Byla 2A-1193-436/2014
Dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei O. J., tretiesiems asmenims Veisiejų regioninio parko direkcijai, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialui, B. K., L. K., R. Š., J. K., S. K., D. K

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Tamašausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės O. J. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei O. J., tretiesiems asmenims Veisiejų regioninio parko direkcijai, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialui, B. K., L. K., R. Š., J. K., S. K., D. K., ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti statytoja O. J. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pirtį ir klėtį su terasa ir atramine sienute, esančias ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), Mekšrūto ežero apsaugos juostoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo statytoja teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės; 2) panaikinti statytojos O. J. neteisėtai 2013 m. sausio 14 d. surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą ir jos pagrindu atliktą statinių – ūkinio pastato 6I1/m, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato 10I1/m, unikalus Nr. ( - ), esančių žemės sklype ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) teisinę registraciją (t. 3, b. l. 41-47).

5Nurodoma, kad žemės sklypui Lazdijų r. Kapčiamiesčio sen. Jančiulių k. 3, kuriame 2012 m. liepos 30 d. atlikto patikrinimu metu rasti atsakovės pastatyti statiniai - pirtis ir klėtis su terasa bei atramine sienute, nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos bei nacionaliniai ir regioniniai parkai, nes žemės sklypas yra Veisiejų regioninio parko teritorijoje, Mekšrūto ežero pakrantėje. 2012 m. rugpjūčio 17 d. surašytas savavališkos statybos aktas dėl savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento, pastatytos 5,15 m x 7,10 m dydžio, 5,90 m aukščio klėties su terasa ir atramine sienute. Atsakovė reikalavimų pašalinti šiuos statinius, neįvykdė. Abu statiniai patenka į Veisiejų regioninio parko teritoriją, kurioje, remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pakrantės apsaugos juostoje šių statinių statyba negalima, nes Mekšrūto ežero apsaugos juosta yra ne mažesnė nei 10 m, o atsakovės statiniai pastatyti šioje juostoje. Įvertinus tai, pripažintina, kad tokie statiniai šioje vietoje negali būti pastatyti, todėl statyba negalima ir turi būti pašalinta. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovės ginčo statiniai 2013 m. sausio 14 d. surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu įregistruoti neteisėtai, nes deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Joje turi būti nurodomas statybą leidžiantis dokumentas, jo data ir numeris, statinio projekto numeris, parengimo data, projektuotojas, tačiau šių duomenų atsakovė nenurodė, be to, statytojos deklaracijoje nurodyti statiniai pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl deklaracija panaikintina (t. 3, b. l. 41-47, 133,134).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovę O. J. per devynis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pirtį bei klėtį su terasa ir atramine sienute, esančias ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), Mekšrūto ežero apsaugos juostoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Panaikino atsakovės O. J. 2013 m. sausio 14 d. surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 dėl statinių - ūkinio pastato 6I1/m, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato 10I1/m, unikalus Nr. ( - ), esančių žemės sklype ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), statybos užbaigimą galiojimą. Priteisė iš atsakovės O. J. 270,85 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

8Teismas nurodė, kad 2012 m. liepos 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu su fotonuotraukomis nustatyta, jog O. J. ( - ) esančiame žemės sklype yra pasistačiusi pirtį, kurios aukštis 4,40 m., atstumas nuo Mekšrūto ežero – 6,30 m; klėtį su terasa ir atramine sienute: klėties aukštis 5,90 m, nuo ežero ji nutolusi 3,46 m ir 5,60 m (t. 1, b. l. 13-18; t. 2, b. l. 16-19). 2012 m. rugpjūčio 20 d. O. J. pateiktas reikalavimas iki 2013 m. vasario 1 d. pašalinti pirties statinį, nes jis pastatytas draudžiamoje vietoje (t. 1, b. l. 39). O. J. prašymas pratęsti šį terminą nepatenkintas (t. 1, b. l. 40,49). 2013 m. vasario 14 d. patikrinus reikalavimo įvykdymą, nustatyta, kad reikalavimas pašalinti pirties pastatą neįvykdytas (t. 1, b. l. 50-53). 2012 m. rugpjūčio 17 d. savavališko statybos aktu konstatuota, kad klėtis su terasa ir atramine sienute, pastatyta savavališkai, neturint rašytinio pritarimo statinio projektui ir statyba sustabdyta; 2012 m. rugpjūčio 30 d. statybos sustabdymo priežastys nepašalintos (t. 2, b. l. 31-38). 2012 m. rugsėjo 14 d. reikalavimu atsakovė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2013 m. kovo 14 d. (t. 2, b. l. 39-41). Apie šį reikalavimą informuota valstybės įmonė Registrų centras (t. 2, b. l. 42,43). Dėl savavališkos statybos atsakovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 3 dalį; administracinį nurodymą sumokėti 500 Lt baudą atsakovė įvykdė (t. 2, b. l. 44-47).

9Atsakovės statinys, pažymėtas 10I1/m, pagal paskirtį pavadintas klėtimi su terasa ir atramine sienute, yra aukštesnis nei 5 m, todėl remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 1 lentelės 2 punktu, šis statinys priskirtinas II grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai supaprastintam statinio projektui. Tokio dokumento šiam statiniui atsakovė neturi. Tačiau abu šie statiniai yra Veisiejų regioninio parko teritorijoje, Mekšrūto ežero pakrantėje, todėl statyba turi atitikti Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus apribojimus.

10Remiantis 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98 patvirtinta ,,Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarko aprašo“ 5 punktu, Mekšrūto ežero apsaugos juosta yra ne mažesnė nei 10 m. Atsakovės statiniai – pirtis ir klėtis su terasa bei atramine sienute nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje išvardintus statinius, galinčius stovėti pakrantės apsaugos juostoje, o iš Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad šie statiniai pastatyti arčiau nei 10 m nuo Mekšrūto ežero kranto juostos: pirtis – 6,30 m atstumu, klėtis – 5,60 m., atraminė sienutė -3,46 m atstumu. Įvertinus tai pripažintina, kad tokie statiniai šioje atsakovės žemės sklypo vietoje negali būti pastatyti, tokia statyba pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, todėl negalima ir turi būti pašalinta.

11Įvertinus aptartus argumentus, teismo nuomone negalima pripažinti, kad šie atsakovės įrodymai patvirtina, jog pirtis ir klėtis su atramine sienute ir terasa pastatyti iki 1990 m. Iš nuotraukų (3, b. l. 126-128) aiškiai matyti, kad iki 2010 m. ginčo pastatai atsakovės sklype nestovėjo. Pažymėtina ir tai, kad 1988 m. gruodžio 16 d. inventorizuojant M. K. pastatus, pastatas, pažymėtas 6I1/m, inventorizuotas, tačiau jis buvo medinių stulpų pamatais, sienos iš lentų, dengtas šiferiu, 8,56 m ploto (t. 1, b. l. 22,24). Dabartinis ginčo statinys 6I1/m yra akmeninių pamatų, rąstinių sienų, 35 kv. m ploto, todėl akivaizdu, kad tai nėra tas pats statinys. Visų šių įrodymų analizė paneigia atsakovės teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad šie abu statiniai buvo pastatyti ir stovėjo 2008 m. gruodžio 9 d., jos tėvo M. K. mirties dienai.

12Įvertinęs anksčiau aptartą atsakovės poziciją, tai, kad pastatų buvimo vieta ežero kranto linijos atžvilgiu iš esmės pasikeitė, tokio pokyčio negalima paaiškinti galimais vandens lygio pasikeitimais, aiškiai sutrumpėjo lieptas, pakrantėje nėra betoninių sijų, teismas sprendė, kad protingo žmogaus požiūriu galima išvada, jog atsakovė padidino krantą Mekšrūto ežero sąskaita. Liudytojas K. J., atlikęs matavimus tiek 2012 m. liepos 30 d., tiek 2013 m. lapkričio 4 d., patvirtino, kad tai vienintelė galima priežastis, galinti paaiškinti tokį didelį atstumų pasikeitimą. Įvertinus tai, negalima pripažinti, kad klėtis su terasa bei atramine sienute nepažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

13Remiantis Statybos techniniu reglamento STR 1.01.07:2010 1 lentelės 2 punktu, šis statinys priskirtinas II grupės nesudėtingiems statiniams, tokiems statiniams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai supaprastintam statinio projektui, tačiau atsakovė jo neturėjo, o Deklaracijoje neteisingai nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina statytojas arba teismas. Įvertinus tai, kad atsakovės statyba atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neteisėta statyba įregistruota surašant Deklaraciją, kurioje nurodyti neteisingi duomenys apie statybą, šios Deklaracijos galiojimas panaikintinas.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovė O. J. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad:

171.

18Ieškovas savo reikalavimus grindžia teisės normomis, reglamentuojančiomis statybos teisinius santykius (Statybos įstatymo, CK ir kt.), kurios galiojo laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m. Tačiau būtina pažymėti, kad teisinis santykis, dėl kurio šiuo metu kyla ginčas, susiformavo pradiniu statinių pastatymo metu, t.y. iki 1988 metų, nes vėliau (2005 - 2008 m.) statiniai buvo tik rekonstruoti. Siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, būtina nustatyti, kokios teisės normos reglamentavo šalių tarpusavio civilinius teisinius santykius ir teisines situacijas, jų atsiradimo momentu. Svarbu yra tai, jog ginčo statiniai: statinys - ūkinis pastatas 611/m, unikalus Nr. ( - ), (toliau - pirtis), ūkinis pastatas 1011/m, unikalus Nr. ( - ), (toliau - klėtis su atramine sienute ir terasa), esantys žemės sklype ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), pastatyti apie 1960 m. Atsižvelgiant į tai, kad jie buvo apleisti, jie buvo remontuojami ant tų pačių pamatų.

192.

20Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. numatytu draudimu ir LR aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymu Nr. DI-98, patvirtintu vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų tvarkos aprašo 5 punktu, kuriame numatyta ne mažesnė kaip 10 metrų Mekšrūto ežero apsaugos juosta, kadangi pastatų pastatymo metu, minėti teisės aktai nebuvo priimti, o įstatymų normos atgal negalioja. Tuo labiau, kad Saugomu teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta išimtis, kuri leidžia tam tikras statybas draustinyje, tačiau tik esamose ir buvusiose sodybose.

213.

22Statinių statybos metu - nuo 1960 m. iki 1988 m., jų remonto metu iki pat 2007-02-14 įsakymo Nr. Dl-98 Mekšrūto ežero apsaugos juosta buvo 5 metrai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo statiniai yra pastatyti Mekšrūto ežero apsaugos juostoje, pažeidžiant 10 metrų atstumą, nepagrįstai rėmėsi 2007-02-14 įsakymo Nr. Dl-98 nuostatomis, kadangi priimant 2007-02-14 Nr. Dl-98 įsakymą, statiniai jau buvo pastatyti. 2007-2008 metais apeliantės tėvas, o po jo mirties apeliantė, statinius tik remontavo, o po suremontavimo, juos įteisino. Tvarkant pirties pastatą buvo pakeista stogo danga, nušlifuoti rąstai, pakeisti langai. Tvarkydama klėtį apeliantė taip pat pakeitė stogo dangą, nušlifavo rąstų sienas, pakeitė langus, pastatė atraminę sienutę. Tačiau minėti remonto darbai negali būti laikoma nauja statyba, nes iš esmės buvo tvarkomi tik seni pastatai, kurie kaip jau minėta buvo pastatyti iki 1988 metų.

234.

24Pažymėtina, jog remiantis 2013 m. birželio 5 d. antstolio G. S. atliktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 182-13-5, atstumai nuo vandens telkinio iki ginčo statinių yra 9,8 metro ir 10 metrų. Be kita ko, ieškovas atliko papildomus ginčo pastatų buvimo vietos matavimus 2013 m. lapkričio 4 d. (t. 3, b. L 109,110). Šių matavimų metu nustatyta: atstumas nuo ežero kranto linijos iki pirties 9,60 m; atstumas nuo ežero kranto linijos iki klėties 10,10 m. Todėl visiškai akivaizdu, kad 2012 m. liepos 30 d. ieškovo atlikti matavimai yra akivaizdžiai klaidingi.

255.

26Ieškovas nepateikė matavimų priemonių metrologinių patikrų ar kitų įrodymų, kad GPS palydovas buvo metrologiškai patikrintas, todėl jo matavimų ir nuotraukų negalima naudoti šioje byloje, nes šios matavimo priemonės rezultatai yra niekiniai. Be to, iš GPS palydovo pateiktų nuotraukų neaišku, kokią tiksliai vietą jis fotografavo, kokie statiniai matosi, ar tai ginčo vieta, kada ji fotografuota. Tuo labiau, kad ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu jis gavo 2007, 2008, 2009 ir vėlesnių metų nuotraukas.

276.

28Šios bylos nagrinėjamu atveju yra visiškai nelogiška pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė vos ne penkiais metrais padidino krantą. Be kita ko, jokių įrodymų, kad atsakovė padidino krantą ežero sąskaita byloje nėra. Tokiu būdu yra visiškai akivaizdu, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad „atsakovė padidino krantą Mekšrūto ežero sąskaita“. Tuo labiau, kad jei atsakovė padidino krantą, tai visiškai nelogiška, kad būtų padidinusi tokiu atstumu, kuris jai nėra naudingas, t.y. 9,60 m (atstumas nuo ežero kranto linijos iki pirties).

297.

30Tikslu įteisinti pastatus bei juos įregistruoti VĮ Registrų centre, VĮ Registrų centro Alytaus filialas atliko kadastrinius matavimus. Tokiu būdu pastatų bei apeliantės pateiktos deklaracijos teisėtumas buvo patikrintas kompetentingos institucijos. Todėl nėra pagrindo manyti, kad ūkiniam pastatui 1011/m reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nes tuo atveju, jei deklaracijos nebūtų užtekę, tai visiškai akivaizdu, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialas nebūtų įregistravęs pastatų. Dėl išdėstyto teismo argumentas, jog ūkiniam pastatui 1011/m reikalingas statybą leidžiantis dokumentas - rašytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai supaprastintam statinio projektui, yra visiškai nepagrįsti.

318.

32Pagal LR Statybos inspekcijos 28 str. 4 d., apeliantei, kaip asmeniui, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas, bei kaip asmeniui savavališkai pastačius statinį, yra suteikta teisė įstatymu nustatyta tvarka įteisinti savavališkas statybas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagristai ir neteisėtai atėmė iš apeliantės teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

339.

34Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovo reikalavimui panaikinti O. J. 2013-01-14 surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo. Ginčijama 2013-01-14 Deklaracija apie statybos užbaigimą viešajame registre VĮ „Registrų centre“ įregistruota ir viešai paskelbta 2013 m. sausio 21 d. Tuo tarpu ieškovas reikalavimą dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia teismui pareiškė tik 2013-06-05, išsiųsdamas patikslintą ieškinį Lazdijų rajono apylinkės teismui, t.y. praėjus beveik pusei metų nuo administracinio akto viešo paskelbimo. Be to, apie tokio administracinio akto egzistavimą ieškovas buvo informuotas 2013-03-14 atsiliepimu į pradinį ieškinį.

3510.

36Pažymėtina ir tai, kad ginčo statiniai apeliantei nepriklauso nuosavybės teise. Jie priklauso suinteresuotiems asmenims R. S., L. K., B. K.. Kadangi apeliantė nėra ginčo statinių statytoja, nėra jų savininkė ir neturi teisės jais disponuoti, todėl ji yra netinkama atsakovė šioje byloje. Tokiu būdu teismo sprendimas yra neįgyvendinamas.

37Apeliacinį skundą prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka.

38Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

39Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

401.

41Pažymėtina, kad visi aukščiau nurodyti administraciniai aktai - Savavališkos statybos aktas, Reikalavimas Nr. 1, Reikalavimas Nr. 2 nepanaikinti ir galiojantys, t. y. atsakovė šių administracinių aktų neskundė, jų turinys atsakovei buvo žinomas, jie yra nepanaikinti ir galiojantys, juose išdėstyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti arba nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodyti administraciniai aktai išduoti kompetentingos valstybės institucijos - Inspekcijos, todėl laikomi oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

422.

43Teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad visų įrodymų analizė paneigia atsakovės teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad ginčo statiniai buvo pastatyti ir stovėjo 2008 m. gruodžio 9 d., jos tėvo M. K. mirties momentui. Juolab, esant byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams (internetiniame puslapyje www.google.com/earth/ esantys duomenys, 1988 m. gruodžio 16 d. M. K. asmeninės nuosavybės namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys), iš viso paneigta aplinkybė, kad ginčo statiniai buvo pastatyti iki 1960 m., 1988 m. ar iki 1990 m., todėl teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis teisės aktais, galiojusiais 1960 -1980 metais.

443.

45Iš Inspekcijos 2012 m. liepos 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-2355-(14.31), prie jo pridėtų nuotraukų, matyti, kad atstumas nuo Mekšrūto ežero kranto linijos iki pirties buvo 6,30 m, iki klėties su terasa ir atramine sienute - 5,60 m, 3,40 m, liepto ilgis - 16,20 m, sudėtos betoninės sąramos tikslu sustiprinti krantą nuo vandens poveikio, tuo tarpu iš Inspekcijos 2013 m. lapkričio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1627-(14.31) nurodytų faktų, prie akto pridėtų nuotraukų matyti, kad atstumas nuo Mekšrūto ežero kranto linijos iki pirties - 9,60 m, iki klėties su terasa ir atramine sienute - 10,10 m, 7,90 m, liepto ilgis - 11 m, ežero krante nebėra betoninių sąramų. Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažįsta lyginusi žemės sklypo paviršių (lygino gruntą, akmenis buvusius sklype), darytina pagrįsta išvada, jog atsakovė padidino (praplėtė) Mekšrūto ežero krantą. Šią aplinkybę patvirtina ir Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gruodžio 11d. patikrinimo aktas Nr. 115, kuriame konstatuoti faktai, kad „2013-11-26 dieną nustatyta, jog Mekšrūto ežero kranto linija yra dirbtinai suformuota iš akmenų ir žemių. Pagal tarnybinio pranešimo pridedamas foto nuotraukas toje vietoje 2012-07-25 dieną kranto linijos nebuvo, ežeras nuo kranto linijos gilėjo tolygiai.

464.

47Žemės sklype statoma pirtis bei klėtis su terasa ir atramine sienute nėra priskiriama statiniams, kuriuos galima statyti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės statoma pirtis bei klėtis su terasa ir atramine sienute nepatenka į vandens telkinių apsaugos juostoje leistinų statyti statinių kategoriją, tokia statyba prieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl tokia atsakovės statyba apskritai negalima.

485.

49Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme atsakovė reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė. Todėl vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.126 straipsnio 2 dalimi teismas, nesant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, neturėjo dėl to pasisakyti. Kita vertus, CPK 312 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pabrėžtina, kad Specialioji teisėjų kolegija 2012 m. liepos 16 d. nutartyje byloje r. T-126/2012, nagrinėdama klausimą dėl Inspekcijos pareikšto reikalavimo dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo teismingumo, remdamasi STR 1.11.01:2010 8.3, 44 punktais, inter alia išaiškino, kad pati deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, parengiamas ir pasirašomas statytojo. Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo - administracinio teisinio pobūdžio ginčais. Tai yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas.

