Byla e2S-1366-450/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš skolininko A. T. 628,83 Eur skolos, 176,44 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB Legal Balance ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo; grąžino ieškovui 18 Eur žyminį mokestį ir išaiškino, kad ieškovas turi teisę kreiptis su ieškiniu į Kupiškio rajono apylinkės teismą.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinio reikalavimą kildina iš tarp pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2017 m. sausio 10 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. 11668 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui 24 mėnesių terminui buvo išnuomotas televizorius Samsung UE49K5502AKXXH, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsižvelgiant į Sutarties dalyką ir jos šalių ypatumus – Sutartis sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio finansinių paslaugų teikimu, ir fizinio asmens, teismas Sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis), o atsakovą laikė vartotoju (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis).
  3. Ieškovas vadovaudamasis Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Kitos sąlygos“ įtvirtinta nuostata, kad jeigu Sutarties šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar jos reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą, ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
  4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė pradinis kreditorius, kurio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą perėmė ieškovas, minėta nuostata standartinė, darė išvadą, kad atsakovas tiesiog prisijungė prie Sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui. Taigi darė išvadą, kad standartinė Teismo vertinimu, Sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungė vartotojas (atsakovas), suvaržo vartotojo teises ginti savo pažeistus interesus, todėl byla pagal ieškovo ieškinį turi būti nagrinėjama pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Šią išvadą teismas darė remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo 2009-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010-01-06 nutartis civilinėje byloje 2S-5-62/2010; 2010-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-6-520/2010; 2010-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-129-520/2010; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-14-516/2011; 2011-08-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1146-603/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje 2S-1483-656/2011; ir kt.).
  5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo gyvenamąją vietą nurodo ( - ), todėl ieškinys reikštinas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kuri yra Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų veiklos teritorijoje.
  6. Atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą paaiškėjo, kad ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, teismas ieškinį atsisakė priimti ir ieškinį grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), išaiškinant ieškovo teisę kreiptis su ieškiniu į Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.
  7. Teismas ieškovui grąžino jo sumokėtą žyminį mokestį.

3III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4

  1. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Legal Balance“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui.
    1. Apeliantas, teikdamas ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo, kartu su ieškiniu pateikė pradinio kreditoriaus UAB Be kredito ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties Nr. 11668 kopiją. Nuomos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „KITOS SĄLYGOS“, pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė, kad jeigu nuomos sutarties šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar jos reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal Nuomotojo (šiuo atveju – Pradinio kreditoriaus) buveinės registracijos vietą.
    1. Tarp apelianto ir pradinio kreditoriaus buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2017/07/05, kurios 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad pradinis kreditorius naujajam kreditoriui visus reikalavimus į skolininkus perleidžia nuo 2017 m. liepos 4 d. ir nuo tos dienos visos pagal Reikalavimo perleidimo sutartį perleidžiamos reikalavimo teisės pilna savo apimtimi priklauso apeliantui.
    2. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nežinoma, ar konkretus vartotojas, sudarydamas sutartį prisijungimo būdu, tinkamai suprato šią sąlygą, ar pats vartotojas mano, kad sutarties sąlyga dėl teismingumo pažeidžia jo teises ir pan. Ieškinio priėmimo stadijoje sutarties sąlygą dėl teismingumo a priori vertinti kaip nesąžiningą bet kurio vartotojo atžvilgiu būtų neprotinga ir neatsakinga dėl to, jog, atsisakius priimti ieškinį pagal vartojimo sutartyje pasirinktą teritorinį teismingumą ir iškėlus bylą vartotojo gyvenamosios vietos teisme, vartotojas gali pareikšti, kad jis nelaiko šios sąlygos nesąžininga, nes jam patogiau bylinėtis ne gyvenamosios vietos, bet sutartyje pasirinktame teisme, ir būtent dėl to į sutartį buvo įrašyta sąlyga dėl kitokio teritorinio teismingumo.

5IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
  3. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo, atsisakyta priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  4. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl jų ginčų teismingumo (CPK 32 straipsnis).
  5. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai kildinami iš 2017 m. sausio 10 d. Nuomos sutarties Nr. 11668, kurios dalyje „Kitos sąlygos“, be kita ko, nustatyta, kad bet kokie ginčai, kylantys iš šios Sutarties ar susiję su ja, sprendžiami šalių derybų būdu, o jeigu to nepavyksta padaryti – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme pagal Nuomotojo buveinės registracijos vietą. Ieškovas, 2017 m. liepos 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017/07/05 iš pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ perėmęs visas kreditoriaus (Nuomotojo) teises ir pareigas pagal pirmiau nurodytą 2016 m. rugpjūčio 23 d. Nuomos sutartį, kreipėsi su ieškiniu į Nuomotojo buveinės vietos – Vilniaus miesto apylinkės – teismą.
  6. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad tuo atveju, kai šalių sudarytoje sutartyje yra sąlyga dėl galinčių kilti ginčų teritorinio teismingumo, ieškinys reiškiamas pagal šalių sulygto sutartinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, kai Nuomos sutartyje, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, yra nustatyta, kad iš šios sutarties kilsiantys ginčai sprendžiami teisme pagal Nuomotojo buveinės registracijos vietą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo vadovautis ne bendrąja teritorinio teismingumo taisykle pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis), bet Sutartyje nurodytu susitarimu dėl iš šios Sutarties ginčų kylančių ginčų nagrinėjimo vietos (CPK 32 straipsnis).
  7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, taip pat nurodė, kad atsakovas yra vartotojas, todėl ir dėl šios priežasties ieškinys reikštinas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kuri yra Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų veiklos teritorijoje.
  8. CPK 30 straipsnio, reglamentuojančio teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą, 11 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Ši teisės norma pasirinkti dėl vartotojui reiškiamo ieškinio teritorinio teismingumo teisę suteikia ieškovui. Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į Sutartyje, kurios pagrindu kilo ginčas, numatytos teritorijos, t. y. Nuomotojo buveinės vietos, teismą. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovui adresuojamas ieškinys galėtų būti nagrinėjamas atsakovo gyvenamosios vietos teisme tuo atveju, jeigu Nuomos sutartyje, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas, įtvirtinta sąlyga dėl šalių ginčų sprendimo Nuomotojo buveinės vietos teisme būtų pripažinta nesąžininga ir negaliojančia Sutarties, kuri kvalifikuotina vartojimo sutartimi, sąlyga.
  9. Vartojimo sutarčių sąlygas sąžiningumo aspektu teismas turi patikrinti ex officio ir nesant vartotojo reikalavimo dėl šių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Pažymėtina ir tai, kad vartotojo susitarimas su prekių/paslaugų pardavėju dėl ginčų nagrinėjimo ne vartotojo gyvenamosios vietos teisme a priori negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ir negaliojantis. Priešingu atveju būtų paneigtas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), be to, kartu apribota ir paties vartotojo teisė susitarti dėl jam tinkančios ginčų sprendimo vietos, kuri gali būti kitur, nei vartotojo gyvenamoji vieta.
  10. Pirmosios instancijos teismas Nuomos sutartyje, kurios pagrindu reiškiamas ieškinys, įtvirtintos sutartinių ginčų teritorinio teismingumo sąlygos nevertino sąžiningumo aspektu atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad ieškinio priėmimo stadijoje tokios sąlygos sąžiningumo teismas objektyviai negali įvertinti, nes šioje stadijoje dar nežinomos aptariamos sąlygos sąžiningumo klausimui išspręsti reikšmingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nežinoma, ar konkretus vartotojas, sudarydamas sutartį prisijungimo būdu, tinkamai suprato šią sąlygą, ar pats vartotojas mano, kad sutarties sąlyga dėl teismingumo pažeidžia jo teises ir pan. Ieškinio priėmimo stadijoje sutarties sąlygą dėl teismingumo a priori vertinti kaip nesąžiningą bet kurio vartotojo atžvilgiu būtų neprotinga ir neatsakinga dėl to, jog, atsisakius priimti ieškinį pagal vartojimo sutartyje pasirinktą teritorinį teismingumą ir iškėlus bylą vartotojo gyvenamosios vietos teisme, vartotojas gali pareikšti, kad jis nelaiko šios sąlygos nesąžininga, nes jam patogiau bylinėtis ne gyvenamosios vietos, bet sutartyje pasirinktame teisme, ir būtent dėl to į sutartį buvo įrašyta sąlyga dėl kitokio teritorinio teismingumo.
  11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu priėmus ieškinį pagal sutartinio teritorinio teismingumo taisykles konkretus atsakovas, kuris yra vartotojas, paprieštarautų bylos nagrinėjimui ne jo gyvenamosios vietos teisme, remdamasis sutarties sąlygos dėl ginčų teismingumo nesąžiningumu, teismas, išsiaiškinęs šiam klausimui išspręsti reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes bei pripažinęs tokią sutarties sąlygą nesąžininga, todėl negaliojančia, galėtų perduoti bylą atsakovo (vartotojo) gyvenamosios vietos teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
  12. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje civilinio proceso stadijoje netinkamai taikė sutartinį teritorinį bylos teismingumą reglamentuojančias teisės normas (CPK 32 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas – skundžiama nutartis panaikintina ir ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

8Ieškovo UAB „Legal Balance“ atskirąjį skundą tenkinti.

9Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį, ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai