Byla 2-7264-730/2012
Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. J

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui E. K., atsakovo atstovei advokato padėjėjai V. V., trečiajam asmeniui V. J., uždarame teismo posėdyje, civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. J.,

Nustatė

2civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovo reikalavimus: pripažinti atsakovo vienašališką 2007-10-12 kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-28351 su vėlesniais pakeitimais, nutraukimą neteisėtu; pripažinti 2009-09-04 susitarimo Nr. 2300-2007-28351/1 dėl kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-28351 pakeitimo 1.4 ir 4 punktus negaliojančiais; priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, kad atsakovas pasinaudodamas ekonominiu spaudimu, žinodamas, kad ieškovas yra nuo jo finansiškai priklausomas, turi ekonominių sunkumų, privertė sudaryti ekonomiškai nenaudingą sandorį - 2009-09-04 susitarimą Nr. 2300-2007-28351/1, kuriuo buvo padidinta banko marža nuo 0,99 iki 3,83 procentų ir suteikta teisė Bankui savo iniciatyva keisti banko maržą. Tokios sąlygos ieškovo atžvilgiu yra nesąžiningos. Susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimų ieškovas sudarė pagal atsakovo parengtas sąlygas, kurioms ieškovas daryti įtakos negalėjo. Atsakovui vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį Nr. 2300-2007-28351, buvo pažeisti ieškovo, kaip vartotojo teisėti ineresai. Atsakovas nesilaikė sutartyje ir įstatyme numatytų vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų: įsiskolinimas, kurį sudaro pradelstas mokėti kreditas, palūkanos bei delspinigiai vienašališko kredito sutarties nutraukimo momentu nesiekė 10 procentų bendros kredito sumos, todėl kredito sutartyje numatyta, sąlyga, numatanti bankui teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjo įsiskolinimas yra didesnis ar lygus 10 procentų bendros kredito sumos, buvusios sutarties pasirašymo metu, negali būti taikoma. Įstatyme numatytų esminių sutarties pažeidimo pagrindų nėra, pagal sutarties esmę, griežtas atsiskaitymo terminų laikymąsis neturi esminės reikšmės sutarties galiojimui, ieškovo prievolės pažeidimas yra dėl objektyvių visiems žinomų priežasčių - ekonominės krizės, dėl kurios itin pablogėjo ieškovo finansinė padėtis. Laikinas prievolės neįvykdymas nedavė atsakovui pakankamo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus neįvykdyta ateityje, kadangi ieškovas savo, kaip sutarties šalies pareigą vykdė sąžiningai, pagal savo finansines galimybes mokėjo įmokas, didesnis įsiskolinimas susidarė dėl atsakovo kaltės, kadangi jis atsisakė bendradarbiauti, susitarime dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo nesąžiningai nustatė tokias sutarties sąlygas, kurios itin apsunkino sutarties vykdymą. Ieškovo įsiskolinimų suma nėra žymaus dydžio, palyginus su visu kreditoriniu įsipareigojimu. Tarp šalių sudaryta kreditavimo sutartis turi būti priskiriama prie vartojimo sutarčių, todėl banko vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas, kadangi pažeidžia vartojimo sutarties sąlygas, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos CK 6.188 straipsnyje (b.l. 3-9).

4Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nesutikimo su ieškiniu motyvais nurodė aplinkybes, kad ieškovas netinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, įsiskolinimas buvo susidaręs už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, t.y. už vienerius metus, todėl atsakovas, prieš tai išsiuntęs įspėjimus, visiškai pagrįstai, vadovaudamasis kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43, 46.1 p., vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Kreditavimo sutartis Nr. 2300-2007-2835 negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nes ji neatitinka tokiai sutačiai keliamų esminių požymių, o ieškovas negali būti vertinamas kaip vartotojas, kadangi ieškovo iš banko gautas kreditas buvo skirtas ne ieškovo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o pelnui gauti - pastatyti gyvenamąjį namą, jį parduoti ir iš to užsidirbti. Kadangi prievolių pagal kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais įvykdymas užtikrintas hipoteka, o ieškovui suteikta bendra kredito suma yra didesnė kaip 75000 EUR, tai kreditavimo sutarčiai Vartojimo kredito nuostatos taip pat nėra taikomos. Sąlyga, kai kredito sutartis gali būti nutraukiama tik tuo atveju, kai kredito gavėjo įsiskolinimas yra didesnis ar lygus 10 procentų bendros kredito sumos, buvusios sutarties pasirašymo metu, taikoma tik tada, kai kredito gavėjui suteikiamas kreditas yra vartojimo kreditas. Paskolos eilinių įmokų nemokėjimas (jų netinkamas mokėjimas) yra esminis paskolos sutarties pažeidimas, nes atsakovas iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.). Kredito sutarties pažeidimas buvo esminis ir atsakovas turėjo ne vien sutartinį, bet ir įstatyminį pagrindą su ieškovu sudarytai kreditavimo sutarčiai nutraukti. Susitarimas Nr. 2300-2007-28351/1 pasirašytas ieškovo interesais ir jam prašant, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas kažkokiu būdu naudojo ekonominį spaudimą ir reikalavo ieškovą sudaryti su Banku susitarimą dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovas, įvertinęs visas susitarimo sąlygas, turėjo teisę sudaryti arba atsisakyti sudaryti susitarimą dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo. Pagal Susitarimą Nr. 2300-2007-28351/1 iš dalies pakeitus kreditavimo sutarties sąlygas, palūkanos ieškovui nepadidėjo. Atsakovo nuomone, ieškinys negali būti tenkinamas jau vien dėl tos priežasties, kad yra įsiteisėjusi ir iš dalies įvykdyta 2011-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis Nr. 444-2N/2010, kuria, iš ieškovo atsakovo naudai nutarta išieškoti 236790,38 EUR skolą pagal kreditavimo sutartį ir parduoti varžytynėse prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeistus nekilnojamojo turto objektus, vienas iš kurių yra parduotas paties ieškovo pasiūlytam pirkėjui. Priešingu atveju būtų paneigtas tarp ieškovo ir Banko priimto įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) privalomumas ir vykdytinumas (b.l. 43-49).

5Tretysis asmuo teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su pareikštu ieškiniu, prašo jį tenkinti visiškai. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas nesilaikė sutartyje ir įstatyme numatytų vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų ir pažeidė ieškovo teisėtus interesus. Atsakovas kredito sutarį nutraukė neatsižvelgiant į tai, kad ieškovo skola buvo nedidelė, jis visuomet bendradarbiavo ir sąžiningai vykdė bankui prievolę pagal sutartį, tam tikras įsiskolinimas susidarė dėl ekonominės krizės pasekmių nežymiai pablogėjus ieškovo finansinei padėčiai. Sutarties nutraukimas prieštarauja ieškovo, kaip vartotojo teisėms. Ieškovas, imdamas kreditą, gyvenamąjį namą ketino statyti sau ir tik vėliau, esant tokiai galimybei, buvo nutarta statyti du namus. Atsakovas neturėdamas teisėto pagrindo nutraukė vienašališkai sutartį, ko pasekoje ieškovas turėjo parduoti dalį turto, kad būtų sumokėti įsipareigojimai bankui. Atsakovui buvo siūloma atnaujinti sutarį, bet atsakovas kategoriškai atsisakė. Atsakovas yra nesąžiningas, būdamas stipresniąja sandorio šalimi veikia prieš vartotojo interesus. Atsakovas sutarties neatnaujino ir iš dalies įvykdžius prievolę (b.l. 126).

6Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas ieškovo atstovas ieškinį palaikė, atsakovo atstovas ieškinio nepripažino, tretysis asmuo su ieškiniu sutiko.

7Ieškinys atmestinas.

8Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Tarp ieškovo ir atsakovo 2007-07-12 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2300-2007-28351, kurios pagrindu ieškovui suteiktas 246177,02 EUR kreditas, gyvenamajam namui esančiam ( - ), statyti. Kredito grąžinimo terminas nustatytas 2047-10-31 (b.l. 12-13). Pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktą, už suteiktą kreditą iki 2012-11-30 kredito gavėjas įsipareigojo mokėti 5,83 proc. dydžio palūkanas, po šio termino suėjimo - kintamo dydžio palūkanas. Nustatyta 0,99 procentų metų palūkanų dydžio Banko marža. Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas užtikrintas 2 pavėsinių, unikalus Nr. 2196-1021-8020 ir Nr. 2196-1021-8208, esančių adresu Palangos g. 9, Klaipėdoje, hipoteka ir žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1207-8812, esančio Palangos g. 9, Klaipėdoje, bei statomo gyvenamojo namo, esančio adresu Palangos g. 9, Klaipėdoje, įkeitimu (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 10.1 p. - 10.4 p.). Kreditavimo sutarties Nr. 2300-2007-28351 sąlygos pakeistos 2009-09-04 Susitarimu Nr. 2300-2007-28351/1, pagal kurį ieškovui papildomai suteikta 4045,08 EUR kredito dalis pagal kreditavimo sutartį pradelstų palūkanų ir delspinigių dengimui bei susitarimo dokumentų paruošimo mokesčiui sumokėti (susitarimo 3.2 p., 7.2 p.), pakeistas galutinis kredito grąžinimo terminas ir tarpiniai kredito grąžinimo terminai, 221559,31 EUR kredito daliai nustatytas grąžinimo terminas iki 2032-09-30, 4045,08 EUR kredito daliai iki 2012-08-26 (1.2 p.), iki 2010-06-26 atidėtas visų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo susitarimo pasirašymo iki 2010-05-31, mokėjimas (1.3 p.). Už laikotarpį nuo susitarimo pasirašymo iki 2010-05-31 už sudarant kreditavimo sutartį kredito gavėjui suteiktą ir negrąžintą kredito dalį (221559,31 EUR) nustatytas 3,33 proc. dydžio palūkanų skaičiavimas, po šio termino suėjimo- kintamo dydžio palūkanų skaičiavimas, t.y. palūkanų norma keičiama prie palūkanų bazės pridedant nustatytą Banko maržą (susitarimo l .4 p.). Už pasirašant susitarimą papildomai kredito gavėjui suteiktą kredito dalį (4045,08 EUR) iki 2009-11-30 nustatytas 4,91 proc. dydžio palūkanų skaičiavimas. Banko maržos dydis nuo 2010 birželio mėn. paskutinės dienos iki 2012 m. gegužės 31 d. nustatytas 3,83 proc. Suėjus šiam terminui banko marža gali būti keičiama ir toliau keičiama periodiškai kas dvejus metus atitinkamų Banko maržos keitimo metų birželio mėn. l dieną. Prievolių pagal kreditavimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymas užtikrintas dviejų butų, unikalus Nr. 4400-1628-7768:6109 ir Nr. 4400-1628-7796:6110, esančių ( - ) , hipoteka (susitarimo 1.8 p.) (b.l. 21-22). .

92009-12-14 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytu Susitarimu Nr. 2300-2007-28351/2 (susitarimo 1.1 p.) susitarta užbaigti 2 pavėsinių, unikalus Nr. 2196-1021-8020 ir Nr. 2196-1021-8208, esančių adresu Palangos g. 9, Klaipėdoje, hipoteką (b.l. 26).

10Ieškovui nuo 2009 m. rugsėjo mėn. netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus (b.l. 57-63) pagal kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais, susidarė įsiskolinimas, todėl 2010-02-10 raštu Nr. 30.58.37/339 ieškovas atsakovo buvo įspėtas apie skolos valdymo perdavimą ir netinkamą įsipareigojimų vykdymą bei paragintas per rašte nustatytą terminą padengti 1081,12 EUR įsiskolinimą (b.l. 51). 2010-03-02 raštu Nr. 30.58.37/503 ieškovas įspėtas, kad jam per 10 dienų terminą nepadengus susidariusio 1439,81 EUR įsiskolinimo (negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių), Bankas vienašališkai nutrauks su kredito gavėju sudarytą kreditavimo sutartį (b.l. 52). 2010-09-10 raštu Nr. 30.58.17/6005 „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo" pakartotinai ieškovui pranešta, kad nustatytu terminu nepadengus 9806,32 EUR įsiskolinimo, kreditavimo sutartis vienašališkai bus nutraukta (b.l. 53). Kadangi įsipareigojimai įvykdyti nebuvo, atsakovas 2012-09-27 vienašališkai nutraukė sutartį. Nutraukus kreditavimo sutartį, atsakovas 2010 m. rugsėjo 28 d. pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo su prašymu išieškoti iš skolininko V. V. 233 753, 43 EUR skolą bei 133 Lt žyminį mokestį iš Bankui įkeisto Hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas 03/1/2009/0006336, nekilnojamojo turto objektų (b.l. 55-56). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 spalio 8 d. nutartimi Nr. 444-1N/2010 tenkino kreditoriaus prašymą ir areštavo įkeistus daiktus: nebaigtą statyti butą, unikalus Nr. 4400-1628-7768:6109, esantį ( - ), nebaigtą statyti butą, unikalus Nr. 4400-1628-7796:6110, esantį ( - ) , įspėjo skolininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių (b.l. 34-35). 2011-01-03 atsakovas Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo įteikė 2010 m. gruodžio 28 d. pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio 236790,38 EUR skolos ir 133,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo, kurį Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi Nr. 444-2N/2010 tenkino ir nutarė už skolą parduoti iš varžytinių įkeistus butus, nuosavybės teise priklausančius V. V. (b.l.32, 64-66).

11Byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl kredito sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties.

12Formuojama teismų praktika, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (LAT 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (LAT 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008 ir kt.).

13Šalių sudarytos Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 12 punktu (b.l. 12) numatyta, jog pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas, tačiau ši nuostata reiškia tik tai, kad šiai sutarčiai netaikomas vartojimo kredito įstatymas, tai atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus.

14Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, tai yra, vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis šia vartojimo sutarties samprata, teismų praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (LAT 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; kt.).

15Ieškovas, teismo nuomone, nepagrįstai save priskiria prie silpnesniosios teisinių santykių šalies, kaip vartotojo, nes šiuo atveju tarp šalių sudaryta Kreditavimo sutartis neatitinka vartojimo sutarties visų trijų būtinų požymių, tai yra, požymio, jog fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės – komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vertinant sekančias aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, jog už pagal kredito sutartį gautą kreditą statomas gyvenamasis namas nebuvo skirtas ieškovo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.

16Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 7 punkte nustatyta, kad ieškovui suteikiamo kredito paskirtis – gyvenamajam namui adresu ( - ) statyti (b.l. 12). Sprendžiant ar šis gyvenamasis namas buvo įsigyjamas ieškovo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, teismo nuomone, reikalinga įvertinti jo pobūdį bei ieškovo turėtą tikslą kaip jį panaudoti. Iš ieškovo, jo atstovo paaiškinimų matyti, kad buvo statomas dviejų butų gyvenamasis namas, iš kurių viename ieškovas ketino apsigyventi, o kitą parduoti, tačiau atėjus ekonominei krizei, ieškovas nusprendė parduoti abu butus, kad neliktų skoloje bankui (b.l. 117 - 119). 2009-02-02 buvo sudaryta abiejų butų preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas su pirkėju susitarė parduoti abu butus už 1 600 000,00 Lt sumą (b.l. 68-79), tai yra, už beveik dvigubai didesnę kainą, nei kredito suma (kredito suma 246 177,02 EUR), pagal šią sutartį ieškovas gavo 110 000,00 EUR avanso, kuriuo nepadengė kredito atsakovei, kas, teismo nuomone, paneigia ieškovo paaiškinimus, jog jis siekė parduoti abu butus tik tam, kad grąžinti kreditą atsakovui ir nelikti skoloje atsakovui, ir patvirtina, jog gyvenamąjį namą, ar jo dalį, kuriam buvo suteiktas kreditas ginčijama Kreditavimo sutartimi, ieškovas nesiekė pasistatyti asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o siekė gauti pelno.

17Ieškovas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių jo paaiškinimus, jog jis vieną iš statomo namo butų ketino panaudoti savo asmeniniams poreikiams - gyventi, pavyzdžiui, jog jis tuo metu neturėjo kito gyvenamojo būsto, buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir pan. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (LAT 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009). Ieškovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl yra pagrindas abejoti, jo gebėjimu būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl jo paaiškinimai vertinami kaip abejotini (CPK 185, 186 straipsniai).

18Kadangi, teismo nuomone, byloje nėra pagrindo laikyti įrodytomis aplinkybes, jog ieškovas už pagal Kreditavimo sutartį gautas pinigines lėšas, vertinant statomo gyvenamojo namo pobūdį, jo panaudojimo tikslą, šį gyvenamąjį namą, ar jo dalį, siekė pasistatyti asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šalių sudaryta Kreditavimo sutartis buvo vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnio 1 dalis), todėl teismas neturi pareigos Kreditavimo sutarties sąlygas įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.

19Dėl vienašalio Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo.

20CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau būna atvejų, kai sutartys yra nutraukiamos arba pakeičiamos. Dispozityviškumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva, nesikreipiant į teismą, vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje nurodytos aplinkybės.

21Sudarytos sutarties nutraukimo galimybę nustato įstatymas – CK 6.217 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas; 2 dalyje išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sutarties pažeidimas yra esminis; to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

22Šalys Kreditavimo sutartyje buvo susitarusios dėl galimybės nutraukti sutartį vienašališkai, esant tam tikriems atvejams, šie atvejai numatyti Kreditavimo sutarties 43 - 47 punktuose (b.l. 24), ieškovas šių sutarties sąlygų neginčijo. Šalys Kreditavimo sutarties 48 punktu susitarė, kad sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminio sutarties pažeidimo atvejai, sutarties pažeidimas gali būti pripažintas esminiu ir tada, kai jis tokiu pripažintas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar jų nustatytu kriterijus (b.l. 24).

23Esant tokioms sutarties sąlygoms, sprendžiant turi būti aiškinamasi, ar sutartyje numatytas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra, ar sutarties pažeidimai yra esminiai.

24Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas.

25Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis) (LAT 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

26Esminį sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise, tai yra, šiuo atveju atsakovas. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis, šiuo atveju, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo įrodinėjo ieškovas.

27Sprendžiant, ar įvykdytas sutarties pažeidimas yra esminis, būtina nustatyti, kokia yra sudarytos sutarties esmė, kas yra jos dalykas ir kokios yra esminės sutarties sąlygos.

