip pat pažymėjo, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra ( - ), tačiau pareiškimas Visagino miesto apylinkės teismui pateikiamas vadovaujantis Sutarties 4.3. punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, visi ginčai pirma instancija sprendžiami teisme pagal „Unijos“ buveinę.

7Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo kredito unijos „Taupyklė“ ieškinį, kaip neteismingą Visagino miesto apylinkės teismui.

8Teismas pažymėjo, byloje pateikta Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis Nr. 580, sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio finansinių paslaugų teikimu (ieškovo), ir fizinių asmenų (atsakovų), kuria kreditorius atlygintinai įsipareigojo suteikti skolininkui kreditą, o šis įsipareigojo gautą sumą grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal Sutarties dalyką, šalių ypatumus sudaryta sutartis teismo laikoma vartojimo sutartis, o skolininkas – vartotojas.

9Teismas nurodė, jog byloje iškilo būtinumas ex officio įvertinti Sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo. Nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai.

10Atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą (Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija)), priimtą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas; į tai, kad teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, todėl byloje pateiktos Sutarties 8.1. punktą teismas ex officio vertino kaip nesąžininga sutarties sąlyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Kadangi Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgdamas į tai, kad vartotojas gyvena ne Visagino miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, teismas laikė, jog šio ginčo sprendimas Visagino miesto apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

11Atskiruoju skundu ieškovas Kredito unija „Taupyklė“ prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2010-06-03 nutartį panaikinti.

12Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pagal CPK 32 str. 1 d. šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Teigia, jog šiame ir jokiame kitame įstatyme nenumatyta, kad su fiziniu asmeniu toks susitarimas negalimas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė Lietuvos įstatymų prasmę ir nustatė iš esmės naują normą, priėjęs išvados, kad standartinėse sutartyse su fiziniais asmenimis nustatyta išimtis dėl ginčo teritorinio teismingumo yra nesąžininga ir negalioja. Pagal CK 6.188 str. 1 d. tik vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis, sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažindamas 2008-05-30 savitarpio paskolos ir laidavimo sutarties 4.3 p. numatytą sąlygą nesąžininga, pažeidė CK 6.188 str. reikalavimus, o būtent:
  1. pripažino sutarties sąlygą nesąžininga be vartotojo reikalavimo ir ne teismo tvarka;
  2. pripažino sutarties sąlygą nesąžininga, nenurodydamas kokiems sąžiningumo kriterijams ji prieštarauja, nenurodydamas kodėl mano, jog atsakovai negalėjo daryti įtakos sutarties sąlygoms;
  3. pripažino sutarties sąlygą nesąžininga, neatsižvelgdamas į sutartyje numatytų prekių ar paslaugų prigimtį bei visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes ir visas kitas tos sutarties sąlygas.
  1. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios šalys yra specifinės: kredito unija ir kredito unijos narys. Teigia, jog kredito unijos nariai yra unijos dalyviai, o ne šiaip pašaliniai asmenys iš gatvės, nieko nežinantys apie teikiamas paslaugas ir paslaugų teikimo sąlygas. Atsakovų įvertinimo išvadose atsakovai pasirašė, kad supažindinti su sąlygomis paskolai gauti. Taigi visos paskolos sutarties sąlygos su atsakovais buvo individualiai aptartos prieš sudarant sutartį. Apelianto nuomone, atsakovai, nesutikdami su sutarties sąlygomis galėjo teikti prašymą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tačiau jokio prašymo nepateikė. Kaip kredito unijos narys atsakovas A.Z. turi teisę balsuoti unijos susirinkimuose ir dalyvauti jame, teikti prašymus dėl darbotvarkės ir tipinių sutarčių sąlygų. Apelianto teigimu, tai irgi patvirtina, kad atsakovai gali daryti įtaką sutarties sąlygoms;
  2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje iškilusį ginčą vertino kaip iš esmės analogišką civilinei bylai tarp mobilaus ryšio operatoriaus ir ryšio paslaugų naudotojo. Teigia, jog nutartyje nurodyta, kad vartotojas mobiliojo ryšio paslaugų sutartį sudarė prisijungimo būdu, buvo priverstas sutikti su verslininko parengtomis sąlygomis, negalėjo jai daryti įtakos. Tuo tarpu 2008-05-30 savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis sudaryta individualiai su atsakovais, o ne prisijungimo būdu. Apelianto nuomone, šios sutartys iš esmės yra skirtingos. Teigia, jog kredito teikimas yra susijęs su kredito negrąžinimo rizika ir su tuo susijusiomis papildomomis darbo laiko ir lėšų bylinėjimosi išlaidomis. Todėl ieškovas yra nustatęs sutartyse tokią išimtį, nes pagal savo buveinę gali bandyti spręsti bylas, nesamdydamas advokatų. Bylinėjimasis kituose Lietuvos rajonuose, ar net kitose valstybėse kainuotų Unijai žymiai daugiau. Be to, pinigus atsakovai gavo Visagine, gyvena ( - ) rajone, kuris ribojasi su Visaginu, o atsakovas A.Z. yra kredito unijos narys. Tai reiškia, kad į susirinkimus jis privalo vykti į Visaginą ir tai nėra nesąžininga. Todėl nepagrįsta manyti, kad nesąžininga yra sąlyga dėl teismingumo.

13Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

14Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo šalis siejančių teisinių santykių pobūdį, tinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sąlygos aiškinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimą dėl standartinės vartojimo sutarties sąlygos, nustatančios sutartinį teismingumą, atitikties sąžiningumo kriterijams ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

17Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo.

18Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d.). Tačiau šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą, bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimą.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei atkreipęs dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-141/2006; nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-211/2008). Nacionalinio teisėjo teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs ETT sujungtose bylose Océano Grupo Editorial et Salvat Editores (2000-06-27 Sprendimas, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941, 26, 29, 32 punktai).

20Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai. Todėl aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str. – 6.195 str.), bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d. ir 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1137/2002).

21Nagrinėjamu atveju ieškovas Kredito unija „Taupyklė“ pareiškė ieškinį Visagino miesto apylinkės teismui pagal Savitarpio paskolos ir laidavimo sutarties 4.3 p., t. y. pagal ieškovo Kredito unijos „Taupyklė“ buveinės vietą. Pirmosios instancijos teismas, ex officio įvertinęs Sutarties 4.3 p. dėl sutartinio teismingumo, nustatė, kad vartotojai A.Z. ir A.Z. (atsakovai) prisijungė prie standartinės paslaugų teikimo sutarties, t. y. vartotojai (atsakovai) buvo priversti sutikti su verslininko (ieškovo) iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdami galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, todėl Sutarties punktą dėl teismingumo ex officio vertino kaip nesąžiningą Sutarties sąlygą.

22Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia nustatyta standartinės Sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungė vartotojai A.Z. ir A.Z. (atsakovai) suvaržo vartotojų teises ginti savo pažeistus interesus, todėl byla pagal ieškovo ieškinį turi būti nagrinėjama pagal vartotojų gyvenamąją vietą. Ši išvada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-5-62/2010; 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-6-520/2010; 2010-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-129-520/2010; ir kt.).

23Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik esant paties vartotojo pretenzijoms, bet ir teismas turi teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

24Atsižvelgiant į tai, kad nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė ieškovas, minėta nuostata standartinė, ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, jog su atsakovais ši sąlyga dėl sutartinio teismingumo buvo aptarta individualiai, darytina išvada, kad atsakovai tiesiog prisijungė prie Sutarties, neturėdami galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui, ši sąlyga pažeidžia vartotojų teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šia Sutarties sąlyga dėl teismingumo.

25Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, t.y. ex officio patikrinęs ir nustatęs, kad ieškovo su atsakovu sudarytos sutarties 4.3 p. numatyta standartinė sąlyga spręsti ginčą pagal ieškovo buveinę yra nesąžininga, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytą pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais.

26Kiti apelianto atskirojo skundi argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas A.Z., būdamas kredito unijos nariu, turėjo galimybę per priimamus sprendimus daryti įtaką standartinėms sutarčių sąlygoms, jų turiniui.

27Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Visagino miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.

28Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 3,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš ieškovo Kredito unijos „Taupyklė“ priteistina 3,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

30Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Priteisti iš ieškovo Kredito unijos „Taupyklė“ 3 (tris) litus 80 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 4. Ieškovas kredito unija „Taupyklė“ 2010-06-02 kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovas nurodė, jog pagal 2008-05-30 savitarpio paskolos ir laidavimo... 6. Ieškovas pareiškime taip pat pažymėjo, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra (... 7. Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė... 8. Teismas pažymėjo, byloje pateikta Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis... 9. Teismas nurodė, jog byloje iškilo būtinumas ex officio įvertinti Sutarties... 10. Atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą (Nr.... 11. Atskiruoju skundu ieškovas Kredito unija „Taupyklė“ prašo Visagino... 12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Pagal... 13. Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.... 14. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo... 17. Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia... 18. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą,... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą... 20. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovas Kredito unija „Taupyklė“ pareiškė... 22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 23. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant apginti silpnesniosios sutarties... 24. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė... 25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 26. Kiti apelianto atskirojo skundi argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 28. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 30. Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį palikti... 31. Priteisti iš ieškovo Kredito unijos „Taupyklė“ 3 (tris) litus 80 centų...