Byla 1-332-1020/2016

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, kaltinamajam J. Š. ir jo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk, nukentėjusiajai Č. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š. (J. Š.), gim. 1980 m. birželio 3 d., Trakų raj., a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Trakų raj., Rūdiškėse, Ismonių g. 3-2, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3J. Š., 2016 m. gegužės 1 d., apie 2115 val., bute, esančiame, Ismonių g. 3-2, Rūdiškėse, Trakų raj., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo motinai Č. Š. į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai durtinę pjautinę pilvo žaizdą su kepenų pažeidimu ir nukraujavimu į pilvo ertmę, tokiu būdu sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – motinai Č. Š.. Šiais veiksmais J. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

4Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. Š. savo kaltę visiškai pripažino ir dėl jam inkriminuojamos veikos nurodė, kad 2016 m. gegužės 1 d., prieš vakarą namo grįžo stipriai išgėręs, todėl tiksliai visų aplinkybių nepamena. Pamena, kad grįžęs atsigulė miegoti, o atsibudęs atėjo į virtuvę, kur susibarus ir susistumdžius su mama, ir kiek pamena, kartu buvusiu patėviu, sudavė savo mamai vieną smūgį peiliu. Dėl to labai išsigando, todėl išėjo iš namų. Bandė skambinti bendruoju pagalbos numeriu, bet dėl girtumo to padaryti nepavyko (detalesni kaltinamojo parodymai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, todėl jie nekartojami).

5J. Š. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta kaltinamojo parodymais ir šiais teismo posėdyje ištirtais bei teisiamojo posėdžio protokole detaliai užfiksuotais asmenų parodymais ir kitais bylos duomenimis:

6- nukentėjusiosios Č. Š. parodymais, kuriuose ji teigė, kad 2016 m. gegužės 1 d. grįžo su vyru iš svečių, o sūnų rado namie miegantį, jis buvo išgėręs. Kai sūnus atsikėlė, ji darė valgyti, sūnus prašė padaryti greičiau. Virtuvėje tuo metu buvo ir jos vyras B. O.. Dėl sūnaus reikalavimų, jie susipyko, tuomet sūnus dūrė jai vieną kartą peiliu. Greitąją pagalbą ji išsikvietė pati;

7- liudytojo B. O. parodymais, kuriuose jis teigė, kad buvo stipriai išgėręs ir nors nepamena ir nematė kaip J. Š. dūrė motinai, bet žino, kad ji pati išsikvietė greitąją pagalbą;

8- 2016 m. gegužės 26 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios skambutis bendruoju pagalbos telefonu, 2016 m. gegužės 1d., 2133 val., ir jame nurodyta informacija apie tai, kad jai reikia pagalbos, nes sūnus dūrė peiliu į pilvą (t. 1 b. l. 16-17);

9- 2016 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota specialisto J. R. išvada, kad 2016 m. gegužės 1d., Č. Š. buvo padaryta durtinė-pjautinė pilvo žaizda su kepenų pažeidimu ir nukraujavimu (1,5 litro kraujo) į pilvo ertmę. Sužalojimas galėjo būti padarytas duriančių-pjaunančių savybių įrankiu. Šis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t. b. l. 51);

10- alkoholio kiekio patikros kvitu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 1d., 2248 val. J. Š. alkoholio kiekio kraujyje patikros rezultatas – 3,61 promilės.

11Iš šių įrodymais pripažintinų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, jos kaltinamajam, kitiems proceso dalyviams ir teismui nekelia abejonių, ginčo dėl jų nėra, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja.

12Teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, tačiau tuo pačiu teigė, kad mamai dūrė peiliu „netyčia“. Byloje nėra ginčo dėl veikos kvalifikavimo, visgi, teismas pastebi, kad BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, durdamas motinai peiliu pilvą, suvokė atliekamus veiksmus ir pavojingą jų pobūdį motinos sveikatai ir nors jų nenorėjo bei nesiekė tyčia sužaloti motinos, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukė ir savo veiksmais sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Baudžiamojo įstatymo prasme toks kaltės turinys vertintinas kaip padarytas netiesiogine tyčia.

13Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai be kitų asmenų yra ir yra kartu su juo gyvenantys tėvai, taigi J. Š. veiksmais padarytas sužalojimas mamai, kvalifikuotinas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

14Bausmės skyrimas

15Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

16Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad J. Š. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.

17Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės kaltinamasis neginčijo, priešingai pripažino, kad būtent alkoholis sąlygojo netinkamą jo elgesį motinos atžvilgiu, kad paprastai su motina sutaria gerai, kad, matydamas alkoholio neigiamą poveikį bylos nagrinėjimo eigai, nustojo jį vartoti. Taigi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškiai patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažintina sunkinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe.

18Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo išsakytą poziciją byloje, jo parodymus apie bylos aplinkybes, santykius su mama, atsiprašymą bei atleidimą, konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, bet yra baustas už administracinius teisės pažeidimus, kurie kaip ir šioje byloje, buvo sąlygoti piktnaudžiavimu alkoholiu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo neteisėtam elgesiui ir teisės pažeidimams esminę įtaką daro piktnaudžiavimas alkoholiu. Eliminavus šį veiksnį, kaltinamasis būtų charakterizuojamas iš esmės teigiamai ir galėtų tapti socialiai naudingas visuomenės narys. Visa tai aiškiai liudija ne tik kaltinamojo pateiktos teigiamos jo ankstesnių darboviečių charakteristikos, kaltinamojo ir jo motinos, nukentėjusiosios Č. Š., parodymai, bet ir teisminio nagrinėjimo metu gauta 2016 m. rugsėjo 30 d. socialinio tyrimo išvada Nr. T11-1. Joje nurodoma, kad kaltinamasis iki bylos nagrinėjimo dirbo ir suvokia darbą kaip privalumą bei žino teigiamą jo naudą, kad konfliktai su artimaisias kildavo dėl alkoholio vartojimo, kad kaltinamasis suvokia alkoholio vartojimo problemą, todėl sutinka gydytis, kad kaltinamasis pripažįsta savo problemas ir jaučia poreikį jas spręsti, turi aiškiai suformuluotus tikslus, ir supranta poreikį turėti bendras, visų pripažįstamas vertybes. Dėl šių priežasčių, socialinį tyrimą atlikęs pareigūnas, pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, konstatavo žemą (13 balų) nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatą (balų skalė nuo 0 iki 168), kartu pripažindamas vidutinę rimtos žalos riziką pažįstamiems asmenims dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir kylančių nesutarimų su motina. Socialinio tyrimo išvadoje rekomenduojama įpareigoti kaltinamąjį gydytis nuo alkoholio, kas, kaip nurodoma išvadoje, „išspręstų alkoholio vartojimo problemą bei padėtų valdyti rimtos žalos riziką“.

20Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ne kartą atsiprašė savo motinos, kuri teigė jam atleidusi ir tvirtino, jog po bendravimo su socialinį tyrimą atlikusiu pareigūnu, nebevartojo alkoholio ir nori gydytis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Teigė, jog aptarė, vertino bei žino gydymo metodus. Teismui tokia kaltinamojo pozicija neatrodo vien deklaratyvi, nes kaltinamasis, teisminio nagrinėjimo metu, po pokalbio su socialinį tyrimą atlikusiu pareigūnu, iš tiesų elgėsi kitaip (bylos nagrinėjimo pradžioje, teismas negalėjo pradėti nagrinėti bylos, dėl kaltinamojo būklės teisiamajame posėdyje (J. Š. 2016 m. rugsėjo 5 d. posėdyje pripažino esantis pagiringas). Nuketėjusioji taip pat tvirtino, kad kaltinamasis nusiteikęs gydytis, ji jam atleido, todėl būtų kur kas naudingiau ne įkalinti jos sūnų, o sudaryti galimybę gydytis, dirbti ir atlyginti padarytą žalą valstybei dėl jos gydymo.

21Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009).

22Visų jau minėtų duomenų kontekste teismas vertino prokuroro pasiūlytos ir įstatyme numatytos realios, bet minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo bei kitų proceso dalyvių ir ypatingai kaltinamojo gynėjo pabrėžtą alternatyvą - galimybę taikyti šioje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, leidžiančias paskirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, t. y. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

23Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas (kaltinamasis nėra atlyginęs padarytos žalos, jis nors ir prisipažino dėl padarytos veikos, tačiau ne pats pranešė apie nusikalstamą veiką, nėra ir kitų įstatyme numatytų sąlygų), tačiau teismas mato galimybę šioje byloje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

24Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltiems asmenims už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje be jau aukščiau paminėtų aplinkybių, pabrėžtina, kad J. Š. padaryta veika ir jos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, yra mažesnis, negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Paminėtina, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją, suduodamas vieną smūgį, kad nukentėjusiosios patirtas sužalojimas, nors vertintas kaip sunkus, nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių nukentėjusiosios sveikatai. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji buvo gydoma 10 dienų, po gydymo 1 mėnesį buvo ribojamas fizinis krūvis, tačiau vėliau esminių sužalojimo liekamųjų padarinių neliko. Kaip jau minėta aptariant byloje gautą kaltinamojo socialinio tyrimo išvadą, esminį teigiamą poveikį jo elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o rekomenduojamas gydymas nuo alkoholizmo, su kuo kaltinamasis sutiko. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra darbingas, kaip pats nurodo šiuo metu dirba atsitiktinius darbus, bet teigiamą charakteristiką davęs ankstesnis darbdavys sutinka jį įdarbinti ir daryti atskaitas iš J. Š. darbo užmokesčio priteisto žalos atlyginimo dengimui, jei nebūtų paskirta laisvės atėmimo bausmė.

25Visos aukščiau aptartos aplinkybės, J. Š. nurodyta darbo patirtis VRM struktūroje, tiesiogiai mačius nusikalstamo elgesio padarinius ir kalintų asmenų padėtį, bei supratimas, kad nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę jam išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni, sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo interesai dėl žalos atlyginimo šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajam švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais.

26Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laisvės apribojimo bausmės už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skyrimas nėra retas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-343-387/2015, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-175/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-165/2016 ir kt.). Visgi tokioje situacijoje, t. y. kaltinamajam paskyrus ne laisvės atėmimo, o ženkliai švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, nustatytina maksimali šios bausmės trukmė.

27Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, socialinio tyrimo išvadoje nurodytą rekomendaciją bei J. Š. aiškiai išreikštą sutikimą gydytis nuo alkoholizmo, siekiant užtikrinti bausmės paskirtį ir teigiamai paveikti kaltinamojo elgesį ateityje, jam skirtini BK 48 straipsnio 4 ir 5 punkte numatyti įpareigojimai: gydytis nuo alkoholizmo ir per dvejus metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

28Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

29Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa. 3 702,04 EUR ieškinys pareikštas dėl patirtos turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajai Č. Š. gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas (t. 1 b. l. 61), kaltinamasis to neginčija, taigi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

30Teismui pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės pagalbos išlaidų, iš kurio matyti, kad už teisinės pagalbos kaltinamajam J. Š. teikimą (jam atstovavo paskirti advokatai R. V. (ikiteisminio tyrimo metu) ir A. Palamarčiukas (teisminio nagrinėjimo metu) išieškotina 165,04 EUR turėtų išlaidų.

31Pagal BPK106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

32Nagrinėjamoje byloje J. Š. nereiškė prašymo paskirti jam gynėją, priešingai, nurodė, kad gynėjas jam nereikalingas (t. 1 b. l. 73). Taigi gynėjo dalyvavimą byloje sąlygojo valstybės institucijų sprendimai, siekiant užtikrinti tinkamą teisinį procesą. Gynėjo dalyvavimas byloje buvo efektyvus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (gynėjas teikė teismui dokumentus ir buvo tinkama bei prasminga kaltinimo atsvara, pavyzdžiui, pasisakant dėl valstybės kaltintojo pasiūlytos bausmės kaltinamajam), nepaisant to, tenkinti prašymo dėl proceso išlaidų nebūtų teisinga turint omenyje gynėjo paskyrimą nesant kaltinamojo prašymo, prastą kaltinamojo turtinę padėtį ir iš jo priteistą ženklų turtinės žalos dydį.

33Šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jos taikymas aktualus ir prasmingas tik iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl vėliau naikintinas.

34Byloje saugomi daiktai, nukentėjusiosios chalatas ir buityje naudotas peilis, kurie saugomi prie bylos, po nuosprendžio įsiteisėjimo, gali būti gražinti teisėtam šių daiktų savininkui, o nesant prašymų juos gražinti, sunaikintini.

35Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

36J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, taikant Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

37Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktais įpareigoti J. Š. gydytis nuo alkoholizmo ir per 1 metus 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

38Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. Š. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

39Priteisti iš J. Š. 3 702,04 EUR (tris tūkstančius septinis šimtus du eurus keturis euro centus) Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

40Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. Š. netenkinti.

41Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. chalatą ir peilį, paimtus iš įvykio vietos ir saugomus prie bylos (t. 1 b. l. 34-35), nesant prašymų grąžinti, sunaikinti;

42Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. J. Š., 2016 m. gegužės 1 d., apie 2115 val., bute, esančiame, Ismonių g.... 4. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. Š. savo kaltę visiškai... 5. J. Š. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą... 6. - nukentėjusiosios Č. Š. parodymais, kuriuose ji teigė, kad 2016 m.... 7. - liudytojo B. O. parodymais, kuriuose jis teigė, kad buvo stipriai išgėręs... 8. - 2016 m. gegužės 26 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas... 9. - 2016 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota specialisto... 10. - alkoholio kiekio patikros kvitu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 1d.,... 11. Iš šių įrodymais pripažintinų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte... 12. Teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę,... 13. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už... 14. Bausmės skyrimas... 15. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 16. Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai,... 17. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo... 18. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 19. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, kad kaltinamasis anksčiau... 20. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ne kartą atsiprašė savo motinos, kuri... 21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso metu nukentėjusiųjų... 22. Visų jau minėtų duomenų kontekste teismas vertino prokuroro pasiūlytos ir... 23. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko... 24. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies... 25. Visos aukščiau aptartos aplinkybės, J. Š. nurodyta darbo patirtis VRM... 26. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laisvės apribojimo bausmės... 27. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, socialinio tyrimo išvadoje... 28. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai... 29. Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Vilniaus teritorinė... 30. Teismui pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 31. Pagal BPK106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam... 32. Nagrinėjamoje byloje J. Š. nereiškė prašymo paskirti jam gynėją,... 33. Šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis... 34. Byloje saugomi daiktai, nukentėjusiosios chalatas ir buityje naudotas peilis,... 35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 36. J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos... 37. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktais įpareigoti J. Š.... 38. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. Š. palikti... 39. Priteisti iš J. Š. 3 702,04 EUR (tris tūkstančius septinis šimtus du eurus... 40. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl... 41. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.... 42. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...