Byla 2A-337/2012
Dėl įsiskolinimo priteisimo ir priverstinės hipotekos nustatymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3843-603/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Nordea Finance Lithuania ieškinį atsakovui UAB ,,Baltijos grupė“ dėl įsiskolinimo priteisimo ir priverstinės hipotekos nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovo UAB Nordea Finance Lithuania atstovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Baltijos grupė“ 2 832 549,63 eurų skolą, 28 413 eurų delspinigių, 12,7 procento palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 11 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta Faktoringo sutartis Nr. 2007-141, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perimti atsakovo būsimas reikalavimo teises pagal sąskaitas, išrašytas atsakovo prekybos partneriams, ir už tai sumokėti atsakovui, o šis įsipareigojo perleisti reikalavimo teisę pagal išrašytas sąskaitas ir pateikti ieškovui tikslius bei teisingus duomenis, susijusius su perleidžiama reikalavimo teise. Atsiskaitymai su atsakovo pirkėjais vyko sklandžiai, tačiau vėliau atsakovo pirkėjai ėmė delsti atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas laiku negavęs bendrovės Compania Espanola de Laminacion apmokėjimo už atsakovo išrašytas sąskaitas Nr. BG-9011601 ir Nr. BG-8122914, siekdamas išsiaiškinti vėlavimų priežastis, 2009 m. liepos 22 d. kreipėsi į bendrovę, tačiau ši nesutiko su reikalaujamos sumos dydžiu. Ieškovui 2009 m. rugsėjo 14 d. ji pateikė atsakovo siųstas sąskaitas Nr. BG-9011601 ir Nr. BG-8122914 bei sąskaitų apmokėjimą tiesiogiai atsakovui patvirtinančius dokumentus. Compania Espanola de Laminacion nurodė, kad atsakovo nurodymu apmokėjo šias sąskaitas atsakovui dar 2009 m. vasario 18 d. ir sausio 26 d. Tokiu būdu paaiškėjo, kad atsakovo ieškovui pateiktose sąskaitose, kurios, atsakovo teigimu, buvo išrašytos Compania Espanola de Laminacion ir reikalavimo teisės pagal kurias Faktoringo sutartimi buvo perleistos ieškovui, buvo nurodytos didesnės pinigų sumos, nei atsakovo iš tikro išrašytose sąskaitose bendrovei Compania Espanola de Laminacion. Taigi, ieškovas atsakovui sumokėjo didesnį faktoringo mokėjimą, nei priklausė pagal sutartį. Iš Compania Espanola de Laminacion ieškovui pateiktų atsakovo sąskaitų taip pat paaiškėjo, kad išrašydamas šias sąskaitas atsakovas nenurodė privalomos informacijos apie atsakovo ir ieškovo sudarytą sutartį, informacijos, kad reikalavimo teisė į sąskaitų apmokėjimą perleista ieškovui. Ieškovui pateikus paklausimą atsakovui, šis patvirtino, kad atsakovo pirkėjas Compania Espanola de Laminacion jau yra įvykdęs savo įsipareigojimus, sumokėdamas tiesiogiai atsakovui pagal sąskaitas, iš kurių kylančios reikalavimo teisės buvo sutartimi perleistos ieškovui. Ieškovas, remdamasis sutartimi, sumokėjo atsakovui 3 460 095,50 eurų. Raginamas ieškovo, atsakovas jam grąžino lėšas, ieškovo išmokėtas pagal sutartį už reikalavimo teisių pagal Compania Espanola de Laminacion išrašytą sąskaitą Nr. BG-8122914 perleidimą. Po ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo, atsakovas ieškovui papildomai grąžino 100 000 eurų, o 2009 m. spalio 22 d. - 300 000 eurų. Tačiau atsakovas vengia grąžinti likusią sumą mokėjimų pagal sutartį, nors atsakovo pirkėjai atsiskaitė su juo pagal išrašytas sąskaitas. Atsakovas nepagrįstai įgijo lėšų ieškovo sąskaita. Pagal sutarties 21.3 punktą finansuotojas turi teisę reikalauti mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už vėlavimą nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną, uždelstą sumokėti pakartotinio perleidimo kainą. Atsakovo mokėtini delspinigiai ieškinio padavimo dieną sudaro 28 413 eurų. Pagal sutarties 3 punktą atsakovas turi ieškovui mokėti palūkanas už naudojimąsi faktoringo paslaugomis pagal kas mėnesį atsakovui išrašomas sąskaitas. Atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs ieškovui 2009 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. susikaupusių palūkanų, kurios sudaro 18 896,21 eurų.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas sutiko su mažesniu – 2 764 820,79 eurų įsiskolinimo dydžiu.

