Byla 2K-29-788/2020

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arvydo Daugėlos ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. (S. S.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį trylikos metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos (kokaino) pardavimo 2016 m. spalio 20 d.) – šešerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos (heroino) laikymo ir gabenimo 2016 m. spalio 21 d.) – šešerių metų laisvės atėmimo bausme.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta ir neatlikta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų. Taikant BK 72 straipsnio 2 dalį kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti pas S. S. rasti 125 Eur.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendis pakeistas: S. S. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies (dėl heroino laikymo ir gabenimo 2016 m. spalio 21 d.) perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši naujai paskirta bausmė ir bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu, ir S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų. Taip pat pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis dėl pas S. S. rastų 125 Eur konfiskavimo, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotina suma sumažinta iki 100 Eur.

6Nagrinėjamoje byloje taip pat nuteisti J. P., B. D. (B. D.) ir M. M. (M. M.). Dėl nuteistųjų B. D. ir M. M. kasacinių skundų nepaduota, nuteistojo J. P. kasacinį skundą atsisakyta priimti.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Bylos esmė

91. Nagrinėjamoje byloje:

101.1. S. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su J. P. ir M. M. neteisėtai pardavė B. D. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Veikdami pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, 2016 m. spalio 19 d. apie 22.30 val. S. S. ir J. P. prie restorano „P.“ adresu: ( - ), susitiko su B. D. ir pasiūlė jam kitą dieną važiuoti į Vilnių ir ten įsigyti 100 g heroino, mokant po 35 Eur už vieną gramą, taip pat pasiūlė sumokėti S. S. 800 Eur skolą heroino tiekėjui, t. y. iš viso sumokėti 4300 Eur. B. D. su šiuo pasiūlymu sutiko. Veikdamas pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, iki 2016 m. spalio 20 d. S. S. surado heroino tiekėją – M. M. ir su juo susitarė, kad šis įgis labai didelį kiekį heroino ir jį paliks tam tikroje vietoje, o S. S. šią vietą parodys B. D., iš jo paims pinigus už heroiną ir juos perduos M. M.. 2016 m. spalio 20 d. apie 12.00 val. S. S., J. P. ir B. D. dviem išsinuomotais automobiliais – „Renault Megane“ (valst. Nr. ( - ) ir „Peugeot 207“ (valst. Nr. ( - ) iš Klaipėdos išvažiavo į Vilnių. Tą pačią dieną S. S., J. P. ir B. D. restorane „D. d.“ adresu: ( - ), susitiko su M. M., šis per S. S. davė J. P. ir B. D. po vieną dozę heroino ir pasakė, kad daugiau heroino gauti galės tik kitą dieną. 2016 m. spalio 21 d. apie 14.20 val. prie Antakalnio g., Vilniuje, B. D. ir J. P. susitiko su S. S., nuėjo prie netoliese esančios medinės pavėsinės, kur buvo ir M. M.. Apie 14.34 val. B. D. ir S. S. nusileido nuo skardžio prie Neries upės kranto, S. S. parodė B. D. vietą, kurioje po akmeniu buvo paslėptas heroinas. B. D. išbandė heroiną, heroinas jam pasirodė silpnas, todėl jis grįžo į pavėsinę, kurioje buvo M. M., S. S. ir J. P.. Po to B. D. ir J. P. grįžo prie vietos, kurioje buvo paslėptas maišelis su heroinu, J. P. išbandė heroiną ir B. D. pasakė, kad už tokią kainą heroinas yra geras. Tada apie 14.54 val. J. P. iš šio maišelio sau pasiėmė apie 2 g miltelių su heroinu, B. D. paėmė polietileninį maišelį, kuriame buvo 98,107 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis heroino – 19,458 g, ir kartu su J. P. grįžo pas M. M. ir S. S.. B. D. padavė S. S. 4300 Eur, o S. S. šiuos pinigus perdavė M. M.. B. D. įgytus miltelius su heroinu automobiliu „Renault Megane“ (valst. Nr. ( - ) gabeno automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda, tačiau 2016 m. spalio 21 d. apie 17.15 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

111.2. S. S. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 20 d. apie 12.00 val. automobilių aikštelėje, esančioje prie pastato adresu: ( - ), B. D. už 100 Eur pardavė ne mažiau kaip 2,11 g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,462 g narkotinės medžiagos – kokaino.

121.3. Be to, S. S. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė ir ir 2016 m. spalio 21 d. iš Vilniaus į Klaipėdą automobiliu „Peugeot 207“ (valst. Nr. ( - ) gabeno ne mažiau kaip 2,153 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,526 g narkotinės medžiagos – heroino, kol 2016 m. spalio 21 d. apie 18.25 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

13II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

142. Kasaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius: 1) perkvalifikuoti S. S. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 264 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktus sušvelninti už šią nusikalstamą veiką paskirtą bausmę; 2) dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, S. S. išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:

152.1. Kasatoriaus padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, labiau atitinka kitos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 264 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl turi būti perkvalifikuota. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kasatorius su R. D. apgavo B. D.– pažadėję parduoti pastarajam narkotinės medžiagos, paėmė iš jo pinigus, skirtus šiai medžiagai įsigyti, tačiau žadėtos medžiagos jam neperdavė. Vėliau B. D. ėmė reikalauti iš S. S. su juo atsiskaityti, todėl S. S., kurio finansinė padėtis buvo prasta, bijodamas, kad bus susidorota su juo pačiu arba jo šeimos nariais, buvo priverstas padėti B. D. įsigyti narkotinės medžiagos. Kasatorius surado narkotinės medžiagos platintoją ir organizavo kelionę į Vilnių tam, kad B. D. galėtų jos įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš šių veiksmų kasatorius galėjo turėti tam tikros naudos, tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta, nes byloje nustatyta, kad iš B. D. už narkotinę medžiagą gautus pinigus S. S. perdavė šios medžiagos tiekėjui.

162.2. Aplinkybė, kad kasatoriui ir jo šeimos nariams buvo grasinama susidorojimu, bei tai, kad iniciatyva įsigyti narkotinės medžiagos kilo ne iš kasatoriaus, o iš B. D., leidžia daryti išvadą, jog egzistuoja pagrindas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti kasatoriui švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Be to, teismai turėjo pripažinti kasatoriaus atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties ir psichinės ar fizinės prievartos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktai).

172.3. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kasatorius su žmona ir J. P., automobiliu vykdami iš Vilniaus į Klaipėdą, buvo sustabdyti policijos pareigūnų, po ko J. P. turimus apie 2 g miltelių su heroinu išmetė automobilio salone, o kasatorius juos paėmė, siekdamas sunaikinti. Šią medžiagą J. P. pasiėmė iš B. D. įsigyto maišelio, taigi šiais veiksmais J. P. ir B. D. pasidalijo narkotinę medžiagą ir gabeno ją į Klaipėdą. Ikiteisminio tyrimo metu viena nusikalstama veika (labai didelio kiekio narkotinių medžiagų pardavimas) buvo nepagrįstai išskaidyta į dvi nusikalstamas veikas, nors šie epizodai sudaro vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Todėl pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo automobilyje „Peugeot 207“ kasatorius nuteistas nepagrįstai ir turi būti išteisintas.

182.4. Kaltinimai kasatoriui dėl narkotinės medžiagos – kokaino pardavimo B. D. grindžiami tik pastarojo parodymais, tačiau baudžiamojoje byloje nėra nustatytas ir užfiksuotas lėšų už šią medžiagą perdavimo momentas, taigi nėra ir pagrindo teigti, kad kasatorius pardavė ją B. D.. Byloje nenustatyta, kad iš kasatoriaus konfiskuoti 100 Eur yra būtent tos lėšos, kurios neva buvo gautos pardavus kokainą B. D.. Pažymėtina, kad kaltinamųjų toje pačioje byloje parodymų vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, ypač kai šie asmenys būna atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar jiems paskiriamos žymiai švelnesnės bausmės, vien tokių asmenų parodymų nepakanka kitam asmeniui pripažinti kaltu, jei tokie parodymai nėra pagrįsti ir patvirtinti kitais objektyviais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-648/2017). Šioje byloje B. D. buvo paleistas iš suėmimo po dešimties parų nuo sulaikymo, o baudžiamąją bylą išnagrinėjus teisme jis išvengė realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad B. D. parodymus davė siekdamas išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. B. D. parodymai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, tad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nuteisti kasatorių pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

193. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Eglė Matuizienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

203.1. Nuteistojo S. S. parodymai baudžiamojo proceso metu nuolat keitėsi, buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir paneigti kitais baudžiamosios bylos duomenimis, o ikiteisminio tyrimo metu kasatorius pasinaudojo teise parodymų neduoti. Aplinkybė, kad kasatoriaus pozicija nuolat keitėsi, sudaro pagrindą abejoti jo pateikiama įvykių versija, kuri, be kita ko, prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

213.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad S. S. buvo daromas išorinis poveikis padaryti nusikalstamą veiką ar kad jis buvo atsidūręs beviltiškoje padėtyje, kad jam buvo grasinama, todėl nėra jokio pagrindo kasatoriui taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas. Teismai taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad kasatoriaus prisipažinimas nebuvo nuoširdus, jis nenurodė visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, o dalis jo nurodytų aplinkybių buvo paneigtos kitais baudžiamosios bylos duomenimis, todėl nėra pagrindo tokio prisipažinimo pripažinti kasatoriaus baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

223.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ištyrė visus ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis, pagrindė ir motyvavo S. S. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Liudytojų, kaltinamųjų parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai, procesinių prievartos priemonių taikymo protokolai patvirtina, kad S. S. buvo itin suinteresuotas narkotinių medžiagų perdavimu B. D. ir pats organizavo didžiąją dalį veiksmų. Be to, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad S. S. buvo skolingas narkotinių medžiagų tiekėjui M. M. ir dalį skolų padengė pinigais, gautais iš B. D. už narkotines medžiagas. Šios aplinkybės patvirtina, kad kasatorius turėjo finansinės naudos iš atliktų nusikalstamų veiksmų bei šios naudos siekė, jo vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo aktyvus. Kasatoriaus tiesioginė tyčia buvo nukreipta į siekį ne tik padėti B. D. įsigyti narkotines medžiagas, bet ir gauti iš to naudos. Jis veikė pagal iš anksto suderintą planą, su organizuota grupe, o tai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius ir BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytą bendrininkavimo formą. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo perkvalifikuoti kasatoriaus veiksmus pagal BK 264 straipsnio 1 dalį.

233.4. Susipažinus su kasacinio skundo argumentais dėl galimai padarytos tęstinės nusikalstamos veikos, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais bei S. S. apeliaciniu skundu, pažymėtina, kad kasatorius dėl šios aplinkybės apeliaciniame skunde nepasisakė, tęstinės nusikalstamos veikos klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo svarstytas. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, minėtas kasacinio skundo argumentas nenagrinėtinas.

243.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai grįsti ne vien B. D. parodymais, bet ir paties kasatoriaus, kuris visiškai prisipažino dėl narkotinės medžiagos – kokaino perdavimo, parodymais. Apeliaciniame skunde S. S. taip pat nurodė, kad sutinka, jog perdavė kokaino B. D.. Taigi, remiantis tuo, kad kasatorius savo parodymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių kasaciniame skunde pakeitė, ir vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, šis kasacinio skundo argumentas nenagrinėtinas. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismų motyvai yra nepagrįsti ir nelogiški, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės, tačiau kasatorius nenurodo jokių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius, ar konkrečių padarytų pažeidimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokie pažeidimai buvo padaryti.

25III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

264. Nuteistojo S. S. kasacinis skundas netenkintinas.

27Dėl bylos nagrinėjimo ribų

285. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), iš naujo įrodymų netiria, naujų faktinių aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl kasaciniame skunde dėstomos bylos įrodymais nepagrįstos nuteistojo versijos, deklaratyvūs teiginiai dėl bylos faktų ir procesinių pažeidimų nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

296. Nenagrinėtini ir nuteistojo kasacinio skundo argumentai, kad narkotinės medžiagos (0,526 g heroino) neteisėtas laikymas ir gabenimas neturint tikslo platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis) jam buvo inkriminuoti nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo šią veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį pagal paties nuteistojo apeliaciniame skunde ir teismo posėdžio metu išsakytą prašymą (9 t., b. l. 183). Kasaciniame skunde išdėstytas naujas prašymas išteisinti jį dėl šios veikos neatitinka BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

30Dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą platinti ar disponavimo labai dideliu jų kiekiu (BK 260 straipsnis) ir padėjimo asmeniui jas įsigyti (BK 264 straipsnis) skirtumų

317. Kasatoriaus argumentai, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne kaip labai didelio heroino kiekio pardavimas B. D. (BK 260 straipsnio 3 dalis), bet kaip padėjimas jam įsigyti heroiną (BK 264 straipsnio 1 dalis), nepagrįsti.

328. Padėjimu įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikytini tie asmens veiksmai, kuriais jis sudaro ar palengvina sąlygas kitam asmeniui įsigyti šių medžiagų. Tai gali būti receptų klastojimas, patarimų ir nurodymų davimas, informacijos, kur gauti šių medžiagų, su kuo susisiekti, teikimas, supažindinimas su platintoju, pavežimas iki platinimo vietos ir pan. Tačiau sisteminis BK normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad tokie veiksmai kvalifikuojami kaip padėjimas kitam asmeniui įsigyti šių medžiagų (BK 264 straipsnis) tik tuo atveju, jei jie savo turiniu neatitinka platinimo tikslais atliekamo disponavimo minėtomis medžiagomis požymių (BK 260, 261 straipsniai). Pažymėtina, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas bent vienam kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-52-699/2015, 2K-162-976/2018 ir kt.). Tai, kad tikslas išplatinti šias medžiagas sutampa su noru padėti kitam asmeniui jas įsigyti, nepašalina platinimo esmės. Veiksmai disponuojant labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu bet kokiu atveju, neatsižvelgiant į platinimo tikslo buvimą ar nebuvimą, kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

339. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. S. pats pasiūlė B. D. pirkti heroiną, nurodė jo kainą, susitarė su heroino tiekėju, tiesiogiai su kitais bendrininkais dalyvavo atliekant pirkimo–pardavimo sandėrį, parodė B. D. vietą, kur heroinas paslėptas, paėmė iš jo pinigus, kuriuos perdavė bendrininkui, turėjo iš to turtinę naudą likviduojant savo skolą heroino tiekėjui. Konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes šie S. S. padaryti veiksmai nekvalifikuotini kaip padėjimas B. D. įgyti narkotines medžiagas. Nustatytos aplinkybės rodo, kad S. S. veikoje yra visi bendrininkavimo parduodant labai didelį heroino kiekį objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl teismai tinkamai kvalifikavo šiuos S. S. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

34Dėl įrodymų vertinimo nustatant narkotinės medžiagos (kokaino) pardavimo faktą

3510. Nepagrįsti yra ir kasatoriaus teiginiai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos už 100 Eur pardavus B. D. medžiagą, kurios sudėtyje buvo 0,462 g kokaino, neįrodytumo. Iš tikrųjų ši nusikalstama veika įrodyta ne tik B. D. parodymais, patvirtinančiais kokaino pirkimo iš S. S. faktą, bet ir iš dalies paties S. S. parodymais, kad jis apie 3 g kokaino įsigijo Klaipėdoje ir vykstant į Vilnių perdavė jį B. D., kuris šią medžiagą pradėjo vartoti jau pakeliui į Vilnių. Kokaino pardavimo faktą taip pat patvirtina 2016 m. spalio 21 d. automobilio apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad B. D. vairuojamame automobilyje „Renault Megane“ (valst. Nr. ( - ) rastas polietileninis maišelis su baltos spalvos kieta medžiaga, 2016 m. spalio 28 d. specialisto išvada Nr. 140-(5258)-IS1-5863, kuria nustatyta, kad šios medžiagos sudėtyje yra kokaino, kurio masė yra 0,462 g. Taigi kasacinio skundo teiginiai, kad ši nusikalstama veika buvo įrodinėjama išskirtinai B. D. šališkais parodymais, neatitinka bylos medžiagos.

36Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

3711. Kasacinio skundo teiginys, kad byloje yra pagrindas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti kasatoriui švelnesnę bausmę, nei nurodyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, yra nepagrįstas.

3812. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios išimtinės aplinkybės ar kokia reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Jokių aplinkybių, rodančių, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas neatitinka teisingumo principo, byloje nenustatyta, jų buvimo nepagrindžia ir kasacinio skundo deklaratyvūs teiginiai. Atvirkščiai, teismų pagrįstai konstatuota, kad S. S. praeityje teistas net penkis kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, jo vaidmuo parduodant labai didelį narkotinės medžiagos kiekį buvo aktyvus ir vienas pagrindinių.

39Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

40Nuteistojo S. S. kasacinį skundą atmesti