28Atsakovas kredito sutartį vienašališkai nutraukė dėl to, kad ieškovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas, nesilaikė mokėjimo terminų, juos sistemingai pažeidinėjo, dėl ko nedidele dalimi buvo dengiama pati paskola ir palūkanos. Nutraukiant Kreditavimo sutartį 2010-09-27, buvo susidariusi skola pagal paskolos sumą 221,559,31 EUR: 219 727,31 Lt negrąžinto kredito, palūkanos 8238,13 Lt, delspinigiai 2638,39 Lt, iš viso 230 603,83 Lt arba 66841,69 EUR (b.l. 57-62), pagal paskolos sumą 4045,08 EUR: 3074, 42 Lt pradelsto kredito, 69,43 Lt palūkanos, 5,75 Lt delspinigiai, iš viso 3149,60 Lt arba 912, 93 EUR, iš viso 67754, 62 EUR (b.l. 62). Šias priežastis atsakovas laikė esminiais sutarties pažeidimais, leidžiančiais vienašališkai nutraukti sutartį.

29Kreditavimo sutarties 46.1 punkte numatytas vienas iš sutarties nutraukimo pagrindų, t. y. kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų (b.l. 24). Kreditavimo sutarties 43 straipsnis numato sutarties nutraukimo tvarką, jog atsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį, sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos (b.l. 24).

30Nepagrįstais teismas laiko ieškovo argumentus, kad esant tokiems atsakovo nurodytiems sutarties pažeidimams, nėra pagrindo laikyti juos esminiais, kadangi griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis neturi esminės reikšmės sutarties galiojimui, ieškovo prievolės pažeidimas yra dėl objektyvių visiems žinomų priežasčių - ekonominės krizės, dėl kurios itin pablogėjo ieškovo finansinė padėtis. Laikinas prievolės neįvykdymas nedavė atsakovui pakankamo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus neįvykdyta ateityje, kadangi ieškovas savo, kaip sutarties šalies pareigą vykdė sąžiningai, pagal savo finansines galimybes mokėjo įmokas, didesnis įsiskolinimas susidarė dėl atsakovo kaltės, kadangi jis atsisakė bendradarbiauti, susitarime dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo nesąžiningai nustatė tokias sutarties sąlygas, kurios itin apsunkino sutarties vykdymą, ieškovo įsiskolinimų suma nėra žymaus dydžio, palyginus su visu kreditoriniu įsipareigojimu, remdamasis sekančiais argumentais.

31Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą Kreditavimo sutarties sampratą, kredito davėjo interesas yra ne tik susigrąžinti perduotus kitai šaliai – kredito gavėjui - pinigus, tokią pat sumą, kurią buvo perdavęs, bet ir gauti nustatytas palūkanas. Taigi kreditavimo sutartis iš esmės pažeidžiama, kai iškyla grėsmė negauti to, ko tikėtasi iš sutarties – susigrąžinti paskolintą sumą ir gauti palūkanas.

32Tarp šalių sudarytos Kreditavimo sutarties sąlygos nustatė ieškovo pareigą kas mėnesį pagal šalių suderintą grafiką mokėti nustatyto dydžio grąžintiną kredito dalį, mokėti palūkanas. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek nagrinėjant bylą teisme (b.l. 6, 117-120), patvirtino netinkamai vykdęs savo pareigas atsakovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas. Sudarydamas Kreditavimo sutartį, ieškovas pats prisiėmė tokius įsipareigojimus, kurie numatyti Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 9 punkte (b.l. 14, 22). Šis straipsnis numato sutarties nutraukimo pagrindą, tai yra, sutartis nutraukiama, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų (Sutarties 46.1. punktas, b.l. 24). Be to, kaip buvo nurodyta, Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 48 punkte (b.l. 24) numatyta, kad sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminio sutarties pažeidimo atvejai. Sudarydamas Kreditavimo sutartį, ieškovas turėjo suprasti, kokios pasekmės kyla asmeniui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu turėjo teisę sutikti ar nesutikti su ginčo sutarties sąlygų įrašymu. Jei ieškovo netenkino atsakovo, kaip banko įstaigos, sąlygos, jis galėjo kreiptis į kitas kredito įstaigas dėl kredito gavimo palankesnėmis sąlygomis ar kredito refinansavimo. Taigi, ieškovas pats sutiko su šiomis sąlygomis, numatančiomis, kad ir vienos įmokos nesavalaikis sumokėjimas ar nemokėjimas yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas neginčijo šių sutarties sąlygų, nesikreipė į atsakovą dėl jų pakeitimo, todėl turėjo jas vykdyti.

33Byloje esantys įrodymai, pagrindžia, kad ieškovo įsiskolinimas atsirado 2009-09-25 ir iki sutarties nutraukimo 2010-09-27, tai yra metus laiko, nuolatos didėjo, nuolatos buvo vėluojama mokėti ir buvo dengiama tik nedidelė dalis paskolos ir palūkanų (b.l. 57-63, 106-107). Ieškovas visai įmokų nemokėjo 2010 metų vasario mėnesį, 2010 metų balandžio – birželio mėnesiais, 2010 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais (b.l. 106 - 107). Sutarties nutraukimo dienai - 2010-09-27 ieškovo įsiskolinimas sudarė beveik 30 procentų paskolos, kuri buvo laikoma suteikta po Kreditavimo sutarties pakeitimo, nes paskolos suma iš viso buvo 221,559,31 EUR, o skolos suma 67754, 62 EUR. Ieškovas pateiktų atsakovo paskaičiavimų neginčijo.

34Ieškovas nepateikė atsakovui prašymo dėl skolos, įmokų išdėstymo, nepranešė apie sunkią finansinę padėtį, nesiėmė veiksmų, išsaugoti sutartinius santykius tai yra, visiškai nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nesikreipė dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ieškovas nagrinėjant bylą teisme, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog neturėjo galimybės vykdyti sutarties dėl objektyvaus pobūdžio aplinkybių. Formuojama teismų praktika, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (LAT 2010-11-23 civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011), tačiau nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ekonominės krizės situacija faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių (LAT 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

35Teismo nuomone, ieškovui pastoviai nemokant įmokų arba jas mokant nereguliariai, dideliu atotrūkiu nuo suderinto grafiko, sumokant tik nedidelę paskolos, palūkanų sumą, visų šių aplinkybių visuma sudarė atsakovui nepagrįstai didelę riziką, kad ieškovas netinkamai vykdys sutartyje numatytus įsipareigojimus, tai yra, atsakovas negavo to, ko tikėjosi iš kredito gavėjo pagal sudarytą sutartį - paskolos ir palūkanų grąžinimo laiku. Atsižvelgiant į ieškovo įmokas, kredito įmokų mokėjimo dažnumą, atsakovas turėjo pagrindą tikėti, kad sutartis bus neįvykdyta ir ateityje.

36Bankų veiklai taikomas LR Finansinių įstaigų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 1 punktą, pinigų perdavimas skolininkui pagal kreditavimo sutartį yra skolinimas. Skolinimas – tai finansinė paslauga (LR Finansinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Suteikiant šią paslaugą finansinė įstaiga privalo laikytis verslo rizikos ribojimo taisyklių, tarpe kurių yra ir pareiga privalomai nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui (LR Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalis). LR Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punktas numato, kad finansų įstaigos turi teisę, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, prieš terminą nutraukti sutartį. Lietuvos Respublikos Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, kad finansų sektorius, kurio reikšmingą dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelės įtakos šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, šios sistemos tvarumui, todėl būtina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes. Aiškinant šias įstatymų normas formuojama teismų praktika, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (LAT 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, yra pagrindas išvadai padaryti, kad pagal šalių sudarytos sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės.

37Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad dėl tarp šalių sudarytos Kreditavimo sutarties nutraukimo, ieškovas patirtų jo nurodomų didelių nuostolių. Teismo nuomone, ieškovo, jo atstovo paaiškinimai tokių aplinkybių nepagrindžia, kadangi ieškovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl turi ribotą gebėjimą būti objektyviam nurodant bylos aplinkybes, kas sudaro pagrindą pripažinti ieškovo paaiškinimus abejotinais objektyvumo prasme, tai yra, tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais. Kaina, kuria bus parduotas įkeistas turtas, bus realiai nustatyta varžytinių metu. Ieškovas pats savo prievolių įvykdymo užtikrinimui atsakovui įkeitė turtą, todėl jam turėjo būti žinoma, jog jam nevykdant įsipareigojimų atsakovui, yra galimas priverstinis turto pardavimas pasiūlyta kaina.

38Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 2010-09-10 raštu Nr. 30.58.17/6005 „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo" ieškovui pranešta, kad per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo nepadengus įsiskolinimo, kreditavimo sutartis vienašališkai bus nutraukta, ir kadangi įsipareigojimai įvykdyti nebuvo, atsakovas 2012-09-27 vienašališkai nutraukė sutartį, yra pagrindas išvadai padaryti, jog nebuvo pažeista sutarties nutraukimo tvarka (CK 6.218 straipsnis).

39Kadangi, teismo nuomone, nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovas Kreditavimo sutartį su ieškovu nutraukė, esant esminiams Kreditavimo sutarties pažeidimams (CK 6.217 straipsnio 2 dalis), nebuvo pažeista sutarties nutraukimo tvarka (CK 6.218 straipsnis), todėl nėra įstatymu numatyto pagrindo pripažinti vienašalį Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu.

40Sprendžiant dėl sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, teismas vadovaujasi protingumo ir sąžiningumo principu (CK 1.5 straipsnis). Teismo nuomone, ieškovui neįrodinėjant galimybės vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus po sutarties atnaujinimo, ieškovas nepateikė įrodymų, kad objektyviai turėtų galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, sutarties atnaujinimas yra beprasmis. Be to, vyksta priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto, nesąžininga būtų atsakovo atžvilgiu jį nutraukti, kai ieškovas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu kreipiasi daugiau nei po pusantrų metų po sutarties nutraukimo.

41Dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo sąlygų (1.4. ir 4 punktų) pripažinimo negaliojančiomis.

42CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena iš priežasčių sandoriui pripažinti negaliojančiu yra sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Toks sandoris pripažintinas negaliojančiu, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo (LAT 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009).

43Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovas buvo priverstas pasirašyti jam nenaudingą sutarties pakeitimą, kadangi nuo atsakovo buvo finansiškai priklausomas ir atsakovas tuo pasinaudojo, todėl yra pagrindas pripažinti, jog sutarties pakeitimas buvo sudarytas, esant atsakovo ekonominiam spaudimui.

44Formuojama teismų praktika, kad sandoriui, kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo, pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų, grasinimas buvo realus; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (LAT 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; 2011-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

45Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovas reikalavo sudaryti sutarties pakeitimą, priešingai, sutarties pakeitimas sudarytas, ieškovui pateikus ir patenkinus ieškovo prašymą (b.l. 50). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, siekdamas, kad būtų sudarytas sutarties pakeitimas. Ieškovo prašymas padaryti sutarties pakeitimą pateiktas 2009-08-19 (b.l. 50), iki tol byloje nėra rašytinių įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovas ketino nutraukti su ieškovu sutartį, imtis priemonių taikyti priverstinį išieškojimą, imtis kitokių priemonių, vienaip ar kitaip pažeidžiančių ieškovo interesus, ieškovas net negalėjo nurodyti kuris banko darbuotojas nurodė, kad jei nepasirašys sutarties pakeitimo, bus nutraukta sutartis (b.l. 119). Priešingai, ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jam visos sutarties pakeitimo sąlygos buvo aiškios, jis neprašė paaiškinti sutarties pakeitimo sąlygų, neklausė ar turės mokėti daugiau ar mažiau įmokų, didesnes ar mažesnes palūkanas, bus ilgesnis ar trumpesnis kredito grąžinimo terminas, rodo, kad jis laisva valia, neabejodamas, jog gal pasirašo jam nenaudingą sutarties sąlygų pakeitimą, sudarė su atsakovu ginčijamus sutarties pakeitimus. Nėra pagrindo išvadai padaryti, jog dėl sutarties sąlygų buvo susitarta akivaizdžiai ieškovui nenaudingomis sąlygomis. Iki sutarties pakeitimo ieškovui nustatytas palūkanų dydis buvo 5,83 procentų dydžio palūkanos iki 2012-11-30 (b.l. 12). Po sutarties pakeitimo ieškovas už 221559,31 EUR paskolos dalį turėjo mokėti 3,33 procento dydžio palūkanas iki 2010-05-31, po to, apskaičiuojant palūkanų normą prie palūkanų bazės pridedant banko maržą, kuri iki 2012-05-31 buvo nustatyta 3,83 procentai, ir vėliau galėjo būti atsakovo keičiama kas dvejus metus (b.l. 21). Po sutarties pakeitimo ieškovas už 4045,08 EUR paskolos dalį turėjo mokėti 4,91 procentų dydžio palūkanas iki 2009-11-30 imtinai, po to apskaičiuojant palūkanų normą prie palūkanų bazės pridedant banko maržą, kuri iki 2011-05-31 imtinai buvo nustatyta 3,83 procentai, ir vėliau galėjo būti keičiama atsakovo kas dvejus metus (b.l. 21). Ieškovas nepateikė jokių skaičiavimų, objektyviai pagrindžiančių, kad ginčijami sutarties pakeitimai ieškovui buvo nenaudingi, tai yra, sudarytos nepalankesnės kreditavimo sąlygos, nei buvo. Pagal atsakovo pateiktus paskaičiavimus, kreditavimo sąlygos nebūtų pablogėjusios iki šiol, esant patvirtintai atsakovo maržai 3,83 procentai, kadangi apskaičiuota palūkanų norma neviršytų 5,83 procentų, o būtų mažesnė (b.l. 142-144). Vėliau, atsirasiančių aplinkybių dėl gal ateityje padidėsiančios palūkanų normos, dėl to, kad keičiantis ekonominei situacijai, yra atsakovui protinga keisti savo iš kreditavimo sutarties gaunamą pelną (maržą) ir, keičiantis ekonominei situacijai, gali didėti palūkanų bazės norma, nėra pagrindo pripažinti nenaudingomis susitarimo sąlygomis, tai yra, sutarties sudarymo rizika, kurią turėtų prisiimti abi šalys. Tokiomis pačiomis sąlygomis, keičiantis ekonominei situacijai, palūkanų norma, gali būti ir mažesnė, nei buvo nustatyta.

46Šiuo atveju, teismo nuomone, kadangi neegzistuoja nurodytų kriterijų visuma, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad šalių pasirašyti pakeitimai vertintini kaip sudaryti, esant atsakovo ekonominiam spaudimui, todėl juos yra pagrindas pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

47Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

48Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, ieškovas turi atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi, kurios sudaro 2783, 00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

49Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

Nutarė

50ieškinį atmesti.

51Priteisti iš ieškovo V. V. atsakovui AB DNB bankas 2783, 00 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

52Priteisti iš ieškovo V. V. valstybei 18,00 Lt (aštuoniolika Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

53Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė,... 2. civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovo reikalavimus: pripažinti atsakovo... 3. Reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, kad atsakovas pasinaudodamas... 4. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 5. Tretysis asmuo teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 6. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas ieškovo atstovas ieškinį palaikė,... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos teisiškai reikšmingos... 9. 2009-12-14 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytu Susitarimu Nr. 2300-2007-28351/2... 10. Ieškovui nuo 2009 m. rugsėjo mėn. netinkamai vykdant savo prisiimtus... 11. Byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl kredito sutarties kvalifikavimo kaip... 12. Formuojama teismų praktika, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip... 13. Šalių sudarytos Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 12 punktu (b.l.... 14. Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo,... 15. Ieškovas, teismo nuomone, nepagrįstai save priskiria prie silpnesniosios... 16. Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 7 punkte nustatyta, kad ieškovui... 17. Ieškovas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių jo paaiškinimus, jog... 18. Kadangi, teismo nuomone, byloje nėra pagrindo laikyti įrodytomis aplinkybes,... 19. Dėl vienašalio Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo.... 20. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia... 21. Sudarytos sutarties nutraukimo galimybę nustato įstatymas – CK 6.217... 22. Šalys Kreditavimo sutartyje buvo susitarusios dėl galimybės nutraukti... 23. Esant tokioms sutarties sąlygoms, sprendžiant turi būti aiškinamasi, ar... 24. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus... 25. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita... 26. Esminį sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti... 27. Sprendžiant, ar įvykdytas sutarties pažeidimas yra esminis, būtina... 28. Atsakovas kredito sutartį vienašališkai nutraukė dėl to, kad ieškovas... 29. Kreditavimo sutarties 46.1 punkte numatytas vienas iš sutarties nutraukimo... 30. Nepagrįstais teismas laiko ieškovo argumentus, kad esant tokiems atsakovo... 31. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą Kreditavimo sutarties... 32. Tarp šalių sudarytos Kreditavimo sutarties sąlygos nustatė ieškovo... 33. Byloje esantys įrodymai, pagrindžia, kad ieškovo įsiskolinimas atsirado... 34. Ieškovas nepateikė atsakovui prašymo dėl skolos, įmokų išdėstymo,... 35. Teismo nuomone, ieškovui pastoviai nemokant įmokų arba jas mokant... 36. Bankų veiklai taikomas LR Finansinių įstaigų įstatymas. Pagal šio... 37. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad dėl tarp šalių... 38. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 2010-09-10 raštu... 39. Kadangi, teismo nuomone, nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovas... 40. Sprendžiant dėl sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu,... 41. Dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo sąlygų (1.4. ir 4 punktų) pripažinimo... 42. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena iš priežasčių sandoriui... 43. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovas buvo priverstas... 44. Formuojama teismų praktika, kad sandoriui, kaip sudarytam dėl ekonominio... 45. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovas reikalavo... 46. Šiuo atveju, teismo nuomone, kadangi neegzistuoja nurodytų kriterijų visuma,... 47. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.... 48. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, ieškovas turi atlyginti atsakovo turėtas... 49. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260... 50. ieškinį atmesti.... 51. Priteisti iš ieškovo V. V. atsakovui AB DNB bankas 2783, 00 Lt (du... 52. Priteisti iš ieškovo V. V. valstybei 18,00 Lt (aštuoniolika Lt 00 ct)... 53. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...