6Atsakovas UAB „Baltijos grupė“ nurodė, jog sutinka su 2 764 820,79 eurų skolos ir 18 896,21 eurų palūkanų dydžiu, prašė sumažinti delspinigių dydį, taip pat išdėstyti priteistos skolos grąžinimą ieškovui 5 metų laikotarpiui, sumažinti reikalaujamą priteisti palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 12 d. sprendimu ieškovo UAB Nordea Finance Lithuania ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo UAB ,,Baltijos grupė” 2 764 820,79 eurų skolą, 18 896,21 eurų palūkanų, 28 413 eurų delspinigių, iš viso 2 812 130 eurų, 12,7 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 39 390 Lt žyminį mokestį ir 4 500 Lt atstovavimo išlaidų; grąžino ieškovui UAB Nordea Finance Lithuania 132 Lt žyminį mokestį. Teismas priteisė iš atsakovo UAB ,,Baltijos grupė” valstybės naudai 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o atsakovo UAB ,,Baltijos grupė” prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė.

8Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija skolos (2 764 820,79 eurų) ir palūkanų (18 896,21 eurų) dydžio. Šalys 2007 m. gegužės 11 d. sudarė Faktoringo sutartį Nr. 2007-141, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perimti atsakovo būsimas reikalavimo teises pagal sąskaitas, išrašytas atsakovo prekybos partneriams ir už tai sumokėti atsakovui, o šis įsipareigojo perleisti reikalavimo teisę pagal išrašytas sąskaitas ir pateikti ieškovui tikslius bei teisingus duomenis, susijusius su perleidžiama reikalavimo teise. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė aplinkybių, jog jam Compania Espanola de Laminacion 2009 m. rugsėjo 18 d ir sausio 26 d. apmokėjo jo išrašytas sąskaitas Nr. BG-9011601 ir Nr. BG-8122914 Kaip nurodė ieškovas, po tarpusavio susirašinėjimo atsakovas ieškovui iki 2009 m. spalio 22 d. grąžino 400 000 eurų sumą, tačiau likusi suma nėra grąžinta. Atsakovas neneigė aplinkybių, jog iš kitų pirkėjų pagal minėtas sąskaitas gavo apmokėjimą. Pagal Faktoringo sutarties 20.1 punktą atsakovas, gavęs mokėjimus iš pirkėjų pagal išrašytas sąskaitas, per 3 bankines dienas turėjo grąžinti minėtas lėšas ieškovui, tačiau ginčo sumos nėra pervestos iki šiol. Atsakovui neneigiant ginčo lėšų gavimo ir sutartyje nustatytais terminais nepervedus jų ieškovui, laikyta, jog atsakovas pažeidė Faktoringo sutarties 20.1 punktą. Pagal sutarties 3 punktą atsakovas turi ieškovui mokėti palūkanas už naudojimąsi faktoringo paslaugomis pagal kas mėnesį atsakovui išrašomas sąskaitas. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog jis nėra sumokėjęs ieškovui 2009 m. rugpjūčio ir 2009 m. rugsėjo mėn. susikaupusių palūkanų, kurių dydis yra 18 896,21 eurų. Duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ieškovo naudai realiai būtų išieškotas įsiskolinimas ar jo dalis, šalys nepateikė. Teismas nusprendė, jog prievolių įvykdymo terminai yra suėję, todėl iš atsakovo priteisė ieškovo naudai 2 764 820,79 eurų skolą bei 18 896,21 eurų palūkanų. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 28 413 eurų delspinigių už vėlavimą atsiskaityti 14 dienų (mokėjimo data 2009 m. spalio 12 d.). Pagal sutarties 21.3 punktą, finansuotojas turi teisę reikalauti mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už vėlavimą nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas manė, jog tokio dydžio sutartinės netesybos turėtų būti mažinamos, tačiau, teismo vertinimu, atsakovo argumentai nepagrįsti. Delspinigiai nustatyti šalių pasirašytoje sutartyje. Ieškovas paskaičiavo delspinigius už 14 dienų. Įsiskolinimo suma beveik trys milijonai eurų. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog atsakovas gavo apmokėjimą ir pagal Faktoringo sutarties 20.1 punktą per 3 bankines dienas negrąžino ginčo lėšų ieškovui, nenurodant svarbių negrąžinimo priežasčių, todėl laikė atsakovo veiksmus nesąžiningais. Teismo manymu, mažinti priteistinų delspinigių dydį nėra pagrindo.

9Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti 12,7 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Teismo įsitikinimu, tarp šalių susiklostė komercinės teisės santykiai, todėl esant ieškovo prašymui taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas bei priteistinos 12,7 procento (2009 m. birželio mėnesio paskutinę dieną skelbta palūkanų norma - 1 mėnesio VILIBOR - 5,70 procento plius 7 procentai) palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas pažeidė piniginę prievolę ir kol jis neatlygino ieškovui patirtų nuostolių, laikyta, kad jis naudojasi ieškovo pinigais, todėl už termino įvykdyti prievolę praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo gera valia, esant galiojančiai prievolei grąžinti pinigus finansuotojui. Ieškovui už priteistą sumą iš atsakovo priteistos 12,7 procento dydžio metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Atsakovas prašė išdėstyti priteistą sumą penkiems metams. Teismas nurodė, kad skola, priteista iš atsakovo, yra pakankamai didelė. Iki šiol atsakovas nėra sumokėjęs net dalies neginčijamos sumos. Abiem šalims turėjo įtakos ekonominės ir finansų krizės poveikis, todėl vien dėl to tenkinti atsakovo prašymą nėra pagrindo. Nėra duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis tokia, jog jis negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, taip pat nepateikti duomenys, kad ateityje atsakovo turtinė padėtis pagerės, o atidėjus skolos mokėjimo terminą ar išdėsčius skolos mokėjimą kreditoriaus interesai bus pažeidžiami tik ribotą laiką. Teismas neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovo turtinė padėtis žymiai geresnė už atsakovo. UAB „Baltijos grupė“ pateikė 2009 m. rugsėjo – lapkričio mėn. pelno (nuostolių) ataskaitas, o tai pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio prasmę yra tik įmonės finansinės ataskaitos dalis ir nesudaro pagrindo analizuoti įmonės turtinę padėtį aktualiu laikotarpiu sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą. Teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei šalių lygiateisiškumo principais, esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas pagal sąskaitas gavo apmokėjimą iš pirkėjų ir pagal Faktoringo sutarties 20.1 punktą per 3 bankines dienas negrąžino ginčo lėšų ieškovui, nenurodant svarbių negrąžinimo priežasčių, kas sudarė teismui pagrindą konstatuoti atsakovo nesąžiningus veiksmus, nenustatyta išimtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo išdėstymui pagrįsti.

11Ieškovas prašė nustatyti atsakovui priklausančiam turtui priverstinę hipoteką (nekilnojamam turtui) bei įkeitimą (kilnojamam turtui) iki visiško sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką, kai ieškovo interesai apsaugoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nebus pažeisti kitų kreditorių interesai.

12Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vertindamas tai, kad byla iš esmės nebuvo ypatingai sudėtinga, nereikalavo išskirtinių specialių žinių, buvo nagrinėjama teisme, esančiame toje pačioje vietovėje, kaip ir advokato darbo vieta, kad joje nekonstatuotas teisinių klausimų naujumas, vertindamas suteiktų paslaugų pobūdį (ieškinio pareiškimas, atstovavimo paslaugos organizuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir nagrinėjant bylą iš esmės), posėdžių trukmę bei patenkintus iš esmės visus turtinius reikalavimus, nusprendė, jog 4 500 Lt suma atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovas UAB „Baltijos grupė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą - priteisti iš atsakovo ieškovui 2 764 820,79 eurų skolą, 7 103,25 eurų delspinigių, 4 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; išdėstyti sprendimo vykdymą 60 mėnesių, įpareigojant atsakovą kas mėnesį sumokėti po 1/60 dalį skolos, delspinigių ir palūkanų nuo nesumokėtos sumos dalies; perskirstyti patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Pirminis ieškinys keistas ar tikslintas nebuvo, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti 18 896,21 eurų palūkanų, nes toks ieškovo reikalavimas nurodytas nebuvo. Palūkanų priteisimo pagrindas yra kitoks nei skolos sumos. Reikalavimams dėl palūkanų priteisimo nustatytas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinyje nesant reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, teismas neturėjo pagrindo priteisti 18 896,21 eurų palūkanų, todėl ši sprendimo dalis naikintina.
    2. Nors Faktoringo sutarties 21.3 punkte ir numatyti 0,2 procento delspinigiai už kiekvieną dieną nuo nesumokėtos sumos, tačiau tokio dydžio delspinigiai teismų praktikoje pripažįstami nepagrįstai dideliais. Nuo Faktoringo sutarties sudarymo pradžios 2007 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. spalio 22 d. atsakovas tiesiogiai ar per savo skolininkus ieškovui yra grąžinęs 18 909 374,60 eurų iš visos gautos 21 232 735,32 eurų pagal Faktoringo sutartį sumos (negrąžinta 2 764 820,79 Lt suma sudaro beveik 11 procentų visos sumos). Atsakovo mokumas sutriko dėl krizės, nes dėl to neprognozuotai, daugiau nei dvigubai 2009 metų pirmoje pusėje krito juodojo metalo laužo kainos. Tai atsitiko, kai atsakovas jau buvo nupirkęs ir sukomplektavęs siuntą užsienio partneriams, nurodytiems Faktoringo sutartyje. Esant tokioms aplinkybėms, priteisimas ieškovui iš atsakovo 0,2 dydžio delspinigių, blogintų ir taip jau sudėtingą finansinę situaciją ir sunkintų galimybes atsiskaityti su ieškovu bei kitais kreditoriais. Tokiu būdu būtų pažeidžiama šalių kooperavimosi pareiga bei sąžiningumo principas. Šiuo atveju protingi delspinigiai būtų 0,05 procento, kuriuos paprastai taiko panašiais atvejais kitos kredito įstaigos. Sumažinus ieškovo reikalaujamus delspinigius iki 0,05 procento, priteistina delspinigių suma sumažėtų iki 7 103,25 euro. Dėl to ieškovo padėtis iš esmės nepablogėtų, o atsakovui būtų sudaryta galimybė nors truputį sutaupyti ir palengvinti skolų naštą. Delspinigių sumažinimas neprieštarautų ir sutarties esmei. Pagal Faktoringo sutartį palūkanos, kurias mokėdavo ieškovui už naudojimąsi jo suteiktomis lėšomis, vidutiniškai siekė tik 3-4 procentus metinių palūkanų. 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną - tai 18 procentų metinių palūkanų. Todėl tokio dydžio, beveik 5 kartus didesni už gautas palūkanas delspinigiai ieškovui būtų pakankama kompensacija už prievolės pažeidimą.
    3. Procesinių 12,7 procentų metinių palūkanų dydžio priteisimas, kai palūkanų dydis aptartas sutartimi, nepagrįstas. Už naudojimąsi išankstiniu faktoringo mokėjimu, pagal sutarties 3 punktą, numatyta metinė palūkanų norma EONIA normai, kai faktoringo limitas naudojamas eurais, plius palūkanų marža - 1,85 procento metinių palūkanų. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų palūkanų skaičiavimo lentelių, mėnesinis palūkanų dydis per visą sutarties laiką nebuvo viršijęs 4 procentų ribos, todėl maksimalios protingos palūkanos, kylančios iš sutarties, neturėtų viršyti 4 procentų metinių palūkanų. Remiantis sutartimi ieškovui negali būti priteistos 12,7 procento metinės palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, nes jos daugiau nei 3 kartus didesnės, nei ieškovas protingai būtų galėjęs tikėtis iš sutarties. Procesinės palūkanos mažintinos nuo 12,7 iki 4 metinių procentų.
    4. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Pateikta išsami informacija, kad finansinė padėtis neplanuotai pablogėjo dėl krizės sukelto staigaus juodojo metalo laužo kainų kritimo. Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus ir siekdamas išvengti dar didesnių nuostolių, ieškovas buvo priverstas realizuoti turimą juodojo metalo laužą daugiau nei 2 kartus mažesnėmis nei įsigijimo kainomis. Dėl to negalėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų ieškovui bei pradėjo derybas su juo dėl Faktoringo sutarties sąlygų pakeitimo ir kreditavimo sutarties įforminimo. Pasaulinė ekonominė krizė - objektyvus faktorius, sudarantis galimybę kreiptis dėl palankesnių sutarties sąlygų įforminimo, kooperuotis, siekiant kuo ekonomiškesnio prievolės įvykdymo. Nors iš pateikto paskutinio balanso akivaizdu, kad įmonė po truputį atsigauna ir dirba pelningai, tačiau pelnas nėra toks didelis, kad būtų galima iškart grąžinti visą dėl krizės netektą beveik 3 000 000 eurų sumą. Dėl krizės poveikio šalys atsiduria nelygiavertėje padėtyje, todėl kita šalis neturėtų piktnaudžiauti ir reikalauti visus krizės padarinius prisiimti vienai iš šalių. Priteistinos sumos išdėstymas 5 metams, kas mėnesį įpareigojant sumokėti proporcingą dalį, sudarytų galimybes tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi, o šis atgautų visą paskolos sumą ir naudą palūkanų pavidalu, kurios protingai galėjo tikėtis iš sutarties.
    5. Teismas nors patenkino tik 98,29 procento piniginių reikalavimų ir atmetė reikalavimą dėl turto priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo ieškovo naudai, visas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš atsakovo. Tai prieštarauja CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatai. Teismas iš priteistino žyminio mokesčio turėjo minusuoti 132 Lt dėl atmesto reikalavimo nustatyti priverstinę turto hipoteką ir įkeitimą. Likusi 39 258 Lt žyminio mokesčio dalis turėjo būti padalinta pagal proporciją - 98,29 procentai iš atsakovo, o 1,61 procentas – iš ieškovo. Teismas galėjo priteisti tik 38 587 Lt žyminio mokesčio. Atitinkamu būdu turėjo būti paskirstytos ir šalių patirtos išlaidos advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti.

14Ieškovas UAB Nordea Finance Lithuania atsiliepime prašo atmesti UAB „Baltijos grupė“ apeliacinį skundą, teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš UAB „Baltijos grupė“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad mokėtina 18 896,21 eurų palūkanų suma susidarė pagal PVM sąskaitas-faktūras serija NFF, Nr. 0002102 ir serija NFF, Nr. 002181. Palūkanos skaičiuotos pagal 2007 m. gegužės 11 d. Faktoringo sutarties Nr. 2007-141 3 punktą. Atsakovas neprašė atmesti reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Ieškovas palūkanų prašė dar pirmajame ieškinio reikalavime, neišskirdamas palūkanų sumos. Sutartos 0,2 procento dydžio netesybos nelaikytinos neprotingomis. Apeliantas neįvykdė net dalies mokėjimo prievolės. Nėra pagrindo mažinti netesybas. Procesinės palūkanos atlieka kitą funkciją, negu sutartinės palūkanos. Sutartimi nebuvo susitarta dėl procesinių palūkanų dydžio. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnio nuostatas. Nėra pagrindo mažinti priteisto procesinių palūkanų dydžio. Bloga atsakovo finansinė padėtis nėra pagrindas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Ekonominė situacija turės įtakos visų subjektų padėčiai. Atsakovas nuo bylos nagrinėjimo pradžios nemokėjo nei dalies sumų. Ieškovas sumokėjo maksimalaus dydžio žyminį mokestį, o sumažinus reikalavimo dydį tai neturėjo įtakos žyminiam mokesčiui. Ieškovui buvo grąžintas permokėtas žyminis mokestis.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimas ieškovo UAB Nordea Finance Lithuania ieškinį tenkinti iš dalies yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl šio teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė atsakovas UAB „Baltijos grupė“. Šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliacinio skundo argumentai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostatos).

16Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. gegužės 11 d. tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“ (finansuotojas) ir UAB „Baltijos grupė“ (pardavėjas) buvo sudaryta Faktoringo sutartis Nr. 2007-141 (1 t., 9-17 b. l.). Vėliau sudarytas susitarimas dėl Faktoringo sutarties dalinio pakeitimo (1 t., 20 b. l.). Prievolių pagal šią sutartį pagrindu tarp šalių ir yra kilęs ginčas. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, ginčo šalys iš esmės sutiko dėl pagrindinės skolos dydžio – 2 764 820,79 Lt (3 t., 37 b. l.), o tam tikri nesutarimai, kuriuos patvirtina ir atsakovo apeliacinis skundas, kilo dėl palūkanų, delspinigių dydžio, procesinių palūkanų bei sprendimo įvykdymo išdėstymo.

