Byla e2S-2952-258/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemuno vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Nemuno vaistinė“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Antakalnio poliklinika“ dėl negyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė leisti ieškovei UAB „Nemuno vaistinė“ toliau įprasta tvarka naudotis pagal 2014 m. balandžio 14 d. negyvenamųjų patalpų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-24/15-(2.14.1.42-AD4) išsinuomotomis patalpomis, esančiomis Antakalnio g. 59, Vilnius, unikalus Nr. ( - ), savo komercinei veiklai vykdyti; uždrausti Vilniaus miesto savivaldybei ir atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kurie galėtų trukdyti ieškovei UAB „Nemuno vaistinė“ įprasta tvarka naudoti 2014 m. balandžio 14 d. nuomos sutartimi Nr. A466-24/15-(2.14.1.42-AD4) išsinuomotas patalpas savo komercinei veiklai vykdyti (trukdyti ieškovės darbuotojams ir klientams patekti į nuomojamas patalpas, riboti komunalinių ir kitų paslaugų teikimą patalpoms, ieškovei UAB „Nemuno vaistinė“ priklausančio turto ar jo dalies iškraustymą iš patalpų, nesant dėl to priimto teismo sprendimo, patalpų perdavimą tretiesiems asmenims, ir įpareigoti atsakovus vykdyti kitas nuomos sutartyje numatytas nuomotojo pareigas. Aplinkybę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ieškovė grindžia aplinkybe, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. gavo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimus dėl išsikėlimo iš nuomojamų patalpų, kuriame atsakovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1501 buvo nuspręsta perduoti nuomojamas patalpas VšĮ „Antakalnio poliklinika“, kuri 2018 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į atsakovę dėl nuomojamų patalpų perėmimo iš ieškovės. Tuo pačiu pranešimu atsakovė informavo, kad neatlaisvinus patalpų, Vilniaus miesto savivaldybė imsis veiksmų dėl šių patalpų atlaisvinimo.

72.

8Atsakovai prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodė, kad ieškovė, pakartotinai reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo pačiu pagrindu, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsakovai laiko, kad jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, po pirmojo prašymo pareiškimo ir išsprendimo neatsirado, tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir neįrodė. Atsakovai prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, reiškiant akivaizdžiai nepagrįstus prašymus ir tuo siekiant vilkinti bylos procesą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. nutartimi prašymą atmetė.

124.

13Teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė naujai paaiškėjusių ar atsiradusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodoma nauja aplinkybė – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. pranešimas dėl išsikėlimo iš numojamų patalpų – nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-2375-577/2018, konstatavo, kad rašytinis reikalavimas atlaisvinti patalpas aplinkybių apie galimą turto gadinimą, ieškovei priklausančio turto iškraustymą iš patalpų, nesant teismo sprendimo ir pan., neįrodo. Tam būtini duomenys, patvirtinantys kad atsakovės ketina ar jau ėmėsi atitinkamų veiksmų.

145.

15Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, prie kurių prideda fotonuotrauka, daryta adresu Sirokomlės g. 8, Vilnius kurioje matoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė, po darbo valandų (20 val. 30 min), atvykusi į trečiajam asmeniui išnuomotas patalpas, pakeitė spynas ir informavo nuomininką, kad patalpose esančius daiktus galima atsiimti kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybę. Teismas šį ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą nelaikė nauju ir patvirtinančiu naujas aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais, nes minėtoje nuotraukoje užfiksuota 2018 m. vasario 1 d. informacija, kuri nesusijusi nei su šios bylos nagrinėjimo dalyku, nei su ginčo patalpomis, nei su ieškovės interesais. Minėtoje nuotraukoje užfiksuotame skelbime adresatu nurodoma UAB „Benu vaistinė“, veiksmai atlikti ne atsakovių, o antstolės, kas sudaro pagrindą laikyti, jog tokie veiksmai atlikti vykdymo procese, o ne atsakovių be teismo sprendimo. Taigi, minėtos nuotraukos turinys nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, tą pačią nuotrauką ieškovė jau buvo pateikusi teismui su pradiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, minėto įrodymo nelaikė patvirtinančiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

166.

17Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – leisti ieškovei UAB „Nemuno vaistinė“ toliau įprasta tvarka naudotis pagal 2014 m. balandžio 14 d. negyvenamųjų patalpų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-24/15-(2.14.1.42-AD4) išsinuomotomis patalpomis, esančiomis Antakalnio g. 59, Vilnius, savo komercinei veiklai vykdyti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad įpareigojimas vykdyti sutartį kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol teisme nagrinėjamas ginčas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neatitiktų šių priemonių paskirties – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Draudimas atsakovui atlikti tolimesnius su sutarties nutraukimu susijusius veiksmus, kai sutartis de jure jau yra nutraukta, ir atsakovo įpareigojimas vykdyti savo sutartines prievoles bylos nagrinėjimo teisme metu bei netrukdyti ieškovei vykdyti savo sutartines prievoles, prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties bei iš esmės reikštų ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiamų tikslų įgyvendinimą dar bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme nesant išspręstam ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-382/2010).

187.

19Atmesdamas atsakovės prašymą paskirti baudą ieškovei už aiškiai nepagrįsto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog tokio prašymo pateikimas sukėlė sunkias pasekmes kitai proceso šaliai ar turėjo esminę įtaką bylos nagrinėjimo trukmei ar objektyvumui.

20III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

218.

22Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

238.1.

24Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išimtiniais atvejais – per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas grubiai, net 17 kalendorinių dienų praleisdamas CPK 147 str. 1 d. įtvirtiną terminą išspręsti ieškovės pateiktam 2018 m. rugsėjo 18 d. prašymui, pats išnagrinėjęs iš esmės bylą ir priėmęs ieškovei nepalankų sprendimą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog ieškovės ieškinys yra atmestas, todėl prima facie yra nepagrįstas.

258.2.

26Bylą išnagrinėjęs ir skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas viena vertus, konstatavo, jog jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių ieškovė savo 2018 m. rugsėjo 18 d. prašyme nenurodė, kita vertus, teismas pats paneigdamas savo ankstesnįjį sakinį, visgi jau teigia, jog tokiomis aplinkybėmis ieškovė nurodo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. pranešimą dėl išsikėlimo iš nuomojamų patalpų. Todėl skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis yra nepagrįsta ir prieštaringa.

278.3.

28Ieškovės pateikti nauji duomenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. pranešimas dėl išsikėlimo iš nuomojamų patalpų – ir pagrindžia 2018 m. rugsėjo 18 d. ieškovės prašyme prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą bei grėsmę ieškovės interesams. Iš minėto 2018 m. rugsėjo 14 d. rašto turinio akivaizdu, jog atsakovas ne galimai ketina, o tiesiogiai, aiškiai ir nedviprasmiškai informuoja ieškovę, kad jam neatlaisvinus nuomojamų patalpų, atsakovas imsis veiksmų dėl ieškovės iškeldinimo. Ieškovės iškeldinimo atveju, apeliacinės instancijos priimto palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkėtų ir taptų itin sudėtingu, kadangi tektų spręsti trečiojo asmens, valdančio ir naudojančio patalpas, iškeldinimo, padarytų patalpų pakeitimų pašalinimo ar net trečiojo asmens patirtų nuostolių atlyginimo klausimą.

298.4.

30Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įpareigojimas vykdyti sutartį kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol teisme nagrinėjamas ginčas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neatitiktų šių priemonių paskirties – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.

319.

32Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Nemuno vaistinė“ atskirąjį skundą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti bei laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje netaikyti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus;

339.1.

34Ieškovės pozicija dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procedūrinių pažeidimų, neva sąlygojančių ginčijamos nutarties neteisėtumą, yra visiškai nepagrįsta – net jei ir sutiktume, kad teismas ginčijamą nutartį turėjo priimti anksčiau, tačiau tai niekaip negalėjo lemti ginčijamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Priešingai, teismui iš esmės įvertinus ieškinio reikalavimų pagrįstumą, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėjo būti ir buvo išspręstas objektyviau ir teisingiau.

359.2.

36Ieškovė neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktus teiginius, neva prieštaraujančius vienas kitam. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad „nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė naujai paaiškėjusių ar atsiradusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui“. Tai yra, pasak pirmosios instancijos teismo, ieškovė nenurodė tokių naujų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra aiškiai nepagrįstas – nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, kuomet buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, faktinė situacija nepasikeitė, atsakovės ieškovės turto iš ginčo patalpų nekeldina ir šių patalpų būklės neblogina – priešingų įrodymų ieškovė nepateikė.

379.3.

38Pagal naujausią teismų praktiką ginčuose tarp Vilniaus miesto savivaldybės, kaip turto savininkės, ir to turto nuomininko, su kuriuo nuomos sutartis pasibaigė, arba buvo nutraukta anksčiau termino) nuosekliai pasisakoma už turto savininko interesų gynimą ir apsaugą nuo neproporcingo turto savininko teisių suvaržymo. Viešasis interesas tenkinamas tuomet, kai viešoji nuosavybė naudojama teisėtai, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principų.

39IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

40Atskirasis skundas netenkinamas.

4110.

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

4311.

44Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta.

4512.

46Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4713.

48Nagrinėjamos bylos atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d., nagrinėdamas šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nutartimi, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsisakė tenkinti apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vadinasi, po šios nutarties priėmimo, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė turėjo nurodyti ne tas pačias aplinkybes, sudarančias pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o naujai paaiškėjusias po minėtos Vilniaus apygardos nutarties priėmimo.

4914.

50Nagrinėjamo bylos atveju, ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarbia ir nauja aplinkybe nurodo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. pranešimą dėl išsikėlimo iš numojamų patalpų, kuriame atsakovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1501 buvo nuspręsta perduoti nuomojamas patalpas viešajai įstaigai „Antakalnio poliklinika“, kuri 2018 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į atsakovę dėl nuomojamų patalpų perėmimo iš ieškovės, taip pat minėtame rašte atsakovės nurodytą informaciją, kad neatlaisvinus patalpų, Vilniaus miesto savivaldybė imsis veiksmų dėl šių patalpų atlaisvinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui byloje. Pažymėtina, jog ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašė pripažinti 2015 m. balandžio 14 d. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovės UAB „Nemuno vaistinė“ negyvenamųjų patalpų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-24/15-(2.14.1.42-AD4) nutraukimą neteisėtu. Šalių sudarytoje sutartyje, be kita ko, 15.4 p. numatyta, kad vienas nuomos sutarties pasibaigimo atvejų – atsiradus poreikiui vaistinės patalpas naudoti VšĮ Antakalnio poliklinikos reikmėms, kai UAB „Nemuno vaistinė“ įspėjama raštu, bet ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovė, vadovaudamasi šia nuostata, sutartį nutraukė ir kol nėra sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, ji siekia įgyvendinti savo teisę į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, jomis disponuoti savo nuožiūra. Pateiktas naujas rašytinis įrodymas tik patvirtina, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuosekliai siekia savo teisių gynimo.

5115.

52Atkreiptinas dėmesys, jog dar pirmą kartą šioje byloje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ieškovė su ieškiniu buvo pateikusi 2018 m. gegužės mėn. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriame buvo nurodyta, kad pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą Vaistinė (ieškovė) privalo ne vėliau kaip per 7 dienas atlaisvinti perduoti patalpas ir jas grąžinti pagal perdavimo–priėmimo aktą Savivaldybės atstovams tvarkingas su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo nuomoto turto (Sutarties 10.4 papunktis). Taip pat rašte nurodoma, kad jei rašte nurodytu laiku nebus atliekamos patalų perdavimo procedūros, Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipsis į teisėsaugą dėl minėtų patalpų atlaisvinimo ir nuostolių atlyginimo. Teismai šią aplinkybę įvertino ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, padarė išvadą, kad rašytinis reikalavimas atlaisvinti patalpas aplinkybių apie galimą turto gadinimą, ieškovei priklausančio turto iškraustymą iš patalpų, nesant teismo sprendimo ir pan., neįrodo. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo nurodyta, kad duomenų, kad atsakovės ketina ar jau ėmėsi atitinkamų veiksmų, ieškovė nenurodė. Su pakartotinu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė pateikė 2018-09-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašą dėl išsikėlimo iš patalpų Antakalnio g. 59. Tačiau susipažinus su šio rašto turiniu matyti, kad jis analogiškas pirmajam, nes šiuo raštu ieškovė tik raginama išsikraustyti iš nuomojamų patalų, tačiau vėl gi šis raštas neįrodo, kad atsakovės ėmėsi turto gadinimo, ieškovei priklausančio turto iškraustymo iš patalpų, nesant teismo sprendimo ir pan.

5316.

54Ieškovė taip pat nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nukentės darbuotojai dirbantys pas ieškovę, nes praras darbo vietas, taip pat pacientai, besilankantys Antakalnio poliklinikoje ir k.t.. Tačiau pastebėtina, jog visos šios ieškovės dėstomos aplinkybės, susijusios su pacientais ir darbuotojais taip pat buvo nurodytos pirminiame prašyme ir teismų buvo įvertintos.

5517.

56Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė nenurodė naujai paaiškėjusių ar atsiradusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

5718.

58Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo ir procesinius teismo padarytus pažeidimus nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Ieškovė nurodo, kad po jos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas po 17 dienų jau po galutinio sprendimo priėmimo.

5919.

60Pagal CPK 147 str. 1 d. teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išimtiniais atvejais – per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Darytina išvada, kad teismas pažeidė CPK įtvirtintus terminus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas prašymą išsprendė tinkamai, atsižvelgė į pateikto naujo rašytinio įrodymo svarbą byloje, jo ne(reikšmingumą), pateikė motyvuotas išvadas. Taigi, aukščiau paminėti pavėluoti teismo procesiniai veiksmai nekeičia teismo nutarties turinio teisėtumo ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 328 str.).

6120.

62Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, ieškovė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

63Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

64Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.