Byla 2-1772-943/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2185-638/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Team Solutions“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo T. R. 111 372,77 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, neviršijant 111 372,77 Eur sumos.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi tenkino ieškovės BUAB „Team Solutions“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo T. R. nuosavybės teise priklausantį turtą 111 372,77 Eur sumai.
  2. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad ieškovės ieškinys atsakovui yra tikėtinai pagrįstas, jame aiškiai suformuluotas faktinis pagrindas, atskleisti teisiniai reiškiamo reikalavimo argumentai, pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais įrodinėjamos ieškinyje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės.
  3. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimo suma yra itin didelė, todėl ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys gerą, stabilią atsakovo finansinę būklę, kas galėtų paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją.
  4. Atsakovas yra fizinis asmuo, kas taip pat gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovas T. R. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Preliminariai susipažinus su ieškovės ieškiniu matyti, kad jis akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškinio suma nurodyta kaip visa įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma, nors už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo padaryta žala laikytina bendras išaugęs įmonės skolų dydis.
    2. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybių, kad atsakovas tikėtinai vengs vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą ar imsis (imasi) priemonių apsunkinti jo (teismo sprendimo) įvykdymą ateityje, o ieškovė nenurodė jokių duomenų apie atsakovo ketinimus perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį nuslėpti ir panašiai.
    3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime negali pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
  3. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Team Solutions“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pagal vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
    2. Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl jo finansinės padėties, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad jo turtinė padėtis niekaip negalėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo vykdymui (CPK 178 straipsnis).
    3. Įrodinėjimas, kuris pagrįstų atsakovo veiksmus siekiant paslėpti arba perleisti savo turtą gali būti komplikuotas, nes prie asmens privačios informacijos ir duomenų gali būti sunku prieiti. Nebent atsakovas paviešintų savo galimai nesąžiningus ketinimus arba veiksmus, kurių jis ėmėsi tam kad tyčia apsunkintų savo turtinę padėtį (pavyzdžiui, viešai prieinamais būdais pardavinėtų turimą turtą). Todėl pareiga pagrįsti asmens nesąžiningus ketinimus arba jau įvardinant konkrečius veiksmus, neturėtų būti suabsoliutinta.
    4. Atsakovas iki šiol tyčia neperduoda įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų, turto, todėl nėra galimybės nustatyti įmonės debitorių, vykdyti skolų išieškojimą, nėra galimybės nustatyti įmonės turto sudėties, jo buvimo vietos ir pradėti jo realizavimo procedūras, nėra galimybės įvertinti įmonės sandorius jų priešingumo įmonės ir jos kreditorių interesams aspektu.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.
  3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes preliminariai susipažinus su ieškiniu akivaizdžiai matyti, kad kaip žalos dydis nurodyta visa įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma, tačiau, atsakovo nuomone, pagal kasacinio teismo praktiką atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei padaryta žala laikytinas bendras išaugęs (o ne visas) įmonės skolų dydis.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės BUAB „Team Solutions“ ieškiniu atsakovui T. R., atkreipia dėmesį, kad ieškinys yra grindžiamas kitu nei apeliantas nurodo pagrindu, o būtent, kaip atsakovo neteisėti veiksmai nurodomas netinkamas įmonės dokumentų saugojimo organizavimas, šių dokumentų ir turto neperdavimas bankroto administratoriui. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, susiję su ieškinio prima facie vertinimu, atmestini kaip akivaizdžiai nepagrįsti. Be to, teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti reikalavimo pagrįstumą. Ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus, teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindą konstatuoti esant vienai iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šioje nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovė aiškiai suformulavo atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodomos aplinkybės, taip pat atskleisti teisiniai reiškiamo ieškinio argumentai.
  5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad susipažinus su procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais bei preliminariai įvertinus ieškovės pareikštus reikalavimus, tikėtina, jog bylą išnagrinėjus iš esmės ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas, t. y. ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
  6. Antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ‑ reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pasitelkęs prezumpciją, kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti, apeliantas, turėdamas galimybę paneigti pirmosios instancijos teismo taikytą didelės ieškinio sumos prezumpciją, apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šią prezumpciją paneigiančių įrodymų.
  7. Be to, vertinant ar egzistuoja grėsmė tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 17 d.) BUAB „Team Solutions“ iškelta bankroto byla ir įmonės valdymo organai įpareigoti perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Kadangi įmonės vadovas (šioje civilinėje byloje atsakovas) gera valia nevykdė teismo nutartyje nustatytų įpareigojimų, tai 2016 m. sausio 13 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, o 2016 m. kovo 23 d. atsakovui paskirta bauda, neatleidžiant nuo pareigos perduoti administratorei įmonės turtą ir dokumentus. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria iš dalies sumažinta atsakovui T. R. paskirta bauda, atsakovas pripažino pareigą bankroto administratorei perduoti BUAB „Team Solutions“ turtą ir dokumentus, tačiau šios pareigos, teismo turimomis žiniomis, vis dar nėra įvykdęs. Šie T. R. veiksmai (akivaizdus nebendradarbiavimas įmonės bankroto procese) leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad atsakovas gali vengti ir tikėtina ieškovei BUAB „Team Solutions“ palankaus teismo sprendimo vykdymo.
  8. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai