Byla 2K-154/2012
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. ir A. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei, išteisintųjų gynėjui Rimantui Aliukoniui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. ir A. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

2Šiuo nuosprendžiu G. K., V. D., O. D., VBĮ „Panevėžio teritorinės ligonių kasos“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

3Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 7 d. nutartis, kuria Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokurorės, palaikiusios kasacinį skundą; išteisintųjų gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

5G. T. buvo kaltinama tuo, kad, dirbdama AB “Lietkabelis” instaliacijos laidų gamybos baro viršininke ir būdama darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už saugų ir sveiką darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 1 privalomo priedo 2.8 punktą, t. y. pagal 2002 m. gegužės 28 d. technikos direktoriaus A. Vaičiūno patvirtintus pareiginius nuostatus privalėdama produkcijos gamybai naudoti tvarkingą, reikiamos kokybės technologijos įrangą, patikrintus kontrolės ir matavimo prietaisus, bandymo įrengimus, nesiėmė priemonių, kad darbo įrenginio dalys būtų uždengtos apsaugais, arba būtų įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną, ypač tą, kurioje yra judančios dalys, arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – 2007 m. gegužės 26 d., apie 23. 50 val., AB “Lietkabelis”, esančios Panevėžyje, J. Janonio g. 4, instaliacinių laidų gamybos bare, laidų ir kabelių išbandytojai D. K. pervyniojant kabelį laidų ir kabelių pervyniojimo staklėmis „Biwater“, besisukantis staklių „Biwater“ atidaviklio būgnas išvyniojimo kryptimi metė kabelio vijas ir ant grindų pradėjo formuotis kabelio kilpos, viena iš tokių kilpų pagavo D. K. dešinę ranką ir bloškė D. K. ant besisukančio būgno. 2007 m. gegužės 28 d., 16.55 val., VšĮ Panevėžio ligoninėje D. K. nuo patirtų sužalojimų mirė.

6A. K. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas AB “Lietkabelis” instaliacinių laidų gamybos baro mechanikas technologas, kurio pareigos yra garantuoti įrengimų ir įrangos priežiūrą, jų atitiktį technologijos proceso reikalavimams, diegti į gamybą priemones, garantuojančias įrengimų ir darbuotojų saugų darbą, užtikrinti, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi baro darbuotojai, būtų tinkamai pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai, nesiėmęs priemonių, kad darbo įrenginio dalys būtų uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną, arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, pažeidė „Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatų“ 1 priedo 2.8 punktą ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį. Dėl to 2007 m. gegužės 26 d., apie 23.50 val., AB “Lietkabelis“ esančios Panevėžyje, J. Janonio g. 4, instaliacinių laidų gamybos bare, laidų ir kabelių išbandytojai D. K. pervyniojant kabelį laidų ir kabelių pervyniojimo staklėmis „Biwater“, besisukantis staklių „Biwater“ atidaviklio būgnas išvyniojimo kryptimi metė kabelio vijas ir ant grindų pradėjo formuotis kabelio kilpos, viena iš tokių kilpų pagavo D. K. dešinę ranką ir bloškė ją ant besisukančio būgno. D. K. 2007 m. gegužės 28 d., 16.55 val., mirė nuo krūtinės suspaudimo, įvykus daugybiniams dešinės pusės šonkaulių lūžiams, plyšus dešiniam plaučiui ir aortai, po to sekus vidiniam nukraujavimui į krūtinės ertmę ir kraujavimui į širdiplėvės ertmę.

7Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Valdemaras Mociškis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, nes teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 2 ir 6 dalių, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, neišsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus ir motyvus. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo prašoma atlikti įrodymų tyrimą – iškviesti į teismo posėdį ekspertę, atlikusią ekspertizę šioje byloje, siekiant išsiaiškinti ir atriboti kompetencijos ribas bei įgaliojimus išteisintųjų G. T. ir A. K. , nuo pirmos instancijos teismo nuosprendyje minimų kitų subjektų – AB „Lietkabelis“ bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovo, technikos direktoriaus, bei kitų asmenų, atsakingų už darbų saugą bendrovėje. Šį prašymą teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad ekspertė davė išvadą raštu ir buvo du kartus apklausta teisiamajame posėdyje. Kasaciniame skunde teigiama, kad išsamiam bylos išnagrinėjimui svarbu ne tai, kiek kartų buvo apklausta ekspertė, o tai, ar buvo atsakyta, koks lemiamas vaidmuo, atsižvelgiant į bendrovėje suteiktus įgaliojimus skirtingiems asmenims darbų saugos srityje, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą ir, ar buvo būtina lokaliuose teisės aktuose numatyti darbuotojo patekimo į pavojingą zoną riziką, kas tai turėjo numatyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, netenkindama prokuroro prašymo atlikti įrodymų tyrimą, pažeidė BPK 324 straipsnio 2 bei 6 dalyse įtvirtintas nuostatas ir priėmė sprendimą, kuris nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų išteisintųjų veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu. Toks BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

9Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminių prokuroro skundo argumentų dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų G. T. ir A. K. inkriminuojamo nusikaltimo požymių buvimo, neįvertino byloje esančių įrodymų, turinčių esminę reikšmę išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, viseto. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

10Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro skundą, padarė nepagrįstą išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą išteisinti G. T. ir A. K. dėl jiems pateiktų kaltinimų pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Prokuroro apeliaciniame skunde labiausiai buvo akcentuojama darbų saugos ekspertizės išvada, tačiau buvo išdėstyti ir kiti motyvai, pasiremiant byloje surinktais ir ištirtais įrodymais dėl G. T. ir A. K. kaltės dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. T. ir A. K. išteisinti pagrįstai, nes jie nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjektais. Šią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad lokaliais teisės aktais nebuvo įvertinta darbuotojo patekimo į pavojingą zoną rizika; šių darbuotojų pareiginėse instrukcijose nėra nurodyta, kad jie atsakingi už rizikos veiksnių tyrimą ir nelaimingų atsitikimų bendrovėje prevenciją, kuri tiesiogiai susijusi su jiems inkriminuota veika. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal pareiginius nuostatus už rizikos veiksnių nustatymą bendrovėje atsakingas bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas bei bendrovės technikos direktorius, kuris privalo sudaryti sąlygas tokiems tyrimas ir jų įgyvendinimui. Todėl teismo nutartimi prokurorui buvo pranešta, kad būtent šie asmenys gali būti padarę nusikalstamą veiką. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartyje minimų asmenų, galimai padariusių nusikalstamą veiką, t. y. technikos direktoriaus ir darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovo įgaliojimai yra bendro pobūdžio, nes tarnybos vadovas įpareigotas organizuoti rizikos veiksnių tyrimus visoje bendrovėje, o technikos direktorius privalo sudaryti sąlygas tokiems tyrimams atlikti. Iš ekspertizės akto ir ekspertės parodymų matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi yra atidaviklio judančių dalių tinkamų apsaugų arba kitokių apsauginių įtaisų nebuvimas. Ekspertės išvadose nurodyta, kad gamybos baro mechanikas–technologas ir tiesioginis padalinio viršininkas pagal pareiginius nuostatus yra atsakingi už gamyboje naudojamų įrengimų ir įrangos priežiūrą, jų atitiktį technologijos proceso reikalavimams, už priemonių, garantuojančių įrengimų ir darbuotojų saugų darbą, diegimą. Pagal pareiginus nuostatus, būtent šie asmenys turėjo įvertinti darbo riziką. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad abiejų išteisintųjų pareiginės instrukcijos yra tik bendro pobūdžio, tačiau ši teismo padaryta išvada prieštarauja paties teismo konstatuotoms aplinkybėms, kad išteisintųjų įgaliojimai darbų saugos srityje yra žymiai siauresni, nei kitų bendrovės darbuotojų, atsakingų už darbų saugą. Tai reiškia, kad G. T. ir A. K. įgaliojimai užtikrinant darbo su staklėmis „Biwater" saugą yra labai konkretūs ir tik juos įpareigojantys užtikrinti, jog darbo įrenginiai, kuriais naudojasi baro darbuotojai, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai. G. T. 2002 m. gegužės 28 d. pareiginių nuostatų 2.5 punkte įsakmiai nurodyta, kad ji privalo vadovautis „Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais“, kurių 1 privalomo priedo 2.8 punktas nurodo, jog „jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba turi būti įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną, arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Šie įtaisai privalo veikti netgi esant klaidingiems (netyčiniams) darbuotojo veiksmams.“ Taip pat ir A. K. pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad jis privalo „garantuoti įrengimų ir įrangos priežiūrą, jų atitiktį technologijos proceso reikalavimams, diegti į gamybą priemones, garantuojančias įrengimų ir darbuotojų saugų darbą ir užtikrinti, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi baro darbuotojai, būtų tinkamai pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.“ Šiuos G. T. ir A. K. pareiginius nuostatus, pasak prokuroro, apygardos teismas nepagrįstai įvertino tik kaip bendro pobūdžio, nors jie įsakmiai ir konkrečiai nurodo, jog būtent šie asmenys turėjo imtis priemonių užtikrinančių, kad renginys atitiktų saugaus darbo reikalavimus.

11Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo suteikė lemiamą reikšmę tam, jog AB „Lietkabelis“ vidiniuose teisės aktuose nebuvo įvertinta staklių neaptvėrimo apsauginiais įtaisais rizika. Kaip nurodyta ir darbų saugos ekspertizės akte, pervyniojimo linijai dirbant normaliu režimu, atidaviklyje esantis būgnas su kabeliu sukasi ir sudaro pavojų traumuoti dirbančiuosius, todėl zona tarp kompensatoriaus spintos ir atidaviklio yra pavojinga. Pasak prokuroro, ši galimo pavojaus kilimo rizika yra tokia akivaizdi, kad ją numatyti ir suprasti nėra būtina papildomai lokaliuose teisės aktuose numatyti darbuotojo patekimo į pavojingą zoną riziką. Abu išteisintieji buvo apmokyti, atestuoti ir pagal pareiginius nuostatus turėjo vadovautis minėtais „Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais“, kuriuose nurodyta, jog besisukančios dalys privalo būti uždengtos apsaugais, todėl už tai, kad nesiėmė reikiamų priemonių judančioms dalims uždengti arba įrengti apsauginius įtaisus, neleidžiantiems patekti į pavojingą zoną, jie privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

12Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus G. T. ir A. K. išteisinimo argumentus, o prokuroro skundą atmetė apsiribodamas teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius teismo išvadą, jog G. T. ir A. K. nepadarė jiems inkriminuojamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro argumentus dėl G. T. ir A. K. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl skundo ir taip pažeidė BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

13Kasacinis skundas atmestinas

14Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jo įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (2K-597/2011). Tik nustačius asmens veikoje visų šių požymių buvimą, galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnyje.

15Nukentėjusioji D. K. buvo sužalota dėl to, kad jai dirbant su staklėmis „Biwater“, pradėjo formuotis kabelio kilpos, kurių viena įtraukė nukentėjusiąją ir bloškė ją ant besisukančio būgno. Lietuvos ekspertizių centro 2008 m. spalio 13 d. ekspertizės akte nustatyta, kad nelaimingam atsitikimui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios padaryti darbo tvarkos pažeidimai, tačiau tai nebuvo lemiama priežastis. Ekspertizės akte nurodyta, kad įvykį nulėmė du veiksniai: mechanizmo atidaviklio judančių dalių tinkamų apsaugų ar kitokių apsauginių įtaisų nebuvimas bei pavojingo veiksnio darbo vietoje nenustatymas. Bylą nagrinėję teismai sutiko su tokia išvada dėl nelaimingo atsitikimo priežasties, tačiau, išsamiai ištyrę byloje esančius duomenis, paneigė ekspertizės akte padarytą išvadą, kad dėl šio įvykio kalti instaliacijos laidų gamybos baro viršininkas (G. T.) ir instaliacinių laidų gamybos baro mechanikas (A. K.). Byloje nustatyta, kad įgaliojimus ir pareigas užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius buvo paskirstęs keletui asmenų (ne tik G. T. ir A. K.). Išanalizavęs atsakingų asmenų pareiginius nuostatus, teismas nustatė, kad jiems suteiktos skirtingos pareigos užtikrinant darbuotojų saugą: prevencinių priemonių diegimas, rizikos veiksnių darbo vietoje tyrimas ir nustatymas, darbo įrenginių priežiūra ir kt. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kurio iš šių atsakingų asmenų savo pareigų neįvykdymas nulėmė nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo D. K.. Vadovaudamasis ekspertizės aktu, kuriame nurodyti du nelaimingą atsitikimą nulėmę veiksniai, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pirmiausia minėtoje darbo vietoje turėjo būti nustatyta galima rizika ir tuomet pasirūpinta jos pašalinimu. Prokuroro teiginys, kad staklių „Biwater“ keliamas pavojus buvo akivaizdus, todėl neturėjo būti papildomai nustatinėjamas, o turėjo būti iš karto imtasi priemonių išvengti rizikos, neatitinka bylos duomenų. Byloje nustatyta, kad įmonėje „Lietkabelis“ staklės „Biwater“, prie kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo naudojamos ilgą laiką, standartiškai sukomplektuotos, su gamintojo įrengtomis apsaugomis ir ilgą laiką (nuo pat šių staklių naudojimo pradžios), tokių apsaugos priemonių visiškai pakako – nebuvo įvykęs joks nelaimingas atsitikimas. Taigi, šios staklės buvo laikomos pakankamai saugiomis, nekeliančiomis pavojaus darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Speciali įmonėje sudaryta komisija dėl rizikos faktorių įvertinimo, patikrinusi „Biwater“ stakles, nustatė, kad jos atitinka minimalius reikalavimus ir nenumatė papildomos rizikos šioje zonoje. Esant tokiai situacijai tiek A. K. , tiek G. T. pagrįstai tikėjo ir manė, kad naudoja ir leidžia dirbti su darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimus atitinkančiomis, pavojaus nekeliančiomis staklėmis (kaip numatyta išteisintųjų pareiginiuose nuostatuose). Kaip minėta, įgaliojimai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą buvo paskirstyti keliems asmenis, jų pareigos buvo skirtingos. G. T. ir A. K. pareiginiuose nuostatuose nebuvo nustatyta pareiga įvertinti galimą riziką. Nagrinėjamu atveju, teismas pagrįstai konstatavo, kad išteisintieji negalėjo ir neturėjo numatyti minėtos rizikos, nes tokios rizikos įvertinimas priklausė kitų subjektų kompetencijai. Priešingai nei teigia prokuroras G. T. ir A. K. nepažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, kurių jie įpareigoti laikytis savo pareiginiuose nuostatuose. Pagal šių nuostatų 2.8 punktą darbo įrenginio judančios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba turi būti įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną, arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su šiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas. Taigi, ši nuostata taip pat reikalauja, kad atitinkama rizika pirmiausia būtų nustatyta, įvertinta. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, A. K. ir G. T. nebuvo atsakingi už rizikos veiksnių tyrimą ir prevenciją, kuri tiesiogiai susijusi su jiems inkriminuota veika.

16Kasatoriaus teiginiai, kad teismų sprendimai nėra pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir neatitinka bylos medžiagos. Teismas nustatė, kad išteisintieji nėra jiems inkriminuotos veikos subjektai, nes iš byloje esančių duomenų negalima konstatuoti, kad būtent šie asmenys turėjo ir galėjo numatyti pavojų bei išvengti nelaimingo atsitikimo. Kasatorius išsako prieštaravimus dėl šios išvados, tačiau nepateikia argumentų, patvirtinančių, kad, tirdamas ir vertindamas įrodymus, teismas pažeidė BPK reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus: apklausė eilę liudytojų (tiek mačiusių patį įvykį, tiek ir davusių paaiškinimus apie asmenų, atsakingų už darbuotojų saugą ir sveikatą įgaliojimus, rizikos nustatymo specifiką, atsakomybės ribas ir kt.), ištyrė byloje esančius rašytinius duomenis (taip pat ir minėtą ekspertizės aktą), analizavo ne tik G. T. ir A. K. pareiginius nuostatus, bet ir kitų UAB „Lietkabelis“ darbuotojų, kuriems buvo suteikti įgaliojimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, pareiginius nuostatus. Ištyręs ir palyginęs tarpusavyje visus byloje surinktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad įvykis kilo visų pirma dėl pavojingo veiksnio darbo vietoje nenustatymo, o už rizikos įvertinimą ir prevencinių priemonių diegimą atsakingi ne išteisintieji, taigi, nėra įrodymų, neginčytinai patvirtinančių A. K. ir G. T. kaltę. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, nenustatė, kad tirdamas ir vertindamas įrodymus, teismas būtų pažeidęs BPK nuostatas, todėl neturi pagrindo abejoti šios išvados teisėtumu ir pagrįstumu.

17Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad nebuvo atsakyta į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jokių pažeidimų nenustatė, konstatavo, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pagrindo kitokiai išvadai nėra, kasaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro tokio pagrindo. Apeliaciniame skunde analizuojami G. T. ir A. K. pareiginiai nuostatai, taip pat remiantis ekspertizės aktu, ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl išteisinimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai nurodyta, kodėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvacija.

18Taip pat kasacinės instancijos teismas nesutinka su prokuroro teiginiu, kad buvo pažeistos BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatos. Pats kasatorius nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tik tuo atvejų, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tokiai išvadai. Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme buvo ištirta ir įvertinta didelis kiekis įvairaus pobūdžio duomenų, susijusių su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Šių duomenų analizė leido teismui padaryti pagrįstas išvadas. Savo teiginį dėl tyrimo neišsamumo prokuroras grindžia iš esmės tik tuo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsisakė dar kartą apklausti ekspertę. Visų pirma, tai, kad pirmosios instancijos teismas nesutiko su ekspertės nuomone dėl išteisintųjų kaltės, nereiškia, kad ekspertizės aktas ar ekspertės parodymai nebuvo išsamiai ištirti. Antra, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl ekspertės išvadų reikšmės nustatant nusikaltimo subjektą nagrinėjamoje byloje – ekspertizės aktas ir ekspertės parodymai neturi išskirtinės įrodomosios reikšmės, todėl teismas pasielgė teisingai šiuos įrodymus vertindamas kartu su kitais. Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokios išvados atitinka įstatymų reikalavimus – BPK nenumato išskirtinumo, pirmumo kuriai nors įrodymų rūšiai.

19Kasatorius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vadovaujantis BPK 382 straipsnio 5 punktu ir 383 straipsniu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija gali priimti nutartį perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tuo atveju, kai buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurių kasacinės instancijos teisme neįmanoma ištaisyti – kai yra būtina nustatyti ar ištirti tam tikras aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje kolegija neturi pagrindo kelti abejonių dėl reikšmingų bylos aplinkybių tyrimo išsamumo. Remdamiesi tinkamai ištirtais įrodymais, teismai nuosekliai ir logiškai pagrindė savo daromas išvadas dėl to, kad A. K. ir G. T. nėra jiems inkriminuoto nusikaltimo subjektais. Išanalizavusi bylos medžiagą kolegija nenustatė jokių esminių BPK pažeidimų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimus.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiuo nuosprendžiu G. K., V. D., O. D., VBĮ „Panevėžio teritorinės... 3. Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokurorės,... 5. G. T. buvo kaltinama tuo, kad, dirbdama AB “Lietkabelis” instaliacijos... 6. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas AB “Lietkabelis” instaliacinių... 7. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro... 8. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, nes... 9. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišdėstė motyvuotų... 10. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro... 11. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo suteikė... 12. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje iš esmės... 13. Kasacinis skundas atmestinas... 14. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo,... 15. Nukentėjusioji D. K. buvo sužalota dėl to, kad jai dirbant su staklėmis... 16. Kasatoriaus teiginiai, kad teismų sprendimai nėra pagrįsti išsamiu ir... 17. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad nebuvo atsakyta į esminius prokuroro... 18. Taip pat kasacinės instancijos teismas nesutinka su prokuroro teiginiu, kad... 19. Kasatorius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d.... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 21. Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo...