Byla 2A-1142/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. ir atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-202-125/2014 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei viešajai įstaigai Kauno klinikoms dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. J. 2011-06-27 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-7), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (toliau – ir VšĮ Kauno klinikos) 820 Lt turtinės, 101 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, jog po 1995-05-03 VšĮ Kauno klinikų III Neurochirurgijos skyriuje jam atliktos užpakalinės kaukolės daubos trepanacijos ir cistos pašalinimo operacijos atsirado komplikacijos – prieš 3–5 metus pradėjo skaudėti galvą, pradėjo jausti tvinkčiojimą kakle ir pasireiškė kiti įvairūs sveikatos sutrikimai. Atlikus 2010-09-03 rentgenologinį ir kompiuterinį tyrimus, paaiškėjo, kad jo kakle, ties C2–C3 slanksteliais yra svetimkūnis – adata. Sena medicininė adata buvo pašalinta jam 2010-10-20 atlikos VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje operacijos metu. Tvirtina, kad ši adata buvo palikta būtent 1995-05-03 galvos operacijos metu, kadangi jokių kitų operacijų nėra turėjęs. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija) 2011-05-24 sprendime Nr. 56-45 pripažino, kad operacijos metu ieškovo kūne buvo paliktas svetimkūnis. Ieškovo sveikatai buvo padaryta žala, nes jautė diskomfortą kaklo srityje, vartojo vaistus, reikėjo atlikti operaciją, po kurios yra nejautri dalis galvos, be to jis lanko mokamas reabilitacines procedūras. Kadangi žala atsirado dėl 1995 m. VšĮ Kauno klinikose nekokybiškai atliktų medicinos paslaugų, po kurių nepageidaujami simptomai pradėti jausti tik prieš 3-5 metus, žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal 2000 m. CK nuostatas. Atsižvelgdamas į medikų neprofesionalų darbą, pakenkimo sveikatai laipsnį ir mastą, būtiną svetimkūnio pašalinimo operaciją, fizinių ir dvasinių išgyvenimų trukmę, padidintą riziką sveikatai dėl svetimkūnio buvimo organizme, savo patirtą neturtinę žalą įvertino 101 000 Lt. Turtinė žala padaryta lankantis pas įvairius gydytojus, perkant vaistus, apmokant už tyrimus, tačiau turi dokumentus, pagrindžiančius 820 Lt žalos dydį, t. y. 120 Lt už kompiuterinį tyrimą ir 700 Lt už reabilitacines paslaugas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2014-01-14 sprendimu (t. 2, b. l. 100-106) ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos bei 120 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos (10 120 Lt) sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš atsakovo 304 Lt žyminio mokesčio valstybei.

8Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės klausimą, įvertino ekspertizės išvadas, VšĮ Kauno klinikų komisijos išvadas, komisijos sprendimą ir buvusio ieškovo kakle svetimkūnio pašalinimo operaciją pripažino paciento (ieškovo) patirta žala. Byloje nesant duomenų, kad iki 2010-10-20 ieškovui būtų atliktos kitos operacijos, išskyrus 1995-05-03 VšĮ Kauno klinikose atliktą galvos operaciją, pirmosios instancijos teismas padarė tikėtiną išvadą, kad svetimkūnis ieškovo kūne buvo paliktas būtent 1995-05-03 operacijos metu. VšĮ Kauno klinikų gydytojai, nerūpestingai ir neatsargiai 1995 metais atlikę šią operaciją, yra kalti dėl jų veiksmų pasekmių ir ieškovui atsiradusios žalos. Nustatydamas kompensuotinos žalos dydį, teismas atsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jo turėtas išlaidas, bei priteisė 120 Lt išlaidų už kompiuterinį tyrimą kaip turtinės žalos atlyginimą. Priteisdamas 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, teismas įvertino ir tokią aplinkybę, kad 1995 metais ieškovui atlikta sudėtinga galvos operacija po smurtinio pobūdžio traumos, po kurios tikėtinos pasekmės ir reikalingas specialus režimas. Teismo nuomone, maudulys ir diskomfortas ieškovui atsirado pradėjus aktyviai sportuoti, ką teismas pripažino ir paties ieškovo neatsargumu (nustatyto režimo nesilaikymu).

9Teismas nesutiko su atsakovo atsikritimų į ieškinį argumentais, kad ieškovo reikalavimai atmestini dėl praleistos ieškinio senaties arba dėl 1995 metais neegzistavusio neturtinės žalos atlyginimo už pacientui padarytą žalą įstatyminio reglamentavimo, nurodydamas, kad asmeniui kreipiantis dėl žalos atlyginimo galiojant 2000-07-18 CK, žala atlyginama remiantis šiuo kodeksu, o senatis nepraleista, nes reali žala ieškovui atsirado (buvo nustatyta) tik 2010-10-20 atlikus svetimkūnio pašalinimo operaciją.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

11Ieškovas V. J. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 108-115) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-14 sprendimą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisiant 101 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 820 Lt turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2006-06-27 iki kreipimosi į teismą dienos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas, priteisdamas tik 120 Lt turtinei žalai atlyginti, pažeidė ieškovo teises. Teismo posėdžio metu paaiškėjus faktui, kad į bylą nepateikti 700 Lt turtinę žalą pagrindžiantys įrodymai, nesuteikė galimybės iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti ieškovo nurodytus kvitus. Vien formalus teisės taikymas apribojo galimybę ieškovui gauti teisingą žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju ir pažeidė lūkesčius dėl teisingo teismo.

