Byla 1A-55-458/2015
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 12 MGL (1560 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 MGL (1040 Lt arba 300 Eur) bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos, teisėjų Reginos Bertašienės ir Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nuteistajam A. Z. ir jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, nukentėjusiajam A. D.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro ir nukentėjusiojo A. D. (A. D.), apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 12 MGL (1560 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 MGL (1040 Lt arba 300 Eur) bauda.

3Nuosprendžiu iš A. Z. nukentėjusiajam A. D. priteista 176,90 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Nuosprendžiu iš A. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteista 4071,57 Lt, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 614,82 Lt.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6A. Z. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui: jis 2013-10-14, apie 16.08 val., Klaipėdoje, ties ( - ) namu, vairuodamas taksi automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. ( - ), penkių eismo juostų kelyje, kur jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų šaligatviu važiavusiam dviratininkui, nukreipė dėmesį nuo automobilio vairavimo, prieš persirikiuodamas į pirmą eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavęs į pirmą eismo juostą, dėl išsiblaškymo neištiesino automobilio važiavimo trajektorijos, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė juo važiavusį dviratininką A. D., kuriam eismo įvykio metu buvo padarytas galvos sumušimas su paviršiniais odos nubrozdinimais galvos plaukuotoje dalyje, krūtinės ląstos dešinės pusės ir dešinio peties sumušimas, kairės kojos sumušimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų <...> saugumui ir aplinkai.); 106 p. (Prieš <...> persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) ir 130 p. (Draudžiama važiuoti <...> šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų <...>.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

7Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir A. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialąja teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, 2 metų terminui. Nurodo, kad teismas nuosprendyje iš viso nepasisakė apie baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą / neskyrimą. Pažymi, kad A. Z. suteikta teisė vairuoti „B“ ir „C“ kategorijų transporto priemones. Nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimo klausimą (kasacinė nutartis 2K-20/2011). Taigi, prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas, iš viso nesvarstydamas klausimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo / neskyrimo, nesilaikė LAT suformuotos praktikos. Pažymi, kad LAT suformuotoje praktikoje (kasacinės nutartys 2K-427/2011, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011) laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos trimis atvejais: kuomet eismo įvykio kaltininkas būna neblaivus, šiurkščiai pažeidžia saugaus eismo reikalavimus ar sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles. A. Z. laikotarpiu nuo 2006-10-23 iki 2014-01-02 administracine tvarka už eismo saugumo taisyklių pažeidimus baustas 24 kartus. Nuo 2010-06-28 nėra duomenų nė apie vienos baudos sumokėjimą (15 paskutinių administracinių nuobaudų) (b. l. 123–137). Todėl, prokuroro manymu, turi būti pripažinta, kad jis sistemingai pažeidinėja eismo saugumo taisykles, be to, ignoruoja anksčiau paskirtas administracines nuobaudas.

8Nurodo, kad A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilio vairavimas – jo pragyvenimo šaltinis ir uždraudus jam vairuoti transporto priemones jis prarastų pajamų šaltinį. LAT praktikoje suformuota nuostata, kad vien tai, jog BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą) (kasacinė nutartis 2K-20/2011). Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K- 69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010). Nors A. Z. anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra padaryti per gana ilgą laikotarpį, prokuroro manymu, tai neturėtų būti pagrindas neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Tai – ir asmenybę charakterizuojanti aplinkybė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ankstesnis kasatoriaus administracinis baustumas už KET pažeidimus gali būti pripažintas svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą (kasacinės nutartys 2K-366/2008 Nr. 2K-135/2008). Pažymi, kad atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, į tai, kad A. Z. sistemingai pažeidinėja eismo saugumo taisykles, kad ir šio eismo įvykio metu vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam turi būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Nustatytinas 2 metų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas.

9Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. D. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį, visiškai tenkinti byloje jo pareikštą civilinį ieškinį ir jo naudai iš A. Z. priteisti 476,90 Lt turtinės ir 5200 neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad A. Z. prisipažino tik tuomet, kai jam buvo parodytas įvykio vaizdo įrašas. Be to, A. Z. vengė bendrauti su nukentėjusiuoju, nebandė atlyginti žalos, už savo veiksmus neatsiprašė.

10Prokuroras ir nukentėjusysis prašo apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis A. Z. ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus atmesti.

11Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nuteistojo A. Z. kaltės klausimai, tačiau prokuroras apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo klausimą, teigia, kad teismas nepagrįstai nuteistajam A. Z. netaikė BK 68 str. ir neuždraudė naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo visiškai tenkinti jo civilinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

13BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

14Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nesvarstė uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimo A. Z. klausimo, nors BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles.

15Iš bylos duomenų matyti, kad A. Z. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį būdamas blaivus, tačiau byloje esantis Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašas (t. 1, b. l. 123–137) rodo, kad A. Z. laikotarpiu nuo 2006-10-23 iki 2014-01-02 administracine tvarka už eismo saugumo taisyklių pažeidimus baustas net 24 kartus, tai rodo, kad A. Z. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Nors teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad jis nėra nė karto baustas už šiurkščius pažeidimus, tačiau iš minėto išrašo matyti, kad A. Z., be kitų pažeidimų, nuolatos viršija leistiną greitį (ir gyvenamosiose vietovėse), tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų kitų asmenų saugumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir šio eismo įvykio metu A. Z. vairavo automobilį, kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog nuo 2010-06-28 A. Z. būtų sumokėjęs nors vieną baudą (15 paskutinių administracinių nuobaudų). Tai, kad nuolatos pažeidinėdavo Kelių eismo taisykles ir nemoka jam paskirtų administracinių nuobaudų, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje patvirtino ir nuteistasis A. Z. (t. 2, b. l. 3). Pažymėtina, kad tai, jog nuteistasis teismo posėdyje nurodė, kad dažnai vairuojant automobilį neįmanoma nepažeisti Kelių eismo taisyklių (t. 2, b. l. 3), rodo šio asmens atsainų ir nihilistinį požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi kaip vienintelę ir svarbiausią priemonę užtikrinti eisme dalyvaujančių asmenų saugumą ir atskleidžia jo nusiteikimą ir toliau sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, tokio pobūdžio pažeidimus laikant neišvengiama jo dažno vairavimo pasekme.

16Nors nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta (kasacinė nutartis Nr. 2K-252-677/2015), jog vien tai, kad BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą), todėl vien tai, kad vairuodamas jis užsidirba pragyvenimui, laikytina nepakankama aplinkybe netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo valdyti transporto priemones. Atsižvelgiant į šiuos duomenis bei siekiant, kad bent iš dalies būtų sumažinta nuteistojo galimybė padaryti analogišką nusikalstamą veiką ateityje ir kad visuomenė būtų apsaugota nuo panašių nusikalstamos veikos padarinių kaltininkui naudojantis teise vairuoti transporto priemones, A. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

17Nukentėjusysis A. D. apeliaciniu skundu prašo visiškai patenkinti jo civilinį ieškinį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį: turtinei žalai atlyginti – 476,90 litų, neturtinei žalai atlyginti – 5200 Lt (t. 1, b. l. 37). Pirmosios instancijos teismas nusprendė nukentėjusiojo A. D. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš A. Z. nukentėjusiojo A. D. naudai 176,90 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Sprendimą sumažinti A. D. prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį teismas motyvavo tuo, kad nors nukentėjusysis nurodė, kad autoįvykio metu buvo sugadintas ir jo 300 litų vertės dviratis, tačiau nenurodė, kokia konkreti žala dviračiui buvo padaryta, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas, susijusias su dviračio remontu, todėl ši civilinio ieškinio dalis buvo netenkinta. Nukentėjusysis apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu buvo sugadintas jo dviratis, kurio vertė 300 Lt (t. 1, b. l. 30), tokią pačią dviračio vertę nurodė ir civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 37). Iš byloje esančių fotolentelėje pateikiamų nuotraukų (7 ir 8 nuotrauka) matyti, kad įvykio metu nukentėjusiojo dviratis buvo stipriai apgadintas (t. 1, b. l. 15), todėl akivaizdu, kad po įvykio jis tapo netinkamu eksploatuoti. Nepaisant to, kad sugadintas dviratis nebuvo apžiūrėtas, nebuvo nustatyta jo tiksli vertė ir tikslūs apgadinimai, akivaizdu, jog nurodydamas sulaužyto dviračio vertę, nukentėjusysis A. D. nesiekė praturtėti, nurodė naudoto dviračio rinkos kainą atitinkančią dviračio vertę – 300 Lt, todėl netikėti nukentėjusiojo nurodyta verte ir netenkinti jo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nėra pagrindo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.

18CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialusis turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.

19Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad priimdamas sprendimą sumažinti A. D. prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgė į neatsargaus nusikaltimo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, įvertino tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, būdamas blaivus ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta, tačiau tai nesukėlė kokių nors rimtesnių pasekmių, susijusių su pastovaus darbingumo netekimu ir panašiai, todėl siekdamas nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, padarė išvadą, kad A. D. patirtos neturtinės žalos dydis būtų protingas ir logiškas, nustatant 2000 litų sumą, kuri proporcingai kompensuotų dėl nusikaltimo patirtus nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus bei emocinį sukrėtimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis ilgą laiką jautė patirtos traumos pasekmes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po 2013-10-15 apžiūros metu nustatyto krūtinės ląstos sumušimo 2013-11-11 nukentėjusiajam papildomai nustatytas dešinės menties lūžis (t. 1, b. l. 47), iš byloje esančių nedarbingumo pažymėjimų (t. 1, b. l. 61–70) matyti, kad po įvykio A. D. daugiau nei du mėnesius (nuo 2013-10-14 iki 2013-12-20) buvo nedarbingas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po traumos patyrė didelių fizinių skausmų, dėl kurių negalėjo naktimis miegoti, jam teko nuolat gerti vaistus. Nukentėjusiojo teigimu, jis iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius, negali gerai pakelti rankos ir kokybiškai dirbti visu pajėgumu, jo judesiai yra riboti (t. 1, b. l. 30). Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose, pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 2 000 iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), konstatuotina, jog skundžiamas nuosprendis keistinas, priteisiant nukentėjusiajam A. D. 5200 Lt jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

20Nagrinėjant bylą, buvo kreiptasi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo kaltinamajam. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu šioje byloje kaltinamajam A. Z. antrinę teisinę pagalbą suteikti paskirtas advokatas A. Kvaščevičius, kuris gynė kaltinamąjį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

21Byloje gautas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., valstybės naudai išieškoti iš kaltinamojo A. Z. 81,06 euro antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą.

22Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. Z. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas, nes būtinosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš A. Z. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

24Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti.

25Paskirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

26Nukentėjusiojo A. D. (A. D.) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo A. Z. 479,9 Lt (138,98 Eur) turtinės ir 5200 Lt (1506,02 Eur) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo A. D. naudai.

27Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Nuosprendžiu iš A. Z. nukentėjusiajam A. D. priteista 176,90 Lt turtinei... 4. Nuosprendžiu iš A. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. A. Z. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo... 7. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės... 8. Nurodo, kad A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilio... 9. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. D. prašo pakeisti Klaipėdos miesto... 10. Prokuroras ir nukentėjusysis prašo apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis... 11. Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas, prokuroro apeliacinis skundas... 12. Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir... 13. BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti... 14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš viso... 15. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Z. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas... 16. Nors nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad... 17. Nukentėjusysis A. D. apeliaciniu skundu prašo visiškai patenkinti jo... 18. CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą,... 19. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju... 20. Nagrinėjant bylą, buvo kreiptasi į Klaipėdos valstybės garantuojamos... 21. Byloje gautas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 22. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 24. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį... 25. Paskirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise... 26. Nukentėjusiojo A. D. (A. D.) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš... 27. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....