Byla 2-237-450/2017
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Andželai Višumirskajai, dalyvaujant ieškovų G. L., V. Ž., J. M., R. Z., V. K., V. M. atstovui adv. N. B., atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, atstovui adv. D. B.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. L., V. Ž., J. M., R. Z., V. K., V. M. ieškininį pareiškimą atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, trečias asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovė G. L. 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. kovo 6 d. - Nr. F020110306Z990001, pagal kurią įsigijo 80 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 7996,83 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. kovo 22 d. ir 2011 m. gegužės 16 d. - Nr. F020110516Z990003, pagal kurią įsigijo 100 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9998,67 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. Ieškovė dalį į obligacijas investuotų pinigų laikė banke „Snoras“, dalį kitame banke kaip terminuotus indėlius. Pasibaigus eiliniam indėlio terminui, ji atvyko į banką „Snoras“ pratęsti terminuotą indėlį naujam terminui. Banko „Snoras“ darbuotojas pasiūlė įsigyti obligacijų, kurių palūkanos yra didesnės už terminuotus indėlius. Darbuotoja teigė, kad obligacijų garantijos yra tokios pačios kaip ir terminuotojo indėlio. Banko darbuotojas parodė ieškovei sutarties punktą, kuriame buvo aiškiai parašyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Tai galutinai įtikino ieškovę ir ji pasirašė obligacijų įsigijimo sutartį. Bankas davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Ieškovei obligacijos buvo nežinomas dalykas, ji niekada anksčiau nebuvo investavusi į vertybinius popierius. Kadangi pagal banko pateiktą informaciją ieškovė buvo įsitikinusi, kad tai yra vienodai saugios sutartys, ji pasirašė ir antrą obligacijų sutartį. G. L. yra įgijusi spec. vidurinį išsilavinimą. Anksčiau dirbo AB „Orlen Lietuva“, dėl sveikatos pablogėjimo nuo 2011 metų vasario mėnesio nedirba.

5Ieškovė V. Ž. 2011 m. kovo 31 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110331Z990007, pagal kurią įsigijo 100 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9993,93 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. balandžio 27 d. Ieškovė į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotą indėlį. Pasibaigus eiliniam indėlio terminui, ji atvyko į banką „Snoras“ pratęsti terminuotą indėlį naujam terminui, tačiau banko darbuotojas įkalbėjo vietoje terminuotojo indėlio pratęsimo įsigyti obligacijų. Obligacijos buvo pristatytos kaip alternatyva indėliui, naujas, patikimas produktas su fiksuotomis ir garantuotomis palūkanomis. Jai nebuvo paaiškinta, kuo šis produktas esminiai skiriasi nuo indėlio, kad šis produktas yra rizikingesnis, nes jam netaikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas. Banko darbuotoja akcentavo didesnes palūkanas. Obligacijų pasirašymo sutartyje niekur nebuvo parašyta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos. Jai buvo pateikta tik žodinė informacija ir nurodyta kuriose vietose reikia pasirašyti. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju. Ieškovei obligacijos buvo nežinomas dalykas, ji anksčiau nebuvo investavusi į vertybinius popierius. V. Ž. pagal profesiją yra gydytoja, dirba savo individualioje įmonėje, teikia LOR gydytojo paslaugas.

6Ieškovė J. M. 2011 m. rugpjūčio 19 d. sudarė su atsakovu obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110819S990001, pagal kurią įsigijo 127 vnt. obligacijų su 2,5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 12698,59 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugsėjo 9 d. Ieškovė į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotą indėlį. Pasibaigus indėlio terminui, J. M. atvyko į banką „Snoras“ dėl terminuoto indėlio pratęsimo naujam terminui, tačiau banko „Snoras“ darbuotojai pasiūlė nepratęsti terminuotų indėlių, o įsigyti obligacijų. Banko darbuotoja nurodė, kad jų saugumas yra kaip ir terminuoto indėlio. Prieš pasirašant sutartį, parodė ieškovei sutarties punktą, kuriame buvo parašyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Eilėje laukė daug žmonių, buvo pateikta tik žodinė informacija ir nurodyta kuriose vietose reikia pasirašyti. Bankas davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Ieškovei obligacijos buvo nežinomas dalykas, ji niekada anksčiau nebuvo investavusi į vertybinius popierius. Pagal profesiją yra pradinio ugdymo pedagogė.

7Ieškovė R. Z. 2011 m. gegužės 26 d. pasirašė su atsakovu AB banku „Snoras“ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 5000 Lt vertės indėlio sertifikatą su 2,7 % fiksuota metine palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data 2012-06-01. Taip pat sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110526Z990009, pagal kurią įsigijo 50 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 4999,92 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. Ieškovė R. Z. į indėlio sertifikatą ir obligacijas investuotus pinigus anksčiau laikė banke „Snoras“ kaip terminuotus indėlius. Pasibaigus indėlio terminui, R. Z. atvyko į banką „Snoras“ atsiimti sukauptų palūkanų ir pratęsti terminuotą indėlį naujam terminui, tačiau banko darbuotoja primygtinai siūlė vietoje terminuotojo indėlio įsigyti indėlio sertifikatą ir obligacijų su daug didesnėmis palūkanomis. Ieškovė sudarė indėlio sertifikatų ir obligacijų pasirašymo sutartis manydama, kad joms galioja tokia pati draudimo apsauga kaip indėliams. Jai nebuvo paaiškinta, kad netaikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju. Pirmą kartą ji įsigijo vertybinius popierius. R. Z. pagal profesiją yra prekybininkė. Anksčiau dirbo parduotuvės vedėja, šiuo metu yra pensininkė, niekur nebedirba.

8Ieškovas V. K. 2011 m. kovo 19 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110319Z990001, pagal kurią įsigijo 190 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 18999,51 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. kovo 22 d. Ieškovas į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotus indėlius. Pasibaigus eiliniam indėlio terminui, V. K. atvyko į banką „Snoras“ pratęsti terminuotą indėlį naujam terminui, tačiau banko darbuotojas siūlė vietoje terminuotojo indėlio pratęsimo įsigyti obligacijų, nes labai sumažėjusios palūkanos, todėl pasiūlė įsigyti obligacijų, kurių palūkanos yra žymiai didesnės. Ieškovui pasiteiravus apie riziką, banko darbuotoja parodė neprofesionalaus kliento sutarties specialiosios dalies 3 punktą, kuriame buvo parašyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Banko darbuotoja teigė, kad būtent neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis ir yra patvirtinimas, kad obligacijos yra draustos. Bankas pripažino ieškovą neprofesionaliu investuotoju. Ieškovui obligacijos buvo nežinomas dalykas, jis nebuvo investavęs į vertybinius popierius. Ieškovas spec. vidurinio išsilavinimo, profesija technikas - technologas.

9Ieškovė V. M. 2011 m. gegužės 25 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110525Z990004, pagal kurią įsigijo 200 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 19999,66 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. Ieškovė į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotą indėlį. Pasibaigus terminuoto indėlio terminui, V. M. nusprendė patęsti terminuoto indėlio sutartį, nes tuo metu šių pinigų nereikėjo ir norėjo, kad jie toliau būtų saugiai laikomi banke. Ieškovei atvykus į banką „Snoras“ pratęsti terminuoto indėlio sutarties, banko Snoras darbuotoja primygtinai siūlė vietoje terminuotojo indėlio pratęsimo įsigyti obligacijų. Ieškovei pasiteiravus apie saugumą, ji buvo patikinta banko darbuotojos, kad obligacijos yra tas pats kas ir terminuotas indėlis, tačiau su didesnėmis palūkanomis. Ieškovė pasiteiravo ar yra tikimybė, kad investuotų pinigų nebeatgaus, tačiau buvo patikinta, kad investuotą suma tikrai atgaus, nebent gali būti sumažėjusios palūkanos. Jai buvo paaiškinta, kad jei obligacijas norės parduoti anksčiau, tai gali skirtis tik palūkanų norma, priklausomai nuo pardavimo dieną nustatytos obligacijų išpirkimo kainos. Be to, banko „Snoras“ darbuotoja rodė ieškovei sutarties punktą, kuriame buvo parašyta, kad Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju. Po kurio laiko ieškovei pasidarė neramu ir ji nuėjo į banko „Snoras“ centrinį banko skyrių Mažeikiuose dar kartą pasiteirauti apie lėšų saugumą, tačiau tuo metu aptarnavusi banko darbuotoja pateikė tą pačią informaciją. Apie tai, kad obligacijoms netaikomas draudimas, nebuvo jokios šnekos. V. M. pagal profesiją yra inžinierius - metrologas, apie 20 metų dirbo AB „Mažeikių nafta“ inžiniere - metrologe.

10Ieškovai nurodė, kad sutartys buvo sudaromos pagal banko pateiktą standartinę sutarties formą, nei vienam iš ieškovų nebuvo realiai įteikti obligacijų emisijos prospektai ar jų santraukos, taip pat nebuvo pateikti ir kiti dokumentai, išvardyti neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“, nebuvo pasiūlyta jų paskaityti ar įteikti. Visi ieškovai pasitikėjo profesionalios kredito įstaigos patarimais ir pagal savo žinias bei patirtį pagrįstai negalėjo patys suprasti ir įvertinti, jog kredito įstaiga teikia klaidinga informaciją. Jeigu ieškovai būtų gavę jiems suprantamą informaciją apie obligacijų skirtumus nuo terminuotų indėlių, jie nebūtų sudarė tokių sutarčių, o pinigus laikę paprastųjų indėlių sąskaitose. Būtent tai sudaro pagrindą pripažinti ieškovų ir banko sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis.

11Be to, atsakovas bankas „Snoras“ vykdė plačią reklaminę kampaniją, kurioje obligacijas pristatinėjo kaip alternatyvą indėliams. Pavyzdžiui 2011 m. kovo 2 d. savaitinio žurnalo „Savaitė“ 9 numeryje, 2011 m. vasario 25d. laikraštyje „Utenos diena“ ir „Panevėžio balsas“, 2011 m. vasario 26 d. laikraštyje „Vakarų ekspresas“, „Alytaus naujienos“ ir „Šiaulių kraštas“, buvo publikuotas užsakomasis straipsnis „Indėlių palūkanoms krintant žemyn - galimybė uždirbti iš obligacijų“. Straipsnyje banko „Snoras“ investicinio verslo tarnybos direktorius R. B., be kita ko, teigia: „Siūlome alternatyvą šalies gyventojams, kurie siekia investuoti saugiai ir iš anksto užsitikrinti stabilias palūkanas. Anksčiau tokių klientų poreikius labiausiai atitiko terminuotas indėlis. Tačiau šiuo metu rinkoje pastebima tendencija, kad jų palūkanos vis mažėja, todėl reikėjo pasiūlyti alternatyvų saugų investavimo būdą“. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad bankas skatino pirkti obligacijas, o ne laikyti terminuotus indėlius, akcentuodamas, kad tai yra alternatyvus ir saugus investavimo būdas, ir nieko neužsimindamas apie žymiai didesnį jo rizikingumą ir draudimo apsaugos negaliojimą.

12Atsakovui AB bankui „Snoras“ Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 03-2 buvo nurodžiusi, kad AB bankas „Snoras“ nuo 2011 m. sausio 31 dienos „neturi teisės sudaryti (arba pratęsti) terminuotųjų indėlių priėmimo iš neprofesionalių rinkos dalyvių sutarčių (Sutarčių, kuriose būtų nustatyta banko pareiga išmokėti indėlį praėjus tam tikram terminui), pagal kurias būtų mokama didesnė palūkanų norma nei Lietuvos banko interneto tinklalapyje paskutinės paskelbtos priimtų nefinansinių korporacijų ir namų ūkių naujų indėlių palūkanų normos litais ir eurais. Indėlių kita užsienio valiuta palūkanų normos neturi būti didesnės už indėlių eurais palūkanų normas“. Ši aplinkybė paaiškina, dėl ko AB bankas „Snoras“ buvo suinteresuotas siūlyti savo klientams įsigyti vertybinius popierius su didesnėmis palūkanomis nei terminuoti indėliai ir taip pritraukti kuo daugiau lėšų.

13Atsakovui AB bankui „Snoras“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Ieškovai pateikę kreditorinius reikalavimus AB banko „Snoras“ bankroto administratoriui ir jų finansiniai reikalavimai yra įtraukti į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi ir vėlesnėmis nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-2361-611/2012 patvirtintą BAB banko „Snoras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

14Ieškovų valia buvo nukreipta į tai, kad laikyti savo santaupas banke, kaip saugius indėlius. Tuo tarpu banko „Snoras“ veiksmai buvo nukreipti į tai, kad siūlyti klientams sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis, nes taip bankas siekė pritraukti kuo daugiau papildomų lėšų, kurių jam trūko. Paprastų terminuotų indėlių palūkanų normas ribojo Lietuvos banko nustatyti reikalavimai, kurie nebuvo taikomi obligacijoms. Ieškovus sudaryti ginčijamas sutartis įkalbėjo banko darbuotojai. Nei vienas ieškovas iš anksto nebuvo nusprendęs vietoje terminuoto indėlio lėšų įsigyti obligacijas. Būtent dėl banko aktyvių veiksmų, agresyvios rinkodaros ir netinkamo klientų informavimo apie paslaugų pobūdį bei riziką, klientų (ieškovų) valia neatitiko sutarties turinio, klientai sandorius sudarė suklydimo įtakoje.

15Ieškovų žiniomis, banko „Snoras“ darbuotojai, vadybininkai iš savo vadovybės buvo gavę nurodymus sudaryti kuo daugiau obligacijų pardavimo sutarčių. Atsakovas mokėjo savo darbuotojams priedus prie atlyginimo už sudarytas obligacijų pasirašymo ir indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis.

16Pagal IĮIDĮ 13 str., bankas „Snoras“ privalėjo esamus ir būsimus indėlininkus ir investuotojus lietuvių kalba aiškiai ir lengvai suprantamai informuoti ir apie šio įstatymo 3 str. 4 dalyje išvardintus atvejus, kai indėliai ir įsipareigojimai investuotojams nėra draudžiami. Kadangi ieškovų sudarytose sutartyse su banku tokių nuostatų nėra, darytina išvada, kad bankas sudarė savo klientams visas prielaidas manyti, jog jo įsipareigojimai pagal obligacijų pasirašymo sutartis yra apdrausti indėlių draudimu. Ieškovams, kurie nėra profesionalūs investuotojai, taikytinas civilinėje teisėje ir teismų praktikoje įtvirtintas vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartas. Vidutiniam vartotojui, sudarančiam sandorį su profesionalia ir licencijuota kredito įstaiga, neturi būti priskiriama pareiga aiškintis visų aktualių įstatymų turinio ir pačiam domėtis, kokiems banko investiciniams produktams, vertybiniams popieriams draudimo apsauga suteikiama, o kokiems nesuteikiama.

17Atsakovas bankas „Snoras“ sudarydamas ginčijamus sandorius teikė investicines paslaugas, todėl ši jo veikla patenka ir į LR finansinių priemonių rinkų įstatymo taikymo sritį (FPRĮ 2 str. 2 d.). FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad „finansų maklerio įmonė (šiuo atveju – bankas) turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Atsakovas šios pareigos nevykdė, nes ieškovams nesudarė galimybių susipažinti su obligacijų emisijos prospektais, jų ieškovams neįteikė, neišaiškino investicijų rizikingumo.

18Atsakovas bankas „Snoras“, priimdamas lėšas pagal obligacijų pasirašymo sutartis, ieškovams aiškiai ir suprantamai nenurodė, kad pagal šias sutartis priimamoms lėšoms nebus taikomas indėlių draudimas pagal LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.

19FPRĮ 22 straipsnio 5 dalis įpareigoja finansų maklerio įmonę, šiuo atveju - banką „Snoras“ - prieš pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informaciją apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių klientas siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. To paties straipsnio 6 dalis įpareigoja banką rekomenduoti klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus. Ieškovų atžvilgiu bankas „Snoras“ šių įstatyme jam nustatytų pareigų nevykdė, nes nesurinko įrodymų apie ieškovų finansinę padėtį, patirtį investavimo srityje, jų tikslus. Atsakovas pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus.

20Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias - praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

21Akivaizdu, kad šiuo atveju suklydimas turėjo esminės reikšmės, nes ieškovai sudarė sandorius su prielaida, kad egzistuoja indėlių draudimo apsaugos šiems sandoriams, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo klaidinga. Ieškovai iš viso nesuprato, kad pasirašydami banko pateiktą sutartį, jie tampa ne indėlininkais, o investuotojais ir kokios iš to kyla rizikos. Atsakovas bankas „Snoras“ tuo tarpu yra profesionali, licencijuota kredito įstaiga, ir pagal jos atžvilgiu taikytinus teisės aktus jai tenka pareiga tinkamai išaiškinti klientams visų jos teikiamų paslaugų esmę bei paaiškinti kylančias rizikas.

22Bankas klientams pateikdavo standartinę sutarties formą ir ieškovai sutartį sudarydavo prisijungimo būdu. Remiantis LR CK 6.193 str. 4 dalimi, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Visiems ieškovams informacija apie siūlomą produktą buvo pateikta žodžiu ir banko darbuotojai paruoštoje sutarties formoje tik parodydavo ieškovams, kurioje vietoje jiems reikia pasirašyti. Pasirašytose obligacijų pasirašymo ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse įrašyta sąlyga, kad klientas patvirtina, jog jam yra perduoti ir jis susipažino su visais sutarčių priedais, vis dėlto, atkreipė dėmesį, kad visą sutarčių ir jų priedų paketą tokiu atveju turėjo sudaryti daugiau kaip 60 puslapių: obligacijų sutartį sudarė 2 priedai (obligacijų emisijos prospektas bei emisijos galutinės taisyklės), o neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį sudarė 5 priedai (priemonių vykdymo ir sujungimo bei sandorių paskirstymo politika; interesų konfliktų vengimo politikos santrauka; finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas; veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir finansinių lėšų aprašymas; informacija apie galiojančius įkainius). Objektyviai vertinant, prieš pasirašant sutartis ieškovams fiziškai nebuvo įmanoma perskaityti visų šių dokumentų. Negana to, minėti sutarčių priedai ieškovams realiai netgi nebuvo įteikti. Taigi, esant abejonių, ar bankas suteikė visą reikalingą informaciją ieškovams (ar ieškovams buvo išaiškinti indėlio ir obligacijos skirtumai, taip pat ar jie buvo įspėti apie rizikas, susijusias su obligacijų įsigijimu bei apie draudimo negaliojimo atvejus), šią aplinkybę reiktų vertinti ieškovų naudai. Nepaisant to, jog sutartyse nurodoma, kad klientui buvo perduota visa reikalinga informacija, tačiau įvertinus faktines aplinkybes, kurios leidžia tuo suabejoti, bei tai, kad sutarties forma buvo standartinė ir pasiūlyta banko, minėta sąlyga turėtų būti aiškinama ieškovų, kaip prisijungusios šalies, naudai. Informacijos apie sudaromos sutarties riziką nežinojimas/neatskleidimas turėjo esminę įtaką klientų apsisprendimui sudaryti sutartis su banku. Ieškovai nebūtų sudarę šių sutarčių, jeigu minėtą informaciją būtų žinoję.

23Atsakovas, po 2010 m. rugsėjo mėn. atlikto inspektavimo, kurio metu atsakovo veikloje buvo nustatyta nemažai pažeidimų ir veiklos trūkumų, šiuos esminius faktus privalėjo atskleisti savo išleistuose prospektuose, nes tai būtų turėję lemiamos reikšmės ieškovams vertinant atsakovo patikimumą.

24Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovai ginčijamus sandorius sudarė dėl esminio suklydimo, kurį nulėmė atsakovo AB banko „Snoras“ neteisėti veiksmai. LR CK 1.90 str. numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, ir pripažinus tokį sandorį negaliojančiu turi būti taikoma restitucija pagal LR CK 1.80 str. 2 d. nuostatas.

25Pripažinus sutartis negaliojančiomis yra taikytina restitucija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui bankui „Snoras“ yra iškelta bankroto byla ir jis negali būti įpareigotas grąžinti ieškovams lėšų kita tvarka, negu pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą kreditorių eiliškumą, restitucijos būdas yra pakeistinas (LR CK 6.145 str. 2 d.). Pritaikius restituciją, ieškovų sumokėtos už obligacijas lėšos yra laikytinos piniginėmis lėšomis jų asmeninėse sąskaitose. Ieškovams priklausančios lėšos yra laikytinos indėlių draudimo objektu, todėl įvykus draudiminiam įvykiui - banko „Snoras“ bankrotui, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ privalo išmokėti ieškovams indėlių draudimo išmokas.

26Prašė pripažinti negaliojančiomis G. L. 2011 m. kovo 6 d. ir 2011 m. gegužės 16 d. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis Nr. F020110306Z990001 ir F020110516Z990003 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovės G. L. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (7996,83 Lt ir 9998,67 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

27Pripažinti negaliojančia V. Ž. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. kovo 31 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110331Z990007 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovės V. Ž. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (9993,93 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

28Pripažinti negaliojančia J. M. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110819S990001 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovės J. M. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (12 698,59 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

29Pripažinti negaliojančiomis R. Z. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110526Z990009 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovės R. Z. sumokėtą pagal šias sutartį sumą (4999,92 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

30Pripažinti negaliojančia V. K. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. kovo 19 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110319Z990001 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovo V. K. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (18 999,51 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

31Pripažinti negaliojančia V. M. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. gegužės 25 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110525Z990004 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovės V. M. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (19999,66 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

32Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33Atsakovas bankrutavusi AB bankas SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, nurodė, kad ieškovė G. L. buvo ilgametė banko klientė (nuo 1996 m.), sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis, atsisakė pateikti bankui informaciją, kuri leistų įvertinti finansinių ar investicinių paslaugų tinkamumą ieškovei, jos kreditorinis reikalavimas pilna apimtimi patvirtintas bankroto byloje. Ieškovė V. Ž. taip pat banko klientė nuo 2002 m., ieškovė J. M. banko klientė nuo 2001 m., R. Z. – nuo 2003 m.; V. K. - nuo 2001 m. V. M. nuo 1996 m., atstovas nurodė, kad visi ieškovai sudarydami obligacijų pasirašymo sutartis, atsisakė pateikti bankui informaciją, kuri leistų įvertinti finansinių ar investicinių paslaugų tinkamumą ieškovams, jų kreditoriniai reikalavimai pilna apimtimi patvirtinti bankroto byloje.

34Obligacijų sutarties 1.22 punkte numatyta, kad „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį, jis su jomis sutinka. Atsakovo 300 000 000 litų ir 500 000 000 litų obligacijų emisijų Baziniuose prospektuose be kitų rizikų nurodyta: „Atsiskaitymo rizika. Investuotojai, įsigydami pagal šį Prospektą leidžiamas obligacijas, prisiima riziką, kad Bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais“. Prospektai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos. Ieškovai sudarydami Aptarnavimo sutartis, kartu pasirašytinai patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu.

35Ieškovai iki sandorių sudarymo buvo sudarę ne vieną terminuotų indėlių sutartį, o kai kurie ir turėdami ilgametę patirtį galėjo ir privalėjo bei atskyrė, jog pasirašo ne terminuoto indėlio sutartis, tačiau vertybinių popierių įsigijimo sutartis. Visi ieškovai nurodo, jog neva jiems nebuvo paaiškinta, kad Obligacijų sutartis yra rizikingesnis produktas, nes jam negalioja įstatymuose nustatytas indėlių draudimas, Ginčijamus sandorius sudarė suklydimo įtakoje. Net nesivadovaujant Ginčijamų sandorių ir juos lydinčių dokumentų (priedų) turiniu, tai, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, numato CK 6.879 str. ir CK 6.902 str. Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. 4 d. „Draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai“. Pagal visuotinai pripažintą principą, teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės ieškovai negali grįsti savo suklydimo ar apgaulės dėl elementarių teisės akto nuostatų nežinojimo.

36Obligacijų sutartyse, kurios sudaro viso labo 1 lapą, nesudaro sunkumų perskaityti tam skiriant nedaug laiko, tačiau net neskaitant, vien vizualiai pažiūrėjus akivaizdžiai matyti tekste spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis išskirti žodžiai „Investuotojas“, kuriuo vadinamas su atsakovu sutartį sudaręs asmuo, bei toliau per visą tekstą „Investuotojo“ įsipareigojimai, patvirtinimai ir t.t. Tiek ieškovai, tiek atsakovas sudarydami ginčijamus sandorius prisiėmė riziką dėl savo įsipareigojimų vykdymo - ieškovai įsipareigojo įsigyti atsakovo išleistus vertybinius popierius obligacijas ir už juos sumokėti, bei už juos sumokėjo, o atsakovas išleido vertybinį popierių obligacijas bei jas pardavė ieškovams. Tiek ieškovai pasiekė tikrąjį savo tikslą gauti didesnę investuotų pinigų grąžą, didesnes palūkanas nei sudarant terminuoto indėlio sutartį, tiek atsakovas pasiekė savo tikslą - parduoti savo išleistus vertybinius popierius – obligacijas.

37Ieškovai nepagrįstai teigia, jog sandoriai su jais buvo sudaryti tik todėl, kad atsakovo darbuotojai jiems nurodė, kad jų įsigyjami išleisti vertybiniai popieriai - obligacijos yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka. Tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudarytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys. Ieškovai pasirašydami Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis raštiškai atsisakė pateikti duomenis apie savo investavimo patirtį, atsisakė pateikti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede Nr. 1-F nurodytą informaciją ir patvirtino, kad supranta, jog atsakovas neturėdamas žinių apie ieškovų finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės ieškovams yra tinkamos.

38Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.90 str. pagrindu, tačiau nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jų tariamą esminį suklydimą. Atsakovo pareiga informuoti apie draudimo įmonę arba užsienio draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai investuotojams, yra įtvirtinta Indėlių draudimo įstatymo 13 str. 1 d., todėl atsakovas minėtos nuostatos tiesiog negalėjo neįtraukti į Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties tekstą. yra pritaikytas neprofesionaliajam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios (žr. 3 punktą). Informacija minėtame dokumente yra pateikiama aiškia ir suprantama kalba.

39Ieškovai sudarydami su Aptarnavimo sutartis, kartu pasirašytinai patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmų, kurių Aptarnavimo sutarties bendrosios dalies 7.7 punkte buvo numatyta, kad ieškovai gali gauti informaciją apie atsakovo teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų riziką, nurodytą Finansinių priemonių rizikos aprašyme, bet kuriame atsakovo klientų aptarnavimo padalinyje, taip pat interneto svetainėje www.snoras.com.

40Ieškovai, grįsdami ginčijamų sandorių negaliojimą CK 1.90 str. pagrindu privalėjo įrodyti, kad sudarydami sandorius, jie turėjo klaidingas prielaidas apie egzistavusias esmines sandorio faktines aplinkybes; atsakovas savo veiksmais įtakojo, jog jie nesuvoktų esminių sudaromų ginčijamų sandorių aplinkybių; ieškovai nebūtų sudarę ginčijamų sandorių, jeigu būtų žinoję, jog atsakovo vertybinis popierius - obligacijos nėra draudžiamas indėlių draudimu; ginčijamų sandorių sudarymą lėmė išimtinai atsakovo veiksmai nuslepiant esminę informaciją bei pateikiant tik atsakovui naudingą informaciją. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, jog suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementu, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad nesuvokė skirtumo tarp sandorių ir terminuotojo indėlio sutarties, kurių jie buvo sudarę ne vieną. Už įsigytus vertybinius popierius jie apmokėjo sudarymo dieną, kas reiškia, kad norėdami pasinaudoti atsakovo teikiamomis investicinėmis paslaugomis perdavė pastarajam pinigus, todėl jie laikytini investuotojais.

42Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus riziką ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams, todėl ieškovai negalėjo žinoti, kad ateityje atsakovo veikla bus sustabdyta ir jam bus iškelta bankroto byla. Ginčijami sandoriai nepažeidė jokių ieškovų teisių ir teisėtų interesų, tačiau jų netenkina bankroto bylos atsakovui iškėlimas. Atsižvelgiant į jų patirtį sudarant terminuotojų indėlių sutartis akivaizdu, kad jie turėjo suvokti sudaromo sandorių - atsakovo vertybinių popierių įsigijimo sutarties esmę ir sandorių sudarymo metu suprasti skirtumus tarp terminuotojo indėlio sutarties ir vertybinio popieriaus. Prieš sudarant Obligacijų įsigijimo sutartį atsakovo darbuotojas turėjo pasidomėti, ar klientas susipažinęs su sutarties sudarymo metu platinamos obligacijų emisijos sąlygomis, kuriuos išdėstytos prospekte ir galutinėse sąlygose. Kliento prašymu, atsakovo darbuotojas turėjo atspausdinti šiuos dokumentus iš banko interneto puslapio ir pateikti klientui.

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015, kurioje buvo nagrinėjamas draudimo apsaugos indėlių sertifikatams ir obligacijoms taikymo klausimas. Išnagrinėjęs kasacinę bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad „Indėlininkų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad Banko išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina“. Pagal 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau - Investuotojų direktyva) 2 str. 2 d. kompensacija investuotojams mokama tik pagal tuos reikalavimus, kurie kilo dėl investicinės įmonės nepajėgumo grąžinti pinigus, priklausančius investuotojams ir laikomus jų vardu ryšium su investicine veikla, arba grąžinti investuotojams jiems priklausančias finansines priemones, kurios laikomos, tvarkomos ar valdomos investuotojų vardu ryšium su investicine veikla.

44Ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia ir noru perdavė atsakovo nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas atsakovo obligacijas. Atsakovas šiuo atveju yra jam perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl ši situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 str. 2 d. reglamentuojamus santykius. Atsakovas nėra atsakingas už Obligacijų negrąžinimą ieškovams, nes investicinė įmonė (atsakovas) to negali padaryti dėl Obligacijų emitento (atsakovo) bankroto. Todėl tokia situacija, kai investicinė įmonė negali grąžinti klientui priklausančių vertybinių popierių išskirtinai dėl emitento nemokumo (bankroto), nepatenka į Investuotojų direktyvos reguliavimo sferą (direktyvos 2 straipsnio 2 dalis) ir šios direktyvos apsauga tokiu atveju negali būti taikoma.

45Vilniaus apygardos teismas patvirtino ieškovų kreditorinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje.

46Atsakovas yra tos nuomonės, jog paties banko savo darbuotojams mokėtas atlyginimas ir galimi priedai/premijos neatitinka Taisyklių 8 punkte vartojamos užmokesčio ir komisinio atlyginimo sąvokos. Byloje nėra duomenų, kad už ginčijamų sandorių sudarymą sandorio šalys būtų gavę bet kokį komisinį atlyginimą ar kitą užmokestį. Darbuotojų skatinimą reglamentavo valdybos patvirtintos 2011 m. balandžio 5 d. AB banko SNORAS ir jo finansinės grupės darbuotojų skatinimo taisyklės. Atsakovo darbuotojams nebuvo mokama už kuo didesnį obligacijų sutarčių pasirašymo skaičių.

47Ieškovai savo ieškinyje atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas tariamai vykdė plačią reklaminę kampaniją, kurioje obligacijas pristatinėjo kaip alternatyvą indėliams, nurodant, jog tai yra alternatyvus ir saugus investavimo būdas. Atsakovo naudotos frazės „alternatyva indėliui“ ar „saugus investavimo būdas“ nereiškia draudiminės apsaugos galiojimo, būtent dėl kurios ir yra iškilęs ginčas, nes saugumą galima garantuoti ir savo finansine padėtimi, ką atsakovas ir pabrėždavo pristatydamas šią finansinę priemonę. Kiekvienos įsigyjamos investavimo priemonės saugumas yra individualus ir sąlyginis. Prašė ieškinius atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

48Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad obligacijų atžvilgiu negali būti taikomas ne tik indėlių draudimas, bet ir įsipareigojimų investuotojams draudimas, nes šio draudimo taikymui nėra sąlygų. Šiuo atveju ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia perdavė bankui nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas banko obligacijas. Todėl atsakovas yra jam perduotų pinigų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl ši situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 str. 2 d. Atsakovas nėra atsakingas už obligacijų negrąžinimą ieškovams, nes bankas to negali padaryti dėl obligacijų emitento (banko) nemokumo. Sudarydami sutartis ieškovai nebuvo suklaidinti, kadangi ginčo sutartyse nebuvo nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos, todėl sutarčių tekstas negalėjo sąlygoti ieškovų suklydimo. Ieškovų niekas nevertė skubėti pasirašyti sutartis. Tai, jog ginčo sutartimis ieškovų įsigytos banko obligacijos nėra indėlio draudimo objektas. Tai numatyta IĮIDĮ, įstatymo nežinojimas negali būti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovų valios trūkumą. Duomenų, kad ieškovai iki ginčo sutarčių sudarymo būtų domėjęsi ir/ar derėjęsi su banko darbuotojais tik dėl išimtinai indėlių draudimu apdraustų banko produktų. Ieškovai turėjo suprasti, kad didesnes palūkanas už obligacijas jie gauna dėl padidintos rizikos. Be to, ginčijamų sutarčių sudarymo metu atsakovas nebuvo nemokus, todėl indėlio draudimo taikymas/netaikymas obligacijų atžvilgiu buvo neaktualus ir negali būti pripažintas esminiu ginčijamo sandorio elementu, kuris įtakojo ieškovų valią sudaryti sutartis. Ieškovai sutartyse patvirtino, jog sutinka su sutarčių sąlygomis ir jos jiems yra privalomos. Visi ieškovai buvo ilgalaikiai banko klientai (laikė savo santaupas terminuotųjų indėlių pavidalu), todėl bankas visiškai neturėjo jokio tikslo pritraukti ieškovų pinigines lėšas ir neturėjo motyvo klaidinti ieškovus, jo veiksmuose nebuvo apgaulės. Ieškovų prašoma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieštarauja restituciją reglamentuojančioms teisės normoms. Bankroto byloje teismas nutartimi patvirtino ieškovų ketvirtosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus bankroto byloje, išsprendė reikalavimus, kylančius iš ginčo sutarčių.

49Ieškinys atmestinas.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, išnagrinėjusi klausimą dėl IĮIDĮ taikymo asmenims, įsigijusiems atsakovės indėlių sertifikatus ir obligacijas, išaiškino, kad indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne. Įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

51Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad obligacija, kaip vertybinis popierius yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas. Obligacija, kaip finansinė priemonė, nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas.

52Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 4R-11 patvirtino AB bankas SNORAS bazinį prospektą, pagal kurį AB bankas SNORAS galėjo į viešąją apyvartą leisti fiksuotų palūkanų obligacijas, kintamų palūkanų obligacijas, nulinės atkarpos obligacijas, su finansinėmis priemonėmis susietas obligacijas ar bet kuriuos šių obligacijų tipų derinius. Prospekte nurodyta, kad investuotojai, įsigydami pagal šį prospektą leidžiamas obligacijas, prisiima riziką, kad bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2011 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 4R-10 patvirtino AB bankas SNORAS bazinį prospektą, pagal kurį AB bankas SNORAS galėjo į viešąją apyvartą leisti vieną ar kelias vidutinės trukmės (1-5 metų) fiksuotų palūkanų obligacijų, kintamų palūkanų obligacijų, nulinės atkarpos obligacijų, su finansinėmis priemonėmis susietų obligacijų ir bet kurių šių obligacijų tipų derinių emisijas.

53CK 1.103 straipsnyje numato, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas.

54Byloje nustatyta jog ieškovai su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė individualias obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias įsigijo nustatytą kiekį (individualioje sutartyje) obligacijų su 4, 4,5 ir 5 procentų metinių palūkanų norma, obligacijos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo sandorio sudarymo metu. Sutartyse buvo numatyta šių obligacijų išpirkimo data.

55Kiekvienoje obligacijų sutartyje (1.22 ar 1.24 punktai) numatyta: „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Nurodyta, kad „Investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis sutinka su jomis ir jos išreiškia jo valią. Prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka“.

56Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad prieš sudarant obligacijų įsigijimo sutartis, ieškovai sudarė su Banku Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kuriose patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmais, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu aprašymu. Nurodoma, kad „Obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai“. Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) numatyta, kad „Investuojant į obligacijas, riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Nurodoma, kad praktiškai nerizikingos yra tik valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai), kitais atvejais būtina įvertinti galimą emitento bankroto riziką. Ieškovų pasirašytų Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte nurodyta, kad: „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VI „Indėlių ir investicijų draudimas“.

57Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovo veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą panaikinti visam laikui atsakovui išduotą banko licenciją ir nustatė, kad minėtas sprendimas įsigalioja, kai teismas priima nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą ir paskiria administratorių. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. iškėlė atsakovui bankroto bylą.

58Ieškovai prašo pripažinti obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis, kaip sudarytus suklydimo įtakoje (CK 1.90 straipsnis): ieškovai nurodė, kad juos įkalbėjo šias sutartis sudaryti banko darbuotojai, nei vienas iš jų iš anksto nebuvo nusprendęs sudaryti tokio pobūdžio sutarčių, atsakovas pateikė neteisingą informaciją apie jų įgyjamas finansines priemones (obligacijas), neišaiškino draudžiamumo aspekto, kas įtakojo ieškovų valią sudaryti ginčo sandorį.

59Sprendžiant dėl suklydimo, vertinama, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina suklydimo faktą pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimą apibūdinančius kriterijus (CK 1.90 straipsnis, žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, ir joje nurodytą teismo praktiką): suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti; kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

60Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai (ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, ir joje nurodytą teismo praktiką). Be to, paminėtoje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.

61Kaip jau nurodyta, ieškovai, įgiję ginčo obligacijų, pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal banko parengtas standartines sąlygas, jie savo parašais patvirtino, kad gavo programos prospektą ir emisijos galutines sąlygas, kuriose reglamentuoti su obligacijomis susiję klausimai, bei kitus dokumentus, įskaitant aprašymą. Aplinkybė, ar iš tiesų ieškovams buvo įteikti įvardyti dokumentai, banko, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRĮ 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui, nereikšminga (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016). Kasacinis teismas pripažino, kad programos prospekto ir emisijos galutinių sąlygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligaciją atskleidimu neprofesionaliam investuotojui. Tokį vertinimą kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiškumo ir ne dviprasmiškumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „<...> banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

62Nagrinėjamu atveju ieškovai akcentavo ir klaidinančia įvardijo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje (sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“) įtvirtintą sąlygą „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, nurodė, jog, viena vertus, konstatavus, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nesant jos taikymo sąlygos, t. y. kai neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas, nėra priežasties pripažinti, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime yra neteisingos. Kita vertus, kasacinio teismo vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir ne dviprasmiškumo reikalavimų.

63Pažymėtina, kad atsakovui, kaip finansų įmonei, santykyje su ieškovais – neprofesionaliais klientais iš tikrųjų taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Kaip pagrįstai nurodo ieškovai, FPRĮ 22 str. 3 d. reglamentuota, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali būti pateikiama standartizuota forma. Pagal šio įstatymo 22 str. 5 d. finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento: 1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; 2) finansinę padėtį; 3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

64Analizuojamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovams esminė informacija apie įsigyjamą finansinę priemonę (obligacijas) buvo suteikta (ginčijamose sutartyse ir jų prieduose), ieškovai šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.), tačiau šiuose dokumentuose buvo atskleidžiamos tik įgyjamos finansinės priemonės ypatybės, bet nebuvo išryškintos jos (finansinės priemonės) draudimo apimtis ir taikymo sąlygos, t. y. AB bankas SNORAS, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje bei IĮIDĮ 13 straipsnyje nustatytas pareigas aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius. Vis dėlto tokie banko neteisėti veiksmai, atlikti ieškovams priimant sprendimą dėl investavimo, t. y. obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad ieškovai buvo suklaidinti dėl sudaryto sandorio esmės. Nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, kad nors neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatuota, kad AB bankas Snoras pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Minėtoje kasacinio teismo byloje buvo vertinama iš esmės tokia pat situacija dėl banko platintų produktų aplinkybių kaip ir nagrinėjamoje byloje (todėl teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako). Kartu minėtoje nutartyje nurodyta ir tai, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esminis, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Tai, kad ieškovams suteiktas neprofesionalaus investuotojo statusas, nepanaikina bendrųjų jų pareigų atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, domėtis savo teisėmis, konsultuotis su teisininkais. Pažymėtina ir tai, kad klaidingas ieškovų įsivaizdavimas ir/ar supratimas dėl jų įsigytų finansinių produktų, negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (CK 1.90 str. 5 d.).

65Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių laisva valia sudaryta sutartis – Obligacijų sutartis – turi įstatymo galią. Šalys yra laisvos nustatyti sutartyse tarpusavio teises ir pareigas.

66Ieškovė V. M. byloje patvirtino, kad ji turėjo vienokią ar kitokią investavimo patirtį (buvo įsigijusi Mažeikių naftos akcijų), V. K. – atsidaręs banke Swedbank vertybinių popierių sąskaitą. Visi ieškovai ne vieną kartą sudarinėję banke terminuoto indėlio sutartis ar atlikę kitokius veiksmus banke. Nagrinėjamu atveju dalis ieškovų nurodė, kad sutarčių neperskaitė ar perskaitė jas neįdėmiai, tačiau įrodymų, leidžiančių teigti, kad bankas, ieškovams atvykus į jo patalpas, būtų skubinęs, spaudęs ieškovus greičiau sudaryti sutartis ir nesudaręs sąlygų susipažinti su visais dokumentais, teismui nėra pateikta. Pažymėtina, kad obligacijos sutartį sudaro vienas lapas, be to, tokio sandorio sudarymas nereikalauja greito apsisprendimo, asmuo ketinantis sudaryti kitokio pobūdžio sutartį su banku (nei ankstesnė terminuoto indėlio sutartis), visada gali gauti duomenis ir su jais susipažinti iš anksto, pasidomėti konkrečiomis ketinamos sudaryti sutarties sąlygomis. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad daugeliu atvejų ieškovų terminuotas indėlis banke baigėsi (terminas), todėl jie atėję į banką buvo įkalbėti sudaryti vietoje terminuoto indėlio, obligacijų įsigijimo sutartis, niekaip nepaneigia jų galimybės susipažinus su siūlomo sudaryti sandorio turiniu ir esme. Pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai, nėra būtinybės pinigus, esančius indėlyje, pasiimti iš karto. Taip pat pinigus laikant namie, nėra būtinybės nedelsiant sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis. Pripažintina, kad obligacijos pasirašymo sutartyse, vien vizualiai iš sutarties teksto buvo galima pamatyti, kad jame nurodoma, jog sutarties šalis yra „Investuotojas“, joje nurodyti „Investuotojo įsipareigojimai“ ir/ar „Emitento“ įsipareigojimai.

67Visi ieškovai byloje nurodė, kad arba banke SNORAS laikė terminuotus indėlius, ieškovių V. M., G. L. darbo užmokestis buvo pervedamas į banke esančią jų asmeninę sąskaitą, ieškovai pasirinko šį banką, kaip patikimą banką. Nors praktiškai visi ieškovai (išskyrus ieškovę R. Z., kuri patvirtino nežinojusi net ir apie indėlių draudimą) teigė, kad banko darbuotojai jų neįspėjo, kad obligacijos nėra draustos (arba teigė, kad terminuoto indėlio sutartis ir obligacijų pasirašymo sutartis yra tapačios), tačiau teismas visgi pripažįsta, kad kiekvienas ieškovas, nors ir nebūdamas profesionaliu investuotoju, pagal atliekamus veiksmus galėjo ir turėjo suprasti tokių sutarčių skirtumą. Kita vertus, aplinkybė, jog ieškovė iš viso nežino apie indėlio draudimą ir/ar ieškovas nesiaiškina obligacijos sutarties draudimo sąlygų, rodo, kad ieškovui (-ei) ši aplinkybė nebuvo svarbi. Pažymėtina, kad ieškovė V. Ž. pripažino, kad banko darbuotoja jai pasakiusi, kad „jei bankrutuos bankas, tai neliks ir pinigų“, bet ieškovė šio pasakymo nevertino rimtai. Jau vien tai, kad sudarant obligacijų pasirašymo sutartį, kiekvienas ieškovas šios sutarties sudarymo metu apmokėjo už įsigyjamus vertybinius popierius – obligacijas, leidžia suprasti, kad tai visiškai kitoks produktas nei terminuoto indėlio sutartis. Aplinkybė, kad ieškovas pinigus pasidėjęs terminuoto indėlio sutartyje, juos gali pasiimti bet kada (netenka tik palūkanų), o įsigydamas obligacijas, už jas iš karto apmoka bankui, bei išpirkti obligaciją turi teisę tik obligacijos sutartyje nurodytu išpirkimo terminu, taip pat turėjo įtakos suvokimui, apie tokių sutarčių skirtumą ir sudaromo sandorių ypatumus. Kita vertus, net neturint specialaus išsilavinimo ir/ar patirties investavimo srityje, galima suvokti, kad obligacijos įsigijimas yra investicija (investavimas).

68Taigi, nors teismas pripažįsta, kad draudžiamumo aspektas ieškovams sutartyse iš tiesų nebuvo atskleistas pakankamai aiškiai, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016; 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016). Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią ieškovų apsisprendimui įtaką turėjo informacija apie obligacijų pasirašymo sutarčiai taikomą draudiminę apsaugą, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovų apsisprendimą sudaryti sutartį ar jos nesudaryti.

69Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovams obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovų apsisprendimą sudaryti ginčijamus sandorius ar jų nesudaryti, nes ieškovai, sudarydami ginčijamas sutartis, neįsitikino ar pinigai bus apdrausti, šios aplinkybės nepasitikrino ir vėliau, t. y. grįžę namo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nors ir detaliai visų sutarties sąlygų neaptarus (neperskaičius), ieškovai buvo suklaidinti dėl esminių sutarties sąlygų ir/ar apgauti. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad ieškovai obligacijų pasirašymo sutartis sudarė iki bankui iškeliant bankroto bylą, o ieškovų reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo pareikšti ne per protingą terminą, kai jie teigia supratę, jog buvo suklaidinti, o tik atsakovui iškėlus bankroto bylą, bankroto proceso metu, patvirtinus ieškovų kreditorinius (finansinius) reikalavimus bankroto byloje. Teismas neturi pagrindo manyti, jog ieškovai, suvokdami tikrąsias sąlygas dėl draudiminės apsaugos fakto ir lygio, panašiomis aplinkybėmis tokių sandorių nebūtų sudarę. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, faktinėmis aplinkybėmis iš esmės tapačiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-10-943/2016; 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11-330/2016).

70Kita vertus, kaip jau nurodyta, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Obligacija, kaip vertybinis popierius, vidutiniam vartotojui yra pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovai turėjo suprasti, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas ieškovas pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį, taigi, kliento pasirašymas dokumente vertintinas ne kaip formalus veiksmas.

71Ieškovai byloje patvirtino, kad iš esmės jie siekė didesnių palūkanų, t. y. investuodami į obligacijas, jie ketino gauti kuo didesnę palūkanų normą (kuri skyrėsi nuo terminuoto indėlio palūkanų dydžio). Tai, kad obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovų apsisprendimą sudaryti ginčijamas sutartis ar jų nesudaryti, patvirtina byloje esantys duomenys ir nurodytos aplinkybės: nei vienas iš ieškovų, net ir pripažinus jiems įteiktuose dokumentuose ne visiškai aiškiai deklaruotas nuostatas dėl draudiminės apsaugos, nesiėmė jokių veiksmų šioms abejonėms pašalinti; kita vertus, patys ieškovai prieš sudarydami ginčo sutartis, atsisakė pateikti bankui informaciją apie save, tarp kurios ir informaciją apie savo investavimo patirtį (Kliento aptarnavimo sutartyje paryškintu šriftu įrašytas įspėjimas apie tai, kokios pasekmės kils, jeigu klientas pateiks apie save nepakankamai informacijos, t. y. Bankas neturės pareigos įvertinti finansinių priemonių tinkamumo klientui); duomenų, kad ieškovai būtų skubinami sudaryti tokias sutartis, byloje nepateikta. Kita vertus, ieškovai patys neteigė, kad jie būtų prašę suteikti jiems galimybę detaliau susipažinti su dokumentais, pasikonsultuoti su specialistais. Ieškovai, sudarydami su banku ginčijamas sutartis, jose pasirašytinai patvirtino, kad su jose nurodytomis sąlygomis yra supažindinti, prieš pasirašant sutartį, su jomis sutinka.

72Vertinant ieškovus individualiai, ieškovė J. M. patvirtino, jog turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, sritis - pedagogė. Ji buvo banko klientė nuo 2001 metų, sudariusi 9 terminuotų indėlių sutartis. Ieškovė 2011 m. rugpjūčio 19 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį. Prieš tai laikė banke terminuotą indėlį. Pati ieškovė pripažino, kad obligacijų pasirašymo sutartį perskaitė nenuodugniai. Ieškovės teigimu, ji buvo patikinta, kad obligacijų pasirašymo sutartis tapatus produktas kaip ir indėlio sutartis, jai galioja valstybės draudimas, tačiau ieškovė nesiaiškino draudimo sąlygų. Duomenų, kad ieškovė buvo skubinta sudaryti tokio pobūdžio sutartį, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Nors ieškovė pati pripažino, kad obligacija jai nebuvo žinomas produktas, tačiau nesikreipė į profesionalus ir/ar nesidomėjo vieša informacija apie obligacijos privalumus/trūkumus, pati pripažino, kad sutarties neperskaitė nei banke, nei namuose. Be to, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, tik iškėlus bankui bankroto bylą. Nors ieškovė teigia, kad banko darbuotoja jai pasakiusi, kad šiai sutarčiai galioja tapatus draudimas, kaip ir indėlio sutarčiai, tačiau teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti indėlio draudimo sąlygų.

73Esant šioms individualioms aplinkybėms, ieškovė niekaip negali paneigti, jog ji turėjo galimybę pasitelkti kitus asmenis (ir/ar atvykti į banką kitą kartą) bei išsiaiškinti sutarties tekstą bei investavimo specifiką. Ieškovės veiksmai sudarant obligacijų pasirašymo sutartį patvirtina, kad ji prioritetą teikė didesnei investicijų grąžai, o ne jų saugumui. Tik jos paties veiksmai lėmė prisiimtą riziką sudarant ginčijamą sandorį. Nepakankamas apdairumas ir rūpestingumas nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

74Ieškovė V. Ž. nurodė, kad pagal profesiją gydytoja. Ji buvo Banko kliente nuo 2002 m., prieš tai buvo sudariusi su Banku terminuoto indėlio sutartis. 2011 m. kovo 31 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį. Ieškovė pripažino, kad jai pasiūlė sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį banko darbuotoja, kuri paaiškino, kad tiek ši sutartis, tiek ir indėlio sutartis yra tapatūs produktai, tačiau ieškovė nesupratusi, kuo geresnė obligacijų pasirašymo sutartis. Ieškovė taip pat pripažino, kad banko darbuotoja jai pasakė, kad bankrutavus bankui, nelis ir pinigų, tačiau to nevertino rimtai. Jai buvo svarbi palūkanų norma, banko darbuotoja akcentavo didesnes palūkanas, sudarant tokio pobūdžio sutartį. Pripažino, kad sutarties neperskaitė. Ieškovė pripažino, kad klaidingai manė, kad jokios rizikos nėra, o obligacijų įsigijimas yra tas pats, kaip terminuotas indėlis. Draudimo sąlygų nepasiaiškino. Ieškovės amžius sandorio sudarymo metu, išsilavinimas, neleidžia teigti, kad ji galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, todėl ieškovė taip pat atitinka vidutinio vartotojo standartą.

75Ieškovė G. L. spec. vidurinio išsilavinimo, dirbo Mažeikių naftoje operatore. Ji yra Banko klientė nuo 1996 m., sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis (2011-03-06 ir 2011-05-16). Ieškovė pripažino, kad investuotus į obligacijas pinigus ji laikė terminuotame indėlyje (dalį pinigų banke Snoras, kitą dalį – kitame banke). Sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį jai pasiūlė banko darbuotoja, ji aiškinosi apie draudimą, jai svarbu buvo didesnės palūkanos. Sudarant antrą sutartį, paklausė ar niekas nepasikeitė, buvo patikinta, kad toks produktas saugus. Ieškovė neturėjo investavimo patirties.

76Vertinant ieškovės veiksmus, aplinkybę, kad ieškovė yra sudariusi dvi obligacijų pasirašymo sutartis, tarp šių sutarčių pasirašymo buvo pakankamai laiko gauti papildomą informaciją, jei pirminė ieškovei suteikta informacija nebuvo išsami, tačiau duomenų, kad ieškovė būtų domėjusis sutarčių sąlygomis netgi po jų pasirašymo, teismui nepateikė ir tokių aplinkybių neteigė. Be to, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kreipėsi tik bankui iškėlus bankroto bylą. Teismas pripažįsta, kad jos sudarytų obligacijų pasirašymo sutarčių kiekis, aplinkybė, jog dvi sutartys sudarytos skirtingu metu, leidžia konstatuoti ieškovo apsisprendimą būtent tokiu būdu investuoti savo pinigus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-29-330/2016).

77Be to, sudarant sutartis jai buvo svarbus palūkanų dydis bei sutarties terminas, kas neleidžia teigti, kad ji nesuprato su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, o jeigu tai įvyko, tai lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet ieškovės nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, kas, atsižvelgiant į ieškovės amžių bei išsilavinimą, nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

78Ieškovė R. Z. nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, specialybė – prekybininkė. Banko klientė nuo 2003 m., prieš tai buvo sudariusi 5 terminuotų indėlių sutartis, pripažino, kad 2011 m. gegužės 26 d. buvo sudariusi ir indėlio sertifikato įsigijimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad ji šias sutartis sudarė banko darbuotojos pasiūlymu. Prieš tai banke laikė terminuotą indėlį. Nurodė, kad šiose sutartyse nebuvo parašyta, kad obligacijos yra rizikingas produktas (tiek ir indėlio sertifikato sutartis), sutartis sudarė, nes banko darbuotoja jas pristatė kaip naują, patikimą ir garantuotą produktą su didesnėmis palūkanomis; pripažino, kad klaidingai manė, jog obligacijų įsigijimas yra tas pats kaip terminuotas indėlis bei, kad bankas negali bankrutuoti. Sprendimą įsigyti obligacijas lėmė didesnės palūkanos. Pripažino, kad apie indėlių draudimą nežinojo.

79Ieškovės nurodyti duomenys, leidžia teigti, kad ji siekė investuoti pinigus dėl didesnių palūkanų bei, kad sudarant obligacijų įsigijimo sutartį, jai nebuvo svarbus draudimo aspektas. Net jeigu laikyti, kad ieškovė galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, tai lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet ieškovės nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, kas, kaip jau minėta, nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

80Ieškovas V. K. spec. vidurinio išsilavinimo, specialybė – metalo apdirbimas. Banko klientas nuo 2001 m., per šį laikotarpį sudaręs 11 terminuotų indėlių sutarčių. Ieškovas nurodė, kad vyko į banką sudaryti terminuotos indėlio sutarties, tačiau banko darbuotoja pasiūlė sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį su didesnėmis palūkanomis. Pažymėjo, kad ieškovas manė, kad obligacijos yra tas pats kaip indėlis. Sutartyje nematė, kad nurodyta, jog ieškovas tampa „investuotojas“ ir/ar jis „investuoja‘. Apie jokią riziką nežinojo. Svarbi buvo palūkanų norma.

81Taigi, vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo gyvenimiška patirtis bei išsilavinimas neteikia pagrindo jį pripažinti žemesniu nei vidutinis vartotojas. Be to, klaidingas įsivaizdavimas dėl prisiimamos rizikos nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

82Ieškovė V. M. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, inžinierė, banko klientė yra nuo 1996 m., jai darbo užmokestis buvo pervedamas į šiame banke atidarytą jos asmeninę sąskaitą. Ji investuotus į obligacijas pinigus prieš tai laikė terminuotame indėlyje. Sudarė sutartį, nes banko darbuotojos buvo patikinta, kad galioja visos tos pačios ankstesnės sąlygos. Pasiteiravus apie tikimybę neatgauti investicijų, buvo patikinta, kad tikrai investuotą sumą atgaus. Ji buvo įsigijusi Mažeikių naftos akcijų. Namuose perskaičius obligacijų pasirašymo sutartį pripažino, kad supratusi investavusi į obligacijas kitokį nei indėlis produktą, suprato, kad galimai rizikuoja, bet pasitikėjo banku.

83Įvertinus ieškovės išsilavinimą, investavimo patirtį (nors ir neprofesionalią), bei aplinkybę, jog pati pripažino supratusi obligacijų pasirašymo sutarties esmę, bet jos nepateikė išpirkimui prieš terminą, darytina išvada, kad pačios ieškovės veiksmai lėmė prisiimtą riziką sudarant ginčijamą sandorį.

84Taigi, įvertinus visų ieškovų asmenines savybes (amžių, gyvenimišką bei investavimo patirtį), išsilavinimą, jų veiklos pobūdį, socialinę padėtį ir kitas savybes, jos yra reikšmingos tiek, kiek leidžia įvertinti, ar konkretaus ieškovo asmeninės savybės leidžia jį prilyginti vidutiniam vartotojui, nes kiekvienu individualiu atveju ieškovo, įgijusio ginčo obligacijų, suklaidinimo galimybė vertintina individualiai, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad taikant vidutinio vartotojo suvokimo standartą, suformuotą teismų praktikoje iš esmės panašaus pobūdžio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016), jie galėjo suklysti dėl obligacijų draudžiamumo aspekto, o jeigu tai ir įvyko, tą lėmė ne atsakovo (banko) neteisėti veiksmai ar ieškovų esminis suklydimas, bet pačių ieškovų nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.

85Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovas (bankas ir (ar) jo darbuotojai) tyčia atliko veiksmus, nukreiptus į sąmoningą ieškovų apgaulę, t. y. sąmoningai suklaidino arba sąmoningai nutylėjo aplinkybę, jog ginčo obligacijoms netaikoma indėlio draudiminė apsauga (CPK 178 str.). Teismo įsitikinimu, argumentai, jog sudarytų sutarčių ir jų priedų nuostatos buvo neaiškios, o banko darbuotojai esą sąmoningai galėjo nutylėti arba suklaidinti dėl ginčo objekto ne draudžiamumo fakto, tokių argumentų nepagrindus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, patys savaime neleidžia svarstyti ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudaryto banko apgaulės įtakoje, galimybės. Net banko darbuotojui žodžiu nurodžius apie obligacijų draudimą, ieškovai turėjo suvokti, kad tikrosios sandorio sąlygos nurodomos tik rašytinėje sutartyje. Kita vertus, kiekvienas iš jų turėjo pareigą ir teisę perskaityti sutartį, susižinoti jos esmę, pagaliau sužinoti skirtumus tarp indėlio ir obligacijų pasirašymo sutarčių. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia ieškovus vertinti kaip vidutinius vartotojus, pakankamai gerai suvokiančius, kas yra obligacija ir investuotojas, koks tokių sutarčių ypatumas.

86Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartyse esančio atsakovo kliento patvirtinimo, jog šis yra susipažinęs su įsigyjamų finansinių priemonių sąlygomis bei su jomis sutinka ir kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, o sutarčių sąlygos atitinka jo valią, taip pat Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ esančio atsakovo kliento patvirtinimo, kad jis gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, neigimas reiškią nepagrįstą įrodinėjimo naštos perkėlimą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, asmuo, pasirašydamas finansinių priemonių įsigijimo sutartis neįsigilinęs į galimas rizikas ir sutarčių sąlygas, laikytinas nepakankamai atidžiu ir rūpestingu, todėl turi prisiimti kilusias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1333/2013; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2013; 2013-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1713/2013).

87Nagrinėjamu atveju patys ieškovai (sandorio šalis) neapgalvotai rizikavo (nepasvėrė galimos rizikos) ir tokie veiksmai yra jų neatsargumo rezultatas, todėl pripažinti sutartis negaliojančiomis nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Šiuo atveju, sudarant ginčijamus sandorius esminiais šių sandorių elementais buvo obligacijų išpirkimo terminas ir galimybė gauti didesnes palūkanas. Be to, indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms atsakovo obligacijoms taikymas arba netaikymas ieškovams tapo aktualus tik atsakovui tapus nemokiu dėl bankroto.

88Aplinkybė, kad atsakovo darbuotojai buvo premijuojami už tam tikrus pasiektus rezultatus taip pat nesudaro pagrindo svarstyti ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Darbuotojų skatinimą reglamentavo valdybos patvirtintos 2011 m. balandžio 5 d. AB banko SNORAS ir jo finansinės grupės darbuotojų skatinimo taisyklės. Iš minėtų taisyklių matyti, kad norint darbuotojui gauti premiją, jis turėjo įvykdyti numatytą planą 100 proc. visų jį sudarančių produktų, o ne tik obligacijų sutarčių atžvilgiu, t. y. atitinkamas skaičius sudarytų obligacijų sutarčių neužtikrindavo savaiminio premijų išmokėjimo atsakovo darbuotojams.

89Ieškovų atstovas paskutinio teismo posėdžiu metu nurodė aplinkybę, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovo veikloje buvo nustatyta nemažai pažeidimų ir veiklos trūkumų, todėl šiuos esminius faktus atsakovas privalėjo atskleisti savo išleistuose prospektuose, nes tai būtų turėję lemiamos reikšmės ieškovams vertinant atsakovo patikimumą sudarant ginčijamas sutartis, tačiau teismas nevertina šios ieškovų atstovo nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovų atstovas nurodė naują esminę faktinę aplinkybę – ieškovai žinodami apie blogą Banko finansinę padėtį, ginčijamų sandorių nebūtų sudarę. CPK 141 str. 1 d. įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką bei tokio keitimo terminas – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju civilinė byla teisme nagrinėjama nuo 2014 m., ieškovų atstovo nurodyta aplinkybė egzistavo bylos nagrinėjimo metu, ji nėra naujai paaiškėjusi, todėl ieškovų atstovas turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl reiškiamų ieškinio faktinių pagrindų. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl šio ieškinio faktinio pagrindo nepasisako ir jo teisinio vertinimo neatlieka, ieškovų atstovo nurodytas naujas suklydimo pagrindas gali būti naujos bylos dalyku. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad apklausiant ieškovus individualiai teismo posėdžio metu nė vienas iš jų nenurodė, kad minėta aplinkybė būtų turėjusi lemiamą reikšmę dėl jų obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo.

90Remdamasis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai nesudaro pagrindo ginčijamus obligacijų įsigijimo sandorius pripažinti negaliojančiais dėl suklydimo – bylos duomenys akivaizdžiai liudija, kad ieškovai siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamiesi gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, ir tai jie suprato. Ieškovai, sudarydami ginčo sandorius, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šių sandorių esmę bei jų sukeliamas pasekmes, todėl ieškinys atmetamas.

91Atsižvelgiant į tai, tokiu atveju turi būti vadovaujamasi CK 1.90 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo, netgi jei būtų įrodytas banko darbuotojos(-ų) žodinis paaiškinimas ieškovams apie pinigų apdraudimą (nors tokių duomenų byloje nepateikta). Kiekvieno ieškovo pasitikėjimas vien banko darbuotojo žodžiais vertintinas kaip didelis neatsargumas.

92Dėl bylinėjimosi išlaidų

93Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje neatlyginamos (CPK 93 str.).

94Atsakovas BAB bankas Snoras, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, nurodė, kad patyrė 1373,72 Eur išlaidų už atsiliepimo surašymą (kadangi byloje savo reikalavimus pareiškę 28 ieškovai, tai iš kiekvieno ieškovo prašo priteisti po 49,06 Eur bylinėjimosi išlaidų); 73,59 Eur už atsiliepimą į patikslintą ieškinį nagrinėjamoje byloje surašymą bei 196,24 už tripliko parengimą (kiekvienam ieškovui tenka po 44,97 Eur bylinėjimosi išlaidų). Iš kiekvieno ieškovo prašo priteisti po 94,03 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, pateikia šias išlaidas pagrindžiančius duomenis bei suteiktų paslaugų ataskaitą (II t., b. l. 144-154).

