Byla 2-1912/2014
Dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovų M. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų M. S. ir R. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl to, ar teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai konstatavo, kad teismų žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

4Ieškovai M. S. ir R. S. pareiškė ieškinį, kuriame prašė 2006 m. kovo 31 d. Paskolos sutartį, kurios šalimis nurodyti atsakovas S. S. ir ieškovas M. S. (toliau – ir Paskolos sutartis), pripažinti niekine ir laikyti negaliojančia ab initio, priteisti iš atsakovo S. S. kiekvienam ieškovui po 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro ieškovų nurodomos aplinkybės, kad atsakovas suklastojo Paskolos sutartį pasinaudodamas ant tuščio popieriaus lapo buvusiu ieškovo M. S. parašu. Remdamasis Paskolos sutartimi atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – kreipėsi į teismą dėl skolos iš ieškovų priteisimo, todėl turi atlyginti jais ieškovams sukeltą neturtinę žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

7Teismas, įvertinęs ieškovų pareikšto ieškinio dalyką, pagrindą, priėjo išvadą, kad pareikštu ieškiniu ieškovai iš esmės siekia revizuoti civilinėje byloje Nr. 2-1959-392/2014 (toliau – ir Civilinė byla) teismo padarytas išvadas, kad ginčo sutartis nėra niekinis sandoris. Nustatęs, kad Civilinėje byloje teismo priimtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Reikalavimą priteisti neturtinę žalą teismas vertino kaip išvestinį iš reikalavimo pripažinti Paskolos sutartį niekine, todėl dėl jo teismingumo atskirai nutarė nepasisakyti.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovai M. S. ir R. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir perduoti jų pareikšto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

101. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Civilinėje byloje ieškovai kitai ginčo šaliai – S. S. nėra pareiškę jokių materialinių teisinių reikalavimų nei ieškinio, nei priešieškinio pareiškimo forma. Civilinėje byloje buvo nagrinėjami tik atsakovo S. S. ieškinio reikalavimai, pareikšti ieškovams šioje byloje ir jų dukrai, dėl paskolos grąžinimo, palūkanų priteisimo ir namo dalies dovanojimo sutarties negaliojančia. Taigi, Civilinėje byloje objektyviai negalėjo būti nagrinėjami reikalavimai, suformuluoti šioje byloje pareikštame ieškinyje. Be to, Civilinėje byloje ieškovų pozicija, atsikertant į atsakovo šioje byloje reikalavimą dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų priteisimo, buvo grindžiama tuo, kad nebuvo perduotas paskolos dalykas, t. y. kad nesudaryta paskolos sutartis (CK 6.875 straipsnis). Reiškiamu ieškiniu prašoma pripažinti Paskolos sutartį niekine pagal CK 1.80 straipsnį. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad ieškinio pagrindas yra tapatus Civilinėje byloje ieškovų teiktiems atsikirtimams.

112. Faktas, jog Civilinėje byloje gali būti nustatyti prejudiciniai faktai, kurie turėtų teisinę reikšmę ieškinio reikalavimams išspręsti (CPK 182 straipsnio 2 dalis), nesuteikia pagrindo teismui atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Toks teismo procesinis sprendimas pažeidžia CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą, taip pat CPK 259 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią teismą išspręsti bylą iš esmės. Vien dviejų civilinių bylų tarpusavio sąsaja faktiniu (įrodomuoju ar prejudiciniu) požiūriu, nesant reikalavimų tapatumo fakto, nesudaro pagrindo teismui nei atsisakyti vėliau pareikšto ieškinio, nei jį palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovai, reikšdami jį, siekia Paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo. Civilinėje byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo revizijos klausimą ieškovai siekia išspręsti instancine tvarka (CPK 301–333 straipsniai).

123. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas civilinių teisių gynimo būdas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Toks reikalavimas Civilinėje byloje nebuvo pareikštas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ieškovai netinkamai įgyvendina teisę kreiptis į teismą. Jo pagrįstumas galėtų būti konstatuotas tik išnagrinėjus pareikštus reikalavimus iš esmės. Teismo teiginys, esą reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra išvestinis, neparemtas jokia teisės norma ar precedento teisinę galią turinčia teismų praktika.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas tenkintinas.

15Remiantis ieškovų M. S. ir R. S. atskirajame skunde nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, byloje tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad teismų žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir remdamasis tuo atsisakė priimti ieškovų (apeliantų) pareikštą ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

16CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šio ieškinio nepriėmimo pagrindo tikslas – užtikrinti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Tai reiškia, kad šalys vienu metu negali užvesti kelių bylų dėl to paties ginčo. Ieškinio priėmimo stadijoje aplinkybė, ar teismo žinioje nėra bylos, užvestos pagal tapatų ieškinį, vertinimo procedūra yra procesinio pobūdžio, t. y. atliekamas tik formalus reiškiamo ieškinio ir jau iškeltos bylos tapatumo patikrinimas. Teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo – patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą realizavimą, buvimu. Įsitikinimui, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, įprastai nepakanka nustatyti atskirų ieškinių elementų lingvistinių formuluočių tapatumo, tačiau turi būti vertinama jau iškeltos bei norimos iškelti bylos dalykų, apimančių siekiamas nustatyti faktines aplinkybes bei teisinius santykius, visuma.

17Bylų (ieškinių) tapatumas nustatomas pagal kasacinio teismo praktikoje – aiškinant CPK normas, suformuluotus kriterijus:

181) ginčo šalis. Dėl šio kriterijaus kasacinis teismas pažymi, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009);

192) ieškinio dalyką – reikalavimą, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Savo teisminėje praktikoje kasacinis teismas išskiria, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2009; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010);

203) ieškinio faktinį pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2009; 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011).

21Ieškovai, ginčydami pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jų pareikšto ieškinio ir Civilinės bylos tapatumo, teigia, kad jie nesutampa nei pagal vieną kriterijų. Su tokia pozicija galima sutikti tik iš dalies.

22Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2010 m. sausio 15 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo S. S. (šioje byloje traukiamas atsakovu) ieškinį atsakovams M. S., R. S. (šioje byloje ieškovai) ir I. S. dėl skolos priteisimo bei skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo. Pareikštu ieškiniu S. S., be kita ko, prašė priteisti iš M. S. ir R. S. 500 000 Lt skolą ir 112 500 Lt palūkanų. Šių reikalavimų faktinį pagrindą sudarė aplinkybės dėl paskolos teisinių santykių tarp S. S. ir M. S. susiklostymo pagal Paskolos sutartį. Ši byla pirmosios instancijos teisme baigta nagrinėti 2014 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą, kuriuo S. S. ieškinys tenkintas iš dalies – teismas pripažino tiek Paskolos sutarties sudarymo, tiek pinigų pagal ją perdavimo faktą ir remdamasis tuo S. S. iš M. S. priteisė 612 500 Lt skolą, procesines palūkanas bei panaikino ieškiniu ginčytą sandorį. Atsakovai M. S. ir I. S. dėl nurodyto sprendimo padavė apeliacinį skundą. Nelaukdami apeliacinio skundo išnagrinėjimo, ieškovai šioje byloje M. S. ir R. S. 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos teismui padavė ieškinį, kuriame prašo pripažinti niekine ir negaliojančia Paskolos sutartį bei priteisti iš atsakovo S. S. (ieškovas Civilinėje byloje) neturtinę žalą. Civilinėje byloje M. S. ir R. S. savarankiško materialaus reikalavimo dėl sandorio pripažinimo niekiniu nebuvo pareiškę.

23Iš nustatytų faktinių aplinkybių aišku, kad Civilinėje byloje ieškovai yra patraukti atsakovais, o pagal jų reiškiamą ieškinį atsakovu yra traukiamas Civilinėje byloje ieškovu esantis S. S.. Priešingai nei teigia ieškovai, vien tik asmenų procesinio statuso formalus skirtumas nereiškia, kad šalys Civilinėje byloje ir nurodomos ginčo ieškinyje nesutampa. Kaip matyti iš Civilinėje byloje 2014 m. vasario 10 d. priimto Vilniaus apygardos teismo sprendimo bei ieškovų reiškiamo ieškinio, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, turinio, ieškovų M. S. ir R. S. teisinis suinteresuotumas, pasirinkto teisių gynimo būdo esmė suponuoja, kad pagal jų pareikštą ieškinį iškeltos bylos ir Civilinės bylos teisminio nagrinėjimo objektas – dėl ieškovo M. S. ir atsakovo S. S. dalyvavimo paskolos teisiniame santykyje, iš jo kylančių teisių ir pareigų, iš dalies sutaptų.

24Nors Civilinėje byloje nuo jiems S. S. pareikšto reikalavimo priteisti skolą ir palūkanas pagal Paskolos sutartį ieškovai (atsakovai Civilinėje byloje) gynėsi reikšdami ne priešieškinį (CPK 143 straipsnis), bet prieštaravimus S. S. argumentams ir reikalavimams (CPK 42 straipsnio 1 dalis), nesudaro pagrindo prieiti išvadą, kad Civilinės bylos nagrinėjimo ir tyrimo dalyku nebuvo aplinkybė, ar Paskolos sutartis buvo sudaryta ir vykdoma, t. y. ar S. S. turi teisę į ieškinio patenkinimą. Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo – M. S. ir R. S. apskųsto apeliacine tvarka, aprašomosios ir motyvuojamosios dalių matyti, kad jie nuo S. S. pareikšto reikalavimo gynėsi įrodinėdami atsikirtimų (prieštaravimų) forma Paskolos sutarties suklastojimo ir paskolos dalyko (pinigų) neperdavimo faktus. Jais grindžiamas ir M. S. su R. S. pareikštas ieškinys. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priėmus pareikštą ieškinį, būtų iškeltos dvi bylos, kurių teisminio nagrinėjimo aplinkybės sutaptų, formaliai laikytina teisinga. Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad visos reiškiamo ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendime. Aplinkybė, ar visi M. S. bei R. S. reiškiamame ieškinyje nurodomi argumentai iš tiesų buvo išnagrinėti ir įvertinti Civilinėje byloje, yra ne ieškinio priėmimo, bet bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos tyrimo dalykas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad ieškinyje, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, suformuluotas savarankiškas materialus teisinis reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo (pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu). Minėta, kad tokio priešinio reikalavimo ieškovai Civilinėje byloje nebuvo pareiškę.

25Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Civilinėje byloje teismas niekinio sandorio sudarymo faktą, t. y. įvertinti visas ieškovų reiškiamo ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, galėjo konstatuoti ex officio, neatitinka kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo praktikos. Pagal ją, teismo atliekama sandorio buvimu niekiniu patikra priklauso nuo ginčo šalies, turinčios teisinį suinteresuotumą, aktyvumo: kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

26Tęsiant atskirojo skundo argumentų analizę, pažymėtina, kad, Civilinėje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui dėl S. S. reikalavimo priteisti skolą pagal Paskolos sutartį patenkinimo, inter alia turėtų būtų išspręstas S. S. reikalavimo teisių pagal Paskolos sutartį egzistavimo klausimas. Su juo susiję bei bylos nagrinėjimo metu nustatyti faktai būtų prejudiciniai byloje, iškeltoje pagal ieškovų pareikštą ieškinį. Civilinėje byloje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, t. y. iki šiol nėra įsiteisėjęs, todėl jis neturi res judicata, juo nustatyti faktai – prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), o Civilinė byla nėra baigta (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad M. S. bei R. S. pareikšto ieškinio nagrinėjimas lemtų Civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. priimtu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių (paskolos sutarties sudarymo ir jos dalyko perdavimo) ginčijimą. Kadangi iki šiol nėra aiški Civilinės bylos procesinė baigtis, taip pat ieškinio priėmimo stadijoje negalima nustatyti, ar Civilinės bylos nagrinėjimo dalykas apėmė visas ieškinio faktiniu pagrindu įvardijamas aplinkybes, dėl kokių priežasčių jos galbūt nebuvo atskleistos Civilinę bylą nagrinėjusiam teismui ar galbūt jo neištirtos ir neįvertintos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, aiškus bylų tarpusio ryšys per se nėra kliūtis iškelti bylą pagal M. S. ir R. S. ieškinį dėl Paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia dėl ieškinyje nurodomų aplinkybių, kurios sudaro ieškinio pagrindą.

27Pagal bendrą taisyklę prejudiciniai faktai negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl nurodytos taisyklės turinio aiškinimo išskirta, kad išimtiniais atvejais gali egzistuoti primygtinis socialinis poreikis ištaisyti teismo padarytą klaidą, t. y. iš naujo įvertinti aplinkybes, turinčias prejudicinę galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Pagal šios nutarties obiter dicta dalyje pateiktą išaiškinimą, ar egzistuoja išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudiciją pagal įstatymą dėl ginamų teisių egzistavimo, galima nustatyti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, remiantis kasacinio teismo pozicija, bylos, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, iškėlimas ir nagrinėjimas nėra procesinė kliūtis priimti ieškinį ir jo pagrindu iškelti bylą dėl kitoje byloje norimų apginti teisių ginčijimo. Esant tokiai procesinei situacijai, atsisakymas priimti ieškinį, tuo pačiu užkertant kelią jį pareiškusiems asmenims pristatyti teismui savo poziciją, yra pernelyg formalus sprendimas, neatitinkantis teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prieinamumo principo (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Byla pagal M. S. ir R. S. ieškinį teisminio nagrinėjimo objekto aspektu būtų susijusi su Civiline byla, tačiau tai nereiškia, kad teismas, iškėlęs tokią bylą, neturėtų pareigos užtikrinti, jog nebūtų priimtas priešingas, kito teismo sprendimo pagrįstumą ar jo išvadas paneigiantis, sprendimas.

28Atskirajame skunde taip pat pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai reikalavimą priteisti neturtinę žalą pripažino išvestiniu iš reikalavimo pripažinti Paskolos sutartį niekine. Išvestinis reikalavimas turinio požiūriu yra toks reikalavimas, kuris negali būti reiškiamas ir nagrinėjamas atskirai nuo kito – pagrindinio, reikalavimo. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą gali būti savarankiškas ieškinio dalykas. Tai, kad padarytos neturtinės žalos faktą M. S. ir R. S. kildina iš Paskolos sutarties negaliojimo fakto bei remiantis ja S. S. atliktų veiksmų, neteikia jokio pagrindo tokį reikalavimą kvalifikuoti kaip išvestinį. Pažymėtina, kad ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo teismingi apylinkės teismams (CPK 26–27 straipsniai). Pakartotinai spręsdamas tokio reikalavimo priėmimo klausimą, apygardos teismas turėtų atsižvelgti į akivaizdų šito ir reikalavimo dėl Paskolos sutarties nuginčijimo faktinio pagrindo ryšį (CPK 136 straipsnio 1, 2 dalys).

29Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą klaidingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą pagrindą, todėl apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo.

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovų M. S. bei R. S. ieškinio priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl to, ar teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo... 4. Ieškovai M. S. ir R. S. pareiškė ieškinį, kuriame prašė 2006 m. kovo 31... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškinį... 7. Teismas, įvertinęs ieškovų pareikšto ieškinio dalyką, pagrindą, priėjo... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Ieškovai M. S. ir R. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 10. 1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Civilinėje byloje ieškovai kitai ginčo... 11. 2. Faktas, jog Civilinėje byloje gali būti nustatyti prejudiciniai faktai,... 12. 3. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas civilinių... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 14. Atskirasis skundas tenkintinas.... 15. Remiantis ieškovų M. S. ir R. S. atskirajame skunde nurodytomis faktinėmis... 16. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti... 17. Bylų (ieškinių) tapatumas nustatomas pagal kasacinio teismo praktikoje –... 18. 1) ginčo šalis. Dėl šio kriterijaus kasacinis teismas pažymi, kad... 19. 2) ieškinio dalyką – reikalavimą, kurį ieškovas pareiškia atsakovui... 20. 3) ieškinio faktinį pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovo... 21. Ieškovai, ginčydami pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jų pareikšto... 22. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2010 m. sausio 15 d. buvo iškelta... 23. Iš nustatytų faktinių aplinkybių aišku, kad Civilinėje byloje ieškovai... 24. Nors Civilinėje byloje nuo jiems S. S. pareikšto reikalavimo priteisti skolą... 25. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Civilinėje byloje teismas niekinio... 26. Tęsiant atskirojo skundo argumentų analizę, pažymėtina, kad, Civilinėje... 27. Pagal bendrą taisyklę prejudiciniai faktai negali būti ginčo objektas... 28. Atskirajame skunde taip pat pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos... 29. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus,... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 31. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir...