Byla A-556-1517-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui, trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko atstovui advokatui Jonui Plateliui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Elzei Lagunavičiūtei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. S., T. E., V. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. K., S. B., S. K., A. L., S. A., J. E., M. K., mokslinei-techninei komercinei uždarajai akcinei bendrovei „Liora“, S. S., R. Ž., L. J., A. L., E. K., A. J., A. B., J. P., I. Ž., S. K., AB „Parex bankas“, A. P. M., R. K., S. K., A. K., E. M., L. Ž. (V.), R. S., S. V., R. D., K. U., J. M. P., V. P., A. Ž., L. A., V. A., O. R., D. K., K. S., S. R., E. K., T. G., V. G. (V. G.), A. S., A. V. K., J. K.,

2J. M., R. M., O. J., R. E. N. (R. E. N.), A. P., J. K., L. K., V. Z., D. Z., O. S., uždarajai akcinei bendrovei „Olizarų rūmai“, D. G., A. G., V. M., D. Ž., Ž. Š., akcinei bendrovei bankui „Snoras“, AB Danske bankui, AB SEB bankui, AB bankui „Swedbank“, R. S. projektavimo firmai „Pilis“, uždarajai akcinei bendrovei „Prie pušelės“, D. Ž., V. K., S. K., N. G., E. L., A. D., R. A., V. J., S. J., J. L., K. K., E. L., J. K., R. J., I. Ž., A. Ž., UAB „Marganda“, IĮ „TAKO“, A. Š., V. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Alio“, D. M., G. M., J. S., A. M., R. M., R. S., L. G. ir V. G. dėl sprendimų, leidimo, statybos leidimų bei pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) su prašymu (T 1, b. l. 6-19), kurį patikslino (T 4, b. l. 2-16), kreipėsi į teismą, prašydamas:

61) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“;

72) panaikinti Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 285 „Dėl naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ ir 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 211 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“;

83) panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos

91999 m. gruodžio 20 d. leidimą Nr. 99/195;

104) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimus:

112000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B bei 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ), Neringoje, aktą.

12Pareiškėjas nurodė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba

132006 m. spalio 24 d. raštu Nr. 4-8-1129 informavo apie galimus teisės pažeidimus išnuomojant valstybinės žemės sklypus, esančius adresu ( - ), Neringoje. Siekdamas surinkti reikalingus duomenis prašymui dėl viešojo intereso gynimo, pareiškėjas kreipėsi į atitinkamas institucijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atlikusi ginčo teritorijos detaliojo plano patikrinimą, 2007 m. birželio 13 d. išvadoje konstatavo, jog detaliojo plano sprendiniai dėl sklypų suformavimo prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimams. Pažymėjo, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu apibrėžti žemės sklypai yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (teisių perėmėja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos). Žemės sklypai yra išnuomoti fiziniams ir juridiniams asmenims. Nurodė, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniais suformuoti 4 žemės sklypai: ( - ), kuriems nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti; numatyta esamus pastatus rekonstruoti iki 2 aukštų su mansarda, įrengiant šlaitinius stogus, mansardinis aukštas gali būti iškeltas; apdailai naudojamos tradicinės Kuršių nerijos pastatų apdailos medžiagos; nustatytas naudojimo režimas – gyvenamoji paskirtis, tvarkymo darbai – visų rūšių remonto, rekonstrukcijos ir pritaikymo darbai, tvarkymo režimas – netverti aplink sklypus tvorų, nerengti vartų ar kitų užtvarų be atskiro derinimo su savivaldybe; numatytos automobilių statymo vietos, pėsčiųjų takai, privažiuojamieji keliai. Nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko režimas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės

141994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir KNNP planavimo schema) bei Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (toliau – ir KNNP nuostatai). Šie norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. KNNP planavimo schemos pagrindiniame brėžinyje nagrinėjama teritorija patenka į gyvenamąją funkcinę zoną. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija priskiriama XX zonai, kuriai numatyta kompleksinė tvarkymo programa, nagrinėjamoje teritorijoje esantis pastatas pažymėtas kaip nukeltinas. KNNP planavimo schemos brėžinyje Nr. 8A tiriama teritorija patenka į tris teritorijas, kurioms nustatyti skirtingi naudojimo reglamentai. Pareiškėjo nuomone, Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 118 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Detaliojo plano sprendinys suformuoti keturis žemės sklypus prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės - planinės dalies bei „Nidos gyvenvietės istoriškai susiklosčiusio apstatymo ir žemėnaudos plano/1942 m./“ sprendiniams, kurių pagrindu detaliuoju planu turėjo būti suformuoti trys žemės sklypai. Nurodė, jog ginčijame detaliajame plane žymimo sklypo ( - ) (įregistruotas adresu ( - )) numatytas plotas 2 283 kv.m (22,83 aro) prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Architektūrinės - planinės dalies apibendrinančiame tome nurodytam Nidos ir jos artimos aplinkos architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamento reikalavimui – „atstatomoje ( - ) zonoje sklypų dydis gyvenamiesiems namams – ne daugiau 6 arai“. Teigė, jog detaliojo plano sprendinys – visuose keturiuose suformuotuose žemės sklypuose esamus pastatus rekonstruoti iki 2 aukštų su mansarda, įrengiant šlaitinius stogus ir numatant galimybę iškelti mansardinį aukštą – prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės-planinės dalies sprendiniui, kad atstatomose posesijose namai turi būti projektuojami vienaaukščiai su mansardomis. Pareiškėjo manymu, detaliojo plano sprendinys – vietoj posesijų Nr. 25 ir Nr. 26 rekonstruojant atkurti gyvenamosios paskirties statinius (( - )) – prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės - planinės dalies sprendiniui – posesijų Nr. 25 ir 26 vietas užėmusių susiamortizavusių poilsio namų vietoje atstatyti buvusių namų tūrius – imitacijas ir panaudoti juos visuomeninio centro paskirčiai. Pabrėžė, jog detaliojo plano sprendinys – sklype ( - ) (įregistruotas adresu ( - )) rekonstruoti esamą pastatą prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) brėžinio Nr. 8A „Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schema“ sprendiniui, nurodančiam, kad šioje teritorijoje „turi būti nukelti menkaverčiai pastatai, sutvarkyta gamtinė aplinka, atkurti želdynai“. Pažymėjo, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Nidos gyvenvietės istoriškai susiklosčiusio apstatymo ir žemėnaudos plane 1942 m. šiame sklype nėra fiksuota posesija, todėl atstatyti nebuvo galima. Pareiškėjo teigimu, ginčijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP planavimo schemai (generaliniam planui), bet ir kitiems norminiams teisės aktams: KNNP nuostatų 4, 6.6, 11 punktams, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms. Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto neteisėto detaliojo plano pagrindu priimti kiti administraciniai aktai: sprendimai dėl žemės sklypų ribų ir plotų bei žemės naudojimo sąlygų, naudojimo paskirties nustatymo, leidimas vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybių ar jos teritorijos tvarkymo ar kitus darbus, statybos leidimai, aktas pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, taip pat yra neteisėti. Teigė, kad panaikinus ginčijamą sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 285 ir 2002 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 211, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. išduotas leidimas Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduoti statybos leidimai: 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B bei 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą ( - ), Nidos gyv., Neringoje, (1 etapas) aktas.

15Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi (T 4, b. l. 212-220) administracinė byla pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą dėl Neringos savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimo Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės valdybos 1999-10-20 sprendimo Nr. 285 ir 2002-10-09 sprendimo Nr. 211 dėl žemės sklypų ribų ir ploto patvirtinimo bei žemės sklypų naudojimo sąlygų patvirtinimo, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999-12-20 leidimo Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimų: 2000-02-18 Nr. 10-R, 2000-02-18 Nr. 10-R-A, 2000-02-18 Nr. 10-R-B bei dėl 2004-07-14 pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą ( - ), Nidos gyv., Neringoje, akto panaikinimo nutraukta.

16Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. vasario 25 d. nutartimi (T 5, b. l. 16-19) panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo

172008 m. gruodžio 12 d. nutartis ir byla perduota teismui nagrinėti iš esmės.

18Klaipėdos apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą,

192009 m. birželio 26 d. sprendimu (T 5, b. l. 215-232) pareiškėjo prašymą patenkino. Panaikino Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 285 „Dėl naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ ir 2002 m. spalio 9 d. sprendimą

20Nr. 211 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. leidimą Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimus:

212000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B ir 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ), Nidos gyv., Neringoje, aktą.

22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi (T 7, b. l. 36-55) atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų K. S., S. R., V. J., L. J., E. K., A. J., E. K., T. G., V. G., S. T.,

23R. Ž., mokslinės-techninės komercinės uždarosios akcinės bendrovės „Liora“, A. S., D. K.,

24S. K., S. A., J. E., M. K., O. S., J. K., L. K., D. G., A. G., AB banko „Swedbank“ ir AB SEB banko apeliacinius skundus patenkino iš dalies. Panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

25Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi (T 7, b. l. 61-62) nustatė terminą pareiškėjui patikslinti prašymo reikalavimus atsižvelgiant į

26Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį.

27Pareiškėjas patikslintuose prašymuose (T 7, b. l. 78-92, T 9, 124-140) formuluoja tokius pačius reikalavimus, kaip ir 2008 m. vasario 15 d. patikslintame prašyme. Patikslintų prašymų motyvai analogiški minėtajam 2008 m. vasario 15 d. prašymui. Pareiškėjo manymu, pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės, atsižvelgiant į tai, jog jos sudaro pagrindą pradėti neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūrą, yra tinkamos viešajam interesui apginti.

28Pareiškėjo atstovė prokurorė prašė patenkinti patikslintą prašymą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, jog ginčijami aktai buvo išduoti patvirtinto detaliojo plano pagrindu, todėl yra betarpiška sąsaja tarp ginčijamo detaliojo plano bei vėlesnių aktų. Neprašė naikinti projektavimo sąlygų sąvado, nes jo galiojimas pasibaigė pripažinus statinį tinkamu naudoti. Pareiškėjo manymu, savavališkos statybos padarinių šalinimui neturėtų būti taikoma nauja Statybos įstatymo redakcija, nes ginčas jau buvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme galiojant kitai Statybos įstatymo redakcijai ir byloje keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti. Tokią savo poziciją argumentuoja LVAT

292010 m. gegužės 25 d. nutartimi Nr. A525-734/2010. Teismui patenkinus pareiškėjo prašymą ir panaikinus ginčijamus administracinius aktus, pareiškėjas galės Statybos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į statybos valstybinę priežiūrą atliekančius viešojo administravimo subjektus su prašymu spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus.

30Atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovas prašė pareiškėjo patikslinto prašymo nepatenkinti. Atsakovų manymu, pagal reikalavimus, kurie nagrinėjamoje byloje yra pareikšti patikslintame prašyme, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas neįvykdė LVAT 2011 m. sausio 17 d. nutarties reikalavimų, netikslino prašymo toje apimtyje, kokią buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismas, todėl vien šiuo pagrindu prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Atsakovų nuomone, administracinių aktų panaikinimas, kai sprendiniai yra realizuoti, neapgina viešojo intereso. Pabrėžė, jog kiti argumentai buvo nurodyti atsiliepime į prašymą. Atsiliepime (T 2, b. l. 128-130) nurodyta, jog ginčijami administraciniai aktai yra realizuoti, nes detaliojo plano sprendiniai įgyvendinti, t. y. suformuoti žemės sklypai ir rekonstruoti suplanuoti statiniai. Pažymėjo, kad ginčijamų administracinių aktų pagrindu susiformavo ir ilgą laiką egzistuoja teisiniai santykiai, todėl patenkinus prašymą būtų sukurta teisinio neapibrėžtumo situacija.

31Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas prašymo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui. Iš dalies sutiko su pareiškėjo pozicija, nes ginčijami aktai prieštarauja KNNP planavimo schemai, todėl turi būti panaikinti. Tačiau, atsakovo manymu, pagal reikalavimų apimtį, kurie reiškiami byloje, nebus apgintas viešasis interesas. Panaikinus skundžiamus aktus, nebus išspręstas klausimas dėl tų aktų pagrindu atsiradusių padarinių. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į ekonomiškumo ir operatyvumo principus efektyviau būtų buvę pareiškėjui tikslinti prašymo reikalavimus.

32Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepimu (T 2, b. l. 141-144) sutiko su prašymu, nes jame išdėstyti motyvai dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais yra pagrįsti.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. prašė atmesti pareiškėjo prašymą.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nesutiko su pareiškėjo prašymo reikalavimais (T 2, b. l. 135-140; T 10, b. l. 38-44). Nurodė, jog banko naudai yra įkeista dalis nekilnojamojo turto. Pastatas, kuriame yra butas, priklausantis trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Liora“, yra pripažintas tinkamu naudoti, kas leido pagrįstai tikėtis, kad statyba vyko teisėtai. Teismui tenkinus pareiškėjo prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo, būtų pagrindas reikalauti nugriauti bankui įkeistą butą, o tai neigiamai paveiktų banko skolininko – UAB „Liora“, mokumą. O sutarties neįvykdymo atveju bankas patirtų didelę turtinę žalą, negalėdamas nukreipti išieškojimo į hipotekos objektą, o tai reikštų, jog bankas svarstytų galimybę reikalauti žalos iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, jog įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Praėjus pakankamai ilgam terminui nuo ginčijamų administracinių aktų, kuriais patvirtintas detalusis planas, o vėliau jais remiantis išduoti kiti administraciniai aktai, svarstytina, ar nagrinėjamu atveju priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą, yra adekvačios siekiama tikslui ir atitinka proporcingumo principo keliamus reikalavimus. Pabrėžė, jog byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių viešojo intereso pažeidimą buvimo, neįvertinti pažeidimo mastas ir galimybė nagrinėjamu atveju įteisinti statinius.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą palaikė poziciją išdėstytą ankstesniuose teismo posėdžiuose bei atsiliepime į skundą (T 2, b. l. 120; b. l. 185-191). Atsiliepime nurodė, jog ginčijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Pažymėjo, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų, todėl Neringos savivaldybės tarybos

361997 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 118 buvo pažeisti aukštesnės teisinės galios teisės norminių aktų reikalavimai. Pritarė pareiškėjo prašyme išdėstytiems reikalavimams panaikinti neteisėto detaliojo plano pagrindu priimtus kitus administracinius aktus.

37Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. pranešimu (T 8, b. l. 178) nurodė, jog negali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, nes nebėra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi butą, adresu ( - ), 2008 metais pardavė.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į prašymą (T 2, b. l. 120) siūlė jį patenkinti. Pažymėjo, jog kilus pagrįstam įtarimui, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma veikla nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas saugoti valstybės ir visuomenės interesą, ginti savo nacionalines kultūrines vertybes ir pritarti viešojo intereso gynimui. Pažymėjo, jog turi būti panaikinti institucijų administraciniai aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

39Trečiasis suinteresuotas asmuo O. S. prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad yra pažeistas teisėtų lūkesčių principas (T 2, b. l. 222).

40Trečiasis suinteresuotas asmuo AB bankas „Swedbank“ prašė atmesti pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas, neatskleista prašyme nurodytų reikalavimų esmė. Pažymėjo, jog nesant reikalavimo nugriauti statinius, negali būti tinkamai ginamas viešasis interesas, negali būti sprendžiami klausimai dėl žalos atlyginimo ir dėl pastatų paėmimo visuomenės poreikiams, tretieji suinteresuoti asmenys negali ginti savo interesų.

41Trečiasis suinteresuotas asmuo R. E. N. pranešimu (T 9, b. l. 192) informavo, jog nebėra buto ( - ) gatvėje, Neringoje, savininkas, todėl jo nebedomina tolesnė proceso eiga.

42Tretieji suinteresuoti asmenys R. S., A. Ž., L. Ž. (V.), V. P. atsiliepimuose į prašymą

43(T 2, b. l. 153-159, 161-167, 169-175, 177-183) prašė prašymą atmesti. Jų teigimu, planavimo schemos sprendiniai negali būti taikomi asmenims, kuriems nuosavybės teisėmis priklauso patalpos pastate – gyvenamajame name, ( - ), Neringa, nes ginčo namas yra ir buvo dviejų aukštų, todėl jam negali būti taikomi planavimo schemos reikalavimai, neatitinkantys faktinės padėties, buvusios tvirtinant KNNP planavimo schemą. Taip pat nurodė, jog detaliojo plano sprendinys sklype ( - ) (įregistruotas adresu ( - )) rekonstruoti esamą pastatą neprieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniui, nurodančiam, kad šioje teritorijoje „turi būti nukelti menkaverčiai pastatai, sutvarkyta gamtinė aplinka, atkurti želdynai“, nes ginčo namas nėra menkavertis, jis nėra atstatomas, o yra rekonstruojamas.

44Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu (T 2, b. l. 200-203) prašė nepatenkinti pareiškėjo prašymo administracinę bylą nutraukti. Pažymėjo, jog KNNP planavimo schemoje numatyti nacionalinio parko teritorijos vystymo erdvinės koncepcijos ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai galės būti įgyvendami, jeigu bus priimti papildomi teisės aktai, numatantys konkrečius koncepcijos ir principų įgyvendinimo sprendimus.

45Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Liora“ prašė pareiškėjo prašymo nepatenkinti (T 5, b. l. 49).

46II.

47Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu (T 10, b. l. 73-82) pareiškėjo prašymą atmetė.

48Teismas nustatė, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme jau buvo išnagrinėta. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė. LVAT 2009 m. vasario 25 d. nutartimi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą ir panaikino skundžiamus aktus. LVAT 2011 m. sausio 17 d. nutartimi administracinę bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ginčijamų aktų, t. y. Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. leidimo Nr. 99/195 vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ar jos teritorijos tvarkymo ar kitus darbus jos teritorijoje objektui – gyvenamajam daugiabučiui namui ( - ), Nidos gyv., Neringoje, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 18 d. leidimo Nr. 10-R rekonstruoti poilsio patalpas į gyvenamąsias patalpas (( - )),

492000 m. vasario 18 d. leidimo Nr. 10-R-A poilsio patalpas rekonstruoti į gyvenamąsias patalpas (( - )), 2000 m. vasario 18 d. statybos leidimo Nr. 10-R-B rekonstruoti poilsio patalpas į gyvenamąsias patalpas (( - )) bei 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ), Nidos gyv., Neringoje (I etapas), akto ir 1999 m. spalio 20 d. Neringos savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 271. Taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėtų įvertinti, ar nėra būtinybės pareiškėjui pasiūlyti patikslinti ar papildyti pareikštų reikalavimų, nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Byloje teisėjų kolegija sprendė, ar pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, tinkamai realizavo teisminės gynybos prielaidas ir sąlygas, t. y. ar gynė viešąjį interesą. Teismas rėmėsi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, kurioje išaiškinta, jog siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškėjo reikalavimas turėtų būti netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų pasiektas rezultatas. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašomų panaikinti statybos leidimų pagrindu yra atsiradę konkretūs materialiniai padariniai – rekonstruoti statiniai, esantys trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės objektu. Teismas, siekdamas tinkamai identifikuoti sprendžiamo klausimo esmę, bei įsitikinti, jog prokuroro pareikštus reikalavimus patenkinus, teisinė tvarka bus atkurta be papildomo teisminio įsikišimo, 2011 m. vasario 22 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją patikslinti ar papildyti pareikštus reikalavimus, atsižvelgiant į LVAT

502010 m. sausio 17 d. nutartį. Administracinių bylų proceso dispozityviškumo principas reiškia, kad bylos dalyką nustato pareiškėjas. Bylos dalyko nustatymas yra pareiškėjo diskrecijos teisė. Pareiškėjas atsisakė tikslinti prašymo reikalavimus, pateikdamas nuomonę dėl nutartyje nurodytų įsipareigojimų vykdymo. Teisėjų kolegija sprendė, jog pareiškėjo pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas, t. y. prašymas patikrinti įgyvendinamų administracinių aktų teisėtumą, nėra pakankamas jų sukurtoms pasekmėms pašalinti. Remiantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytų subjektų iniciatyva. LVAT praktikoje pripažįstama, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame prašyme prokuroras aiškiai neįvardijo, koks visuotinai svarbus tikslas bus pasiektas ginčijamų aktų panaikinimu, ir kokią įtaką (reikšmę) teismo sprendimas turės asmenims, nesantiems šios administracinės bylos proceso šalimis, todėl toks prašymas (skundas) negali būti tenkinamas. Teismas pažymėjo, jog išreikšdamas savo valią ginti viešąjį interesą, t. y. kreipdamasis į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindais, prokuroras turi ne tik deklaruoti atstovaujamą vertybę, bet ir įvardyti konkretų tikslą, kuris būsimu teismo sprendimu (pareikštų reikalavimų apimtyje) numatomas pasiekti. Naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, kylančias iš Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatų, prokuroras privalo sąžiningai bei racionaliai. Jo inicijuojamos sudėtingos ir ilgai trunkančios teisinės procedūros turi būti objektyviai pagrįstos, orientuotos į apibrėžtą rezultatą, kompleksiškos, t. y. maksimaliai veiksmingos. Pareiškimai dėl viešojo intereso gynimo paprastai yra susiję ne tik su valstybės, visuomenės ar jos dalies neindividualizuotomis teisėmis, bet ir su teisėmis, kurios priklauso konkrečiam asmeniui ar asmenims. Ginant viešąjį interesą, dažnai įsiterpiama į kitų asmenų subjektinių teisių sritį. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 buvo akcentuota, jog teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo

512004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo doktriną, į tai, kad ginčo pastatai yra daugelio sąžiningai įgijusių nuosavybės teises fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė ir pastatų dalies nugriovimo atveju patirtų nuostolius, kuriuos galėtų reikalauti atlyginti iš savivaldybės bei valstybės, į tai, kad ginčo teritorijoje statyba iš esmės galima (išskyrus sklype ( - )), tik statiniai turėtų būti mažesni, teisėjų kolegijos manymu, viešojo intereso gynimas teisme yra neproporcingas siekiamam rezultatui. LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-2499/2011, atmesdamas pareiškėjo prašymą, pasisakė, jog turi būti atsižvelgiama ir į laiko tarpą nuo skundžiamų aktų priėmimo iki kreipimosi į teismą (nagrinėjamoje situacijoje praėjo beveik 8 metai), į nekilnojamojo turto materialinę išraišką, ginamų individualių ir visuomeninių vertybių svarbą, asmens pasitikėjimą valstybe ir teise. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus teismas pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Atmetus prašymą dėl pareiškėjo pasirinkto viešojo intereso gynimo būdo, dėl kitų prašyme nurodytų skundžiamų aktų panaikinimo motyvų teisėjų kolegija nepasisakė. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

52III.

53Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 10, b. l. 88-94) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti.

54Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad šioje byloje prašymu keliami reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti, kas atitinka LVAT formuojamą praktiką (LVAT 2010 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-734/2010, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1127/10,

552009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-88/2009, 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-648/2010). Išplėstinė teisėjų kolegija

562009 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. A822-65/2009 būtent ir akcentavo, jog teisės aktai nenustato, kad viešąjį interesą ginantis subjektas reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimus dėl neteisėtos statybos teisinių pasekmių šalinimo reikštų toje pačioje byloje. Šios bylos situacija yra analogiška išplėstinės teisėjų kolegijos analizuojamai situacijai. LVAT

572009 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-88/2009, kurioje ir cituojama išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartimi A822-65/09 formuojama teisminė praktika, vertindamas analogišką teisinę situaciją kai pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė paaiškinimą, kad konkrečiu atveju visiško viešojo intereso apgynimo (kilusių pasekmių pašalinimo) bus siekiama kitame procese, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą dėl atliktos patalpų rekonstrukcijos ir jos įteisinimo, turi teisines galimybes siekti visiško viešojo intereso apgynimo įstatymais nustatyta tvarka ir būdu. Taigi analogiškas viešojo intereso gynimo būdas analogiškoje teisinėje situacijoje yra pripažintas tinkamu viešojo intereso gynimo būdu. Ginčijamame teismo sprendime išvada, jog viešojo intereso gynimas yra neproporcingas siekiamam rezultatui, kadangi ginčo teritorijoje statyba iš esmės yra galima, tik statiniai turėtų būti mažesni, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas formaliai, neįsigilinęs į pažeidimų visumą, padarė tokią išvadą. Prokuroro prašyme nurodyti pažeidimai yra susiję ne tik su pastatų rekonstravimu, bet ir su keturių žemės sklypų suformavimu, vietoje galimų trijų, taipogi didesnių nei galima pagal KNNP schemos sprendinius sklypų ploto nustatymu, kas panaikinus ginčijamą Neringos savivaldybės tarybos sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo yra pakankamas pagrindas šioms sukurtoms pasekmėms pašalinti. LVAT išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka 2011-01-13 nutartyje iš esmės sutiko su pateiktais argumentais dėl ginčijamo detalus plano prieštaravimo KNNP schemai ir jos sprendiniams, t. y. konstatavo prokuroro nurodytus pažeidimus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 ir 54 straipsnių nuostatas ir jų tarpusavio santykį, yra pažymėjęs, kad nuosavybė įpareigoja ir nuosavybės teisė nėra absoliuti, ir visi žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinką, nebloginti jos būklės, nedaryti žalos gamtai (2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Atsižvelgiant į ypač vertingą valstybės nuosavybės teisės objektą, itin brangintiną, visuotinę reikšmę turinčią ne tik nacionalinę, bet ir Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vertybę - Kuršių nerijos nacionalinį parką, detaliuoju planavimu ir jo pagrindu vykdytomis neteisėtomis statybomis šiurkščiai pažeidus šio krašto tvarkymo režimą, yra sukelta grėsmė Kuršių nerijos išlikimui ir jos išsaugojimui ateinančioms kartoms, todėl dėl teritorijos unikalumo ir svarbos, taikant proporcingumo principą, prioritetas turėtų būti teikiamas gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio išlaikymui, bendros kraštovaizdžio struktūros bei jo estetinės vertės išsaugojimui, t. y. viešajam interesui. Teismų praktikoje analogiškoje byloje Kuršių nerijos nacionalinis parkas pripažįstamas didesnė vertybė nei atitinkamų atsakovų ar trečiųjų asmenų į neteisėtas statybas investuotos piniginės lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

582010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

59Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 10, b. l. 111-118) palaiko prokuroro poziciją ir sutinka su prokuroro prašymu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.

60Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 10, b. l. 119) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

61Atsakovai nurodo, kad teismui bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų apie tai, kokias neigiamas pasekmes (žalą) valstybei, visuomenei ar jos daliai, įstatymų saugomiems teisiniams gėriams sukelia ar sukels ginčijami aktai ir koks bus šių pasekmių (žalos) pobūdis ir mastas. Prokuroras administracinius aktus ginčijo dėl formalių teisės normų pažeidimų, galimai padarytų priimant šiuos aktus.

62Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 10, b. l. 127-134) prašo patenkinti apeliacinį skundą.

63Atsakovas nurodo, kad reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo ir šių administracinių aktų įvykdytos statybos padarinių šalinimo turėtų būti nagrinėjami toje pačioje byloje. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo klausimas gali būti išspręstas tik teismo sprendimu (Statybos įstatymo 281 str.). Net ir teismui šioje byloje priėmus sprendimą dėl administracinių aktų panaikinimo, inspekcija turėtų kreiptis į teismą dėl jų pagrindu įvykdytos statybos padarinių šalinimo, papildomai būtų naudojamos valstybės ir bylos dalyvių lėšos. Atsižvelgiant į tai, inspekcija dar pirmosios instancijos teisme siūlė pareiškėjui tikslinti prašymą, įtraukiant reikalavimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, ir prašyti bylą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

64Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 10, b. l. 105) prašo prašymą atmesti.

65Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad yra sąžiningas turto įgijėjas, todėl turi būti užtikrintas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinami teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas.

66Trečiasis suinteresuotas asmuo AB bankas ,,Swedbank“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 10, b. l. 107-108) prašo apeliacinį skundą atmesti.

67Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad dabar galiojantys teisės aktai pakeitė administracinių teismų kompetenciją dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimų sprendimo. Statybos įstatymo pakeitimas įpareigoja pareiškėją atskleisti visą reikalavimo esmę ir jau pirminiame pareiškime nurodyti ne tik siekiamą rezultatą, bet, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, nurodyti ir galimus esančios problemos sprendimo variantus. Teismas vadovavosi protingumo, sąžiningumo, protingos pusiausvyros principais, vadovavosi konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, įvertino siekiamos visuomenės naudos ir galimai atsirasiančios privačių fizinių ir juridinių asmenų praradimus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

68Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 10,

69b. l. 120-126) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

70Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, tiek jame cituojami teismų sprendimai, visiškai neatitinka aktualios suformuotos teismų praktikos. Teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y., ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškėjo reikalavimas turėtų būti netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas. Nagrinėjamoje byloje yra susidurta su dviejų teisinių gėrių pusiausvyros problema - iš vienos pusės yra siekiama apsaugoti viešąjį interesą, iš kitos pusės, konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja išsaugoti atsiradusių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, kas atitinka teisėtų lūkesčių principo idėją. Atkreipia dėmesį, kad nuo Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. sprendimų, kurių pagrindu vėliau priimti kiti administraciniai aktai, priėmimo iki prokuroro kreipimosi į teismą dienos dėl viešo intereso gynimo praėjęs beveik dešimties metų laikotarpis. Praėjus pakankamai ilgam terminui nuo ginčijamų administracinių aktų, kuriais patvirtintas detalusis planas, o vėliau jais remiantis išduoti kiti administraciniai aktai, priemonės ir būdai, kuriais prokuroras siekia apginti viešąjį interesą, yra neadekvačios siekiamam tikslui ir neatitinka proporcingumo principo keliamų reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių viešojo (visuomenės) intereso pažeidimą, atsirandantį dėl pastato, kuriame, be kita ko, yra bankui įkeistas butas, buvimo. Pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo išduoti ir nepateisinamai ilgą laiką nesiimta priemonių galimam pažeidimui pašalinti ne dėl neteisėtų banko ar kitų suinteresuotųjų asmenų veiksmų, o dėl to, kad viešojo administravimo institucijos, priimdamos ginčijamus administracinius aktus ir informuodamos pareiškėją, neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai bei viešojo administravimo principai. Teismo išvados yra visiškai pagrįstos ir atitinka suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (žr., pavyzdžiui, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

71Teisėjų kolegija

konstatuoja:

72IV.

73Apeliacinis skundas atmestinas.

74Tikrinamoje administracinėje byloje Klaipėdos m. apylinkės vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą (viešasis interesas kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atskirai, viešuoju interesu pripažįstant ne bet kokį teisėtą asmens ar grupės asmenų interesą, o tik tokį, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 860/2010), kurio apgynimas, jo nuomone, būtų galimas panaikinus Neringos savivaldybės tarybos ir valdybos 1999 metais priimtus teisės aktus, taip pat kitų viešojo administravimo sistemos subjektų 1999, 2000 metais priimtus teisės aktus, sąlygojusius statinių rekonstravimą Neringoje.

75Byla jau nagrinėta tiek apygardos administraciniame teisme, tiek Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Paskutiniame skundžiamame 2011-10-24 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime, atsižvelgus į formuojamą administracinę jurisprudenciją panašiose administracinėse bylose, atidavus prioritetą Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms – asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai, teisėtiems lūkesčiams, paisant Konstitucinio Teismo doktrinos, turint omenyje tai, jog ginčo pastatai yra daugelio sąžiningai įgijusių nuosavybės teises fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė ir pastatų dalies nugriovimo atveju patirtų nuostolius, kuriuos galėtų reikalauti atlyginti iš savivaldybės bei valstybės, į tai, kad ginčo teritorijoje statyba iš esmės galima (išskyrus sklype ( - )), tik statiniai turėtų būti mažesni, kad viešojo intereso gynimas teisme yra neproporcingas siekiamam rezultatui, prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo buvo ar ne padaryti pažeidimai, kuriuos nurodė pareiškėjas kreipdamasis teisminės gynybos.

76Vadinasi, darytina išvada, jog šios administracinės bylos pagrindinis tyrimo objektas yra viešasis interesas bei jo gynimas, atsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes.

77Vyriausiasis administracinis teismas jau pirmiau yra akcentavęs būtinybę įvertinti pasirinktų viešojo intereso gynimo būdų (priemonių) tinkamumą. Pareiškėjo (prokuroro), ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti, nes pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškėjo reikalavimas turėtų būti netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–866/2009, 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P822–242/2009).

78Neabejotina, jog, jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1076/2011).

79Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamoje administracinėje byloje iš pradžių aptartina ne tiek galimybė apginti viešąjį interesą pagal pasirinktas teisines priemones bei būdus, bet pats laiko tarpas, kurio prireikė tam viešajam interesui ginti, kokia nūdienos, t.y. bylą nagrinėjant teisme, situacija, teisinių santykių stabilumas.

80Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinę, kad įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Be to, prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, negali būti suteikiama daugiau teisių, nei kitiems ginčo subjektams. Dėl to teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008; 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-335-08; 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011.).

81Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, yra nurodęs,“<...> kad tokiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atsakyti ginti viešąjį interesą, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, dėl kurių buvo ilgą terminą nesikreipta dėl viešojo intereso gynimo, t. y. turi būti įvertinti prokuroro, viešojo administravimo subjektų veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu, kitos svarbios bylai aplinkybės.“ Kai nustatoma, „<...> kad nuo priimtų ginčijamų administracinių aktų iki prokuroro kreipimosi į teismą dienos praėjo dešimties metų laikotarpis, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas, dėl kurio galima būtų spręsti, ar nėra pagrindo teismui atsisakyti ginti viešąjį interesą šioje byloje. Ieškinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kartais reikia ieškoti ne tik viešojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti kelių viešųjų interesų pusiausvyrą arba rinktis, kurio viešojo intereso gynyba konkrečiu atveju yra prioritetinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007;

822010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010).“ <...> „teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

832009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sodininkų bendrija ,,Baltasis gandras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2009;

842011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011; kt.). Taigi viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises.“

85Būtina pabrėžti, jog Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d.,

862007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).

87Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad Konstitucija gina ir saugo asmens teisėtus lūkesčius. Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise; asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei teisėtų lūkesčių apsauga, kaip konstitucinės vertybės, yra neatskiriama nuo teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos; asmenį, kuris paklusta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio Teismo

882004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

89Suformuluojant galutinį teisinį vertinimą šioje byloje būtina atkreipti dėmesį į atitinkamas aplinkybes:

90Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prašymas dėl administracinių aktų panaikinimo užregistruotas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2007 m. liepos 20 d. (T 1, b.l. 5-19), o, kaip jau buvo paminėta šioje procesinio dokumento dalyje, yra skundžiami ir prašomi panaikinti 1999, 2000 metų teisės aktai. Akivaizdu, jog nuo paminėtų teisės aktų išleidimo iki kreipimosi į teismą dienos yra praėjęs nemažas laiko tarpas, kuris artimas maksimaliam įstatymų leidėjo nustatytam ieškinio senaties terminui.

91Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi 2006-10-25 (T 1, b.l. 20), kartu pridėdama dokumentų daugėtą (T 1, b.l. 31), kuris, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, buvo pakankamas iš karto, t.y. dar 2006 metų pabaigoje, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo, bet tai atlikta tik 2007 m. liepos 20 d.

92Šios faktinės aplinkybės byloja, kad, visų pirma, buvo delsta pasinaudoti teismine gynyba, antra, nebuvo tarp institucijų pakankamai bendradarbiavimo srityje sąlyčio taškų, paneigiant galimybę, kuo operatyviau atiduoti viešojo intereso gynimo klausimo sprendimą teismui, kas nesuderinama su teisinės valstybės principais.

93Administracinėje byloje nėra duomenų apie įtrauktų į procesą trečiųjų (fizinių ir juridinių asmenų) nesąžiningumą realizuojant skundžiamus teisės aktus. Jų veikla buvo paremta būtent šiais dokumentais, kuriuos išdavė viešojo administravimo sistemos subjektai ir be kurių būtų buvusi negalima rekonstrukcija.

94Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į procesą iš viso įtraukti 99 asmenys. Panaikinus skundžiamus teisės aktus, būtų paliesti visų jų interesai. Labiau tikėtina, jog iš pastarųjų pusės galimas inicijavimas teisminių procesų dėl žalos atlyginimo iš valstybės ar/ir savivaldybės, kitokio pobūdžio reikalavimų, kuriais būtų siekiama satisfakcijos dėl patirtų nepatogumų. Tuo tarpu pareiškėjas nėra ryškiai atskleidęs, kaip viešojo intereso apgynimas, panaikinus skundžiamus aktus, taptų didesne vertybe nei palikimas galioti susiklosčiusių dabartiniu metu santykių ir besikeičiančių iki dabar, nepaisant vykstančio teisminio proceso, kurio trukmė, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šiuo aspektu formuojamą tiek tarptautinę, tiek nacionalinę teisminę praktiką, byloja ne pareiškėjo naudai.

95Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai atidavė prioritetą asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai, teisėtiems lūkesčiams ir atsisakė ginti viešąjį interesą.

96Patenkinus prokuroro skundą, nesant kitų aplinkybių dėl kurių jis galėtų būti nepatenkintas, viešasis interesas būtų apgintas padarant didesnės žalos kitoms viešojo intereso sferoms, o privatiems sąžiningiems (priešingai neįrodyta) tretiesiems suinteresuotiems asmenims bus sukurti papildomi subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai. Visa tai suponuoja apeliacinio skundo netenkinimą.

97Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

98Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

99Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. J. M., R. M., O. J., R. E. N. (R. E. N.), A. P., J. K., L. K., V. Z., D. Z., O.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras (toliau –... 6. 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimą... 7. 2) panaikinti Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimą... 8. 3) panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos... 9. 1999 m. gruodžio 20 d. leidimą Nr. 99/195;... 10. 4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos... 11. 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m.... 12. Pareiškėjas nurodė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba... 13. 2006 m. spalio 24 d. raštu Nr. 4-8-1129 informavo apie galimus teisės... 14. 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos... 15. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi... 16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m.... 17. 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis ir byla perduota teismui nagrinėti iš... 18. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs... 19. 2009 m. birželio 26 d. sprendimu (T 5, b. l. 215-232) pareiškėjo prašymą... 20. Nr. 211 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto... 21. 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m.... 22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi (T... 23. R. Ž., mokslinės-techninės komercinės uždarosios akcinės bendrovės... 24. S. K., S. A., J. E., M. K., O. S., J. K., L. K., D. G., A. G., AB banko... 25. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi (T... 26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį.... 27. Pareiškėjas patikslintuose prašymuose (T 7, b. l. 78-92, T 9, 124-140)... 28. Pareiškėjo atstovė prokurorė prašė patenkinti patikslintą prašymą jame... 29. 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi Nr. A525-734/2010. Teismui patenkinus... 30. Atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės... 31. Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 32. Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. prašė atmesti pareiškėjo prašymą.... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nesutiko su pareiškėjo prašymo... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 36. 1997 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 118 buvo pažeisti aukštesnės teisinės... 37. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. pranešimu (T 8, b. l. 178) nurodė, jog... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 39. Trečiasis suinteresuotas asmuo O. S. prašė pareiškėjo prašymą atmesti.... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB bankas „Swedbank“ prašė atmesti... 41. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. E. N. pranešimu (T 9, b. l. 192) informavo,... 42. Tretieji suinteresuoti asmenys R. S., A. Ž., L. Ž. (V.), V. P. atsiliepimuose... 43. (T 2, b. l. 153-159, 161-167, 169-175, 177-183) prašė prašymą atmesti. Jų... 44. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu (T 2, b. l. 200-203) prašė... 45. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Liora“ prašė... 46. II.... 47. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu (T... 48. Teismas nustatė, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme jau... 49. 2000 m. vasario 18 d. leidimo Nr. 10-R-A poilsio patalpas rekonstruoti į... 50. 2010 m. sausio 17 d. nutartį. Administracinių bylų proceso dispozityviškumo... 51. 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Atsižvelgus į... 52. III.... 53. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 10, b. l. 88-94) prašo panaikinti... 54. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad šioje byloje prašymu... 55. 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-88/2009, 2010... 56. 2009 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. A822-65/2009 būtent ir akcentavo, jog... 57. 2009 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-88/2009,... 58. 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).... 59. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 60. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 61. Atsakovai nurodo, kad teismui bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų... 62. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 63. Atsakovas nurodo, kad reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo ir... 64. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 10,... 65. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad yra sąžiningas turto įgijėjas,... 66. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB bankas ,,Swedbank“ atsiliepimu į... 67. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad dabar galiojantys teisės aktai... 68. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį... 69. b. l. 120-126) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos... 70. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, tiek... 71. Teisėjų kolegija... 72. IV.... 73. Apeliacinis skundas atmestinas.... 74. Tikrinamoje administracinėje byloje Klaipėdos m. apylinkės vyriausiasis... 75. Byla jau nagrinėta tiek apygardos administraciniame teisme, tiek Lietuvos... 76. Vadinasi, darytina išvada, jog šios administracinės bylos pagrindinis tyrimo... 77. Vyriausiasis administracinis teismas jau pirmiau yra akcentavęs būtinybę... 78. Neabejotina, jog, jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę... 79. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamoje... 80. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos... 81. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje,... 82. 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto... 83. 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sodininkų... 84. 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D.... 85. Būtina pabrėžti, jog Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota,... 86. 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).... 87. Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad Konstitucija gina ir... 88. 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).... 89. Suformuluojant galutinį teisinį vertinimą šioje byloje būtina atkreipti... 90. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prašymas dėl administracinių... 91. Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba į Klaipėdos miesto... 92. Šios faktinės aplinkybės byloja, kad, visų pirma, buvo delsta pasinaudoti... 93. Administracinėje byloje nėra duomenų apie įtrauktų į procesą trečiųjų... 94. Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į procesą iš viso įtraukti 99... 95. Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 96. Patenkinus prokuroro skundą, nesant kitų aplinkybių dėl kurių jis galėtų... 97. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 98. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą... 99. Nutartis neskundžiama....