Byla e2-399-527/2018

Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė,

2sekretoriaujant Valei Greskienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vidui Adomaičiui,

4atsakovui R. D. ir jo atstovui advokatui Rinaldui Viliušiui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lidmontažas“ ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui BUAB „( - )“ (toliau ir – „( - )“) dėl žalos atlyginimo.

6Teismas

Nustatė

7Ieškovas 2017-07-13 kreipėsi į teismą, ieškinyje ir dublike bei teismo posėdyje prašydamas priteisti jam iš atsakovo 34 464 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, jog 2016-06-30 tarp ieškovo ir „( - )“ buvo sudaryta rangos sutartis „( - )“ 16/06/30, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti suvirinimo darbus objekte „( - )““ (toliau – Objektas). „( - )“ vardu Sutartį sudarė ir pasirašė direktorius R. D. (atsakovas). Už faktiškai atliktus darbus „( - )“ privalėjo sumokėti ieškovui per 30 k. dienų po atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo ir sąskaitos faktūros pateikimo dienos. „( - )“ iš dalies už pirmąjį darbų atlikimo aktą su ieškovu atsiskaitė, tačiau vėliau atliktų darbų aktuose pasirašyti atsisakė ir Sutarties 4.1 punkte nustatytu terminu PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, už ieškovo atliktus darbus likdamas skolingas 32 146 Eur neskaitant delspinigių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-02 sprendimu už akių Nr. e2-20457-863/2017 (kuris yra įsiteisėjęs ir nekvestionuotinai patvirtinta ieškovo reikalavimo teisę į „( - )“ kuris privalėjo apmokėti ieškovui už atliktus darbus, tačiau to nepadarė dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų) priteisė iš „( - )“ ieškovui 32 146 Eur skolą, 610 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 708 Eur bylinėjimosi išlaidas. Po Sprendimo už akių priėmimo ieškovas sužinojo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-06-15 nutartimi Nr. B2-4114-562/2017 ETT iškėlė bankroto bylą, kad atsakovas yra atšauktas iš vadovo pareigų ir kad jis, esant pradelstiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, kai kuriems fiziniams asmenims mokėjo didelius avansus, pažeisdamas mokėjimo eiliškumo tvarką, o turtas, apie kurį vis kalbėdavo atsakovas žadėdamas atsiskaityti, buvo iššvaistytas, dėl ko nėra galimybių atsiskaityti su ieškovu. Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2017-06-15 nutartyje nurodyta, kad „( - )“ nekilnojamojo turto neturi, jis yra nemokus, nevykdo įsipareigojimų, o vien UAB „( - )“ naudai 2017-03-01 teismo įsakymu yra priteista 34 461,72 Eur, „( - )“ nuosavybės teise neva priklauso 35 214,29 Eur, „( - )“ balanse už 2016 m. nurodyta, kad „( - )“ turėjo turto už 285 036 Eur, tačiau jokių lėšų ir balanse nurodyto turto „( - )“ šiuo metu neturi. Be to, „( - )“ buvo iškelta eilė bylų dėl skolos priteisimo, ieškiniai tenkinti visiškai. Dėl nesąžiningų, o galimai ir nusikalstamų atsakovo veiksmų, visiškai nesuderinamų su įprasta verslo rizika, netinkamo jo, kaip bendrovės vadovo, pareigų atlikimo, ieškovas prarado galimybę atgauti skolą už tinkamai atliktus darbus iš „( - )“ už ką yra atsakingas atsakovas. Atsakovas, veikdamas „( - )“ vardu, sudarė Sutartį su ieškovu, nors iš anksto žinojo, kad „( - )“ neturės galimybės atsiskaityti su ieškovu. Nors „( - )“ maža dalimi ir sumokėjo už atliktus darbus, tačiau galimai tik dėl to, kad įgytų ieškovo pasitikėjimą ir kad jis nenutrauktų Sutarties bei tęstų darbus. Kita vertus, iš 2016 m. balanso matyti, kad jau 2016 m. bendrovė buvo nemoki. Tokiu būdu atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir asmeniu, kuriam geriausiai yra žinoma Bendrovės finansinė būklė, privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Vietoje to „( - )“ vardu atsakovas prisiėmė papildomus įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu, kurių net neketino įvykdyti, nors yra gavęs iš pagrindinio užsakovo atsiskaitymą už ieškovo atliktus darbus. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti skolą (savo esme – atlyginti nuostolius) pagrindiniam skolininkui „( - )“ o teismas įsiteisėjusiu sprendimu šiuos nuostolius (skolą) jau yra priteisęs. „( - )“ pakankamai lėšų, kurios leistų atsiskaityti su ieškovu, neturi. Kadangi iš „( - )“ atgauti bent dalį skolos, įvertinus tai, kad pirmiausiai visos bankrutuojančios bendrovės gautos lėšos skiriamos bankroto administravimo išlaidoms padengti, nėra jokių galimybių, o ieškovas jau yra pareiškęs reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagrindiniam skolininkui, kurie nėra ir nebus atlyginti, CK 6.245 str. 5 d. nuostatos nėra pažeistos. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Ieškovas, kaip „( - )“ kreditorius, turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą pareiškiant ieškinį atsakovui kaip „( - )“ vadovui.

8Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir triplike bei teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovo 4 158,323 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog jis nuo 2014-06-02 iki 2017-05-19 dirbo „( - )“ direktoriumi, o po jo darbo sutarties nutraukimo 2017-05-19„( - )“ nuo 2017-05-25 iki 2017-06-30 vadovavo vienintelio bendrovės akcininko G. B. paskirtas direktorius K. P.. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą dėl to, kad „( - )“ neapmokėjo ieškovui 34 464 Eur skolos, priteistos 2017-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių, priimtame atsakovui nebeinant „( - )“ direktoriaus pareigų ir nedalyvaujant procese bei niekam nebeginant „( - )“ interesų, nors 2017-05-18 raštu atsakovas informavo vienintelį akcininką G. B. ir naująjį direktorių K. P. apie įmonės teisinius ginčus. Todėl sprendime už akių teismas atliko tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą. Nors įsiteisėjęs teismo sprendimas yra visiems privalomas, 2017-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių nustatytos aplinkybės šioje byloje negali būti laikomos prejudiciniais faktais. Ieškovas, prašomą priteisti iš atsakovo 34 464 Eur žalą grįsdamas 2017-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių, siekia, kad šis sprendimas už akių, priimtas byloje tarp ieškovo ir „( - )“ sukeltų teisines pasekmes atsakovui, kuris, „( - )“ direktoriumi dirbęs tik iki 2017-05-19, toje byloje nedalyvavo. Ieškovas netinkamai vykdė su „( - )“ sudarytą rangos sutartį: vėlavo atlikti darbus, dalies darbų neatliko ir „( - )“ buvo priverstas samdyti kitus subrangovus ieškovo neatliktiems darbams baigti. LAT praktikoje pripažįstama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) byloje nedalyvavusiems asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios. Taigi ieškovas šioje byloje nėra atleistas nuo įrodinėjimo aplinkybių, nustatytų 2017-06-02 teismo sprendimu už akių (o tuo pačiu ir dėl žalos dydžio), kadangi atsakovas teisminiame procese, kurio metu buvo priteista 34 464 Eur, nedalyvavo. Minėtas teisminis ginčas kilo dėl 2016-06-30 „( - )“ ir ieškovo pasirašytos rangos sutarties vykdymo ir atsiskaitymo už darbus. Pats ieškovas grubiai pažeidė Sutartį – vėlavo atlikti darbus, dalies darbų neatliko, dalį darbų atliko su defektais, neperdavė su darbų vykdymu susijusios dokumentacijos, taigi 34 464 Eur skola ieškovui buvo priteista tik todėl, kad visiškai nebuvo ginami „( - )“ interesai. Pagal Sutartį ieškovas įsipareigojo Objekte atlikti šildymo sistemos magistralinių vamzdynų, stovų ir termofikatinio vandens vamzdyno rekuperatoriams montavimo darbus. Pagal Sutarties 2.1.1 punktą montavimo darbų vykdymo pradžia – 2016-07-04. Statybvietė ieškovui buvo perduota Sutartyje numatytu terminu. Pagal Sutarties 2.1.2 punktą darbai turėjo būti baigti iki 2016-10-01, tačiau iki to laiko ieškovas nebuvo atlikęs net pusės numatytų darbų ir atliko tik 47 proc. techniniame projekte numatytų siūlių (2179 vnt.), ką įrodo paties ieškovo „( - )“ pateikti atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros. Objekte darbus atlikinėjo tik vienas arba du ieškovo suvirintojai su pagalbiniais darbininkais. Objekte dirbę ieškovo atsakingi darbuotojai paklausti, kodėl nesilaiko Sutarties terminų, paaiškino, kad nėra tiek suvirintojų paspartinti darbus. Darbų vykdymo eigoje pastebėjus, kad darbai vykdomi lėtai bei kilus pagrįstoms abejonėms, kad ieškovas gali nespėti atlikti darbų numatytais terminais, atsakingų ieškovo darbuotojų nuolat buvo prašoma prailginti darbo laiką, padidinti darbuotojų skaičių objekte, bet tas nebuvo padaryta. Taigi būtent ieškovas, žinodamas savo pajėgumus, pasirašė Sutartį, kurios negalėjo įvykdyti nustatytais terminais. Būtent dėl ieškovo įvykdyto Sutarties pažeidimo, neatlikus darbų nustatytais terminais, nereaguojant į užsakovo raginimus paspartinti darbą, kilo grėsmė, kad Objektas nebus laiku priduotas, o prasidėjus šildymo sezonui Objektas liks be šildymo. Kadangi buvo montuojama šildymo sistema, atlikti darbus Sutartyje nustatytais terminais buvo esminė sutarties sąlyga. Kadangi darbai buvo vykdomi mokymo įstaigoje, o šildymo sezono pradžia – spalio 17 d., „( - )“ buvo priverstas skubos tvarka papildomai sudaryti sutartis su kitais rangovais atlikti ieškovo neatliktus vėluojančius darbus. Rūsio patalpų šildymo sistemos magistralinių vamzdynų montavimui ir rekoperatoriaus šilumnešio vamzdynų montavimui buvo pasirašyti 2016-08-01 papildomas susitarimas Nr. 2 ir 2016-09-09 papildomas susitarimas Nr. 4 prie Rangos sutarties Nr. „( - )“ 16/07/08/1 su A. B.. Kad dalis ieškovo pagal Sutartį numatytų darbų buvo atlikta kito rangovo, patvirtina A. B. atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros. Valgyklos, maisto ruošimo ir mokymo patalpų rūsyje šildymo sistemos magistralinių vamzdynų montavimui buvo pasirašytas 2016-09-05 papildomas susitarimas prie sutarties Nr. RS160715 su UAB „( - )“ Objekte pradėjus dirbti kitiems rangovams ieškovo darbuotojai net nepranešę pasišalino iš Objekto ir toliau nebevykdė Sutarties. Dėl ieškovo kaltės šildymo sistemos vamzdynai buvo sumontuoti ir priduoti pavėluotai – tik 2016-10-31. Negana to, dalis iš ieškovo atliktų darbų buvo nekokybiški, o ieškovo darbuotojams nebesirodant Objekte „( - )“ savo jėgomis ir resursais turėjo šalinti ieškovo padarytą broką: sutvarkyti 97 pralaidas, grindų ir sienų paruošiamųjų darbų metu sugadintus pagrindus, langų stiklus, šviestuvus. Artėjant viso Objekto pilnam pridavimui (2017-03-01) „( - )“ 2017-01-03, 2017-01-27 ir 2017-02-07 raštais prašė ieškovo perduoti techninę dokumentaciją bei spręsti klausimą dėl defektų šalinimo, tačiau ieškovas neperdavė prašomos dokumentacijos. Taigi pats ieškovas netinkamai vykdė Sutartį ir padarė esminių Sutarties pažeidimų: vėlavo atlikti darbus, dalies darbų apskritai neatliko, o dalis atliktų darbų buvo su defektais, neperdavė dokumentacijos. Kadangi darbai buvo vykdomi mokymo įstaigoje ir artėjo šildymo sezonas, atlikti darbus numatytais terminais buvo esminė Sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 7.4 punktą buvo numatyti 100 Eur delspinigiai ieškovui už kiekvieną pavėluotą k. dieną atliekant darbus, todėl „( - )“ turėjo teisę reikalauti iš ieškovo netesybų už vėluojančius ir neatliktus darbus. Ieškovo atstovas 2017-02-01 laišku prašė neskaičiuoti baudų ir kitokių mokėjimų iš „( - )“ pusės, kas parodo, kad ieškovas suprato pažeidęs Sutartį. Pats ieškovas netinkamai vykdęs Sutartį elgiasi nesąžiningai, siekdamas prisiteisti 34 464 Eur iš atsakovo, nors teisminiame procese net nedalyvavo. Negalima reikalauti iš atsakovo kompensuoti „( - )“ įsiskolinimą, ypač įvertinus tai, kad ta skola priteista tik todėl, kad po atsakovo įmonei vadovavę asmenys jos interesų negynė ir įmonės tinkamai neatstovavo, nors apie teisminį ginčą buvo informuoti. Ieškovas reikšdamas ieškinį dėl „( - )“ skolos atsakovui privalo įrodyti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, turinčius tiesioginį priežastinį ryšį su ieškovo patirta žala. Pagal kasacinio teismo praktiką vien fakto, kad šiuo metu „( - )“ yra iškelta bankroto byla, reiškiant ieškinį tiesiogiai įmonės vadovui nepakanka. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų kilusi žala ieškovui, atsakovo neteisėti veiksmai neįrodyti. Ieškovas neįrodė reikalaujamos priteisti žalos fakto ir dydžio. Reikalavimą atsakovui ieškovas grindžia tuo, kad „( - )“ pagal 2017-06-02 sprendimą už akių yra skolingas 34 464 Eur, tačiau kreditorius ieškinį pareiškė tiesiogiai buvusiam „( - )“ direktoriui, nuo 2017-05-19 nebeinančiam tų pareigų. Ieškovas, teikdamas tą patį 34 464 Eur reikalavimą ir „( - )“ bankroto byloje, ir ieškinyje atsakovui, pats elgiasi nesąžiningai ir siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Reikalaujama priteisti žala – visa ieškovui iš „( - )“ priteista 34 464 Eur skola – yra hipotetinė, kadangi nėra įvykdytas išieškojimas iš įmonės skolininkės turto. Kol nepasibaigusi „( - )“ bankroto byla, nėra žinoma, kokia dalis iš ieškovo 34 464 Eur reikalavimo bus patenkinta„( - )“ bankroto procese. Tai, kad yra pareikšta kitų kreditorių ieškinių „( - )“ nepaneigia fakto, kad ieškovas turi galimybę atgauti dalį skolos, kadangi bankroto procese, vadovaujantis ĮBĮ, visi kreditoriai statomi į kreditorių eilę ir su jais proporcingai atsiskaitoma. Taigi ir ieškovas, jeigu yra pareiškęs reikalavimą, gali atgauti bent dalį savo reikalavimo. Ieškovas reikšdamas ieškinį atsakovui akivaizdžiai pažeidžia CK 6.245 str. 5 d. nuostatas dėl subsidiaraus vadovo atsakomybės pobūdžio. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų nei apie atsakovo neteisėtus veiksmus, nei apie atsakovo tyčią ar didelį neatsargumą, neįrodytas žalos dydis, priežastinis ryšys. Savo ieškinį grindžia iš esmės deklaratyviais teiginiais ir vien faktu, kad „( - )“ su ieškovu neatsiskaitė. Tiek ieškinyje, tiek dublike jokių konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, nukreiptų būtent į ieškovą, nenurodyta. Argumentas, kad su ieškovu buvo sudaryta sutartis iš anksto žinant, kad nebus atsiskaitoma, niekaip neįrodytas. Be to, tai paneigia paties ieškovo pripažįstamas faktas, kad iš dalies su ieškovu buvo atsiskaityta. Šiuo atveju ieškovas nurodo tik bendro pobūdžio aplinkybes, kad neva atsakovas netinkamai valdė trečiąjį asmenį, kurios netgi nepagrįstos įrodymais. „( - )“ dėl ieškovo veiksmų buvo priversta skubiai ieškoti kitų rangovų, tam, kad būtų atlikti neįvykdyti ir vėluojantys ieškovo darbai. Tarp šalių vyko derybos dėl atsiskaitymo, trūkumų šalinimo, dokumentacijos perdavimo, buvo derinami atsiskaitymo grafikai, todėl ieškovo teiginiai neva sudarant sutartį buvo ketinama neatsiskaityti yra visiškai nepagrįsti. Pats ieškovas ieškinyje pripažino, kad dalį atsiskaitymo už atliktus darbus yra gavęs. Pažymėtina ir tai, kad Sutartis tarp ieškovo ir „( - )“ buvo sudaryta dar 2016-06-30, o bankroto byla „( - )“ iškelta tik po metų – 2017-06-15, iki tol „( - )“ vykdė darbus. Įvertinus jau vien tai, ieškovo teiginiai, kad neva sudarant Sutartį buvo žinoma, kad bendrovė neturės galimybės atsiskaityti, yra nepagrįsti. Jokių neteisėtų veiksmų sudarant Sutartį atsakovas nepadarė. Kaip matyti iš 2017-06-15 Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria „( - )“ iškelta bankroto byla, būtent atsakovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jokių įrodymų dėl kito įmonės nemokumo momento ar nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas nepateikė. Ieškovo argumentai, kad atsakovas jau esant pradelstiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams kai kuriems fiziniams asmenims mokėjo didelio dydžio avansus, taip pat negrįsti ir neįrodyti. Jokių konkrečių duomenų ir įrodymų nei apie avansus, nei apie asmenis, kuriems jie buvo išmokėti, nenurodyta.

9Trečiojo asmens bankroto administratorius atsiliepime ir triplike nurodė, kad visi ieškovo teiginiai apie neteisėtą atsakovo elgesį būtent tik ieškovo atžvilgiu yra deklaratyvūs ir menami, nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Ieškovas neaišku kokiu pagrindu reikalauja iš atsakovo atlyginti skolą, kurią atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismas jau įpareigojo „( - )“. Atsakovas byloje turėtų būti tik kaip papildomas skolininkas, nes atsakovo atsakomybė yra subsidiari, t. y. atsakovas turėtų atsakyti tiek, kiek skolos ieškovui nepadengia „( - )“ tačiau byloje net teoriškai neaišku, kokio dydžio reikalavimą atsakovui ieškovas gali reikšti. Ieškovas reikalavimus atsakovui nurodytu teisiniu pagrindu galės reikšti tik tada, kai „( - )“ bankroto byloje bus galutinai aišku, kokia apimtimi liks nepatenkintas ieškovo kreditorinis reikalavimas „( - )“ iš jo turto. Ieškinio tenkinimas galimai lemtų „( - )“ kreditorių bankroto byloje teisėtų interesų pažeidimą, nes nustačius faktines aplinkybes, leidžiančias „( - )“ reikšti ieškinį atsakovui visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams apginti (pvz., nustačius, kad atsakovas per vėlai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), ieškovo ieškinio tenkinimas iš atsakovo turto galimai sumažintų galimybes iš atsakovo turto tenkinti visų likusių „( - )“ kreditorių finansinius reikalavimus. Ieškovas reikalavimą atsakovui reiškia tiesioginio ieškinio pagrindu. Kreditorius, esant iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, ar reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo, ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu, tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos. Iš „( - )“ banko sąskaitos išrašo nuo 2016-06-30, kuomet tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta rangos sutartis, iki 2017-06-15 matyti, kad „( - )“ iš savo veiklos gavo 506 289,66 Eur pajamų ir patyrė 49 5588,84 Eur išlaidų, likutis – 16 288,14 Eur. Kadangi „( - )“ nuo Sutarties su ieškovu sudarymo už atliktus darbus gavo 506 289,66 Eur pajamų, ieškovo teiginiai, kad atsakovas iš anksto žinojo, kad „( - )“ neturės galimybės atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, atrodo abejotini. Pateikti duomenys pagrindžia, kad objektyvia atsakovas atsiskaityti su ieškovu galimybę turėjo, todėl ieškovo teiginiai, kad jau sandorio sudarymo metu atsakovas žinojo apie negalėjimą atsiskaityti su ieškovu, atrodo labiau deklaratyvūs nei pagrįsti. Kita vertus, atsakovas įrodinėja, kad pats ieškovas netinkamai vykdė Sutartį, t. y. dalį darbų atliko su defektais, neperdavė dokumentacijos, o dalis ieškovo padarytų pažeidimų „( - )“ turėjo esminę reikšmę, taip pat matydamas, kad ieškovas nespės atlikti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus sutartyje numatytais terminais, „( - )“ buvo priverstas samdyti kitus asmenis ieškovo prisiimtiems darbams atlikti. Atsakovas įrodinėja, jog „( - )“ su ieškovu už jo atliktus darbus neatsiskaitė dėl paties ieškovo kaltės, o ne dėl objektyvios galimybės nebuvimo. Be to, „( - )“ su UAB „„( - )““ sudarė 2016-06-27 rangos sutartį Nr. ETT 16/06/27 dėl darbų atlikimo objekte, kuriame atsakovas įsipareigojo atlikti darbus UAB „„( - )““ naudai už Sutarties 2.1 punktu šalių sutartą 35 3638,69 Eur be PVM kainą. Aplinkybės dėl 2016-06-27 rangos sutarties kainos taip pat pagrindžia„( - )“ abejones dėl ieškovo teiginio, kad atsakovas sudarė sutartį su ieškovu, nors iš anksto žinojo, kad „( - )“ neturės galimybės atsiskaityti su ieškovu. Be to, „( - )“ su UAB „„( - )““ buvo sudaręs ne vieną rangos sutartį, pagal kurias sutarties šalys viena kitai už suteiktas paslaugas ir (ar) pateiktas prekes išrašinėjo sąskaitas faktūras, kurias „( - )“ administratoriui patikrinus ir įvertinus, „( - )“ 2017-09-05 ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 57 614,83 Eur skolos, 1 121,05 Eur netesybų ir procesinių 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš UAB „„( - )““ „( - )“ naudai. Darytina išvada, kad ir su atsakovu nebuvo iki galo atsiskaityta. Be to, ieškovas su atsakovu sutartį sudarė 2016-06-30, t. y. 2016 m. viduryje, todėl skeptiškai vertinami ieškovo teiginiai apie „( - )“ nemokumą Sutarties sudarymo momentu, nes ieškovas remiasi 2016 m. „( - )“ balansu, sudarytu metams pasibaigus, tuo tarpu „( - )“ pateiktas „( - )“ sąskaitos išrašas liudija, kad įmonė po Sutarties sudarymo toliau vykdė veiklą ir iš jos gavo pajamas. Šiame bylos nagrinėjimo etape ieškinio nagrinėjimas negalimas, nes tiksliai nežinoma, kiek „( - )“ padengs ieškovui jo reikalaujamos atlyginti sumos. „( - )“ administratorius teismuose jau yra pateikęs bankrutuojančios įmonės naudai ieškinių dėl skolos su netesybomis priteisimo už 70 596,97 Eur, o teismams šiuos ieškinius tenkinus (nors ir iš dalies), taip pat atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylose kreditorių reikalavimai dengiami proporcingai teismo patvirtintų reikalavimų dydžiui, „( - )“ neabejotinai padengs dalį ieškovo reikalavimo, kas daro ieškovo ieškinio nagrinėjimą šiame bylos etape negalimu ir stabdytinu. „( - )“ vis dėlto palaiko atsakovo argumentus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-02 sprendimu už akių nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat ir skolos ieškovui ir jos dydžio nustatymo faktas šioje byloje neturi prejudicinės galios ir ieškovo turi būti įrodinėjamos iš naujo. Pripažinus, kad Sprendimu už akių nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią atsakovui šioje byloje, tai reikštų, kad Sprendimu už akių nustatytos aplinkybės sukelia byloje nedalyvavusiam atsakovui teisines pasekmes, paneigiant atsakovui šioje byloje rungtyniškumo principo galiojimą ir teisę į teisingą teismą ir teisę būti išklausytam. Šios bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas iki Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. B2-4114-562/2017 taps aiški iš „( - )“ turto nepatenkinta „( - )“ skolos ieškovui dalis.

10Ieškinys atmestinas.

11Ieškovas, kaip „( - )“ kreditorius šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo (iki 2017-05-19 buvusio direktoriumi „( - )“, kuriam 2017-06-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla) žalos atlyginimą dėl to, kad „( - )“ neapmokėjo ieškovui 34 464 Eur skolos, priteistos 2017-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių, kuris, kaip nustatyta, buvo priimtas atsakovui jau nebeinant „( - )“ direktoriaus pareigų ir nedalyvaujant procese bei niekam nebeginant „( - )“ interesų, nors 2017-05-18 raštu atsakovas informavo vienintelį „( - )“ akcininką G. B. ir naująjį direktorių K. P. apie įmonės teisinius ginčus. Nors įsiteisėjęs teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas, 2017-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių, kuriame buvo atliktas tik formalus ieškovo pateiktų įrodymų vertinimas, nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje ir negali sukelti teisinių pasekmių atsakovui, kuris, „( - )“ direktoriumi dirbęs tik iki 2017-05-19, toje byloje nedalyvavo. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (LAT 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012 ir kt.). Atsakovas nagrinėjant ieškovo ieškinį atsakovui „( - )“ bylos nagrinėjime nedalyvavo jokiu statusu, neturėjo galimybių teikti savo pozicijos dėl ieškovo reikalavimo „( - )“ pagrįstumo, tame tarpe ir dėl reikalavimo dydžio. Pripažinus, kad Sprendimu už akių nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią atsakovui šioje byloje, tai reikštų, kad Sprendimu už akių nustatytos aplinkybės sukelia byloje nedalyvavusiam atsakovui teisines pasekmes, paneigiant atsakovui šioje byloje rungtyniškumo principo galiojimą ir teisę į teisingą teismą ir teisę būti išklausytam per se. Taigi ieškovas šioje byloje nėra atleistas nuo įrodinėjimo aplinkybių, nustatytų 2017-06-02 teismo sprendimu už akių (o tuo pačiu ir dėl žalos dydžio), kadangi atsakovas teisminiame procese, kurio metu buvo priteista 34 464 Eur skola iš „( - )“ nedalyvavo.

12Minėtas teisminis ginčas tarp ieškovo ir „( - )“ kilo dėl jų 2016-06-30 pasirašytos rangos sutarties „( - )“ 16/06/30, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti suvirinimo darbus objekte „„( - )“ (toliau – Objektas), vykdymo ir atsiskaitymo už darbus. „( - )“ vardu Sutartį sudarė ir pasirašė direktorius R. D. (atsakovas). Už faktiškai atliktus darbus „( - )“ privalėjo sumokėti ieškovui per 30 k. dienų po atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo ir sąskaitos faktūros pateikimo dienos. „( - )“ iš dalies už pirmąjį darbų atlikimo aktą su ieškovu atsiskaitė, tačiau vėliau atliktų darbų aktuose „( - )“ pasirašyti atsisakė ir Sutarties 4.1 punkte nustatytu terminu PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Atsakovo paaiškinimai ir šalių susirašinėjimas patvirtina, jog tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl to, kad pats ieškovas netinkamai vykdė sutartį. Atsakovo teigimu, kurio ieškovas jokias įrodymais nepaneigė, ieškovas vėlavo atlikti darbus, dalį darbų atliko su defektais, neperdavė su darbų vykdymu susijusios dokumentacijos, dalies darbų neatliko, dėl ko „( - )“ buvo priverstas samdyti kitus subrangovus neatliktiems darbams baigti. Pagal Sutartį ieškovas įsipareigojo Objekte atlikti šildymo sistemos magistralinių vamzdynų, stovų ir termofikatinio vandens vamzdyno rekuperatoriams montavimo darbus. Pagal Sutarties 2.1.1 punktą montavimo darbų vykdymo pradžia – 2016-07-04. Statybvietė ieškovui buvo perduota Sutartyje numatytu terminu. Pagal Sutarties 2.1.2 punktą darbai turėjo būti baigti iki 2016-10-01, tačiau iki to laiko ieškovas nebuvo atlikęs net pusės numatytų darbų ir atliko tik 47 proc. techniniame projekte numatytų siūlių (2179 vnt.), ką įrodo paties ieškovo „( - )“ pateikti atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros. Atsakovo teigimu, kurio ieškovas niekaip nepaneigė, nustatyta, jog Objekte darbus atlikinėjo tik vienas arba du ieškovo suvirintojai su pagalbiniais darbininkais. Objekte dirbę ieškovo atsakingi darbuotojai paklausti, kodėl nesilaiko Sutarties terminų, paaiškino, kad nėra suvirintojų paspartinti darbus. Darbų vykdymo eigoje pastebėjus, kad darbai vykdomi lėtai bei kilus pagrįstoms abejonėms, kad ieškovas gali nespėti atlikti darbų numatytais terminais, atsakingų ieškovo darbuotojų nuolat buvo prašoma prailginti darbo laiką, padidinti darbuotojų skaičių objekte, bet tas nebuvo padaryta. Atsakovo teigimu, būtent ieškovas, žinodamas savo pajėgumus, pasirašė Sutartį, kurios negalėjo įvykdyti nustatytais terminais. Būtent dėl ieškovo įvykdyto Sutarties pažeidimo, neatlikus darbų nustatytais terminais, nereaguojant į užsakovo raginimus paspartinti darbą, kilo grėsmė, kad Objektas nebus laiku priduotas, o prasidėjus šildymo sezonui Objektas liks be šildymo. Kadangi buvo montuojama šildymo sistema, atlikti darbus Sutartyje nustatytais terminais buvo esminė sutarties sąlyga. Kadangi darbai buvo vykdomi mokymo įstaigoje, o šildymo sezono pradžia – spalio 17 d., „( - )“ buvo priverstas skubos tvarka papildomai sudaryti sutartis su kitais rangovais atlikti ieškovo neatliktus vėluojančius darbus. Rūsio patalpų šildymo sistemos magistralinių vamzdynų montavimui ir rekoperatoriaus šilumnešio vamzdynų montavimui buvo pasirašyti 2016-08-01 papildomas susitarimas Nr. 2 ir 2016-09-09 papildomas susitarimas Nr. 4 prie Rangos sutarties Nr. ETT 16/07/08/1 su A. B.. Kad dalis ieškovo pagal Sutartį numatytų darbų buvo atlikta kito rangovo, patvirtina A. B. atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros. Valgyklos, maisto ruošimo ir mokymo patalpų rūsyje šildymo sistemos magistralinių vamzdynų montavimui buvo pasirašytas 2016-09-05 papildomas susitarimas prie sutarties Nr. RS160715 su UAB „( - )“ Objekte pradėjus dirbti kitiems rangovams ieškovo darbuotojai net nepranešę pasišalino iš Objekto ir toliau nebevykdė Sutarties. Atsakovo teigimu, kurio ieškovas jokiais įrodymais nepaneigė ir niekaip nepagrindė „( - )“ kaltės, galimai dėl paties ieškovo kaltės šildymo sistemos vamzdynai buvo sumontuoti ir priduoti pavėluotai – tik 2016-10-31. Be to, atsakovo teigimu, kurio ieškovas jokiais įrodymais taip pat nepaneiginėjo, dalis iš ieškovo atliktų darbų buvo nekokybiški, o ieškovo darbuotojams nebesirodant Objekte „( - )“ savo jėgomis ir resursais turėjo šalinti ieškovo padarytą broką: sutvarkyti 97 pralaidas, grindų ir sienų paruošiamųjų darbų metu sugadintus pagrindus, langų stiklus, šviestuvus. Artėjant viso Objekto pilnam pridavimui (2017-03-01) „( - )“ 2017-01-03, 2017-01-27 ir 2017-02-07 raštais prašė ieškovo perduoti techninę dokumentaciją bei spręsti klausimą dėl defektų šalinimo, tačiau ieškovas neperdavė prašomos dokumentacijos. Visos šios atsakovo nurodytos aplinkybės, kurių ieškovas nepaneigė ir neįrodė buvus priešingai, patvirtina, jog pats ieškovas netinkamai vykdė Sutartį ir padarė esminių Sutarties pažeidimų: vėlavo atlikti darbus, dalies darbų apskritai neatliko, o dalis atliktų darbų buvo su defektais, neperdavė dokumentacijos. Kadangi darbai buvo vykdomi mokymo įstaigoje ir artėjo šildymo sezonas, atlikti darbus numatytais terminais buvo esminė Sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 7.4 punktą buvo numatyti 100 Eur delspinigiai ieškovui už kiekvieną pavėluotą k. dieną atliekant darbus, todėl „( - )“ turėjo teisę reikalauti iš ieškovo netesybų už vėluojančius ir neatliktus darbus. Ieškovo atstovas 2017-02-01 laišku prašė neskaičiuoti baudų ir kitokių mokėjimų iš „( - )“ pusės, kas parodo, kad ieškovas suprato pažeidęs Sutartį.

13Ieškovas reikalavimą atsakovui reiškia tiesioginio ieškinio pagrindu. Kreditorius, esant iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, ar reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo, ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu, tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, kad bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti.

15Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia CK 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sąžiningo elgesio pareigą ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 str. 3 d.), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau ir – ĮBĮ) nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu (LAT 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai įmonė yra nemoki ir negali įvykdyti savo prievolių, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo vadovui galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 str.), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 str. 5 d.). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (LAT 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

17Plėtodamas teismų praktiką kreditorių teisės reikšti tiesioginį ieškinį klausimu kasacinis teismas nurodė, kad tas pats ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) taikytinas sprendžiant dėl akcininko subsidiariosios atsakomybės už bankrutuojančios bendrovės prievoles – pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą bendrovės mokumui neteisėtais akcininko veiksmais, pažeistų imperatyvųjį ĮBĮ reguliavimą dėl kreditorių eiliškumo taisyklės (LAT 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais:

19Pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (LAT 2014-09-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017-03-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017-04-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas). LAT atkreipė dėmesį, kad nurodytose nutartyse pateiktais išaiškinimais pakeista ankstesnė teismų praktikos taisyklė, kad pasibaigus bankroto procesui kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos (LAT 2012-02-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-19/2012), pagal aktualią teismų praktiką kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala.

20Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 str. 7 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (LAT 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017).

21Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama būtinybė sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės atskirti šių dviejų subjektų kompetenciją ir atsakomybės pagrindus. Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą (nebent būtų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir priešingai: bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (LAT 2014-09-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-389/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

22Ieškovas, ieškinį reikšdamas CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, remiasi aplinkybėmis dėl „( - )“ finansinės padėties, kurią žinodamas 2016-06-30 atsakovas, veikdamas kaip „( - )“ vadovas, su ieškovu sudarė Sutartį, aplaidžiai vertinant įmonės būklę, viršijant protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, pažeidžiant fiduciarines įmonės vadovo pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, teigiant, kad sandoris buvo sudarytas nesąžiningai ir iš anksto žinant, jog su ieškovu nebus atsiskaityta.

23Teismo nuomone, šioje byloje nėra nustatytos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo, kaip „( - )“ vadovo, atžvilgiu, todėl ieškinys negali būti patenkintas.

24Ieškovo nuomone, buvusio „( - )“ vadovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė CK 2.78 straipsnyje, kituose įstatymuose ar įmonės steigimo dokumentuose nustatytų pareigų pažeidimu. Teismas pažymi, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos ne konkrečiam kreditoriui ar akcininkui, o tik pačiam juridiniam asmeniui – valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, todėl neteisėti vadovo veiksmai, pasireiškę CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimu, neatitinka šioje byloje pareikšto tiesioginio individualaus kreditoriaus ieškinio pagrindo kriterijų. Individualaus vadovo delikto būtent ieškovo atžvilgiu (kreditoriaus apgaulės, klaidinimo sudarant Sutartį) šiuo atveju byloje neįrodyta, tuo labiau, kad ieškovas yra tik vienas iš devyniolikos Vilniaus apygardos teismo 2018-02-21 nutartimi patvirtintų trečios eilės kreditorių „( - )“ bankroto byloje Nr. B2-2223-640/2018. Taigi, byloje nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Tai konstatavus, vertinimas, ar atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei, neturi reikšmės ginčo sprendimui iš esmės, todėl teismas šio klausimo plačiau nenagrinėja. Kaip minėta, tyčinio bankroto atveju kreditorius įgyja tiesioginio ieškinio teisę, tačiau nagrinėjamu atveju tyčinio bankroto faktas nenustatytas. Taigi, byloje nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Dėl visumos išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrįstai remiasi įmonės vadovų ir dalyvių atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, dėl ko nėra jokio teisėto pagrindo tiesioginio ieškinio patenkinimui.

25Ieškovo argumentai, kad su ieškovu Sutartis 2016-06-30 buvo sudaryta iš anksto žinant, kad pagal ją nebus atsiskaitoma, teismo nuomone, yra niekaip neįrodyti. Be to, tai paneigia paties ieškovo pripažįstamas faktas, kad iš dalies su ieškovu buvo atsiskaityta. Šiuo atveju ieškovas nurodo tik bendro pobūdžio aplinkybes, kad neva atsakovas netinkamai valdė trečiąjį asmenį, kurios netgi nepagrįstos įrodymais. Kaip nustatyta atsakovo paaiškinimu ir atsakovo pateiktais rašytinais įrodymais, „( - )“ dėl ieškovo veiksmų buvo priversta skubiai ieškoti kitų rangovų, tam, kad būtų atlikti neįvykdyti ir vėluojantys ieškovo darbai, tarp šalių vyko derybos dėl atsiskaitymo, trūkumų šalinimo, dokumentacijos perdavimo, buvo derinami atsiskaitymo grafikai, todėl ieškovo teiginiai, kad jau sudarant sutartį buvo ketinama neatsiskaityti, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad Sutartis tarp ieškovo ir „( - )“ buvo sudaryta dar 2016-06-30, o bankroto byla „( - )“ iškelta tik po metų – 2017-06-15, iki tol„( - )“ vykdė darbus. Iš „( - )“ banko sąskaitos išrašo nuo 2016-06-30, kuomet tarp ieškovo ir „( - )“ buvo sudaryta Sutartis, iki 2017-06-15 matyti, kad „( - )“ iš savo veiklos gavo 506 289,66 Eur pajamų ir patyrė 49 5588,84 Eur išlaidų, likutis – 16 288,14 Eur. Kadangi„( - )“ nuo Sutarties su ieškovu sudarymo už atliktus darbus gavo 506 289,66 Eur pajamų, ieškovo teiginiai, kad atsakovas iš anksto žinojo, kad „( - )“ neturės galimybės atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, teismo nuomone, nelaikytini pagrįstais. Pateikti duomenys pagrindžia, kad objektyviai, nors ir vertinant ex post, atsakovas atsiskaityti su ieškovu galimybę turėjo, todėl deklaratyvūs ieškovo teiginiai, kad jau sandorio sudarymo metu atsakovas žinojo apie negalėjimą atsiskaityti su ieškovu, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

26Be to, pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš viešų duomenų, su kuriais ieškovas galėjo susipažinti prieš pasirašydamas Sutartį, „( - )“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 metus VĮ Registrų centrui jau buvo pateikti 2016-06-02, t. y. prieš ieškovui pasirašant 2016-06-30 Sutartį su „( - )“ Kadangi, kaip matyti iš paties ieškovo su ieškiniu pateikto „( - )“ balanso už 2016 metus, jau praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, t. y. 2015 metų pabaigai, įmonės „( - )“ mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, sudarę 244 894 Eur, 14 684 Eur suma viršijo „( - )“ 230 210 Eur vertės turtą, akivaizdu, jog pats ieškovas, galėdamas susižinoti tokią 2015-12-31 datai buvusią „( - )“ finansinę būklę, pasirašydamas Sutartį su atsakovu, veikusiu „( - )“ vardu, veikė išimtinai savo rizika, tuo labiau, kad per 2016 metus „( - )“ turto ir įsipareigojimų santykis 2016-12-31 datai net sumažėjo iki 10 442 Eur (295478-285036), o duomenys apie tai, jog Sutarties sudarymo metu 2016-06-30 įsipareigojimai taip pat viršijo turtą, byloje nėra pateikti. Vien tai, kad „( - )“ jau 2016-06-30 Sutarties sudarymo metu pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas buvo (galėjo būti) nemoki, teismo nuomone, dar neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų būtent į ieškovą, ką yra būtina nustatyti nagrinėjant šioje byloje pareikštą tiesioginį ieškinį, tuo labiau, kad, kaip matyti iš 2017-06-15 Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria „( - )“ iškelta bankroto byla, būtent atsakovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos „( - )“ iškėlimo, o jokių įrodymų dėl kito įmonės nemokumo momento ar atsakovo nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas byloje net nenurodė.

27Kita vertus, kaip jau minėta prieš tai, atsakovo teigimu, kurio ieškovas nenuginčijo ir neįrodė buvus priešingai, pats ieškovas netinkamai vykdė Sutartį, t. y. dalį darbų atliko su defektais, neperdavė dokumentacijos, o dalis ieškovo padarytų pažeidimų „( - )“ turėjo esminę reikšmę, be to, matydamas, kad ieškovas nespės atlikti Sutartyje prisiimtus įsipareigojimus Sutartyje numatytais terminais, „( - )“ buvo priverstas samdyti kitus asmenis ieškovo prisiimtiems darbams atlikti, kas duoda pagrindą išvadai, jog„( - )“ su ieškovu už jo atliktus darbus neatsiskaitė (ir) dėl paties ieškovo kaltės, o ne dėl to, kad jau sudarant Sutartį atsakovas žinojo, jog neturės galimybių atsiskaityti.

28Be to, kaip nustatyta „( - )“ administratoriaus pateiktais rašytiniais įrodymais ir LITEKO duomenimis, „( - )“ atstovaujama atsakovo, su UAB „( - )“ 2016-06-27 sudarė rangos sutartį Nr. ETT 16/06/27 (tripliko priedas Nr. 1) dėl darbų atlikimo objekte, kuriame atsakovas, atstovaudamas „( - )“ įsipareigojo atlikti UAB „( - )“ naudai darbus, nurodytus Sutarties 1 priede pridėtoje Objektinėje sąmatoje už Sutarties 2.1 punktu šalių sutartą 353 638,69 Eur be PVM kainą, kurią Sutarties 2.2 punktu atsakovas įsipareigojo UAB „( - )“ mokėjimo pavedimu pervesti per 30 kalendorinių dienų nuo Atliktų darbų akto ir darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo bei PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Aplinkybės dėl tarp atsakovo ir UAB „( - )“ 2016-06-27 sudarytos rangos sutarties Nr. ETT 16/06/27 kainos, teismo nuomone, taip pat pagrindžia nepagrįstumą ieškovo teiginio, kad atsakovas, veikdamas„( - )“ vardu ir sudarydamas sutartį su ieškovu, jau žinojo, kad „( - )“ neturės galimybės atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus. Be to, „( - )“ administratoriaus teigimu, „( - )“ su UAB „( - )“ buvo sudaręs ne vieną rangos sutartį, pagal kurias sutarties šalys viena kitai už suteiktas paslaugas ir (ar) pateiktas prekes išrašinėjo sąskaitas faktūras, kurias patikrinęs ir įvertinęs „( - )“ administratorius 2017-09-05 ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 57 614,83 Eur skolos, 1 121,05 Eur netesybų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš UAB „( - )“ „( - )“ naudai. Tai, kad ir su „( - )“ buvo (galėjo būti) iki galo atsiskaityta, teismo nuomone, taip pat paneigia ieškovo teiginį, jog atsakovas, veikdamas „( - )“ vardu ir sudarydamas sutartį su ieškovu, jau žinojo, kad „( - )“ neturės galimybės atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus.

29Ieškovo pareikšto tiesioginio ieškinio tenkinimas šiuo metu, teismo nuomone, galimai lemtų „( - )“ kreditorių bankroto byloje teisėtų interesų pažeidimą, nes nustačius faktines aplinkybes (pvz., nustačius, kad atsakovas per vėlai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), leidžiančias „( - )“ administratoriui reikšti ieškinį atsakovui arba kreditoriui reikšti netiesioginį ieškinį visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams apginti, ieškovo ieškinio tenkinimas iš atsakovo turto galimai sumažintų galimybes iš atsakovo turto tenkinti visų likusių „( - )“ kreditorių finansinius reikalavimus.

30Ieškovas reikšdamas tiesioginį ieškinį atsakovui dėl „( - )“ skolos privalėjo įrodyti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, turinčius tiesioginį priežastinį ryšį su ieškovo patirta žala. Pagal kasacinio teismo praktiką vien fakto, kad 2017-06-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi „( - )“ yra iškelta bankroto byla, reiškiant tiesioginį ieškinį įmonės vadovui nepakanka. Teismo nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių būtų kilusi žala būtent ieškovui (o ne ir visiems kitiems kreditoriams), šioje byloje pareikštu tiesioginiu ieškiniu nėra įrodyti. Ieškovas, savo ieškinį grįsdamas iš esmės deklaratyviais teiginiais ir faktu, kad „( - )“ su ieškovu neatsiskaitė, nepateikė jokių įrodymų nei apie atsakovo neteisėtus veiksmus, nei apie atsakovo tyčią ar didelį neatsargumą. Tiek ieškinyje, tiek dublike jokių konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, nukreiptų būtent į ieškovą, nenurodyta ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

31Ieškovo argumentai, kad atsakovas jau esant pradelstiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams kai kuriems fiziniams asmenims mokėjo didelio dydžio avansus, pažeisdamas įstatymuose įtvirtintą mokėjimo eiliškumo tvarką, bei kad atsakovas iššvaistė balanse buvusį „( - )“ turtą, taip pat negrįsti ir neįrodyti jokiais objektyviais duomenimis, be to, ieškovas jokiais teisėtais argumentais nepagrindė, kaip tokių avansų mokėjimas ir/ ar mokėjimo eiliškumo tvarkos pažeidimas bei turto iššvaistymas (sumažėjimas) priežastiniu ryšiu buvo susijęs būtent su ieškovu, tuo labiau, kad, kaip jau minėta prieš tai, „( - )“ bankroto byloje ieškovas nėra vienintelis kreditorius, su kuriuo bankroto bylos iškėlimo dienai buvo neatsiskaityta.

32Pažymėtina ir tai, jog pasirengimas nagrinėti šią bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. CPK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti šalių paruošiamuosiuose dokumentuose, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Kaip matyti iš Liteko duomenų, ieškinys šioje byloje pateiktas 2017-07-13, 2017-10-02 buvo pateiktas dublikas, 2017-10-12 nutartimi teismas civilinę bylą Nr. e2-2397-527/2017 paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2017-11-17 9.30 val., vėliau ieškovo ir atsakovo advokatų prašymu posėdžio datą perkėlus į 2017-12-06. Teismui 2017-12-06 protokoline nutartimi atmetus prašymą dėl bylos sustabdymo ir išaiškinus ieškovui, jog būtent šioje byloje turės būti įrodytos visos keturios civilinės atsakomybės už ieškovui padarytą žalą sąlygos pagal atsakovui pareikštą tiesioginį ieškinį, ir patenkinus ieškovo atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad galėtų į teismo posėdį atvykti ieškovo vadovas ir galėtų tas sąlygas įrodinėti taip pat ir savo paaiškinimais, ieškovo vadovas neatvyko į 2018-01-26 teismo posėdį ir nenurodė jokių tokio neatvykimo priežasčių (Medicininę pažymą dėl neatvykimo pateikė tik ieškovo advokatas, kurio prašymu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas), be to, dėl nežinomos priežasties ieškovo vadovas neatvyko nei į 2018-02-15 teismo posėdį, o atvykęs advokatas nebeprašė dėl to bylos nagrinėjimo atidėti, nei į 2018-02-19 teismo posėdį, kuris buvo tęsiamas po pertraukos (dėl ieškovo atstovo nepagrįstai reikšto teisėjos nušalinimo, kuris nebuvo patenkintas) ir į kurį dėl patirtos traumos neatvyko ir ieškovo advokatas, dėl ko teismas 2018-03-07 nutartimi buvo palikęs ieškinį nenagrinėtą, tačiau, gavęs ieškovo advokato atskirąjį skundą su papildomais įrodymais, pateisinančiais neatvykimo priežastį, teismas 2018-03-19 nutartimi pats pasinaikino 2018-03-07 nutartį, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir, suderinęs su šalių atstovais posėdžio laiką, 2018-03-22 paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2018-04-24. Pažymėtina, jog nors iki teismo posėdžio buvo beveik mėnesis laiko, ieškovo advokatas tik 2018-04-15 prašymu kreipėsi į administratorių, kad jis iki 2018-04-23 pateiktų jam atsakymą į klausimus (1.1 Ar 2015 ir/ar 2016 metais „( - )“ buvo nemoki ir atitiko nemokumo sąvoką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme? 1.2. Kada konkrečiai ir dėl kokių priežasčių sumažėjo „( - )“ balanse už 2016 metus nurodytas turtas, kurio bendra vertė buvo 285.036,00 Eur? 1.3. Ar buvo ir jei taip, kur panaudotas „( - )“ balanse už 2016 metus grafoje „Atsargos“ nurodytas turtas, kurio vertė 181 944,00 Eur? Jei taip – prašo pateikti šio turto panaudojimą patvirtinančius įrodymus. Jei ne – ar šis turtas vis dar yra „( - )“ apskaitoje? Jei taip – prašo pateikti turto egzistavimą patvirtinančius įrodymus? 1.4.Ar „( - )“ bankroto administratoriui, vykdant bankroto įstatyme įtvirtintas pareigas dėl „( - )“ sudarytų sandorių patikrinimo, yra/buvo nustatyti sandoriai, įskaitant ir vienašalius mokėjimo sandorius, kurie pažeistų mokėjimo eiliškumo tvarką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje? Jei taip – nurodyti tokius sandorius, jų šalis, sudarymo datas, sandorių sumas, teisminius ginčus (jei tokie vyksta, vyko). Ieškovo atstovas 2018-04-24 pateikė teismui rašytinį prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš „( - )“ kurių jam administratorius nepateikė iki 2018-04-23 pagal 2018-04-15 prašymą. Teismas, įvertinęs tai, kad byla pagal ieškovo ieškinį teisme yra nagrinėjama nuo 2017-07-13, tai, kad pasirengimas bylą nagrinėti teisme, vykęs paruošiamųjų dokumentų būdu, buvo baigtas dar 2017-10-12 nutartimi paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje, tai, jog šių įrodymų ieškovas galėjo pareikalauti ir ieškinyje, ir dublike, ir per protingą terminą po to, kai 2017-12-06 protokoline nutartimi buvo atmestas ieškovo prašymas dėl bylos sustabdymo ir ieškovui buvo išaiškinta, jog būtent šioje byloje turės būti įrodytos visos keturios civilinės atsakomybės už ieškovui padarytą žalą sąlygos pagal atsakovui pareikštą tiesioginį ieškinį, taip pat į tai, jog šių duomenų reikalavimas tik 2018-04-24 teismui pateiktu rašytiniu prašymu neabejotinai užvilkintų sprendimo šioje byloje priėmimą, tuo labiau, kad ieškovas šioje byloje reiškia tik tiesioginį ieškinį atsakovui, o ne netiesioginį ieškinį, o prašomi išreikalauti įrodymai net neaišku kaip pagrįstų tiesioginį ieškinį, teismas dar kartą nebetenkino ieškovo prašymo ir dar kartą nebeatidėjo ir taip jau užsitęsusios bylos nagrinėjimo, o iš nagrinėjo bylą iš esmės, pareikštą tiesioginį ieškinį atmesdamas kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir triplike bei teismo posėdyje prašė priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas – 4 158,323 Eur (už atsiliepimą į ieškinį, atskirąjį skundą, atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tripliką, atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; už pasirengimą 2017-11-17 teismo posėdžiui, atstovavimą 2017-12-06, 2018-02-15 ir 2018-02-19 teismo posėdžiuose).

35CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

36CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 3 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LAT 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

38Kaip matyti iš atsakovo 2018-02-19 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų kvitų, atsakovas turėjo 4 158,32 Eur (300+700+1500+1658,32) bylinėjimosi išlaidas:

391) 1 000 Eur už konsultacijas, įrodymų tyrimą ir atsiliepimą į ieškinį – pagal 2017-07-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 003818 ir 2017-07-26 bei 2017-11-07 kasos pajamų orderius,

402) 312,18 Eur už konsultacijas ir dokumentų rengimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (kitaip sakant – už atskirąjį skundą) – pagal 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 004119 ir pagal 2017-12-05 bei 2018-02-19 kasos pajamų orderius;

413) 776,82 Eur už įrodymų rinkimą ir tripliko parengimą – pagal 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 004119 ir pagal 2017-12-05 bei 2018-02-19 kasos pajamų orderius;

424) 462,22 Eur už 2017-08-16 atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – pagal 2017-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 003941 ir pagal 2017-12-05 kasos pajamų orderį;

435) 397,10 Eur už 3,28 val. pasirengimą ir atstovavimą 2017-12-06 teismo posėdyje – pagal 2017-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 004157 ir pagal 2017-12-05 kasos pajamų orderį;

446) 605 Eur už 2,7 val. pasirengimą (326,7 Eur) ir 2 val. atstovavimą 2018-02-15 teismo posėdyje (242 Eur) su 36,3 Eur kompensacija už kelionę – pagal 2018-02-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 004336 ir pagal 2018-02-19 kasos pajamų orderį;

457) 605 Eur už 4,7 val. pasirengimą ir atstovavimą 2018-02-19 teismo posėdyje (568,7 Eur) su 36,3 Eur kompensacija už kelionę – pagal 2018-02-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 004337 ir pagal 2018-02-19 kasos pajamų orderį;

46Nors prašyme nurodyta, jog 4 158,32 Eur išlaidos susidarė rengiant taip pat ir atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei už pasirengimą 2017-11-17 teismo posėdžiui, pažymėtina, jog įrodymai apie šias išlaidas teismui nepateikti.

47Teismas pažymi, kad Rekomendacijų 7 punkte numatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamoje byloje paslaugos suteiktos 2017 m. liepos–2018 m. vasario mėnesiais, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017 m. III ketvirčio buvo 850,8 Eur, 2017 m. II ketvirčio – 838,7 Eur, 2017 m. I ketvirčio – 817,6 Eur.

48Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už 2017-08-17 atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 2 044 Eur (2,5 × 817,60 Eur), pagal Rekomendacijų 8.3 punktą už 2017-10-11 tripliko parengimą – 1 258,05 Eur (1,5 × 838,7 Eur), pagal Rekomendacijų 8.15–8.16 punktus už 2017-07-25 atskirojo skundo bei kitų dokumentų, kuriuose kuriame 2017 m. III ketvirtyje pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 327,04 Eur (817,6 x 0,4), arba 335,48 Eur, jei tie dokumentai teikti 2017 m. IV ketvirtyje, arba 340,42 Eur (850,8 x 0,4), jei tie dokumentai teikti 2018 m. I ketvirtyje.

49Kadangi prašoma priteisti 1 000 Eur už konsultacijas, įrodymų tyrimą ir atsiliepimą į ieškinį pagal 2017-07-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 003818 ir 2017-07-26 bei 2017-11-07 kasos pajamų orderius yra dvigubai mažesnė už rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį (2 044 Eur), ši 1 000 Eur suma priteistina visa.

50Kadangi prašoma priteisti 312,18 Eur suma už konsultacijas ir dokumentų rengimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (kitaip sakant – už atskirąjį skundą) pagal 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 004119 ir pagal 2017-12-05 bei 2018-02-19 kasos pajamų orderius yra mažesnė už rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį (327,04 Eur), ši 312,18 Eur suma priteistina visa.

51Kadangi prašoma priteisti 776,82 Eur suma už įrodymų rinkimą ir 2017-10-11 tripliko parengimą pagal 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 004119 ir pagal 2017-12-05 bei 2018-02-19 kasos pajamų orderius yra gerokai mažesnė už rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį (1 258,05 Eur), ši 776,82 Eur suma, vadovaujantis Rekomendacijomis, priteistina visa.

52Kadangi prašoma priteisti 462,22 Eur suma už 2017-08-16 atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal 2017-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 003941 ir pagal 2017-12-05 kasos pajamų orderį yra didesnė už rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį (327,04 Eur), teismas vietoj prašomos priteisti 462,22 Eur sumos priteisia tik rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, t. y. 327,04 Eur.

53Pagal Rekomendacijų 8.19–8.20 punktus rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui bei kitų Rekomendacijose nenurodytų paslaugų teikimo valandą 2017 m. IV ketvirtyje valandą buvo 83,87 Eur (0,1 × 838,7 Eur). Kadangi pagal 2017-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 004157 ir pagal 2017-12-05 kasos pajamų orderį už 3,28 val. pasirengimą ir atstovavimą 2017-12-06 teismo posėdyje paskaičiuota 397,10 Eur suma viršija maksimalią sumą, teismo nuomone, už nurodytas paslaugas vietoj 397,10 Eur priteistina tik 275,09 Eur (83,87 x 3,28) suma.

54Pagal Rekomendacijų 8.19–8.20 punktus maksimali suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui bei kitų Rekomendacijose nenurodytų paslaugų teikimo valandą 2018 m. I ketvirtyje valandą yra 85,08 Eur (0,1 × 850,8 Eur). Kadangi pagal 2018-02-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 004336 ir pagal 2018-02-19 kasos pajamų orderį už 2,7 val. pasirengimą paskaičiuota 326,7 Eur ir 2 val. atstovavimą 2018-02-15 teismo posėdyje paskaičiuota 242 Eur sumos viršija maksimalias sumas, teismo nuomone, už 2,7 val. pasirengimą ir 2 val. atstovavimą 2018-02-15 teismo posėdyje vietoj 568,7 Eur (326,7 + 242) Eur priteistina maksimali 399,88 Eur suma bei 36,3 Eur kompensacija už kelionę, t. y. viso vietoj prašomos priteisti 605 Eur sumos priteisiama 436,18 Eur suma. Kadangi pagal 2018-02-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 004337 už 4,7 val. pasirengimą ir atstovavimą 2018-02-19 teismo posėdyje paskaičiuota 568,7 Eur suma viršija maksimalią sumą, be to, 2018-02-19 teismo posėdis truko trumpiau kaip 30 min., be to, teismo nuomone, nebuvo jokio pagrindo šiam teismo posėdžiui papildomai pasirenginėti, teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 9 punktu bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, jog pagal 2018-02-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 004337 priteisiama tik 36,3 Eur kompensacija už kelionę vietoj prašomos priteisti 605 Eur sumos.

55Viso už atsakovui suteiktas advokato paslaugas maksimali priteistina suma teismo paskaičiavimu sudaro 3 163,61 Eur (1 000 + 312,18 + 776,82 + 327,04 + 275,09 + 436,18 + 36,3). Teismas sprendžia, kad šias bylinėjimosi išlaidas atsakovas patyrė išimtinai dėl ieškovo kaltės, t. y. jam inicijavus įrodymais nepagrįstą pagal tiesioginį ieškinį teisminį procesą, kurį vėliau pats ieškovas visokiais būdais bandė vilkinti, reikšdamas nepagrįstus prašymus dėl bylos sustabdymo, teisėjos nušalinimo ir teismo posėdžių atidėjimo, be to, savalaikiai neteikdamas (neprašydamas išreikalauti) reikalingų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo visas keturias civilinės atsakomybės už ieškovui padarytą žalą sąlygas pagal pareikštą tiesioginį ieškinį. Kadangi ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, vadovaudamasis CPK 2 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu, priteisia atsakovui iš ieškovo paskaičiuotą maksimalią priteistiną pagal Rekomendacijas 3 163,61 Eur sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

56Be to, iš bylą pralaimėjusio ieškovo valstybei priteistinos visos teismo turėtos pašto išlaidos.

57Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

Nutarė

58ieškinį atmesti.

59Priteisti iš ieškovo UAB „Lidmontažas“ atsakovui R. D. 3 163,61 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

60Priteisti iš ieškovo UAB „Lidmontažas“ 9,48 Eur pašto išlaidas valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. ( - ), AB „Citadele“ Nr. ( - ), AB DNB banke Nr. ( - ), AB SEB bankas Nr. ( - ), AB Šiaulių banke Nr. ( - ), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. ( - ), Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. ( - ), UAB Medicinos banke Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

61Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.