Byla 2A-128-196/2015
Dėl sandorio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ARC Baltic“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-308-278/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gabenitra“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ARC Baltic“ dėl sandorio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, ir

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Gabenitra“ 2011 m. gegužės 6 d. su atsakovu UAB „ARC Baltic“ sudarė preliminarią nekilnojamojo turto, esančio Lėkiškio g. 10, Panevėžio m., pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovui sumokėjo 100 000,00 Lt avansą, o pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2011 m. lapkričio 1 d., tačiau sudaryta nebuvo. 2012 m. birželio 1 d. šalys, dėl to paties nekilnojamojo turto sudarė pirkimo pardavimo sutartį, nekilnojamojo turto kaina nustatė 272 250,00 Lt, ieškovas įsipareigojo su atsakovu už pastatus pilnai atsiskaityti iki 2012 m. gruodžio 24 d. Ieškovui už pastatus pilnai neatsiskaičius, 2013 m. kovo 18 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas nutraukti 2012 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo teigimu 2013 m. kovo 18 d. susitarimas pažeidė kreditorių teises, prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, viešai tvarkai ir gerai moralei. Prašė teismą 2013 m. kovo 18 d. sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu, taikyti restituciją ir ieškovui BUAB „Gabenitra“ grąžinti nekilnojamąjį turtą, priteisti iš atsakovo UAB „ARC Baltic“ ieškovo naudai 100 000,00 Lt sumokėtą avansą, o atsakovui pripažinti teisę į 272 250,00 Lt kreditorinį reikalavimą.

5Atsakovas UAB „ARC Baltic“ ieškinį prašė atmesti, nes pagal preliminarią sutartį, šalys susitarė, jog ieškovui atsisakius ar vengiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėtas avansas bus laikomas protingomis netesybomis ir negrąžintinomis ieškovui. Sudarius ginčijamą susitarimą, ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, atsakovas susigrąžino turtą, už kurį nebuvo gavęs sutartos kainos, todėl tokiu sandoriu nebuvo pažeisti kitų kreditorių interesai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 6 d. UAB „Gabenitra“ ir UAB „ARC Baltic“ sudarė preliminarią sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuria atsakovas UAB „ARC Baltic“ už 423 500,00 Lt pasiūlė ieškovui UAB „Gabenitra“ pirkti nekilnojamąjį turtą, esantį Lėkiškio g. 10, Panevėžio m. Ieškovas, priimdamas pasiūlymą, įsipareigojo atsakovui sumokėti 100 000,00 Lt avansą, šį įsipareigojimą įvykdė. Preliminarios sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog atsakovui atsisakius ar vengiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, trijų dienų laikotarpyje avansas yra grąžinamas. Iš bylos duomenų ir šalių, liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, jog dėl 2011 m. gegužės 3 d. – 2012 m. vasario 20 d. laikotarpiu atsakovo turtui taikytų apribojimų, iki 2011 m. lapkričio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl darė išvadą, kad šalims nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties preliminarioje sutartyje aptartu terminu, minėta sutartis pasibaigė. Teismas nustatė, kad ieškovas neatsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau atsakovas, 2011 m. gegužės 6 d. sudaręs preliminariąją sutartį, nesiėmė priemonių pašalinti kliūtis, trukdančias šalių nustatytu terminu sudaryti sandorį, todėl jo elgesį vertino kaip vengimą sudaryti sutartį. 2012 m. birželio 1 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ginčo nekilnojamasis turtas ieškovui buvo parduotas už 272 250,00 Lt sumą, su PVM ir šią kainą ieškovas įsipareigojo sumokėti iki 2012 m. gruodžio 24 d.. Šia sutartimi šalys neaptarė ieškovo pagal preliminarią sutartį sumokėto ir atsakovo negrąžinto 100 000,00 Lt avanso įskaitymo, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas be pagrindo yra praturtėjęs ir iš jo ieškovui priteisė sumokėtą avansą.

8Teismas nustatė, kad sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį šalys susitarė, jog pirkėjui nesumokėjus už parduodamą nekilnojamąjį turtą, pirkimo-pardavimo sutartis bus nutraukta. Pažymėjo, kad vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų yra šalių sutarta galimybė bendru susitarimu nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, todėl toks susitarimas įstatymo nuostatų nepažeidžia. Ieškovas reikalavo, kad sudarytas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes būdamas nemokus ir atsiskaitydamas su vienu iš kreditorių, ieškovas pažeidė kitų kreditorių interesus, o atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinodamas apie tai, jog ieškovas yra nemokus, siekė atsiskaitymo pirmumo. Teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo skolingas įmonės darbuotojams, valstybės (savivaldybės) biudžetui, kitiems kreditoriams, tačiau konstatuoti, jog dėl sudaryto ginčijamo sandorio ieškovas tapo nemokus, pakankamo pagrindo nenustatė. Ieškovui bankroto byla buvo iškelta 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi. Teismo manymu, aplinkybė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo finansinė būklė buvo bloga ir artima Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai, neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti ieškovo nemokumą kaip actio Pauliana taikymui būtiną aplinkybę, ir pažymėjo, kad vien tik faktas, jog sandorį ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamą ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytą sandorį vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui

9Teismas nurodė, kad neabejoja, jog ieškovui buvo žinoma jo turtinė padėtis, galimybės atsiskaityti tiek su atsakovu, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, tiek ir sutartį nutraukiant bei žinomi įsipareigojimai kreditoriams, tačiau ar šios aplinkybės buvo atskleistos atsakovui, įrodymų teismui nepateikta, todėl konstatuoti, jog atsakovui buvo žinoma apie ieškovo įsipareigojimus, jų dydį kreditoriams ir sudarydamas sandorį jis buvo nesąžiningas, nenustatė pakankamo pagrindo, todėl ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 100 000,00 Lt negrąžinto avanso, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „ARC Baltic“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą dalyje dėl ieškovui iš atsakovo priteisto 100 000,00 Lt negrąžinto avanso ir bylinėjimosi išlaidų panaikinti, kitoje dalyje palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir pažeidė CPK 265 str. 2 d. reikalavimus, nes ieškovas priteisti 100 000,00 Lt sumokėto avanso savo reikalavimuose nereiškė, todėl pažeidė atsakovo teisę į gynybą.
  2. Sprendime visiškai nevertinti apelianto rašytiniai įrodymai dėl ieškovo nugriautų statinių, kurie vienareikšmiškai įrodo atsakovo patirtus nuostolius, be to, teismas nevertino, kad atsakovas 2011-2013 m. mokėjo žemės nuomos ir turto mokesčius, nors faktiškai turtu ir žeme naudojosi ieškovas.
  3. Teismas neatsižvelgė į nesąžiningą ieškovo elgesio modelį, netinkamai vertino abipusės bendradarbiavimo pareigos turinį, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir bendradarbiavimo pareigą ir nustatė atsakovo kaltę dėl preliminarios sutarties neįvykdymo.
  4. Ieškovas turtu naudojosi, gavo iš jo pajamų, jį valdė, o reikalavimas pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį buvo tik formalus.
  5. Teismas neteisingai vertino šalių susitarimą dėl netesybų, nes neatsižvelgė į santykių turinį, galimus/tikėtinus šalies nuostolius konkrečiu atveju, kad nebūtų aiškiai pažeista interesų pusiausvyra.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Gabenitra“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuri naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsakovo kaltė dėl pirkimo pardavimo sutarties, preliminarios sutarties pagrindu, nesudarymo yra akivaizdi, atsakovas laiku negavo leidimo sudaryti nekilnojamojo turto sandorį, be to, jo turtas buvo areštuotas. Šalys raštu nesitarė dėl žemės ir turto mokesčio sumokėjimo prievolės perėjimo ieškovui, atsakovas net ir sudarius pirkimo pardavimo sutartį išliko valstybinės žemės nuomininku, todėl ir prievolė jį mokėti ieškovui neperėjo.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

14teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

17Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2011 m. gegužės 6 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto, esančio Lėkiškio g. 10, Panevėžyje, pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2011 m. lapkričio 1 d. sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį (1 t. 18-19, b. l.). Sutarties kaina 423 500,00 Lt.

18CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d.). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

19Teismų praktikoje pripažįstama, jog, aiškindami sutartinių įsipareigojimų apimtį bei prašomos teisinės apsaugos pagrįstumą, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar pati teisinės apsaugos prašanti šalis įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 str.). Teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius, nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003; 2009 m. birželio 29 d.nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2009).

20Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, dėl kurios iš šalių veiksmų ar neveikimo nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, turi būti vadovaujamasi CPK 185 straipsniu, reglamentuojančiu įrodymų vertinimą, taip pat preliminariojoje sutartyje įtvirtintomis sąlygomis, numatančiomis šalių pareigas. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, viseto išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

21Nagrinėjamoje byloje iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad įrodymus dėl šalių elgesio preliminariosios sutarties vykdymo laikotarpiu teismas vertino konstatavęs atsakovo veiksmus visų bylos aplinkybių kontekste ir pasisakė dėl atsakovo veiksmų (neveikimo). Atsakovo kaltę dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo teismas konstatavo, nustatęs, kad jis nesiėmė priemonių pašalinti kliūtis, trukdančias savalaikiai sudaryti sandorį – nesiėmė priemonių panaikinti apribojimus ginčo pastatams bei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gauti sutikimą dėl statinių ir valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo. Šį sutikimą atsakovas gavo tik 2012 m. kovo 19 d., gavęs ieškovo 2012 m. vasario 7 d. priminimą (1 t., b. l. 27, 29). Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis joje sutartu laiku negalėjo būti sudaryta ir dėl nekilnojamam turtui taikyto arešto (1 t., 107-117 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju konstatuotini tik vienos sandorio šalies – atsakovo, nesąžiningi veiksmai, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, ir tik jo kaltė dėl šalių prievolės sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymo.

22Sutarties 2 punktu ieškovas įsipareigojo per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos sumokėti pardavėjui 100 000,00 Lt. Byloje nustatyta, kad prievolę sumokėti pardavėjui avansą pirkėjas įvykdė: 2011 m. gegužės 25 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 120 sumokėjo 10 000,00 Lt, 2011 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 124 sumokėjo 10 000,00 Lt, 2011 m. rugpjūčio 5 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 184 sumokėjo 40 000,00 Lt ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 209 sumokėjo 40 000,00 Lt (1 t., 20-23 b. l.). Preliminariąja sutartimi šalys nustatė galutinę datą - 2011 m. lapkričio 1 d., iki kada turi būti sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nes žinodamas galutinę pagrindinės sutarties sudarymo termino datą ir pareigą iki to laiko atlikti aktyvius veiksmus pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų domėjęsis sutarties vykdymu, siekęs sudaryti pagrindinę sutartį. Byloje nesant priešingų duomenų, manytina, kad atsakovas nuo preliminaries sutarties pasirašymo dienos iki nurodytos pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dienos neberdradarbiavo su ieškovu dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, neinformavo apie leidimo, sudaryti sandorį gavimą/negavimą, nesiūlė pratęsti preliminarios sutarties terminą, toks atsakovo elgesys negali būti laikomas atitinkančiu rūpestingo, atidaus ir sąžiningo asmens elgesio standartą ir vertinamas kaip tinkamas sandorio šalių bendradarbiavimo pareigos vykdymas. Vėlesnis atsakovo siūlymas ieškovui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo veiksmų vertinimo nepaneigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2011 m. lapkričio 1 d. šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ir rašytinio susitarimo dėl preliminariosios sutarties pratęsimo, o tokių duomenų, kaip minėta, byloje nėra, preliminarioji sutartis pasibaigė.

23Atsakovui, 2012 m. kovo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo sutikimu Nr. 23ST-(14.23.5)-7.2 dėl statinių ir valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo buvo duotas leidimas perleisti atsakovui nuosavybės teise priklausančius pastatus ir 3,6121 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančius Lėkiškių g. 10, Panevėžyje, reikalingo perleidžiamiems sklypams eksploatuoti, nuomos teisę (1 t., 29 b. l.), o 2012 m. birželio 1 d. šalys sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovas ieškovui pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį Lėkiškių g. 10, Panevėžyje už 272 250,00 Lt. Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad perkamo nekilnojamojo turto kainą pirkėjas pardavėjui sumokės iki 2012 m. gruodžio 24 d.(1 t., 31-45 b. l.). Ieškovui nevykdant įsipareigojimų pagal pirkimo pardavimo sutartį 2013 m. sausio 7 d. atsakovas pareikalavo skolą sumokėti (1 t., 51 b. l.), o 2013 m. kovo 18 d. šalys pasirašė susitarimą nutraukti 2012 m. birželio 1 d. sutarį (1 t., 92 b. l.).

24Kasacinio teismo plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, išaiškinusi pagal preliminariąją sutartį perduodamų pinigų atliekamą funkciją taip pat konstatavo, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 str. 1 d.).

25Nagrinėjamoje byloje svarbu atsižvelgti į abiejų šalių veiksmus po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo. Šiuo atveju reikšmingas 2011 m. gegužės 6 d. šalių susitarimas, kuriame aptartos preliminariosios sutarties pasibaigimo pasekmės. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad šalys susitarė dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pagal preliminariąją sutartį nesudarymo pasekmių. Atsakovas dėl preliminarios sutarties pasirašymo ieškovui pretenzijų nereiškė, avansą pagal preliminarią sutartį ieškovas atsakovui sumokėjo, todėl nėra pagrindo ieškovą pripažinti nesąžininga sutarties šalimi. Nekonstatavus ieškovo nesąžiningumo, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo.

26CK 6.156 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta, rašytinio susitarimo dėl šio termino pratęsimo preliminariosios sutarties šalys nesudarė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje taip pat pasisakyta, kad kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011).

27Preliminariosios sutarties 2 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo užtikrinimui ieškovas perduota atsakovui 100 000,00 Lt. Taigi ieškovo sumokėta 100 000,00 Lt suma atliko avanso funkciją. Nagrinėjamu atveju avansą iš ieškovo atsakovas gavo pagal preliminariąją sutartį; nesudarius pagrindinės sutarties teisėtas pinigų gavimo pagrindas išnyko. Nagrinėjamu atveju, šalys preliminariojoje sutartyje nustatė, jog jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui 100 000,00 Lt avansą; jeigu sutartis nesudaroma dėl pirkėjo kaltės sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip šalių sutartos protingos netesybos, padengiančios minimalius pardavėjo nuostolius (sutarties 5 p.). Esant tokioms sutarties sąlygomis bei vadovaujantis išvadomis, padarytomis įvertinus šalių elgesį vykdant preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, konstatuotina, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo netinkamo veikimo, todėl jis privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo pagal preliminariąją sutartį sumokėtus pinigus.

28Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007).

29Jeigu būtų pripažinta ieškovo kaltė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, būtų pagrindas ieškovo sumokėtą avansą, kaip atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą netesybomis garantuojančią įmoką, panaudoti atsakovo minimaliems nuostoliams, patirtiems ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atlyginti. Preliminari sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo tarp šalių sudaryta 2011 m. gegužės 6 d., šalims įsipareigojant iki 2011 m. lapkričio 1 d. sumokėti likusią nekilnojamojo turto kainą ir pasirašyti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Aplinkybę, kad preliminari sutartis joje aptartu laiku nebuvo įvykdyta, nes ieškovas neturėjo lėšų sumokėti atsakovui už perkamą nekilnojamąjį turtą, apeliantas įrodinėja tik liudytojų parodymais, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr.B2-549-198/2013, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, nėra konstatuotas ieškovo nemokumas 2011 m. lapkričio 1 d., rašytinių įrodymų į bylą taip pat nepateikta, todėl vien liudytojų parodymai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas pagrindinės pirkimo sutarties sudarymo datai, t. y. 2011 m. lapkričio 1 d., buvo nemokus. Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos kaip civilinė atsakomybė gali būti taikomos už neteisėtus asmens veiksmus. Neteisėtumas ikisutartiniuose santykiuose yra nesąžiningas šalies elgesys derybų metu ar rengiantis sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jeigu sutarties šalis vykdė preliminariosios sutarties sąlygas ir pareigas, vadinasi, konstatuotina, jog ji elgėsi sąžiningai ir negalima pripažinti buvus neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą dėl netesybų pagrindo. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatytas ieškovo nesąžiningas elgesys dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, todėl atsakovo iš ieškovo gautas avansas grąžintinas ieškovui kaip preliminariosios sutarties neįvykdymo padarinys.

30Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir ieškinį patenkino dalyje dėl ieškovo nereikšto reikalavimo priteisti 100 000,00 Lt, tuo pažeisdamas atsakovo teisę į teisminę gynybą. Ieškovo pagal pobūdį ir turinį pareikštas ieškinys buvo actio Pauliana, o ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas yra be pagrindo praturtėjęs ir iš jo ieškovui priteisė 100 000,00 Lt ieškovui, nors tokio reikalavimo ieškovas nereiškė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl teismo pareigos sprendžiamam ginčui parinkti taikytinas teisės normas (nustatyti ieškinio teisinį pagrindą) ir pagal jas kvalifikuoti šalių teisinius santykius yra suformuota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą. Ieškinio pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus - ieškinio dalyką (ieškovo materialinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p.). Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas - konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-356/2008).

31Pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 str. 2 d.). Tačiau faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas skiriasi. Teisinis ginčo pagrindas – ginčo santykiui taikytinos materialiosios teisės normos. Nors įstatymas neįpareigoja nurodyti teisinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d.), tačiau ieškovui nėra draudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau, kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-338/2008; kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.).

32Šiuo konkrečiu atveju ieškovas savo ieškinyje nenurodė Civilinio kodekso 6.237 str., tačiau teismo konstatuota aplinkybė, kad avansinė įmoka atsakovui buvo sumokėta, sukuria pareigą atsakovui grąžinti šią sumą ieškovui pagrindinės sutarties nesudarymo atveju (CK 2.133 str. 1 d., 6.237 str., Preliminarios sutarties 6.1 p.). Pastebėtina, kad ieškovas patikslintame ieškinyje savo reikalavimus patikslino ir papildomai, nei pirminiame ieškinyje, paprašė priteisti 100 000,00 Lt atsakovui sumokėto avanso, beje atsakovas pateikė į patikslintą ieškinį atsiliepimą (2 t., 43-44 b. l.), todėl apie papildomą reikalavimą atsakovas žinojo, o patikslinto ieškinio reikalavimo tenkinimas negali būti laikomas ieškinio ribų peržengimu, nes nei ieškinio dalykas, nei pagrindas nebuvo pakeisti, ieškovui nebuvo priteista tai, ko jis neprašė.

33Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

35Prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje pateikė apeliantas UAB „ARC Baltic“, tačiau iki bylos išnagrinėjimo teisme, rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl apelianto prašymas netenkintinas. Atsakovas BUAB „Gabenitra“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš apelianto 800,00 Lt (231,70 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2 t., 176 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytą užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalų dydį, nusprendžia ieškovo prašymą tenkinti ir iš atsakovo priteisti 231,70 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš atsakovo UAB „ARC Baltic (į. k. 301136561) 231,70 EUR (du šimtus trisdešimt vieną eurą, 70 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui BUAB „Gabenitra“ (į. k. 301629586) patirtų apeliacinėje instancijoje.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Gabenitra“ 2011 m. gegužės 6 d. su atsakovu UAB „ARC... 5. Atsakovas UAB „ARC Baltic“ ieškinį prašė atmesti, nes pagal... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį šalys susitarė,... 9. Teismas nurodė, kad neabejoja, jog ieškovui buvo žinoma jo turtinė... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „ARC Baltic“ prašo Panevėžio... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Gabenitra“ prašo... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 14. teisiniai argumentai ir išvados... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 17. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2011 m. gegužės 6 d. sudarė... 18. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių... 19. Teismų praktikoje pripažįstama, jog, aiškindami sutartinių... 20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, dėl kurios iš šalių veiksmų... 21. Nagrinėjamoje byloje iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo... 22. Sutarties 2 punktu ieškovas įsipareigojo per du mėnesius nuo sutarties... 23. Atsakovui, 2012 m. kovo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM... 24. Kasacinio teismo plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame... 25. Nagrinėjamoje byloje svarbu atsižvelgti į abiejų šalių veiksmus po... 26. CK 6.156 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje... 27. Preliminariosios sutarties 2 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo... 28. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu... 29. Jeigu būtų pripažinta ieškovo kaltė dėl preliminariosios sutarties... 30. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 31. Pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti... 32. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas savo ieškinyje nenurodė Civilinio kodekso... 33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį... 35. Prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje pateikė... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti iš atsakovo UAB „ARC Baltic (į. k. 301136561) 231,70 EUR (du...