Byla e2S-2375-577/2018
Dėl negyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu; trečiasis asmuo viešoji įstaiga Antakalnio poliklinika

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl negyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu; trečiasis asmuo viešoji įstaiga Antakalnio poliklinika.

2Teismas,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“ pareiškė ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašo pripažinti 2015 m. balandžio 14 d. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ negyvenamųjų patalpų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-24/15-(2.14.1.42-AD4) nutraukimą neteisėtu. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei ir atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti ieškovės teisę naudotis patalpomis, įskaitant kliudymą patekti į patalpas, bet kokį trukdymą naudotis patalpomis, priverstinį patalpų atlaisvinimą, nesant dėl to priimto teismo sprendimo, ieškovei priklausančio turto ar jo dalies iškraustymą iš patalpų, nesant dėl to priimto teismo sprendimo, patalpų perdavimą tretiesiems asmenims. Prašymą grindė tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodė, jog nuomojamos patalpos yra įrengtos ir pritaikytos vaistinės veiklai, jose dirba ieškovės darbuotojai, yra aptarnaujami klientai. Grėsmę, kad atsakovės gali imtis veiksmų, sudarydamos kliūtis ieškovei naudotis nuomojamomis patalpomis, be teismo sprendimo iškraustyti ieškovę patvirtina atsakovės pateikti reikalavimai ieškovei dėl patalpų atlaisvinimo. Tokiu atveju iškiltų patalpose esančio ieškovės turto sugadinimo ar praradimo rizika; ieškovės darbuotojams iškiltų rizika prarasti darbo vietą. Atsakovams perdavus patalpas naudotis tretiesiems asmenims, patalpų sugrąžinimas ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju būtų apsunkintas, ieškovė patirtų papildomų išlaidų, nuostolių; tai gali sąlygoti naują teismo procesą.
  2. Atsakovės su pareikštu prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareikštas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Pažymėjo, kad remiantis tarp 2015 m. balandžio 14 d. Ginčo patalpų nuomos sutarties Nr. A466-24/15 nuostatomis, ginčo patalpų nuomos sutartis nutraukiama „atsiradus poreikiui vaistinės patalpas naudoti VšĮ Antakalnio poliklinikos reikmėms, kai UAB „Nemuno vaistinė“ įspėjama raštu, bet ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo“. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas akivaizdžiai neproporcingas, kadangi būtų visiškai apribotos sąžiningos šalies – Vilniaus miesto savivaldybės teisės, kai tuo tarpu nesąžiningos šalies – ieškovės interesai, kurie prieštarauja šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygoms, būtų tenkinami. Be to, ieškovė neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovės neišreiškė ketinimo neteisėtai perimti ginčo patalpas ar jose esančius daiktus.

4II.

5Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, uždraudė atsakovėms iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti ieškovės UAB „Nemuno vaistinė“ teisę naudotis patalpomis, 71,42 kv. m ploto negyvenamosiomis patalpomis adresu ( - ), pastato 1D2/p plane pažymėtomis indeksais 1-2 ir dalimi patalpos 1-3 (56,50 kv. m), unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), įskaitant kliudymą patekti į patalpas, bet kokį trukdymą naudotis patalpomis, priverstinį patalpų atlaisvinimą, nesant dėl to priimto teismo sprendimo, ieškovei priklausančio turto ar ko dalies iškraustymą iš patalpų, nesant dėl to priimto teismo sprendimo, patalpų perdavimą tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, jog ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai yra susijusios su ieškinio dalyku. Teismo nuomone, galimai patenkinus ieškovo reikalavimus, šalių grąžinimas į iki ginčo buvusią padėtį būtų apsunkintas arba iki ginčo buvusios padėties atkūrimas gali pasidaryti neįmanomu, nes atsakovas jau būtų ėmęsis veiksmų, ribojančių ir sunkinančių patalpų naudojimą ar veiksmų, susijusių su priverstiniu ieškovės iškeldinimu iš patalpų ir šių patalpų būklės pakeitimais. Tai sąlygotų ieškovei pagrindą ginčyti nurodytus teisinius santykius, dėl ko kiltų nauji teisminiai ginčai, o tai prieštarautų proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principams.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį bei laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neatliko pakankamo ieškinio pagrįstumo įvertinimo. Pasak apeliančių, ieškovės reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti. Teigia, kad Savivaldybės turto nuomos klausimus turi teisę spręsti ne tik Savivaldybės taryba, tačiau ir kiti įgalioti subjektai. Ginčo patalpų nuomos sutartis sudaryta Savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimu, o ją pasirašė Savivaldybės administracijos direktorius. Pažymi, kad 2017 m. balandžio 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-920 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ (toliau ir Sprendimas) Turto departamentas buvo įpareigotas teikti Savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridiniam skyriui medžiagą dėl negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos ar panaudos sutarčių nutraukimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sutartyse ir (ar) teisės aktuose numatytais pagrindais. Subjektas, atsakingas už vaistinės įspėjimą, nuomos sutartyje nėra apibrėžtas. Pabrėžė, kad Savivaldybės tarybos valią nutraukti ginčo patalpų nuomos sutartį patvirtina 2018 m. balandžio 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1501 „Dėl nekilnojamojo turto Antakalnio g. 59 perdavimo panaudos pagrindais VšĮ Antakalnio poliklinikai“, kuriuo nuspręsta ginčo patalpas iki 2022 m. gruodžio 19 d. panaudos pagrindais perduoti viešajai įstaigai Antakalnio poliklinikai. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama šį savivaldybės tarybos sprendimą pripažinti negaliojančiu. Paminėtos aplinkybės patvirtina ieškovės argumento, kad neva sprendimą dėl Ginčo patalpų nuomos sutarties nutraukimo priėmė nekompetentingas subjektas ir neva Savivaldybės taryba neišreiškė valios nutraukti su ieškove sudarytos patalpų nuomos sutarties, nepagrįstumą.
    2. Ieškovė nėra subjektas, kompetentingas spręsti, kas labiau tenkina visuomenės interesus.
    3. Ginčo patalpų perdavimas panaudos pagrindais VšĮ Antakalnio poliklinikai yra pagrįstas ir reikalingas. 2017 m. kovo 2 d. raštu poliklinika išreiškė poziciją, kad jai reikalingos papildomos patalpos, kadangi didėjant prisirašiusiųjų pacientų skaičiui bei plečiant teikiamų paslaugų spektrą, didėja teikiamų paslaugų poreikiai. 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. liepos 19 d. bei 2017 m. lapkričio 22 d. raštais poliklinika pakartotinai informavo apie būtinybę padidinti rūbinės patalpas bei išskirti reikiamą plotą vaikų vežimėlių parkavimui. Į bylą pateikti įrodymai, - ginčo patalpų nuomos sutartis - patvirtina, kad sutartis nutraukiama teisėtai ir pagrįstai – vadovaujantis nuomos sutarties nuostatomis. Ieškovės teiginiai apie Savivaldybės turto valdymo principų ir sutarčių vykdymo principų pažeidimus yra deklaratyvūs ir neparemti įrodymais.
    4. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių tikslams ir taikymo principams. Šioje byloje taikius laikinąsias apsaugos priemones ginamas nesąžiningas komercinis privataus subjekto interesas, o teisėtas sutarties šalies, taip pat ir viešasis interesas yra ignoruojamas, paneigiami viešosios nuosavybės valdymo principai.
  2. Ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“ atsiliepime prašo atmesti atsakovų atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Atsakovų pateikti argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl negali būti išsamiai patikrinti pradinėje proceso stadijoje. Ieškovas ieškinyje nurodė faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą bei argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Dėl to nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, atsakovų argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių atmestini, nes jie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės. Ieškovė ieškinyje nurodė konkrečias imperatyvias teisės normas, kurias pažeidžia sprendimas nutraukti Patalpų nuomos sutartį: dėl įgaliojimų, susijusių su savivaldybės turto valdymu ir naudojimu, viršijimu, savivaldybės turto valdymo ir naudojimo principų nepaisymo, teisėtų lūkesčių ir favor contractus principų pažeidimo.
    2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nutarusi nutraukti Patalpų nuomos sutartį, viršijo savo kompetenciją ir įgaliojimus. Atsakovai nenurodė konkrečios teisės normos, kuri suteiktų teisę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamentui teisę vertinti, ar yra pagrindas Vilniaus miesto savivaldybės turto nuomos sutarties nutraukimui, ir numatytų šio departamento teisę priimti sprendimus dėl turto nuomos sutarties nutraukimo. Jeigu Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų išreiškusi valią nutraukti Patalpų nuomos sutartį, tai būtų aiškiai atsispindėję 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. 1-1501 ar kitame sprendime.
    3. Sutartyje nurodytas pagrindas sutarties nutraukimui savaime nereiškia, kad tas pagrindas taikomas pagrįstai. Tai, ar egzistuoja sąlygos šalių sutarto Patalpų nuomos sutarties nutraukimo pagrindo taikymui (pvz., poreikis Patalpas naudoti VšĮ Antakalnio poliklinikos reikmėms) yra ginčo objektas. Ieškovės įsitikinimu, nebuvo pagrindo Patalpų nuomos sutarties 15.4 punkto taikymui, t. y. poreikis Patalpas naudoti VšĮ Antakalnio poliklinikos reikmėms neegzistuoja.
    4. Siekiant užtikrinti realią ieškovo teisėtų interesų apsaugą, užkirsti kelią galimai žalai atsirasti ir išvengti papildomų piniginių lėšų ir laiko sąnaudų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas. Nėra duomenų, jog VšĮ Antakalnio poliklinika be Patalpų nebegalėtų vykdyti savo veiklos arba jos veiklos sąlygos iš esmės pablogėtų, taikytos laikinosios apsaugos priemonės viešojo intereso nepažeidžia.
    5. Atsakovų nurodytose civilinėse bylose teismai nenagrinėjo situacijų, kurios būtų bent kiek panašios į šioje byloje analizuojamą situaciją, todėl nėra pagrindo jomis remtis.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. draudimo atsakovėms iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti tam tikrus veiksmus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. Atsakovės su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus įrodymus, t. y. 2014 m. gruodžio 18 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį; Antakalnio poliklinikos 2015 m. vasario 5 d., 2017 m. kovo 2 d., 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. liepos 19 d., 2017 m. lapkričio 22 d. raštus, taip pat 2018 m. balandžio 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-1501 „Dėl nekilnojamojo turto Antakalnio g. 59 perdavimo panaudos pagrindais VšĮ Antakalnio poliklinikai“.
  2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės nenurodė jokių motyvų dėl pateiktų įrodymų prijungimo būtinybės, į tai, kad atsakovės pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. turėjo galimybę pateikti jų manymu reikalingus įrodymus, todėl naujai pateiktų įrodymų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo esmės
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Apeliantės atskirajame skunde teigia, kad ieškovės reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti, o teismas neatliko pakankamo ieškinio pagrįstumo įvertinimo.
  3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės; atliekant preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą, teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai jau ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.
  4. Šiuo atveju, atsakovės, teigdamos, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, atskirajame skunde analizuoja tarp šalių sudarytos Nuomos sutarties nuostatas (pagrindus nutraukti sutartį), Savivaldybės tarybos sprendimus ir kitus įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo daryti išvadą apie akivaizdų ieškinio nepagrįstumą. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Paminėtų argumentų vertinimas bus atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė aplinkybes ir pateikė įrodymus, kuriais grindžia reikalavimus, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo.
  5. Tačiau vien tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga nėra pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Būtina vertinti grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui, taip pat ir apeliančių nurodytus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir principus.
  6. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas - suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.
  7. Nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartimi taikytos konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemonės. Teismas sprendė, kad galimai patenkinus ieškovo reikalavimus, šalių grąžinimas į iki ginčo buvusią padėtį būtų apsunkintas arba iki ginčo buvusios padėties atkūrimas gali pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas jau būtų ėmęsis veiksmų, ribojančių ir sunkinančių patalpų naudojimą ar veiksmų, susijusių su priverstiniu ieškovės iškeldinimu iš patalpų ir šių patalpų būklės pakeitimais. Tai sąlygotų ieškovei pagrindą ginčyti nurodytus teisinius santykius, dėl ko kiltų nauji teisminiai ginčai.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios išvados padarytos nesant pakankamo pagrindo. Visų pirma, jokiais duomenimis nepagrįstas teiginys, kad atsakovės ginčo nagrinėjimo metu neabejotinai imsis prašyme nurodytų veiksmų. Rašytinis reikalavimas atlaisvinti patalpas aplinkybių apie galimą turto gadinimą, ieškovei priklausančio turto iškraustymą iš patalpų, nesant teismo sprendimo ir pan., neįrodo. Duomenų, kad atsakovės ketina ar jau ėmėsi atitinkamų veiksmų, ieškovė nenurodė. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcinga priemonė.
  1. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintina, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartį naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  2. Taip pat išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje vėl kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikus papildomus įrodymus ar paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Nemuno vaistinė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai