Byla 2K-414-693/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjo advokato Manto Šriupšos kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda, 220 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir paskirta galutinė bausmė – 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda. Iš G. M. priteista 9609,93 Eur valstybei padarytai žalai atlyginti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui 25 613 Eur.

3Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš G. M. priteista 9609,93 Eur valstybei bei 25 613 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui; Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 2 dalis). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

51. G. M. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „M.“, registruotos Kazlų Rūdos sav., ( - ), direktoriumi ir asmeniu, kuris nuo 2013 m. sausio 2 d. iki šiol gali surašyti ir pasirašyti kasos dokumentus, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tyčia pateikė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „A.“ žinomai neteisingus duomenis ir buhalterinius dokumentus apie bendrovės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, dėl to UAB „A.“ nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. UAB „M.“ tvarkomoje apskaitoje įregistravo pagal surašytus dokumentus realiai neįvykusias 41 804,07 Lt (12 107,30 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo ūkines operacijas; neįregistravo pagal neoficialius darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentus išmokėto 75 820 Lt (21 958,99 Eur) darbo užmokesčio; tvarkomoje apskaitoje neįregistravo 25 įmonės darbuotojams išmokėto 26 854,43 Lt (7777,58 Eur) darbo užmokesčio ir šiai išmokėtai sumai pagrįsti nesurašė pirminių apskaitos dokumentų, dėl to pagal įmonės tvarkomą apskaitą nebuvo galima nustatyti, kam buvo panaudoti iš įmonės kasos išmokėti 41 804,07 Lt (12 107,30 Eur), ir iš kokių lėšų įmonės darbuotojams buvo išmokėtas tvarkomoje apskaitoje neįregistruotas 75 820 Lt (21 958,99 Eur) darbo užmokestis; nes tvarkomoje apskaitoje įregistruota pagal surašytus dokumentus realiai neįvykusios 256 071,90 Lt (74 163,55 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinės operacijos; neįregistruota pagal neoficialius darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentus išmokėtas 458 420 Lt (132 767,61 Eur) darbo užmokestis; tuo pačiu laikotarpiu tvarkomoje apskaitoje neįregistravo 59 įmonės darbuotojams išmokėto 194 573,28 Lt (56 352,32 Eur) darbo užmokesčio ir šiai išmokėtai sumai pagrįsti nesurašė pirminių apskaitos dokumentų, dėl to pagal įmonės tvarkomą apskaitą nebuvo galima nustatyti, kokioms reikmėms buvo panaudoti iš įmonės kasos išmokėti 256 071,90 Lt (74 163,55 Eur) ir iš kokių lėšų įmonės darbuotojams buvo išmokėtas tvarkomoje apskaitoje neįregistruotas 458 420 Lt (132 767,61 Eur) darbo užmokestis; surašė neoficialius darbo užmokesčio žiniaraščius, pagal kuriuos realiai išmokėjo bendrovės darbuotojams darbo užmokestį, jų nepateikė UAB „A.“, dėl to šie duomenys buvo neįvertinti UAB „M.“ buhalterinėje apskaitoje; pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1, 5 dalių reikalavimus, dėl to 2013 m. sausio 1 d.–rugsėjo 30 d. laikotarpiu nuo tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos išmokėtos darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 33 181,16 Lt (9609,93 Eur) gyventojų pajamų mokesčio; pažeidė 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, dėl to 2013 m. sausio 1 d.–rugsėjo 30 d. laikotarpiu nuo tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą nesumokėjo 75 166,38 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų; pažeidė 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl to 2013 m. sausio 1 d.–rugsėjo 30 d. laikotarpiu nuo tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 13 272,46 Lt (3843,97 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų; pažeidė 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo (2013 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus, dėl to 2013 m. sausio 1 d.–rugsėjo 30 d. laikotarpiu nuo tvarkomoje apskaitoje neapskaitytos darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 442,41 Lt (128,13 Eur) įmokų į garantinį fondą. Pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio, 2010 m. birželio 4 d. VSDF valdybos direktoriaus įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 punkto reikalavimus, darbo sutartimi neįformino M. Š. 2013 m. birželio 14 d.–birželio 28 d. ir G. V. 2013 m. balandžio 26 d.–2013 m. gegužės 17 d. laikotarpiu turėtų darbo santykių su UAB „M.“ ir VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta tvarka nepateikė informacijos apie apdraustųjų asmenų M. Š. ir G. V. priėmimą į darbą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

6Be to, G. M. nuteistas ir už tai, kad, nuo 2008 m. spalio 14 d. iki šiol būdamas UAB „M.“ direktoriumi, tyčia pateikė šios bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam juridiniam asmeniui UAB „A.“ ir valstybės institucijoms žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės darbuotojų darbo užmokestį ir neapskaitydamas dalies darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, pažeisdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1, 5 dalių, 24 straipsnio 2 dalies, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1, 2 dalių, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pateikė neteisingus duomenis apie UAB „M.“ turtą ir jo panaudojimą, dėl to 2013 m. sausio 1 d.– rugsėjo 30 d. laikotarpiu tvarkomoje apskaitoje nuo neapskaitytos išmokėtos darbo užmokesčio dalies 221 427,71 Lt (64 129,90 Eur) nepaskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą Valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėjo 33 181,16 Lt (9609,93 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, į VSDF biudžetą VSDF valdybos Marijampolės skyriui nesumokėjo 75 166,38 Lt (21 769,69 Eur) valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų bei 13 272,46 Lt (3843,97 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

72. Kasaciniu skundu nuteistojo G. M. gynėjas advokatas M. Šriupša prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 4 d. nutartį ir G. M. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, o jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į 223 straipsnio 1 dalį.

82.1. Kasatorius teigia, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus nuteistojo G. M. kaltę objektyviai patvirtina didžiosios dalies liudytojų, nurodžiusių, kad jie dirbo UAB „M.“ savo darbo laikotarpį ir kokį darbo užmokestį gavo, parodymai, nors iš 84 asmenų buvo apklausti tik 25, be to, iš apklaustųjų kai kurie liudytojai – K. S., G. V. ir M. T. – nurodė, kad negavo tų sumų, prie kurių nebuvo jų parašų. Tačiau teismas šių liudytojų parodymų nepaisė, įvertinęs tai kaip tam tikrų detalių nebeprisiminimą praėjus daug laiko, nors pasisakė, kad netikėti liudytojų parodymais neturi jokio pagrindo. Kasatorius pažymi, kad būtent šių liudytojų parodymai patvirtino specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad G. M. 2013 m. sausį–rugpjūtį darbuotojams išmokėjo iš viso 221 427,71 Lt (64 129,90 Eur) darbo užmokesčio ir nedeklaravo iš viso 33 181,16 Lt (9609,93 Eur). Apklaustiems 25 asmenims buvo priskaičiuota 26 854,43 Lt išmokėto darbo užmokesčio, bet kaip minėta, iš jų net trys liudytojai teisme patvirtino, kad visų sumų negavo. Neapklaustiems 59 liudytojams buvo neva išmokėta 194 573,28 Lt (56 352,32 Eur) darbo užmokesčio, bet, kaip minėta, ne visas sumas gavo ir apklausti asmenys, dėl to ši suma neturėtų būti įskaičiuojama į bendrą sumą, nes nėra aišku, ar šie 59 neapklausti asmenys tikrai gavo specialisto išvadoje nurodytas sumas. Jeigu darbo užmokestis buvo tik apskaičiuotas išmokėti, bet neišmokėtas, dėl jo apskaitos dokumentai neturi būti surašomi. Kadangi teismas neturėjo galimybės patikrinti didžiosios dalies liudytojų parodymų, nes, praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, sunku surasti ir apklausti tuos asmenis, kurių dalis net negyvena Lietuvoje, tai negalėjo pagrįstai įvertinti ir fakto, ar jie gavo specialisto išvadoje nurodytas sumas. Specialisto išvada vertinama vadovaujantis tomis pačiomis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai. Nors teismas pasisakė, kad nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais, bet išvada nėra grįsta jų parodymais, tik duomenimis iš segtuvo, rasto pas G. M., o kaip minėta, apklausų metu liudytojai patvirtino ne visus jame esančius duomenis. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, byloje esanti specialisto išvada nelaikytina objektyvia, nes yra netiksli dėl neišsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir nepakankamai surinktų duomenų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ja negalėjo būti grindžiami civiliniai ieškiniai. Dėl to, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 212 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimų, kurie laikytini esminiais, nes pažeista ir G. M. nekaltumo prezumpcija, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nepagrįstai patenkinti civiliniai ieškiniai. Teismas turėjo paskirti specialisto išvadą atlikti iš naujo, apklausiant kitus 59 liudytojus, o nesurinkus pakankamai įrodymų, bylos dalį dėl BK 220 straipsnio nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį. Kasatorius teigia, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių tyčinį ir sąmoningą kaltinamojo G. M. siekį apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Remiantis kasacinio teismo praktika, tyčinė veika apibūdinama įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą bei reikalavimus – žinojimu ir sąmoningu jų nevykdymu bei supratimu apie galimas pasekmes jų norint arba leidžiant joms atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-426/2013, 2K-237-489/2015, 2K-P-305/2009, 2K-11/2008, 2K-322/2008). Tačiau, G. M. įmonėje nedirbo buhalteriu, o tam samdė darbuotojus. Buvusiai įmonės buhalterei išėjus iš darbo, nesilaikant įstatymų sutvarkius buhalterinius dokumentus, G. M. buvo priverstas tam tikrą laiką įmonės buhalterinius dokumentus tvarkyti pats ir ieškoti naujo buhalterio. Jis pasamdė įmonę UAB „A.“, konkrečiai buhalterį D. G. Visus ankstesnius įmonės dokumentus įmonei UAB „Apskaita ir finansų tvarkymas“ turėjo perduoti buvusi buhalterė. Vėliau visus reikalingus dokumentus perduodavo pats G. M. atvykus D. G., o po to apskaitą tvarkydavo elektroniniu būdu. G. M. nesiekė daryti nusikalstamos veikos. Buhalterinę apskaitą atsisakius tvarkyti ankstesnei buhalterei, įmonės apskaita buvo tvarkoma segtuve iki kol bus pasamdytas naujas buhalteris ir jis galės sutvarkyti įmonės apskaitą. Tačiau, ankstesnei buhalterei neperdavus ir vis vilkinant buhalterinių dokumentų perdavimą D. G., jis negalėjo tinkamai tvarkyti buhalterinės apskaitos. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo imtasi priemonių, kad būtų nustatyta, kokie įmonės dokumentai liko pas ankstesnę buhalterę, ir ji nebuvo apklausta, nesiaiškinta, ar ji tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir ar perdavė visus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad gynėjas reiškė prašymą apklausti anksčiau dirbusią buhalterę, bet jokių jos duomenų teismui nepateikė, todėl toks pašymas buvo atmestas, nes teismas negali į posėdį iškviesti asmens nežinodamas jo duomenų bei gyvenamosios vietos, nors pagal BPK 414 straipsnio 2 dalį, kai byloje nėra aplinkybių, kurių teismas negali savarankiškai nustatyti, teisėjas paveda prokurorui ištirti šias aplinkybes, o bylos nagrinėjimą tam laikui atideda. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas negalėjo nustatyti, ar G. M. į deklaracijas įrašydavo neteisingus duomenis tyčia ar dėl aplaidumo. Byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių tyčinį ir sąmoningą kaltinamojo G. M. siekį apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai, kad apskaitą tvarkė aplaidžiai, G. M. pripažino teisme. Kasatoriaus manymu, atribojant G. M. veikoje apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo nusikaltimų sudėtis, būtina įvertinti tai, kad G. M. dokumentų neklastojo, apskaitą tvarkė iš įmonėje likusių buhalterinių dokumentų, nes buhalterė dokumentų neperdavė. Akivaizdu, kad tvarkydamas apskaitą jis galėjo suklysti, todėl G. M. veika atitinka BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, dėl to teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami G. M. veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

9Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog nagrinėjimu atveju svarstytinas klausimas dėl juridinio asmens UAB „M.“ patraukimo civilinėn atsakomybėn“, perdavė civilinius ieškinius nagrinėti civilio proceso tvarka. Kasatorius pažymi, kad darbuotojai, kurie galbūt iš UAB „M.“ gaudavo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas sumas, darbo santykiais buvo susiję su UAB „M.“, o ne su G. M. tiesiogiai. G. M. darbuotojų atlyginimus mokėdavo iš įmonės, bet ne iš savo asmeninių lėšų, deklaracijas valstybės institucijoms taip pat teikdavo įmonės vardu. Atsižvelgiant į BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012), kasatorius teigia, kad akivaizdu, jog G. M. veikė UAB „M.“ interesais būdamas jos direktoriumi, t. y. mokėjo atlyginimus įmonės darbuotojams, teikė deklaracijas įmonės vardu. Dėl to, pripažinus G. M. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje padarymo, turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bei pareikšti civiliniai ieškiniai dėl nesumokėtų mokesčių ir juridiniam asmeniui UAB „M.“, kuris, galbūt nesumokėjus mokesčių į valstybės biudžetą, galėjo turėti didesnį konkurencingumą.

103. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo G. M. gynėjo advokato M. Šriupšos kasacinį skundą atmesti.

113.1. Prokuroras nurodo, kad teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo G. M. nusikalstamas veikas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Byloje nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė darbo užmokesčio nefiksavimu, o ne dokumentų klastojimu. Operatyvių patikrinimų įmonėje metu nustatyta, kad pats G. M. savo kabinete mokėjo atlyginimus, tačiau jokių žiniaraščių nepildė, pajamų ar išlaidų orderių išmokamoms sumoms neišrašė, į apskaitą duomenų neįtraukė. Pasak liudytojų, taip buvo vykdomas neoficialus darbo užmokesčio mokėjimas, nefiksuojant tokio veiksmo buhalterinėje apskaitoje. Todėl nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismai neišsiaiškino, ar ankstesnė įmonės buhalterė tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir ar ji perdavė visus dokumentus. Pagal visą patikrinimo metu surinktą medžiagą nustatyta, kad 2013 m. sausį–rugpjūtį įmonės darbuotojams išmokėta neapskaityto darbo užmokesčio suma siekia 532 524 Lt (154 229,61 Eur). Be liudytojų paaiškinimų ir operatyvinių patikrinimų medžiagos, specialisto išvadoje konstatuoti UAB „M.“ buhalterinės apskaitos pažeidimai. Įvertinęs tokius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. M., mokėdamas neoficialius atlyginimus darbuotojams, sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, reikalavimus, šių ūkinių operacijų neįtraukdamas į įmonės buhalterinę apskaitą veikė tiesiogine tyčia, nes jis norėjo taip veikti ir dėl tokio jo veikimo buvo apgaulingai tvarkoma UAB „M.“ buhalterinė apskaita. Visa tai paneigia kasacinio skundo argumentus dėl G. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, o ne BK 222 straipsnio 1 dalį. Įvertinus tai, kad 2013 m. sausio 1 d.–rugsėjo 30 d. laikotarpiu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDF valdybos Marijampolės skyriui pateiktose deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys, neapskaičiuotas, neišskaičiuotas bei nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos socialiniam draudimui, G. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

12Prokuroras pažymi, kad byloje svarstyti juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą nėra teisinio pagrindo. Tačiau tai nereiškia, kad UAB „M.“, kaip juridinis asmuo, negali būti patraukta civilinėn atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pakeitė šią nuosprendžio dalį ir civilinio ieškinio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

134. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus direktorė D. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo G. M. gynėjo advokato M. Šriupšos kasacinį skundą atmesti

14Atsiliepime nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219, 233 ir 255 straipsnių nuostatas konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje; byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi teismas negali priimti nuosprendžio dėl asmenų, kurie byloje nėra kaltinamaisiais. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma nustatyta BK 20 straipsnyje, bet šioje byloje juridinis asmuo UAB „M.“ nebuvo kaltinamas jokia nusikalstama veika ir jam nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2011, 2K-16/2012) žala valstybei dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose, ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, atlyginama tais atvejais, kai kaltininkas yra mokesčių teisinių santykių subjektas – mokesčių mokėtojas. Taigi pagal BPK 109, 110 straipsnių ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas G. M. turi atsakyti už savo veiksmais padarytą žalą ir ją atlyginti. Kasaciniame skunde nurodytas prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 4 d. nutartį ir G. M. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, o jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į 223 straipsnio 1 dalį, neatitinka įstatymo reikalavimų ir negali būti tenkinamas. Kasacinės instancijos teismas nei apkaltinamųjų, nei išteisinamųjų nuosprendžių nepriima, o BPK 382 straipsnyje numatytas baigtinis nutarčių, kurias gali priimti teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, sąrašas.

155. Nuteistojo G. M. gynėjo advokato M. Šriupšos kasacinis skundas atmestinas.

16Dėl BK 222 straipsnio taikymo

1711. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

1811.1. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to tampa negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

1911.2. Šioje byloje aktualus yra apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, todėl tik ši veika bus aptariama.

2011.3. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas).

2111.4 Kaip minėta, BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

2211.5. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia.

2312. Teismas nuosprendžiu nustatė šias esmines aplinkybes:

2412.1. G. M. būdamas UAB „M.” direktoriumi, 2013 m. sausio 1 d.–rugsėjo 30 d. laikotarpiu tyčia pateikė šios bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „A.“ žinomai neteisingus duomenis ir buhalterinius dokumentus apie bendrovės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir tokiu būdu bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamas įstatymų reikalavimus, nes nebuvo apskaityta dalis darbuotojams grynais išmokėto darbo užmokesčio – 221 427,71 Lt (64 129,90 Eur), neapskaityta, nedeklaruota ir į biudžetą nesumokėta 122 062,42 Lt (35 351,72 Eur) (33 181,16 Lt gyventojų pajamų mokestis, 88 438,85 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų ir 442,41 Lt įmoka į garantinį fondą) mokesčių ir įmokų ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „M.” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2513. G. M. kaltė grindžiama ne tik liudytojų parodymais, bet ir 2014 m. kovo 10 d. specialisto išvada Nr. 5-2/45 ir ją atlikusios specialistės paaiškinimu pirmosios instancijos teisme, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus medžiaga, be kita ko, patvirtinančia, kad, gavus pasitikėjimo telefonu du pranešimus dėl UAB „M.“ bendrovės darbuotojams mokamo į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio, atliktų operatyvinių patikrinimų UAB „M.“ biure, gamybinėse patalpose bei prekybos vietose metu direktorius G. M. savo kabinete darbuotojams mokėjo darbo užmokestį, ant direktoriaus stalo rasta įvairiomis kupiūromis išrūšiuoti ir išdėlioti pinigai, bet darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis patikrinimo metu nebuvo pateiktas, o ant stalo kartu su pinigais buvo padėtas segtuvas, kuriame susegti atskiri lapai, su darbuotojų pavardėmis, datomis, pinigų sumomis ir parašais, taip pat kai kur nurodytomis pastabomis.

26Taigi operatyvių patikrinimų įmonėje metu nustatyta, kad pats G. M. savo kabinete grynaisiais mokėjo atlyginimus darbuotojams, tačiau oficialių žiniaraščių nepildė, pajamų ar išlaidų orderių išmokamoms sumoms neišrašė, į įmonės apskaitą šių duomenų neįtraukė. Apklausti liudytojai patvirtino, kad taip buvo vykdomas neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimas, nefiksuojant tokių veiksmų buhalterinėje apskaitoje, tai konstatuota ir specialisto išvadoje. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas nagrinėjamoje byloje pasireiškė ne dokumentų klastojimu, o įmonės darbuotojams išmokamo dalies darbo užmokesčio nefiksavimu buhalterinėje apskaitoje, antrąją (nelegalią) buhalterinę apskaitą vykdė (vedė žiniaraščius ir darbuotojams išmokėjo didesnį atlyginimą nei oficialioje buhalterinėje apskaitoje grynaisiais pinigais) pats G. M. Akivaizdu, kad UAB „M.“ buvo tvarkoma dviguba buhalterinė apskaita, darbuotojams neoficialiai buvo mokami didesni atlyginimai, o mokesčiai ir reikiamos įmokos valstybei sumokamos pagal oficialią buhalterinę apskaitą. Šie G. M. veiksmai nesusiję su tuo, kaip ankstesnė įmonės buhalterė tvarkė buhalterinę apskaitą ir ar ji perdavė visus dokumentus, todėl kasatoriaus teiginys, kad teismai turėjo išsiaiškinti šias aplinkybes, nepagrįstas.

27Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismui neapklausus dar 59 liudytojų neišsamiai ištirtos bylos aplinkybės, nes byloje yra objektyvūs duomenys – neoficialūs žiniaraščiai su jų parašais dėl jiems išmokėtų didesnių atlyginimų nei nurodyta oficialioje buhalterinėje apskaitoje – ir būtent šiuos duomenis vertino specialistė darydama savo išvadą.

2814. Įvertinę minėtus duomenis, žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad G. M., mokėdamas neoficialius didesnius atlyginimus darbuotojams nei nurodyta oficialioje buhalterinėje apskaitoje ir šių ūkinių operacijų neįtraukdamas į įmonės buhalterinę apskaitą, sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, reikalavimus, veikė tiesiogine tyčia, nes norėjo taip veikti, ir dėl tokio jo veikimo buvo apgaulingai tvarkoma UAB „M.“ buhalterinė apskaita ir kilo padariniai – iš dalies nebuvo galima nustatyti šios bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

2915. Taigi pagal teismo nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes G. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

30Dėl BK 220 straipsnio taikymo

3116. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Byloje nustatyta, kad dėl G. M. tyčinių veiksmų neapskaitant įmonėje mokamų atlyginimų darbuotojams, 2013 m. sausio 1 d.–rugsėjo 30 d. laikotarpiu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDF valdybos Marijampolės skyriui pateiktose deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys, neapskaičiuotas, neišskaičiuotas bei nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos socialiniam draudimui. Šiais veiksmais nusikalstama veika buvo baigta. Taigi G. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

32Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės

3317. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte (BPK 219 straipsnis) ir teisėjo nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis); byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis). Taigi teismas negali spręsti klausimo dėl juridinio asmens UAB „M.“ baudžiamosios atsakomybės, kuriai byloje nebuvo pareikšti kaltinimai. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad baudžiamąjį persekiojimą vykdo prokuroras (BPK 2 straipsnis).

34Dėl civilinių ieškinių

3518. Kasatorius skunde dėsto argumentus, kad civiliniu atsakovu byloje dėl nesumokėtų mokesčių turi būti pripažintas ir juridinis asmuo UAB „M.“, nors šis klausimas jau yra išspręstas apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimą tik iš nuteistojo G. M., kuris yra juridinio asmens UAB „M.“ vadovas, o nesvarstęs bendrovės civilinės atsakomybės, netinkamai išsprendė civilinius ieškinius šioje byloje, dėl tio šią teismo nuosprendžio dalį panaikino, o klausimą dėl civilinio ieškinio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

37Nuteistojo G. M. gynėjo advokato Manto Šriupšos kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016... 4. Teisėjų kolegija... 5. 1. G. M. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „M.“, registruotos Kazlų... 6. Be to, G. M. nuteistas ir už tai, kad, nuo 2008 m. spalio 14 d. iki šiol... 7. 2. Kasaciniu skundu nuteistojo G. M. gynėjas advokatas M. Šriupša prašo... 8. 2.1. Kasatorius teigia, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties... 9. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog... 10. 3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 11. 3.1. Prokuroras nurodo, kad teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė... 12. Prokuroras pažymi, kad byloje svarstyti juridinio asmens patraukimo... 13. 4. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 14. Atsiliepime nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 15. 5. Nuteistojo G. M. gynėjo advokato M. Šriupšos kasacinis skundas... 16. Dėl BK 222 straipsnio taikymo... 17. 11. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsako tas, kas apgaulingai... 18. 11.1. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių... 19. 11.2. Šioje byloje aktualus yra apgaulingas teisės aktų reikalaujamos... 20. 11.3. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas... 21. 11.4 Kaip minėta, BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra... 22. 11.5. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali... 23. 12. Teismas nuosprendžiu nustatė šias esmines aplinkybes:... 24. 12.1. G. M. būdamas UAB „M.” direktoriumi, 2013 m. sausio 1 d.–rugsėjo... 25. 13. G. M. kaltė grindžiama ne tik liudytojų parodymais, bet ir 2014 m. kovo... 26. Taigi operatyvių patikrinimų įmonėje metu nustatyta, kad pats G. M. savo... 27. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismui neapklausus dar 59 liudytojų... 28. 14. Įvertinę minėtus duomenis, žemesnės instancijos teismai pagrįstai... 29. 15. Taigi pagal teismo nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes G. M.... 30. Dėl BK 220 straipsnio taikymo... 31. 16. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo... 32. Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės... 33. 17. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, konkrečios bylos... 34. Dėl civilinių ieškinių... 35. 18. Kasatorius skunde dėsto argumentus, kad civiliniu atsakovu byloje dėl... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 37. Nuteistojo G. M. gynėjo advokato Manto Šriupšos kasacinį skundą atmesti....