Byla 2-1050-433/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys N. B., Ž. L., UAB „Naujamiesčio būstas“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovui V. B., ieškovo atstovui advokatui Gintarui A. P., atsakovui M. M., tretiesiems asmenims N. B., Ž. L., trečiojo asmens UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovui G. B.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui M. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys N. B., Ž. L., UAB „Naujamiesčio būstas“

Nustatė

3ieškovas, patikslinęs ieškinį, nurodo, kad 2016-08-14, ryte 8.00 val. pastebėjo, jog kaimynas M. M., kurio butas ( - ), yra virš ieškovo buto, stipriai užliejo ieškovo butą. Kad atsakovas užliejo butą, ieškovas suprato iš karto, nes vanduo per buto lubas, nuo lubų viršaus per sienas žemyn tekėjo iš atsakovo buto. Apie ieškovo buto užliejimą nedelsdamas pranešė UAB „Naujamiesčio būstas“. Atvykę UAB „Naujamiesčio būstas“ darbuotojai nustatė, jog įvyko ieškovo buto vienkartinis užliejimas iš 24-o buto. Butas ( - ), įgytas santuokos metu ir yra ieškovo ir jo žmonos N. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, dalis šio buto virtuvės priklauso Ž. L., gyvenančiai ( - ). 2016-10-12 statybos darbų skaičiavimo paslaugų sutarties Nr. 161012, pagrindu, VŠĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliko buto ( - ), padarytos žalos sąmatą. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 161012 yra nustatyta, jog kambario 15-2 kampe nuo vandens užpylimo atšokusios ir nukritusios plokštelės kartu su sluoksniu. Virtuvės 12.16-4 dažytos, glaistytos lubos visu plotu sulietos vandeniu, matyti atšokęs glaistas ir dažai, rusvos spalvos dėmės nuo užpylimo. Kambario 15-2 kampe, po nukritusiomis lubų plokštėmis, dviejų sienų tapetuose matyti rusvos nuo užpylimo susidariusios dėmės. Kambario 15-2 sienoje su kaimynais ir sienoje virš įėjimo durų angos rusvos vandens nubėgimo žymės tapetuose nuo užpylimo. Virtuvės 12.16-4 sienoje su įėjimu matyti užpylimo žymės rusvos dėmės, atšokę glaistas ir dažai. Virtuvės 12.16-4 sienos su šoniniais butais užpiltos vandeniu, matyti rusvos dėmės. Svetainės 15-2 grindys dėl vandens užpylimo išbrinkusios: plokščių kraštai išbrinkę, užsirietę į viršų, bei sugadintos – pridėjus liniuotę fiksuojamas iškilimas susidaręs išbrinkus grindų plokštėmis. Virtuvės 12.16-4 grindys dėl vandens užpylimo išbrinkusios, plokščių kraštai išbrinkę, išsirietę į viršų. Dėl buto žalos atstatymo buvo padaryta turtinė žala 1 388,78 Eur žala. Be to, atliekant buto remontą be nurodytų 1 388,78 Eur žalos dar buvo ir kitų išlaidų. Teko bute keisti visus santechnikos vamzdžius, nes šie vamzdžiai dėl drėgmės sukeltos apliejus butą supuvo, pakeisti naujus vamzdžius kainavo 742,21 Eur. Tai patvirtina atliktų darbų priėmimo-pardavimo akto Nr. V17-438161-1, kopija. Nuo aplieto buto suiro spinta, stovėjusi kambario pažymėto 15-2 kampe, šią spintą teko išmesti, nes netiko tolesniam naudojimui, ją pakeitė UAB „Earto“ įsigyta panašios vertės (įskaičiuojant stovėjusios sugadintos spintos amortizaciją) spinta už 240 Eur. Tai patvirtina 2017-12-07 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 102, kopija. Apliejimo metu buvo sužalotos virtuvės durys, esančios virtuvėje, kadangi šių durų remontuoti dėl padarytų sužalojimų jau nebuvo galima, naudotis durimis taip pat, todėl įsigijo tokios pačios kokybės ir vertės (įskaičiuojant stovėjusių sugadintų durų amortizaciją) kitas virtuvės duris už 360 Eur. Tai patvirtina sutarties-garantinio lapo, kopija. Taip pat teko įsigyti kitą sekciją už 514 Eur, nes svetainėje pažymėtoje 15-2, dėl apliejimo buvusi sekcija buvo sugadinta ir naudoti netiko. UAB „Tavo Baldai“ įsigijo sekciją tokios pačios kokybės ir vertės (įskaičiuojant stovėjusios sugadintos sekcijos amortizaciją) kaip ir buvusi nuo apliejimo sugadinta sekcija. Tai patvirtina UAB „Tavo Baldai“ pirkimo-pardavimo sutarties SK Nr. 12/06-3, kopija. Iš viso padaryta turtinė žala yra 3 244,99 Eur, t. y. 1 388,78 Eur + 742,21 Eur + 240 Eur + 360 Eur + 514 Eur. UAB „Naujamiesčio būstas“ 2015-10-22 atliko ventiliacinių kanalų apžiūrą su vaizdo kamera ir nustatė, jog ventiliacinis kanalas yra užbetonuotas iš ( - ) buto. Be to, UAB „Naujamiesčio būstas“ dar kartą 2016-09-07 patikrino ( - ) ventiliaciją WC patalpose ir nustatė, jog ji ir šiuo metu yra užaklinta iš 24 buto. Mano, jog dėl to, kad atsakovas iš savo buto pusės užaklino ventiliacijos angą, šis veiksmas sąlygojo, jog ieškovo buto aplietos sienos, lubos, grindys negalėjo labai ilgai išdžiūti ir buvo padaryti dideli nuostoliai. Ieškovas nurodo, kad yra silpnos sveikatos, jam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis iki 2028-10-10. Serga daugeliu ligų, nevienodas galūnių ilgis, antrinė skoliozė, priekinių stuburo slankstelinės arterijos suspaudimas, stuburo stenozė ir t. t. Kreipėsi į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas dėl padarytos žalos atlyginimo atsisakė kalbėti, t. y. atsakovas nesutinka atlyginti padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ ir V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Mano, kad visos deliktinės (turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais) sąlygos yra, o būtent: atsakovas žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Mano, kad visos deliktinės (turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais) sąlygos yra, o būtent: atsakovas turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovo neteisėti veiksmai yra tokie veiksmai kaip būdamas savininku 24 buto, esančio virš 15 buto, nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, nes dėl nesugebėjimo naudotis savo turtu, apliejo butą esantį apačioje. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir esant priežastiniam ryšiui, buvo padaryta turtinė žala 3 244,99 Eur (pateikta sąmata dėl 1 388,75 Eur turtinės žalos, bei atliktų darbų priėmimo- pardavimo akto Nr. VI7-438161-1, 2017-12-07 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 102, sutarties- garantinio lapo, pirkimo- pardavimo sutarties SK Nr. 12/06- 3, kopijos dėl 1 856,21 Eur turtinės žalos) ir neturtinė žala 12 000 Eur, kuri pasireiškia įvairiais psichologiniais išgyvenimais, skriauda, pasipiktinimu. Visos šios neigiamos psichinės reakcijos atsirado dėl atsakovo užlieto man priklausančio buto. Atsakovas turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Šia teisine norma yra įtvirtinta generalinio delikto doktrina, kuri reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Šis generalinio delikto principas reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. birželio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-422/2006 ir 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-580/2007). Teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Padarymas žalos nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ ir V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014). Todėl, turtinė ir neturtinė padaryta žala turi būti atsakovo atlyginta, nes yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Neturtinė žala išreikšta pinigais, priskiriama prie bendrųjų nuostolių, todėl jų dydis neįrodinėjamas, o nustatomas pagal įstatyme numatytus žalos kriterijus. Padarytą neturtinę žalą vertina 12 000 Eur, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.5 str.) bei žalos kriterijus, nurodytus CK 6.250 str., žalos sukeltas pasekmes, asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Teismo prašė priteisti iš atsakovo M. M. 3 244,99 Eur turtinę žalą, 12 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas M. M. atsiliepime į pradinį ieškinį bei atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jis 2016 m. liepos 7 d. įsigijo butą, esantį ( - ). Buto įsigijimo metu butas nebuvo tinkamai paruoštas gyventi (reikėjo atlikti remontą nebuvo baldų), o buto savininkas jame negyveno ir juo nesinaudojo. Praėjus vos daugiau nei mėnesiui po buto įsigijimo, t. y. 2016 m. rugpjūčio 14 d., ankstesnioji buto savininkė skambučiu pranešė buto savininkui apie Namo kanalizacijoje įvykusią avariją ir tai, kad butas ir po butu esantis ieškovo butas yra užlieti. Buto savininkas, sužinojęs apie vykstantį užliejimą nedelsiant nuvyko į butą ir pamatė, jog per vamzdį iš kanalizacijos angos veržiasi vanduo su kanalizacijos nuosėdomis. Kadangi, kaip minėta, buto savininkas bute negyveno, o butas nebuvo ir niekaip įrengtas, buto savininkas, siekdamas kaip įmanoma sumažinti galinčią kilti žalą bei sustabdyti vandens liejimąsi tiek iš vamzdžio, tiek į apačioje esantį ieškovo butą ėmėsi visų įmanomų priemonių: kreipėsi į kaimynystėje esančius namo gyventojus, prašydamas pagalbos buities reikmenimis. Surinkęs reikiamas priemones, buto savininkas užkimšo angą iš kurios veržėsi vanduo bei sumažino ant grindų išsiliejusio vandens kiekį, tokiu būdu sumažindamas ir vandens pratekėjimą į po apačia esantį ieškovo butą. Buto savininkas taip pat nedelsiant apie įvykusią avariją informavo ir „Mano būstas“ avarinę tarnybą aptarnaujančią namą administruojančios UAB „Naujamiesčio būstas“ (toliau „Naujamiesčio būstas“) prižiūrimus pastatus, kurios darbuotojai atvykę paaiškino, kad vanduo veržiasi dėl užsikimšusios bendro naudojimo kanalizacijos. Ieškovas kreipėsi į buto savininką klausdamas, kaip bus sprendžiama susidariusi situacija ir kaip buto savininkas ketina atlyginti padarytą žalą. Ieškovas ieškinyje neteisingai nurodo, jog buto savininkas atsisakė su ieškovu kalbėtis, ir netgi priešingai – buto savininkas su ieškovu aptarė situaciją ir paaiškino, jog vandens išsiliejimas įvyko ne dėl buto savininko kaltės. Be kita ko, iš ieškovo jokių konkrečių prašymų buto savininkui dėl žalos atlyginimo niekuomet nebuvo sulaukta. Ieškovo pareikšti reikalavimai turi būti atmesti pilna apimtimi, kadangi atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais ieškovui galėjo būti padaryta žala, atsakovo manymu, nagrinėjant bylą ieškovas siekia patenkinti savo asmeninius interesus atsakovo sąskaita. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovo butas iš bendro naudojimo kanalizacijos buvo užpiltas prieš beveik pusantrų metų, t. y. 2016 m. rugpjūčio 14 d. Atsakovui nėra suprantama, kodėl tik dabar ieškovas neva pastebėjo apie papildomus apgadinimus ir tik dabar papildomai įvertino patirtą žalą. Pabrėžia, kad praėjus daugiau nei pusantrų metų po ginčo įvykio galėjo įvykti ir kitų su byla niekuo nesusijusių aplinkybių, galėjusių įtakoti ieškovo norą pakeisti tam tikrus objektus ieškovo bute. Teismų praktikoje, bylose, kuriose nagrinėjamas žalos atlyginimo dėl buto užliejimo klausimas, yra nustatinėjama, ar užliejimas įvyko dėl butų savininkų veiksmų, ar užliejimas įvyko dėl bendro naudojimo objektų, už kurių priežiūrą atsakingi namų administratoriai, gedimo. Tais atvejais, kai užliejimas įvyksta dėl bendrosios kanalizacijos įrangos, butų savininko atsakomybė nekyla, kadangi pareiga prižiūrėti, tvarkyti ir remontuoti bendrojo naudojimo objektus daugiabučiuose namuose yra perleista daugiabučio namo bendrijai ar administratoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau „CK“) 4.83 straipsnio 3 dalis; Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, 3 punktas). Nagrinėjamoje situacijoje vandens išsiliejimas įvyko būtent iš bendro naudojimo kanalizacijos. Kaip buto savininkui raštu nurodė Namą administruojantis Naujamiesčio būstas, jo darbuotojai nustatė, kad „vyko vienkartinis apliejimas iš viršuje esančio 24-o buto, kuriame buvo užsikimšęs bendro naudojimo kanalizacijos stovas, esantis tarp 2 ir 3 aukštų.“ Atsižvelgiant į šį paaiškinimą akivaizdu, kad vandens išsiliejimą sukėlė ne buto savininkas. Vandeniui išsiliejus dėl bendro naudojimo kanalizacijos užsikimšimo, bet kokie ieškovo reikalavimai buto savininko atžvilgiu yra atmestini. Pažymi, kad pagal CK 4.239 straipsnį, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Taigi, buto savininko įsitikinimu, ieškovas žalos atlyginimo reikalauja iš netinkamo asmens. Buto savininko civilinės atsakomybės nagrinėjamoje situacijoje kilti negali nesant dviejų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio. Kaip minėta, neteisėti veiksmai yra vertinami kaip patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Buto savininkas nagrinėjamu atveju negalėjo ir jo pareigos neapima užtikrinti, kad bendrojo naudojimo kanalizacijos įranga būtų tinkama, išvalyta ir užtikrintas jos tinkamas naudojimas. Buto savininkas taip pat neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų galima sukelti bendro naudojimo įrangos sutrikimus, dėl kurių įvyko užliejimas. Dėl šios priežasties, buto savininkas neatliko jokių veiksmų, galėjusių sukelti ieškovui žalą ir butą valdė tokiu būdu, kuriuo nėra daroma žala kitiems asmenims. Akivaizdu, kad nesant neteisėtų Buto savininko veiksmų, tarp ieškovo patirtos žalos bei buto savininko veiksmų negali būti ir jokio priežastinio ryšio. Atitinkamai, buto savininko atžvilgiu civilinė atsakomybė negali būti taikoma, kadangi buto savininkas pateiktais įrodymais paneigė civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą. Papildomai pabrėžia, kad Buto savininkas ne tik nepadarė ieškovui savo veiksmais jokios žalos, tačiau netgi priešingai – ėmėsi visų įmanomų veiksmų tokiai žalai sumažinti. Buto savininkas nedelsiant atvyko į avarijos vietą ir savo pastangomis, užkimšęs vandens tekėjimo šaltinį bei nusausinęs Bute susirinkusį vandens kiekį sustabdė galimą ieškovo patirtinų nuostolių didėjimą. Kitaip tariant, būtent buto savininko veiksmų dėka ieškovo butas buvo apgadintas mažesne apimtimi, nei būtų patirta apgadinimų, buto savininkui nesiėmus aktyvių veiksmų avarijos pasekmėms šalinti. Ieškovo prašomas neturtinės žalos atlyginimas taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas. Nepaisant to, kad, kaip išdėstyta aukščiau, buto savininkais negali būti laikomas atsakingu už bet kokią ieškovo patirtą žalą, buto savininkas papildomai pasisako dėl ieškovo prašymo priteisti neturtinę žalą. Ieškovas teigia, jog neva dėl buto užliejimo patyrė neturtinę žalą kadangi, būdamas sudėtingos sveikatos būklės patyrė psichologinius išgyvenimus, skriaudą ir pasipiktinimą. Savo patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina net 12 000 Eur verte. Pirma, ieškovo prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra neproporcingas nurodomai patirtai turtinei žalai ir yra beveik dešimt kartų už ją didesnis. Buto savininko įsitikinimu, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas ne tik neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, tačiau parodo ieškovo siekį pasipelnyti dėl užliejimo situacijos iš su šiuo užliejimu nesusijusių asmenų. Antra, buto savininko įsitikinimu, ieškovas neįrodė, kad yra pagrindas jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Akivaizdu, kad kiekvienu atveju dėl teisės pažeidimo nukentėjęs asmuo pergyvena, patiria nepatogumus, tačiau kiekvienu atveju tai nelemia ir neturtinės žalos atlyginimo poreikio. Buto savininko įsitikinimu, ieškovas neįrodė, kad turtinės žalos padarymas nagrinėjamu atveju jį ypatingai sukrėtė, dėl to jis patyrė ypač didelius išgyvenimus, emocinę depresiją nepatogumus, kurie būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Vien tai, kad ieškovas pajautė pasipiktinimą, skriaudą ir tam tikrus išgyvenimus dėl įvykusio užliejimo, nesudaro pagrindo teigti, kad jam šie išgyvenimai turėtų būti atlyginti pinigine išraiška ir juo labiau tokia didele apimtimi. Teismų pripažįstama, kad „teisės pažeidimas savaime nėra pagrindas pripažinti, kad yra padaryta ir neturtinė žala.“ Be kita ko, ir teismams analizuojant bylas, dėl žalos atlyginimo, padaryto užliejus butą teismų vertinama, jog turtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija tais atvejais, kai nėra nustatyta, jog turtinės žalos padarymas ieškovą būtų ypatingai sukrėtęs, dėl to jis patirtų ypač didelių išgyvenimų, emocinę depresiją, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Taigi, vien tai, kad ieškovo sveikatos padėtis iki užliejimo buvo sudėtinga, o dėl užliejimo jis patyrė išgyvenimų, nesudaro pagrindo jam priteisti neturtinę žalą. Ieškovas papildomai nurodo aplinkybes, kurios, buto savininko įsitikinimu, nėra niekuo susijusios su bylos dalyku, todėl dėl jų pasisako neišsiplėsdamas. Ieškovas teigia, jog dėl neva buto savininko užmūrytos ventiliacijos angos po užliejimo butas džiūvo ilgiau. Visų pirma, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kokią įtaką ieškovo buto išdžiūvimui turėjo jo tualeto patalpose esančios ventiliacijos angos tinkamas veikimas. Nėra aišku, ar ieškovo butas iš tiesų galėjo džiūti ilgiau nei įprastai dėl ventiliacijos angos, o net jei ir būtų džiūvę ilgiau, kaip tai įtakojo ieškovo prašomos priteisti žalos dydį. Papildomai pažymi, kad vandens užliejimas įvyko vasaros laikotarpiu, kas sudaro palankias prielaidas greitam ieškovo buto išdžiūvimui. Antra, buto savininkas jokiu būdu negali būti laikomas atsakingu dėl ieškovo esamų ar menamų nepatogumų dėl ventiliacijos angos, kadangi, kaip matyti iš su ieškiniu pateiktų dokumentų, problemos su ventiliacijos anga prasidėjo dar gerokai iki buto savininkui įsigyjant butą. Trečia, nors buto savininkas ir negalėjo prisidėti prie ventiliacijos angos sutrikimų, po vandens užliejimo iš ieškovo išgirdęs nepasitenkinimą dėl neva užmūrytos angos, buto savininkas, planuodamas ateityje bute atlikti remonto darbus, pasisiūlė savo iniciatyva išspręsti šią ieškovo problemą esant galimybei remonto metu. Atsižvelgiant į nurodytą, buto savininko įsitikinimu, ieškovo galimybė naudotis ventiliacijos anga niekuo nėra susijusi su bylos dalyku: ieškovo buto užliejimu, užliejimo priežastimis bei už užliejimą atsakingų asmenų civiline atsakomybe. Dėl šios priežasties visi su tuo susiję ieškovo nurodyti argumentai yra atmestini. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jo turtas buvo apgadintas ir kad toks apgadinimas įvyko būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas pabrėžia, kad tiek su pirminiu ieškiniu ir juo labiau su patikslintu ieškiniu ieškovas neįrodė šių civilinės atsakomybės sąlygų viseto jau pirmiausia todėl, kad atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko – ieškovo butas buvo aplietas todėl, kad „vyko vienkartinis apliejimas iš viršuje esančio 24-o buto, kuriame buvo užsikimšęs bendro naudojimo kanalizacijos stovas, esantis tarp 2 ir 3 aukštų“, už kurio priežiūrą yra atsakingas ne atsakovas, o namo, kuriame yra ieškovo butas, administratorius. Tuo tarpu patikslintame ieškinyje nurodomos aplinkybės neįrodo nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas naujai teismui pateikė dokumentus, kuriais nurodo, kad: ieškovui teko keisti visus santechnikos vamzdžius, nes jie po apliejimo supuvo, o už pakeitimą sumokėjo 742,21 Eur. Ieškovo turėta spinta suiro, todėl ją pakeitė nauja, kainavusia 240 Eur. Ieškovo virtuvės durys buvo sužalotos, todėl jas pakeitė naujomis, kainavusiomis 360 Eur. Ieškovo sekcija buvo sugadinta, todėl ją pakeitė nauja, kainavusia 514 Eur. Iš ieškovo pateiktų dokumentų jokiu būdu negali būti sprendžiama nei kad ieškovas žalą apskritai patyrė, nei kad nurodomi neva turto apgadinimai patirti dėl ieškovo buto užliejimo, nei kad žala patirta dėl atsakovo neva neteisėtų veiksmų. Pirma, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas apskritai savo bute turėjo tokius objektus kaip spinta ar sekcija. Iš byloje turimų dokumentų matyti tik tai, kad ieškovas įsigijo naujus objektus, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jis šiais naujais objektais keitė senus, bute užliejimo metu buvusius objektus. Antra, net jei tokius objektus, kuriuos nurodo kaip naujai pakeistus, ieškovas savo bute iš tiesų ir turėjo, iš bylos medžiagos nėra aišku, ar šie objektai buvo tose buto vietose, kurios buvo paveiktos apliejimo, taip pat, ar šie objektai iš tiesų buvo aplieti. Dėl šios priežasties nėra įmanoma nustatyti, ar šie objektai galėjo būti kaip nors paveikti ieškovo buto užliejimo metu, atitinkamai, nėra įmanoma ir nustatyti, ar pakeistiems naujais daiktams apskritai buvo padaryta kokių nors apgadinimų, kurie galėtų būti vertinami kaip žala. Trečia, taip pat nėra aišku ir kokios vertės buvo pirminiai ieškovo bute buvę objektai (durys, spinta, sekcija), todėl nėra įmanoma nustatyti, ar ieškovo naujai įsigyti objektai atitinka jų vertę. Niekas negali būti įpareigotas atlyginti žalos, kurios kitas asmuo nepatyrė – jei ieškovo bute ir buvo tam tikri objektai, net jei jie ir buvo aplieti, nėra aišku ir iš byloje esančių duomenų yra neįmanoma nustatyti, kokia apimtimi ieškovui neva buvo padaryta žala dėl jų apgadinimo, nes nėra aišku nei tai, kokia buvo pirminė šių objektų vertė, nei tai, kokią įtaką jų būklei galėjo padaryti ieškovo buto užliejimas. Ketvirta, ieškovo teiginių dėl patirtos žalos dėl buto užliejimo pagrįstumas Atsakovui kelia abejonių. Pavyzdžiui, ieškovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, kokie apgadinimai buvo ieškovo bute buvusiuose santechnikos vamzdžiuose. Dėl šios priežasties ne tik nėra įmanoma nustatyti, ar poreikis juos pakeisti kilo būtent dėl buto užliejimo, ar dėl kitų priežasčių, taip pat – kokia apimtimi, tačiau apskritai kyla pagrįstų abejonių, kaip galėjo dėl vienkartinio buto užliejimo, lengvai apgadinusio ieškovo buto sienas, tapetus, supūti santechnikos vamzdžiai. Atsakovui apskritai nėra suprantama, kaip vamzdžiai gali supūti, o juo labiau nuo vienkartinio jų apliejimo vandeniu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, ieškovo pateikti įrodymai visiškai nepagrindžia nei to, kad ieškovas patyrė kokią nors žalą, nei to, kad ši žala galėjo būti sukelta dėl ieškovo buto užliejimo. Nėra aišku nei ar apskritai ieškovas turėjo objektus, kuriuos keitė naujais, nei ar ieškovo turėti objektai iš tiesų buvo apgadinti ir jei buvo – kokia apimtimi, nėra aiški šių objektų vertė. Atitinkamai, negali būti nustatytas nei žalos padarymo faktas nei priežastinis ryšys. Vien tai, kad ieškovas įsigijo naujus objektus negali būti tinkama aplinkybė, siekiant įrodinėti ieškovo patirtą žalą, neturint jokių įrodymų apie naujų objektų įsigijimo būtinybę, pirminių objektų egzistavimą, jų vertę prieš ir po užliejimo. Galiausiai, esminė aplinkybė, kelianti abejonių ar apskritai ieškovas turėjo įsigyti naujus daiktus būtent dėl buto užliejimo, yra tai, kad kartu su pirminiu ieškiniu ieškovas buvo pateikęs VšĮ „Nepriklausomų ekspertų grupė“ nustatytus ieškovo buto apgadinimus. Nei vamzdžių, nei durų, nei spintos, nei sekcijos pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl, atsakovo įsitikinimu, bet kokie ieškovo patirti šių objektų gedimai ar trūkumai, negalėjo būti sukelti 2016 m. rugpjūčio 14 d. vykusio buto užliejimo metu. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nei vienas iš ieškovo teismui pateiktų dokumentų neįrodo žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio, todėl ieškovo reikalavimai turi būti atmesti pilna apimtimi. Prašo teismo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Tretieji asmenys N. B., Ž. L., UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

6Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti 742,21 Eur turtinės žalos atlyginimą už keistinus vamzdžius. Kitus patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė pilnai, iš esmės jame nurodytais motyvais.

7Atsakovas teismo posėdžio metu neprieštaravo dėl ieškovo atsisakymo nuo reikalavimo atlyginti 742,21 Eur žalą, tačiau dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų pareiškė, jog su jais nesutinka, nesutikimo motyvus nurodo, jog išdėstė atsiliepimuose į pradinį bei į patikslintą ieškinius.

8Teismo posėdžio metu tretieji asmenys N. B., Ž. L. prašė ieškinį tenkinti ieškovo nurodytais motyvais.

9Trečiojo asmens UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad žalos dydis nustatytas daugiau negu po metų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo bute nebuvo užaklintas vamzdis, dėl to ir įvyko užliejimas.

10Ieškinys atmestinas.

11Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 d. numato, kad ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio. Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio dėl 742,21 Eur žalos priteisimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinio atsisakymas gali būti priimtas (CPK 42 str.). Civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

12Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d. buvo užlietas ieškovui V. B. ir jo sutuoktinei N. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ) (T 1, b. l. 10). Ieškovo teigimu, užliejimas įvyko iš atsakovui M. M. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ) (T. 1, b. l. 90-91). Apie šį užliejimą ieškovas nedelsdamas pranešė daugiabučio namo, esančio ( - ), administratoriui – UAB „Naujamiesčio būstas“, kurio darbuotojai atvykę nustatė, jog įvyko ieškovo buto vienkartinis užliejimas iš 24-o buto (T. 1, b. l. 9). Ieškovas taip pat teigia, kad dalis jam priklausančio buto virtuvės priklauso Ž. L., gyvenančiai ( - ). Ieškovas ieškinį grindžia 2016 m. spalio 12 d. statybos darbų skaičiavimo paslaugų sutarties Nr. 161012, pagrindu, VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atlikta buto ( - ), padarytos žalos sąmata bei Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 161012 (T. 1, b. l. 14, 16-36), kurioje yra nustatyta, jog kambario 15-2 kampe nuo vandens užpylimo atšokusios ir nukritusios plokštelės kartu su sluoksniu. Virtuvės 12.16-4 dažytos, glaistytos lubos visu plotu sulietos vandeniu, matyti atšokęs glaistas ir dažai, rusvos spalvos dėmės nuo užpylimo. Kambario 15-2 kampe, po nukritusiomis lubų plokštėmis, dviejų sienų tapetuose matyti rusvos nuo užpylimo susidariusios dėmės. Kambario 15-2 sienoje su kaimynais ir sienoje virš įėjimo durų angos rusvos vandens nubėgimo žymės tapetuose nuo užpylimo. Virtuvės 12.16-4 sienoje su įėjimu matyti užpylimo žymės rusvos dėmės, atšokę glaistas ir dažai. Virtuvės 12.16-4 sienos su šoniniais butais užpiltos vandeniu, matyti rusvos dėmės. Svetainės 15-2 grindys dėl vandens užpylimo išbrinkusios: plokščių kraštai išbrinkę, užsirietę į viršų, bei sugadintos – pridėjus liniuotę fiksuojamas iškilimas susidaręs išbrinkus grindų plokštėmis. Virtuvės 12.16-4 grindys dėl vandens užpylimo išbrinkusios, plokščių kraštai išbrinkę, išsirietę į viršų. Pagal paminėtą sąmatą – dėl buto žalos atstatymo buvo padaryta turtinė žala 1 388,78 Eur žala. Ieškovo teigimu nuo aplieto buto suiro spinta, stovėjusi kambario pažymėto 15-2 kampe, kurią teko išmesti, nes nebetiko tolesniam naudojimui, todėl ją pakeitė UAB „Larto“ įsigyta panašios vertės (įskaičiuojant stovėjusios sugadintos spintos amortizaciją) spinta už 240 Eur; taip pat buvo sugadintos virtuvės durys, kurias teko pakeisti kitomis, tokios pačios kokybės ir vertės (įskaičiuojant stovėjusių sugadintų durų amortizaciją) durimis už 360 Eur; taip pat teko įsigyti kitą sekciją už 514 Eur, nes svetainėje pažymėtoje 15-2, dėl apliejimo buvusi sekcija buvo sugadinta ir naudoti nebetiko, todėl UAB „Tavo Baldai“ įsigijo sekciją tokios pačios kokybės ir vertės (įskaičiuojant stovėjusios sugadintos sekcijos amortizaciją). Taip pat teigia, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ dar 2015-10-22 atliko ventiliacinių kanalų apžiūrą su vaizdo kamera ir nustatė, jog ventiliacinis kanalas yra užbetonuotas iš ( - ) buto, bei dar kartą 2016-09-07 patikrino ( - ) ventiliaciją WC patalpose ir nustatė, jog ji ir šiuo metu yra užaklinta iš 24 buto. Todėl mano, kad būtent atsakovo veiksmai, t. y. – kad atsakovas iš savo buto pusės užaklino ventiliacijos angą, sąlygojo, jog ieškovo buto aplietos sienos, lubos, grindys negalėjo labai ilgai išdžiūti ir buvo padaryti dideli nuostoliai. Iš viso, ieškovas tvirtina, kad patyrė 2 502,78 Eur turtinę žalą (1 388,78 Eur + 240 Eur + 360 Eur + 514 Eur) bei 12 000 Eur neturtinės žalos. Pastarąją grindžia tuo, kad yra silpnos sveikatos, jam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis iki 2028-10-10; serga daugeliu ligų, nevienodas galūnių ilgis, antrinė skoliozė, priekinių stuburo slankstelinės arterijos suspaudimas, stuburo stenozė ir t. t.; pateikė išrašus iš medicininių dokumentų (T. 1, b. l. 41-48). Teigia, kad kreipėsi į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas dėl padarytos žalos atlyginimo atsisakė kalbėti, t. y. atsakovas nesutinka atlyginti padarytą žalą, todėl ši turi būti priteista iš jo.

13Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl jo patirtos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsakingas yra būtent atsakovas; atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos, bei, juo labiau, nėra jokios atsakovo kaltės. Atsakovas pabrėžia, kad butą, esantį ( - ), įsigijo vos prieš mėnesį iki avarijos nutikimo, taip pat tą aplinkybę, kad jis faktiškai negyveno tame bute, nesinaudojo juo, o tik sužinojęs apie namo kanalizacijoje įvykusią avariją – tuojau pat ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų galima kiek įmanoma labiau išvengti bet kokių nuostolių. Be to, geranoriškai siūlė ieškovui atlyginti dalį žalos, nors nėra atsakingas dėl įvykusios avarijos. Avarija gi įvyko dėl viso namo gyventojų neatsakingo elgesio su sanitariniais prietaisais, ko pasėkoje užsikimšo bendro naudojimo kanalizacijos stovas, esantis tarp 2 ir 3 aukštų. Atsižvelgiant į nurodytą – ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

14Taigi, byloje kilo ginčas dėl ieškovo butui, esančiam ( - ), padarytos turtinės žalos bei su tuo susijusios ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo, teigiant, jog dėl jos atsiradimo atsakingas yra virš paminėto ieškovo buto, esančio buto – ( - ), Vilnius, savininkas – atsakovas.

15Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

16Šioje byloje taip pat aktualu pažymėti, kad nuostolių atlyginimas reglamentuotas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

17Tuo tarpu pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas.

18Taigi, pabrėžtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

19Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Kaip jau minėta, atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (šiuo atveju – ieškovas), pareiškęs ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, sprendžiant civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Įvertinant pinigais patirtas moralines skriaudas (nustatant materialų atlyginimą), būtina vadovautis proporcingumo principu, nes materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas negali atstoti, o juo labiau, materialus turtas.

20Taigi, ieškovas, kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovo 2 502,78 Eur turtinės žalos atlyginimo (nuostolių), kuriuos patyrė dėl to, kad iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), išsiliejo vanduo ir buvo apgadintos ieškovui priklausančio buto lubos, sienos, kai kurie baldai, durys.

21Kaip paminėta aukščiau, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d. įvyko avarija: buvo aplietas butas, esantis ( - ). Taip pat nustatyta, kad namas, esantis ( - ), yra daugiabutis. Šio namo administratoriaus – UAB „Naujamiesčio būstas“, darbuotojai, nuvykę į įvykusios avarijos vietą, nustatė, kad įvyko vienkartinis apliejimas iš viršuje esančio 24-o buto, kuriame buvo užsikimšęs bendro naudojimo kanalizacijos stovas, esantis tarp 2 ir 3 aukštų. Administratoriaus direktorius R. L. savo 2017-04-05 rašte Nr. NB-RS-17-0557 pažymėjo, kad bendro naudojimo kanalizacijos stovo užsikimšimas įvyko dėl namo gyventojų neatsakingo elgesio su sanitariniais prietaisais (T. 1, b. l. 118). Taigi, pagal byloje esančius duomenis, avarijos priežastis bei vieta yra visų namo gyventojų neatsakingas elgesys su sanitariniais prietaisais, ko pasėkoje užsikimšo kanalizacijos stovas tarp 2 ir 3 aukštų ir įvyko vandens išsiliejimas. Nurodytos aplinkybės teismui neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog dėl ieškovui šiuo apliejimu padarytos žalos atlyginimą yra atsakingas būtent atsakovas (CPK 185 straipsnis). Iš šių paminėtų byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendžia, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodytos turtinės žalos, bei, juo labiau, nėra jokios atsakovo kaltės (CK 6.246-6.249 straipsniai). Teismas taip pat konstatuoja, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų, atsiradusius nuostolius grindžiant tokiomis aplinkybėmis kaip, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ dar 2015-10-22 atliko ventiliacinių kanalų apžiūrą su vaizdo kamera ir nustatė, jog ventiliacinis kanalas yra užbetonuotas iš ( - ) buto, bei, kad dar kartą 2016-09-07 patikrino ( - ) ventiliaciją WC patalpose ir nustatė, jog ji ir šiuo metu yra užaklinta iš 24 buto. Pirmiausia dėl to, kad ventiliacinio kanalo užbetonavimas vyko dar iki atsakovas įsigijimo butą, esantį ( - ), antra, dėl to, kad šios aplinkybės neturi jokio ryšio su vandens išsiliejimu iš kanalizacijos vamzdžių (CPK 180 straipsnis). Atmestini ieškovo argumentai ir dėl jo nurodytos turtinės žalos patyrimo dalyje dėl naujos spintos, sekcijos ir durų įsigijimo, kadangi iš jo pateiktų minėtų daiktų įsigijimo dokumentų matyti, kad ieškovas sekciją įsigijo 2017-12-06 (už 514 Eur), seifo tipo duris – 2017-11-15 (už 360 Eur), o spintą – 2017-12-07 (už 240 Eur) (T. 1, b. l. 144-146), kai tuo tarpu avarija įvyko 2016 m. rugpjūčio 14 d., o taip pat dėl to, kad nėra pateikta į bylą jokių įrodymų apie šių daiktų įsigijimo būtinumą bei sąsajumą su minėta avarija (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Byloje nustatyta, kad atsakovas butą, esantį ( - ), įsigijo tik 2016 m. liepos 7 d. (T. 1, b. l. 90-91) ir net nespėjo jame apsigyventi. Nors ieškovas ir jo atstovas tvirtina, kad bute buvo atliekamas remontas, jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. Š. ir E. T., kurie pagal iškvietimą buvo atvykę šalinti avariją, parodė, kad atsakovo butas taip pat buvo užlietas, kad atvykus į butą, esantį ( - ), elektriniu gyvatuku teko valyti 5 metrus kanalizacijos stovo, šis stovas yra tarp 2 ir 3 namo aukšto, ir yra bendro naudojimo vamzdynas, nesantis atsakovo bute.

22Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog avarija įvyko dėl viso namo gyventojų neatsakingo elgesio su sanitariniais prietaisais, ko pasėkoje užsikimšo bendro naudojimo kanalizacijos stovas, esantis tarp 2 ir 3 aukštų, ir išsiliejo vanduo, apgadindamas tiek ieškovo, tiek paties atsakovo turtą – butus, konstatuotina, kad ieškovo V. B. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui M. M. yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas, kaip neįrodytas.

23Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas atsisakė keisti netinkamą atsakovą M. M. į teismo nuomone tinkamą – UAB „Naujamiesčio būstas“, atsakingą už bendro naudojimo vamzdžių priežiūrą.

24Ieškovo teiginiai, kad jis patyrė 12 000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškia įvairiais psichologiniais išgyvenimais, skriauda, pablogėjusia sveikata, pasipiktinimu ir visos šios neigiamos psichinės reakcijos atsirado dėl atsakovo užlieto jam priklausančio buto, yra nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovo pateiktos medicininių išrašų kopijos patvirtina priešingą nei teigia ieškovas: jam diagnozuotos ligos yra ne ūminės, kurios būtų atsiradusios staiga ar po 2016 m. rugpjūčio 14 d. avarijos, bet – lėtinės, diagnozuotos dar 2010 m., 2013 m., 2014 m. (T. 1, b. l. 44-47), kurios niekaip negali būti susijusios su 2016 m. rugpjūčio 14 d. patirtais išgyvenimais.

25Šioje byloje įrodymų visuma leidžia spręsti, kad atsakovas negalėjo nulemti ir nenulėmė ieškovo sveikatos būklės. Šioje byloje nėra įrodymų, kad ieškovas nurodomą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus ir kt. – patyrė, ir patyrė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o ne dėl savo paties veiksmų ar aplaidumo. Kaip minėta, ieškovas neįrodė, jog patyrė kokį nors neigiamą poveikį, sukėlusį ar vienkartinius, ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas. Be to, pažymėtina, kad neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

26Atsižvelgiant į CK nustatytas sąlygas, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys atsakovo veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinta pinigais, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, žalą padariusio asmens kaltė, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Nagrinėjamu atveju, konstatuota, jog atsakovas nepažeidė jokių teisės aktų, o kadangi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatyme nustatytais atvejais, sutiktina su atsakovo pozicija, jog ieškovo reikalavimas atlyginti ir neturtinę žalą yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

27Taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodytų patirtų nepatogumų ir atsakovo veiksmų (sutarčių vykdymo) nesieja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Kadangi pagal CK numatytus bendrus civilinės atsakomybės taikymo principus nukentėjusi šalis, reikalaudama atlyginti žalą, privalo įrodyti, kad žala patirta dėl kitos šalies neteisėtos veikos ir kad tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, o ieškovas nepagrindė ieškinyje nurodytų aplinkybių jokiais įrodymais, nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad nenustačius atsakovo neteisėtos veikos, negali būti ir priežastinio ryšio su atsiradusia žala bei juo labiau negali būti nustatyta ir atsakovo kaltė.

28Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio jame išdėstytais argumentais, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

29Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, jos atsakovui nepriteisiamos.

30Teismo patirtos pašto išlaidos – 45,93 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, o ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-3434-15456), išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu iš šalių nepriteisiamos.

31Ieškinį atmestu, nėra pagrindo valstybei iš atsakovo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

32Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

34Priimti ieškovo V. B., a. k. ( - ) atsisakymą nuo dalies ieškinio dėl 742,21 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt du eurai 21 ct) turtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

35Kitą ieškinio dalį atmesti.

36Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. B.... 3. ieškovas, patikslinęs ieškinį, nurodo, kad 2016-08-14, ryte 8.00 val.... 4. Atsakovas M. M. atsiliepime į pradinį ieškinį bei atsiliepime į... 5. Tretieji asmenys N. B., Ž. L., UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimų į... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti 742,21 Eur... 7. Atsakovas teismo posėdžio metu neprieštaravo dėl ieškovo atsisakymo nuo... 8. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys N. B., Ž. L. prašė ieškinį... 9. Trečiojo asmens UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovas teismo posėdžio... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 d. numato, kad... 12. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m.... 13. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl jo patirtos... 14. Taigi, byloje kilo ginčas dėl ieškovo butui, esančiam ( - ), padarytos... 15. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 16. Šioje byloje taip pat aktualu pažymėti, kad nuostolių atlyginimas... 17. Tuo tarpu pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens... 18. Taigi, pabrėžtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala... 19. Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra... 20. Taigi, ieškovas, kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovo 2 502,78 Eur... 21. Kaip paminėta aukščiau, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų... 22. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog avarija įvyko dėl viso namo... 23. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas atsisakė keisti netinkamą... 24. Ieškovo teiginiai, kad jis patyrė 12 000 Eur neturtinę žalą, kuri... 25. Šioje byloje įrodymų visuma leidžia spręsti, kad atsakovas negalėjo... 26. Atsižvelgiant į CK nustatytas sąlygas, kad turi būti įrodyti ne tik... 27. Taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodytų patirtų nepatogumų ir... 28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo... 29. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai,... 30. Teismo patirtos pašto išlaidos – 45,93 Eur, susijusios su procesinių... 31. Ieškinį atmestu, nėra pagrindo valstybei iš atsakovo priteisti valstybės... 32. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268,... 34. Priimti ieškovo V. B., a. k. ( - ) atsisakymą nuo dalies ieškinio dėl... 35. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 36. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...