Byla e2-696-157/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vievio transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla Nr. eB2-2224-562/2016 pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą ir kuria atsisakyta patenkinti atsakovės direktoriaus V. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinė bendrovė DNB bankas.

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau –VSDFV) kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vievio transportas“ (toliau – UAB ,,Vievio transportas“) bankroto bylą. Nurodė, kad jos skola valstybės biudžetui yra 11 650,66 Eur.
  2. Atsakovės direktorius 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė pareikšimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, šios abi bylos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi sujungtos į vieną.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Vievio transportas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Vermosa”; pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkino.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,Vievio transportas” įregistruota 1995 m.; kad jos pagrindinė veikla – variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, krovininis kelių transportas, sausumos transportui būdingų paslaugų veikla; kad Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą teikti už 2015 m.; kad pagal 2015 m. balanso duomenis įmonė turėjo turto už 218 799 Eur (ilgalaikis turtas – 175 373 Eur; trumpalaikis turtas – 43 426 Eur, iš kurio 18 760 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 21 032 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 1 Eur pinigai ir jų ekvivalentai); kad per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 253 812 Eur; kad iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 403 132 Eur; kad įmonė patyrė 29 423 Eur nuostolį.
  3. Teismas, įvertinęs naujausius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis – 2016 m. spalio 31 d. balansą, – nustatė, kad įmonė turi turto už 201 111 Eur (ilgalaikis turtas – 147 077 Eur, trumpalaikis turtas – 54 034 Eur, iš kurio 24 008 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 30 016 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 10 Eur pinigai ir jų ekvivalentas); kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 255 099 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 355 896 Eur; kad ji gavo 37 883 pelną.
  4. Vertindamas atsakovės pradelstų įsiskolinimų kreditoriams pagrįstumą teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktame kreditorių sąraše, priešingai nei balanse, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 265 072,82 Eur, darbuotojams – 21 919,71 Eur, skola SODRA biudžetui – 14 268,63 Eur, VMI – 33 584,72 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. suėjo galutinis terminas grąžinti AB DNB bankui 50 615,56 Eur kreditą. Įvertinęs šias faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad realūs įmonės pradelsti įsipareigojimai yra 325 751,14 Eur.
  5. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, jog bendrovės vardu registruotas žemės sklypas, esantis ( - ), yra areštuotas; kad įmonės vardu registruotos 75 transporto priemonės, 68 iš jų išregistruotos, joms draudžiama dalyvauti viešajame eisme; kad dalis automobilių perduoti valdyti užsienyje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims; kad antstolių kontorose vykdomi 138 518,03 Eur išieškojimai; kad 2015-2016 m. jos atžvilgiu iškelta 20 civilinių bylų.
  6. Įvertinęs tai, kas paminėta, teismas konstatavo, kad atsakovė neturi turto, kuriuo galėtų laisvai disponuoti, įsiskolinimai didėja, pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija pusę įmonės turimo turto, finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, todėl pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmetė, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkino (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5

  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,Vievio transportas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas nepagrįstai nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes tik įmonės vadovas galėtų paaiškinti ir atskleisti tikrąją įmonės finansinę būklę, nes tik jis geriausiai žino su įmone susijusias aplinkybes.
    2. Teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą, nes neįvertino su UAB ,,Transekspedicija” pasirašytos sutarties, pagal kurią įmonei palankiomis sąlygomis išnuomota 4 vnt. tentinių priekabų, todėl visiškai sukomplektavus įmonės parką ir priėmus naujus darbuotojus buvo vykdomi tarptautiniai pervežimai. Sumažinus išlaidas įmonė gavo pelną.
    3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai yra 286 992,53 Eur, nes ignoravo aplinkybę, jog dalis kreditorių – UAB ,,Transekpedicija”, UAB ,,Inkaso aljansas”, Z/S Ciemgali išdėstė savo reikalavimų įvykdymą 68 375 Eur, todėl pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 218 617,20 Eur.
    4. Teismas netinkamai nustatė įmonės turimo turto vertę. Ignoravo aplinkybę, kad jai priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 56 000 Eur, tuo tarpu turimų transporto priemonių reali – rinkos – vertė yra 99 000 Eur. Todėl įmonės turto vertė yra ne 201 111 Eur, o 303 751,40 Eur.

      6

  1. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, skundžiamą teismo nutartį prašo palikti nepakeistą.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas pagrįstai nusprendė atmesti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, nes įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi keletą metų, yra nuolatinio pobūdžio. Nėra pagrindo spręsti, kad įmonės mokumas gali būti atkurtas. Restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta jokių realių priemonių, ir jokių realių skaičiavimų, kurie leistų daryti išvadą, kad ji galėtų atkuri mokumą.
    2. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktų rašytinių įrodymų apie įmonės turtą ir jam taikomus disponavimo apribojimus, skolas kreditoriams, vykdomus priverstinius skolų išieškojimus bei kt. ir pagrįstai konstatavo įmonės nemokumą.
  1. Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyrius prašė atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Įmonės finansinė padėtis nuo pareiškimo teismui dienos pateikimo nepagerėjo, jos skola biudžetui didėja, priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai teigiamų rezultatų nedavė.
    2. Net ir laikant pagrįstais apeliantės argumentus, kad įmonės reali turto vertė yra didesnė nei nustatė teismas, t. y. siekia 303 751,40 Eur, o pradelsti įsipareigojimai yra mažesni – 218 617,20 Eur, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atsisakius atsakovei UAB „Vievio Transportas“ iškelti restruktūrizavimo bylą jai iškelta bankroto byla.
  2. Minėta, kad nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi apeliantė atsakovė UAB „Vievio transportas“ remiasi esminiu argumentu, jog teismas pažeidė įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai sprendė dėl jos nemokumo, o taip pat nepagrįstai nutarė šią bylą nagrinėti ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka.
  3. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti nagrinėjamu atveju aktualias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus.
  4. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai.
  5. Kaip yra žinoma, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ši atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  6. Apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra nurodęs, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016 etc.). Tokiu būdu, byloje turi būti nustatyta ar bendrovė yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).
  7. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Šis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ įtvirtintus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau taip pat įvertina, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir kartu tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; ir kt.).
  8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimuose nagrinėjamos kategorijos bylose aiškinant ir taikant bendruosius civilinio proceso principus bei normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, taip pat yra suformuluota nuostata, kad šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai. Todėl taikytina: rungimosi principas, reikalaujantis, kad kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis); bendradarbiavimo principas, įpareigojantis dalyvaujančius byloje asmenis įstatymo nustatyta tvarka bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis); dispozityvumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, nurodantys, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13 straipsniai). Šie nurodymai tiesiogiai suformuluoti apibrėžiant šalių procesines teises bei pareigas (CPK 42, 178 straipsniai). Taigi pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  9. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismo surinkti ir kruopščiai bei visapusiškai išnagrinėti bei įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nustatyti faktai, apibūdinantys atsakovės finansinius sunkumus (skola valstybės biudžetui – 47 853,35 Eur; skola darbuotojams – 21 919,71 Eur; 2015-2016 m. atsakovės atžvilgiu nagrinėjami 20 civiliniai ginčai dėl materialinio pobūdžio reikalavimų, antstoliai vykdo 138 518,03 Eur skolų išieškojimą; etc.), atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokios įmonės apibrėžimą (CPK 185 straipsnis).
  10. Teismas taip pat sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog jai priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 56 000 Eur, transporto priemonių – 99 000 Eur, – nepaneigia teismo išvadų, kad reali įmonės turto vertė yra mažesnė nei teigia atsakovė (CPK 178 straipsnis). Atmetant paminėtus argumentus visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip minėta anksčiau, šalys privalo įrodyti aplinkybės, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Antra, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti vertinami ginčo metu egzistuojantys duomenis, tuo tarpu apeliantė jai priklausančio žemės sklypo rinkos vertę įrodinėja UAB ,,Capital vertinimas“ beveik prieš du metus – 2015 m. gegužės 6 d. – išduota pažyma. Tai pat pažymėtina ir tai, kad pati turto vertintoja šioje pažymoje nurodė, kad ji neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio bei formos, ją rengiant nesivadovauta LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, ir ji yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas (b. l. 135). Trečia, nors kaip matyti iš į bylą pateiktos VĮ ,,Regitra“ pažymos apie transporto priemones, iš tiesų įmonės vardu registruota dešimt transporto priemonių, tačiau įrodymų, patvirtinančių jų realią šios bankroto bylos nagrinėjimo dieną egzistuojančią vertę, apeliantė taip pat nepateikė. Taigi atsakovės skunde nurodytos aplinkybės, susijusius su minėto turto verte, laikytinos neįrodytomis (CPK 12, 178 straipsniai).
  11. Atmestini ir skundo argumentai, kad teismas netinkamai nustatė pradelstas kreditoriams mokėtinas sumas, jog teismas ignoravo aplinkybę, kad dalis kreditorių sutiko išdėstytų skolų mokėjimą; kad įmonė vykdo veiklą (išsinuomojo 4 vnt. tentinių priekabų, vykdo tarptautinius vežimus etc.). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovės atžvilgiu tebevyksta teisminiai ginčai dėl materialinių reikalavimų (2015-2016 m. – 21 teisminiai procesai), 2017 m. iniciuoji du nauji civiliniai procesai. Tuo tarpu faktas, jog dalis kreditorių sutiko atidėti skolų grąžinimą, nereiškia atsiskaitymo su jais ir šių įmonės įsipareigojimų neeliminuoja. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors apeliantė tvirtina vykdanti veiklą, tačiau įrodymų, kad iš jos yra gaunamos pajamos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma yra ir fakto teismas, nepateikė. Atmetant minėtus skundo argumentus taip pat reikšminga laikytina aplinkybė, kad kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų jos skola SODRA biudžetui didėja (nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme skola biudžetui buvo 14 268,63 Eur, šio skundo nagrinėjimo dieną – 16 828,94 Eur).
  12. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad nepaskyrus žodinio bylos nagrinėjimo buvo apribota atsakovės teisė teikti įrodymus nagrinėjamu klausimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantei buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuria ji pasinaudojo. Bylai reikšmingus įrodymus, kurių apeliantės nuomone teismas netyrė ir nevertino, ji galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl ir šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų.
  13. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įmonės finansinę būklę ir konstatavęs egzistuojat ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą pagrindą, padarė pagrįstą išvadą, jog faktiškai nemokia įmonei negali būti keltina restruktūrizavimo byla, nes, akivaizdu, jog tokia įmonės negalės pasiekti pirmiau paminėtų ĮRĮ tikslų.
  14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad dėl atsakovės UAB „Vievio transportas“ atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, kurioje yra tinkamai atskleista šios bylos esmė, todėl šis skundas atmetamas nenagrinėjant kitų tiek apelianto, tiek ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis, CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai