Byla 2A-1225-524/2012
Dėl skolos priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir pagal atsakovo O. V. individualios įmonės „Govintė“ ieškinį ieškovei UAB „Benlita“ dėl žalos atlyginimo bei atsakovės O. V. individualios įmonės „Govintė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Benlita“ patikslintą ieškinį atsakovėms O. V. individualiai įmonei „Govintė“, D. P. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir pagal atsakovo O. V. individualios įmonės „Govintė“ ieškinį ieškovei UAB „Benlita“ dėl žalos atlyginimo bei atsakovės O. V. individualios įmonės „Govintė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimo ir

Nustatė

2ieškovė prašė priteisti iš atsakovės O. V. individualios įmonės „Govintė“ 24200 Lt skolos, 2093 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2010-07-20 iki 2011-11-07 ir 6050 Lt baudos; 6 proc. metines palūkanas nuo susidariusios 24 200 Lt skolos sumos nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo; priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti ekspozicijos subnuomos sutartį, sudarytą 2010-10-20 tarp atsakovės O. V. IĮ „Govintė“ ir atsakovės D. P. individualios įmonės negaliojančia (niekine); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė UAB „Benlita“ ir atsakovė O. V. IĮ „Govintė“ 2009-10-23 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė išsinuomojo ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą – siaubo muziejaus ekspoziciją, įrengtą name, adresu ( - ), atskiromis ir sudėtinėmis dalimis sumontuotą kaip siaubo muziejaus „Nosferatu“ ekspoziciją. Atsakovė IĮ „Govintė“ nevykdė nuomos sutartimi numatytų įsipareigojimų dėl nuomos mokesčio, numatyto nuomos sutarties 4.1 punkte, todėl susidarė įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2010-10-01 20000 Lt bei 21 proc. PVM mokesčio, iš viso – 24200 Lt ir 1028 Lt palūkanų. 2011-04-11 atsakovei buvo išsiųsta pretenzija su raginimu iki 2011-04-26 padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė iki pretenzijoje nurodyto termino susidariusio įsiskolinimo nepadengė ir neįvykdė įsipareigojimų pagal nuomos sutartį. 2011-04-15 atsakovė pranešimu informavo ieškovę, kad IĮ „Govintė“ vienašališkai nutraukia nuomos sutartį, nutraukimo pagrindu nurodė sutarties 10.3 (a) punktą. Atsakovė privalo mokėti 1 mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą (vieno mėnesio nuomos mokestis yra 5000 Lt + PVM, tai yra 6050 Lt). 2010-10-20 subnuomos sutartis tarp atsakovės O. V. IĮ „Govintė“ ir D. P. individualios įmonės sudaryta vėliau, yra fiktyvi, atsakovei O. V. IĮ „Govintė“ siekiant išvengti ieškinyje keliamų reikalavimų įvykdymo ieškovės naudai.

3Atsakovė O. V. IĮ „Govintė“ priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei 41350 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys, sudariusios 2009-10-23 ekspozicijos nuomos sutartį, sutarė, kad atsakovas mokės ne sutartyje nurodytais terminais, bet 2010 m. pabaigoje, apskaičiavęs ir sutikslinęs savo pajamas. Vėliau buvo sutarta, kad atsakovas visai nemokės, su sąlyga, kad patalpos, esančios M. V. g. 4, Palangoje, bus išnuomotos ieškovui už jam palankią kainą. Šios patalpos yra O. V. dalinė nuosavybė ir buvo ieškovui išnuomotos nuo 2009 m. gegužės 27 d. iki 2009 m. rugsėjo 14 d. Tose patalpose ieškovas buvo įkūręs siaubo muziejų. 2009 m. rugsėjo 14 d. patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta tarpusavio susitarimu, nors UAB „Benlita“ už patalpų nuomą liko skolinga atsakovui 21356 Lt. Nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ieškovui nesumokėjus nuomos mokesčio šalys susitarė kompensuoti atsakovės IĮ „Govintė“ patirtus nuostolius taip, kad įmonė išsinuomos siaubo muziejaus ekspoziciją, o už ekspozicijos nuomą sumokės, kai pradės intensyviai vykdyti su muziejumi susijusią veiklą, kai ši veikla taps pelninga. Jeigu veikla bus nuostolinga arba pelnas nedaug viršys nuomos mokesčio sumą, tokiu atveju atsakovė vėl išnuomos patalpas ieškovui už mažesnę kainą. Tokį šalių susitarimą patvirtina aplinkybė, jog suėjus terminui ieškovas nesiuntė atsakovui PVM sąskaitų faktūrų ar kitokių apskaitos dokumentų, nereikalavo nei rašytine, nei žodine forma susimokėti už ekspozicijos nuomą. Nuo sutarties sudarymo atsakovė neintensyviai vykdė su ekspozicijos demonstravimu susijusią veiklą, todėl nutarė subnuomoti sutarties objektą kitam asmeniui. 2010 m. spalio 20 d. tarp sutarties šalių O. V. IĮ „Govintė“ ir D. P. IĮ buvo sudaryta ekspozicijos subnuomos sutartis. 2010 m. lapkričio 15 d. subnuomos sutartis buvo nutraukta, nes ekspozicijos savininkas UAB „Benlita“ pažeidė 2009 m. spalio 23 d. ekspozicijos nuomos sutartį, tai yra negrąžino atsakovui pagrindinės ekspozicijos dalies. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė patyrė didelių nuostolių, turėjo 2010 m. lapkričio 15 d. nutraukti subnuomos sutartį, negavo realių pajamų, negalėjo pats organizuoti muziejaus darbo, nes ekspozicija buvo išdraskyta, nevertinga, be pagrindinių personažų.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės O. V. individualios įmonės „Govintė“ ieškovės UAB „Benlita“ naudai nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d., tai yra 20000 Lt + PVM (21 procentas); 6 procentų dydžio metines sutartines palūkanas nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo 2010-07-20 iki 2011-05-26; 5000 Lt +PVM (21 procentas) baudą; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos nuomos mokesčio skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2011-05-26 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3907,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atmetė; priteisė atsakovei O. V. individualiai įmonei „Govintė“ iš ieškovo UAB „Benlita“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad šalių sudaryta ekspozicijos nuomos sutartimi atsakovei O. V. IĮ „Govintė“ kilo sutartinė prievolė mokėti nuomos mokestį už nuomojamas ekspozicijas. Teismo nuomone, atsakovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų , ieškovė pasinaudojo prievolės sustabdymo teise. Atsakovė neįrodė, kad šalys vėliau susitarė, kad atsakovas visai nemokės nuomos mokesčio, su sąlyga, kad patalpos M. V. g. 4, Palangoje, bus išnuomotos ieškovui už jam palankią kainą. Kadangi atsakovė O. V. IĮ „Govintė“ nuomos mokesčio nemokėjo ir nesikreipė į atsakovą dėl nuomos mokesčio sumažinimo, todėl priteisė nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. Kadangi šalys buvo sutarusios, jog nuomininkui nutraukus sutartį nepasibaigus nuomos terminui, nuomininkas sumoka 1 mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą, reikalavimą tenkino. Teismas nurodė, kad šalys 2009-10-23 sutarties 4.4 punkte numatė, kad nuomininkui vėluojant įvykdyti bet kurį iš šioje sutartyje numatytų mokėjimo įsipareigojimų, nuomininkas privalo mokėti nuomotojui metines palūkanas šešis procentus nuo neįvykdytų įsipareigojimų už kiekvieną pavėluotą dieną, taip pat procesines palūkanas. Teismas atsižvelgė į subnuomos sutarties šalių tvirtinimą ir paaiškinimus, kad abi sutarties šalys siekė šios subnuomos sutarties įvykdymo, šalys sutartį sudarė ketindamos sutartį vykdyti, turėjo verslo planų, todėl laikė, kad ieškovas neįrodė šios savo reikalavimų dalies dėl 2010-10-20 subnuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir šią reikalavimo dalį atmetė kaip neįrodytą. Atsakovė O. V. IĮ „Govintė“ prašė priteisti nuostolius, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius, todėl priešieškinį atmetė.

5Atsakovė O. V. IĮ „Govintė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui nei PVM sąskaitų faktūrų, nei kitokių apskaitos dokumentų, o tik sudarytą siaubo muziejaus ekspozicijos nuomos sutartį. Teigia, kad sutartis patvirtina sutartinių santykių buvimo faktą, tačiau nėra apskaitos dokumentas. Pažymi, kad šalių elgesys (ieškovė neišrašydavo sąskaitų faktūrų, nebuvo siunčiamos pretenzijos dėl sutarties nevykdymo, nenutraukė sutarties) patvirtina, kad tarp šalių egzistavo susitarimas, kad atsakovas mokės nuomos mokestį ne sutartyje numatytais terminais, o 2010 m. pabaigoje, apskaičiavęs ir sutikslinęs savo pajamas, gautas iš siaubo muziejaus ekspozicijos demonstravimo. Vėliau buvo susitarta, kad atsakovė visai nemokės, su sąlyga, kad ginčo patalpos bus išnuomota ieškovei už palankią kainą. Paaiškina, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias daikto sulaikymo teisę, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pridūrė, kad sutartimi šalys buvo susitarusios dėl delspinigių, o ne dėl palūkanų mokėjimo, todėl turėjo būti taikomas ieškinio senaties terminas dėl delspinigių mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nevertino atsakovės argumentų dėl senaties termino taikymo reikalavimui priteisti delspinigius. Apelianto nuomone, ginčas kilo skirtingai traktuojant sutarties nutraukimo sąlygas. Teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kodėl atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį ir kad nutraukė sutartį 10.3(a) pagrindu, ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai priteisė baudą ir PVM. Priduria, kad teismas nevertino atsakovo numatytų iš subnuomos sutarties pajamų realumą, pagrįstumą, tikėtinumą ir ieškovo veiksmų įtaką jų negavimui, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą – nepriteisė atsakovės negautų pajamų.

6Ieškovė atsiliepimu prašė atsakovės O. V. IĮ „Govintė“ apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti.

7Byloje nustatyta, kad šalys 2009-10-23 sudarė sutartį, pagal kurios 1.1p. ieškovė išnuomojo atsakovei siaubo muziejaus ekspoziciją, įrengtą name ( - ). Sutarties terminas buvo numatytas nuo 2009-10-23 iki 2011-10-01(t.1, b.l. 6-10). Šios sutarties 4 punkte buvo nustatytas šalių nuomos mokestis ir jo mokėjimo terminas kiekvieną mėnesį, o sutarties 4.4 punkte buvo nustatytos netesybos už šių terminų pažeidimą. Sutarties 7.1p. buvo nustatyta atsakovo teisė subnuomoti ieškovo turtą, tačiau tokiu atveju atsakovė nebuvo atleista nuo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo. 2009-09-14 aktu įrodyta, kad šalys susitarė dėl paminėtos sutarties sudarymo ir nutraukė gyvenamųjų patalpų, kurios priklausė atsakovui, nuomos sutartį ( t.1, b.l.90). 2011-04-11 ieškovė pateikė pretenziją atsakovei (t.1, b.l.11), o atsakovė 2011-04-15 pranešimu įspėjo, kad nutraukia sutartį (t.1, b.l.13). 2010-10-25 priėmimo - perdavimo aktu (t.1, b.l.61) įrodyta, jog šalys susitarė, kad atsakovė dalį muziejaus ekspozicijos perdavė ieškovei neatlygintinai naudotis iki 2010-11-06. 2010-10-20 atsakovė su D. P. individualia įmone sudarė ekspozicijos subnuomos sutartį, kurios 1 punkte buvo nurodyta, kad ji įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2011-09-20, o subnuomos santykiai prasideda nuo subnuomos objekto perdavimo momento (t.1, b.l.84), o sutarties 4 str. 1 p. buvo nurodyta, kad sutarties objektas perduodamas sutarties pasirašymo metu. Be to, šios subnuomos sutarties šalys 2010-10-25 sudarė priedą prie sutarties, kuriuo subnuomotoja grąžino ieškovei dalį eksponatų neatlygintinai naudotis iki 2010-11-06, tačiau šį priedą pasirašė atsakovė, o 2010-11-15 subnuomos sutartis nutraukiama nurodant, kad ieškovė negrąžino dalies eksponatų iki 2010-11-06 (t.1, b.l.89).

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Šios bylos esminis įrodinėjimo dalykas yra atsakovės O. V. individualios įmonės apeliaciniame skunde nurodomas žodinis susitarimas, kad atsakovė mokės ne tais terminais, kaip nurodyta sutartyje, o 2010 metų gale, apskaičiavęs ir patikslinęs savo pajamas, gautas iš siaubo muziejaus demonstravimo, o dar vėliau buvo susitarta, jog atsakovas visai nemokės ginčo nuomos mokesčio su sąlyga, kad ieškovei atsakovas išnuomos už palankią kainą gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ). Atsakovė nurodo, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta tam, kad atsakovė galėtų kompensuoti nuostolius - 21 356 Lt, kuriuos ieškovė liko skolinga už gyvenamųjų patalpų nuomą. Įvertinus bylos įrodymus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą laikydamas paminėtus žodinius susitarimus neįrodytais. Šioje byloje negali būti taikomi apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 buhalterinės apskaitos taisyklių išaiškinimai, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra visiškai kitas. Paminėtoje nutartyje įrodinėjimo dalyku buvo apsaugos paslaugų gavimas, kaip ūkinė operacija ir patirtos išlaidos, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jų faktas ir apimtis ūkio subjekto turi būti įrodoma apskaitos dokumentais. Šios bylos įrodinėjimo dalykas yra šalių negyvenamųjų patalpų ir muziejaus eksponatų nuomos santykiai, kurie buvo šalių sudaryti raštu, tačiau atsakovė O. V. individuali įmonė įrodinėja juos kitokius pagal žodinį susitarimą.

10Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išsamiai sutarčių aiškinimo taisyklės apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Joje pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs ir visi kiti CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą. Šioje byloje ginčas kyla dėl nuomos sutarties (t.1, b. l.26) 4 dalies - nuomos mokesčio aiškinimo, nes atsakovas nurodo, jog ši sutarties dalis žodine tvarka buvo pakeista. Faktiniai šalių veiksmai vykdant sutartį ir derybų dėl jos pakeitimo metu yra teisiškai reikšmingi, bet vien jie nenulemia išvados, ar jais sutartis buvo pakeista. Jie yra tik viena iš faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010). Nustatant tikruosius šalių ketinimus dėl sutarties pakeitimo ir ar toks pakeitimas įvyko, turi būti įvertinama, koks buvo šalių susitarimas dėl sutarties keitimo tvarkos, procedūros ir sutarties pakeitimo įforminimo. Jeigu sutarties pakeitimas turi būti įforminamas dvišaliu pasirašytu susitarimu, kuriame pasisakoma dėl šalių pakeistų teisių ir pareigų, tai vien faktinio pobūdžio veiksmai teismo pripažįstami nepakankamais išvadai, kad sutartis buvo pakeista vien faktinio pobūdžio vykdymo veiksmais ir žodiniais susitarimais. Nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1dalis). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti, kad pagal šalių žodinį susitarimą 2009-10-23 nuomos sutarties 4 dalis buvo pakeista. Atsakovė įrodinėja, jog ji su ieškove žodžiu buvo sutarusi, jog nemokės už išsinuomotų patalpų ir muziejaus ekspozicijos nuomą, nes ieškovė jai liko skolinga 21 356 Lt už gyvenamųjų patalpų, esančių M( - ), nuomą. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovės savininkas kaip fizinis asmuo 2009-05-27 buvo sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (t.1, b.l.26), tačiau 2009-09-04 ją nutraukė aktu, kuriame atsakovė atleido ieškovę nuo visų sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo ir neturi ieškovei finansinių pretenzijų ( t.1, b. l. 90). Šioje sutartyje buvo numatyta, jog atsakovės gyvenamasis namas išnuomojamas keturiems mėnesiams už 50 000 Lt. Atsakovė O. V. individuali įmonė nepateikė jokių įrodymų dėl 21 356 Lt įsiskolinimo už gyvenamojo namo nuomą susidarymo, taip pat dėl šio įsiskolinimo įskaitymo į ginčo nuomos mokestį. Todėl paminėta gyvenamojo namo nuomos sutartis ir 2009-09-04 aktas dėl jos nutraukimo nėra pakankami įrodymai konkrečiam ieškovės įsiskolinimo dydžiui bei šalių žodiniam susitarimui dėl jo įskaitymo įrodyti. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009). Tai, kad ieškovė nesiuntė atsakovei PVM sąskaitų faktūrų kiekvieną mėnesį, neįrodo atsakovės nurodomų aplinkybių dėl nuomos mokesčio nemokėjimo. PVM sąskaitos faktūros tai yra apskaitos ir atsiskaitymo dokumentai, rodantys faktinę situaciją, o ne šalių tarpusavio teisių ir pareigų pasikeitimą, jų išrašymo pagrindas yra sutartis. Šalių nuomos sutarties 4 punkte buvo nustatytas nuomos mokesčio mokėjimo grafikas, konkretus jo fiksuotas dydis kiekvieną mėnesį, nuomos mokesčio mokėjimo terminai nebuvo susieti su PVM sąskaitos faktūros išrašymu, todėl ši atsakovė privalėjo tinkamai vykdyti sutartį ir sumokėti nuomos mokestį ir be PVM sąskaitos faktūros išrašymo. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. CK 6.487 str., 6.530 str.2 d. įtvirtina nuomininko pareigą laiku mokėti nuomos mokestį pagal sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai patenkino šią ieškinio dalį.

11Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir baudos.

12Atsakovė 2011-04-15 pranešimu įspėjo, kad nutraukia sutartį (t.1, b.l.13) vadovaudamasi nuomos sutarties 10.3(a) punktu. Be to, 2010-10-25 priėmimo – perdavimo aktu (t.1, b.l.61) įrodyta, jog šalys susitarė, kad atsakovė dalį muziejaus ekspozicijos perdavė ieškovei neatlygintinai naudotis iki 2010-11-06. Byloje nustatyta, kad ieškovė paminėto susitarimo iki 2010-11-06 neįvykdė ir dalies ekspozicijos atsakovei negrąžino, pasinaudodama sulaikymo teise, nes atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio. Paminėti šalių teisiniai veiksmai taip turi būti aiškinami pagal CK 6.193 str. nustatytas ir teismų praktikoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles. Šalių nuomos sutartis buvo sudaryta terminui nuo 2009-06-01 iki 2011-10-01, šios sutarties galiojimo metu šalys 2010-10-25 sudarė kitą susitarimą, kuriuo atsakovė nuo 2010-10-25 iki 2010-11-06 neatlygintinai grąžino ieškovei dalį ekspozicijos, todėl akivaizdu, kad paminėtas naujasis susitarimas kaip ir nuomos sutartis tapo privalomai vykdytinas šalims. Byloje įrodyta, kad ieškovė dalies ekspozicijos negrąžino atsakovei iki sutarto termino - iki 2010-11-06. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, priteisdamas baudą, rėmėsi sulaikymo teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 6.69 straipsnis įtvirtina daikto sulaikymo teisę, tokį kreditoriaus teisių gynybos būdą, kuriuo jis turi teisę naudotis tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę kreditoriui. CK 6.69 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad sulaikymo teisės realizavimo tvarką nustato daiktinę teisę reglamentuojančios teisės normos (CK 4.229–4.235 straipsniai). CK 4.229 straipsnio 1 dalimi daikto sulaikymo teisė atsiranda tais atvejais, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką ir valdo skolininko daiktą. CK 4.229 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad daikto sulaikymo teisę turi kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad ieškovė yra savininkė daiktų, kurie buvo jai grąžinti laikinai 2010-10-25 priėmimo-perdavimo aktu, todėl šiuo atveju šalys viena kitai turėjo reikšti prievolinius reikalavimus, t.y. reikalauti tinkamai vykdyti abipuses prievoles, o ne pasinaudoti sulaikymo teise, nes ieškovė šiuo atveju galėjo sulaikyti tik atsakovės daiktą, o ne savo. Todėl įvertinus šį šalių teisinį santykį darytina išvada, kad ir ieškovė privalėjo tinkamai vykdyti 2010-10-25 priėmimo-perdavimo aktą (CK 6.189 str. 1d.), todėl pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog šalių nuomos sutartį inicijavo nuomininkas ir ji turėjo būti nutraukta pagal sutarties 10.3.(a) punktą ir nemokėti baudos, nes byloje įrodyta, kad po 2010-11-06 ieškovė dalies ekspozicijos atsakovei negrąžino. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog nuomos sutarties nutraukimą iniciajavo atsakovė 2011-04-15 (t.1, b.l. 13), nes ieškovė 2011-04-11 pretenzijoje reikalavo sumokėti tik nuomos mokestį, o dėl sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą atsakovės neįspėjo pagal sutarties 10.2(a)p. ir 10.4.1 p., be to, byloje įrodyta, kad abi nuomos sutarties šalys pažeidė nuomos sutartį - tiek atsakovė, nemokėdama nuomos mokesčio, tiek ir ieškovė pagal 2010-10-25 susitarimą iki 2010-11-06 negrąžindama jai perduotų eksponatų, susijusių su nuomos sutarties dalyku. Taigi vadovaujantis CK 1.5 įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais bei Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius, todėl tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, darytina išvada, kad ieškovei minimalūs nuostoliai yra kompensuoti delspinigiais bei dalies išsinuomoto turto grąžinimu pagal 2010-10-25 aktą. Byloje nėra įrodymų dėl didesnių ieškovės nuostolių, todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkintina ir skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl baudos priteisimo naikintina ir ši ieškinio dalis atmestina (CPK 326 str. 1d. 2p.).

13Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų.

14Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo 2010-07-20 iki 2011-05-26. Atsakovas šią sprendimo dalį skundžia nurodydamas, jog ši priteista suma nėra palūkanos ir pagal sutartį turi būti laikomos delspinigiais, o jiems taikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, taikyti ieškinio senatį jis prašė pirmosios instancijos teisme. CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba pačios šalys susitarimu. Jų paskirtis yra dvejopa. Kai kuriais atvejais palūkanos atlieka mokėjimo už naudojimąsi svetimais pinigais funkciją. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Nagrinėjamojoje byloje šalys nuomos sutartyje nėra sulygusios dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, be to, tokio pobūdžio funkcijas atliekančių palūkanų nenumato ir teisės normos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius. Todėl aiškinant nuomos sutarties 4.4 p.(t.1, b. l.7) negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, jog palūkanų pavadinimas delspinigiais yra klaida, nes šiame sutarties punkte delspinigiai yra pavartoti 2 kartus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad ieškovė palūkanų reikalauja pagal CK 6.210 str. 2 d. Šioje teisės normoje yra numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (CK 6.37 str.), t. y. palūkanos, kuriomis ir yra kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius kurios nors piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, taigi iš anksto numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Neabejotina, kad tokias įstatymų numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė jokių kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Taigi tuo atveju, jeigu šalys nebūtų sulygusios dėl kitokios nuomininko atsakomybės formos, t. y. nuomotojo nuostolių kompensavimo delspinigiais, ieškovė pagrįstai būtų reikalavusi kompensuoti jai minimalius nuostolius per įstatymų numatytą palūkanų institutą, tokių palūkanų dydį, apskaičiavimo bei jų mokėjimo principus siejant su Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 str. pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 str. 2 d. pagrindu ir jos teismų praktikoje vadinamos procesinėmis palūkanomis. Todėl šioje byloje ieškovė reikalauja sutartinių netesybų, kurios yra delspinigiai, ir procesinių palūkanų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo tvarka. Pagal CK 6.261 str., sutarčių ar įstatymų nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Didesni nuostoliai gali būti sutartiniai arba faktiniai, jie turi būti įrodomi. Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis c.b. Nr. 3K-7-367/2006; 2007-11-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-503/2007). Vadinasi, sutartinės netesybos ir apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu bei suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą.

15Dėl ieškinio senaties termino taikymo delspinigiams.

16Šalių sutartiniai santykiai buvo nuolatinio pobūdžio, tačiau teigti apie jų tęstinį turinį nėra pagrindo, nes sutarties 4 p. nuomos mokesčio mokėjimo prievolei buvo nustatytas konkretus terminas kiekvieną mėnesį, todėl pagrindinės prievolės įvykdymo termino pabaiga laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia (CK 1.127 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kreditoriaus reikalavimui pagal pagrindinę prievolę ir su juo susijusiems reikalavimams pagal papildomą prievolę, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas (pavyzdžiui, netesybų, rankpinigių, laidavimo, garantijos atvejais), pareikšti ieškinio senaties terminų eiga prasideda nepriklausomai vienų nuo kitų.

17CK 6. 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Sutartimi šalys už nuomos mokesčio mokėjimo prievolės termino praleidimą aptarė netesybas delspinigių forma, skaičiuojant jas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (Sutarties 4.4 p.). Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų atlikimo ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Delspinigių, kaip netesybų, skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, nes delspinigiai skaičiuojami ir priteisiami už tam tikrą termino praleidimo laikotarpį (dieną, savaitę, mėnesį). Taigi delspinigių skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, nes delspinigiai išieškomi už tam tikrą praleistą laikotarpį – dieną, savaitę, dekadą ir pan. (CK 6.71 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė pinigines prievoles ieškovui atsiskaitant už nuomos mokestį ir teismas jį priteisė už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2010-10-01, o sutartines netesybas nuo 2010-07-20 iki 2011-05-26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nes reikalavimui dėl įsiskolinimo pagal pagrindinę prievolę pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs .Priteisti delspinigius už ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo šiuo atveju nėra pagrindo, nes atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį delspinigiams, o priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas delspinigiams išieškoti už laiką, ilgesnį kaip šeši mėnesiai iki ieškinio pareiškimo, byloje nenustatyta. Kadangi ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl atsakovui prašant jį taikyti, delspinigiai turi būti priteisiami ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo. Ieškinį ieškovas pareiškė 2011 m. gegužės 25 d., todėl turi teisę į delspinigių priteisimą už paskutinių šešių mėnesių laikotarpį iki pareiškiant ieškinį, skaičiuotiną nuo 2011 m. gegužės 25 d., todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 str. 1d. 1p.). Be to, pirmosios instancijos teismas sutartines palūkanas turėjo priteisti konkrečia pinigų suma, todėl ši sprendimo dalis keistina. Iš atsakovės ieškovei priteistini 591,78 Lt delspinigių už 180 dienų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo (nuo 5000 Lt 6 procentų metinių delspinigių už kiekvieną praleistą dieną už 1 dieną yra 3,29 Lt). Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė nebuvo išrašiusi PVM sąskaitų faktūrų, todėl delspinigiai nuo PVM mokesčio neskaičiuotini, nes ieškovė nemokėjo PVM mokesčio.

18Dėl procesinių palūkanų.

19Procesinėms palūkanoms taikomi ir CK 6.210 str. nustatyti atitinkami dydžiai. Tai paaiškinama tuo, kad ir per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, turi iš to naudos ir taip pažeidžia kreditoriaus interesus, taigi privalo juos bent minimaliai kompensuoti, jeigu neįrodomas kitoks nuostolių dydis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo; nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę; be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006-; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007; kt.).Aptariamos palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola kreditoriui, taip pat papildomi reikalavimai (pvz., palūkanos, delspinigiai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; kt.), todėl šis apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.

20Dėl negautų pajamų atsakovei nutraukus subnuomos sutartį.

21Atsakovė įrodinėja, jog ji 2010-10-20 su atsakove D. P. individualia įmone sudarė subnuomos sutartį, pagal kurią siaubo muziejaus ekspozicija buvo subnuomota D. P. individualiai įmonei iki 2011-09-20 (t.1, b.l.84) ir dėl to, kad ieškovė negrąžino dalį ekspozicijos iki 2010-11-06 atsakovė patyrė žalą dėl negautų pajamų, nes šią subnuomos sutartį nutraukė (t.1, b.l.89). 2010-10-25 priėmimo–perdavimo aktu (t.1, b.l.61) įrodyta, jog šalys susitarė, kad atsakovė dalį muziejaus ekspozicijos perdavė ieškovei neatlygintinai naudotis iki 2010-11-06. Atsakovė dėl sutarties nutraukimo prašo priteisti negautas pajamas, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai šį priešieškinio reikalavimą atmetė. Šios kategorijos bylose neužtenka įrodyti vien ieškovės veiksmų neteisėtumo, nes būtina įrodyti teisingą padarytos žalos dydį bei konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Šios kategorijos bylose turi būti nustatytas teisingas padarytos žalos dydis ir įrodyti tiesioginiai nuostoliai, kurie susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu dėl netinkamo ieškovės 2010-10-25 priėmimo- perdavimo akto vykdymo ir delikto. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su atsakovo veiksmais (veikimu, neveikimu), todėl priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Analizuojant atsakovės įrodymus dėl žalos dydžio neįrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, nes visų pirma įrodyta, kad jau galiojant nuo 2010-10-23 subnuomos sutarčiai (t.1, b.l.84), atsakovė ir ieškovė sudaro 2010-10-25 priėmimo - perdavimo aktą dėl dalies ekspozicijos grąžinimo ieškovei be subnuomininko žinios, todėl įrodyta, kad dėl tų pačių daiktų pati atsakovė vienu metu sudaro du sandorius ir subnuomos sandorio neįregistruoja, todėl šio sandorio negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, t.y. ieškovę (CK 1.75 str.). Be to, šioje byloje vertintinas ir ieškovės įrodinėjamos žalos dydis. Žala yra suprantama kaip neigiamas poveikis tam tikram teisės saugomam objektui ir pasireiškia daikto ekonominės ar ūkinės vertės sumažėjimu. Daiktui padaryti įvairaus pobūdžio pakenkimai daro žalą, nes sumažina arba sunaikina daikto ekonominę vertę ar jo naudojamąsias savybes. Pinigais įvertinti netekimai, susidarę dėl negalimumo naudotis daiktu, yra nuostoliai, tačiau jie civilinėje byloje privalo būti tiksliai įrodyti, o žalos dydis civilinėje atsakomybėje negali būti paremtas negautomis tikėtinomis pajamomis, kurias nurodo atsakovė.

22Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl delspinigių ir baudos keistinos, o kitos paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1d. 1p., 3p.). Perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ( CPK 93 str. 2d., 5d.). Patikslinto ieškinio suma buvo 32 470 Lt, atsakovė O. V. individuali įmonė ,,Govintė‘‘ laimėjo 20,55 procentus (6050 Lt baudos ir 625,22 Lt sutartinių delspinigių), todėl priteistos iš O. V. individualios įmonės ,,Govintė‘‘ 3907,50 Lt bylinėjimosi išlaidos ieškovei sumažintinos 803 Lt, t. y. iki 3104,51 Lt. Pirmosios instancijos teismas atsakovei O. V. individualiai įmonei ,,Govintė‘‘ iš ieškovės priteisė 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir šią sumą įskaitė, ši suma iš esmės atitinka atmesto ieškinio dalies proporciją, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

23Iš UAB,,Benlita‘‘ priteistini 61,65 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą O. V. individualiai įmonei ,,Govintė‘‘ ir 205,55 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į laimėtų reikalavimų procentą - 20,55 (CPK 93 str.3 d., 98 str.).

24Iš O. V. individualios įmonės ,,Govintė‘‘ priteistini 397,25 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

Nutarė

26Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimo dalį, kuria UAB,,Benlita‘‘ iš O. V. individualios įmonės ,,Govintė‘‘ priteistos 6 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo 2010-07-20 iki 2011-05-26, pakeisti ir UAB ,,Benlita‘‘ iš O. V. individualios įmonės ,,Govintė‘‘ priteisti 591,78 Lt sutartinių delspinigių.

27Sprendimo dalį, kuria UAB ,,Benlita‘‘ iš O. V. individualios įmonės ,,Govintė‘‘ priteista 5000 Lt + PVM (21 procentas) bauda panaikinti, ir šią ieškinio dalį atmesti.

28Sumažinti iš O. V. individualios įmonės ,,Govintė‘‘ UAB ,,Benlita‘‘ priteistas 3907, 50 Lt bylinėjimosi išlaidas iki 3104,51 Lt.

29Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

30Priteisti O. V. individualiai įmonei ,,Govintė‘‘ iš UAB ,,Benlita‘‘ 267,15 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

31Iš O. V. individualios įmonės ,,Govintė‘‘ priteisti 397,25 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovė prašė priteisti iš atsakovės O. V. individualios įmonės... 3. Atsakovė O. V. IĮ „Govintė“ priešieškiniu prašė ieškinį atmesti,... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-27 sprendimu ieškinį tenkino iš... 5. Atsakovė O. V. IĮ „Govintė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 6. Ieškovė atsiliepimu prašė atsakovės O. V. IĮ „Govintė“ apeliacinį... 7. Byloje nustatyta, kad šalys 2009-10-23 sudarė sutartį, pagal kurios 1.1p.... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Šios bylos esminis įrodinėjimo dalykas yra atsakovės O. V. individualios... 10. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 11. Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir baudos.... 12. Atsakovė 2011-04-15 pranešimu įspėjo, kad nutraukia sutartį (t.1, b.l.13)... 13. Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų.... 14. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 6 procentų... 15. Dėl ieškinio senaties termino taikymo delspinigiams.... 16. Šalių sutartiniai santykiai buvo nuolatinio pobūdžio, tačiau teigti apie... 17. CK 6. 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino... 18. Dėl procesinių palūkanų.... 19. Procesinėms palūkanoms taikomi ir CK 6.210 str. nustatyti atitinkami... 20. Dėl negautų pajamų atsakovei nutraukus subnuomos sutartį.... 21. Atsakovė įrodinėja, jog ji 2010-10-20 su atsakove D. P. individualia įmone... 22. Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl... 23. Iš UAB,,Benlita‘‘ priteistini 61,65 Lt sumokėto žyminio mokesčio... 24. Iš O. V. individualios įmonės ,,Govintė‘‘ priteistini 397,25 Lt... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1,... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimo dalį, kuria... 27. Sprendimo dalį, kuria UAB ,,Benlita‘‘ iš O. V. individualios įmonės... 28. Sumažinti iš O. V. individualios įmonės ,,Govintė‘‘ UAB... 29. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 30. Priteisti O. V. individualiai įmonei ,,Govintė‘‘ iš UAB ,,Benlita‘‘... 31. Iš O. V. individualios įmonės ,,Govintė‘‘ priteisti 397,25 Lt...