17Dėl 18 896,21 eurų palūkanų reikalavimo

18Ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ pareiškė ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo. Ieškinio suma nurodyta 2 832 549,63 eurų (9 780227,36 Lt). Ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti ieškovui 2 832 549,63 eurų įsiskolinimo, 28 413 eurų delspinigių, 12,7 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Iš ieškinio turinio matyti, kad 2 832 549,63 eurų ieškinio sumą iš tikrųjų sudaro: 2 785 240,42 eurų atsakovo skola, kurią jis vengia grąžinti pagal sutartį, 28 413 eurų delspinigiai, 18 896,21 eurų palūkanos, mokėtinos už naudojimąsi faktoringo paslaugomis kas mėnesį (t. 1, 71-76 b. l.). Taigi reikalavimas dėl 18 896,21 eurų palūkanų priteisimo buvo suformuluotas ieškinyje. Faktinis palūkanų priteisimo pagrindas (ieškinio pagrindas) taip pat buvo nurodytas ieškinyje, t. y. pagal Faktoringo sutarties 3 punktą atsakovas turi ieškovui mokėti palūkanas už naudojimąsi faktoringo paslaugomis kas mėnesį. Tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas susiję su 18 896,21 eurų priteisimu, todėl teisėjų kolegija, vertindama ieškinio turinį, nesutinka su apelianto teiginiais, kad ieškinyje nebuvo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, o teismas esą neturėjo pagrindo priteisti 18 896,21 eurų palūkanų.

19Dėl 0,2 procento dydžio delspinigių priteisimo

20Faktoringo sutarties 21.3 punktas numatė, kad pakartotinio perleidimo atveju pardavėjas privalo sumokėti finansuotojui pakartotinai perleisto reikalavimo kainą, kurią sudaro išankstinis faktoringo mokėjimas, prie kurio pridedamos šios sumos: nesumokėtas administravimo mokestis, apmokėjimų pagal sąskaitą-faktūrą išieškojimo išlaidos, faktoringo palūkanos, kompensacinės išlaidos bei kiti pagal šią sutartį mokėtini mokesčiai ir kiti mokėjimai. Pakartotinio perleidimo kaina sumokama per 7 bankines dienas nuo atitinkamo finansuotojo raštiško reikalavimo gavimo momento. Šalys gali susitarti dėl kitokio atsiskaitymo būdo ar užskaitos taikymo. Jei pardavėjas nesumoka pakartotinio perleidimo kainos per aukščiau nurodytą terminą, finansuotojas turi teisę reikalauti 0,2 procento dydžio delspinigių už vėlavimą nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

21Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad nurodyto dydžio delspinigiai laikytini per dideliais ir yra mažintini iki jo nurodyto 0,05 procento dydžio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nemažino prašomų priteisti delspinigių dydžio bei priteisė iš atsakovo 28 413 eurų delspinigių.

22Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). CK 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų, kaip civilinės atsakomybės rūšies, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, jog suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procento tarifu. Kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija.

23Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl netesybų konkretaus dydžio buvo įvertinti žemiau išdėstyti argumentai. Konkretus delspinigių dydis buvo nustatytas ginčo šalių susitarimu. Kasacinio teismo nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, taip pat įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Abi ginčo šalys nagrinėjamu atveju yra verslininkai. Atsakovui priskaičiuotas netesybų dydis lyginant su skolos suma nėra didelis, netesybos paskaičiuotos už nedidelį laikotarpį. Be to, vėlesnė už apelianto nurodytą teismų praktika savaime nesudaro pagrindo laikyti 0,2 procentų delspinigių dydį neprotingai dideliu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2007 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-386/2007). Apelianto teiginiai, kad jis nuo Faktoringo sutarties sudarymo pradžios 2007 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. spalio 22 d. yra grąžinęs 18 909 374,60 eurų iš visos 21 232 735,32 eurų pagal Faktoringo sutartį gautos sumos (negrąžinta 2 764 820,79 Lt suma sudaro beveik 11 procentų visos sumos), nesudaro pagrindo mažinti ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes kaip matyti iš ieškinio, jie skaičiuoti tik nuo 2009 m. spalio 12 d. už 14 dienų (žr. 1 t., 74 b. l.). Apelianto dėstomos aplinkybės, kad jo mokumas sutriko krizės įtakoje, nes dėl to neprognozuotai daugiau nei dvigubai krito juodojo metalo laužo kainos ir pan., nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju mažinti sutartyje nustatytas netesybas, nes negalima teigti, jog netesybos (delspinigiai) neprotingai didelės, be to, krizė turėjo įtakos ne tik ieškovo, bet ir atsakovo turtiniams interesams. Apelianto teiginiai, kad nesumažinus netesybų būtų pažeista kooperavimosi pareiga bei sąžiningumo principas, grindžiami tik subjektyviais svarstymais, gi jau sprendžiant sutartimi dėl konkretaus netesybų dydžio turėjo būti įvertintos visos galimos rizikos jos šalims. Apelianto svarstymai, kad šiuo atveju protingi delspinigiai būtų 0,05 procento, kuriuos paprastai taiko panašiais atvejais kitos kredito įstaigos, atmestini, nes pačios ginčo šalys susitarė dėl 0,2 procento netesybų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Be to, nagrinėjamu atveju negalima sutapatinti sutartyje nustatytų netesybų dydžio už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą su Faktoringo sutartyje nustatytomis palūkanomis, mokėtinomis už naudojimąsi suteiktomis lėšomis, nes jų skirtinga paskirtis ir tikslai.

24Dėl procesinių palūkanų

25Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo 12,7 procento dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taikydamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nurodytus atvejus, kai palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo mokėtinos vadinamosios procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurios taip pat atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos įtrauktas ir vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis.

27Ieškovas prašė priteisti procesines palūkanas, skaičiuodamas jas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Jo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Taigi pagal šią normą įstatyme nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (2 straipsnio 6 dalis). Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis ginčo šalys yra ūkio subjektai, o jų sudaryta Faktoringo sutartis yra komercinis sandoris, nes susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašomoms procesinėms palūkanoms taikytinas specialusis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.

28Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius (ieškovas) reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Nagrinėjamu atveju teisinė situacija dėl procesinių palūkanų priteisimo yra analogiška.

29Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų negali pritarti apelianto teiginiams, kad procesinių 12,7 procentų metinių palūkanų dydžio priteisimas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, esą nepagrįstas. Neteisingi apelianto svarstymai, kad vertinant tai, jog pagal Faktoringo sutartį mėnesinis palūkanų dydis per visą sutarties laiką nebuvo viršijęs 4 procentų ribos, todėl maksimalios protingos palūkanos, kylančios iš sutarties, neturėtų viršyti 4 procentų metinių palūkanų. Ieškovas prašo priteisti atitinkamo dydžio procesines palūkanas už tai, kad atsakovas pavėlavo mokėti, todėl sprendžiant dėl procesinių palūkanų priteisimo taikytinos ne Faktoringo sutartyje nustatytos palūkanos už šios sutarties vykdymą, bet Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme aptariamos palūkanos.

30Taigi iš atsakovo galėjo būti priteisiamos 12,7 procento metinės palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir nėra teisinio pagrindo jų mažinti iki apelianto nurodyto dydžio.

31Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

32Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovo prašymą išdėstyti priteistą sumą penkeriems metams. Apelianto įsitikinimu, teismas tokį prašymą atmetė nepagrįstai.

33Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą (išdėsčius jo įvykdymą), bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

34Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad ieškovui iš atsakovo yra priteista didelė suma - 2 812 130 eurų. Nuo ieškinio pateikimo dienos 2009 m. spalio 28 d. iki ginčo nagrinėjimo apeliacine tvarka atsakovas ieškovui nesumokėjo nei dalies tos sumos, dėl kurios buvo kreiptasi į teismą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vien tik atsakovo interesų atžvilgiu remtis visiems žinoma, todėl neįrodinėtina ekonominio sunkmečio aplinkybe, nes ji neigiamai veikia abi šalis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog neigiamų padarinių gali kilti ne tik skolininkui, kai yra vykdomas priimtas teismo sprendimas, bet ir kreditoriui, kai tokio sprendimo įvykdymas išdėstomas, siekiant išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus ir atsakovo neveikimą mažinant nors dalį skolos, darytina išvada, jog nėra objektyvaus teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą. Apelianto teiginiai, kad jo padėtis neplanuotai pablogėjo dėl krizės sukelto staigaus juodojo metalo laužo kainų kritimo, yra susiję su jo vykdomo verslo rizika bei nesudaro pagrindo išdėstyti priteistas sumas. Kiti apelianto išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiams, jog nėra duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis tokia, jog jis negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, taip pat nepateikti duomenys, jog ateityje atsakovo turtinė padėtis pagerės.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

37Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Baltijos grupė“ 39 900 Lt dydžio žyminį mokestį ir 4 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovui bei 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas taip pat grąžino ieškovui 132 Lt dydžio žyminį mokestį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas.

38Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, ieškovo atstovas sutiko su 2 764 820,79 eurų įsiskolinimo dydžiu. Tokia skolos suma ir yra priteista ieškovui. Taip pat visa apimtimi tenkinti ir ieškovo reikalavimai dėl palūkanų, delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovas už ieškinį mokėjo maksimalaus dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis). Teismas ieškovo ieškinį patenkino visa apimtimi, o skolos sumažinimas iki 2 764 820,79 eurų sumos neturėjo įtakos priteistinam maksimalaus dydžio žyminiam mokesčiui. Nors teismas netenkino reikalavimo dėl turto priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo ieškovo naudai, tačiau ieškovui sumokėjus maksimalų žyminį mokestį už turtinio pobūdžio reikalavimą, papildomai sumokėtas 132 Lt dydžio žyminis mokestis už minėtą reikalavimą (t. 2, b. l. 114, 123) buvo grąžintas ieškovui. Teisėjų kolegija, įvertindama ieškovo sumokėtą maksimalų žyminio mokesčio dydį bei skundžiamu sprendimu patenkintų reikalavimų dydį, nesutinka su skundo teiginiais, kad teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatą bei iš priteistino žyminio mokesčio turėjo minusuoti dėl atmesto reikalavimo nustatyti priverstinę turto hipoteką ir įkeitimą mokėtiną žyminį mokestį, o iš atsakovo galėjo būti priteista tik 38 587 Lt žyminio mokesčio. Toks aiškinimas nagrinėjamoje situacijoje neatitinka CPK 93 straipsnio nuostatų.

39Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad atitinkamu būdu turėjo būti paskirstytos ir šalių patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovui priteistino advokato teisinės pagalbos išlaidų dydžio, tinkamai ir teisingai įvertino CPK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, tai, kad byla nebuvo sudėtinga, įvertino advokatų atliktus procesinius veiksmus byloje, įvertino iš esmės patenkintus turtinius reikalavimus ir konstatavo, kad 4 500 Lt suma advokato išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti advokato pagalbos išlaidas visa apimtimi. Kadangi iš esmės visa apimtimi buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš atsakovo. Pagal procesinį rezultatą pirmosios instancijos teisme nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir priteisti jam dalį – 53 Lt bylinėjimosi išlaidų apmokėti teisinę pagalbą.

40Pagal aukščiau išdėstytus argumentus atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, jo teiginiai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

41Nors ieškovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., 53-60 b. l.), tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas dėl jų priteisimo nesprendžiamas (CPK 93, 98 straipsnių nuostatos).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovo UAB Nordea Finance Lithuania atstovas ieškiniu prašė priteisti iš... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas sutiko su mažesniu – 2 764 820,79... 6. Atsakovas UAB „Baltijos grupė“ nurodė, jog sutinka su 2 764 820,79 eurų... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 12 d. sprendimu ieškovo UAB Nordea... 8. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija skolos (2 764 820,79 eurų) ir... 9. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti 12,7 procentų dydžio... 10. Atsakovas prašė išdėstyti priteistą sumą penkiems metams. Teismas... 11. Ieškovas prašė nustatyti atsakovui priklausančiam turtui priverstinę... 12. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino... 13. Atsakovas UAB „Baltijos grupė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo... 14. Ieškovas UAB Nordea Finance Lithuania atsiliepime prašo atmesti UAB... 15. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011... 16. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. gegužės 11 d. tarp UAB „Nordea... 17. Dėl 18 896,21 eurų palūkanų reikalavimo... 18. Ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ pareiškė ieškinį dėl... 19. Dėl 0,2 procento dydžio delspinigių priteisimo... 20. Faktoringo sutarties 21.3 punktas numatė, kad pakartotinio perleidimo atveju... 21. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad nurodyto dydžio... 22. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo... 23. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl netesybų konkretaus dydžio buvo... 24. Dėl procesinių palūkanų... 25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo 12,7... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanos... 27. Ieškovas prašė priteisti procesines palūkanas, skaičiuodamas jas pagal... 28. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo... 29. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų negali pritarti apelianto... 30. Taigi iš atsakovo galėjo būti priteisiamos 12,7 procento metinės palūkanos... 31. Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo... 32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovo prašymą... 33. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti... 34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 36. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas,... 37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB... 38. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, ieškovo atstovas sutiko su 2 764... 39. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad atitinkamu... 40. Pagal aukščiau išdėstytus argumentus atsakovo apeliacinis skundas... 41. Nors ieškovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad prašo... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 43. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą....