Byla 2S-1093-459/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams J. T. (J. T.) ir Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl paskolos sutarties modifikavimo,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė 2008 m. liepos 14 d. kredito sutartį „Laisvai“ Nr. ( - ), sudarytą tarp Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc) ir kredito gavėjo J. T., refinansuoti ieškovės vardu, nustatant, kad paskolos grąžinimo terminas yra 2028 m. rugpjūčio 29 d., ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės R. V. vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto – ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ).

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

103.

11Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo motyvai:

123.1.

13Nurodė, kad, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat pateiktų reikalavimų apimtį bei pobūdį, teismas daro išvadą, jog netikslinga ir nėra pagrindo sustabdyti visos skolos priverstinį išieškojimą vykdymo procese pagal pasibaigusią sutartį, kurią ieškovė siekia refinansuoti.

143.2.

15Nurodė, kad šios bylos atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t. y. vykdomosios bylos sustabdymas, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, kadangi labiau tikėtina, jog atsakovo patiriamos neigiamos pasekmės viršija laikinųjų apsaugos priemonių teikiamą naudą, kadangi atsakovas jau patyrė vykdymo proceso išlaidų, o ieškovė, bylos duomenimis, nerodo jokios iniciatyvos grąžinti dalį paskolos, todėl sutartine hipoteka apsunkinto turto priverstinis realizavimas vykdymo metu yra neišvengiamas. Visiškas priverstinio skolos išieškojimo sustabdymas didina paskolos grąžinimo kaštus bei išlaidas ir yra nenaudingas abiem šalims – tiek kreditoriui, tiek skolininkui.

163.3.

17Pažymėjo, kad ieškovė, pakartotinai prašydama taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, neteikia jokių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių galimą realią grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas nurodytoje vykdomojoje byloje, negali būti taikomos.

18III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

194.

20Ieškovė S. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir išnagrinėti prašymą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės R. V. vykdomą priverstinį skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. ( - ) iš įkeisto turto – buto, esančio ( - ). Skundo motyvai:

214.1.

22Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, jog netikslinga ir nėra pagrindo sustabdyti visos skolos priverstinį išieškojimą vykdymo procese pagal pasibaigusią sutartį, kurią ieškovė siekia refinansuoti, iš anksto pasisakė dėl ieškinio reikalavimų ir įrodymų nepagrįstumo, nors bylos nagrinėjimas dar neįvyko, pateikti įrodymai neištirti ir negali būti vertinami a priori.

234.2.

24Pažymėjo, kad nesutinka su teismo nutarties išvada, jog priverstinio skolos išieškojimo sustabdymas gali neproporcingai pažeisti išieškotojo teises ir teisėtus interesus. Bankas kaip kreditavimo įstaiga yra ekonomiškai stipresnė šalis nei skolininkas ar įkaito davėjas. Kreditavimo sutartys, sudaromos pagal banko parengtas sąlygas, tiek šiuo, tiek kitais atvejais saugo būtent kreditoriaus interesus. Sustabdžius priverstinio išieškojimo veiksmus, turto (buto) įkeitimas ir jo areštas išlieka, todėl nesuprantama, kokias neigiamas pasekmes patirtų išieškotojas.

254.3.

26Nurodo, kad 2019 m. vasario 12 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo įkeisto buto vertei nustatyti. Antstolė informavo, kad atlikus įkeisto buto, esančio ( - ), įvertinimą bus skelbiamos varžytynės. Taigi kyla realus pavojus netekti šio buto, tokiu atveju būsimasis sprendimas, galbūt patenkinus ieškovės reikalavimą, taptų beprasmiškas ir neįvykdomas.

275.

28Atsakovas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:

295.1.

30Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės pareikštas ieškinys yra aiškiai prima facie nepagrįstas, nepateikta jokių jo pagrįstumo įrodymų.

315.2.

32Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai pažeistų banko, kaip išieškotojo, teises ir teisėtus interesus.

33Teismas

konstatuoja:

34IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

35Atskirasis skundas netenkintinas.

366.

37Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

387.

39CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

408.

41Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

429.

43Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje prašė 2008 m. liepos 14 d. kredito sutartį „Laisvai“ Nr. ( - ), sudarytą tarp Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc), ir kredito gavėjo J. T., refinansuoti ieškovės vardu, nustatant, kad paskolos grąžinimo terminas yra 2028 m. rugpjūčio 29 d. 2019 m. kovo 14 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, dalyvaujant ieškovei bei jos atstovei, teismas aiškinosi ieškovės reikalavimų apimtį, pobūdį, o ieškovė paaiškino, jog šio reikalavimo tikslas yra išsaugoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), kuris buvo kreditoriui įkeistas garantuojant atsakovo J. T. įsipareigojimus kreditoriui; įvertinęs ieškovės bei jos atstovės išdėstytą poziciją, pirmosios instancijos teismas taip pat siūlė ieškovei tikslinti savo ieškinio reikalavimus ir tam nustatė terminą. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdomosios bylos sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. 2019 m. balandžio 3 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, o 2019 m. liepos 3 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 28 nutarties.

4410.

45Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

4611.

47Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

4812.

49Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-125-370/2015 yra išaiškinta, kad „teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas“.

5013.

51Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį jau atmetė kaip nepagrįstą ir nors sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovės reikalavimas galbūt yra nepagrįstas, kadangi, prašydama ieškiniui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – pateikti ieškinio faktinį pagrindimą.

5214.

53Apeliantė pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones laiko faktą, kad ji pareiškė teisme ieškinį, ir prašo pakeisti kredito sutarties sąlygas, tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškinio pareiškimas pats savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neįrodo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įgyvendinimas pasunkės ar taps negalimas.

5415.

55Neįrodytą CPK 144 str. 1 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų visetą liudija ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. kovo 28 d. nutartimi atmetė apeliantės reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5616.

57Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priverstinio skolos išieškojimo sustabdymas gali neproporcingai pažeisti išieškotojo teises ir teisėtus interesus. nurodo, kad bankas kaip kreditavimo įstaiga yra ekonomiškai stipresnė šalis nei skolininkas ar įkaito davėjas. Kreditavimo sutartys, sudaromos pagal banko parengtas sąlygas, tiek šiuo, tiek kitais atvejais saugo būtent kreditoriaus interesus. Sustabdžius priverstinio išieškojimo veiksmus, turto (buto) įkeitimas ir jo areštas išlieka, todėl nesuprantama, kokių neigiamų pasekmių patirtų išieškotojas.

5817.

59Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi vykdymo veiksmų sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojui taikymu, todėl, nagrinėdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, o būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga.

6018.

61Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1122/2011 yra konstatavęs, jog „sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina paisyti civilinio proceso teisėje įtvirtintų ekonomiškumo ir teisingumo principų, reikalaujančių išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Tai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti“.

6219.

63Įkeisto turto realizavimo procedūrų sustabdymas reikštų, kad yra ribojamos banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės kuo greičiau atgauti skolą. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sąlygotų banko nuostolius. Bankas yra kredito įstaiga, kurios ūkinės komercinės veiklos tikslas – patenkinti pinigų poreikį skolinant pagal pareikalavimą ir pelningai panaudoti iš indėlininkų ir kitų kreditorių gautas pinigines lėšas. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankas verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu. Banko pajamas sudaro už paskolintas lėšas gaunamos palūkanos. Pažymėtina, kad, net ir neatgaudamas lėšų iš savo skolininkų, bankas ir toliau turi mokėti palūkanas savo kreditoriams – indėlininkams. Akivaizdu, kad, negaudamas lėšų iš įkeisto turto pardavimo, bankas negali tokių lėšų paskolinti ir uždirbti pajamų (palūkanų), tačiau banko įsipareigojimai savo kreditoriams vis tiek išlieka. Vienas pagrindinių banko veiklos riziką ribojančių normatyvų yra banko likvidumo normatyvas (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bankas privalo sugebėti sugrąžinti jam paskolintas lėšas, jeigu klientai to reikalautų, todėl bankas siekia užsitikrinti, kad mokėjimo terminai pinigų, gaunamų iš skolininkų, ir pinigų, kuriuos bankas turi sumokėti kreditoriams, sutaptų. Be to, Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, kad finansų sektorius, kurio reikšmingą dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelės įtakos šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, šios sistemos tvarumui, todėl būtina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes. Šios įstatymų nuostatos rodo, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

6420.

65Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas iš įkeisto turto negali būti sustabdomas be pakankamo teisinio pagrindo. Net ir ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovo reikalavimo teisė, užtikrinta hipoteka, išliktų. Taigi ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas sąlygotų tik ieškovo finansinių įsipareigojimų vykdymą ateityje, bet neturėtų jokios įtakos jau pradelstų ieškovo piniginių prievolių išieškojimo iš įkeisto turto vykdymui. Teismų praktikoje nurodoma, kad pats savaime ieškinio padavimas ar net jo patenkinimas nereiškia, jog yra pagrindas taikyti ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nebeatlieka sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ar yra aiškiai perteklinės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, kadangi toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-45-516/2015). Pažymima, kad hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Todėl pripažintina, kad ieškovei neginčijant savo skolinio įsipareigojimo pagal kredito sutartį vykdytinumo, tačiau sustabdžius išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto būtų nepagrįstai ignoruojama hipotekos instituto prasmė ir akivaizdžiai neproporcingai apribotos atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai pažeistų banko, kaip išieškotojo, teises ir teisėtus interesus.

6621.

67Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012 apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo klausimu pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atskirais atvejais apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį / atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams.

68Dėl procesinės bylos baigties

6922.

70Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

72Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda... 2. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. M.... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė 2008 m. liepos 14 d.... 7. 2.... 8. Ieškovė pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi netenkino ieškovės... 12. 3.1.... 13. Nurodė, kad, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat... 14. 3.2.... 15. Nurodė, kad šios bylos atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t. y.... 16. 3.3.... 17. Pažymėjo, kad ieškovė, pakartotinai prašydama taikyti nurodytas... 18. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 19. 4.... 20. Ieškovė S. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos... 21. 4.1.... 22. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, jog netikslinga ir... 23. 4.2.... 24. Pažymėjo, kad nesutinka su teismo nutarties išvada, jog priverstinio skolos... 25. 4.3.... 26. Nurodo, kad 2019 m. vasario 12 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl... 27. 5.... 28. Atsakovas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių,... 29. 5.1.... 30. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės... 31. 5.2.... 32. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą... 33. Teismas... 34. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai... 35. Atskirasis skundas netenkintinas.... 36. 6.... 37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 38. 7.... 39. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas... 40. 8.... 41. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria... 42. 9.... 43. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje... 44. 10.... 45. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 46. 11.... 47. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad... 48. 12.... 49. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje... 50. 13.... 51. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu... 52. 14.... 53. Apeliantė pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones laiko faktą, kad... 54. 15.... 55. Neįrodytą CPK 144 str. 1 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 56. 16.... 57. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 58. 17.... 59. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip... 60. 18.... 61. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje... 62. 19.... 63. Įkeisto turto realizavimo procedūrų sustabdymas reikštų, kad yra ribojamos... 64. 20.... 65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas iš įkeisto turto... 66. 21.... 67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 68. Dėl procesinės bylos baigties... 69. 22.... 70. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios... 71. Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1... 72. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą....