Byla 1A-98-398/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Valdimaro Bavėjano, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui, nuteistajam R. K., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nuteistajai R. B., jos gynėjui advokatui Edmundui Jonušui, nuteistajam E. S., jo gynėjui advokatui Rostislavui Polubianko,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K., E. S. ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6R. B. pripažinta kalta ir nuteista: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

8BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu konfiskuotas R. B. priklausantis automobilis, kuris buvo priemone nusikalstamai veikai padaryti, t. y. VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

9Šiuo nuosprendžiu A. B., vadovaujantis BK 391 straipsnio 1 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11R. K., E. S. ir R. B. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje su A. B., neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos turėdami tikslą ją platinti bei pasikėsino šias narkotines medžiagas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengdami muitinės kontrolės, t.y. R. K., E. S. ir R. B., iš anksto susitarę ir veikdami organizuotoje grupėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kilus sumanymui kontrabandos būdu pervežti narkotines medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir čia jas parduoti, ėmėsi tai įgyvendinti. R. K. pasiūlė A. B. į Maskvą nuvežti 1000 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Pastarajai už atlygį sutikus tai padaryti ir prisijungus prie organizuotos grupės, R. K., organizuodamas narkotinių medžiagų gabenimą į Maskvą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai atgabeno į A. B. nuomojamą butą ir šiame nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su kitais organizuotos grupės nariais E. S. ir R. B., parinkdami tinkamus drabužius, aptardami tinkamą narkotinių medžiagų pritvirtinimo prie kūno vietą, suplanavo kaip ant A. B. kūno pritvirtinti narkotines medžiagas, kad jų nesimatytų. Tęsiant pasiruošimą nusikalstamai veikai R. K. 2012-08-05 A. B. perdavė 260 Lt, kad ji skubiai pasidarytų Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Po to, 2012-08-08 kartu su A. B. nuvyko į kelionių agentūrą „INFOTEKA“, esančią Elektrėnuose, Rungos g. 8, užsakė jai vizą į Maskvą ir už ją sumokėjo 400 Lt. Po to, 2012-08-12, R. K. kartu su E. S. nuvyko į transporto firmos RAB „NORMA-A“ filialą „Europos autobusų linijos“, esančią Vilniuje, Geležinkelio g. 15, ir nupirko A. B. bilietą Nr. 2778231 į Maskvą ir atgal, sumokėdamas už jį 420 Lt. Tęsiant nusikalstamą veiką R. K. 2012-08-15, apie 15.00 val., nenustatytu automobiliu atvyko pas A. B. ir kartu neteisėtai gabendami 769,60 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) atvyko į sodybą, esančią Elektrėnų sav., Elektrėnų sen., Girnakalių k., kur susitiko su E. S. ir R. B.. Iš sodybos R. B. vairuojamu ir jai priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. K., E. S. ir A. B. važiavo į Vilnių, neteisėtai gabendami narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis), kurios elastiniu bintu buvo pritvirtintos ant A. B. kūno. Iš Vilniaus autobusų stoties R. K., E. S. ir A. B. autobusu, kurio maršruto Nr. 82072-9, 2012-08-15 17.30 val. turėjo išvykti į Maskvą (Rusijos Federacija) ir išvengdami muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos sieną pergabenti narkotines medžiagas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi 2012 m. rugpjūčio 15 d., apie 16.30 val., Vilniuje, Žemaitės gatvėje, buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

13Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

14Nuteistieji R. K. ir E. S. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų jie nepadarė, o byloje nėra objektyvių ir neginčijamų jų kaltę patvirtinančių įrodymų. Teigia, kad apie A. B. vežamas narkotines medžiagas jie nieko nežinojo, jokios nusikalstamos veikos neorganizavo ir nesiruošė to daryti, į Maskvą planavo vykti asmeniniais reikalais – pasiimti Maskvoje palikto R. K. automobilio, su kuriuo jo nepraleido per valstybės sieną, tačiau šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo pareigūnai netyrė ir netikrino. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nei vienas liudytojas ar kaltinamasis, išskyrus A. B., nepatvirtino, kad jie – R. K. ir R. S. kaip nors butų susiję su narkotinėmis medžiagomis ar jų kontrabanda. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį į šias aplinkybes neatsižvelgė, akivaizdžiai selektyviai vertino tik kaltinimui palankius įrodymus, iš esmės rėmėsi tik A. B. parodymais ir neanalizavo kitų reikšmingų bylos aplinkybių, kad pateiktoje operatyvinėje medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jų – R. K. ir E. S. kaltę planuojant ar rengiantis nusikalstamai veikai. Ant rasto paketo su narkotinėmis medžiagoms nebuvo aptikti jų pirštų atspaudai, patvirtinantys jų dalyvavimą tvirtinant paketą su narkotinėmis medžiagomis prie A. B. kūno, taip pat nebuvo aptikti jų kvapo, DNR pėdsakai. Operatyvinio tyrimo metu įrašyti A. B. pokalbiai taip pat nepatvirtina, kad jie yra susiję su inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Visos šios išvardintos aplinkybės, apeliantų nuomone, turėjo būti vertinamos kaip keliančios abejonių dėl jų kaltės. Liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėjas G. K. teisme parodė, kad analizuodamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis jis padarė išvadą, jog R. B. su R. K. ir E. S. ieškojo asmenų, kurie galėtų būti narkotinių medžiagų kurjeriais į Rusijos Federaciją, tačiau jokių tikslių duomenų, kuriais remdamasis jis padarė šią išvadą, nenurodė, duodamas parodymus rėmėsi samprotavimais ir išvedžiojimais. Be to, šis liudytojas nurodė, kad jam nėra žinoma, kaip narkotinės medžiagos atsirado pas A. B.. Kadangi G. K. šioje byloje buvo ikiteisminiam tyrimui vadovavęs pareigūnas, jo pasisakymai apie nežinomą narkotikų kilmę, apeliantų manymu, turėtų būti traktuojami jų naudai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos konvencijoje įtvirtintą vieną pagrindinių baudžiamosios teisės principų – nekaltumo prezumpciją.

15Apeliaciniu skundu nuteistosios R. B. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir priimti jos atžvilgiu naują nuosprendį – R. B. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir grąžinti jai automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

16Nuteistosios R. B. gynėjas nurodo, jog apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą, ir suformuota teismų praktika vertinant bylos duomenis, byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertino R. B. nenaudai, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, savo išvadas dėl R. B. pareikštų kaltinimų grindė vieninteliu netiesioginiu jos kaltės įrodymu – kaltinamosios A. B. parodymais, nevertino įrodymų visumos ir nesirėmė nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas teisėtai surinktų pakankamų įrodymų visetu. Netinkamai įvertinęs įrodymus teismas padarė faktinėms aplinkybėms neatitinkančias išvadas, paremtas tik prielaidomis, kuriomis negalima pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

17Gynėjas pažymi, kad nuteistoji R. B. savo kaltės nepripažino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji davė nuoseklius parodymus, kad pažinojo E. S. kaip jos dukros buvusį draugą, su R. K. susipažino visai neseniai, yra jį mačiusi su E. S., o A. B. ji nepažįsta, ją matė tik tris kartus – bare, jos bute ir rugpjūčio 15 d., kai vežė į Vilnių. E. S. ją pakvietė užeiti į butą išgerti kavos, kad nereikėtų sėdėti mašinoje. Bute ji pamatė A. B., kuri keistai elgėsi, labai skubėjo, persirenginėjo ir vis R. K. nurodinėjo kur jai reikės važiuoti. R. B. neneigė ir teismui parodė, kad savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. S. prašymu vežė A. B., R. K. ir E. S. į Vilniaus autobusų stotį, iš kur pastarieji turėjo važiuoti į Maskvą. Jos prašė pavežti dėl to, kad jie nenorėjo važiuoti su savo automobiliu, kurį, jiems išvykus, būtų tekę palikti stotyje. Apie tai, kad A. B. veža kažką draudžiamo, ji nieko nežinojo, A. B. parodymai yra melas. Apygardos teismas šių R. B. parodymų neanalizavo, o tik konstatavo, kad vertina juos kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors nė vienas iš kaltinamųjų teismui neparodė, kad R. B. būtų ką nors žinojusi apie dokumentų bei vizos į Rusiją parengimą, bilietų pirkimą ar ketinimą kartu su A. B. važiuoti į Maskvą, tačiau tai teismui nesutrukdė padaryti išvadą, kad ir R. B. prie to yra prisidėjusi kaip neva organizuotos grupės narė, šią savo išvadą pagrindžiant teismų praktika, kad vaidmenų pasiskirstymas, esant organizuotai grupei, nereikalauja, jog visi bendrininkai visiškai ar iš dalies įgyvendintų nusikaltimo sudėtį. Pagal suformuotą teismų praktiką apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti spėjimais ir prielaidomis, kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti įrodinėjamas savarankiškai, o ne preziumuojamas iš kitų bylos aplinkybių, ką šioje byloje nepagrįstai padarė teismas. Nuteistasis R. K. teisme parodė, kad jis R. B. pažinojo kaip E. S. uošvienę, su ja dėl narkotinių medžiagų kontrabandos nebuvo susitaręs ir nežino, ką apie tai žinojo R. B., E. S. paprašė, kad ji nuvežtų juos iki stoties. Nuteistasis E. S. teisme parodė, kad R. B. pažįsta daug metų. Susiruošęs vykti į Maskvą paprašė R. B. nuvežti jį iki Elektrėnų pas R. K., o paskui į stotį, kad galėtų važiuoti į Maskvą, R. B. sutiko, jis dažnai jos prašydavo pavežti. Taip pat jis parodė, kad R. K. pasiūlė nueiti pas jo draugę A. B., į ką jis atsakė, kad yra ne vienas ir pasikvietė R. B., su kuria kartu pakilo į A. B. butą. Pastaroji bute bėgiojo su „skudurais“, rengėsi, jis nežinojo ką ji ten darė. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. B. būtų iš anksto susitarusi su R. K. ar E. S. ar kitais asmenimis dėl narkotinių medžiagų kontrabandos į Rusiją, apie tokį susitarimą jokių parodymų nedavė ir A. B., kuri parodė, kad R. B. pažįsta tik nuo tada, kai ji atvažiavo pas ją pamatuoti paketą. Apie tai, kad buvo kažkoks bendras susitarimas, nepatvirtino ir R. K. bei E. S.. Vadinasi, teismas tokią išvadą padarė remdamasis tik prielaidomis. Byloje yra pateikti R. K. pokalbiai su A. B., tačiau nėra užfiksuota nė vieno jo pokalbio nei su R. B. nei su E. S., iš kurių būtų galima spręsti, kad R. B. ką nors būtų žinojusi apie vizų į Rusiją darymą ir pan. Taip pat tuo laikotarpiu nėra užfiksuota ir jokių R. B. susitikimų su A. B., R. K. ar E. S..

18Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. B. veikė organizuotoje grupėje. Pagrįsdamas organizuotos grupės buvimą, teismas tik formaliai pakomentavo BK 25 straipsnio 3 dalį, kad organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas ir po to formaliai konstatavo, kad R. K., E. S., R. B. ir A. B. veikė organizuotoje grupėje ir kiekvienas iš grupės narių atliko tam tikrą vaidmenį darant sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 dalyje bei 199 straipsnio 2 dalyje. Tačiau lieka neaišku, kokią užduotį ar skirtingą vaidmenį šioje „organizuotoje grupėje” atliko R. B.. Teismas nuosprendyje neišskyrė, kuris iš kaltinamųjų kokią užduotį ar vaidmenį atliko, tik nurodė, kad R. B. dalyvavo: 1) planuojant narkotinių medžiagų pervežimą į Maskvą; 2) aptariant kaip narkotinės medžiagos galėtų būti paslėptos ant A. B. kūno ir 3) vežant į Vilniaus autobusų stotį, tačiau jokiais įrodymais nepagrindė savo išvados, kad R. B. dalyvavo planuojant narkotinių medžiagų pervežimą į Maskvą. Neaišku nei kada, nei su kuo, nei kur tas planavimas jai dalyvaujant vyko, tai yra tik prielaida, spėjimas. Gynėjo nuomone, byloje esančių duomenų pakanka padaryti ir kitą spėjimą – kad tokiame planavime galėjo dalyvauti ir A. B. sesuo Ž. B.. Būtų galima ir dar paspėlioti, tačiau, nesant įrodymų, to daryti negalima, bent jau apygardos teismas to neturėjo daryti. Be to, neatmestina tikimybė, kad teismas R. B. pripažino kalta veikus organizuotoje grupėje vien tam, kad būtų formalus pagrindas tenkinti prokuroro prašymą atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį.

19Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad jei ne A. B. patikimi parodymai, kitų kaltinamųjų vaidmuo taip ir nebūtų atskleistas, tuo pačiu nebūtų įgyvendinta ir BPK paskirtis išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymus, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, tačiau formaliai deklaruodamas siekį išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, pats praktiškai to nepadarė ir nesistengė tai daryti. Tokių dvigubų teismo standartų egzistavimą, pasak gynėjo, patvirtina tai, kad teismas, kaip ir prokuroras, visiškai nesiaiškino ir nevertino A. B. sesers Ž. B. vaidmens šioje narkotinių medžiagų gabenimo istorijoje. Tai ir suprantama, nes priešingu atveju tektų suabejoti tais vieninteliais šioje byloje teismo teisingais ir patikimais pripažintais A. B. parodymais, kuriais pagrįsti kaltinimai kitiems kaltinamiesiems, taip pat ir R. B.. A. B. teisme ne vieną kartą kategoriškai parodė, kad jos sesuo Ž. B. taip pat žinojo, kad ji veš į Rusiją žolę, kad jai atvežė pakuotę, ji žinojo ir matė kas ten yra, buvo susitarusios, kad jei po 12 valandų neatsiųs jai telefonu šypsenos, vadinasi kažkas negerai, kad apie tai jos sesuo kažką yra kalbėjusi su R. K., kurio meiluže buvo. Teismas nuosprendyje net neužsiminė apie tokius A. B. parodymus, jų neanalizavo ir nevertino, nors privalėjo tai padaryti, nes Ž. B. veiksmuose taip pat yra nusikaltimo požymiai ir ji galimai taip pat nusikalstamai veikė kartu su savo seserimi, be to, yra akivaizdūs meilės trikampio, egzistavusio tarp seserų B. ir R. K., požymiai, kas turėjo teismui sukelti pagrįstas abejones dėl A. B. parodymų patikimumo. Be to, teismas nevertino ir tokių A. B. teisme duotų parodymų, kad ji galvojo, jog R. K., E. S. ir R. B. užsiima narkotikais ir tai suprato vien iš to, kad jie visi trys pas ją atvažiavo. Teismas nesiaiškino, ar A. B., galbūt sąžiningai klysdama dėl tokio savo įsivaizduojamo R. B. veikimo kartu su R. K. bei E. S., savo visų parodymų jos atžvilgiu „nepritempė” prie R. B. pateiktų kaltinimų, norėdama parodyti, kad ji duoda teisingus parodymus ir yra verta būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal tokį A. B. parodymų įvertinimą akivaizdu, kad teismas nusikaltimo padarymo aplinkybių išsamiai neištyrė ir padarė išvadas, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, R. B. kaltę iš esmės pagrindė tik A. B. parodymais, kurie turi būti įvertinti tik kaip jos prielaidos.

20Apeliantas pažymi, jog dėl nesuprantamų priežasčių nuo pas A. B. rastų narkotinių medžiagų nebuvo nuimti jokie pėdsakai. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga darosi aišku, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai savo nekokybiškai atlikto tyrimo klaidas pabandė pridengti neįprastai dideliu kiekiu tarnybinių pranešimų, kuriuose išdėstė savo samprotavimus, spėjimus ir prielaidas apie R. B. asmenybę, jos dukrą, savaip aiškino vienus ar kitus jos telefoninius pokalbius ir t.t., turėdami vienintelį tikslą – suformuoti išankstinę neigiamą teismo nuomonę apie ją, o jei iš bylos tuos tarnybinius pranešimus išimti, tuomet lieka tik A. B. spėjimai. Be to, byloje yra daug tyrėjų G. K. ir A. V. tarnybinių pranešimų, kuriuose šie pareigūnai pateikia informaciją, gautą tiriant kitą baudžiamąją bylą Nr. 28-1-00414-11 pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl tyčinio turto sunaikinimo. Nežiūrint į tai, kad vadovaujantis BPK 162 straipsniu vienoje baudžiamojoje byloje surinkta informacija taikant procesines prievartos priemones kitoje byloje gali būti panaudota tik aukštesniojo prokuroro nutarimu, šio reikalavimo nesilaikyta ir į šią baudžiamąją bylą neteisėtai pateikta informacija iš kitos bylos apie privatų R. B. gyvenimą. Be to, tyrėjai G. K. ir A. V. savo tarnybiniuose pranešimuose pateikė ištraukas iš neva užfiksuotų R. B. pokalbių su šioje byloje nefigūruojančiais asmenimis, kurie įrodo galimą R. B. ryšį su asmenimis, susijusiais su narkotinėmis medžiagomis, tačiau pačių pokalbių įrašų ar jų suvestinių nepateikė, o liudytoju teisme apklaustas G. K. parodė, kad jo tarnybiniame pranešime minimų pokalbių įrašai yra prokuroro nutarimu sunaikinti kaip nereikšmingi, o tai kelia abejonių, ar tokie duomenys apskritai egzistavo.

21R. B. gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai nesiaiškino ir paties ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2012 m. balandžio 26 d. šioje byloje aplinkybių, nes teisme paaiškėjo, jog jis buvo pradėtas neegzistuojančių Elektrėnų m. gyventojų M. M. ir D. D. atžvilgiu, taigi, neaišku, kaip su tuo pradėtu tyrimu yra susijusi nuteistoji R. B.. Liudytojas G. K. parodė, kad tuo metu buvo operatyvinių duomenų, jog E. S. ir R. B. ieško žmonių, kurie galėtų vežti narkotines medžiagas į Rusiją, todėl gynėjas daro prielaidą, jog pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, lygiagrečiai ikiteisminiam tyrimui buvo atliekamas ir operatyvinis tyrimas. Taip pat yra pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas slaptas teismo nesankcionuotas R. B. sekimas, ką patvirtina jos sulaikymo aplinkybės. Teisme G. K. parodė, kad pradedant ikiteisminį tyrimą apie A. B. jokių duomenų neturėjo, apie R. B. buvo paminėta A. V. tarnybiniame pranešime, iki tol apie ją jokios informacijos jis neturėjo, operatyvinis tyrimas buvo atliekamas R. K. atžvilgiu, ikiteisminis tyrimas ir operatyvinis tyrimas vyko atskirai. Gynėjo manymu, esant tokiems padarytiems baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimams, byla R. B. atžvilgiu apskritai turėjo būti nutraukta.

22Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino nusikaltimo padarymo priemone, nenurodė tokio savo sprendimo motyvų. Teismas nenustatė, kad R. B. šiuo automobiliu būtų pasikėsinusi gabenti narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat nėra patikimų įrodymų, kad R. B. būtų žinojusi, kad į jos automobilį atsisėdusi A. B. narkotines medžiagas gabena prisitvirtinusi prie savo kūno. Pažymi, kad automobilis nebuvo perdirbtas specialiai narkotinėms medžiagoms gabenti, taip pat jame nebuvo įrengta ir jokių slėptuvių, tuo tarpu teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstama specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikyta transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti arba gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, 2K-24/2011). Šiuo atveju akivaizdu, kad A. B. narkotines medžiagas, pritvirtintas ant jos kūno, galėjo gabenti ir kitokiu būdu, t.y. ne tik su R. B. priklausančia transporto priemone, todėl, pasak apelianto, teismas nepagrįstai nuteistosios R. B. automobilį pripažino nusikaltimo padarymo priemone ir ją konfiskavo. Gynėjas taip pat pažymi, kad teismas R. B. priklausantį automobilį konfiskavo BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau tokio teismo nurodyto konfiskavimo pagrindo nėra, todėl, apelianto nuomone, jau vien dėl to automobilio konfiskavimas turi būti pripažintas neteisėtu.

23Teismo posėdžio metu nuteistieji R. K., E. S., nuteistosios R. B. gynėjas prašė jų paduotus apeliacinius skundus tenkinti, nuteistųjų R. K., E. S. gynėjai, nuteistoji R. B. prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

24Nuteistųjų R. K., E. S. ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato E. J. apeliaciniai skundai atmetami.

25Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems R. K., E. S. ir R. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl R. K., E. S. ir R. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

26BK 199 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

27Apeliaciniuose skunduose R. K. ir E. S. teigia, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik kaltinimui palankius į bylą pateiktus įrodymus. R. B. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertinęs įrodymus padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, paremtas tik prielaidomis.

28Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

29Kaip matyti iš A. B. parodymų, duotų tiek apklausiant ją ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, su K. ji pažįstama nuo tada, kai pirko iš jo kontrabandines cigaretes, su E. (S.) ir R. (B.) pažįstama nuo tada, kai jie atvažiavo pamatuoti paketą. A. B. parodė, kad R. K. pasiūlė jai sumokėti pinigų, jei ji nuveš į Maskvą „žolės“, davė jai 260 Lt, kad skubos tvarka A. B. pasidarytų pasą, o R. K. su E. S. važiavo pirkti bilietų. A. B. parodė, kad ji turėjo pervežti kilogramą „žolės“ – kanapių. Pirmiausia turėjo pervežti kilogramą ant savęs, po to, kai nuėjo dėl vizos, R. K. norėjo daryti vizą mėnesiui, bet ji pasakė, kad darys vizą savaitei. R. K. sakė, kad sumokės A. B. pinigus nuvažiavus į Rusiją. Jie turėjo važiuoti pirmi ir A. B. ten pasitikti. Planavimas vyko, kai atvažiavo visi trys – R. K., R. B. ir E. S.. Pradžioje atvažiavo R. K., ant nugaros buvo įsidėjęs paketą, buvo su striuke, klausė ar matosi, tuomet atvažiavo R. B. ir E. S., dėjo paketą A. B. ant nugaros. Įpakuota buvo polietilene – viename, kad šuo neužuostų, kitame – įpakuota, paketas pritvirtintas su elastiniu bintu. Pasą A. B. pasidarė pati, tada su R. K. važiavo daryti vizos, kurias daro kelionių agentūra prie Maximos, Elektrėnuose. Agentūroje bendravo su jaunu vaikinu, kuris klausė kuriam laikui išduoti vizą ir vizą išdavė savaitei. Už vizą mokėjo R. K.. Važiuoti į Maskvą reikėjo autobusu iš Vilniaus, bilietą pirko R. K.. R. K. ir E. S. bandė nuvažiuoti abu į Rusiją, bet jų nepraleido, tada grįžo ir važiavo bilietų sau. Buvo susitarimas, kad A. B. važiuos į Maskvą, o R. K. ar E. S. ją ten pasitiks, tačiau jų neįleidus įvažiuoti į Rusiją, nusipirko bilietus tuo pačiu autobusu. Paketą dėti A. B. ant nugaros bandė ketvirtadienį ar penktadienį. Pirmą kartą kai atėjo visi trys, bandė tvirtinti paketą, pasiūlė rengtis odinį paltą, bet A. B. pasakė, kad vasarą odiniu paltu nesirengs. Po to R. B. sakė, kad turi didelį diržą, bet negalėjo jo paimti. „Žolė“ po bandymo tvirtinti liko pas A. B.. Ją tvirtino elastiniu bintu. A. B. su R. K. važiavo pirkti didesnės palaidinės, tokios nerado, todėl jai buvo žadėta, kad prieš važiuojant ją užveš į Gariūnus. A. B. parodė, kad išvažiuoti turėjo antradienį ar trečiadienį – 15 dieną. Tą dieną ji apsivyniojo (paketą), R. K. atvažiavo ją paimti ir nuvažiavo pas R. K. į kiemą, kur laukė R. B. ir E. S.. R. B. juos turėjo nuvežti į Vilnių, jie važiavo R. B. automobiliu, tačiau važiuojant į Vilnių juos sulaikė policija. Pažymėtina, kad A. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs.

30A. B. parodymų teisingumą patvirtina į bylą pateiktos telefoninių pokalbių stenogramos. Šios stenogramos, kaip pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas, visiškai atitinka A. B. parodymus, kad ji, R. K., R. B. ir E. S. dalyvavo svarstant planą kaip pervežti narkotines medžiagas, kaip jas pritvirtinti ir paslėpti, kad A. B. buvo perkamas bilietas, daroma viza, ir kad su paslėptomis narkotinėmis medžiagomis jie turi išvykti (t. 1, b. l. 169-179). Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias stenogramas pripažino leistinais įrodymais baudžiamojoje byloje, kadangi telefoninių pokalbių fiksavimas bei kitų slaptų veiksmų atlikimas A. B. atžvilgiu buvo sankcionuotas 2012 m. rugpjūčio 10 d. prokuroro nutarimu, kuris buvo patvirtintas Trakų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi.

31A. B. duotus parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini leistinais įrodymais baudžiamojoje byloje – liudytojo R. T. parodymai, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, liudytojo G. K. parodymai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

32Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti, teisminio nagrinėjimo metu pagarsinti liudytojo R. T. parodymai patvirtina, kad 2012 m. vasarą jis dirbo UAB „Infoteka“, kuri užsiiminėjo kelionių organizavimu, rūpinosi kelionės bilietais, vizomis ir kitais klausimais, susijusiais su kelionėmis. Jis prisimena, kad buvo atvykę vaikinas ir mergina, kurie domėjosi viza į Maskvą, pokalbio metu iniciatyvą palaikė vaikinas, o viza buvo užsakoma merginai, vardu Auksė, pinigus už vizą sumokėjo vaikinas. 2013 m. vasario 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad R. T. atpažino A. B. kaip merginą, kuriai buvo ruošiama viza į Maskvą.

33Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas G. K. parodė, kad narkotinių medžiagų platinimo, kontrabandos iš Lietuvos į Rusiją rugpjūčio 15 d. buvo sulaikyti E. S., R. K., A. B. ir R. B.. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, per Trakų rajono apylinkės prokuratūrą buvo kreiptasi į Trakų rajono apylinkės teismą sankcionuoti slaptus veiksmus. Jis atlikinėjo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo rašomi tarnybiniai pranešimai, tęsiamas tyrimas iki pat sulaikymo. Liudytojas parodė, kad R. K. atžvilgiu buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, tačiau jo metu nieko konkretaus nesužinota. Yra padarytos R. K. pokalbių su A. B. stenogramos. A. B. atžvilgiu buvo atliekamas operatyvinis tyrimas jau šioje byloje. Tuo metu buvo operatyvinių duomenų, kad E. S., R. B. ieško žmonių, kurie galėtų vežti narkotines medžiagas į Rusiją. Iki sulaikymo jis apie R. B. informacijos turėjo, vyko telefoninių pokalbių kontrolė. Ji kartu su R. K. važiavo pas B., matavosi suknelę, po kuria reikės padėti narkotines medžiagas. Tai užfiksuota telefoninių pokalbių kontrolės metu.

342012 m. rugpjūčio 15 d. laikino sulaikymo protokolai patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio 15 d. 16.40 val. Vilniuje, Žemaitės gatvėje sulaikyti A. B., R. K., E. S. ir R. B.. Minėtas asmenų sulaikymas įvyko praėjus valandai po paskutinio A. B. ir R. K. telefoninio pokalbio, kuris užfiksuotas atliekant anksčiau minėtą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Iš asmens kratos protokolo matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 15 d. atliktos A. B. asmens kratos metu, nuo jos liemens nuvyniojus elastinius bintus, nuo nugaros nuėmus elastinį diržą, ant nugaros surastas polietileninis paketas su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, rankinėje surasta asmeniniai daiktai ir dokumentai, du mobilieji telefonai, bilietas maršrutu Vilnius-Maskva, kelionės draudimo dokumentai, pinigai. 2012 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4445)-IS1-4915 patvirtina, kad susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio paketo, 2012 m. rugpjūčio 15 d. asmens kratos metu rasta pas A. B., yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 769,60 g. Iš asmens kratos protokolo matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 15 d. atliktos 2012 m. rugpjūčio 15 d. R. K. asmens kratos metu surasti asmeniniai daiktai ir dokumentai, mobilusis telefonas, du bilietai maršrutu Vilnius-Maskva (E. S. ir R. K. vardu), pinigai.

35Įvertinus A. B. parodymus kitų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad R. K., E. S. ir R. B. atliko veiksmus, atitinkančius 260 straipsnio 2 dalies bei BK 199 straipsnio 2 dalies objektyviuosius požymius, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyta veika nebuvo baigta dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 str. 1 d.). Dėl to konstatuotina, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagal bylos duomenų visumą tinkamai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jų pagrindu konstatavo, kad R. K., E. S. ir R. B. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. K. ir E. S. apeliaciniuose skunduose nurodoma aplinkybė, kad jie į Maskvą planavo vykti asmeniniais reikalais – pasiimti Maskvoje palikto R. K. automobilio, su kuriuo jo nepraleido per valstybės sieną bei apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai – pažymos dėl Rusijos Federacijos sienos kirtimo bei automobilio palikimo Rusijos Federacijoje – nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl šių asmenų kaltės padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ši nuteistųjų iškelta versija apie vykimo į Rusijos Federaciją tikslą paneigta ankščiau nutartyje aptartais įrodymais bei prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

36R. B. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nesiaiškino ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje byloje aplinkybių, neaišku, kaip su pradėtu tyrimu susijusi nuteistoji R. B.. Tačiau iš baudžiamojoje byloje esančio 2012 m. balandžio 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-28-PR5-1786 matyti, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 28-1-00414-11 pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl tyčinio turto sunaikinimo; siekiant patikrinti faktus apie tai, kad R. B. galėjo organizuoti savo namo padegimą bei gauti sukčiaujant draudimo išmoką iš draudimo bendrovės, Trakų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2012 m. vasario 22 d. priėmė nutartį dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo bei leido klausytis R. B. pokalbių; daugumos pokalbių kontrolės metu nustatyta, kad R. B. bendrauja su asmenimis, kurie galimai susiję su nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnį. 2012 m. balandžio 26 d. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo ir galimos narkotinių medžiagų kontrabandos ir, atsižvelgiant į minėtame tarnybiniame pranešime Nr. 10-28-PR5-1786 nurodytą informaciją, Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leista policijos pareigūnams slapta sekti R. B. gyvenamąsias ir pagalbines patalpas, slapta patekti į sekamas patalpas, jas apžiūrėti, atlikti kitus nutartyje nurodytus slaptus veiksmus (t. 1, b. l. 2, t. 2, b. l. 13). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su R. B. gynėju, kad jos atžvilgiu buvo atliekamas slaptas nesankcionuotas sekimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas kito ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų metu sužinotos informacijos pagrindu, nagrinėjamu atveju nelaikytinas BKP pažeidimu, kaip teigia gynėjas, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnai, turėdami duomenų apie galimai daromą sunkų nusikaltimą, negali nereaguoti į tokius duomenis. Tokia išvada atitinka formuojamą teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Be to, gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma apie galimus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus atliekant atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, renkant įrodymus jų leistinumo prasme. Teisėjų kolegijos manymu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Atliekant ikiteisminį tyrimą esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Be to, remiantis BPK 20 straipsnio 2 dalimi, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Iš teismo posėdžio protokolo, nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė įrodymus ir jais remiantis priėmė sprendimą.

37R. B. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B. veikė organizuotoje grupėje. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2010, 2K-403/2012). Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, kurios buvo rastos pas A. B., jai atvežė R. K., kuris su E. S. ir R. B. aktyviai dalyvavo detaliai planuojant narkotinių medžiagų pervežimą į Maskvą, aptariant kaip narkotinės medžiagos galėtų būti paslėptos ant A. B. kūno, R. B. veiksmai, jai priklausančiu automobiliu vežant K., S. ir A. B. į Vilniaus autobusų stotį, siekiant vykti į Maskvą, R. K. ir E. S. ketinimas važiuoti į Maskvą kartu su A. B., patvirtina, kad šie asmenys veikė kaip organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis, susivieniję padaryti du sunkius nusikaltimus. Taigi R. B. betarpiškai dalyvavo daromuose nusikaltimuose, atliko veiksmus, nukreiptus į neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą, narkotinių medžiagų gabenimo veiksmams atlikti suteikė savo transporto priemonę, taigi padėjo gabenti narkotines medžiagas ir norėjo taip veikti. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B. veikė organizuotoje grupėje, yra pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentas dėl tokios išvados nepagrįstumo atmestinas.

38R. B. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su apygardos teismo taikytu R. B. priklausančio automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konfiskavo minėtą automobilį BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi tokio pagrindo įstatyme išvis nėra, be to, teismas nepagrįstai automobilį pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais minėtų apeliacinio skundo argumentų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas konfiskavo R. B. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu. Minėta įstatymo nuostata numato, kad konfiskuojamu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Gynėjo teigimu, minėtas automobilis nepripažintinas konfiskuotinu turtu, kadangi automobilis nebuvo perdirbtas specialiai narkotinėms medžiagoms gabenti, jame nebuvo įrengta slėptuvių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Nežiūrint to, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas, pavyzdžiui, transporto priemonė laikoma panaudota BK 199, 201 straipsniuose numatytai nusikalstamai veikai daryti ir tada, kai ji tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, Nr. 2K-30/2005, 2K-5/2007, 2K-50/2007). Atsižvelgiant į tai, kad byloje įrodyta R. B. kaltė gabenant narkotines medžiagas, įrodyta, kad ji narkotines medžiagas gabeno savo automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat atsižvelgiant į tai, kad slėptuvės įrengimas nėra būtinas požymis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą automobilį pripažino nusikalstamos veikos priemone ir taikė šio turto konfiskavimą BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tai, kad teismas rezoliucinėje dalyje nurodė BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktą, laikytina apsirikimo klaida, todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas šalintinas, paliekant BK 72 straipsnio 2 dalį.

39Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentais nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados pripažinti R. K., E. S. ir R. B. kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, bei konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę.

40Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistiesiems R. K., E. S. ir R. B. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

41Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę R. K., E. S. ir R. B., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

42Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę R. K., E. S. ir R. B., apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad jie teisiami už sunkių nusikaltimų padarymą, anksčiau neteisti, bausti administracine tvarka, dirba, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė organizuotoje grupėje. Teismas taip pat įvertino kaltinamųjų R. K., E. S. ir R. B. padarytų nusikaltimų pobūdį, tai, jog jie į šią nusikalstamą veiką įtraukė A. B., padarytų nusikaltimo sunkumą, mastą ir paskatas, kaltinamųjų asmenį apibūdinančias aplinkybes, tai jog viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus paminėtas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems R. K., E. S. ir R. B. paskirtos minimalios laisvės atėmimo bausmės, numatytos baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nėra aiškiai per griežtos, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

43Taip pat nėra pagrindo nuteistųjų atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Pagal formuojamą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija byloje nenustatė išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistųjų R. K., E. S. ir R. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ar jų asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jiems, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

44Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Nuteistųjų R. K., E. S. ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 4. E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 6. R. B. pripažinta kalta ir nuteista: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 8. BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu konfiskuotas R. B. priklausantis... 9. Šiuo nuosprendžiu A. B., vadovaujantis BK 391 straipsnio 1 dalimi, atleista... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. R. K., E. S. ir R. B. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje su... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 13. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 14. Nuteistieji R. K. ir E. S. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jiems... 15. Apeliaciniu skundu nuteistosios R. B. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus... 16. Nuteistosios R. B. gynėjas nurodo, jog apygardos teismas, nagrinėdamas šią... 17. Gynėjas pažymi, kad nuteistoji R. B. savo kaltės nepripažino. Tiek... 18. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. B. veikė... 19. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad jei ne A. B. patikimi parodymai, kitų... 20. Apeliantas pažymi, jog dėl nesuprantamų priežasčių nuo pas A. B. rastų... 21. R. B. gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai nesiaiškino ir paties ikiteisminio... 22. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai automobilį VW Passat, valst. Nr.... 23. Teismo posėdžio metu nuteistieji R. K., E. S., nuteistosios R. B. gynėjas... 24. Nuteistųjų R. K., E. S. ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato E. J.... 25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 26. BK 199 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas nepateikdamas... 27. Apeliaciniuose skunduose R. K. ir E. S. teigia, kad byloje nėra objektyvių ir... 28. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 29. Kaip matyti iš A. B. parodymų, duotų tiek apklausiant ją ikiteisminio... 30. A. B. parodymų teisingumą patvirtina į bylą pateiktos telefoninių... 31. A. B. duotus parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie BPK 20... 32. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti, teisminio nagrinėjimo metu pagarsinti... 33. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK... 34. 2012 m. rugpjūčio 15 d. laikino sulaikymo protokolai patvirtina, kad 2012 m.... 35. Įvertinus A. B. parodymus kitų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad R.... 36. R. B. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai... 37. R. B. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo... 38. R. B. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su apygardos teismo... 39. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų... 40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos... 42. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę R. K., E. S.... 43. Taip pat nėra pagrindo nuteistųjų atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3... 44. Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 46. Nuteistųjų R. K., E. S. ir nuteistosios R. B. gynėjo advokato Edmundo...