506.

51Dar kartą pabrėžtina, kad visi aukščiau nurodyti administraciniai aktai - Savavališkos statybos aktas, Reikalavimas Nr. 1, Reikalavimas Nr. 2 nepanaikinti ir galiojantys. Atsakovė šių administracinių aktų neskundė, jų turinys atsakovei buvo žinomas, jie yra nepanaikinti ir galiojantys, juose išdėstyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti arba nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Manytina, kad visus veiksmus (Deklaracijos pildymas/pasirašymas, ginčo statinių registravimas Nekilnojamojo turto registre, dovanojimo sutarčių sudarymas) atsakovė atliko, siekdama išvengti neteisėtos, savavališkos statybos padarinių šalinimo. Tai, kad pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį, trečiasis asmuo R. Š. 2013 m. vasario 19 d. bei 2013 m. birželio 27 d. dovanojimo sutarčių (šis faktas išviešintas viešame registre 2013 m. liepos 12 d.) pagrindu perėmė turtą (Žemės sklypo dalį, ginčo statinius - pirtį bei klėtį su terasa ir atramine sienute) savaime nedaro teismo sprendimo neįvykdomu. Taigi, neabejotinai atsakovė yra ginčo statinių (pirties bei klėties su terasa ir atramine sienute) statytoja minėto įstatymo prasme.

52V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53Dėl apeliantės pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

54Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantė konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantė nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodami abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantė neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

55Dėl naujo rašytinio įrodymo prijungimo prie bylos.

56Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinį įrodymą – po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, 2014 m. gegužės mėnesį UAB „Geologai“ atliktą ataskaitą, kurį prašo prijungti prie bylos. Apeliantės vertinimu, šis dokumentas įrodo, jog ežero kranto linija perstumta nebuvo. Apeliantė nenurodo aplinkybių, kodėl šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio dokumentas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Juo labiau iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog būtent dėl šios aplinkybės buvo aiškinamasi pirmosios instancijos tesime. Tačiau atsakovė teismui prašymo dėl suteikimo galimybės pateikti naujus rašytinius įrodymus savo argumentams, kad ežero kranto linija nebuvo sumažinta, įrodymais nepagrindė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įrodymas atsisakytinas prijungti prie bylos ir grąžintinas apeliantei, kadangi jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).

57Dėl apeliantės prašymo taikyti senatį ginčyti administracinį aktą.

58Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi teismas, nesant ginčo šalies reikalavimo taikyti ieškinio senatį, neturėjo pagrindo dėl to pasisakyti. Taip pat pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, senaties taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, šis reikalavimas pareikštas tik apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija dėl senaties taikymo šioje civilinėje byloje plačiau nepasisako.

59Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

60Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

61Apeliantė nurodo, jog teisinis santykis, dėl kurio šiuo metu kyla ginčas, susiformavo pradiniu statinių pastatymo metu, t.y. iki 1988 metų, nes vėliau (2005 - 2008 m.) statiniai buvo tik rekonstruoti. Todėl, jos manymu, siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, būtina nustatyti, kokios teisės normos reglamentavo šalių tarpusavio civilinius teisinius santykius ir teisines situacijas, jų atsiradimo momentu. Svarbu yra tai, jog ginčo statiniai: statinys - ūkinis pastatas 611/m, unikalus Nr. 5995-4001-0068, (toliau - pirtis), ūkinis pastatas 1011/m, unikalus Nr. 4400-2545-1063, (toliau - klėtis su atramine sienute ir terasa), esantys žemės sklype Lazdijų r. Kapčiamiesčio sen. Jančiulių k. 3 (kadastrinis Nr. 5910/0004:28), pastatyti apie 1960 m.

62Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 18 d. raštu Veisiejų regioninio parko direkcija informavo apie jos teritorijoje ( - )., Mekšrūto ežero pakrantėje, esančias statybas, kurios nesuderintos su Veisiejų regioniniu parku (t. 1, b. l. 12). 2012 m. liepos 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2355-(14.31) su fotonuotraukomis nustatyta, kad O. J. ( - ) esančiame žemės sklype yra pasistačiusi pirtį, atstumu nuo Mekšrūto ežero – 6,30 m; klėtį su terasa ir atramine sienute: klėtis nuo ežero nutolusi 3,46 m ir 5,60 m (t. 1, b. l. 13-18). 2012 m. liepos 25 d. paaiškinime O. J. nurodė, kad 2005 m. vasarą pirties ir klėties statybą pradėjo jos tėvas M. K., kuris išliejo pamatus. 2008 m. gruodžio 9 d. tėvui mirus, apeliantė 2009 – 2011 metais įrengė medinių rąstų sienas ir uždengė stogą (t. 1, b. l. 19, 20). Taip pat nurodo, kad 2012 m. nutarė sudėti langus ir duris bei terasoje prie klėties įrengti atraminę sienutę lauko židiniui. Taigi, pačios apeliantės 2012 metais rašytas paaiškinimas paneigia jos argumentus, kad pirtis, klėtis su atramine sienute ir terasa, kuriuos reikalaujama nugriauti, buvo pastatyti apie 1960 metus.

63Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad 1988 m. gruodžio 16 d. inventorizacijos duomenimis, M. K. namų valdoje inventorizuoti šie statiniai: 1A1/m, 2A1/m, 2I1/m, 3I1/m, 4I1/m, 5I1/m, 6I1/m, 7I1/m, 8I1/m; 6I1/m nurodytas kaip ūkinis pastatas, kurio pamaitai – mediniai stulpeliai (t. 1, b. l. 21-26). Iš įrašų ūkinėse knygose apie M. K. ūkį matyti, kad 1991 m. – 1995 m. ūkinėse knygose nurodyti šie pastatai: gyvenamasis namas, tvartas 1938 m., dirbtuvės 1960 m., kalvė 1960 m., ūkinis pastatas 1960 m., 2 ūkio pastatai 1988 m. (t. 3, b. l. 87-89). Iš Ūkinių knygų išrašų matyti, kad M. K. sodyboje buvo gyvenamasis namas, tvartas, dirbtuvės, kalvė ir trys ūkiniai pastatai, tačiau jie nėra identifikuoti, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad tarp šių septynių pastatų yra minimi ginčo statiniai (šiuo metu įregistruota keturiolika statinių). 2013 m. sausio 14 d. Kapčiamiesčio sen. išduotoje pažymoje pažymėta, kad M. K. ūkinių knygų sąskaitose yra duomenų apie penkis ūkinius pastatus, statytus 1988 m., tačiau šioje pažymoje ūkiniai pastatai, pažymėti 6I1/m bei 10I1/m nenurodyti (t. 3, b. l. 130). Pažymėtina, kad atsakovės iniciatyva apklausti liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti nei kiek šiuo metu yra pastatų atsakovės sodyboje, kiek jų buvo anksčiau, kaip jie atrodė, kas juose pakeista. Liudytojai patvirtino, kad M. K. turėjo kalvę, kurioje galėjo būti įsirengęs pirtį, tačiau parodyti, kurioje konkrečiai vietoje tie pastatai stovėjo negalėjo, nurodė, kad pastatai buvo mediniai, seni, griūvantys. Pažymėtina ir tai, kad 1988 m. gruodžio 16 d. inventorizuojant M. K. pastatus, pastatas, pažymėtas 6I1/m inventorizuotas, tačiau jis buvo medinių stulpų pamatais, sienos iš lentų, dengtas šiferiu, 8,56 m ploto (t. 1, b. l. 22,24). Dabartinis ginčo statinys 6I1/m yra akmeninių pamatų, rąstinių sienų, 35 kv. m ploto, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog akivaizdu, kad tai nėra tas pats statinys. Taigi, aptarti įrodymai paneigia apeliantės argumentus, kad ginčo statiniai buvo pastatyti apie 1960 m., o vėliau tik restauruoti.

64Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad nustačius, jog klėties ir pirties statyba pradėta 2005 m., kai atsakovės tėvas išliejo pamatus, o 2008 m. gruodžio 9 d. tėvui mirus, apeliantė pastatė sienas ir užbaigė statybą 2009-2011 m., turi būti remiamasi galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 lentelės 1 eilute, kurioje nurodyta, jog pirtis priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, klėtis – II grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems, remiantis 12.2 punktu buvo reikalingas supaprastinto statinio projektas. Šio statybą leidžiančio dokumento pagal statybos metu galiojusias normas atsakovė neturėjo.

65Apeliantė nurodo, kad statinių statybos metu - nuo 1960 m. iki 1988 m., jų remonto metu iki pat 2007-02-14 įsakymo Nr. Dl-98 Mekšrūto ežero apsaugos juosta buvo 5 metrai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo statiniai yra pastatyti Mekšrūto ežero apsaugos juostoje, pažeidžiant 10 metrų atstumą, nepagrįstai rėmėsi 2007-02-14 įsakymo Nr. Dl-98 nuostatomis, kadangi priimant 2007-02-14 Nr. Dl-98 įsakymą, statiniai jau buvo pastatyti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais, kadangi ginčo statiniams statyti apeliantė leidimo iš viso neturėjo. 2012 m. rugpjūčio 17 d. savavališko statybos aktu konstatuota, kad klėtis su terasa ir atramine sienute, pastatyta savavališkai, neturint rašytinio pritarimo statinio projektui, o statyba sustabdyta. 2012 m. rugpjūčio 20 d. O. J. pateiktas reikalavimas iki 2013 m. vasario 1 d. pašalinti pirties statinį, nes jis pastatytas draudžiamoje vietoje (t. 1, b. l. 39). Apeliantė prašė pratęsti šį terminą, tačiau jos prašymas nepatenkintas (t. 1, b. l. 40,49). 2013 m. vasario 14 d. patikrinus reikalavimo įvykdymą, nustatyta, kad reikalavimas pašalinti pirties pastatą neįvykdytas (t. 1, b. l. 50-53). 2012 m. rugpjūčio 30 d. statybos sustabdymo priežastys nepašalintos (t. 2, b. l. 31-38). 2012 m. rugsėjo 14 d. reikalavimu atsakovė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2013 m. kovo 14 d. (t. 2, b. l. 39-41). Apie šį reikalavimą informuota valstybės įmonė Registrų centras (t. 2, b. l. 42,43). Dėl savavališkos statybos atsakovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 3 dalį; administracinį nurodymą sumokėti 500 Lt baudą atsakovė įvykdė (t. 2, b. l. 44-47). Tai reiškia,, kad apeliantė pripažino, jog ginčo statiniai yra pastatyti savavališkai, be to, visi administraciniai aktai šiai dienai yra galiojantys ir nepanaikinti. 2012 m. spalio 17 d., 2012 m. lapkričio 30 d., 2013 m. kovo 21 d. nustatyta, kad savavališka statyba nepašalinta, atsakovės prašymas pratęsti terminą atmestas (t. 2, b. l. 48-63).

66Statinio nugriovimo kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės proporcingumo siekiamam tikslui kriterijai išdėstyti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime, priimtame byloje Hamer v. Belgium, no. 21861/03, 27 November 2007, konstatuota, kad visuomenė yra vis labiau suinteresuota apsaugoti aplinką, kuri turi ypatingą vertę; ekonominiai imperatyvai ir netgi tam tikros fundamentalios teisės, tokios kaip nuosavybės teisės, neturi eiti pirma aplinkosauginių motyvų, ypač kai valstybė yra priėmusi teisės aktus šioje srityje; tokiu atveju valstybės institucijos turi pareigą tinkamu laiku imtis veiksmų, kad nuspręstos įgyvendinti aplinkosaugos priemonės netaptų neveiksmingos; nuosavybės teisių apribojimai leistini su sąlyga, kad bus nustatyta teisinga individualių ir kolektyvinių interesų pusiausvyra. Aiškinant statinio nugriovimo kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. R. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-270/2012, buvo konstatuota, kad kasatoriui buvo žinomi administraciniai sprendimai dėl savavališkų statybų, jis jų neginčijo, tačiau ir nevykdė; taip kasatorius prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų savavališkos statybos padarinių.

67Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, o teisėjų kolegija sutiko, jog apeliantė žinojo apie priimtus administracinius sprendimus, jų neginčijo, tačiau taip pat jų ir nevykdė, t.t. nepašalino savavališkai pastatytų statinių, tokiu būdu ji prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų savavališkos statybos padarinių;.

682013 m. lapkričio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, duomenis lyginant su 2012 m. liepos 30 d. užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad ties pirtimi atstumas nuo pastato iki Mekšrūto ežero kranto linijos ilgesnis yra 3,30 m, ties klėtimi – 4,70 m; šiuo metu pirtis yra 9,93 m ir 9,60 m atstumu, o klėtis su terasa ir atramine sienute – 10,30 ir 10,10 m atstumu nuo ežero kranto linijos; 2013 m. lapkričio 4 d. ežero pakrantėje nėra betoninių sąramų, buvusių 2012 m. liepos 30 d., lieptas nuo 16,20 m sutrumpėjęs iki 11 m (t. 3, b. l. 109-123).

69Apeliantė nurodo, kad 2012 m. liepos 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (t. 1, b. l. 13-15), atstumai nuo ežero kranto iki pastatų nustatyti neteisingai, nes ginčo pastatai realiai yra toliau nuo ežero kranto linijos, todėl pateikė teismui antstolio 2013 m. birželio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, jog matavimai atlikti 2013 m. birželio 5 d. (t. 3, b. l. 18-25). Apeliantė nurodo, jog ginčo statiniai nepatenka į 10 m pakrantės apsaugos juostą, todėl jie stovi nepažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais, kadangi kiti byloje esantys įrodymai šią aplinkybę paneigia.

70Iš Inspekcijos 2012 m. liepos 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-2355-(14.31) ir prie jo pridėtų nuotraukų, matyti, kad atstumas nuo Mekšrūto ežero kranto linijos iki pirties buvo 6,30 m, iki klėties su terasa ir atramine sienute - 5,60 m, 3,40 m, liepto ilgis - 16,20 m, sudėtos betoninės sąramos tikslu sustiprinti krantą nuo vandens poveikio. Iš Inspekcijos 2013 m. lapkričio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1627-(14.31) nurodytų faktų ir prie akto pridėtų nuotraukų matyti, kad atstumas nuo Mekšrūto ežero kranto linijos iki pirties gerokai padidėjo, net iki 9,60 m, iki klėties su terasa ir atramine sienute taip pat padidėjo ik 10,10 m, 7,90 m, o liepto ilgis sutrumpėjo iki 11 m, ežero krante nebėra betoninių sąramų. Kaip jau buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, apeliantė pripažino, jog lygino žemės sklypo paviršių (lygino gruntą, akmenis buvusius sklype), todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantė dirbtinai padidino atstumus nuo ginčo pastatų iki ežero linijos. Šią aplinkybę patvirtina ir Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gruodžio 11d. patikrinimo aktas Nr. 115, kuriame konstatuota, jog 2013-11-26 dieną nustatyta, kad Mekšrūto ežero kranto linija yra dirbtinai suformuota iš akmenų ir žemių. Pagal tarnybinio pranešimo pridedamas foto nuotraukas toje vietoje 2012-07-25 dieną kranto linijos nebuvo, ežeras nuo kranto linijos gilėjo tolygiai (3 t. b. l. 109–110).

71Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės sklype esanti pirtis pastatyta neteisėtai, klėtis su terasa bei atramine sienute pastatyta ir savavališkai, ir neteisėtai, tokia statyba šioje vietoje pagal galiojančias teisės normas negalima, prieštarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl atsakovė įpareigotina statinius pašalinti per teismo nustatytą terminą. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą teismas gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nustatyta, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus apribojimus, kuriuose numatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Remiantis 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98 patvirtinta ,,Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarko aprašo“ 5 punktu, Mekšrūto ežero apsaugos juosta yra ne mažesnė nei 10 m., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog apeliantės statiniai pažeidžia imperatyvias Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, todėl galimas tik vienas sprendimas – įpareigoti atsakovę statybą pašalinti ir toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų turiniui.

72Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

74Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti statytoja O. J. per du... 5. Nurodoma, kad žemės sklypui Lazdijų r. Kapčiamiesčio sen. Jančiulių k.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad 2012 m. liepos 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo... 9. Atsakovės statinys, pažymėtas 10I1/m, pagal paskirtį pavadintas klėtimi su... 10. Remiantis 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98 patvirtinta ,,Paviršinių... 11. Įvertinus aptartus argumentus, teismo nuomone negalima pripažinti, kad šie... 12. Įvertinęs anksčiau aptartą atsakovės poziciją, tai, kad pastatų buvimo... 13. Remiantis Statybos techniniu reglamento STR 1.01.07:2010 1 lentelės 2 punktu,... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovė O. J. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad:... 17. 1.... 18. Ieškovas savo reikalavimus grindžia teisės normomis, reglamentuojančiomis... 19. 2.... 20. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai... 21. 3.... 22. Statinių statybos metu - nuo 1960 m. iki 1988 m., jų remonto metu iki pat... 23. 4.... 24. Pažymėtina, jog remiantis 2013 m. birželio 5 d. antstolio G. S. atliktu... 25. 5.... 26. Ieškovas nepateikė matavimų priemonių metrologinių patikrų ar kitų... 27. 6.... 28. Šios bylos nagrinėjamu atveju yra visiškai nelogiška pirmosios instancijos... 29. 7.... 30. Tikslu įteisinti pastatus bei juos įregistruoti VĮ Registrų centre, VĮ... 31. 8.... 32. Pagal LR Statybos inspekcijos 28 str. 4 d., apeliantei, kaip asmeniui, kuriam... 33. 9.... 34. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškinio... 35. 10.... 36. Pažymėtina ir tai, kad ginčo statiniai apeliantei nepriklauso nuosavybės... 37. Apeliacinį skundą prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo... 39. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:... 40. 1.... 41. Pažymėtina, kad visi aukščiau nurodyti administraciniai aktai -... 42. 2.... 43. Teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai... 44. 3.... 45. Iš Inspekcijos 2012 m. liepos 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje... 46. 4.... 47. Žemės sklype statoma pirtis bei klėtis su terasa ir atramine sienute nėra... 48. 5.... 49. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme atsakovė reikalavimo taikyti... 50. 6.... 51. Dar kartą pabrėžtina, kad visi aukščiau nurodyti administraciniai aktai -... 52. V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 53. Dėl apeliantės pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio... 54. Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio... 55. Dėl naujo rašytinio įrodymo prijungimo prie bylos.... 56. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinį įrodymą – po... 57. Dėl apeliantės prašymo taikyti senatį ginčyti administracinį aktą.... 58. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė... 59. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų... 60. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 61. Apeliantė nurodo, jog teisinis santykis, dėl kurio šiuo metu kyla ginčas,... 62. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 18 d. raštu Veisiejų... 63. Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad 1988 m. gruodžio 16 d.... 64. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis... 65. Apeliantė nurodo, kad statinių statybos metu - nuo 1960 m. iki 1988 m., jų... 66. Statinio nugriovimo kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės... 67. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, o teisėjų... 68. 2013 m. lapkričio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, duomenis... 69. Apeliantė nurodo, kad 2012 m. liepos 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo... 70. Iš Inspekcijos 2012 m. liepos 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje... 71. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su... 72. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes,... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 74. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą palikti...