132. Teismas netinkamai įvertino ieškovo aktyvaus sportavimo faktinę aplinkybę kaip paties ieškovo neatsargumą. Ieškovo aktyvus sportas, praėjus beveik 10 metų po operacijos, negali būti pripažintas režimo nesilaikymu ir lemti tam tikras pasekmes. Teismas neturtinės žalos mažinimą nepagrįstai susiejo su aplinkybe, kuri neturi jokios teisinės reikšmės.

143. Teismas nepagrįstai konstatavo nesant byloje duomenų, jog adata ieškovo kūne galėjo sukelti jo nurodomus sveikatos sutrikimus. Ekspertizės išvadose bei VšĮ VGPUL Neurochirurgijos skyriaus atsakyme patvirtinta, kad galvos skausmas, tvinkčiojimas kaklo srityje, diskomfortas galėjo būti susijęs ir su svetimkūnio buvimu kūne.

154. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-06-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2007) bei netinkamai įvertino vertybės, kuriai padaryta žala, svarbą. Nesutinka su teismo pozicija, kad neturtinė žala atsirado tik dėl svetimkūnio šalinimo operacijos ir su tuo susijusiais išgyvenimais. Atsiradę neigiami padariniai sveikatai ir šiuo metu nėra išnykę, kadangi po svetimkūnio pašalinimo operacijos ieškovas nejaučia dalies galvos.

165. Prašymas dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų (nuo žalos atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos) buvo pateiktas teismui prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, tačiau teismas nepagrįstai protokoline nutartimi šį prašymą atsisakė priimti kaip per vėlai pateiktą. Kadangi šis prašymas yra išvestinis reikalavimas, todėl jis gali būti pareiškiamas bet kurioje proceso stadijoje, ir atsisakyti priimti nagrinėti šį reikalavimą teismas negalėjo. Be to, prašymas dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo, kuris yra neatsiejami susijęs su ieškinio reikalavimais, nelaikytinas nauju reikalavimu bei gali būti pareiškiamas ir apeliaciniame skunde.

17Atsakovas VšĮ Kauno klinikos apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 122-130) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-14 sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarydamas išvadą, kad yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Byloje neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas, dydis ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Nei vienoje ekspertų išvadoje nėra konstatuota, kad būtent svetimkūnis galėjo sukelti ieškovui sveikatos sutrikimus. Byloje nenustatyta, kad svetimkūnis neginčijamai paliktas operacijos, atliktos 1995 metais VšĮ Kauno klinikose, metu.

192. Teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį, nepagrįstai nesirėmė suformuota teismų praktika, aiškinančia netiesioginio priežastinio ryšį aktualumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-170/2010).

203. Teismas, skundžiama sprendimo dalimi atmesdamas ekspertizės išvadas (6-8, 20-21 punktai), pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas, kadangi nesutikimo su išvadomis nemotyvavo bei nukrypo nuo teismų praktikos.

214. Teismas nepagrįstai taikė CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, konstatuodamas neturtinės žalos atlyginimo galimybę, kai 1995 metais atliktos operacijos metu galiojusi Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 redakcija nenumatė neturtinės žalos atlyginimo.

225. Teismas neįvertino reikšmingos faktinės aplinkybės ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti, kad apie galimai pažeistas teises ieškovo sužinojo dar 2004 metais (kreipėsi į Navicko konsultacinę polikliniką 2005 metais). Remiantis 2000 m. CK nuostatomis, ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį, todėl ieškinys atmestinas.

236. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas nukrypo nuo proporcingumo principo (CPK 93 str. 2 d.), nes patenkinęs tik dešimtadalį pradinio ieškinio, nepagrįstai ieškovui priteisė 1 000 Lt, o atsakovui bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

24Atsakovas VšĮ Kauno klinikos atsiliepime į ieškovo V. J. apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 134-137) prašo šį skundą atmesti ir patenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimą į skundą grindžia tokiais argumentais:

251. Kadangi įrodymai dėl patirtų išlaidų bylos nagrinėjimo metu egzistavo, tačiau pateikti nebuvo, darytina išvada, jog turėtų būti taikomas CPK 314 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinėje instancijoje. Jeigu teismas prijungtų naujus įrodymus, pažymi, kad pagal tokią svetimkūnio šalinimo operaciją, kokia buvo atlikta ieškovui, nėra numatytos jokios reabilitacijos procedūros, todėl patirtos išlaidos neturi būti priteisiamos.

262. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovas galėjo jausti svetimkūnį, todėl jo teiginiai apie neva 15 metų jaustą skausmą, patirtą diskomfortą ir nerimą dėl galimos žalos sveikatai ateityje neįrodo jo patirtos neturtinės žalos.

273. Neigiant delikto faktą, neigtinas ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, susijęs su civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Be to, 1995 metais nesant teisinio reglamentavimo dėl neturtinės žalos priteisimo bei galimybės tenkinti pagrindinį reikalavimą, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas.

28Ieškovas V. J. atsiliepime į atsakovo VšĮ Kauno klinikų apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 147-155) prašo šį skundą atmesti ir patenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimą į skundą grindžia tokiais argumentais:

291. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patirta žala laikė tik operaciją dėl svetimkūnio šalinimo ir su tuo susijusius išgyvenimus, todėl ankstesnė ieškovo trauma nėra teisiškai reikšminga skundžiant teismo sprendimą. Pats medicininės adatos palikimas patvirtina gydytojo veiksmų aplaidumą, nerūpestingumą ir neprofesionalumą.

302. Civiliniame procese aplinkybių nustatymas remiasi tikėtinumo taisykle. Kadangi buvo nustatyta, kad ieškovo kūne palikta sena sulūžusi medicininė siuvimo adata, o ieškovas anksčiau nėra turėjęs jokių galvos operacijų ar kitokių chirurginių intervencijų, teismas pagrįstai tikėtinai sprendė, jog minėtas svetimkūnis kūne atsirado po 1995 metais VšĮ Kauno klinikose atliktos operacijos.

313. Nėra jokio pagrindo kalbėti apie netiesioginį priežastinį ryšį, kadangi tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

324. Atsakovas, neigdamas medicininės ekspertizės išvadų įvertinimą teisme, nepagrįstai interpretuoja atskiras ekspertizės išvadas bei jų fragmentus sau palankia linkme.

335. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas nesilaikė režimo, yra išgalvoti ir melagingi, siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus.

346. Teismas pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostata ir neturtinei žalai atlyginti taikė 2000 m. CK nuostatas. Be to, 1995 metais, atliekant neteisėtus veiksmus, galiojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri numatė neturtinės žalos atlyginimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo teisės akto, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne anksčiau kaip 2009-2010 metais (2009-10-12 atliktas Ro tyrimas, 2010-09-03 galutinai paaiškėjo, kad kūne palikta adata). Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-09-03, todėl 3 metų ieškinio senatis, kreipiantis į teismą 2011-06-27, nepraleista.

357. CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų proporcingumo principo. Tai, kad teismas šios taisyklės nenurodė, nereiškia, kad neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Išsprendus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą byloje dėl neturtinės žalos priteisimo svarbu, kad iš esmės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas, ieškovas įrodė gydytojo neteisėtus veiksmus. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su ekspertizės paskyrimu jo paties iniciatyva. Ekspertizė nepaneigė atsakovo neteisėtų veiksmų.

36IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

37Ieškovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

38Apeliacijos dalyką sudaro kilęs ginčas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu sprendė dėl netinkamo medicininių paslaugų suteikimo ieškovui, ar tinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp gydytojo veiksmų ir atsiradusių padarinių ieškovo sveikatai, ar teisingai taikė turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatydamas konkrečias žalą kompensuojančias sumas, ar teisingai aiškino ir taikė ieškinio senaties institutą, taip pat ar taikė tinkamas materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, bei procesines teisės normas, atsisakydamas priimti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir nesuteikdamas galimybės ieškovui papildomai teikti įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Dėl tokių apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str.).

39Byloje nustatyta, kad ieškovui 1995-05-03 VšĮ Kauno klinikose atlikta galvos operacija po jo sužalojimo smurtiniais veiksmais. Ieškovui besiskundžiant skausmais galvos ir kaklo srityje, 2009-10-12 buvo atliktas Ro tyrimas, o 2010-09-03 KT tyrimas, kuriais nustatyta, kad kaklo srityje yra svetimkūnis (medicininės adatos fragmentas). VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2010-10-20 buvo atlikta operacija svetimkūniui pašalinti. Komisija 2011-05-24 sprendimu Nr. 56-45 nusprendė, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui VšĮ Kauno klinikose buvo pažeista teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą; iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojo atsakovą atlyginti 1 000 Lt dydžio neturtinę žalą.

40Dėl naujų įrodymų pateikimo

41Ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą procesinių teisės normų taikymo pažeidimo aspektu, nesuteikus jam galimybės pateikti įrodymus, įrodinėjant patirtos turtinės žalos dydį, ir prašo šiuos įrodymus – mokėjimo kvitus (t. 2, b. l. 116) priimti ir vertinti apeliacinės instancijos teismo.

42Pirmosios instancijos teismas savo atsisakymą leisti papildomai pateikti kvitų, kuriais įrodinėjama turtinė žala, originalus motyvavo nagrinėjamos bylos trukme (byla pradėta 2011-06-27) bei aplinkybe, kad ieškovą šios bylos procese atstovavo kvalifikuoti teisininkais – advokato padėjėjas ir advokatas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti tokią pirmosios instancijos teismo poziciją. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios iki 2013-10-14 (t. 2, b. l. 68-69) buvo atstovaujamas advokato padėjėjo E. P. (t. 1, b. l. 54), o nuo 2013-11-25 - advokato M. M. (t. 2, b. l. 77), kuriems neabejotinai turėjo būti žinoma įrodymų pateikimo teismui procesinė tvarka. Pažymėtina, kad teikdamas ieškinį ieškovas jame buvo nurodęs, kad visus kvitus, patvirtinančius turtinės žalos dydį, jis pateiks bylos nagrinėjimo metu (t. 1, b. l. 6), tačiau tokios savo įsipareigojimo byloje vykusių dviejų parengiamųjų ir teismo posėdžio metu neįvykdė. Nors ieškovas 2013-12-23 teismo posėdžio metu teigė, kad kartu su svetimkūniu (adata) buvo pateikęs ant balto lapo suklijuotus kvitus (t. 2, b. l. 91), tačiau byloje yra tik 2011-10-10 pateiktas svetimkūnis (t. 1, b. l. 61-62). Duomenų byloje apie minėtų kvitų pateikimą 2011 metais ar vėliau, iki teismas išnagrinėjo šią bylą iš esmės, nėra.

43CPK 1621 straipsnio 2 dalis numato galimybę daryti posėdžio pertrauką trūkstamiems įrodymams surinkti. Tačiau šioje byloje susiklosčiusioje konkrečioje situacijoje, kuomet ieškovas nurodė pats pateiksiąs turimus žalos faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus, kuomet jis buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, kuomet naujai į bylą įstojęs advokatas M. M. 2013-12-03 susipažino su byla (t. 2, b. l. 78-79) ir turėjo laiko pasitikslinti pas ieškovą ar jo buvusį atstovą įrodymų, kuriuos ieškovas buvo įsipareigojęs pateikti į bylą, buvimo vietą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė padaryti dar vieną pertrauką dvejus metus jau nagrinėjamoje byloje galimai turimiems įrodymams pateikti. Pirmosios instancijos teismas ieškovo veiksmus pagrįstai įvertino kaip prieštaraujančius proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams bei atsisakė daryti pertrauką naujų įrodymų pateikimui, juo labiau, jau buvo atsižvelgęs į ieškovo prašymą atidėti posėdį, šiam nutraukus atstovavimo sutartį su advokato padėjėju ir dėl darbo pobūdžio pačiam negalint atvykti į paskirtą teismo posėdį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, jog siekiant, kad procesas vyktų sąžiningai, šalys nevilkintų proceso ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis procese, visas faktines bylos aplinkybes būtina nurodyti dar prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Kartu turi būti nurodomi bei pateikiami įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į jį. Bylos proceso eigai optimizuoti nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjimo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 str. 2 d.).

44Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „A. S. reabilitacijos klinikos“ kvitus (t. 2, b. l. 116), grįsdamas jais turtinės žalos dydį, kuriuos prašo priimti. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų, užtikrinant galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Visų pirma, ieškovo su apeliaciniu skundu pateikti 2011 metų balandžio – liepos mėnesių kvitai už sumokėtas paslaugas UAB „A. S. reabilitacijos klinikai“ nesuteikia pagrindo išvadai, jog jais apmokėtos paslaugos buvo teiktos pačiam ieškovui ir yra susiję su atlygintinos turtinės žalos dydžiu (sąsajumo su nagrinėjamu ginču pagrindimas). Antra, ieškovas neįrodė fakto, kad pateiktų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, t.y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tai, kad jų nepateikimą galimai sąlygojo ieškovo atstovų neapdairumas ar neprofesionalumas, nepateisina galimo antrosios ginčo šalies (atsakovo) atsikirtimų dėl naujai pateiktų įrodymų apribojimo ir nesąžiningo elgesio antrosios proceso šalies atžvilgiu. Konstatuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

45Priešingas šių aplinkybių vertinimas prieštarautų proceso įstatyme įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo bei rungimosi principams (CPK 12, 17 str.). Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti naujus įrodymus – mokėjimo kvitus (t. 2, b. l. 116; CPK 314 str.).

46Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės

47Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 str., 6.284 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi galiojančio CK normomis bei atitinkamomis nuostatomis, nors operacija, kurios metu, kaip teigia ieškovas, jo kūne ir buvo paliktas svetimkūnis, atlikta tebegaliojant 1964 m. CK. Tokios situacijos įstatymų leidėjo yra sureguliuotos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme, kurio 47 straipsnio 2 dalyje 2000 m. CK taikymas siejamas ne tik su žalos padarymu atitinkamu metu, bet ir su žalos atsiradimu, įsigaliojus 2000 m. CK. Nagrinėjamu atveju žala atsirado (t. y. buvo nustatytas neigiamas poveikis ieškovo sveikatai) jau galiojant normoms, nustatančioms žalos atlyginimą sužalojus sveikatą (CK 6.283 str.), taip pat darbdavių atsakomybę už jo darbuotojų veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 str.), galiojant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui, taigi pirmosios instancijos teismas materialinės teisės taikymo klaidų nepadarė.

48Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2013). Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Gydytojų veiksmai vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, kadangi priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą.

49Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant gydymo įstaigos, teikiant medicinines paslaugas, civilinės atsakomybės klausimą

50Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, civilinę atsakomybę atsakovui nustatydamas pagal ekspertizės išvadose ir Komisijos sprendime konstatuotas faktines aplinkybes, kad pacientui medicininės paslaugos 1995-05-03 buvo suteiktos nevisiškai tinkamai.

51CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-396/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakoma ir dėl to, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis c. b Nr. 3K-3-439/2008). Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, todėl išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-316/2008 ir kt.). Be to, bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, ekspertų išvados vertinamos pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-01-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-54/2009).

52Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad medicininio instrumento (adatos) dalis buvo palikta ieškovo kaklo minkštuosiuose audiniuose VšĮ Kauno klinikose 1995-05-03 atliktos galvos operacijos metu, patvirtina byloje atlikta teismo medicinos ekspertizė, kurios akte Nr. EDG 7(98/246)/13(01) konstatuota, kad iš ieškovo kaklo srities pašalintas metalinis svetimkūnis (sulūžusi sena adata) galėjo ten patekti 1995-05-03 VšĮ Kauno klinikose atliekant galvos operaciją, kadangi duomenų apie atliktas kitas operacijas laikotarpiu nuo 1995 iki 2010 metų nėra (išvadų 5 p., 10 p. - t. 2, b. l. 46-59). Šias ekspertų išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys faktiniai duomenys, t.y. komisijos 2011-05-24 sprendimo išvados (t. 1, b. l. 21-23), VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojo – neurochirurgo atsakymai į Komisijos paklausimus (t. 1, b. l. 28-29), kuriose taip pat konstatuota, jog medicininis instrumentas į ieškovo kaklo minkštuosius audinius galėjo patekti VšĮ Kauno klinikų atliktos 1995-05-03 galvos operacijos metu. Atsakovas nepateikė priešingų įrodymų, paneigiančių tokius ieškovo argumentus, pagrįstus specialistų išvadomis. Todėl nekelia abejonių pirmosios instancijos teismo išvada, kad VšĮ Kauno klinikose atliktos operacijos metu palikus medicininį instrumentą ieškovo kūne buvo pažeista jo teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė tuo, kad suteikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, o padarytas pažeidimas yra faktiniame ir teisiniame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis.

53Dėl priežastinio ryšio nustatymo

54Nors atsakovas, kvestionuodamas teismo sprendimą, nesutinka su priežastinio ryšio tarp VšĮ Kauno klinikų neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusių skausmų kaklo bei galvos srityje nustatymu, akcentuodamas netiesioginio priežastinio ryšio aktualumą, su tokiais atsakovo skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat negali sutikti. Priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių yra būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, todėl jį įrodyti privalu. Yra ar ne priežastinis ryšys sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis.

55Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo darbuotojų (gydytojų) aplaidžių, neatidžių veiksmų operacijos metu (svetimkūnio kakle palikimas) ir kilusių padarinių – paskesnės, pagrįstai reikalingos ieškovui atlikti papildomos operacijos (chirurginės intervencijos), psichologinių išgyvenimų dėl nežinomybės apie galimas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas patyrė žalą ne dėl galimai prasidėjusių skausmų 2004-2005 metais kaklo, galvos srityje (kurių tiesioginis priežastinis ryšys su 1995 metų operacijos metu palikto svetimkūnio buvimu neįrodytas), bet dėl neigiamų išgyvenimų, emocinės būklės, žinant apie svetimkūnio buvimą kakle ir patirtos papildomos chirurginės intervencijos, šalinant šį svetimkūnį. Vien pats faktas, kad ieškovui buvo būtina papildoma chirurginė operacija atsakovo darbuotojų aplaidžioms klaidoms ištaisyti, sąlygoja atsakovo atsakomybę. Jeigu atsakovas savo pareigas būtų atlikęs tinkamai, tai nebūtų reikėję ir pakartotinės operacijos bei ieškovo patirtų išgyvenimų, emocinių sukrėtimų. Todėl neabejotina, kad ieškovui atsirado žala dėl pakartotinės chirurginės intervencijos ir su tuo susijusiais išgyvenimais ir šie padariniai (tiek fiziniai, tiek emociniai išgyvenimai) yra tiesiogiai susiję su atsakovo darbuotojų (gydytojų) neteisėtais veiksmais.

56Remiantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo darbuotojų (medikų) neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų išgyvenimų neįrodytas, priešingai, tiesioginis priežastinis ryšys egzistuoja (CK 6.247 str.). Tuo tarpu atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika dėl netiesioginio priežastinio ryšio deliktinės atsakomybės atveju šioje byloje neaktuali.

57Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio

58Apeliantai skunduose ginčija teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Skundai dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžiami dvejopo pobūdžio argumentais – pirma, kad teismas nepakankamai atsižvelgė (atsakovo skundo argumentai) arba nepagrįstai atsižvelgė (ieškovo skundo argumentai) į tai, jog paties ieškovo neatsargumas (jo aktyvus sportavimas ir režimo nesilaikymas) lėmė žalos atsiradimą; antra, kad teismas neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, priteisiant neturtinę žalą, bei neįvertino vertybės, kuriai padaryta žala, svarbos (ieškovo skundo argumentai).

59Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinimui, kad šiuo atveju paties ieškovo neatsargumas ir nerūpestingumas, t.y. aktyvus sportas, lėmė patirtą žalą. Viena vertus, net ir pripažinus, kad ieškovo aktyvus sportas galėjo sąlygoti jo nurodytus skausmus galvos bei kaklo srityse, prastą sveikatos būklę, tačiau tai nepaneigia svetimkūnio buvimo jo kūne fakto bei patirtos papildomos chirurginės intervencijos jo pašalinimui. Todėl byloje konstatavus ieškovo patirtą neturtinę žalą, susijusią su jo emociniais ir fiziniais išgyvenimais operacijos ir pooperaciniu laikotarpiu, aktyvaus sportavimo faktas neturi jokio priežastinio ryšio su ieškovui kilusia žala. Kita vertus, iš bylos dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas aktyviai sportuoti pradėjo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po 1995 metais jam atliktos galvos operacijos, o duomenų apie nustatytą specialų režimą (sportavimo draudimą), praėjus 10 metų po operacijos, byloje nepateikta (CPK 179 str.). Vadinasi, ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo mažinimui, nors pirmosios instancijos teismas į tokią aplinkybę iš dalies atsižvelgė, arba visiškam ieškinio atmetimui atsakovo įrodinėjamas apeliaciniame skunde toks faktas, kaip itin didelis ieškovo neatsargumas, užsiimant aktyvia sporto veikla (CK 6.282 str. 1 d.) esminės įtakos neturi ir teisiškai neaktualus, nustatinėjant neturtinės žalos dydį.

60Kaip jau buvo nurodyta, apeliaciniame ieškovo skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nagrinėjamoje byloje atitinkančius kasacinio teismo praktikos pavyzdžius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-06-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2007) dėl priteisiamų neturtinės žalos dydžių. Patikrinusi apskųstą sprendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija tokių skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais.

61Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (o ne į priteistinos kitose bylose žalos dydį), ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-560/2010). Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo suvienodinti teismų praktikoje iš esmės ir neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, ir individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

62Pabrėžtina, kad nutartis, kuria remiasi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2007), priimta byloje, kurios aplinkybės, susijusios su žalos padarymo pobūdžiu, nukentėjusio asmens sveikatos būkle, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Ieškovo nurodytoje byloje pacientė sirgo sunkia, progresuojančia onkologine liga, o rasto svetimkūnio – chirurginės adatos galimas pašalinimas iš moters organizmo buvo komplikuotas, dėl ko pacientė, būdama nualinta chemoterapijos kursų nerizikavo šalinant svetimkūnį ir tęsė gyvenimą su likusiu svetimkūniu. Vadinasi, ieškovo apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, priteisdamas pernelyg mažą neturtinės žalos atlyginimą.

63CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-26/2009, 2010-02-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-59/2010).

64Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam 101 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo išgyvenimus kompensuotų mažesnė, 10 000 Lt suma. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, atsižvelgė ir į pažeistos vertybės (sveikata) svarbą, ir į patirtus emocinius išgyvenimus, ir į aktyvios veiklos suvaržymus, sužinojus apie svetimkūnį, ir į pakartotinę chirurginę intervenciją. Nepritartina vieninteliam pirmosios instancijos teismo įvardintam kriterijui, kad aktyvus ieškovo sportavimas šiuo atveju reiškia režimo nesilaikymą, galimai lėmusį atitinkamų skausmų sukėlimą, diskomfortą. Tokia aplinkybė pati savaime nesudaro prielaidų mažinti (ar, kaip pirmiau minėta, apskritai nepriteisti) neturtinės žalos, kadangi jokio specialaus rėžimo laikymosi ieškovui nebuvo skirta, be to, žala sietina su pakartotinės chirurginės intervencijos būtinybe bei su tuo susijusiais išgyvenimais bei veiklos apribojimais, o ne su galimai atsiradusiais galvos bei kaklo sričių skausmais. Kita vertus, įvertinus faktines aplinkybes, kad ieškovo kūne rastas tik medicininio instrumento fragmentas, kuris sėkmingai pašalintas, kad ekspertizės išvadose nekonstatuota galinčių atsirasti dėl to pasekmių (išvadų 21 p.), kad specialistai nepatvirtino fakto, jog ieškovo sprando ir galvos dalies aptirpimas yra sąlygotas būtent antrosios operacijos (išvadų 21 p.), kad ieškovas iki sužinojimo apie esamą svetimkūnį galėjo nekliudomai sportuoti, jo aktyvi veikla nebuvo ribojama, kad 1995 m. ieškovui operacija buvo atliekama dėl patirtos galvos traumos ir ji iš esmės buvo sėkminga (ieškovas pasveiko), 10 000 Lt priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą teisėjų kolegija pripažįsta protinga, teisinga ir adekvačia satisfakcija ieškovo patirtiems emociniams bei fiziniams išgyvenimams.

65Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, abiejų skundų argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, priteisiant pernelyg mažą/didelį neturtinės žalos atlyginimą.

66Dėl ieškinio senaties

67Atsakovas ginasi nuo ieškovo ieškinio reikalavimų taip pat ir praleista ieškinio senatimi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo ir ieškovo pozicijoms, kad 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

68Ieškinio senatimi yra ribojama asmens teisę į teisminę gynybą. Tam yra aktualus ieškinio termino pradžios nustatymas, kuris išsprendžiamas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą) (CK 1.127 str. 1 d.), išskyrus įstatymo leidėjo nustatytas kai kurias išimtis. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ieškinio senaties termino eigos nustatymu, nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo dar 2004 metais, kai kreipėsi į Navicko konsultacinę polikliniką. Su tokiais atsakovo skundo teiginiais kolegija nesutinka, kadangi minėto kreipimosi į specialistą metu duomenų apie esamą svetimkūnį ieškovo kakle dar nebuvo, juolab, kad ir tirtas buvo ieškovo skrandis, o ne kaklo sritis (t. 1, b. l. 174). Ieškovas neturėjo jokių galimybių suvokti apie tokio pobūdžio jo teisių pažeidimą, kaip paliktas medicininis instrumentas kaklo srityje, iki turintys specialių žinių specialistai (medikai) šių aplinkybių nenustatė. Remiantis bylos duomenimis, svetimkūnis ieškovo kakle aptiktas tik 2009-10-12 atlikus Ro tyrimą (t. 2, b. l. 94), faktą patvirtinus 2010-09-03 kompiuteriniu tyrimu (t. 2, b. l. 58). Ieškinį ieškovui pareiškus 2011-06-27, nėra pagrindo išvadai susiformuoti, kad ieškovo reikalavimai dėl padarytos žalos atlyginimo teisme pareikšti praleidus įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.).

69Dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo

70Ieškovas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo reikalavimą dėl kompensuojamų palūkanų, skaičiuojamų iki ieškinio pareiškimo, priteisimo, kurį jis pateikė bylos nagrinėjimo iš esmės metu (t. 2, b. l. 90, 121), kadangi tai išvestinis reikalavimas ir gali būti pareiškiamas bet kurioje proceso stadijoje, net ir baigiamųjų kalbų metu.

71Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad toks prašymas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo nėra ieškinio dalyko pakeitimas, o tik išvestinis reikalavimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tiek kompensuojamos, tiek procesinės palūkanos savo prigimtimi atlieka tą pačią minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją – tik vienos iki bylos iškėlimo, kitos po bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012). Delikto atveju, kai prievolė yra piniginė, mokamos kompensuojamos palūkanos, atlyginančios nukentėjusio turtinius praradimus dėl laiku negaunamos žalos atlyginimo. Dėl pareikšto bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo prašymo priteisti kompensacines palūkanas nebuvo pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą, reikalauti pateikti prašymą raštu ar sumokėti žyminį mokestį (tokios kategorijos bylose ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio), pakako tęsti bylos nagrinėjimą ir dėl prašymo priteisti minėtas palūkanas pagrįstumo pasisakyti sprendimu. Šaliai pareiškus prašymą jas (palūkanas) priteisti, tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu netinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, ir nepagrįstai protokoline nutartimi (t. 2, b. l. 90) tokį ieškovo prašymą atmetė. Todėl šioje ginčo dalyje sprendimas pakeistinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

72Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ieškovo reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.210 str., 6.261 str., CPK 312 str.) už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, konstatuoja, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti jam palūkanas už penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos. Pagal bendrąją taisyklę įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija teisinga ir protinga palūkanų skaičiavimo pradžios eiga pripažįsta atsakovo 2011-01-10 atsisakymą atlyginti ieškovui žalą (t. 1, b. l. 18), išnagrinėjus atitinkamą ieškovo prašymą, pripažindama šią faktinę aplinkybę prievolės neįvykdymo momentu. Įstatyme nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 str. 1 d.). Remiantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovo priteistina 234,28 Lt (10 120 Lt×5 proc.÷ 365 d.×169 d.) palūkanų už laikotarpį nuo 2011-01-10 iki ieškinio priėmimo teisme dienos (2011-06-28), viešajam juridiniam asmeniui taikant 5 procentų metines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-400/2005; CK 6.210 str.).

73Kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai neaktualūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Vien skunduose išreikšto nesutikimo su teismo atliktu byloje esančių įrodymų teisiniu įvertinimu ar nesutikimo su teismo sprendimo motyvais šiuo atveju nepakanka. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema.

74Dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo pirmosios instancijos teisme

75Atsakovo skunde teigiama ir tai, kad civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo taisyklę, nes priteisdamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją.

76Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualioje praktikoje yra išaiškinta, kad civilinio proceso teisės normų nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis c. b. Nr. 3K-7-375/2011, 2013-03-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-151/2013). Kita vertus, nuo 2011-10-01 įsigaliojo CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, leidžianti teismui nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo taisyklės, įvertinant priežastis, dėl kurių šios išlaidos atsirado, ir atsižvelgiant į šalies procesinio elgesio tinkamumą.

77Nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuotina remiantis tuo, kad iš prašomos priteisti 820 Lt turtinės žalos, priteista 120 Lt , o prašytos 101 000 Lt neturtinės žalos, teismo priteista 10 000 Lt. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisus 10 120 Lt žalos atlyginimo, buvo patenkinta 10 procentų ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 90 procentų ieškinio reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė kitokią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką, t. y. kodėl atsakovui jų apskritai nepriteisia, o ieškovui priteisia ne dešimtadalį, bet trečdalį turėtų išlaidų – ieškovas įrodė gydytojų neteisėtus veiksmus, dėl kurių patyrė žalą. Toks konstatavimas reiškia, kad ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, o byloje jokių faktinių duomenų apie tai, kad ieškovo išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti būtų padidėjusios dėl paties ieškovo kurių nors veiksmų ar su juo susijusių aplinkybių, nesama. Teismo įvardintas atsakovui bylinėjimosi (ekspertizės) išlaidų nepriteisimo pagrindas – tokia ekspertizė buvo skiriama atsakovui neigiant kaltę ir nepripažįstant žalos padarymo ieškovui – reiškia, kad šių išlaidų atsiradimą teismas susiejo išimtinai su atsakovo pasirinkta gynybine procesine pozicija, kuri, kaip parodė šios bylos išnagrinėjimo rezultatas, buvo nepagrįsta. Tokiu atveju net ir dalies šių atsakovo išlaidų, kurių atsiradimo priežastimi yra nepagrįsti atsikirtimai į ieškinį, perkėlimas ieškovui nebūtų protingas, teisingas ir sąžiningas (CPK 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismas patenkina ieškovo išvestinį reikalavimą dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo, tačiau pagrindinius reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo palikus nepakeistus, papildomai priteistinų palūkanų neženkli suma neįtakoja bylinėjimosi išlaidų, buvusių pirmosios instancijos teisme, kitokio paskirstymo.

78Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

79Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (t. 1, b. l. 131) nekompensuotinos, o ieškovas nepateikė bylinėjimosi išlaidų buvimo fakto ir jų dydžio įrodymų savo prašymui priteisti jam bylinėjimosi išlaidas pagrįsti.

80Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

81Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

82Priteisti V. J., asmens kodas ( - ), iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų, įmonės kodas 135163499, 234 (du šimtus trisdešimt keturis) litus 28 centus palūkanų už laikotarpį nuo 2011-01-10 iki ieškinio priėmimo teisme dienos.

83Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. J. 2011-06-27 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 5. Nurodė, jog po 1995-05-03 VšĮ Kauno klinikų III Neurochirurgijos skyriuje... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2014-01-14 sprendimu (t. 2, b. l. 100-106)... 8. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės... 9. Teismas nesutiko su atsakovo atsikritimų į ieškinį argumentais, kad... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Ieškovas V. J. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 108-115) prašo pakeisti... 12. 1. Teismas, priteisdamas tik 120 Lt turtinei žalai atlyginti, pažeidė... 13. 2. Teismas netinkamai įvertino ieškovo aktyvaus sportavimo faktinę... 14. 3. Teismas nepagrįstai konstatavo nesant byloje duomenų, jog adata ieškovo... 15. 4. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į teismų... 16. 5. Prašymas dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų (nuo žalos... 17. Atsakovas VšĮ Kauno klinikos apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 122-130)... 18. 1. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarydamas išvadą, kad yra... 19. 2. Teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį, nepagrįstai nesirėmė... 20. 3. Teismas, skundžiama sprendimo dalimi atmesdamas ekspertizės išvadas (6-8,... 21. 4. Teismas nepagrįstai taikė CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo... 22. 5. Teismas neįvertino reikšmingos faktinės aplinkybės ieškinio senaties... 23. 6. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas nukrypo nuo proporcingumo... 24. Atsakovas VšĮ Kauno klinikos atsiliepime į ieškovo V. J. apeliacinį... 25. 1. Kadangi įrodymai dėl patirtų išlaidų bylos nagrinėjimo metu egzistavo,... 26. 2. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovas galėjo jausti svetimkūnį, todėl jo... 27. 3. Neigiant delikto faktą, neigtinas ir išvestinis reikalavimas dėl... 28. Ieškovas V. J. atsiliepime į atsakovo VšĮ Kauno klinikų apeliacinį... 29. 1. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patirta žala laikė tik operaciją... 30. 2. Civiliniame procese aplinkybių nustatymas remiasi tikėtinumo taisykle.... 31. 3. Nėra jokio pagrindo kalbėti apie netiesioginį priežastinį ryšį,... 32. 4. Atsakovas, neigdamas medicininės ekspertizės išvadų įvertinimą teisme,... 33. 5. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas nesilaikė režimo, yra išgalvoti ir... 34. 6. Teismas pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo... 35. 7. CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 37. Ieškovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovo apeliacinis... 38. Apeliacijos dalyką sudaro kilęs ginčas, ar pirmosios instancijos teismas... 39. Byloje nustatyta, kad ieškovui 1995-05-03 VšĮ Kauno klinikose atlikta galvos... 40. Dėl naujų įrodymų pateikimo... 41. Ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą procesinių... 42. Pirmosios instancijos teismas savo atsisakymą leisti papildomai pateikti... 43. CPK 1621 straipsnio 2 dalis numato galimybę daryti posėdžio pertrauką... 44. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „A.... 45. Priešingas šių aplinkybių vertinimas prieštarautų proceso įstatyme... 46. Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės... 47. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 48. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine... 49. Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant gydymo įstaigos, teikiant medicinines... 50. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo... 51. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo... 52. Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad medicininio instrumento (adatos) dalis... 53. Dėl priežastinio ryšio nustatymo... 54. Nors atsakovas, kvestionuodamas teismo sprendimą, nesutinka su priežastinio... 55. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo tiesioginį... 56. Remiantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad priežastinis... 57. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 58. Apeliantai skunduose ginčija teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo... 59. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinimui, kad šiuo atveju... 60. Kaip jau buvo nurodyta, apeliaciniame ieškovo skunde teigiama, kad pirmosios... 61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės... 62. Pabrėžtina, kad nutartis, kuria remiasi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo... 63. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 64. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam 101... 65. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, abiejų skundų argumentai neteikia... 66. Dėl ieškinio senaties... 67. Atsakovas ginasi nuo ieškovo ieškinio reikalavimų taip pat ir praleista... 68. Ieškinio senatimi yra ribojama asmens teisę į teisminę gynybą. Tam yra... 69. Dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo... 70. Ieškovas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 71. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad toks prašymas dėl... 72. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ieškovo reikalavimą... 73. Kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai neaktualūs teisingam bylos... 74. Dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo pirmosios instancijos... 75. Atsakovo skunde teigiama ir tai, kad civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios... 76. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualioje praktikoje yra išaiškinta, kad... 77. Nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija... 78. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 79. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo turėtos apeliacinės instancijos... 80. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 81. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimą iš dalies... 82. Priteisti V. J., asmens kodas ( - ), iš Lietuvos sveikatos mokslų... 83. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....