Byla 2-8-743/2014

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Odetai Gruodienei, atsakovei O. J., jos atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo, savavališkos statybos padarinių šalinimo bei deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei O. J., tretiesiems asmenims Veisiejų regioninio parko direkcijai, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Alytaus filialui, B. K., L. K., R. Š., J. K., S. K., D. K..

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė prašo: 1) įpareigoti statytoja O. J., a. k. ( - ) per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pirtį ir klėtį su terasa ir atramine sienute, esančias (duomenys neskelbiami) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)), (duomenys neskelbiami) ežero apsaugos juostoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo statytoja teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės; 2) panaikinti statytojos O. J., a. k. ( - ) neteisėtai 2013 m. sausio 14 d. surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą ir jos pagrindu atliktą statinių – ūkinio pastato 6I1/m, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato 10I1/m, unikalus Nr. ( - ), esančių žemės sklype (duomenys neskelbiami) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)) teisinę registraciją (t. 3, b. l. 41-47).

5Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Žemės sklypui (duomenys neskelbiami), kuriame 2012 m. liepos 30 d. atlikto patikrinimu metu rasti atsakovės pastatyti statiniai - pirtis ir klėtis su terasa bei atramine sienute, nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos bei nacionaliniai ir regioniniai parkai, nes žemės sklypas yra Veisiejų regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbiami) ežero pakrantėje. 2012 m. rugpjūčio 17 d. surašytas savavališkos statybos aktas dėl savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento, pastatytos 5,15 m x 7,10 m dydžio, 5,90 m aukščio klėties su terasa ir atramine sienute. Atsakovė reikalavimų pašalinti šiuos statinius, neįvykdė. Abu statiniai patenka į Veisiejų regioninio parko teritoriją, kurioje, remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pakrantės apsaugos juostoje šių statinių statyba negalima, nes (duomenys neskelbiami) ežero apsaugos juosta yra ne mažesnė nei 10 m, o atsakovės statiniai pastatyti šioje juostoje. Įvertinus tai, pripažintina, kad tokie statiniai šioje vietoje negali būti pastatyti, todėl statyba negalima ir turi būti pašalinta. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovės ginčo statiniai 2013 m. sausio 14 d. surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu įregistruoti neteisėtai, nes deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Joje turi būti nurodomas statybą leidžiantis dokumentas, jo data ir numeris, statinio projekto numeris, parengimo data, projektuotojas, tačiau šių duomenų atsakovė nenurodė, be to, statytojos deklaracijoje nurodyti statiniai pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl deklaracija panaikintina (t. 3, b. l. 41-47, 133,134).

6Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Statinius, dėl kurių įregistravimo ir statybos vyksta ginčas, sklype yra pastatęs jos tėvas M. K. dar iki 2008 m. gruodžio 9 d. Po tėvo mirties statinius ji tik tvarkė ir įteisino. Tvarkydama pirties pastatą ji pakeitė stogo dangą, nušlifavo rąstus, pakeitė langus. Tvarkydama klėtį taip pat pakeitė stogo dangą, nušlifavo rąstų sienas, pakeitė langus, pastatė atraminę sienutę. Visi šie darbai buvo atlikti laikotarpyje nuo 2011 m. pabaigos iki 2012 metų birželio mėnesio. Šie abu pastatai yra seni, jie atsispindi senose ūkinėse knygose, Lazdijų rajono savivaldybės pateiktoje pažymoje apie statinius. Šių statinių statybos metu vandens telkinio apsauginė juosta buvo 5 metrai, ką patvirtina pateiktas žemėlapis apie ūkinės veiklos apribojimus. Ji, užpildydama deklaraciją, tik įteisino šiuos senus statinius, statiniai nedaro jokios žalos aplinkai, todėl ieškovės ieškinys nepagrįstas. Ieškovė neįrodė, kad jie atliko matavimus naudodami metrologiškai patikrintas matavimo priemones, todėl remtis jų pateiktais matavimais, nuotraukomis iš palydovo negalima. Be to, pažymėjo, kad ji nėra statytoja, nes šiuos ginčo pastatus pastatė jos tėvas M. K. (t. 1, b. l. 65-67; t. 3, b. l. 135,136).

7Trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai (t. 3, b. l. 138). Atsiliepime nurodė sutinkantys su ieškinio reikalavimais ir prašantys jį patenkinti (t. 1, b. l. 36; t. 2, b. l. 85).

8Trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Veisiejų regioninio parko direkcija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai (t. 3, b. l. 138), atsiliepime prašo ieškinį patenkinti, kadangi atsakovės statinių statybą jų buvimo vietoje draudžia įstatymai (t. 1, b. l. 83-85; t. 3, b. l. 62,63).

9Trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Valstybės įmonės registrų centras Alytaus filialas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai (t. 3, b. l. 147), atsiliepimo nepateikė.

10Tretieji asmenys nepareiškę savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje S. K., D. K., B. K., L. K., J. K., R. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai (t. 3, b. l. 140,141,142,143,144,146), atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkantys, nes pastatai, kuriuos prašo griauti, pastatyti 1938 m. -1988 m. laikotarpiu, juos iki mirties tvarkė M. K., o šių pastatų statybos metu nebuvo jokių apribojimų, kuriais ieškinį grindžia ieškovė (t. 3, b. l. 28-39).

11Byloje nustatyta, kad atsakovei priklauso žemės ūkio paskirties 2,0479 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), dalis. Šis sklypas yra Veisiejų regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbiami) ežero apsaugos juostoje. Šiame sklype atsakovė 2013 m. sausio 14 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą įregistravo du statinius: rekonstruotą statinį, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtą Nr. 6I1/m, bei naujos statybos statinį, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą 10I1/m. Dar prieš šiuos statinius įregistruojant, 2012 m. liepos 30 d. buvo nustatyta šių statinių neteisėta (pirties) ir savavališka (klėties su atramine sienute bei terasa) statyba. Atsižvelgiant į tai, kad tokia statyba atsakovei priklausančiame žemės sklype pagal galiojančius teisės aktus nėra galima, prieštarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, atsakovė įpareigotina statinius pašalinti per teismo nustatytą terminą.

12Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

132012 m. liepos 18 d. raštu Veisiejų regioninio parko direkcija informavo apie jos teritorijoje (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) ežero pakrantėje, esančias statybas, kurios nesuderintos su Veisiejų regioniniu parku (t. 1, b. l. 12; t. 2, b. l. 13). 2012 m. liepos 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu su fotonuotraukomis nustatyta, kad O. J. L. r. (duomenys neskelbiami) esančiame žemės sklype yra pasistačiusi pirtį, kurios aukštis 4,40 m., atstumas nuo (duomenys neskelbiami) ežero – 6,30 m; klėtį su terasa ir atramine sienute: klėties aukštis 5,90 m, nuo ežero ji nutolusi 3,46 m ir 5,60 m (t. 1, b. l. 13-18; t. 2, b. l. 16-19). 2012 m. rugpjūčio 20 d. O. J. pateiktas reikalavimas iki 2013 m. vasario 1 d. pašalinti pirties statinį, nes jis pastatytas draudžiamoje vietoje (t. 1, b. l. 39). O. J. prašymas pratęsti šį terminą nepatenkintas (t. 1, b. l. 40,49). 2013 m. vasario 14 d. patikrinus reikalavimo įvykdymą, nustatyta, kad reikalavimas pašalinti pirties pastatą neįvykdytas (t. 1, b. l. 50-53). 2012 m. rugpjūčio 17 d. savavališko statybos aktu konstatuota, kad klėtis su terasa ir atramine sienute, pastatyta savavališkai, neturint rašytinio pritarimo statinio projektui ir statyba sustabdyta; 2012 m. rugpjūčio 30 d. statybos sustabdymo priežastys nepašalintos (t. 2, b. l. 31-38). 2012 m. rugsėjo 14 d. reikalavimu atsakovė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2013 m. kovo 14 d. (t. 2, b. l. 39-41). Apie šį reikalavimą informuota valstybės įmonė Registrų centras (t. 2, b. l. 42,43). Dėl savavališkos statybos atsakovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 3 dalį; administracinį nurodymą sumokėti 500 Lt baudą atsakovė įvykdė (t. 2, b. l. 44-47). 2012 m. spalio 17 d., 2012 m. lapkričio 30 d., 2013 m. kovo 21 d. nustatyta, kad savavališka statyba nepašalinta, atsakovės prašymas pratęsti terminą atmestas (t. 2, b. l. 48-63). 2012 m. liepos 25 d. paaiškinime O. J. nurodė, kad 2005 m. vasarą pirties ir klėties statybą pradėjo jos tėvas M. K., kuris išliejo pamatus, 2008 m. gruodžio 9 d. tėvui mirus, ji užbaigė statybą (t. 1, b. l. 19,20). Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad 1988 m. gruodžio 16 d. inventorizacijos duomenimis, M. K. namų valdoje inventorizuoti šie statiniai: 1A1/m, 2A1/m, 2I1/m, 3I1/m, 4I1/m, 5I1/m, 6I1/m, 7I1/m, 8I1/m; 6I1/m nurodytas kaip ūkinis pastatas, kurio pamaitai – mediniai stulpeliai (t. 1, b. l. 21-26). 2,10 ha ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbiami), 2012 m. liepos 27 d. duomenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė J. K., D. K., B. K., M. K., S. K. (t. 1, b. l. 27,28). Po M. K. mirties kaip įstatyminės įpėdinės dalį šio turto paveldėjo O. J., L. K. (t. 1, b. l. 29-32). 2012 m. rugsėjo 12 d. statiniai (duomenys neskelbiami), registruoti O. J., L. K., J. K., S. K., B. K., D. K. vardu; įregistruoti šie statiniai: gyvenamasis namas (1/m), pastatas-viralinė (2I1/m), pastatas- kiemo rūsys (3I1/b), pastatas – ūkinis pastatas (4I1/m), pastatas – ūkinis pastatas (5I1/m), pastatas – ūkinis pastatas (6I1/m), pastatas – ūkinis pastatas (7I1/m), pastatas – ūkinis pastatas (8I1/m), pastatas – šiltnamis (9š1/g), kiti statiniai – šulinys, lauko tualetas, kanalizacijos šulinys (t. 1, b. l. 33-38). Iš 2013 m. kovo 5 d. išrašo matyti, kad 2013 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartimi O. J. jai priklausančią dalį pastatų (duomenys neskelbiami) perleido kitiems bendraturčiams; 2013 m. sausio 11 d. registre įregistruoti ir kiti statiniai: ūkinis pastatas 10I1/m, ūkinis pastatas 11I1/ž, pagalbinio ūkio pastatas 12I1/m, pagalbinio ūkio pastatas 13I1/m (t. 1, b. l. 68-70). Duomenys iš www.geoportal.lt tinklapio patvirtina, kad (duomenys neskelbiami) ežero apsaugos juosta yra ne mažesnė nei 10 m (t. 1, b. l.92,93). 20479 kv. m žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, plano ribos įregistruotos kadastro žemėlapyje 2012 m. rugsėjo 10 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu; sklypo ribos suderintos su Veisiejų regioninio parko direkcija (t. 1, b. l. 99-112). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 60/44873 bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. sausio 17 d. atlikti kadastriniai pastatų matavimai: aprašant pastatą 6I1/m (unikalus Nr. ( - )) nurodyta, kad pastatas pastatytas 1960 m., jo rekonstrukcija pradėta 2005 m., rekonstrukcija baigta – 2008 m.; pastato pamatai – akmenbetonis, stogo danga metalas, užstatytas plotas – 35 kv. m, tūris – 90 kub. m, langai – mediniai, I grupės nesudėtingų statinių kategorija; pastatas 10I1/m (unikalus Nr. ( - )) 18 kv. m užstatymo ploto, 40 kub. m tūrio, statybos pradžia 2005 m., statybos pabaiga 2008 m.; pamatai akmenbetonis, stogo danga – metalas, mediniai langai; I grupės nesudėtingų statinių kategorija (t. 3, b. l. 3-17). Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis 2013 m. birželio 5 d. matavo atstumus nuo pastatų iki (duomenys neskelbiami) ežero: atstumas nuo pirties iki (duomenys neskelbiami) ežero – 9,30 ir 9,80 m; atraminė sienutė – 7 m. atstumu; klėtis – 9,60 m (kairės pusės kampas) ir 10 m (dešinės pusės kampas) atstumu nuo (duomenys neskelbiami) ežero (t. 3, b. l. 18-25,91). 2013 m. sausio 14 d. O. J. užpildė Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nurodė, kad užbaigė nesudėtingo, I grupės statinio, plane pažymėto 6I1/m, unikalus Nr. ( - ), rekonstrukciją bei pastatė naują, nesudėtingą, I grupės statinį, plane pažymėtą 10I1/m, unikalus Nr. ( - ), esančius (duomenys neskelbiami); deklaracijoje nurodė, kad statinio projektas, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomi (t. 3, b. l. 48-52). Iš įrašų ūkinėse knygose apie M. K. ūkį matyti, kad 1991 m. – 1995 m. ūkinėse knygose nurodyti šie pastatai: gyvenamasis namas, tvartas 1938 m., dirbtuvės 1960 m., kalvė 1960 m., ūkinis pastatas 1960 m., 2 ūkio pastatai 1988 m. (t. 3, b. l. 87-89). Toponuotraukoje matyti pjūvis ties pastatu, kuriuo nustatytas nuolydžio kampas 4,7 laipsniai (t. 3, b. l. 90). 2013 m. lapkričio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, duomenis lyginant su 2012 m. liepos 30 d. užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad ties pirtimi atstumas nuo pastato iki (duomenys neskelbiami) ežero kranto linijos ilgesnis yra 3,30 m, ties klėtimi – 4,70 m; šiuo metu pirtis yra 9,93 m ir 9,60 m atstumu, o klėtis su terasa ir atramine sienute – 10,30 ir 10,10 m atstumu nuo ežero kranto linijos; 2013 m. lapkričio 4 d. ežero pakrantėje nėra betoninių sąramų, buvusių 2012 m. liepos 30 d., lieptas nuo 16,20 m sutrumpėjęs iki 11 m (t. 3, b. l. 109-123). Sulyginus atsakovės sklypo kadastro žemėlapius su palydovo užfiksuotu vaizdu 2005 m. liepos 15 d. ir 2010 m. liepos 24 d. matyti, kad šiuose užfiksuotuose vaizduose atsakovės sklype nėra ginčo pastatų (t. 3, b. l. 125-128). 2013 m. sausio 14 d. Kapčiamiesčio sen. išduotoje pažymoje pažymėta, kad M. K. ūkinių knygų sąskaitose yra duomenų apie penkis ūkinius pastatus, statytus 1988 m., tačiau šioje pažymoje ūkiniai pastatai, pažymėti 6I1/m bei 10I1/m nenurodyti (t. 3, b. l. 130). Liudytojas G. J. parodė, kad kaip seniūnijoje dirbantis specialistas yra keletą kartų buvęs atsakovės sodyboje. Sodyboje matė apie dešimt pastatų, tačiau tiksliai pasakyti, kada pastatai pradėti statyti negalėjo (t. 3, b. l. 95). Liudytoja J. B. parodė, kad jos sodyba yra maždaug už 50 m. nuo atsakovės sodybos. Atsakovės sodybą prisimena nuo vaikystės, mano, kad pastatai sutvarkyti ant senų pamatų, pakeisti langai, stogas, sutvarkytos sienos (t. 3, b. l. 96). Liudytojas V. J. parodė, kad gyvena apie 900 m nuo atsakovės sodybos, kas atsakovės tėvas mečislovas kelmelis buvo nagingas, buvo pasistatęs pastatų, dabar jie ne tokie, kokie buvo senais laikas, jie patvarkyti, kiek tiksliai buvo pastatų, kur jie stovėjo, neatsimena (t. 3, b. l. 136). Liudytojas K. J. patvirtino, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatė savavališką statytą atsakovės sklype 2012 m. liepos mėnesį, po to buvo pakartotinai nuvykęs 2013 m. spalio 31 d. Pakartotinio apsilankymo metu buvo nustatyta, kad atstumai nuo ežero kranto iki ginčo pastatų yra žymiai pailgėję, pamatavus paaiškėjo, kad sutrumpėjo lieptas, nesimatė 2012 m. liepos mėnesį ežero pakrantėje buvusių betoninių sijų. Dėl visų šių aplinkybių padarė išvadą, kad atsakovė tiesiog pailgino krantą užpildama dalį ežero žeme (t. 3, b. l. 137).

14Dėl neteisėtos ir savavališkos statybos

15Atsakovei priklauso žemės ūkio paskirties 2,0479 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), dalis. Šis sklypas yra Veisiejų regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbiami) ežero apsaugos juostoje, todėl žemės sklypui nustatyti paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos reikalavimai. Šiame sklype atsakovė 2013 m. sausio 14 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą įregistravo du statinius: rekonstruotą statinį, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtą Nr. 6I1/m, bei naujos statybos statinį, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą 10I1/m. Dar prieš šiuos statinius įregistruojant buvo nustatyta šių statinių neteisėta (pirties) ir savavališka (klėties su atramine sienute bei terasa) statyba. Statinys 6I1/m, pagal paskirtį vadinamas pirtimi, priskirtinas pagalbiniam ūkiniam pastatui, pagal aukštį jis mažesnis nei 5 m, todėl remiantis galiojančiu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelės 2 punktu, priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai ir tokiam statiniui, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3 punktu, 6 priedo 2 pastaba, projektą parengti nėra privaloma. Atsakovės statinys, pažymėtas 10I1/m, pagal paskirtį pavadintas klėtimi su terasa ir atramine sienute, yra aukštesnis nei 5 m, todėl remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 1 lentelės 2 punktu, šis statinys priskirtinas II grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai supaprastintam statinio projektui. Tokio dokumento šiam statiniui atsakovė neturi. Tačiau abu šie statiniai yra Veisiejų regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbiami) ežero pakrantėje, todėl statyba turi atitikti Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus apribojimus, kuriuose numatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Remiantis 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98 patvirtinta ,,Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarko aprašo“ 5 punktu, (duomenys neskelbiami) ežero apsaugos juosta yra ne mažesnė nei 10 m. Atsakovės statiniai – pirtis ir klėtis su terasa bei atramine sienute nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje išvardintus statinius, galinčius stovėti pakrantės apsaugos juostoje, o iš Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad šie statiniai pastatyti arčiau nei 10 m nuo (duomenys neskelbiami) ežero kranto juostos: pirtis – 6,30 m atstumu, klėtis – 5,60 m., atraminė sienutė -3,46 m atstumu. Įvertinus tai pripažintina, kad tokie statiniai šioje atsakovės žemės sklypo vietoje negali būti pastatyti, tokia statyba pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, todėl negalima ir turi būti pašalinta.

16Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, tvirtino, kad abu šiuos statinius yra pastatęs jos tėvas M. K., kuris numirė 2008 m. gruodžio 9 d., statiniai pastatyti dar iki 1990 m., kai ežero apsaugos juosta tebuvo 5 m. Įrodinėdama šias aplinkybes atsakovė pateikė ūkinės veiklos apribojimų planą (t. 1, b. l. 81), pateikė išrašus iš ūkinių kgygų (t. 3, b. l. 87-89), Kapčiamiesčio seniūnijos išduotą pažymą apie statinius (t. 3, b. l. 130), pakvietė liudyti G. J., J. B., V. J.. Pažymėtina, kad apklausti atsakovės pakviesti liudytojai negalėjo tiksliai pasakyti nei kiek šiuo metu yra pastatų atsakovės sodyboje, kiek jų buvo anksčiau, kaip jie atrodė, kas juose pakeista. Liudytojai patvirtino, kad M. K. turėjo pirtį, kalvę, tačiau parodyti, kurioje konkrečiai vietoje tie pastatai stovėjo negalėjo, nurodė, kad pastatai buvo mediniai, seni, griūvantys. Atsakovės pateiktoje, Kapčiamiesčio seniūnijos išduotoje pažymoje apie pastatus ginčo statiniai, pažymėti 6I1/m ir 10I1/m, apskritai, neminimi. Iš Ūkinių knygų išrašų matyti, kad M. K. sodyboje buvo gyvenamasis namas, tvartas, dirbtuvės, kalvė, ir trys ūkiniai pastatai, tačiau jie nėra niekaip indentifikuoti, todėl nėra pagrindo tvirtintinti, kad tarp šių septynių pastatų yra minimi ginčo statiniai (šiuo metu įregistruota keturiolika statinių). Įvertinus aptartus argumentus, negalima pripažinti, kad šie atsakovės įrodymai patvirtina, kad pirtis ir klėtis su atramine sienute ir terasa buvo iki 1990 m. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, viešai prieinamame tinklapyje www.google.com/earth/ galima pamatyti iš palydovo gautus vaizdus nuo 2005 m. iki 2010 m. (spausdinti vaizdai pateikti byloje t. 3, b. l. 126-128). Žiūrint nuotraukas (vaizde ir pastatai 3D formatu) aiškiai matyti, kad iki 2010 m. ginčo pastatai atsakovės sklype nestovėjo. Pažymėtina ir tai, kad 1988 m. gruodžio 16 d. inventorizuojant M. K. pastatus, pastatas, pažymėtas 6I1/m inventorizuotas, tačiau jis buvo medinių stulpų pamatais, sienos iš lentų, dengtas šiferiu, 8,56 m ploto (t. 1, b. l. 22,24). Dabartinis ginčo statinys 6I1/m yra akmeninių pamatų, rąstinių sienų, 35 kv. m ploto, todėl akivazdu, kad tai nėra tas pats statinys. Visų šių įrodymų analizė paneigia atsakovės teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad šie abu statiniai buvo pastatyti ir stovėjo 2008 m. gruodžio 9 d., jos tėvo M. K. mirties momentui. Atsakovės atstovo argumentai, kad ieškovei nepateikus įrodymų, kad palydovas metrologiškai patikrintas, negalima remtis šiomis nuotraukomis, visiškai nepagrįsti, nes net tam tikra paklaida, negali paneigti užfiksuoto ir matomo vaizdo.

17Nustačius savavališkos ir neteisėtos statybos faktą, atsakovė, pateikdama paaiškinimą (t. 1, b. l. 19,20) nurodė, kad klėties ir pirties statyba pradėta 2005 m., kai jos tėvas išliejo pamatus. 2008 m. gruodžio 9 d. tėvui mirus, ji pastatė sienas ir užbaigė statybą 2009-2011 m., todėl remiantis tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 lentelės 1 eilutę, pirtis priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, klėtis – II grupės nesudėtingiems statinimas, kuriems, remiantis 12.2 punktu buvo reikalingas supaprastinto statinio projektas. Šio statybą leidžiančio dokumento atsakovė neturėjo ir pagal statybos metu galiojusias normas. Pripažintina ir tai, kad šis pirminis atsakovės pateiktas paaiškinimas patvirtina anksčiau padarytą išvadą, kad ginčo statiniai M. K. mirties momentu nebuvo pastatyti, juos atsakovė pastatė 2009 m. – 2011 m.

182013 m. birželio 6 d., pateikusi Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (toliau – Protokolas, matavimai atlikti 2013 m. birželio 5 d.) (t. 3, b. l. 18-25), atsakovė byloje iškėlė ginčą tvirtindama, kad ieškovės matavimai, nurodyti 2012 m. liepos 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (t. 1, b. l. 13-15), nustatyti neteisingai, nes ginčo pastatai realiai yra toliau nuo ežero kranto linijos. Analizuojant atsakovės pateiktą Protokolą ir vaizdo įrašą (t. 3, b. l. 91), pažymėtina, kad ir pagal atsakovės pateiktus matavimus ginčo statiniai patenka į 10 m pakrantės apsaugos juostą, todėl neįrodo tos aplinkybės, kad jie stovi nepažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Nors Protokole pagal užfiksuotus matavimus atsakovės statiniai stovi toliau nuo ežero kranto linijos nei ieškovės pateiktame akte, tačiau vaizdo įraše, stebint kaip buvo atliekami matavimai, matyti, kad matavimai atlikti lanksčia juosta, ją tiesiant žemės paviršiumi, atsakovės žemės sklypo paviršius nuo ežero kranto linijos iki statinių yra nelygus, vaizdo įraše matyti daubos ir iškilimai, todėl lanksčią juostą matavimo metu tiesiant žemė sklypo paviršiumi, kiekvienas nelygumas turėjo įtakos tiksliam atstumo nustatymui, todėl dėl šios paklaidos teigti, kad jie tiksliau atspindi realią situaciją nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad po šio Protokolo pateikimo, ieškovė atliko papildomus ginčo pastatų buvimo vietos matavimus 2013 m. lapkričio 4 d. (t. 3, b. l. 109,110). Šių matavimų metu nustatyta: 2012 m. liepos 30 d. matavimų metu atstumas nuo ežero kranto linijos iki pirties buvo 6,30 m, tuo tarpu 2013 m. lapkričio 4 d. – 9,60 m; atstumas nuo ežero kranto linijos iki klėties 2012 m. liepos 30 d. buvo 5,60 m, o 2013 m. lapkričio 4 d. – 10,10 m, t.y. atstumai žymiai didesni, kurių vien vandens pokyčiu ar matavimų prietaisų metrologinės patikros nebuvimu, negalima paaiškinti; lyginant 2012 m. liepos 30 d. ir 2013 m. lapkričio 4 d. matavimus matyti, kad 2013 m. lapkričio 4 d. ežero pakrantėje nematyti betoninių sijų, medinis lieptas taip pat yra sutrumpėjęs nuo 16,20 m iki 11 m. Atsakovė šių esminių pasikeitimų negalėjo paaiškinti, nurodė, kad žemės sklype yra išlyginusi gruntą, akmenis, buvusius sklype, tačiau neigė praplatinusi krantą ežero link. Net ir šiuose matavimuose pirtis nuo ežero kranto linijos stovi 9,60 m atstumus, todėl ir šis atstumas nekeičia teisinės situacijos, nes pirtis stovi (duomenys neskelbiami) ežero apsaugos juostoje ir pažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį. Pagal šiuos matavimus klėtis stovi daugiau nei 10 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbiami) ežero kranto linijos, todėl svarstytina, ar galima remtis 2013 m. lapkričio 4 d. nustatyta faktine padėtimi kaip įrodymu, patvirtinančiu, kad klėtis nepažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Šiame kontekste pažymėtina, kad pati atsakovė paaiškinti šio esminio atstumų skirtumo negali, pripažįsta lyginusi žemės sklypo paviršių, tačiau nei aiškiai paneigia nei patvirtina aplinkybę, ar šio proceso metu koks nors dirvožemis, skalda, akmenys buvo sustumta į ežerą. Kadangi atsakovė pripažįsta dalyvavusi procese lyginant žemės sklypo paviršių, todėl ji turi aiškiai žinoti, į kurią pusę buvo stumiamos žemės, o ta aplinkybė, kad ji aiškiai to nenurodo, leidžia spręsti, kad ji vengia tiksliai šias aplinkybes įverdinti. Kaip jau pažymėta, 2013 m. lapkričio 4 d. matavimuose 5,20 m sutrumpėjęs lieptas, ežero pakrantėje nematyti betoninių sijų, pastatai stovi toliau nuo ežero kranto per 3-4,5 m atstumu toliau nei 2012 m. liepos 30 d., atsakovė pripažįsta lyginusi žemės sklypo paviršių, tačiau detaliau apie šį procesą neaiškina. Tai, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertinus anksčiau aptartą atsakovės poziciją, tai, kad pastatų buvimo vieta ežero kranto linijos atžvilgiu iš esmės pasikeitė, tokio pokyčio negalima paaiškinti galimais vandens lygio pasikeitimais, aiškiai sutrumpėjo lieptas, pakrantėje nėra betoninių sijų, spręstina, kad protingo žmogaus požiūriu galima išvada, kad atsakovė padidino krantą (duomenys neskelbiami) ežero sąskaita. Liudytojas K. J., atlikęs matavimus tiek 2012 m. liepos 30 d., tiek 2013 m. lapkričio 4 d., parodė, kad tai vienintelė galima priežastis, galinti paaiškinti tokį didelį atstumų pasikeitimą. Įvertinus tai, negalima pripažinti, kad klėtis su terasa bei atramine sienute nepažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

19Kaip nepagrįsti atmestini ir atsakovės argumentai, kad Veisiejų regioninio parko direkcija, derindama atsakovės pateiktą 20479 kv. m žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, kadastrinių matavimų planą (t. 1, b. l. 99-112), pasirašydama jame, sutiko su sklype esančiais pastatais, nes iš Veisiejų regioninio parko atstovo įrašo plane matyti, kad derinamos tik žemės sklypo ribos, kurios, remiantis atliktais kadastriniais matavimais, įregistruotos registre.

20Įvertinus visus anksčiau nurodytus argumentus, pripažintina, kad atsakovės sklype esanti pirtis pastatyta neteisėtai, klėtis su terasa bei atramine sienute pastatyta ir savavališkai ir neteisėtai, tokia statyba šioje vietoje pagal galiojančias teisės normas negalima, prieštarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl atsakovė įpareigotina statinius pašalinti per teismo nustatytą terminą. Atsakovės argumentai, kad ši statyba nedaro jokios žalos aplinkai, atvirkščiai, ją puošia, šių statinių nugriovimas pažeistų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą teismas gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nustačius, kad atsakovės statiniai pažeidžia imperatyvias Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas galimas tik vienas sprendimas – įpareigoti atsakovę statybą pašalinti ir toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų turiniui.

21Ieškovė prašo įpareigoti pašalinti neteisėtą statinį per dviejų mėnesių terminą, tačiau įvertinus tai, kad būtina pašalinti du statinius, kad jie akmeniniais pamatais sutvirtinti su žeme, tam reikalingos lėšos, atsakovė neįgali, neteisėtiems statiniams pašalinti nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas, nes terminas sprendimui įvykdyti turi būti realus.

22Dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo

23Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 ,,Statybos užbaigimas“ 8.3 punkte nurodyta, kad Deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau – Deklaracija) – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Iš anksčiau išdėstytų argumentų dėl atsakovės statinių neteisėtos statybos matyti, kad atsakovės statiniai pastatyti pažeidžiant imperatyvias teisės normas – Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, vadinasi, pripažintina, kad darbai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, klėtis su terasa bei atramine sienute Deklaracijoje nurodyta kaip I grupės nesudėtingas statinys, nors remiantis Statybos techniniu reglamento STR 1.01.07:2010 1 lentelės 2 punktu, šis statinys priskirtinas II grupės nesudėtingiems statiniams, tokiems statiniams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai supaprastintam statinio projektui, tačiau atsakovė jo neturėjo, o Deklaracijoje neteisingai nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina statytojas arba teismas. Įvertinus tai, kad atsakovės statyba atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neteisėta statyba įregistruota surašant Deklaraciją, kurioje nurodyti neteisingi duomenys apie statybą, šios Deklaracijos galiojimas panaikintinas. Ieškovė prašo ne tik panaikinti 2013 m. sausio 14 d. surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą, tačiau panaikinti ir jos pagrindu atliktą statinių teisinę registraciją, tačiau prašoma panaikinti turto teisinė registracija nesudaro nagrinėjamos bylos savarankiško ginčo dalyko, šis reikalavimas yra išvestinis. Teismui panaikinus aktą, kuris buvo pagrindas nekilnojamojo turto įregistravimui nekilnojamojo turto registre, įstatymas numato tokios registracijos panaikinimą ne teismine, bet administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punktas).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 143 Lt – mokėtino žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 127,85 Lt. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą pažymėtina, kad byla iškelta teisme dėl atsakovės neteisėtos statybos, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad statiniai pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pripažinti pastatytais neteisėtai, ji įpareigotina pašalinti statinius, todėl kalta dėl bylinėjimosi proceso ir pripažintina, kad turi atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja

Nutarė

27Ieškinį patenkinti.

28Įpareigoti atsakovę O. J., a. k. ( - ) per devynis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pirtį bei klėtį su terasa ir atramine sienute, esančias (duomenys neskelbiami) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)), (duomenys neskelbiami) ežero apsaugos juostoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

29Panaikinti atsakovės O. J., a. k. ( - ) 2013 m. sausio 14 d. surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 dėl statinių - ūkinio pastato 6I1/m, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato 10I1/m, unikalus Nr. ( - ), esančių žemės sklype (duomenys neskelbiami) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)), statybos užbaigimą galiojimą.

30Priteisti iš atsakovės O. J., a. k. ( - ) 270,85 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų 85 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neteisėtai... 3. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 4. Patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė prašo: 1) įpareigoti statytoja... 5. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Žemės sklypui (duomenys... 6. Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.... 7. Trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje... 8. Trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje... 9. Trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje... 10. Tretieji asmenys nepareiškę savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje S.... 11. Byloje nustatyta, kad atsakovei priklauso žemės ūkio paskirties 2,0479 ha... 12. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.... 13. 2012 m. liepos 18 d. raštu Veisiejų regioninio parko direkcija informavo apie... 14. Dėl neteisėtos ir savavališkos statybos... 15. Atsakovei priklauso žemės ūkio paskirties 2,0479 ha žemės sklypo, esančio... 16. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, tvirtino, kad abu šiuos statinius yra... 17. Nustačius savavališkos ir neteisėtos statybos faktą, atsakovė, pateikdama... 18. 2013 m. birželio 6 d., pateikusi Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą... 19. Kaip nepagrįsti atmestini ir atsakovės argumentai, kad Veisiejų regioninio... 20. Įvertinus visus anksčiau nurodytus argumentus, pripažintina, kad atsakovės... 21. Ieškovė prašo įpareigoti pašalinti neteisėtą statinį per dviejų... 22. Dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo... 23. Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi statinių paprastasis... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 143 Lt – mokėtino žyminio mokesčio už... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais,... 27. Ieškinį patenkinti.... 28. Įpareigoti atsakovę O. J., a. k. ( - ) per devynis mėnesius nuo sprendimo... 29. Panaikinti atsakovės O. J., a. k. ( - ) 2013 m. sausio 14 d. surašytos... 30. Priteisti iš atsakovės O. J., a. k. ( - ) 270,85 Lt (du šimtus... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas...