Byla 2S-1019-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės G. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui I. R.,

Nustatė

2Ieškovė G. P. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo padavimo teismui dienos ir prašė įpareigoti atsakovą I. R., dalyvaujant jos atstovų pasirinktam antstoliui, įleisti avarinės tarnybos darbuotojus į atsakovui priklausančias namo, esančio (duomenys neskelbtini), administracines (rūsio) patalpas, esančias po jai priklausančiomis patalpomis, prie vandentiekio tinklų tam kad būtų atstatytas vandens tiekimas į kavinės patalpas; uždrausti atsakovui I. R. nutraukti vandens tiekimą jos patalpoms arba kaip nors kitaip trukdyti naudotis namo, esančio (duomenys neskelbtini), inžineriniais tinklais. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – kavinė, esanti (duomenys neskelbtini), kuriose veikia restoranas „Irmanto sriubos“. Tačiau nuo 2009-12-15 šioms patalpoms buvo nutrauktas vandens tiekimas, užsukus ir įrengus vandentiekio tiekimo linijos kraną ant vandentiekio stovo po patalpomis esančiame rūsyje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui I. R.. Dėl to, kad buvo nutrauktas vandens tiekimas restoranui „Irmanto sriubos“ subnuomotojas 2009-12-24 informavo, jog yra priverstas uždaryti restoraną „Irmanto sriubos“ ir patyrė 25500 Lt nuostolį. Ji nėra namo 998-osios DNSB narė, už vandens tiekimą moka pagal skaitliukų rodmenis vandenį tiekiančiam UAB „Vilniaus vandenys“. Dėl šio įvykio policija pradėjo tyrimą, neteisėtais atsakovo veiksmais jai daroma žala kas dieną didėja, restoranas negalės dirbti per Naujametines šventes. Kadangi reikia surinkti įrodymus, gauti duomenis iš policijos, iš VĮ Registrų centro, iš UAB „Vilniaus vandenys“, apskaičiuoti ir pateikti įrodymus dėl žalos dydžio, įrodyti priežastinį ryšį su atsakovo I. R. neteisėta veika, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kad daroma žala nedidėtų, iki ieškinio padavimo teismui dienos.

3Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovės G. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, t. y. įpareigojo atsakovą I. R., dalyvaujant ieškovės atstovų pasirinktam antstoliui, įleisti avarinės tarnybos darbuotojus į atsakovui priklausančias namo, esančio (duomenys neskelbtini), administracines patalpas, esančias po ieškovės kavinės patalpomis, prie vandentiekio tinklų tam, kad būtų atstatytas vandens tiekimas į kavinės patalpas, uždraudė atsakovui I. R. nutraukti ieškovės patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), vandens tiekimą arba kaip nors kitaip trukdyti naudotis namo, esančio (duomenys neskelbtini), inžineriniais tinklais. Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad nurodoma būsimo ieškinio suma (25500 Lt) yra didelė, padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei gali būti padaryta materialinė žala. Dėl to, vadovaudamasis CPK 144, 145, 148 str., tenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui, kadangi manė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

4Atsakovas I. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, neatitinkanti CPK 144 str. 2 d., 145 str. 1 d. 12 p., 148 str. 4 d. Teismas nenurodė jokių motyvų ir pagrindų, dėl kurių taikė laikinąsias apsaugos priemones, neapibūdino laikinosios apsaugos priemonės, nenurodė taikymo masto, įvykdymo būdo, priežasčių, dėl kurių nagrinėjo prašymą nepranešęs jam bei pavedė nutartį vykdyti skubiai. Teisėja nenurodė, kokiais įrodymais vadovavosi, kokie yra teisiniai pagrindai vykdomajam procesui pradėti, kaip jis turi būti vykdomas. Teismas turėjo pagrįsti savo konstatavimą, kad vandens nepatekimo į ieškovės patalpas kliūtis yra jo veiksmai, CPK aiškiai nurodo, kas yra įrodymai, todėl vadovautis vien girto santechniko, paprašyto ieškovės tėvo, prielaidomis nėra jokio pagrindo. Įstatymas tik išimtiniais atvejais leidžia tokio pobūdžio prašymus nagrinėti nedalyvaujant atsakovui, todėl teisėjai užduotinas klausimas kaip gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, jei reikalavimas susietas su įpareigojimu atlikti veiksmu, ar įmanoma įpareigoti asmenį atlikti veiksmus, neinformuojant apie asmens apie būtinumą juos atlikti? Jis netiekia vandens ieškovei, todėl negali nei trukdyti, nei nutraukti vandens tiekimą, o teismo prielaidos, kad jis turi galimybes tokius veiksmus atlikti, yra nepagrįstos, neatitinka CPK 145 str. 1 d. 12 p. Taip pat minėtos teisės normos neatitinka ir teismo reikalavimas „įleisti.... tam, kad būtų atstatytas vandens tiekimas“, nes turi būti nustatyta ir įrodyta, kad patekimas į patalpas gali pagelbėti tiekti vandenį. Teismas nenurodo, kaip vandens tiekimas turi būti atstatomas: griaunama, gręžiama, ardoma, laikantis statybos projekto, ar be jo, ar bet kaip kitaip, kaip išeis. Teismas nurodydamas leisti „avarinei tarnybai“ neapibrėžė subjekto. Neapgalvota teismo nutartis varžo jo nuosavybės teises, nes nenurodoma kaip, kokiu mastu, kokia trukme ir kokiu būdu bus „atstatomas“ vandens tiekimas. Teisėja nenurodė, kodėl pasirinko tokią vykdymo tvarką, todėl buvo suvaržyta jo teisė pateikti paaiškinimus, o nurodžius nutartį vykdyti skubiai apskritai išnyksta galimybė iki vykdymo pradžios ką nors paaiškinti. Aplinkybės, kad jam priklausančios patalpos nėra po ieškovės patalpomis, kad jo patalpose yra inžineriniai tinklai, patenkantys į ieškovės patalpas nebuvo nustatytos ir išsiaiškintos. Be to, abejotinas yra pats ieškinio pagrįstumas, nes remiamasi UAB „Avarija“ tvirtinimais, todėl abejotinas teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose. Teismas nepatikrino, ar ieškinį padavė įgaliotas asmuo, nes G. P. Lietuvoje negyvena (oficialiai yra išvykusi į Vokietijos Federacinę Respubliką), gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, ieškovės gyvenamoji vieta Lietuvoje pateikta melagingai, klastotėmis užsiima ieškovės tėvas, kuris yra faktinis patalpų savininkas, tačiau dėl galimo baudžiamojo persekiojimo siekdamas apsaugoti jam priklausantį turtą veikia neva ieškovės vardu ir dėl to gali klastoti teismui teikiamus dokumentus.

5Ieškovė G. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad nuo 2009-12-15 jai priklausančioms patalpoms, kuriose veikė restoranas „Irmanto sriubos“, buvo nutrauktas vandens tiekimas, užsukus ir įrengus vandentiekio tiekimo linijos kraną ant vandentiekio stovo po patalpomis esančiame rūsyje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui I. R. ir kuris neįleidžia į rūsio patalpas išsiaiškinti tikrųjų vandentiekio linijos gedimo priežasčių. Dėl to, kad buvo nutrauktas vandens tiekimas restoranui „Irmanto sriubos“, ji patiria nuostolius. Atsakovo atskirasis skundas pagrįstas deklaracijomis ir išvedžiojimais, neva neteisingai pritaikytas CPK 144 str., tačiau atskirasis skundas yra paduotas praleidus įstatymo numatytą 7 dienų nuo sužinojimo apie tokią nutartį apskundimo terminą, neprašė atnaujinti termino. Vykdomojoje byloje yra įrodymų, kad antstolis D. S. atsakovo sutuoktinei D. R. nutartį kartu su reikalavimu įteikė 2010-01-04, kuriuos ji 2010-01-06 su prierašu grąžino antstolių kontorai, todėl toks nutarties įteikimas atsakovui pripažintinas tinkamu. Be to, teismas 2010-03-08 nutartimi atsakovui skyrė 1000 Lt baudą už skundžiamos nutarties nevykdymą, ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl šia nutartimi konstatuotos aplinkybės laikytinos įrodymais. Dėl to atsakovo atskirasis skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Teismas teisingai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, įpareigodamas atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar jai padidėti, atsakovas nepateikė įrodymų, kad per jam priklausančias rūsio patalpas nėra išvedžioti bendrieji inžineriniai vandentiekio tinklai, todėl tikėtina, kad būtent atsakovo rūsio patalpose yra vandentiekio įvadas. Atsakovas nevykdo CK 4.83 str. 5 d. numatytos pareigos. 998-osios DNSB valdymo organo 2 iš 3 valdybos narių patvirtino, kad 998-oji DNSB nenutraukė vandens tiekimo jos patalpoms, todėl trečiasis valdybos narys atsakovas pats, kaip fizinis asmuo, nutraukė vandens tiekimą jos patalpoms, trukdo jį atstatyti, restoranas „Irmanto sriubos“ nedirba iki šiol.

6Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės G. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, t. y. įpareigojo atsakovą I. R., dalyvaujant ieškovės atstovų pasirinktam antstoliui, įleisti avarinės tarnybos darbuotojus į atsakovui priklausančias namo, esančio (duomenys neskelbtini), administracines (rūsio) patalpas, esančias po ieškovei priklausančiomis patalpomis, prie vandentiekio tinklų tam, kad būtų atstatytas vandens tiekimas į kavinės patalpas, uždraudė atsakovui I. R. nutraukti vandens tiekimą ieškovės patalpoms arba kaip nors kitaip trukdyti naudotis namo, esančio (duomenys neskelbtini), inžineriniais tinklais.

8Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 144 str. 3 d.). Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams (CPK 148 str. 2, 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tokiu atveju sudaro grėsmės, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, buvimas (CPK 144 str. 1 d.). Taip pat CPK 145 str. numato ir galimybę taikyti ne tik laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios įpareigotų atsakovą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti, ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.), t. y. prevencines priemones. Kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus pats ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje teismas turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau iškilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos išnaudoti laiką iki ieškinio pareiškimo tam, kad sukliudytų būsimo ir galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-08-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-839/2009), ar didinti žalą.

9Iš bylos medžiagos nustatyta, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo (būsimo ieškinio suma 25500 Lt) padavimo, buvo nurodyta, kad ieškovei G. P. nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, kurios yra nuomojamos ir patalpose veikia restoranas „Irmanto sriubos“, nuo 2009-12-15 buvo nutrauktas vandens tiekimas, todėl ieškovei 2009-12-24 buvo pareikšta pretenzija dėl to, kad nutraukus vandens tiekimą ieškovei priklausančioms patalpoms restoranas yra priverstas nutraukti veiklą, bei sąskaita dėl 25500 Lt nuostolių atlyginimo. Taip pat buvo nurodyta, kad avarinė tarnyba UAB „Avarija“ nustatė, jog vandens tiekimas į ieškovei priklausančias patalpas buvo nutrauktas įrengus ir užsukus vandentiekio tiekimo kraną ant vandentiekio stovo po patalpomis esančiame rūsyje, kuris nuosavybės teise priklauso I. R., dėl to ieškovė kreipėsi į policiją. Kadangi reikia surinkti įrodymus, gauti duomenis iš policijos, iš VĮ Registrų centro apie rūsio patalpas ir konstatuoti inžinerinių tinklų išsidėstymą name, esančiame (duomenys neskelbtini), duomenis iš UAB „Vilniaus vandenys“, apskaičiuoti ir pateikti įrodymus dėl žalos dydžio, įrodyti priežastinį ryšį su atsakovo I. R. neteisėta veika, o dėl vandens tiekimo nutraukimo daroma žala kasdien didėja, restoranas negalės dirbti per Naujametines šventes ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kad daroma žala nedidėtų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, jog būsimo ieškinio suma (25500 Lt) yra didelė, taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigojo atsakovą atlikti veiksmus.

10Kaip matyti iš prašymo, ieškovė G. P. iki ieškinio pareiškimo prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė pirmosios instancijos teismui VĮ Registrų centro pažymėjimo, kadastrinių matavimų bylos, 2008-04-21 patalpų nuomos sutarties su priedu, 2009-12-17 pareiškimo Vilniaus miesto VPK 3-iajam policijos komisariatui, 2009-12-23 antstolio D. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, UAB „Skaniukas“ pretenzijos su priedais kopijas, t. y. pateikė dokumentus, kurių pagrindu teigė, jog vandens tiekimas į ieškovei priklausančias patalpas buvo nutrauktas ir patvirtinančius, jog negali savo iniciatyva pašalinti susidariusios situacijos, kad yra daroma žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones įvertino su prašymu pateiktus dokumentus, kad ginčas yra kilęs dėl vandens tiekimo į patalpas, kuriose yra teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, sprendžia, jog apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovui I. R., dalyvaujant ieškovės atstovų pasirinktam antstoliui, įleisti avarinės tarnybos darbuotojus į atsakovui priklausančias namo, esančio (duomenys neskelbtini), administracines (rūsio) patalpas, prie vandentiekio tinklų tam, kad būtų atstatytas vandens tiekimas į kavinės patalpas, draudimas atsakovui I. R. nutraukti vandens tiekimą ieškovei priklausančioms patalpoms arba kaip nors kitaip trukdyti naudotis namo, esančio (duomenys neskelbtini), inžineriniais tinklais, 2009-12-30 pritaikytos teisėtai ir pagrįstai.

11Atmestini atskirojo skundo argumentai, kurių pagrindu apeliantas teigia, jog jis neatliko veiksmų, kuriais galėjo būti pažeistos ieškovės teisės, t. y. kad vandens tiekimas ieškovei priklausančioms patalpoms buvo nutrauktas ne jo ir ne jam priklausančiose patalpose, nes tik išsprendus bylą iš esmės bus galima padaryti išvadą, ar tikrai buvo pažeistos ieškovės teisės ir interesai bei ar yra teisinis pagrindas patenkinti ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės – tik laikino pobūdžio procesinės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti ir galimą teisių pažeidimą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, nes tai yra tik laikino pobūdžio ieškovės interesų gynimas ir užtikrinimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Dėl to atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėjo konstatuoti neteisėtus atsakovo I. R. veiksmus, nustatyti bei įrodyti, kad patekimas į atsakovui priklausančias patalpas „pagelbės“ vandens tiekimui“, nes tokios aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instanicijos teismo teisėjų kolegija nevertina atskirojo skundo argumentų, ar ieškinį padavė įgaliotas asmuo, kadangi apeliacinės instancijos teismui yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo dienos, pagrįstumas ir teisėtumas. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako ir dėl atskirajame skunde apelianto nurodytų argumentų dėl ieškinio pateikimo teismui pagrįstumo, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, šios aplinkybės, susijusios su ieškinio pagrįstumu, šioje proceso stadijoje nenustatomos ir nevertinamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė G. P. pareiškė ieškinį atsakovams I. R., 998-ajai DNSB dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo užtikrinti inžinerinių tinklų priežiūrą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo I. R. 26824 Lt tiesioginei materialinei žalai atlyginti dėl nutraukto vandens tiekimo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), įpareigoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorių per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis būtų užtikrintas nepertraukiamas vandens tiekimo į namo bendraturčiams priklausančias patalpas ir būtų užtikrinta galimybė patekti į patalpas, kuriose yra išdėstyti inžineriniai tinklai įgaliotiems asmenims remontuoti bendrojo naudojimo vandens tiekimo įrangą bet kuriuo paros metu. Ieškinys yra grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovas I. R., kaip patalpų, kuriose išdėstyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo inžineriniai vandentiekio tinklai, savininkas, tyčia nutraukė vandens tiekimą ieškovei priklausančioms patalpoms. Apelianto papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai pavirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, dėl kokio asmens, ir kam priklausančiose patalpose atliktų veiksmų, ieškovei priklausančioms patalpoms buvo nutrauktas vandens tiekimas, kad atsakovas nesutinka, jog dėl jo atliktų veiksmų atsakovui priklausančiose patalpose buvo nutrauktas vandens tiekimas ieškovei priklausančioms patalpoms. Tačiau šios aplinkybės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nenustatomos, dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto argumentų, kad fiziškai nuo atsakovo nepriklauso ir nepriklausė vandens tiekimo atstatymas, o gedimo paieška turėjo būti atlikta UAB „Litamikus“ esančiose patalpose, kad UAB „Litamikus“ įrengė nelegalius bendrų inžinerinių tinklų „apėjimus“. CPK 147 str. 3 d. numato, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovės atstovas (tėvas) yra faktinis patalpų savininkas, tačiau siekdamas apsaugoti jam priklausantį turtą neva veikia ieškovės G. P. vardu ir dėl to gali klastoti teismui teikiamus dokumentus, kad teismui yra pateikti melagingi duomenys apie ieškovę.

12Kaip jau nurodyta aukščiau, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau iškilusį teisinį ginčą. Pirmosios instancijos teismui ieškovė nurodė ir pateikė duomenis apie tai, kad ieškovės įsitikinimu žala ieškovei yra daroma dėl atsakovo I. R. veiksmų, t. y. dėl to, kad atsakovas I. R. nutraukė vandens tiekimą į jai priklausančias patalpas, įrengęs ir užsukęs vandentiekio tiekimo kraną ant vandentiekio stovo po patalpomis esančiame rūsyje, dėl to ieškovė kreipėsi į policiją, kad ieškovė ir specialistai negali patekti į atsakovui I. R. priklausantį rūsį, kuriame yra vandentiekio inžineriniai tinklai. Todėl yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovą I. R. dalyvaujant ieškovės atstovų pasirinktam antstoliui įleisti avarinės tarnybos darbuotojus į atsakovui priklausančias administracines patalpas, esančias po ieškovės kavinės patalpomis prie vandentiekio tinklų. Taikydamas šią laikinąją apsaugos priemonę pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo tikslą, t. y. tam, kad patekę į atsakovui priklausančias patalpas tos srities specialistai atstatytų vandens tiekimą į kavinės patalpas, o ne dėl kokių kitų tikslų, nesusijusių su ieškovės pareikštu prašymu. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas objektyvių duomenų, dėl kurių vandens tiekimas ieškovės patalpoms yra nutrūkęs (nutrauktas), teisingai nenurodė, kokius konkrečius fizinius veiksmus specialistai atsakovo patalpose turėtų atlikti (griauti, gręžti ar pan.). Dėl to atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo konkrečiai nurodyti kaip, kokiu būdu, kokia trukme, kokiu mastu nutrauktas vandens tiekimas turėtų būti atstatytas. Jeigu pirmosios instancijos teismo nutartis buvo neaiški, atsakovas galėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl nutarties išaiškinimo, taip pat jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis turi teisę kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 278, 589 str.)

13Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą ir neteisėtumą apeliantas ginčija dar ir tuo, kad jam nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą. CPK 148 str. 1 d. yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (CPK 148 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas CPK 148 str. 1 d., 153 str. 2 d. nuostatas yra konstatavęs, kad realiai dėl labai trumpų terminų (3 dienos) atsakovas neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, prašymų ir pan., o kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrais atsakovui nustatomais ribojimais, pagrindinis informavimo tikslas yra kuo greičiau suteikti atsakovui galimybę prašyti taikyti galimų nuostolių užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006). Nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1071/2010; 2010-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010; 2010-09-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-984/2010; 2010-08-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1046/2010; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str.).

14Pirmosios instancijos teismas, taikęs byloje laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai nurodė nutartį vykdyti skubiai, kadangi nutartis imtis laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėja ir yra skubiai vykdoma, o nutarties apskundimas jos vykdymo nesustabdo (CPK 148 str. 5 d., 151 str. 3 d., 152 str. 1 d.). Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas atskiruoju skundu apskundė teismo priimtą nutartį, tad jis turėjo galimybę pareikšti visus savo argumentus, susijusius su ieškovo pareikštu prašymu ir skundžiama nutartimi, bei pateikti įrodymus. Atmestini atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad atsakovas praleido įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti, todėl atskirasis skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas, kadangi apeliacinės instancijos teismui tokie įrodymai nėra pateikti, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovo atskirasis skundas paduotas praleidus nutarties apskundimo terminą, atskirąjį skundą priėmė ir perdavė nagrinėti apeliacine tvarka.

15Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

16Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš I. R. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Nutarė

19Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš I. R. 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai