Byla 3K-3-28/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms A. M., G. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nuostolių atlyginimo ir atsakovių priešieškinį ieškovui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis asmuo R. J. G.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52008 m. kovo 21 d. Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: iškeldinti atsakoves iš gyvenamųjų patalpų ( - ) su visais joms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovių solidariai Kauno miesto savivaldybei 3913,20 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A-4264 atsakovėms, kaip savininkui sugrąžintame natūra name gyvenusioms nuomininkėms, įvykdyta valstybės suteikta garantija ir išmokėta 108 000 Lt (pagal patikslintą nuomotų patalpų vertę) kompensacija kitoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti; Kauno miesto savivaldybės ir atsakovių teisiniai santykiai dėl savininkui grąžintų patalpų nuomos pasibaigė praėjus keturiems mėnesiams po valstybės garantijos įvykdymo, t. y. 2007 m. vasario 28 d., tačiau šios atsisako išsikelti; dėl to savivaldybė patiria nuostolių, nes moka už atsakoves nuomos mokestį gyvenamųjų patalpų savininkui.

62008 m. gegužės 15 d. atsakovės pateikė priešieškinį Kauno miesto savivaldybei, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą patikslinti valstybės garantijoje nustatytą gyvenamųjų patalpų ( - ) rinkos vertę ir pervesti papildomą kompensuojamąją sumą pagal patikslintą garantiją į notaro depozitinę sąskaitą.

7Kauno miesto savivaldybė prašė civilinės bylos dalį dėl atsakovių priešieškinio nutraukti, nes priešieškinyje keliami reikalavimai nėra priešiniai, be to, atsakovių inicijuojamas ginčas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) ir priimtų administracinių aktų teisėtumo yra administracinis ir teismingas administraciniam, o ne bendrosios kompetencijos teismui.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi civilinės bylos dalį dėl atsakovių priešieškinio nutraukė ir nusprendė nagrinėti bylą tik pagal ieškovo ieškinį. Teismas nurodė, kad atsakovės priešieškiniu iš esmės ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmus, kuriuos jis atliko priimdamas 2006 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. A-4264, todėl šis klausimas teismingas administraciniam teismui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taigi priešieškinį turėjo būti atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, buvo atsisakyta priimti pareiškėjos A. M. skundą, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovą patikslinti nuomojamų gyvenamųjų patalpų vertę ir įvykdyti valstybės garantiją pagal patikslintą rinkos vertę, nes konstatuota, jog skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Teismas sprendė, kad kai yra pasibaigęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. A-4264 apskundimo terminas, civilinė byla dėl atsakovių priešieškinio turi būti nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą, nes atsakovių priešieškinis nenagrinėtinas teisme.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 22 d. nutartimi patenkino atsakovių atskirojo skundo dalį: panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Kolegija nurodė, kad priešieškinyje suformuluotas atsakovių reikalavimas – įpareigoti ieškovą patikslinti garantijoje nustatytą gyvenamųjų patalpų rinkos vertę ir pervesti papildomą kompensuojamą sumą pagal patikslintą garantiją – nagrinėtinas būtent teisme, o ne kitoje institucijoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą. Be to, CPK 294 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo pareiga nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė institucijos, kuri turėtų nagrinėti atsakovių reikalavimą. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, jog atsakovių reiškiamas reikalavimas teismingas administraciniam teismui ir dėl to nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Kolegija konstatavo, kad valstybės garantija yra valstybės įsipareigojimas, kurio vykdymas deleguotas savivaldos institucijoms, taigi yra prievolė; priešieškiniu neginčijamas individualaus pobūdžio teisės aktas, bet siekiama, kad būtų ištaisytas, atsakovių nuomone, netinkamas prievolės vykdymas; toks reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio ir pagal teismingumo taisykles nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš esmės.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovės priešieškinyje neginčija individualaus pobūdžio teisės akto ir jų reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, yra nepagrįsta. Akivaizdu, kad, nesutikdamos su valstybės garantijoje nustatyta ginčo patalpų verte ir prašydamos ją patikslinti bei pervesti joms papildomą kompensacijos sumą, atsakovės siekia pakeisti valstybės garantijoje nurodytą valstybės įsipareigojimą. Taigi savo esme atsakovių reikalavimas yra dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo), vykdant valstybės garantiją, ir administracinių aktų teisėtumo.

142. Specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės garantijų nuomininkams, gyvenantiems savininkams natūra grąžinamose gyvenamosiose patalpose, išdavimo ir jų vykdymo tvarką, nuostatos leidžia daryti išvadą, kad gyvenamųjų patalpų rinkos vertės nustatymas yra valstybės garantijos išdavimo ir jos vykdymo administracinės procedūros, kurią vykdo savivaldybės administracija, sudėtinė dalis, o atitinkamo pastato (jo dalies) rinkos vertės nustatymo (patikslinimo) dokumentas – neatskiriamoji valstybės garantijos ir sprendimo dėl valstybės garantijos vykdymo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-261-192/2008; A-39-176/2008). Dėl to, kad valstybės įsipareigojimų, susijusių su garantinių dokumentų, išduotų nuosavybės teisių atkūrimo procese grąžintų natūra gyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams, vykdymas reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų, ginčai, kilę dėl netinkamo valstybės garantijose nurodytų įsipareigojimų vykdymo, yra administracinio teisinio pobūdžio.

153. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 143 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti trys atvejai, kai atsakovas, siekdamas apsiginti nuo ieškinio, gali pareikšti priešieškinį. Atsakovių priešieškinyje nėra reikalavimų, tiesiogiai susijusių su ieškinio reikalavimais dėl atsakovių iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų. Priešieškinio reikalavimai nėra priešiniai ieškinio reikalavimams, todėl pagal rūšinio teismingumo taisykles turi būti reiškiami ir nagrinėjami atskiroje byloje administraciniame teisme. Nagrinėjamu atveju, net jeigu teismas patenkintų atsakovių reikalavimą, joms neatsirastų teisės toliau nuomoti iš Kauno miesto savivaldybės gyvenamąsias patalpas, kurios grąžintos savininkui, atkūrus nuosavybės teises natūra.

164. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą išvadą, kad atsakovių priešieškinyje nurodytas reikalavimas teismingas administraciniam teismui, todėl negalėjo būti priimtas nagrinėti kartu su ieškiniu dėl iškeldinimo. Be to, teismas, nustatęs, kad atsakovės buvo padavusios skundą administraciniame teismui su analogišku reikalavimu, kurį atsisakyta priimti dėl praleisto vieno mėnesio skundo padavimo termino, pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl priešieškinio pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą. Atsakovės, pakartotinai reikšdamos administracinio pobūdžio reikalavimus dėl valstybės garantijos įvykdymo civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas jų iškeldinimo klausimas, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

175. CPK normose nenurodyta bendrosios kompetencijos teismo teisės perduoti bylą pagal teismingumą administraciniam teismui. Paaiškėjus, kad iškelta byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui, teismas negali taikyti pagal analogiją CPK 34 straipsnio ir perduoti tokią bylą administraciniam. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išspręsti bylos iš esmės ir neturi teisės perduoti bylą nagrinėti administraciniam teismui, pagal CPK nustatytą reglamentavimą jis turi teisę užbaigti bylą be teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2007; 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007; 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2007).

18Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovės prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

191. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad valstybės garantija yra valstybės įsipareigojimas, t. y. prievolė, todėl reikalavimas ištaisyti netinkamą šios prievolės įvykdymą yra civilinio teisinio pobūdžio, yra teisėta ir pagrįsta. Tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vykdomas pagal specialiuosius įstatymus ir kitus teisės aktus, o valstybės garantijų suteikimas ir vykdymas yra sudėtinė šio proceso dalis, savaime nepanaikina galimybės tam tikrus privačių asmenų reikalavimus, kylančius šioje srityje, ginti civiline tvarka. Ieškovo reikalavimas taip pat kilęs iš nuosavybės teisių atkūrimo proceso, konkrečiai – valstybės garantijos nuomininkams, gyvenusiems savininkui natūra grąžintame name, įvykdymo, tačiau su šiuo reikalavimu jis kreipėsi į bendrosios kompetencijos, o ne į administracinį teismą. Tai, kad atsakovėms, kaip savininkui grąžinto natūra buto nuomininkėms, suteiktos valstybės garantijos vykdymo tvarka nustatyta specialiuosiuose teisės aktuose, nepaneigia valstybės garantijos civilinės teisinės esmės ir prigimties. Vykdant Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 20 straipsnyje nustatytą valstybės garantiją, su atsakovėmis ieškovo buvo sudaryta civilinė – nuomos – sutartis. Savivaldybės, kaip nuomotojo, teisė iškeldinti nuomininkus atsiranda tik tada, kai nuomotojas tinkamai įvykdo savo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį taip, kaip tai reglamentuojama administraciniuose teisės aktuose, t. y. kai kompensuojamos nuomininkams kitų patalpų įsigijimo išlaidos. Taigi, priešingai negu teigia kasatorius, atsakovės pareiškė tiesioginį reikalavimą, kylantį iš civilinių nuomos teisinių santykių – reikalavimą, kad nuomotojas tinkamai įvykdytų prievolę.

202. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad atsakovės siekia valstybės išduotoje garantijoje nurodyto valstybės įsipareigojimo pakeitimo. Atsakovės nesiekia pakeisti valstybės garantijoje nustatyto valstybės įsipareigojimo, tik siekia, kad šis būtų tinkamai įvykdytas, t. y. kad joms iš tiesų būtų kompensuotos kitų gyvenamųjų namų įsigijimo išlaidos. Tas faktas, kad priimtas tam tikras administracinis aktas (Kauno miesto savivaldybės 2006 m. spalio 30 d. direktoriaus įsakymas kompensuoti atsakovei gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas) ir kad jis nepanaikintas, nereiškia, jog atsakovės neturi teisės reikšti jokių reikalavimų, susijusių su jų pažeistomis teisėmis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tas faktas, kad administracine tvarka tam tikras viešojo administravimo subjekto sprendimas ar kitas individualaus pobūdžio teisės aktas nenuginčytas kaip neteisėtas, savaime nereiškia to sprendimo teisėtumo; viešojo administravimo subjekto sprendimo neteisėtumą galima įrodinėti, net jeigu pagal administracinį procesą praleistas terminas tokiam sprendimui ginčyti, t. y. sprendžiant, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai vykdė prievoles, taikytinos CK normos ir netaikytini terminai bei sąlygos, nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatyme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, Administracinių teismų praktika 8; 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje A10-332/2007; 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-557/2007). Atsižvelgdamos į tokią nurodyto teismo praktiką, atsakovės ir reikalavo, kad viešojo administravimo subjekto netinkamo prievolių vykdymo atveju būtų taikomos civilinės teisės nuostatos. Atsisakant ginti atsakovių teises, pažeistas neteisėtais aktais, kurie nepanaikinti administracine tvarka, negalėtų būti ištaisyta neteisėta ir neteisinga situacija.

213. Pagal savo esmę reikalavimas tinkamai įvykdyti valstybės įsipareigojimą, t. y. skirti pakankamai pinigų gyvenamajam būstui įsigyti, yra būtent civilinio teisinio pobūdžio, kaip ir reikalavimas atlyginti žalą. Atsakovių reikalavimas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, nes atsakovės neginčija jokio administracinio teisės akto, neskundžia viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo. Atsakovių nuomone, joms išduota valstybės garantija – kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijančias nuomotų patalpų vertės, – įvykdyta netinkamai. Ši garantija yra administracinis aktas, tačiau šiuo aktu valstybė prisiėmė tam tikrą prievolę, kurios įvykdymas jau yra civilinio pobūdžio dalykas. Tokią poziciją pagrindžia ir kasacinio teismo praktika: administracinių aktų pagrindu gali atsirasti ir prievoliniai teisiniai santykiai, kuriems reguliuoti taikytinos prievolinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos; neįvykdžius iš administracinių aktų kylančios prievolės, gali būti pažeisti asmenų teisės ir teisėti lūkesčiai, kurie turi būti ginami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje H. Z., T. O. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-548/2003, Teismų praktika 20; 2007 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-77/2007, Teismų praktika 27).

224. Ne visada žalos atlyginimas yra adekvatus, teisingas ir tinkamas teisių gynimo būdas. Nukentėjusiam subjektui turi būti suteikta galimybė reikšti ir kitokius civilinio pobūdžio reikalavimus (CK 1.138 straipsnis). Asmuo, manydamas, kad prievolė įvykdyta netinkamai, turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu ištaisyti prievolės įvykdymo trūkumus, ir teismas gali apginti teises, įpareigodamas įvykdyti pareigą natūra (CK 1.138 straipsnio 4 dalis).

235. Net jeigu būtų pripažinta, kad atsakovių priešieškinio reikalavimas vis dėlto yra administracinio teisinio pobūdžio, pagal gausią Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktiką bendrosios kompetencijos teismų kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė ir šie teismai, nagrinėdami civilinius ginčus, turi teisę išspręsti ir su tokiais ginčais susijusius administracinio teisinio pobūdžio klausimus (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį). Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, spręsdama teismingumo klausimą analogiškomis kaip nagrinėjamoje byloje aplinkybėmis, konstatavo, kad pareikštas ieškinys – civilinio, o priešieškinis – administracinio teisinio pobūdžio, tačiau byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

246. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai susiję; priešieškinis pareikštas teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys (CPK 33 straipsnis). Priešieškinio priėmimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 143 straipsnyje nustatytas taisykles; nustačius, kad yra bent vienas iš šioje teisės normoje nurodytų pagrindų, priešieškinis turi būti priimtas. Jeigu keičiasi rūšinis bylos teismingumas, pvz., paaiškėja, kad byla teisminga ne apylinkės, o apygardos teismui, perduodama visa byla, o ne priešieškinis atskirai (CPK 26-28 straipsniai, 33 straipsnio 2 dalis). Jeigu pareiškiamas priešieškinis yra administracinio pobūdžio, jis nepriskiriamas bendrosios kompetencijos teismui pagal dalykinį teismingumą (CPK 25 straipsnis), tačiau tai nekeičia bylos rūšinio teismingumo (CPK 26 straipsnis). Taigi nei byla, nei priešieškinis atskirai neturi būti perduodamos nagrinėti kitam teismui, juolab kad bendrosios kompetencijos teismas turi teisę spręsti administracinius klausimus, tarp jų – priešinius administracinio pobūdžio reikalavimus.

257. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti priešieškinį dėl jo reikalavimo neva administracinio teisinio pobūdžio, neteisingai taikė CPK 33, 143 straipsnių nuostatas. Patenkinus atsakovių priešinį ieškinį, nebūtų pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo iškeldinti jas iš nuomojamojo buto, nes kol tinkamai neįvykdyta valstybės garantija, nuomininkai negali būti iškeldinti iš savininkui grąžintų natūra gyvenamųjų patalpų (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnis, Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Be to, akivaizdu, kad yra ieškinio ir priešieškinio tarpusavio ryšys, dėl kurio juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčus. Taigi yra CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti pagrindai priešieškiniui priimti.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių priešieškinį, jo ryšį su pradiniu ieškiniu, bylos teismingumo nustatymo klausimus, apeliacinės instancijos teismo teises, ar nenukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

29Dėl priešieškinio rūšinio teismingumo

30Nagrinėjamoje byloje Kauno m. savivaldybė prašė teismo priimti sprendimą dėl atsakovių iškeldinimo iš neteisėtai užimamų savininkui grąžintų patalpų ir priteisti žalą dėl atsakovių neteisėto naudojimosi ginčo patalpomis pasibaigus nuomos sutarčiai, po to, kai atsakovėms buvo įvykdyta valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintose patalpose. Atsakovės pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo išnagrinėti jį su pradiniu ieškiniu. Priešieškiniu atsakovės ginčijo suteiktos valstybės garantijos dydį ir prašė pervesti papildomą kompensuojamąją sumą pagal patikslintą garantiją. Atsakovių priešieškinį teismas priėmė, tačiau 2008 m. liepos 9 d. nutartimi nutraukė bylos dalį dėl priešieškinio, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 293 straipsnio 1 punktu. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, sprendė, kad bylos dalis dėl priešieškinio nutraukta nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės

31Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė reikšti priešieškinį nėra absoliuti. Įstatyme nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikšdamas priešieškinį (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, kai yra vienas iš trijų pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. Šioje byloje priešieškinio klausimo išsprendimas visų pirma susijęs su rūšinio teismingumo klausimu, t. y. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

32Minėta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės pateikė priešieškinį, kuriuo prašė patikslinti garantijoje nustatytą gyvenamųjų patalpų ( - ) rinkos vertę, t. y. iš esmės ginčijo 2006 m. spalio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtą įsakymą Nr. A-4264. Šis Kauno miesto savivaldybės administracijos aktas, kurį ginčija atsakovės, yra priimtas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, būtent – įgyvendinant Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat Valstybės garantijų ir lengvatų, nustatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatyme, įstatymo, Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtintos Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumą, apskaitos ir kontrolės tvarkos nuostatas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovės priešiniame ieškinyje neginčija individualaus pobūdžio teisės akto, o jų reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio, yra nepagrįsti. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginčai dėl individualių teisės aktų, priimtų įgyvendinant viešojo administravimo veiklą, teisėtumo nagrinėtini administraciniame teisme.

33Nuosavybės teisių atkūrimo procesas reguliuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Šį procesą reglamentuoja specialiuosiuose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytos taisyklės. Valstybės garantijų suteikimas, taip pat valstybės garantijos, išduodamos butų, esančių namuose, į kuriuos buvusiems savininkams atkurtos nuosavybės teisės, nuomininkams sumos nustatymas yra sudedamoji nuosavybės teisių atkūrimo proceso dalis, kurią reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat Valstybės garantijų ir lengvatų, nustatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas, Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtinta Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumo, apskaitos ir kontrolės tvarka bei kiti poįstatyminiai aktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad, nustatant bylos rūšinį teismingumą, vadovaujamasi atitinkama Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, kurioje yra pasisakyta dėl atitinkamų bylų rūšinio teismingumo klausimų, atsižvelgiant į konkrečios bylos pobūdį (faktines aplinkybes) bei toje konkrečioje byloje pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-560/2008). Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti yra konstatavusi, kad valstybės garantijų suteikimas, kaip ir apskritai nuosavybės teisių atkūrimo procesas, yra viešojo administravimo sritis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta byloje P. S. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt.; 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta byloje V. S. v. Radviliškio rajono savivaldybės administracija; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta byloje J. P. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt.; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta byloje V. M. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt.). Specialioji teisėjų kolegija taip pat yra nurodžiusi, kad, nepaisant to, jog ginčas susijęs su turto vertės nustatymu, o tai yra ir turtinio pobūdžio klausimas, toks ginčas, kaip savo esme susijęs su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesu, vis dėlto laikytinas kylančiu iš administracinių teisinių santykių (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta byloje J. S. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt.).

34Taigi, atsakovių priešieškiniu keliamas ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių ir nagrinėtinas administraciniame teisme. Šiai praktikai yra pritarta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. L. V. B., R. G., bylos Nr. 3K-3-16/2009. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų priešieškiniui priimti nebuvo procesinių prielaidų, nes egzistavo CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas ieškiniui (priešiniam ieškiniui) atsisakyti priimti. Tačiau šiuo atveju, kai nurodytas pagrindas paaiškėjo iškėlus bylą teisme, pirmosios instancijos teismas bylą pagrįstai nutraukė pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.

35Dėl pareikštų priešiniame ieškinyje reikalavimų ir ieškinio (priešinio ieškinio) tapatumo

36Nors atsakovės savo priešiniame ieškinyje mini netinkamą prievolės įvykdymą, tačiau jų priešinio ieškinio reikalavimai, minėta, yra administracinio teisinio pobūdžio. Atsakovių keliamas reikalavimas išmokėti papildomą kompensaciją grindžiamas neva neteisėtu valstybės garantijos įvykdymu ir pagrindais, tiesiogiai susijusiais su valstybės garantijos vykdymo procedūromis ir administraciniais aktais nuosavybės atkūrimo procese. Atsakovių priešiniame ieškinyje nėra reikalavimų, tiesiogiai susijusių su ieškinio reikalavimais dėl iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų, taigi tai nėra reikalavimai, priešiniai ieškovo reikalavimams. Atsakovių keliamas ginčas pagal savo esmę yra dėl viešojo administravimo subjektų veiklos teisėtumo, todėl jis reikštinas ir nagrinėtinas atskiroje byloje administraciniame teisme. Tokį reikalavimą administraciniame teisme ir buvo pareiškusi atsakovė A. M., kuri šioje byloje pateikia tapatų pareikštam ir nagrinėtam administraciniame teisme reikalavimui priešinį ieškinį.

37Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000, Teismų praktika 14). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė A. M. kreipėsi į administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti valstybės garantiją ir įsakymą dėl šios garantijos vykdymo bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją patikslinti buto vertę. Šiuo skundu pareiškėja A. M. visų pirma prašė atnaujinti terminą tokiam skundui paduoti. Atsakovių priešiniame ieškinyje dėl valstybės garantijos yra suformuluoti tie patys reikalavimai, kokie buvo suformuluoti ir administracinėje byloje. Minėta, kad šie atsakovių reikalavimai yra kilę iš administracinių teisinių santykių ir nagrinėtini administraciniame teisme. Administraciniai teismai yra sudėtinė teismų sistemos dalis, jiems pavesta nagrinėti bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių (Teismų įstatymo 12 straipsnio 2, 4 dalys). Tai reiškia, kad valstybė yra nustačiusi tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikrų ginčų nagrinėjimas vyksta specializuotuose teismuose pagal šioms byloms nagrinėti nustatytą procedūrą, kurią reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas. Atsakovė A. M. kreipdamasi į administracinį teismą įgyvendino savo teisę ginčyti valstybės garantijos dydį. Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 4 d. nutartimi skundą atsisakė priimti, nes atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti. Ši nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi palikta nepakeista. Taip šis teismas užbaigė bylą procesiniu sprendimu, nurodytu Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir sukeliančiu analogiškas pasekmes, nustatytas CPK 78 straipsnyje, 326 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kadangi atsakovų keliamų reikalavimų išsprendimas priklauso specializuoto, t. y. administracinio, teismo jurisdikcijai ir dėl šių reikalavimų priimta tokio teismo nutartis atsisakyti priimti A. M. skundą, atsisakius atnaujinti skundo padavimo terminą, tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi ir dėl šios priežasties atsakovų priešieškinis nagrinėjamoje byloje negalėjo būti priimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokia teisės aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ankstesnėje analogiškoje byloje, kurios faktinės aplinkybės, turėjo esminės reikšmės sprendžiant priešieškinio, kuriuo buvo ginčijamas valstybės garantijos dydis, priėmimo klausimą ir kurios sutampa su nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. L. V. B., R. G., bylos Nr. 3K-3-16/2009). Tai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti priešinį ieškinį, dėl kurio buvo spręsta administraciniame teisme, o nagrinėjamoje byloje priešinis ieškinys buvo priimtas, bet teismas po bylos iškėlimo nutraukė bylos dalį dėl priešinio ieškinio, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl priešinio ieškinio pobūdžio ir jo nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme galimybių.

38Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 2008 m. kovo 21 d. Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. 2008 m. gegužės 15 d. atsakovės pateikė priešieškinį Kauno miesto... 7. Kauno miesto savivaldybė prašė civilinės bylos dalį dėl atsakovių... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi civilinės bylos... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 13. 1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovės priešieškinyje... 14. 2. Specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės garantijų... 15. 3. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 143 straipsnio 2 dalį, kurioje... 16. 4. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą išvadą, kad atsakovių... 17. 5. CPK normose nenurodyta bendrosios kompetencijos teismo teisės perduoti... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovės prašo kasacinį skundą atmesti ir... 19. 1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad valstybės garantija yra... 20. 2. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad atsakovės siekia valstybės išduotoje... 21. 3. Pagal savo esmę reikalavimas tinkamai įvykdyti valstybės... 22. 4. Ne visada žalos atlyginimas yra adekvatus, teisingas ir tinkamas teisių... 23. 5. Net jeigu būtų pripažinta, kad atsakovių priešieškinio reikalavimas... 24. 6. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai susiję; priešieškinis... 25. 7. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti priešieškinį dėl jo... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis... 29. Dėl priešieškinio rūšinio teismingumo... 30. Nagrinėjamoje byloje Kauno m. savivaldybė prašė teismo priimti sprendimą... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė reikšti priešieškinį nėra... 32. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės pateikė priešieškinį, kuriuo... 33. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas reguliuojamas viešosios teisės normų,... 34. Taigi, atsakovių priešieškiniu keliamas ginčas yra kilęs iš... 35. Dėl pareikštų priešiniame ieškinyje reikalavimų ir ieškinio (priešinio... 36. Nors atsakovės savo priešiniame ieškinyje mini netinkamą prievolės... 37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal... 38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CPK 359 straipsnio 1 dalies 3... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...