95Trečias asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą, nurodė, kad viso šios išlaidos sudaro 399,24 Eur (I t., b. l. 100-104), kadangi byloje savo reikalavimus pareiškę 26 ieškovai (kitų reikalavimai išskirti į atsiras bylas), tai iš kiekvieno ieškovo prašo priteisti po 11,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.

96Ieškinį atmetus, iš ieškovų G. L., V. Ž., J. M., R. Z., V. K., V. M. lygiomis dalimis priteistinos atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Teismas priteisdamas prašomas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tai, kad atsakovą advokatai atstovauja ne vienoje panašioje byloje, į iš esmės susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016; 2016 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-13-943/2016), todėl egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti atsakovo turėtų išlaidų dydį, iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 50 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 98 str. 2 d.). Trečiojo asmens prašymas tenkintinas prašoma apimtimi.

97Už procesinių dokumentų įteikimą bylos šalims yra susidarę 15,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos turi būti priteistos iš ieškovų lygiomis dalimis, o tai sudarytų truputį daugiau nei po du eurus, todėl jos nepriteistinos valstybės naudai, nes vykdymo išlaidos galimai būtų didesnės nei pati priteista bylinėjimosi išlaidų suma.

98Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

99Ieškovų G. L., V. Ž., J. M., R. Z., V. K., V. M. ieškininius pareiškimus atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, trečias asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, atmesti.

100Priteisti iš ieškovų G. L., V. Ž., J. M., R. Z., V. K., V. M. iš kiekvieno po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) atsakovui BAB bankui SNORAS bylinėjimosi išlaidų.

101Priteisti iš kiekvieno ieškovo po 11,09 Eur (vienuolika eurų 9 centus) trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bylinėjimosi išlaidų.

102Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovė G. L. 2011 metais su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė dvi... 5. Ieškovė V. Ž. 2011 m. kovo 31 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį... 6. Ieškovė J. M. 2011 m. rugpjūčio 19 d. sudarė su atsakovu obligacijų... 7. Ieškovė R. Z. 2011 m. gegužės 26 d. pasirašė su atsakovu AB banku... 8. Ieškovas V. K. 2011 m. kovo 19 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr.... 9. Ieškovė V. M. 2011 m. gegužės 25 d. sudarė obligacijų pasirašymo... 10. Ieškovai nurodė, kad sutartys buvo sudaromos pagal banko pateiktą... 11. Be to, atsakovas bankas „Snoras“ vykdė plačią reklaminę kampaniją,... 12. Atsakovui AB bankui „Snoras“ Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d.... 13. Atsakovui AB bankui „Snoras“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7... 14. Ieškovų valia buvo nukreipta į tai, kad laikyti savo santaupas banke, kaip... 15. Ieškovų žiniomis, banko „Snoras“ darbuotojai, vadybininkai iš savo... 16. Pagal IĮIDĮ 13 str., bankas „Snoras“ privalėjo esamus ir būsimus... 17. Atsakovas bankas „Snoras“ sudarydamas ginčijamus sandorius teikė... 18. Atsakovas bankas „Snoras“, priimdamas lėšas pagal obligacijų pasirašymo... 19. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalis įpareigoja finansų maklerio įmonę, šiuo atveju... 20. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 21. Akivaizdu, kad šiuo atveju suklydimas turėjo esminės reikšmės, nes... 22. Bankas klientams pateikdavo standartinę sutarties formą ir ieškovai sutartį... 23. Atsakovas, po 2010 m. rugsėjo mėn. atlikto inspektavimo, kurio metu atsakovo... 24. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad... 25. Pripažinus sutartis negaliojančiomis yra taikytina restitucija, tačiau... 26. Prašė pripažinti negaliojančiomis G. L. 2011 m. kovo 6 d. ir 2011 m.... 27. Pripažinti negaliojančia V. Ž. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m.... 28. Pripažinti negaliojančia J. M. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m.... 29. Pripažinti negaliojančiomis R. Z. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytą... 30. Pripažinti negaliojančia V. K. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. kovo... 31. Pripažinti negaliojančia V. M. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m.... 32. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 33. Atsakovas bankrutavusi AB bankas SNORAS, bankroto administratorius UAB... 34. Obligacijų sutarties 1.22 punkte numatyta, kad „Investuotojas buvo... 35. Ieškovai iki sandorių sudarymo buvo sudarę ne vieną terminuotų indėlių... 36. Obligacijų sutartyse, kurios sudaro viso labo 1 lapą, nesudaro sunkumų... 37. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog sandoriai su jais buvo sudaryti tik todėl,... 38. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Ginčijami sandoriai turi būti pripažinti... 39. Ieškovai sudarydami su Aptarnavimo sutartis, kartu pasirašytinai patvirtino,... 40. Ieškovai, grįsdami ginčijamų sandorių negaliojimą CK 1.90 str. pagrindu... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, jog suklydimo faktą... 42. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus riziką... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. priėmė nutartį... 44. Ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia ir noru perdavė atsakovo... 45. Vilniaus apygardos teismas patvirtino ieškovų kreditorinius reikalavimus... 46. Atsakovas yra tos nuomonės, jog paties banko savo darbuotojams mokėtas... 47. Ieškovai savo ieškinyje atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas tariamai... 48. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į... 49. Ieškinys atmestinas.... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 51. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad obligacija, kaip... 52. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010... 53. CK 1.103 straipsnyje numato, kad obligacija – tai vertybinis popierius,... 54. Byloje nustatyta jog ieškovai su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė... 55. Kiekvienoje obligacijų sutartyje (1.22 ar 1.24 punktai) numatyta:... 56. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad prieš sudarant obligacijų įsigijimo... 57. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė... 58. Ieškovai prašo pripažinti obligacijų pasirašymo sutartis... 59. Sprendžiant dėl suklydimo, vertinama, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų... 60. Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo... 61. Kaip jau nurodyta, ieškovai, įgiję ginčo obligacijų, pasirašė... 62. Nagrinėjamu atveju ieškovai akcentavo ir klaidinančia įvardijo... 63. Pažymėtina, kad atsakovui, kaip finansų įmonei, santykyje su ieškovais –... 64. Analizuojamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad... 65. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių laisva valia sudaryta sutartis –... 66. Ieškovė V. M. byloje patvirtino, kad ji turėjo vienokią ar kitokią... 67. Visi ieškovai byloje nurodė, kad arba banke SNORAS laikė terminuotus... 68. Taigi, nors teismas pripažįsta, kad draudžiamumo aspektas ieškovams... 69. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovams obligacijų draudžiamumo... 70. Kita vertus, kaip jau nurodyta, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Obligacija,... 71. Ieškovai byloje patvirtino, kad iš esmės jie siekė didesnių palūkanų, t.... 72. Vertinant ieškovus individualiai, ieškovė J. M. patvirtino, jog turi... 73. Esant šioms individualioms aplinkybėms, ieškovė niekaip negali paneigti,... 74. Ieškovė V. Ž. nurodė, kad pagal profesiją gydytoja. Ji buvo Banko kliente... 75. Ieškovė G. L. spec. vidurinio išsilavinimo, dirbo Mažeikių naftoje... 76. Vertinant ieškovės veiksmus, aplinkybę, kad ieškovė yra sudariusi dvi... 77. Be to, sudarant sutartis jai buvo svarbus palūkanų dydis bei sutarties... 78. Ieškovė R. Z. nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, specialybė –... 79. Ieškovės nurodyti duomenys, leidžia teigti, kad ji siekė investuoti pinigus... 80. Ieškovas V. K. spec. vidurinio išsilavinimo, specialybė – metalo... 81. Taigi, vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo... 82. Ieškovė V. M. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, inžinierė,... 83. Įvertinus ieškovės išsilavinimą, investavimo patirtį (nors ir... 84. Taigi, įvertinus visų ieškovų asmenines savybes (amžių, gyvenimišką bei... 85. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovas (bankas ir (ar) jo... 86. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartyse esančio... 87. Nagrinėjamu atveju patys ieškovai (sandorio šalis) neapgalvotai rizikavo... 88. Aplinkybė, kad atsakovo darbuotojai buvo premijuojami už tam tikrus pasiektus... 89. Ieškovų atstovas paskutinio teismo posėdžiu metu nurodė aplinkybę, kad... 90. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, nustatytos aplinkybės ir... 91. Atsižvelgiant į tai, tokiu atveju turi būti vadovaujamasi CK 1.90 straipsnio... 92. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 93. Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje... 94. Atsakovas BAB bankas Snoras, bankroto administratorius UAB „Valnetas“,... 95. Trečias asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“... 96. Ieškinį atmetus, iš ieškovų G. L., V. Ž., J. M., R. Z., V. K., V. M.... 97. Už procesinių dokumentų įteikimą bylos šalims yra susidarę 15,03 Eur... 98. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 259,... 99. Ieškovų G. L., V. Ž., J. M., R. Z., V. K., V. M. ieškininius pareiškimus... 100. Priteisti iš ieškovų G. L., V. Ž., J. M., R. Z., V. K., V. M. iš kiekvieno... 101. Priteisti iš kiekvieno ieškovo po 11,09 Eur (vienuolika eurų 9 centus)... 102. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...