Byla 1A-179-449/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui, nuteistajam R. L., gynėjui Romualdui Mikliušui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3-

4pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų,

5-

6pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakciją) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė R. L. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

8Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti automobilį ,,P“, VIN Nr. ( - ), saugomą X apskrities VPK aikštelėje, GPS įrenginį, papildomo maitinimo įrenginį, vakuumavimo aparatą ,,S“, elektronines svarstykles ,,U“, elektronines svarstykles ,,S“, mobiliojo ryšio telefoną ,,N“ IMEI Nr. ( - ) ir ( - ), saugomus UAB Y.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10I. Bylos esmė

111. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 23 d. susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, dėl labai didelio kiekio, apie 2 kg narkotinių medžiagų – kokaino įgijimo ir pargabenimo į Lietuvos Respubliką. 1.1. Atlikdamas parengiamuosius veiksmus narkotinių medžiagų gabenimui ir siekdamas užtikrinti narkotinių medžiagų gabenimo kontrolę, 2018 m. lapkričio 23 d., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, įgijo globalaus pozicionavimo sistemą (GPS). Tęsdamas nusikalstamą sumanymą kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, išvyko iš Lietuvos Respublikos į V. F. R., F. prie M. miestą. 1.2. Būdamas V ir turėdamas tikslą kontrabandos būdu į Lietuvą atgabenti narkotines medžiagas, įgijo automobilį „P“, kurio VIN Nr. ( - ). Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, ( - ) priemiestyje iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, įgijo labai didelį kiekį – 1 657,606 g narkotinės medžiagos – kokaino ir šią narkotinę medžiagą kartu su globalaus pozicionavimo sistema (GPS) paslėpė automobilyje „P“, kurio VIN Nr. ( - ), bei automobilį perdavė vilkiko, valst. Nr. ( - ) puspriekabės Nr. ( - ), vairuotojui, nurodydamas automobilį kartu su paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų atgabenti į Lietuvos Respubliką, K miestą. 1.3. Toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, atskiru automobiliu vyko į Lietuvos Respubliką ir kartu su šiuo asmeniu kelionės metu kontroliavo vilkiko, gabenančio automobilį „P“, kurio VIN Nr. ( - ), su paslėptomis narkotinėmis medžiagomis, maršrutą ir judėjimo laiką. 1.4. Tokiu būdu R. L., veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo ir automobilyje „P“, kurio VIN Nr. ( - ), paslėpęs bei taip išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iš L Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, X pasienio punktą, 2018 m. lapkričio 26 d., apie 02.00 val., neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį – 1 657,606 g narkotinės medžiagos – kokaino. Turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, automobilyje paslėptą labai didelį kiekį – 1 657,606 g narkotinės medžiagos kokaino 2018 m. lapkričio 26 d. neteisėtai atgabeno nuo Lietuvos Respublikos sienos iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ), kur šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai laikė iki 2018 m. lapkričio 26 d., 23 val. 10 min., kai automobilis buvo paimtas policijos pareigūnų ir atliktos kratos metu narkotinės medžiagos buvo surastos ir išimtos.

12II. Apeliacinio skundo argumentai

133. Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ir jam paskirti švelnesnę bausmę. 3.1. Nuteistasis nurodo, kad paskirta bausmė prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei suformuotai teismų praktikai tokios kategorijos bylose, kuriose buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos (Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-4-579/2018 ir Nr. 1-39-498/2018 ir kt.). Pasak nuteistojo, jam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, neproporcinga padarytai veikai bei nustatytoms aplinkybėms. Be to, parenkant bausmės rūšį teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimo pagrindus. 3.2. Nuteistasis nurodo, kad individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo nuostatomis. Skunde dėstomi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai (2003 m. birželio 10 d. ir 2004 m. sausio 26 d.) apie konstitucinę teisę į teisingą teismą, nurodoma, kad neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, jog yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę įtvirtina ir BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t. y. kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. 3.3. R. L. nuomone, griežčiausios rūšies bausmę teismas parinko neįvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių ir jų santykio. Teismas tinkamai neįvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos aplinkybes, motyvus ir tikslus, tinkamai neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į kaltės formą. 3.3.1. Nuteistasis R. L. nurodo, kad jis, nelaukdamas tyrimo pabaigos, nesusipažinęs su bylos medžiaga, savo iniciatyva (jo gynėjas kreipėsi į prokuroro dėl jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją) ir laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė nuoširdžius parodymus, kurie nebuvo paneigti, bei kritiškai įvertino savo elgesį. 3..3.2. Be to, jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis. Nuteistasis nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, planuoja kurti šeimą. Nėra jokių duomenų, kad jis priklausytų kokiai nors asmenų grupei, susijusiai su narkotinėmis medžiagomis. R. L. pažymi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 3.4. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – jo pagalbos ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodant narkotinių medžiagų įsigijimo vietą, aplinkybes bei jų realizavimo vietą ir būdus. 3.5. Nuteistojo nuomone, netinkamai taikydamas BK 54 ir 62 straipsnių nuostatas teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokiu būdu apsunkino jo padėtį, pažeidė teisingumo principą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalį. Teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

14III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

154. Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmetamas. 5. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio ir jame išdėstytų prašymų matosi, kad nuteistasis sutinka su teismo nustatytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, su jo nusikalstamų veikų kvalifikavimu, prisipažįsta kaltu ir būtent tuo grindžia prašymą švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas nesutinka tik su jam paskirta bausme. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrino šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde. Dėl nuteistajam R. L. paskirtų bausmių ir BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies arba 54 straipsnio 3 dalies taikymo 6. Skundžiamu nuosprendžiu teismas už abi nusikalstamas veikas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakciją) paskyrė R. L. abiejų šių baudžiamųjų įstatymų sankcijų žemutines ribas atitinkančias bausmes. Galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė jam paskirta apėmimo būdu. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jam paskirti dar švelnesnę bausmę, nors pats prašymas skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 straipsnio 1 dalį arba 2 dalį, arba BK 54 straipsnio 3 dalį skunde neišdėstytas. Vis dėlto iš skundo turinio matosi, kad apeliantas prašo skirti jam būtent švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti tokius apelianto prašymus nėra pagrindo. 7. Galiojanti teisminė praktika apie bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat teisminė praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės negu sankcijoje numatytos bausmės skyrimo plačiai išdėstyta ir įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse. Teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį į tai, kad teisminė praktika yra dinaminis procesas ir kai kurie išaiškinimai dėl baudžiamojo įstatymo, taip pat ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir neženkliai, tačiau gali keistis. Apie tai pažymima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017). Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017). Atkreiptinas dėmesys ir į kitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Šioje nutartyje išaiškinta, kad sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). 8. Iš to, kas buvo išaiškinta paminėtose kasacinėse nutartyse, matosi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Svarbiausia yra tai, kad būtent tų aplinkybių visetas ir leidžia padaryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principams. Apie tai pasisakoma ir vienoje iš naujausių kasacinių nutarčių baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-788/2020. Joje nurodoma, jog BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios išimtinės aplinkybės ar kokia reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. 9. Visos bausmės skyrimą reglamentuojančių BK normų nuostatos, o taip pat galiojanti teismų praktika skiriant bausmes sankcijų ribose ir bausmes, švelnesnes negu numatyta sankcijose, plačiai dėstomos tiek skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek nuteistojo apeliaciniame skunde, tiek ir jau buvo išdėstytos šioje teismo nutartyje. Tačiau sutikdama su tuo, kas dėstoma R. L. apeliaciniame skunde dėl bendrųjų bausmių skyrimo nuostatų, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas niekuo nepagrindžia savo teiginių, kad įstatymų reikalavimų nesilaikė jam bausmes paskyręs teismas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. 10. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad joje bausmės skyrimo R. L. motyvai išdėstyti labai plačiai ir išsamiai, atsižvelgta į visas aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyse nurodytas aplinkybes. Teismas nustatė po vieną R. L. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir to konkrečiai neginčija pats apeliantas. Jo niekuo nepagrįstas teiginys, kad nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra neteisingas ir nepagrįstas. Tuo tarpu R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors apeliantas konkretaus prašymo pripažinti dar kokią nors kitą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę skunde neišdėstė, tačiau tarp skundo argumentų nurodoma ir apie tai. Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo nepripažino kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tokių kaip jo pagalba ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nurodant narkotinių medžiagų įgijimo vietą, aplinkybes, jų realizavimo vietą ir būdus. 11. Apeliacinio skundo argumentus dėl kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo kolegija atmeta. 12. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iš šių trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013). Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę. Kaip minėta, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2013). 13. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas ypač didelę reikšmę skyrė tam, kad ikiteisminio tyrimo metu R. L. pats nutarė visiškai prisipažinti kaltu, jo paties prašymu buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir kad jo parodymai padėjo nustatyti daugelį nusikalstamų veikų aplinkybių. Tačiau tokie teiginiai, kolegijos nuomone, bylos aplinkybes atitinka tik iš dalies. Nustatyta, kad įtariant padarius nusikalstamas veikas R. L. buvo sulaikytas 2018m. lapkričio 26 d., po kelių dienų jis buvo suimtas ir jo suėmimo terminai tęsiami viso tolesnio proceso metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės dar iki R. L. sutikimo duoti parodymus buvo jau pakankamai išsamiai nustatytos kitais surinktais bylos duomenimis. Pranešimuose apie įtarimą R. L. buvo nurodomos tikslios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, taip pat nurodomas ir R. L. bendrininkas, kurį nuosprendyje teismas įvardijo kaip asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Tuo tarpu pats R. L., kelis kartus apklaustas įtariamuoju, šioje byloje parodymus duoti atsisakė. Ir tik po sulaikymo praėjus 5 mėnesiams, 2019 m. balandžio 26 d. R. L. parašė prokurorui pranešimą, kuriame nurodė, kad prisipažįsta kaltu pilnai, nori duoti parodymus ir padėti ikiteisminiam tyrimui bei teismui (4 t., 112 b.l.). Po šio pranešimo R. L. įtariamuoju buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė parodymus ir pripažino savo kaltę. Pažymėtina dar ir tai, kad nurodytas pranešimas prokurorui ir įtariamojo apklausa teisme įvyko jau po to, kai 2019 m. vasario 1 d. prokuroro nutarimu R. L. gynėjui buvo leista susipažinti su dalimi baudžiamosios bylos dokumentų. 14. Dėl to, kas išdėstyta, kyla kai kurių abejonių ar R. L. prisipažino kaltu ir sutiko duoti parodymus tikrai savo noru, o ne dėl jo kaltę patvirtinančių kitų bylos duomenų. Nepaisant to ir nesant dėl to paduoto apeliacinio skundo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. L. ir prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tačiau apeliacinio skundo teiginiai, kad R. L. dar ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis, yra nepagrįsti. Apie tai, kad dar iki R. L. sutinkant duoti parodymus ikiteisminis tyrimas jau buvo surinkęs išsamius duomenis apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir tas veikas padariusius asmenis, šioje nutartyje jau buvo nurodyta. Savo parodymais R. L. faktiškai tik patvirtino jau surinktus bylos duomenis. Tuo tarpu apie tai, kad R. L. teisėsaugos institucijoms atskleidė ir aplinkybes, kuriomis jis tas pačias narkotines medžiagas ketino perparduoti N, taip pat apie asmenis, kuriems ketino tas medžiagas parduoti, šioje byloje jokių duomenų nėra. To nepatvirtina nei R. L. apklausų protokolai, nei pats jo apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad dėl visų nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių apskritai galėjo būti pripažinta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, nepaisant kai kurių abejonių, jau pripažino šią R. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dar kartą pripažinti tą pačią arba kokią nors kitą, BK 59 straipsnio 1 dalyje nenumatytą aplinkybę vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nėra. 15. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas ne tik teisingai nustatė R. L. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bet atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad R. L. padarė sunkų ir labai sunkų baigtus tyčinius nusikaltimus. Šioje dalyje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į vieną skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje esantį netikslumą. Nuosprendžio 7 lape nurodyta, kad pagal LR SAM 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, jame yra įrašytas heroinas (12 punktas), kurio labai didelis kiekis yra 10 g medžiagos. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra akivaizdi teismo techninė klaida. Jokių duomenų apie narkotinę medžiagą heroiną šioje byloje nėra. Byloje nustatyta, ir apie tai aiškiai nurodyta kitose nuosprendžio dalyse, kad R. L. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga kokainu ir padarė būtent kokaino kontrabandą. Nustatyta, kad nuteistasis R. L. neteisėtai disponavo 1 657,606 g narkotinės medžiagos kokaino ir padarė tokio paties kiekio kokaino kontrabandą. Pagal nusikalstamų veikų padarymo ir šiuo metu galiojančios redakcijos nurodytą LR SAM įsakymu patvirtintą sąrašą labai dideliu narkotinės medžiagos kokaino (cocaine) kiekiu laikoma daugiau negu 100 g šios narkotinės medžiagos. Tai reiškia, kad kokaino, kuriuo neteisėtai disponavo R. L., kiekis nurodytą labai didelį kiekį viršijo daugiau negu 16 kartų. Dėl paminėtos vien techninės teismo nuosprendyje padarytos klaidos keisti šį nuosprendį nėra pagrindo, juo labiau, kad to neprašoma ir apeliaciniame skunde. Kolegijos nuomone, paminėta nuosprendžio klaida yra ištaisoma ją vien aprašant šioje nutartyje. Kita vertus, paminėtos aplinkybės, narkotinės medžiagos kokaino kiekis parodo ir didesnį R. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. 16. Skirdamas bausmę teismas išsamiai įvertino ir duomenis apie R. L. asmenybę. Dėl to dėstomi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes teismas atsižvelgė į visus duomenis, apibūdinančius R. L. ne tik neigiamai, bet ir teigiamai. Teismas nuosprendyje nurodė, kad R. L. teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, baustas ir administracinėmis nuobaudomis, tačiau pažymėjo, kad tie teistumai jau yra išnykę. Buvo atsižvelgta į tai, kad R. L. iki suėmimo niekur nedirbo, tačiau kaip kaltinamojo asmenybę teigiamai apibūdinančia įvertino tardymo izoliatoriaus pateiktą R. L. charakteristiką. 17. Įvertinus visas aplinkybes, į kurias atsižvelgė teismas, R. L. už abu nusikaltimus paskirtos sankcijose numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės, o taip pat ir jam apėmimo būdu paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos aiškiai per griežtomis ir jas švelninti pagrindo nėra. 18. Teisėjų kolegija sutinka ir su teismo išvada, kad skirti R. L. švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmes taip pat nėra pagrindo. Pagal galiojančią teismų praktiką, teismas svarsto galimybę taikyti BK 62 straipsnį, ir tik nesant tokios galimybės, gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. BK 62 straipsnis gali būti taikomas ne tik atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, tačiau tik esant visumai šio straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sąlygų. R. L. pats savo noru neatvyko į teisėsaugos institucijas ir pats apie savo padarytus nusikaltimus nepranešė, todėl nesant šios aplinkybės taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies galimybės nėra. Tačiau teismas nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai šioje teismo nutartyje jau buvo aptarta. Jau buvo padaryta išvada ir dėl to, kad pripažinti kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pagrindo nėra. Tuo tarpu pagal BK 62 straipsnio 2 dalį, šios dalies taikymas galimas, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. įstatymas numato, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių turi būti ne mažiau kaip dvi. Todėl, nepaisant visų kitų bylos aplinkybių, teismas neturėjo galimybės taikyti nei BK 62 straipsnio nei 1 dalies, nei 2 dalies nuostatų ir jų pagrįstai netaikė. Taigi skirti tokią bausmę taikant BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalį galima tik nustačius tam būtinas konkrečias aplinkybes, tokių aplinkybių visumos BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalių taikymui šioje byloje nenustatyta ir to neginčija pats apeliantas. 19. Tuo tarpu teisminė praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo šioje nutartyje jau buvo aptarta ir kokių nors išimtinių aplinkybių ar jų viseto, siejamų tiek su nusikalstamos veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, kolegijos nuomone, byloje nenustatyta. 20.Vertinant nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį būtina atsižvelgti į tai, kad tai buvo baigti ir iš anksto suplanuoti nusikaltimai, kuriems reikėjo pasirengti, atlikti paruošiamuosius veiksmus. Nusikaltimai padaryti kelių valstybių teritorijoje, R. L. vaidmuo jų padaryme nebuvo antraeilis ir mažiau svarbus, narkotinių medžiagų, kuriomis buvo neteisėtai disponuojama, kiekis, kaip jau minėta, daug kartų viršijo teisės aktais nustatytą kokaino labai didelį kiekį. Visos šios aplinkybės reiškia, kad R. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas buvo ne mažesnis, o netgi didesnis už tokio pobūdžio nusikalstamų veikų kitose bylose. Tas pats pasakytina ir apie R. L. asmenybę. Nors jo ankstesni teistumai jau išnykę, tai reiškia, kad jis negali būti laikomas recidyvistu, kita vertus, tie išnykę teistumai negali būti vertinami kaip teigiamai charakterizuojantys R. L.. Nors nuteistasis jauno amžiaus, duomenys apie jo asmenybę nėra tiek išimtiniai, dėl kurių bausmės, numatytos sankcijoje, paskyrimas irgi prieštarautų teisingumo principui. 21. Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodė apie tai, kad ketina kurti šeimą. Skunde apie tai išsamesnių duomenų nenurodžius, tai buvo padaryta bylą jau nagrinėjant apeliacine tvarka. Gynėjas teismui pateikė papildomus dokumentus apie tai, kad R. L. šiuo metu yra nevedęs, o jo draugė M. M. yra išsituokusi, notaro patvirtintame kito asmens paliudijime nurodoma, kad nuteistasis su šia savo drauge gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Pateiktame vienos iš A ligoninių rašte M. M. sveikinama dėl jai nustatyto nėštumo (6 t., 19-24 b.l.). Šie prie bylos pridėti papildomi dokumentai, apelianto ir jo gynėjo nuomone, patvirtina R. L. ketinimus sukurti šeimą ir tai svarbu sprendžiant klausimą dėl jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, nors ir tiki jau nurodytais pateiktais duomenimis, vis dėlto jų nevertina tokiais svarbiais ir turinčiais esminę reikšmę. Šioje teismo nutartyje jau buvo nurodyta, kad buvo atsižvelgta į visas palankias R. L. aplinkybes, visos abejotinos aplinkybės jau buvo įvertintos jo naudai ir būtent todėl jam buvo paskirtos bausmės, atitinkančios sankcijų žemutines ribas. Tuo tarpu dėl tų pačių papildomų duomenų skirti R. L. švelnesnes bausmes, negu numatyta sankcijose, irgi nėra pagrindo. Tokią išvadą kolegija daro todėl, kad jau aptarti papildomi duomenys nei atskirai, nei jų ir kitų bylos aplinkybių visetas negali būti vertinamas išimtinėmis. Tai, kad asmuo, kuriam gresia baudžiamoji atsakomybę, pareiškia apie savo ketinimus kurti šeimą ir auginti vaikus, yra ne išimtinė, o pakankamai dažna aplinkybė. Teisėjų kolegija tokius R. L. ketinimus vertina teigiamai, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai dar tebėra apelianto pažadai. Tas pats pasakytina ir dėl būsimo R. L. vaiko gimimo, nes šiuo metu teismui pateikta tik nekonkreti pažyma apie nuteistojo draugės nėštumą. Ar R. L. tikrai sukurs šeimą ir ar rūpinsis savo vaiku, galima bus įvertinti tik ateityje, kuri priklausys tik nuo paties nuteistojo elgesio. Tačiau šiuo metu jau dėl aptartų aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti R. L. švelnesnes rūšimi arba dydžiu bausmes, negu numatyta baudžiamųjų įstatymų sankcijose, nėra pagrindo. Jokių aplinkybių, rodančių, kad BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcijos) sankcijose nustatytų bausmių skyrimas neatitinka teisingumo principo, byloje nenustatyta. Jų buvimo nepagrindžia ir jau aptarti apeliacinio skundo teiginiai.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai