Byla 2A-1845-450/2016
Dėl garbės ir orumo gynimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovei J. G. dėl garbės ir orumo gynimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę J. G. raštu paneigti žeminančius ieškovės garbę ir orumą teiginius, pateikiant teismui arba išsiunčiant ieškovės gyvenamosios vietos adresu tokio turinio raštą „Aš, J. G., 2015-06-08 teigdama tikrovės neatitinkančius teiginius, kad T. B. Vilniaus rajono teismo civilinėje byloje Nr. 2-203-647/2015 melavo apie esantį tik vieną kelią prie 5 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bei pavadindama ją kiaule, pasielgiau netinkamai ir neetiškai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina T. B. garbę bei orumą. Dėl tokio savo netinkamo elgesio (teiginių) T. B. atsiprašau“. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinį grindė tuo, kad 2015 m. birželio 8 d. vykusiame teismo posėdyje ji liudijo sąžiningai, pasakydama tik tuos faktus, kuriuos tikrai žino, kuriuos galima objektyviai patikrinti ir kuriuos puikiai žino pati atsakovė, todėl atsakovės žodžiai, kad ji melagingai liudijo, ją giliai užgavo, įžeidė, pažemino jos garbę ir orumą.

6Atsakovė J. G. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė siekia kitų tikslų, nei savo garbės ir orumo gynimo. Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama c. b. Nr. 2-203-647/2015 pagal T. B. ieškinį ir A. Š. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl patenkinus ieškovės reiškiamą ieškinį, A. Š. būtų buvus palengvinta įrodinėjimo našta c. b. Nr. 2-203-647/2015. Atsakovė neigė, jog po 2015 m. birželio 8 d. teismo posėdžio Vilniaus rajono apylinkės teisme kaltino ir išvadino ieškovę necenzūriniais žodžiais rusų kalba, nes ji tuomet kalbėjo tik lenkų kalba. Ieškovės nurodyti liudytojai A. Š. ir jos sutuoktinis G. Š. negali duoti objektyvių parodymų, nes jie yra tiesiogiai suinteresuoti rezultatu c. b. Nr. 2-203-647/2015, su kuriais nagrinėjamas atsakovės ginčas. Be to, tokio pobūdžio ginčuose negali būti reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę atsiprašyti.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę J. G. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti ieškovės gyvenamosios vietos adresu registruotą pašto siuntą su tokio turinio raštu „Aš, J. G., 2015-06-08 po Vilniaus rajono teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-203-647/2015 pavadinusi T. B. kiaule, pasielgiau netinkamai ir neetiškai“; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovei 345,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės atsakovei - 270 Eur atstovavimo išlaidų; taip pat priteisė iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis valstybės naudai 3,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

9Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama c. b. Nr. 2-203-647/2015 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei A. Š. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės A. Š. priešieškinį ieškovei J. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe nustatymo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Iš duomenų Liteko sistemoje (posėdžio garso įrašo) nustatyta, kad 2015 m. birželio 8 d. teismo posėdyje kaip liudytoja buvo apklausta T. B. apie aplinkybes, kiek kelių ar privažiavimų yra prie 5 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). T. B. teigė, jog jai yra žinomas vienas kelias prie minėto žemės sklypo.

10Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, darė išvadą, kad yra pagrindas teigti, jog 2015 m. birželio 8 d. teismo posėdyje Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje c. b. Nr. 2-203-647/2015 dalyvavo J. G., S. G., A. Š., G. Š., T. B. bei šalių atstovai advokatai D. R. ir R. M.. Minėti asmenys kurį laiko buvo teismo posėdžių salėje pasibaigus 2015 m. birželio 8 d. teismo posėdžiui. Atsakovė neigė, kad po 2015 m. birželio 8 d. teismo posėdžio išsakė pretenzijas T. B. ar kaip nors nepagarbiai ją išvadino. Liudytojai A. Š. ir G. Š. teigė, jog J. G. rusiškai pareiškė, jog T. B. davė byloje melagingus parodymus bei pavadino T. B. kiaule. Apklaustas liudytoju S. G. teigė, jog negirdėjo po pasibaigusio teismo posėdžio mamos išsakytų T. B. atžvilgiu kokių nors nepagarbių teiginių.

11Teismas, vadovaudamasis aplinkybių pripažinimo ar nepripažinimo tikėtinumo taisykle, pagal aplinkybių visumą pripažino, kad labiau tikėtina, jog J. G. galėjo po teismo posėdžio išsakyti T. B. pretenzijas dėl liudijimo, kuris, J. G. nuomone, buvo melagingas. Tačiau darė išvadą, kad J. G. tokiu būdu išreiškė savo nuomonę, t. y. jai atrodė, jog T. B. liudydama c. b. Nr. 2-203-647/2015 nepagrįstai teigė, kad prie žemės sklypo, esančio ( - ), yra tik vienas kelias. Jei pripažinti faktą, kad J. G. išreiškė pretenzijas T. B. dėl galimo neteisingo liudijimo, tai J. G. nuomonės neįmanoma paneigti. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 29 d. sprendime nesirėmė T. B. parodymais. Šioje byloje atsakovė pateikė žemės sklypo atsidalijimo tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą (pasiūlymą), kuriame prie žemės sklypo ( - ), be esančio prie sklypo A kelio, prie sklypo R yra numatytas servitutinis kelias ir atsakovė yra įsitikinusi, jog prie ginčo su seserimi A. Š. sklypo yra du keliai. Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėtoje c. b. Nr. 2-203-647/2015 J. G. ir A. Š. interesai yra priešingi ir ieškovė T. B., šioje byloje duodama paaiškinimą patvirtino, jog yra geros draugės su A. Š., todėl J. G. galėjo susidaryti įspūdis, kad T. B. liudija atsakovės sesers A. Š. naudai. Tai, kad J. G. savo nuomonę dėl T. B. liudijimo išsakė po teismo posėdžio civilinėje byloje, atsakovės sesers (kuri toje byloje yra priešinga šalis), jos sutuoktinio G. Š. bei atstovės advokatės akivaizdoje, teismas nepripažino melagingų žinių apie ieškovę paskleidimu.

12Teismas, remdamasis ieškovės, liudytojų A. Š. ir G. Š. paaiškinimais, darė išvadą, kad labai tikėtina, jog atsakovė jau nurodytomis aplinkybėmis ieškovę pavadino kiaule. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė argumentą, kad atsakovės pasakytas po teismo posėdžio metu sakinys galėjo būti adresuotas seseriai A. Š., tačiau daryti tokią išvadą nėra pagrindo, nes T. B. c. b. Nr. 2-203-647/2015 A. Š. iniciatyva buvo pakviesta liudytoja ir pagal visas aplinkybes liudijimo turinys suerzino atsakovę J. G., dėl ko pretenzijas atsakovė išsakė būtent ieškovei T. B.. Nėra abejonės, kad asmens sulyginimas su naminiu gyvūnu yra įžeidžiantis, neigiamai apibūdinantis asmenį, todėl, nors tą atsakovė išsakė kartu su nepasitenkinimu dėl ieškovės T. B. liudijimo, nelaikytina elgesiu, suderinamu su etikos normomis. Atsakovė pavadino ieškovę T. B. kiaule atsakovės J. G. artimų asmenų akivaizdoje, todėl ieškovei jos sulyginimas su gyvūnu dalyvaujant kitiems asmenims neabejotinai turėjo sukelti neigiamas emocijas ir pergyvenimus. Pripažintina, kad ieškovės, kuri nereiškė atsakovei reikalavimo neturtinei žalai atlyginti, teisė gintina, pripažįstant, kad tokiu savo veiksmu atsakovė įžeidžiančiai pavadino ieškovę bei tuo ieškovę pažemino atsakovės sesers, jos sutuoktinio akivaizdoje. Atsakovės, jos atstovo argumentas, kad atsakovė J. G. yra kalbanti tik lenkiškai nepaneigia to, kad ieškovės nurodytą frazę atsakovė ieškovės atžvilgiu galėjo pasakyti rusiškai, nes atsakovės aplinkoje daug rusiškai kalbančių asmenų ir ji pati neteigė, jog nemoka rusų kalbos. Teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, įpareigojo atsakovę registruota siunta išsiusti ieškovei raštą, nurodant, jog pavadindama ieškovę T. B. kiaule, atsakovė pasielgė netinkamai ir neetiškai. Pažymėjo, kad normos, reglamentuojančios asmens garbės ir orumo gynimą nenumato tokios asmens teisių gynimo formos, kaip atsiprašymas, todėl tokio įpareigojimo atsakovei nenustatė.

13Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas šalims lygiomis dalimis paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovės naudai priteisė pusę jos sumokėto žyminio mokesčio (41:2) ir iš šalių (ieškovės 650:2 bei atsakovės 450 :2) priteisė po pusę patirtų atstovavimo išlaidų. Taip pat lygiomis dalimis priteisė iš šalių valstybės naudai pašto išlaidas.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovė J. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o nenustačius absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

171) Pirmos instancijos teismui pakako vien subjektyvaus asmens pateikto situacijos vertinimo tam, kad būtų padaryta išvada, jog labiau tikėtina, kad nurodytas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo, o toks vertinimas nustatytų aplinkybių kontekste negalėjo būti laikomas pagrįstu. Neaišku dėl kokių priežasčių teismas vertindamas ieškovės nurodyto teiginio dalį (dėl tariamo ieškovės liudijimo kitoje byloje vertinimo kaip neteisingo) pastarąjį vertino kaip atsakovės nuomonę, tuo tarpu kitą to paties teiginio dalį (pavadinimą kiaule) jau vertino (išskyrė) kaip žinią, kaip tikrovės neatitinkantį faktą. Netgi tuo atvejui, jei atsakovė būtų pavadinusi ieškovę kiaule, tokio teiginio vėlesnis paneigimas nesukeltų jokių pasekmių, kadangi tokio teiginio vartojimas apibūdinant juo asmenį, leidžia suvokti jo naudojimo perkeltinę prasmę. Be to, akivaizdu, jog teismui padarius išvadą, jog dalis teiginio yra vertintina kaip nuomonė, kita dalis to paties teiginio savarankiškai negalėjo būti įvertinta kaip žinia. Atsakovei pasakius nurodytą teiginį, visas sakinys naudojamas tame pačiame kontekste, todėl kiekvieną teiginio dalį (žodį) vienytų vienas ir tas pats tikslas ir motyvas, o ne priešingai.

182) Teismas neanalizavo bylos aplinkybių visumos, šalių elgesio tarpusavio ryšio, sąlygų, kuriomis buvo pasakyti vienoki ar kitokie teiginiai, šiuo atveju buvo apsiribota tik abstrakčiu vertinimu, kas negali būti laikoma tinkamu teismo sprendimo motyvavimo pareigos įvykdymu. Teismas rėmėsi išimtinai pačios ieškovės teiginiais, jos į teismo posėdį kviestų suinteresuotų liudytojų (kurių prašymu ir kurių naudai pati ieškovė liudijo kitoje byloje) parodymais, kuriuos vertino kaip tikėtinai pagrindžiančius ieškovės nurodytas aplinkybes. Nurodyti liudytojai su atsakove nekalba keli metai, santykiai itin konfliktiški, šias aplinkybes teisme nurodė patys liudytojai. Nesant jokių kitų įrodymų, laikytina, kad ieškovė apskritai neįrodė jokių savo nurodytų teiginių tikrumo kaip ir paties tokių teiginių išsakymo fakto. Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismui netinkamai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes bei nemotyvavus skundžiamo sprendimo, toks sprendimas yra laikytinas absoliučiai negaliojančiu, turi būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

193) Teismas nenustatė būtinų civilinei atsakomybei kilti faktų visumos. Netgi įrodžius faktą, jog ieškovė buvo pavadinta kiaule, minėta sąvoka savaime nereiškia asmens tyčios tokiu būdu pažeminti kitą asmenį, suteršti jo garbę. Nurodyta fraze būtų siekiama nedaugiau negu kad įvertinti asmens elgesį, išsakyti savo nuomonę ir požiūrį į jo elgesį, vertinant jį kaip netinkamą, nepriimtiną, bet ne skleidžiant juo kažkokią savarankišką žinią, todėl skundžiamo sprendimo argumentas, kad nekyla abejonių, jog asmens palyginimas su naminiu gyvūnu yra įžeidžiantis ir neigiamai apibūdinantis asmenį, yra nepagrįstas ir nepakankamas tokiai išvadai. Bendrinėje lietuvių kalboje neretai vartojamas posakis „elgiesi kiauliškai“, „iškrėtė kiaulystę“, taigi asmenį apibūdinant žodžiu „kiaulė“ būtent ir siekiama įverti jo elgesį kaip kiaulystę. Remiantis lietuvių kalbos žodyne pateikiama reikšme, žodis „kiaulystė“ yra negražus pasielgimas, poelgis (nepriimtinas elgesys). Patikrinus žodžio „kiaulė“ reikšmę, žodyne nurodoma, jog nurodytu žodžiu apibūdinant žmogų, pastarojo reikšmė yra nemandagus, nešvarus, begėdis. Be to, byloje kilęs ginčas yra neabejotinai susijęs su kitoje byloje vykstančiu teisminiu procesu, todėl tokio proceso metu asmens išsakytų teiginių atžvilgiu taikant analogiją (CK 2.24 str. 9 d.), asmeniui taip pat neturėtų būti taikoma atsakomybė. Vien tai, kad atitinkami teiginiai buvo pasakyti ne teismo posėdžio metu, bet tuoj po jo, nesant jokių kitų motyvų juos išsakyti, nėra pakankami jų atskiram vertinimui kaip žeminimui.

204) Ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kurios, jos nuomone, leidžia identifikuoti save kaip tokių teiginių adresatą, tačiau teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė išimtinai atsakovei, o tuo tarpu ieškovė buvo nepagrįstai atleista nuo įrodinėjimo. Teismo vertinimui pakako subjektyvaus ieškovės pateikto situacijos vertinimo ir suinteresuotų, akivaizdžiai ieškovę palaikančių asmenų, liudijimų. Be to, teismas atsakovės argumentą, kad ji pasakyti nurodytos frazės negalėjo, nes nemoka rusų kalbos, atmetė vėlgi remdamasis vien tik ieškovės subjektyvia nuomone.

21Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė T. B. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

231) Apeliantė skunde nepateikia pagrįstų argumentų dėl neva teismo padarytų procesinių pažeidimų, o savo poziciją bando remti bendro pobūdžio citatomis iš teismų praktikos šios kategorijos bylose, nors bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos, taip piktnaudžiaudama procesine padėtimi.

242) Teismas visapusiškai ir išsamiai ištyręs svarbias aplinkybes, susijusias tiek su asmens garbės ir orumo pažeidimu, tiek ir su asmens teise reikšti savo (apeliantės) nuomonę, konstatavo, kad atsakovės teiginiai apie ieškovės melavimą teismui dėl kelio buvimo, vertintini kaip atsakovės nuomonė. Teismas savo išvadą dėl fakto, kad 2015 m. birželio 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teisme po teismo posėdžio apeliantė ieškovę užsipuolė melavus ir išvadino kiaule, pažeisdama ieškovės garbę ir orumą, sprendime grindė ne tik ieškovės paaiškinimais, bet ir liudytojų G. Š., A. Š. parodymais. Sprendime remiamasi atsakovės į bylą pateiktu planu, kuriame pažymėtas servitutinis kelias, ir iš to daroma išvada, kad atsakovė galėjo laikyti ten esant du, o ne vieną, kelius, kas galėjo suponuoti atsakovės nuomonę, kad ieškovė dėl tik vieno kelio buvimo melavo. Teismo sprendime motyvuotai atmetamas atsakovės atstovo argumentas, neva atsakovės pasakytas įžeidžiantis teiginys galėjo būti adresuotas ne ieškovei, bet A. Š.. Teismo sprendimo motyvai, kuriais grindžiamos minėtos išvados, patvirtina, kad teismas analizavo bylos aplinkybių visumą, šalių elgesio tarpusavio ryšį, sąlygas, kuriomis buvo pasakyti teiginiai - sprendime nuosekliai aptariamos 2016 m. birželio 8 d. vietos, laiko ir įvykių aplinkybės, kurioms atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančias ir ieškovės garbei bei orumą žeminančias žinias; taip pat teismo sprendime išdėstomi motyvai, susiję su bylos šalių ir kitų bylos dalyvių tarpusavio ryšiais.

253) Pirmos instancijos teismas apeliantės išsakytus teiginius (taip pat ir ieškovės išvadinimą kiaule) vertino ne izoliuotai nuo kitų aplinkybių, kaip kad nesąžiningai nurodoma apeliaciniame skunde, bet nuosekliai, visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių kontekste, ir padarė teismų praktiką tokiose bylose atitinkančias išvadas.

264) S. G. liudyti buvo pakviestas ne apeliantės, bet teismo, kas rodo, kad apeliantė, žinodama jos žodžių teisei priešingą turinį, suprato, kad jos melagingą poziciją šioje byloje ginančiam sūnui tektų liudyti melagingai. Tuo tarpu du liudytojai - A. Š., G. Š. - aiškiai ir detaliai paliudijo įvykio aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovės atžvilgiu apeliantė paskleidė garbę ir orumą žeminančias, tikrovės neatitinkančias žinias. Tai, kad liudytoja A. Š. yra atsakovė byloje dėl atidalijimo iš bendrosios su apeliante nuosavybės, neturi įtakos jos liudijimams šioje byloje: priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovės teiginiai apie esantį tik vieną kelią prie ginčijamo sklypo nėra vieninteliai įrodymai vertinant aplinkybes toje byloje (Vilniaus rajono apylinkės teisme analogiškai liudijo ir kitas liudytojas J. P.), todėl A. Š. šioje byloje neturėjo jokio kito intereso, kaip tik teisingai paliudyti įvykio aplinkybes.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas atmestinas.

29Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

30Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovės T. B. garbės ir orumo pažeidimo klausimas.

31Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. 3K-3-347/2011).

32Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

33Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama c. b. Nr. 2-203-647/2015 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei A. Š. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės A. Š. priešieškinį ieškovei J. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe nustatymo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi 2015 m. spalio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (posėdžio garso įrašu) nustatyta, kad 2015 m. birželio 8 d. teismo posėdyje kaip liudytoja buvo apklausta T. B. apie aplinkybes, kiek kelių ar privažiavimų yra prie 5 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ). T. B. teigė, jog jai yra žinomas vienas kelias prie minėto žemės sklypo. Ieškovės teigimu, apeliantė pasibaigus 2015 m. birželio 8 d. vykusiam teismo posėdžiui, jai išsakė pretenzijas dėl liudijimo, kuris, J. G. nuomone, buvo melagingas bei išvadino ją kiaule, todėl prašė teismo apginti jos garbę ir orumą – pripažinti garbės ir orumo pažeidimą, atsakovei paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją.

34Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdama, kad teismas rėmėsi išimtinai tik ieškovės teiginiais bei jos į posėdį kviestų suinteresuotų liudytojų parodymais. Aptariamo apeliacinio skundo argumento kontekste pažymėtina, kad CPK 185 str. nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

35Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis bylos duomenimis ir pateiktų į bylą įrodymų visuma, bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, konstatuodamas, kad labiau tikėtina, jog J. G. galėjo po teismo posėdžio išsakyti T. B. pretenzijas dėl pastarosios liudijimo bei pavadinti ją kiaule. Tiek A. Š., tiek ir G. Š., apklausti teismo posėdyje, parodė, kad J. G. rusiškai pareiškė, jog T. B. davė byloje melagingus parodymus bei pavadino T. B. kiaule. Nors apeliantė nurodo, kad minėtų liudytojų parodymai neteisėti, nes jų suinteresuotumas apginti ieškovę yra akivaizdus, tačiau tokie jos argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtus liudytojų parodymus vertino visų faktinių aplinkybių kontekste ir priėjo pagrįstos išvados, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti labiau tikėtina buvus išsakytas T. B. pretenzijas dėl pastarosios liudijimo bei pavadinus ją kiaule. Pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais neturi ir apeliacinės instancijos teismas, nes liudytojai nustatyta tvarka buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems bei byloje esančiai medžiagai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus (liudytojų parodymus) byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos pirmiau nurodytos įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytų aplinkybių visumą, detaliai aptarė asmens garbės ir orumo gynimo faktų visetą bei nesant kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės ir atsakovės įrodinėjamas aplinkybes, įvertinęs šalių tarpusavio ryšius, padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog J. G. galėjo po teismo posėdžio išsakyti T. B. pretenzijas dėl pastarosios liudijimo bei pavadinti ją kiaule, todėl apeliantės argumentas, jog skundžiamu sprendimu teismas netinkamai vertino įrodymus, apskritai neatsakė į jos argumentus, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

36Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

37Nagrinėjamu atveju apeliantė taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė nuomonės ir žinios atskyrimo kriterijus, nes vertindamas ieškovės teiginio dalį (dėl tariamo ieškovės liudijimo kitoje byloje vertinimo kaip neteisingo) pastarąjį vertino kaip atsakovės nuomonę, tuo tarpu kitą to paties teiginio dalį (pavadinimą kiaule) jau vertino (išskyrė) kaip žinią, kaip tikrovės neatitinkantį faktą.

38Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. S. v. K. S. P., bylos Nr. 3K-3-1-219/2015).

39Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei nurodo apeliantė, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog ginčo teiginius teismas vertino visų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, teismas taip pat įvertino atsakovės teiginių paskelbimo aplinkybes bei nurodė išsamius motyvus, su kuriais nesutikti nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė galėjo po teismo posėdžio išsakyti T. B. pretenzijas dėl liudijimo, kuris, anot jos, buvo melagingas, tokiu būdu išreikšdama savo nuomonę, t. y. jai atrodė, jog T. B. liudydama c. b. Nr. 2-203-647/2015 nepagrįstai teigė, kad prie žemės sklypo, esančio ( - ), yra tik vienas kelias. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis žemės sklypo atsidalijimo tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planas (pasiūlymas), iš kurio matyti, kad prie žemės sklypo, esančio ( - ), be esančio prie sklypo A kelio, prie sklypo R yra numatytas servitutinis kelias, kas leidžia teigti, jog apeliantė galėjo būti įsitikinusi, kad prie ginčo sklypo yra du keliai. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės išsakytą teiginį apie ieškovės liudijimą 2015 m. birželio 8 d. vykusiame teismo posėdyje Vilniaus rajono apylinkės teisme pagrįstai traktavo kaip jos nuomonę. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žodis „kiaulė“, nors ir išsakytas kartu su nepasitenkinimu dėl liudijimo, turi neigiamą atspalvį ir asmens sulyginimas su naminiu gyvūnu yra įžeidžiantis, neigiamai apibūdinantis asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog teiginiu „kiaulė“ siekiama nedaugiau negu kad įvertinti asmens elgesį, išsakyti savo nuomonę ir požiūrį į jo elgesį, vertinant jį kaip netinkamą, nepriimtiną, bet ne skleidžiant juo kažkokią savarankišką žinią. Nors šis teiginys negali būti patikrintas, taikant tiesos kriterijų, tačiau atsakovė pateikė šį teiginį kaip objektyvų, todėl aptariamas teiginys vertintinas kaip atsakovės perteikta žinia, o ne nuomonė. Be to, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Net vertinant teiginį „kiaulė“ kaip atsakovės subjektyvią nuomonę apie ieškovę, egzistuotų pagrindas pripažinti, kad tokia jos nuomonė žeidžia ir kartu žemina ieškovę, nes tokia nuomonė visų ieškovei skirtų duomenų kontekste, yra pareikšta neetiškai, nepagarbiai ir užgauliai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovę sumenkino jos savivertę, tai yra orumą, be to, žvelgiant iš pasyvaus (pašalinio) stebėtojo perspektyvos, sudarė pagrindą suabejoti jos asmenybės pilnavertiškumu, tai yra, pažemino ir jos garbę, todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog yra nustatytos sąlygos ieškovės garbei ir orumui ginti.

40Kritiškai vertintinas ir atmestinas apeliantės argumentas, kad byloje kilęs ginčas yra susijęs su kitoje byloje vykusiu teisminiu procesu, todėl tokio proceso metu asmens išsakytų teiginių atžvilgiu taikant analogiją (CK 2.24 str. 9 d.), asmeniui neturėtų būti taikoma atsakomybė. CK 2.24 str. 9 d. nurodyta, kad CK 2.24 str. taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 2.24 str. 9 d. įtvirtintas imunitetas civilinei asmens atsakomybei už asmens garbės ir orumo pažeidimą už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo pati apeliantė, atitinkami teiginiai ieškovės atžvilgiu buvo išsakyti ne teismo posėdžio metu, bet jam pasibaigus, todėl apeliantės argumentas dėl CK 2.24 str. 9 d. taikymo jos atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.

41Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis dėl žinios ir nuomonės atribojimo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

42Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

43Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (atsakovės) J. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

44Ieškovė T. B. prašė jos naudai priteisti 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, bei pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus, todėl, įvertinus, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės pateikto skundo, iš apeliantės ieškovės naudai priteistina 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

45Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Priteisti iš apeliantės (atsakovės) J. G. (a. k. ( - ) ieškovės T. B. (a. k. ( - ) naudai 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti... 5. Ieškinį grindė tuo, kad 2015 m. birželio 8 d. vykusiame teismo posėdyje ji... 6. Atsakovė J. G. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė siekia kitų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama c. b.... 10. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, darė... 11. Teismas, vadovaudamasis aplinkybių pripažinimo ar nepripažinimo tikėtinumo... 12. Teismas, remdamasis ieškovės, liudytojų A. Š. ir G. Š. paaiškinimais,... 13. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas šalims lygiomis dalimis paskirstė... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovė J. G. prašo pirmosios instancijos teismo... 16. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 17. 1) Pirmos instancijos teismui pakako vien subjektyvaus asmens pateikto... 18. 2) Teismas neanalizavo bylos aplinkybių visumos, šalių elgesio tarpusavio... 19. 3) Teismas nenustatė būtinų civilinei atsakomybei kilti faktų visumos.... 20. 4) Ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kurios, jos nuomone, leidžia... 21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė T. B. su apeliaciniu skundu... 22. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 23. 1) Apeliantė skunde nepateikia pagrįstų argumentų dėl neva teismo... 24. 2) Teismas visapusiškai ir išsamiai ištyręs svarbias aplinkybes, susijusias... 25. 3) Pirmos instancijos teismas apeliantės išsakytus teiginius (taip pat ir... 26. 4) S. G. liudyti buvo pakviestas ne apeliantės, bet teismo, kas rodo, kad... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacinis skundas atmestinas.... 29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 30. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovės T. B. garbės ir orumo... 31. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina... 32. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 str. 1 d. nustatyta,... 33. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad Vilniaus rajono... 34. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu... 35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 36. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino... 37. Nagrinėjamu atveju apeliantė taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas... 38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje... 39. Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei nurodo apeliantė, iš... 40. Kritiškai vertintinas ir atmestinas apeliantės argumentas, kad byloje kilęs... 41. Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad bylą... 42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 43. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (atsakovės) J. G. patirtos... 44. Ieškovė T. B. prašė jos naudai priteisti 250,00 Eur bylinėjimosi... 45. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 46. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti... 47. Priteisti iš apeliantės (atsakovės) J. G. (a. k. ( - ) ieškovės T. B. (a....