Byla e2A-605-657/2017

Dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,

2sekretoriaujant Rasai Juronienei, Monikai Morkevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ atstovams S. K. ir advokatui Pauliui Astromskiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ atstovams advokatei Laurai Daumantaitei, advokato padėjėjui Vygintui Kupriui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį atsakovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ priešieškinį ieškovei UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6Ginčo esmė

7Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 12 097,92 Eur skolos už papildomų darbų – senų radiatorių pakeitimo naujais – atlikimą, 13 440,12 Eur skolos už papildomų darbų – 260 m2 rūsio sienų ir cokolio apšiltinimo darbų – atlikimą, 4 573,64 Eur skolos už atliktus darbus, 285,85 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovės priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė laimėjo atsakovės vykdytą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimą. Šalys 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarė šio viešojo pirkimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parengti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ) modernizavimo techninį projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, vykdyti projektų autorinę priežiūrą ir atlikti statybos rangos darbus (Sutarties 2.1. punktas), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą, sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovė pasiūlymą teikė pagal Investicijų plane įvertintą namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų fizinę – techninę būklę bei nustatytas techninės užduoties sąlygas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techniniam darbo projektui parengti, vadovavosi ne tik teisės aktais ir sutartimi, bet ir atsakovės pateikta projektavimo užduotimi bei UAB „AF-Consult“ parengtu Investicijų planu, technine specifikacija. Techninėje specifikacijoje buvo vienašališkai įtraukti senų radiatorių keitimo naujais darbai, kurių atlikimas nebuvo numatytas Investicijų plane, todėl į skaičiuojamąją kainą ieškovė nebuvo įtraukusi šių darbų išlaidų. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ (toliau- BETA) ieškovės prašymu pateiktame išaiškinime nurodė, kad jeigu nupirkti rangos darbai neatitinka priemonių, numatytų įgyvendinti Investicijų plane, tuomet Investicijų planas turi būti tikslinamas. Atsakovė patikslino Investicijų planą ir įtraukė papildomus darbus – senų radiatorių keitimą naujais – bei pareikalavo ieškovės pateikti lokalinę sąmatą papildomų darbų atlikimui. Šie atsakovės veiksmai vertinami, kaip pritarimas bei ieškovės įpareigojimas vykdyti šiuos papildomus darbus, įsipareigojant tinkamai už juos atsiskaityti. Ieškovė atliko senų radiatorių keitimo naujais darbus bei kartu su 2015 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 15/11/16-4 dėl apmokėjimo už papildomus darbus pateikė Lokalinę sąmatą Nr. 1 bendrai 12 097,92 Eur sumai. Atsakovė Investicijų plane nenumatytų papildomų darbų atlikimui pirkimo neorganizavo, todėl ji privalo už šiuos darbus atsiskaityti su ieškove. Pirkimo sąlygų ir darbų apimties tinkamas nustatymas ir jų teisinis pagrindimas yra esminė perkančiosios organizacijos užduotis. Pradėjus pastato cokolio šiltinimo darbus paaiškėjo, kad darbų apimtis beveik dvigubai didesnė nei numatyta Techninėje specifikacijoje. Ginčo situacijoje iš viešojo pirkimo dokumentų nebuvo aiški statybos rangos darbų apimtis, techninė specifikacija neatitiko Investicinio plano ir techninės užduoties, tačiau atsakovė, būdama iš anksto informuota, sprendė, kad šių papildomų darbų atlikimas yra būtinas. Statybos darbų žurnale nebuvo įrašytos jokios pastabos dėl darbų neatitikimo statinio normatyvinės kokybės reikalavimams. Atsakovė nėra pareiškusi jokių pretenzijų dėl šių darbų atlikimo ar jų tinkamumo, todėl ginčo dėl šių darbų atlikimo ar jų kokybės nėra. Šios aplinkybės pavirtina, kad ieškovė, atsakovė ir technines priežiūros vadovas nurodytus darbus laikė paslėptais darbais, kurių nebuvo įmanoma numatyti pasirašant sutartį. Rašytinis susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės dėl papildomų rūsio sienų ir cokolio apšiltinimo nebuvo sudarytas, tačiau atsakovė tokio susitarimo buvimą patvirtino savo konkliudentiniais veiksmais, ir šalys susitarė, kad už papildomų darbų atlikimą bus atsiskaitoma vienas Investicijų plane numatytas priemones pakeičiant kitomis. Tuo atveju, jeigu papildomam rūsio sienų ir cokolio apšiltinimo darbų atlikimui reiktų lėšų daugiau nei sudaro skirtumas automatinius balansinius ventilius pakeitus mechaniniais, atsakovė įsipareigojo atsiskaityti įprastine sutartyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju skirtumas atliekant šiuos darbus sudaro 1 016,45 Eur, todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl papildomų rūsio sienų ir cokolio 260 m2 apšiltinimo darbų sumažinta iki 13 440,12 Eur. Atsakovė taip pat nėra atsikaičiusi už ieškovės atliktus darbus pagal 2015 m. rugpjūčio 21 d. atliktų darbų pažymą Nr. 10 bendrai 4 573,64 Eur sumai. 2015 m. rugpjūčio 21 d. sudarytame apžiūros akte atsakovė nustatė, kad darbai pagal Sutarties 2.1 punktą yra atlikti nepilnai, todėl ieškovė visus nustatytus trūkumus pašalino. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 25 d. kartu su techniniu prižiūrėtoju pasirašė baigiamąjį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir pateikė jį pasirašyti atsakovei, nurodžiusi, kad visi trūkumai buvo ištaisyti. Kadangi atsakovė nėra atsikaičiusi už šiuos darbus, t. y. be pateisinamos priežasties nevykdo sutartinių įsipareigojimų, ji turi mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos (Sutarties 2.1 p.). Ieškovė galutinai darbus užbaigė 2015 m. rugsėjo 4 d., ir apie tai raštu informavo atsakovę, todėl nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. atsakovei atsirado pareiga už ieškovės atliktus darbus apmokėti. Pagal Sutarties 5.1. punktą visi darbai turėjo būti užbaigti iki 2015 m. liepos 29 d., tačiau nustatytu terminu jie nebuvo baigti dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nevykdė savo įsipareigojimų ir laiku nepateikė ieškovei reikalingos informacijos, duomenų ir statybos leidimo, taip pat dėl atsakovės reikalavimo visiems namo gyventojams pakeisti senus radiatorius naujais. Pagal Sutarties 5.2.1. punktą darbų atlikimo terminas buvo pratęstas pagrįstai. Dėl dokumentų, būtinų statybos darbų užbaigimo procedūroms organizuoti, pateikimo ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė jų nepateikė arba pateikė po neprotingai ilgo laiko tarpo. Ieškovė visus darbus atliko kokybiškai bei laikantis techninio darbo projekto nuostatų, informavo atsakovę, kad sutartyje numatytus darbus užbaigė. Atsakovė baigiamąjį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą atsisakė priimti, nurodydama, kad ieškovė ir po pakartotinės apžiūros darbus atliko nepilnai, tačiau namo gyventojai patvirtino, kad visi atsakovės nustatyti trūkumai yra pašalinti. Namas yra eksploatuojamas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., o šildymo sistema pradėjo veikti nuo 2015 m. spalio 15 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė darbus atliko kokybiškai, tačiau atsakovė siekdama išvengti atsiskaitymo nepagrįstai atsisakė juos priimti. Apie pakartotinę statinio apžiūrą nei ieškovė, nei techninę priežiūrą atlikęs specialistas nebuvo informuoti, jie su 2015 m. rugsėjo 10 d. apžiūros akte nurodytomis pastabomis nesutinka, kadangi jos yra nepagrįstos. Atsakovė pastabas reiškė ne tik dėl darbų, kurie statinio gyventojų buvo pripažinti tinkamai atliktais, bet ir dėl darbų, kurie pačios atsakovės buvo priimti kaip tinkamai atlikti. Jeigu dalis darbų būtų neatlikta ar atlikta netinkamai, atsakovė reikštų pretenzijas ir dėl jų atlikimo, tačiau šiuo atveju atsakovė savo poziciją grindžia statybos užbaigimo procedūrų organizavimu, o ne nebaigtų statybos darbų atlikimu, tokiu būdu pati atsakovė pripažįsta, kad visi statybos darbai statinyje yra užbaigti, statinys šiai dienai yra pilnai eksploatuojamas. Iki 2015 m. rugpjūčio mėn. pasirašinėdama darbų priėmimo – perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras bei jas didžiąja dalimi apmokėdama, atsakovė patvirtino, jog ieškovės atliktiems darbams pretenzijų neturi. Atsakovės atsisakymas pasirašyti 2015 m. rugpjūčio 25 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 10 yra nepagrįstas ir neteisėtas. Esant atliktiems darbams ir nesant jokių defektinių aktų ar įrašų statybos darbų žurnaluose, kaip tai nustatyta sutartyje bei teisės aktuose, atsakovei kyla pareiga priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Ieškovė negali būti laikoma atsakinga už statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrų atlikimą, kadangi šių procedūrų atlikimas yra atsakovės, kaip statytojos, pareiga. Priešieškinyje atsakovė nenurodė, kokių privalomų dokumentų jai trūksta, kad būtų galima surašyti Statybos užbaigimo aktą, nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į ieškovę dėl reikiamos dokumentacijos. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad ieškovė abiejuose objektuose nėra ištaisiusi defektų. Esant atliktiems darbams ir nesant jokių defektinių aktų ar įrašų statybos darbų žurnale, atsakovė neturi pagrindo tuo motyvu reikalauti iš ieškovės delspinigių. Be to, Sutarties 10.4 punkte sąlyga dėl delspinigių pripažintina nesąžininga sąlyga, kadangi netesybų suma yra ypač didelė ir ji nepriklauso nuo to, koks būtų padarytas ieškovės pažeidimas, todėl dėl jos ieškovei neturėtų kilti jokių neigiamų pasekmių. Atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 39 298,37 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš ieškovės nebuvo gauta jokių paklausimų, pasiūlymų ar pretenzijų dėl viešai paskelbtų Pirkimo dokumentų. Investicinis planas nebuvo paskelbtas, todėl jis negalėjo būti pirkimo dokumentų sudėtine dalimi, o ieškovė teikdama pasiūlymą privalėjo atsižvelgti į Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius ir / ar techninius reikalavimus. Teikdama pasiūlymą ieškovė patvirtino, kad konkurso sąlygos yra aiškios, su jomis sutinka bei patvirtino, kad visa pasiūlymuose pateikta informacija yra teisinga, apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties vykdymui. Be to, ieškovė patvirtino, kad teikdama pasiūlymą į siūlomą kainą įskaičiavo visas projekto vykdymo išlaidas ir visus mokesčius, ir kad prisiima riziką už visas išlaidas, kurias laikydamasi konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, privalėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą (Sutarties 3.3 p.). Nors ieškovė remiasi teisės aktais, reglamentuojančiais daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos procesą ir Investicinių planų rengimą, šie teisės aktai neturi įtakos nagrinėjamam ginčui, kadangi tarp šalių galioja sutarties uždarumo principas, o Investicinis planas nėra sutarties dalis. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus tokius, kurie yra numatyti Techninėje specifikacijoje, tame tarpe ir senų radiatorių keitimo bei naujų pastatymo, tuo tarpu atlikus Investicijų plano patikslinimą ir jame įtraukus minėtus statybos rangos darbus, sutarties statybos rangos darbų apimtys nesikeičia, todėl patikslintame Investicijų plane numatyti rangos darbai niekaip negali būti pripažįstami kaip papildomi sutartyje nenumatyti darbai. Sutartimi buvo susitarta dėl fiksuotos darbų kainos, kurią draudžiama keisti net ir tais atvejais, kai Sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Ieškovė su atsakove nėra sudariusi jokio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo ar pakeitę tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas. Pagal Sutarties 11.6. punktą atsakovė gali pirkti papildomus darbus Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, jei dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėtų, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo, tačiau ieškovės nurodomos aplinkybės negali būti pripažįstamos tokiomis, kurių nebuvo galima numatyti sudarant ir vykdant sutartį. Ieškovės reikalavimas priteisti 13 440,12 Eur skolą už papildomų darbų – 260 m2 cokolio ir rūsio šiltinimo darbų atlikimą yra visiškai nepagrįstas, kadangi teikdama pasiūlymą, ieškovė privalėjo įvertinti Techninėje specifikacijoje esantį reikalavimą, kad rangovas privalės atkasti 120 cm žemiau žemės lygio šalia cokolio ir viską apšiltinti termoizoliacinėmis plokštėmis. Ieškovei nenumačius minėtų darbų teikiant pasiūlymą, jie turi būti atlikti ieškovės rizika ir sąskaita. Ieškovė nepateikė patvirtinančių duomenų, kad atsakovė ir ieškovė sudarė rašytinį susitarimą dėl darbų apimties pakeitimo. Ieškovė nėra suorganizavusi Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos sudarymo ir jos darbo, neparuošusi Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir nepateikusi visos reikiamos dokumentacijos, o nedalyvavo statinio pripažinimo tinkamu komisijos darbe ir nepašalino komisijos narių nustatytų defektų. Atsakovė pagrįstai atsisakė priimti ieškovės teikiamą 2015 m. rugpjūčio 25 d. baigiamąjį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, nes ieškovė, siekdama užbaigti visus sutartyje numatytus darbus, turėjo atsakovei pateikti medžiagų sertifikatus ir atitikties deklaracijas, kita išpildomąją techninę dokumentaciją, gauti šildymo sistemos temperatūrinį grafiką. Be to, 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime konstatuota, kad ieškovės faktiškai atlikti statybos darbai, susiję su langų sumontavimu, neatitinka ieškovės parengto statinio techninio darbo projekto sprendinių, todėl ieškovė buvo įpareigota pateikti patikslintą techninio darbo projekto šiltinimo – vėdinimo dalies A laidą dėl orlaidžių montavimo esamuose languose. Nėra pagrindo sutikti, kad ieškovė visus pagal sutartį numatytus atlikti darbus atliko 2015 m. rugpjūčio 25 d., todėl ieškovei neįvykdžius visų sutartyje numatytų darbų, jos reikalavimas priteisti delspinigius neturėtų būti tenkinamas. Darbai nebuvo užbaigti iki 2015 m. liepos 29 d., daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ) nėra pripažintas tinkamu naudoti, be to ieškovė nėra ištaisiusi atsakovės nurodytų trūkumų, perdavusi užsakovei dokumentų, todėl atsakovė turi teisę reikalauti netesybų (sutarties 5.5 p.). Dėl šios priežasties jai skaičiuotini delspinigiai nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. Kadangi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra nustatyti sutrumpinti 6 mėnesių ieškinio senaties terminai dėl netesybų, iš ieškovės prašoma priteisti 39 298,37 Eur delspinigių.

8Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ naudai 4 573,64 Eur skolą už atliktus darbus, 285,85 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 859,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 957,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ atsakovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 39 298,37 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 723,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad visas savo tarpusavio civilines teises ir pareigas šalys nustatė laisva valia sudaryta 2014 m. rugpjūčio 29 d. sutartimi. Techninės specifikacijos 4.3 punkte detalizuojant 4 dalį „Šildymo sistemos įrengimas“ nurodyta, kad šiuos darbus sudarys šildymo prietaisų keitimas naujais. Ieškovės pasiūlyme nurodyta šildymo sistemos įrengimo kaina su PVM yra 52 566,03 Eur (181 500,00 Lt). Teikdama šildymo sistemos įrengimo kainos pasiūlymą, ieškovė privalėjo vadovautis Techninėje specifikacijoje nurodytomis darbų apimtimis, o jai nenumačius šių aplinkybių teikiant pasiūlymą ir vėliau laisva valia pasirinkus sudaryti sutartį joje nurodytomis sąlygomis, pagal Sutarties 3.3 punktą, šiuos darbus privalėjo atlikti savo sąskaita. Ieškovės argumentas, kad ji vadovavosi Investiciniu planu atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovė nepagrindė pozicijos, kad remiantis teisės aktų reikalavimais būtent jai tenka atsakomybė už tinkamą Investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimą ir Investicijų planas nebuvo nei viešojo konkurso, nei 2014 m. rugpjūčio 29 d. Sutarties dalimi. Techninės specifikacijos 1.2 punkte nurodyta, kad numatytas 274 m2 pastatų cokolių šiltinimo iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis tinkuojant plonasluoksniu tinku darbų ir reikalingų medžiagų kiekis yra apytikris. Ieškovė pasirašydama sutartį su neatskiriamu jos priedu Technine specifikacija prisiėmė riziką, kad nurodytas matmuo gali būti tiek mažesnis, tiek didesnis. Ieškovė, būdama profesionalus verslo subjektas savo vykdomos veiklos srityje, ruošiant pasiūlymą privalėjo pasitikrinti darbų apimtis ir pateikti atsakovei paklausimą, jeigu techninėje specifikacijoje nurodyti kiekiai žymiai skiriasi nuo faktinių kiekių. Nenumačius šių darbų kiekio, ieškovė juos privalėjo atlikti darbus savo sąskaita (Sutarties 3.3 p.). Aplinkybių, kad šių darbų negalėjo numatyti, ieškovė neįrodė. Ieškovės argumentai dėl šių darbų apskaitymo statybos žurnale tvarkos neturi teisinės reikšmės, nes pagal Sutarties 11.2 punktą dėl papildomų darbų atlikimo tarp šalių privalo būti sudarytas susitarimas ir suderinti papildomi darbai, o tik po to tokie darbai atliekami. Pagal sutarties 11. 6 punktą papildomi darbai privalėjo būti perkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Jei atsakovė iš ieškovės būtų gavusi prašymą dėl papildomų darbų su lokaline sąmata ir pagrindimu, būtų organizavusi atitinkamas viešojo pirkimo procedūras ir tarp šalių būtų sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovei šių veiksmų neatlikus, minėti darbai nebegali būti pripažįstami papildomais darbais. Po konkurso laimėjimo, sąlygų, pagal kurias tiek ieškovė, tiek kiti ūkio subjektai konkuravo viešajame konkurse, pakeitimas ieškovei darbų atlikimo stadijoje iškreiptų viešojo pirkimo esmę, nes kiti ūkio subjektai, iš anksto žinodami apie sąlygas, kurias šiuo metu jai prašo taikyti ieškovė, taip pat būtų turėję galimybę siūlyti mažesnę kainą. Ieškovė vienašališkai sudarė su atsakove CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatytą susitarimą – atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą. Atsakovė reikalavimo pripažinti šį aktą negaliojančiu nereiškė, neginčijo jo sudarymo formos nors buvo atstovaujama jam kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančios advokatų kontoros. Kadangi minėtas vienašalis perdavimo aktas nebuvo ginčytas ir nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi jokio teisinio pagrindo šiuo aktu nesivadovauti, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 4 573,64 Eur skolą, 285,85 Eur delspinigių ir 6 procentų metines palūkanas turi būti tenkino. Ieškovė nepagrįstai mano, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymas laikomas visų įsipareigojimų įvykdymu pagal tarp šalių sudarytą Sutartį. Pagal Sutarties 5.5 punktą statybos rangos darbų pabaiga bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai ir pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktai, statinys pripažintas tinkamu naudoti teisės aktų nustatyta tvarka ir atsakovei perduoti visi statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti užsakovė. Be to, Sutarties 6.10 punkte numatyta, jog tiekėjas, užbaigęs darbus, dalyvaujant atsakovei, teisės aktų nustatyta tvarka, nedelsiant organizuoja Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos sudarymą ir jos darbą, paruošia Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir pateikia Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai visą reikiamą dokumentaciją ir dalyvauja oficialiose procedūrose. Tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudarytai komisijai priėmus objektą ir pripažinus jį tinkamu naudoti – išdavus statybos užbaigimo aktą, laikoma, kad ieškovė atliko visus šalių sudarytoje Sutartyje numatytus darbus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė neištaisė darbų defektų, nustatytų 2016 m. kovo 7 d. komisijai apžiūrint atsakovės atliktus statybos rangos darbus, kurie neatitiko Techninės specifikacijos 4.2 punkto dėl automatinių balansavimo / srauto reguliavimo ventilių įrengimo, nepateikė atsakovei reikalingos dokumentacijos, būtinos ginčo objekto pridavimui, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė nėra įvykdžiusi visų sutartinių įsipareigojimų pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d. šalių sudarytą sutartį. Nustačius, kad statybos rangos darbai pagal Sutartį yra neužbaigti, remiantis šios sutarties nuostatomis, atsakovė pagrįstai reikalauja delspinigių nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. Nors bendras pradelstų dienų skaičius iki priešieškinio teismui pateikimo dienos (2016 m. rugpjūčio 23 d.) sudaro 329 kalendorines dienas, tačiau ieškovė prašo priteisti delspinigius tik už 180 dienų, kurių suma sudaro 39 298,37 Eur. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms atsakovės priešieškinį tenkino. Ieškinį tenkinęs iš dalies, o priešieškinį – visiškai, teismas tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

11Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir toje dalyje kuria tenkintas priešieškinis ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą bei kitas procesinės teisės normas: ištyrė ir vertino ne visus byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į aplinkybių ir įrodymų visetą, įrodymus tyrė atsietai nuo bylos esmės ir pateiktų įrodymų visumos, pažeidė teismų praktikoje formuluojamą taisyklę, kad sprendime turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jis yra pagrįstas, nes dėl daugelio apeliantės nurodytu aplinkybių teismas iš viso nepasisakė, byloje esančius įrodymus vertino su išankstine nuostata, jog papildomus darbus apeliantė atliko savo rizika. Teismas taip pat nepasisakė, kaip vertina VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros išaiškinimą dėl apeliantės paklausimo, ar Techninė specifikacija, ar Investicijų planas yra dokumentas, pagal kurį turėtų būti atliekami Sutartyje numatyti darbai. Pirkimo dokumentai techniniam darbo projektui parengti ir techninio darbo projekto sprendiniai turėjo atitikti Investicijų plane numatytas bei butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintas daugiabučio namo atnaujinimo priemones. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą, statybos rangos sutartis, viešojo pirkimo procedūras, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais. Teismas, atmesdamas apeliantės reikalavimą priteisti 12 097,92 Eur skolą už papildomų darbų – senų radiatorių pakeitimo naujais atlikimą, nepagrįstai vadovavosi tik CK 6.706 straipsnio nuostata ir neatsižvelgė į išskirtinę šios bylos faktinę situaciją, kadangi ginčas tarp šalių dėl darbų apimties ir apmokėjimo už juos iškilo apeliantei jau laimėjus atsakovės organizuotą viešąjį pirkimą, kurio pagrindu buvo sudaryta Sutartis. Apeliantė Techninio darbo projektą turėjo rengti pagal atsakovės pateiktą projektavimo užduotį, kuri atitiko Investicijų planą, bet neatitiko konkurso Techninių specifikacijų. Teismas turėjo įvertinti, kad Investicijų plane nesant numatytų papildomų darbų, į Techninę specifikaciją atsakovė juos įtraukė be jokio teisinio pagrindo. Tik po konkurso, sutarties pasirašymo ir darbų užbaigimo 2015 m. spalio 8 d. patikslintame Investiciniame plane numatyta, kad radiatoriai keičiami naujais. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad apeliantė turėjo visus darbus atlikti tik pagal Sutartį ir jos priedus. Teismas neatsižvelgė į Sutarties 2.1. punkto nuostatą, kuri įpareigojo apeliantę, rengiant techninio darbo projektą, vadovautis šių paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. Rengdama techninio darbo projektą, apeliantė privalėjo vadovautis ne tik teisės aktais ir šalių sudaryta Sutartimi, bet ir UAB „AF-Consult“ parengtu Investicijų planu, kurio 6 dalies nei pirmajame siūlomame pakete, nei antrajame siūlomame pakete nebuvo numatytas senų radiatorių keitimas naujais. Teismas nepasisakė, kaip vertina aplinkybę, kad atsakovė turėdama galimybę neįgyvendinti Investicijų plane nenumatytų, bet į Techninę specifikaciją įtrauktų priemonių, pasirinko galimybę tikslinti Investicijų planą ir įtraukti senų radiatorių keitimą naujais atlikimą bei pareikalavo, kad ieškovė pateiktų lokalinę sąmatą papildomų darbų atlikimui. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl pateiktos lokalinės sąmatos, kad 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno rajono savivaldybėje vykusio susitikimo metu apeliantei buvo paaiškinta, jog Investicijų planas buvo patikslintas, todėl ir už radiatorių pakeitimą bus sumokėta. Papildomų darbų atlikimo faktą patvirtina statybos darbų žurnalas. Teismas neatsižvelgė, kad Sutarties 11.6. punktas numato, kad atsakovė gali pirkti papildomus darbus Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, jeigu dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėtų, kad reikia papildomų darbų, neįtrauktų į Sutarti, tačiau be kurių negalima užbaigti Sutarties vykdymo. Pripažinus, kad Techninė specifikacija buvo parengta netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, negalima sutikti, kad radiatorių pakeitimas turėjo būti įtrauktas į apeliantės pasiūlyme nurodytą šildymo sistemos įrengimo kainą. Iš viešojo pirkimo dokumentų nebuvo aiški statybos rangos darbų apimtis, todėl teismas turėjo pripažinti, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, neteisėtai siekia apeliantei perkelti visą sandorio vykdymo riziką. Teismas visiškai neįvertino, kad apeliantė inicijavo papildomų darbų pirkimą, tačiau atsakovė jos raštus ignoravo, nepriimdama net ir pagal sutartį atliktų darbų, dėl ko nebuvo galima pradėti statybos užbaigimo procedūrų. Kadangi atsakovė papildomų darbų poreikio, jų įvykdymo bei priėmimo, darbų kainos neginčijo, atsakovei kyla piniginė prievolė apeliantei dėl papildomų darbų atlikimo, net ir nesant dėl to pasirašyto susitarimo. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad apeliantė pasirašydama Sutartį su neatskiriamu jos priedu – Technine specifikacija prisiėmė riziką, kad nurodytas 274 m2 matmuo gali būti tiek mažesnis, tiek didesnis, ir todėl turi pareigą atlikti tuos darbus (papildomus darbus – 260 m2 cokolio ir rūsio šiltinimo darbus) savo sąskaita. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad tik apeliantei pradėjus pastato cokolio šiltinimo darbus paaiškėjo, kad Techninėje specifikacijoje ir Investicijų plane nurodytas darbų kiekis yra neteisingas ir kad darbų apimtis buvo beveik dvigubai didesnė nei numatyta Techninėje specifikacijoje. Teismo išvada, kad apeliantė, kaip savo srities profesionalė, privalėjo numatyti, kad rūsio sienų ir cokolio apšiltinimo darbų kiekis bus dvigubai didesnis nei nurodyta, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Investicijų plano rengėjas bei užsakovė taip pat yra savo srities profesionalai, tačiau visą riziką dėl blogai atliktų paskaičiavimų teismas nepagrįstai perkėlė apeliantei ir visiškai neatsižvelgė, kad atsakovė nereiškė pretenzijų dėl apeliantės parengto techninio darbo projekto ir numatytų papildomų rūsio sienų ir cokolio apšiltinimo darbų kiekių, o namo gyventojai jį patvirtino. Be to, teismas neatsižvelgė, kad pati atsakovė vietoje papildomų šiltinimo darbų pirkimo pasirinko dalį darbų pakeisti kitais darbais ir tokiu būdu atsiskaityti su apeliante. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad atsakovės atsiliepime nurodytas reikalavimas dėl mechaninių balansinių ventilių pakeitimo į automatinius niekada anksčiau nebuvo keliamas ir nepagrįstai ignoravo apeliantės nurodytą aplinkybę, kad visose Statybos darbų žurnalo formose darbai priimti ir pastabų formoje F-57, kaip to reikalauja Sutarties 6.8 punktas, nėra. Nors rašytinis susitarimas tarp apeliantės ir atsakovės dėl papildomų rūsio sienų ir cokolio apšiltinimo nebuvo sudarytas, tačiau teismas turėjo vertinti, kad atsakovė tokio susitarimo buvimą patvirtino konkliudentiniais veiksmais – su atsakove buvo nuolat derinamas techninio darbo projekto parengimas, daromi visi pakeitimai pagal atsakovės pateiktas pastabas, todėl atsakovė turi sumokėti 13 440,12 Eur už atliktus darbus. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį ir sprendė, kad tik Valstybinei komisijai priėmus objektą ir pripažinus jį tinkamu naudoti, bus laikoma, kad apeliantė atliko visus pagal Sutartį numatytus darbus. Apeliantė Sutartyje nustatytais terminais atliko visus numatytus darbus ir negali būti laikoma atsakinga už statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrų atlikimą, kadangi šių procedūrų atlikimas yra atsakovės pareiga. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė objekte nėra ištaisiusi defektų, kadangi jokie defektai nėra nustatyti teisės aktų ir sutarties nustatyta tvarka. Atsakovė neturi jokios teisės į sutartyje nustatytas netesybas pagal 10.4 punktą, nes ji pripažintina nesąžininga sąlyga, dėl kurios apeliantei neturėtų kilti jokių neigiamų pasekmių. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymas nėra laikomas įsipareigojimų pagal šalių sudarytą Sutartį įvykdymu. Teismas neteisingai aiškina Sutarties 10.4 punkte minimą sąvoką „Darbai“. Tiek pagal Sutartyje naudojamas sąvokas, tiek pagal teisės aktus „Darbai“ reiškia būtent techninio darbo projekto parengimą bei statybos rangos darbus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantė nėra parengusi techninio darbo projekto ar neatlikusi sutartimis nustatytų statybos rangos darbų, arba vėlavusi juos atlikti. Teismas visiškai neįvertino, kad darbų atlikimo terminų laikymasis priklausė ir nuo atsakovės, ignoravo aplinkybę, kad atsakovė visiškai nenurodė, kokių privalomų dokumentų jai trūko, kad būtų galima surašyti Statybos užbaigimo aktą, nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į apeliantę dėl jų pateikimo. Rengiant apeliacinį skundą apeliantei tapo žinoma, kad atsakovei buvo išduotas objekto Statybos užbaigimo aktas, tačiau šio akto atsakovė į bylą nepateikė. Taigi, yra nepagrįsta teismo išvada, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ), nėra pripažintas tinkamu naudoti, o Statybos užbaigimo aktą privalėjo gauti apeliantė. Kitiems byloje esantiems įrodymams prieštarauja teismo išvada, kad apeliantė neištaisė darbų defektų, nustatytų 2016 m. kovo 7 d. komisijai apžiūrint atsakovės atliktus statybos rangos darbus. Teismas neatsižvelgė, kad objekto darbų žurnale jokių įrašų dėl atsakovės nurodomų darbų defektų nėra užfiksuota, nėra sudarytų jokių defektinių aktų, kurie būtų pasirašyti abiejų šalių. Teismas priteisdamas visą atsakovės prašomą delspinigių sumą, neatsižvelgė, kad pati atsakovė savo veiksmais yra pažeidusi apeliantės teisėtus lūkesčius dėl sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Atsakovė nenurodė, kad yra patyrusi kokių nors nuostolių, dėl ko apeliantė turėtų sumokėti nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. skaičiuojamas netesybas. Atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad teismas dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už papildomus darbus ir atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimo priteisti sutartines netesybas – delspinigius, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, šioje sprendimo dalyje priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisingą sprendimą.

1. . Ieškinys dėl skolos už papildomus darbus priteisimo yra nepagrįstas, nesąžiningas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Ieškovė viešojo pirkimo metu pateikė melagingus duomenis siekdama įgyti pranašumą prieš kitus pirkime ketinusius dalyvauti tiekėjus. Atsakovė pagrįstai atsisakė ieškovės nurodomus darbus traktuoti, kaip papildomus, ir jų įsigijimui pagrįstai neatliko jokių pirkimo procedūrų. Nesant tarp šalių sudaryto rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų įsigijimo bei nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, išplaukiančių iš VPĮ taikymo, visa atsakomybė ir rizika dėl Sutartimi nustatytų darbų atlikimo už Sutartyje nustatytą kainą tenka ieškovei. Ieškovė jokiais objektyviais duomenimis neįrodė, kad Investicinis planas buvo pirkimo dokumentų ir / ar Sutarties sudėtinė dalis, kuriuo ji privalėjo vadovautis. Tarp viešai skelbiamų pirkimo dokumentų nebuvo paskelbtas Investicinis planas, todėl jis negalėjo būti pirkimo dokumentų sudėtine dalimi. Ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl Konkurso sąlygų išaiškinimo, neteikė pretenzijos dėl Konkurso sąlygų. Ieškovė galėjo ir turėjo numatyti statybos rangos darbus, nurodytus Techninėje specifikacijoje, ir juos įtraukti į pasiūlymą, tačiau šildymo sistemos prietaisų pakeitimo naujais darbų savo pasiūlyme nenumatė, todėl jai tenka rizika šiuos darbus atlikti savo rizika ir sąskaita. Investicijų plano priemonės, kiek tai susiję su senų šildymo prietaisų (radiatorių) pakeitimu naujais, atitiko Konkurso sąlygų Techninėje specifikacijoje nurodytas priemones, kadangi Investiciniame plane jos buvo numatytos ir įtrauktos į bendrą skaičiuojamą kainą, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 12 097,92 Eur skolos už senų radiatorių pakeitimą naujais.
2. . Tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta jokio rašytinio susitarimo ir dėl 260 m2 cokolio ir rūsio šiltinimo darbų atlikimo. Vien tik ieškovės vienašališki veiksmai negali patvirtini, kad šalys yra pasiekusios susitarimą. Be to, konkliudentiniais veiksmais sudarytas susitarimas prieštarauja imperatyviems VPĮ reikalavimams. Atsakovė veikė Sutarties ir Konkurso sąlygų nustatyta tvarka, todėl VPĮ nepažeidė, už Sutarties ir Konkurso sąlygų įgyvendinimą atsakinga yra išskirtinai ieškovė. Atsakovė Konkurso sąlygomis tiekėjų rizikai paliko nustatyti tikslius kiekius ir tam tikslui sudarė galimybes apžiūrėti objektą, todėl ieškovė prisiėmė riziką dėl darbų apimčių nustatymo, pasiūlymą rengdama tik pagal Techninėje specifikacijoje ir Investicijų plane nurodytus preliminarius kiekius. Techninėje specifikacijoje buvo aiškiai nurodyta, kad pastato cokolį reikės apšiltinti atkasus 120 cm žemiau žemės lygio, todėl ieškovė privalėjo apšiltinimo darbus įskaičiuoti į pasiūlymą nepriklausomai nuo to, faktiškai reikės ar nereikės šiuos darbus atlikti. Atsakovė priėmė Techninį darbo projektą, o namo gyventojai jį patvirtino, kadangi jis atitiko Sutarties ir Techninės specifikacijos reikalavimus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ir ieškovė tartųsi dėl vienų darbų pakeitimo kitais darbais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo šalys sudariusios nebuvo, o visi darbai kuriuos atliko ieškovė buvo aptarti Sutartimi.
3. . Teismui priimant sprendimą ieškovė nebuvo įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų, nes nebuvo atlikusi statinio pripažinimo tinkamu procedūrų ir ginčo daugiabutis gyvenamasis namas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, ieškovė nebuvo ištaisiusi trūkumų, užsakovei perdavusi reikiamų dokumentų, iki šiol nepateikusi garantinio rašto. Dėl šių priežasčių ieškovės darbai pagal Sutarties 5.5 punktą laikyti neužbaigtais ir atsakovė turi teisę iš ieškovės reikalauti netesybų – delspinigių. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nepareiškė reikalavimo pripažinti Sutarties sąlygos niekine ir negaliojančia kaip nesąžiningos.

Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 2015 m. rugpjūčio 25 d. Baigiamąjį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir ieškinį visiškai atmesti, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas aiškindamas CK 6.694 straipsnio 4 dalies turinį, iš esmės pasisakė, jog atsakovė privalėjo pareikšti reikalavimą dėl ieškovės vienašališkai pasirašyto darbų priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir / arba ginčyti jo sudarymo formą, tačiau atsakovei neatlikus nei vieno iš šių veiksmų, teismas neturėjo pagrindo šiuo aktu nesivadovauti. Teismo išvados, kad atsakovė priešieškinyje nepareiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiu atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą yra nepagrįstos ir neteisėtos, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai. Atsakovė priežastis, dėl ko atsisakė pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą turėjo teisę išdėstyti atsikirtimų forma atsiliepime, nepareiškiant atskiro reikalavimo, o teismas, esant atsakovės nesutikimui su ieškovės vienašališkai pasirašytu darbų priėmimo – perdavimo aktu, privalėjo vertinti, ar užsakovė tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo – priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir šį aktą pripažinti negaliojančiu savo iniciatyva, neapsiribojant formaliu išaiškinimu. Vertinant įrodymus turėtų būti atkreiptas dėmesys, jog Sutartimi darbų priėmimas – perdavimas yra išskirtas į dvi pozicijas. Pirmoji pozicija yra tarpiniai darbų priėmimo – perdavimo aktai ir galutinis darbų priėmimo – perdavimo aktas. Ieškovė atsakovei pateikė galutinį Baigiamąjį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, kurį atsakovė pagrįstai atsisakė priimti, kadangi darbai pagal Sutartį nebuvo užbaigti. Ieškovė tarpinio darbų priėmimo – perdavimo akto dėl darbų 4 573,64 eurų sumai atsakovei neteikė. Su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – sąskaitos išrašą, patvirtinantį dalinį apmokėjimą, bei atsakovės vienašališkai pasirašytą darbų priėmimo aktą su lydimaisiais dokumentais, 2016 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 3-989. Nurodė, kad atsakovė neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi dokumentai ir jų pagrindu atlikti veiksmai buvo atlikti po sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai, kad iš 4 573,64 Eur ieškovei sumokėta 2 838,56 Eur, tokios sumos apmokėjimo pagrindas yra atsakovės 2016 m. rugsėjo 30 d. Galutinio perdavimo – priėmimo aktas Nr. G1, pasirašytas vienašališkai atsakovės, kai ieškovė galutinai užbaigė Sutartyje numatytus darbus ir pastatas valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti. Atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove. Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

1216.1. Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 4 573,64 Eur skolą už atliktus darbus, nes darbai buvo atlikti kokybiškai ir pagal techninį darbo projektą. Šildymo sistemos įrengimo bei šildymo sistemos apskaitos modernizavimo darbų tinkamumą patvirtina pačios atsakovės 2015 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. 7-57. Akte Nr. 10 įtraukti šildymo dalies darbai, kurie buvo faktiškai atlikti, todėl atsakovė neturėjo teisės už juos nesumokėti. Atsakovei nepagrįstai atsisakant priimti atliktus sutartyje numatytos darbus, ieškovė juos perdavė vienašališkai (CK 6.694 str. 4 d.). Atsakovė neįrodė, kad ieškovė šildymo dalies darbus atliko nekokybiškai, defektinis aktas nebuvo parengtas, nėra pagrindo darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 10 ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. baigiamąjį darbų atlikimo aktą pripažinti negaliojančiais. Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. ieškovei užbaigus visus darbus atsakovei atsirado pareiga juos apmokėti. Statinys nebuvo pripažintas tinkamu naudoti tik dėl atsakovės kaltės ir dėl teisės aktuose nurodytų procedūrų atlikimo atsakomybę turi prisiimti pati atsakovė. Sutarties 6.10 punktas neatitinka teisės aktų, kadangi vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis tiekėjas neturi teisės organizuoti Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos sudarymo.

1316.2. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovės pateiktas 2016 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 3-989 ir jo priedai visiškai nesusiję su šia byla ir yra parengti dėl visiškai kito objekto, esančio ( - ).

1417. Ieškovė su atsiliepimu pateikė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 2016 m. spalio 17 d. atsakymą į UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 2016 m. spalio 5 d. pranešimą Nr. 3-1034.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

18Dėl naujų įrodymų

19. Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ ir atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ kartu su apeliacinės instancijos teismui skirtais procesiniais dokumentais pateikė ir naujus įrodymus. Atsakovė pateikė sąskaitos išrašą, patvirtinantį dalinį apmokėjimą, atsakovės vienašališkai pasirašytą darbų priėmimo aktą su lydimaisiais dokumentais dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ) bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, ieškovė – atsakymą į atsakovės 2016 m. spalio 5 d. pranešimą, Statybos užbaigimo aktą.
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Byloje pateikti nauji įrodymai kartu su procesiniais dokumentais (su kuriais jie ir pateikti) buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta, išskyrus dokumentus, susijusius su vienašališkai pasirašytu aktu gyvenamojo namo, esančio ( - ). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje dalyvaujančių asmenų naujai pateiktus dokumentus, išskyrus atsakovės vienašališkai pasirašytą darbų priėmimo aktą su lydimaisiais dokumentais dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), kadangi jie nėra susiję su ginčo objektu, priima ir vertina nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

19Dėl ginčo esmės

21. Tarp šalių kilęs ginčas dėl rangos darbų sutarties įgyvendinimo, vykdant daugiabučio namo renovacijos darbus. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija taip pat sprendžia dėl papildomų darbų apimties ir atlikimo rizikos paskirstymo tarp rangovės ir užsakovės, bei perkančiosios organizacijos pareigos atsiskaityti už juos. Nagrinėjamu atveju taip pat sprendžiamas klausimas dėl šalių pareigos gauti Statinio užbaigimo aktą ir netesybų pagal sutartį mokėjimo.

20Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ vykdė supaprastintą konkursą – Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimas (pirkimo Nr. 154057) (toliau – Konkursas). Konkurso laimėtoja buvo pripažinta ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ su kuria 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ) modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartis Nr. 57-1. Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ) pripažintas tinkamu naudoti 2016 m. lapkričio 10 d. (Statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-161110-00473).
23. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos šios faktinės aplinkybės dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo vykdymo:

21- konkursas buvo vykdomas pagal UAB „Komunalinių paslaugų centras“ direktoriaus 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1-136 patvirtintas Supaprastinto atviro konkurso sąlygas;

22- konkurso sąlygų 13.1 punkte nurodyta, kad atsakovės vykdyto pirkimo objektas – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ) modernizavimo techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimas, kurio aprašymas pateikiamas techninėje specifikacijoje (Konkurso sąlygų 1 priedas). Konkursas vientisas ir į atskiras dalis neskaidomas (Konkurso sąlygų 13 p.), todėl pasiūlymas gali būti teikiamas tik dėl visos darbų apimties (Konkurso 31.6 p.);

23- konkurso sąlygų 27 punkte įtvirtinta, kad pateikdamas pasiūlymą, tiekėjas sutinka su šiomis konkurso sąlygomis ir patvirtina, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui;

24- konkurso sąlygų 1 priedo Techninė specifikacija 1 straipsnio Pastato šiltinimas 1.2. punkte nustatyta, kad pastatų cokoliai šiltinami iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis tinkuojant plonasluoksniu tinku. Užsakovė taip pat nurodė kitus reikalavimus, tame tarpe ir tai, kad į mato vieneto kainą įskaičiuoti darbai (įskaitant, bet neapsiribojant): grunto atkasimas ir užkasimas 120 cm žemiau žemės lygio; paviršiaus paruošimas sutvarkant pamatų įtrūkimus ir kitus defektus; hidroizoliacijos įrengimas; termoizoliacinių plokščių tvirtinimas; kt. Apytikslis darbų kiekis – 274 kv. m;

25- konkurso sąlygų 1 priedo Techninė specifikacija 4 straipsnio Šildymo sistemos įrengimas 4.3. punkte nurodytas Šildymo prietaisų keitimas naujais, kuris apima ir senų šildymo prietaisų demontavimas bei naujų šildymo prietaisų sumontavimas, hidraulinis bandymas ir projektavimas. Apytikslis darbų kiekis – 106 vnt. (~118 kW);

26- pastaboje esančioje šio priedo gale nurodyta, kad darbų kiekiai nurodyti preliminarūs, todėl norint nustatyti darbų apimtis, savo galimybes, riziką, potencialias išlaidas bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, svarbias ruošiant pasiūlymą, tiekėjai gali atvykti apžiūrėti darbų vykdymo vietą. Konkretūs darbai, techniniai ir technologiniai sprendiniai, tikslios darbų apimtys ir kiti tikslūs sprendiniai numatomi techninio darbo projekto rengimo metu ir suderinami su perkančiąja organizacija;

27- sutarties 3.3 punkte numatyta, kad jeigu siekiant tinkamai ir laiku įvykdyti Sutartį, reikia atlikti darbus, kurių tiekėjas nenumatė sudarant Sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal techninę specifikaciją ir kitus užsakymo dokumentus, ir jie yra būtini Sutarčiai tinkamai įvykdyti, tiekėjas juos atlieka savo sąskaita;

28- pagal Konkurso sąlygų 79 punktą sutarties kaina per visą sutarties vykdymo laikotarpį nekeičiama, išskyrus, kai pasikeičia PVM, Socialinio draudimo ir pan. tarifai (Konkurso sąlygų 80 p.);

29- ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ perkančiosios organizacijos pripažinta Konkurso laimėtoja, pateikė pasiūlymą darbus atlikti už 436 648,52 Eur (1 507 660,00 Lt); ieškovė procese įrodinėjo, kad atsakovė privalo sumokėti už atliktus papildomus darbus – senų radiatorių keitimo naujais, o papildomus pastato cokolio šiltinimo darbus (viso 534 kv. m), bei už darbus atliktus pagal vienašališkai pasirašytą aktą;

30- atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ procese įrodinėjo, kad ieškovė neužbaigė darbų sutartyje numatytais terminais, neįvykdė pareigos suorganizuoti Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos sudarymo ir jos darbo, neparuošė Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, nepateikė visos reikiamos dokumentacijos, nedalyvavo statinio pripažinimo tinkamu komisijos darbe ir nepašalino komisijos narių nustatytų defektų.

31Dėl įrodymų vertinimo

24. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai apskritai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų.
25. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-969/2016).
26. Išanalizavusi bylos medžiagą, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, bei įvertinus šalių poziciją išdėstytą procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų. Teismas, spręsdamas šalių ginčus, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Nagrinėjamu atveju teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str. 1 d.), nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, taip pat išsamiai neištyrė ir nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, dėl jų pakankamai motyvuotai nepasisakė priimdamas skundžiamą sprendimą, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą sprendimą.

32Dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimo prielaidų ir rizikos paskirstymo

27. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta (teisėjų kolegija remiasi ginčijamų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusia šio įstatymo redakcija), kad, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju rangos sutartyje buvo užfiksuota būtent ta kaina, kurią ieškovė pateikė savo pasiūlyme Nr. 2014/08/06. Šio straipsnio 8 dalyje taip pat įtvirtintas ir bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas jos galiojimo metu. Vadinasi, įstatymų leidėjo valia viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygos negali būti keičiamos visą tokios sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus neesmines pirkimo sutarties sąlygas, kurias, gavus tam Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai ir / ar pirkimų tikslai.
28. Pagal nagrinėjamoje byloje analizuojamos rangos sutarties nuostatas vykdymo kaina buvo galutinė (fiksuota), apimanti bet kokius su rangovės įsipareigojimų vykdymu susijusius darbus, darbų bei medžiagų kaštų padidėjimo ar rangovės neapskaičiuotų ir neįvertintų, teikiant konkursinį pasiūlymą, darbų apmokėjimo riziką. Vykdymo kainos padidėjimą ar sumažėjimą, be pirmiau jau aptartos mokestinių prievolių pasikeitimo galimybės, galėtų nulemti, pavyzdžiui, pakitę apeliantės (užsakovės) poreikiai, kurie pirmiausiai turėtų būti abiejų šalių įforminti (užfiksuoti) statybos darbų techniniuose dokumentuose – techniniame projekte ir techninėje užduotyje.
29. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta perkančiosios organizacijos pareiga laikytis skaidrumo principo, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
30. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų, nes Direktyvoje 2004/18 numatytų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose. Be to, tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio neišvengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis ir svarbu, kad ši rizika kaip galima būtų teisingiau padalyta tarp šalių, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės (CK 6.228 str.); tai ypač aktualu viešojo pirkimo sutarčių atveju, nes iš esmės jos sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013); kita vertus, tiekėjai ne pagal pirkimo sąlygas, o savo valia gali prisiimti tam tikrą papildomą sutarties vykdymo riziką, bet ir tokiu atveju perkančioji organizacija turi patikrinti, ar ši rizika proporcinga, pagrįsta ir nelems sutarties netinkamo įvykdymo ar neįvykdymo grėsmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
32. Kasacinis teismas viešųjų pirkimų bylose, susijusiose su išlaidų dėl papildomų darbų atlikimo priteisimu, yra nurodęs dėl tiekėjui pagal pirkimo sąlygas pagrįstai priskiriamos rizikos, t. y. tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį (pvz., projektavimo ranga), o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-161/2012; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-91-248/2017; 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017).
33. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl visos viešojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimo rangovei įteisina tokią situaciją, kai perkančioji organizacija, iš anksto nustatydama dalyvių galimybę (pareigą) išnagrinėti pirkimo dokumentus, apžiūrėti objektą, taip pat iš anksto įtvirtindama atsakomybės ir rizikos paskirstymą tarp šalių dėl klaidų atsiradimo, lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio ir pirkimo sąlygų neatitikimo Investicijų planui.
34. Šiame kontekste kasacinio teismo pasisakyta, kad vien ta aplinkybė, jog sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės savo iniciatyva spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).

33Dėl Investicijų plano reikšmės

35. Apeliantė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, jog rengdama pasiūlymą vadovavosi ne tik Pirkimo dokumentais, bet taip pat ir Investicijų planu. Tuo tarpu atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ teigimu, Investicijų planas nebuvo pirkimo dokumentų sudedamoji dalis, todėl rengdamas pasiūlymą tiekėjas turėjo vadovautis tik pirkimo dokumentais.
36. Lietuvos Respublikos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir įgyvendinti ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimą, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, atlikdamas Statybos įstatyme nurodytas statytojo (užsakovo) pareigas.
37. Pažymėtina, kad pasiūlymų rengimo ir pateikimo perkančiajai organizacijai metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 patvirtinto Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (redakcija galiojusi konkurso paskelbimo metu) 3 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą (toliau – Projektas) sudaro: daugiabučio namo energinio naudingumo sertifikatas, parengiamas ir išduodamas prieš namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimą, namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas bei statinio projektas. Atsižvelgiant į tai, kad minimas reglamentavimas patvirtina, jog Investicijų planas buvo vienas iš dviejų kriterijų, pagal kuriuos nustatomos tiek namo atnaujinimo ir techninės priemonės, tiek investicijų dydis ir jų paskirstymas patalpų savininkams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti šalių ginčą, nepagrįstai neįvertino Investicijų plano teisinės reikšmės.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teiginiai, kad pasiūlymas pirkimui turėjo būti parengtas, neatsižvelgiant į Investicijų planą, nelaikytini teisingais. Nors Investicijų planas ir nebuvo pirkimo dokumentų sudedamoji dalis, tačiau, kaip jau minėta, pagal jį nustatomos visos namo atnaujinimo ir techninės priemonės, investicijų dydis ir jų paskirstymas. Tai, kad pirkimo dokumentai techniniam darbo projektui parengti ir techninio darbo projekto sprendiniai turi atitikti su viešąja įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – VšĮ BETA) suderintame Investicijų plane numatytas butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. sausio 8 d. raštas Nr. (13-1)-D8-138; VšĮ BETA 2016 m. kovo 9 d. raštas Nr. (4)-B2.2-2084, 2015 m. liepos 13 d. raštas Nr. (4)-B2-1-4686, 2016 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. 07/08/1, 2015 m. gegužės 19 d. raštas Nr. (4)-B2.1-3402, Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 20 d. raštas Nr. SD-1576.
39. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra ir tai, kad VšĮ BETA atsakovei yra nurodžiusi, jog statybos rangos sutartys negali būti tinkamai įvertintos, nes daugiabučiam namui ( - ), yra nupirkta priemonė – šildymo prietaisų keitimas naujais – kuri nėra numatyta gyventojų patvirtintame investicijų plane. Būtent dėl šios priežasties, gyventojų susirinkimo sprendimu patvirtintas Investicijų projektas (planas) buvo tikslinamas ir pateiktas koregavimui. Be to, VšĮ BETA 2015 m. birželio 30 d. rašte Nr. (4)-B2.1-4400 nurodyta, jog visa atsakomybė dėl pirkimo sąlygų neatitikimo Investicijų planui tenka perkančiajai organizacijai.
40. Iš nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima daryti išvadą, jog modernizacija gali būti vykdoma tik pagal gyventojų susirinkimo protokolu patvirtintą Investicijų planą, o pirkimo dokumentai turi jį tiksliai atitikti.

34Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus – senų radiatorių pakeitimą naujais (12 097,92 Eur sumos) ir rūsio šiltinimo darbus (13 440,12 Eur sumos)

41. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos ieškovės reikalavimus nurodė, kad Techninės specifikacijos 4.3 punkte detalizuojant 4 dalį „Šildymo sistemos įrengimas“ nurodyta, kad šiuos darbus sudarys šildymo prietaisų keitimas naujais, todėl ieškovė teikdama pasiūlymą turėjo įvertinti Techninės specifikacijos sąlygas. Be to, teismo nuomone, ieškovė, būdama profesionalus verslo subjektas savo vykdomos veiklos srityje, teikdama pasiūlymą ir pasirašydama sutartį prisiėmė riziką, kad nurodytas cokolio šiltinimo darbų kiekis ir plotas gali būti tiek mažesnis, tiek didesnis, ir neįrodė aplinkybių, kad šių darbų negalėjo numatyti. Taip pat, visi papildomi darbai privalėjo būti perkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
42. Apeliantė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ nesutikdama su teismo sprendimu dėl šių reikalavimų atmetimo, nurodė, jog teismas turėjo įvertinti, kad šie darbai (šildymo įrenginių keitimas naujais) nebuvo numatyti Investicijų plane, tačiau atsakovė juos įtraukė į Techninę specifikaciją be jokio teisinio pagrindo; kad Investicijų planą vėliau atsakovė tikslino į jį įtraukdama šiuos darbus. kad Investicijų plano rengėjas bei užsakovė taip pat yra savo srities profesionalai, todėl teismas visą riziką dėl blogai atliktų paskaičiavimų nepagrįstai perkėlė apeliantei. Be to, teismas nevertino tų aplinkybių, kad atsakovė nereiškė pretenzijų dėl apeliantės parengto techninio darbo projekto ir numatytų papildomų rūsio sienų ir cokolio apšiltinimo darbų kiekių, o namo gyventojai jį patvirtino; kad pati atsakovė vietoje papildomų šiltinimo darbų pirkimo pasirinko dalį darbų pakeisti kitais darbais ir tokiu būdu atsiskaityti su apeliante; kad visose Statybos darbų žurnalo formose darbai priimti ir pastabų formoje F-57, kaip to reikalauja sutarties 6.8 punktas, nėra; kad atsakovė tokio susitarimo buvimą patvirtino konkliudentiniais veiksmais – su atsakove buvo nuolat derinamas techninio darbo projekto parengimas, daromi visi pakeitimai pagal atsakovės pateiktas pastabas.
43. Pažymėtina, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Nagrinėjamu atveju atsakovės organizuotas pirkimas apima visus darbus, kuriuos reikia suprojektuoti ir atlikti, t. y. pasiūlymuose turi būti nurodoma prekių kaina pateikiama litais, išreikšta ir apskaičiuota taip, kaip nurodyta šių konkurso sąlygų 2 priede. Apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visą šių konkurso sąlygose nurodytą paslaugų kiekį, kainos sudėtines dalis, į techninės specifikacijos reikalavimus ir pan. Į prekių kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos Tiekėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo ir kitos) (Konkurso sąlygų 31.10 p.). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtą viešojo pirkimo dokumentų sąvoką, pirkimo dokumentai yra perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).
44. Kasacinio teismo viešųjų pirkimų praktikoje viešojo pirkimo sutarčių kontrahentų ginčai dėl sutarties kainos ir papildomo atsiskaitymo iš principo siejami su perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose padaryta klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėse byloje Nr. 3K-3-132/2014) ar tiesiog iškilusiu papildomų darbų atlikimo poreikiu, plačiau nevertinant galimo pirkimo sąlygų turinio trūkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).
45. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju svarbu įvertinti šalių veiksmus ir jų reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgiant į CK nuostatas dėl statybos rangos sutarčių kainos keitimo sąlygų ir tvarkos, taip pat viešojo pirkimo sutarčių keitimo sąlygų bei ribojimų. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje iš principo pripažįstama galimybė keisti viešojo pirkimo sutarties kainą, nustačius pirkimo sąlygų turinio trūkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėse byloje Nr. 3K-3-132/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2015; kt.).
46. Pirmiausia, kaip jau minėta pirkimo dokumentai techniniam darbo projektui parengti ir techninio darbo projekto sprendiniai turi atitikti su Investicijų plane numatytas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. sausio 8 d. raštas Nr. (13-1)-D8-138). Pirkimo objekto aprašymas pateikiamas techninėje specifikacijoje, kuri yra konkurso sąlygų 1 priedas. Tokią techninės specifikacijos paskirtį įtvirtina ir Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Ši techninė specifikacija yra Sutarties priedas ir neatsiejama Sutarties dalis (Sutarties 2.1.2 p., 18.1.1 p.). Taigi, techninė specifikacija apibrėžia visų daugiabučio namo atnaujinimo darbų kiekius.
47. Antra, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-808 redakcija galiojusi konkurso paskelbimo metu) 11 priedo Pastato atnaujinimo projekto rengimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad vienas iš pastato atnaujinimo projekto rengimo dokumentų yra Investicijų planas (privalomas rengiant Pastatų atnaujinimo projektus, kai daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) planuojama gauti valstybės paramą ir (ar) lengvatinį kreditą. Taigi, ieškovės akcentuojami neatitikimai tarp Investicijų plano (kuris nors tiesiogiai ir nebuvo viešojo pirkimo konkurso sąlygų dokumentas) ir techninėje specifikacijoje nurodytų darbų, nagrinėjamu atveju yra reikšmingi, nes apmokama yra tik už tuos darbus (priemones), kurie yra numatyti Investicijų plane. Be to, kaip matyti iš aukščiau nurodyto reglamentavimo, ieškovė, rengdama techninį projektą privalėjo vadovautis ne tik pirkimo dokumentais, bet ir Investicijų planu.
48. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2017 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684//2017).
49. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudarytoje rangos sutartyje bendra sutarties įvykdymo kaina už ieškovės atliktus visus darbus yra 1 507 660,00 Lt su PVM (436 648,52 Eur) (sutarties 3.1. punktas). Sutarties 3.3. punkte įtvirtinta, kad jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti darbus, kurių rangovas nenumatė pagal sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal techninę specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus, ir jie yra būtini sutarčiai tinkamai įvykdyti, juos rangovas atlieka savo sąskaita. Be to, sutarties 3.4. punkte nurodoma ir tai, kad atliekant sutartyje nurodytus darbus, atsiradus nenumatytoms, nuo sutarties šalių nepriklausančioms aplinkybėms, gali būti atsisakoma atskirų darbų (ar jų dalies) ar mažinama darbų apimtis arba numatytus atskirus darbus galima keisti kitais. Šie keitimai laikytini numatytais sutartyje ir vykdomi atsižvelgiant į poreikį užtikrinti objekto funkcinę paskirtį, sutarties 3.5. – 3.7 punktuose nustatyta tvarka. Sutarties 11 punkte nustatyta, jog esant reikalui gali būti koreguojama sutarties kaina jos nedidinant, visi pakeitimai turi būti patvirtinti užsakovo raštu (sutarties 11.5 p.). Papildomų darbų pirkimas vykdomas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka (sutarties 11.6 – 11.7 p.).

35Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus – senų radiatorių pakeitimą naujais (12 097,92 Eur sumos)

50. Kaip matyti iš byloje pateikto 2013 m. liepos 22 d. Daugiabučio namo ( - ) Investicijų plano jame nebuvo numatyta tokia priemonė kaip šildymo prietaisų keitimas naujais (plano 6.1.6. p.). Pakoreguotame 2015 m. spalio 8 d. Investicijų plane (6.1.7 p.) tokia priemonė jau nurodyta (visi radiatoriai keičiami naujais – 106 vnt.) ir šiems darbams atlikti preliminari investicijų suma padidinta 16 614,85 Eur. Ieškovė pateikė šių darbų atlikimo lokalinę sąmatą, kurią atsakovė priėmė. Iš 2015 m. gegužės 27 d. Apžiūros akto Nr. 1 matyti, kad komisija, kurioje dalyvavo atsakovės, ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovai ir statybos techninės priežiūros vadovas nutarė baigti įrengti šildymo prietaisus (radiatorius), kurie numatyti pakeisti pagal techninę projektavimo užduotį ir techninį darbo projektą. Be to, Kauno rajono savivaldybėje 2015 m. gruodžio 4 d. įvykusio susitikimo, kuriame dalyvavo tiek ieškovės, tiek VšĮ BETA, tiek Kauno rajono savivaldybės, tiek atsakovės atstovai, metu buvo patikinta, jog Investicijų planai yra pataisyti ir už šildymo prietaisų (radiatorių) pakeitimą naujais bus sumokėta (susitikimo protokolas). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė raštu patvirtino šių darbų atlikimo būtinumą ir garantavo jų apmokėjimą. Tai, kad atsakovė į pirkimo dokumentų techninę specifikaciją įtraukė priemones, kurios nebuvo numatytos Investicijų plane ir, už kurių atlikimą nebuvo numatytas apmokėjimas Investicijų plane, ir dėl ko VšĮ BETA negalėjo įvertinti rangos sutarčių teisėtumo ir pagrįstumo, patvirtina šios nutarties 38 punkte nurodyti rašytiniai įrodymai. Tai, kad atsakovė nesilaikė sutarties 11.6 punkte nustatyto reikalavimo ir neinicijavo papildomų darbų pirkimo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, o sutiko, jog papildomus darbus atliktų ieškovė, juos priėmė, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia teigti, kad jų apmokėjimo riziką prisiėmė pati atsakovė ir tai neatleidžia jos nuo pareigos tinkamai įvykdyti sutarties 9.2.5 punkte numatytą įsipareigojimą – sumokėti tiekėjui už tinkamai atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus, todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio reikalavimo atmetimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – iš atsakovės ieškovei priteistina 12 097,92 Eur už papildomų darbų – senų šildymo prietaisų pakeitimą naujais – atlikimą.

36Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus – rūsio šiltinimo darbus (13 440,12 Eur sumos)

51. Kaip jau minėta, Konkurso sąlygų Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad atliekant cokolių apšiltinimo darbus į mato vieneto kainą turi būti įskaičiuoti darbai (įskaitant, bet neapsiribojant): grunto atkasimas ir užkasimas 120 cm žemiau žemės lygio; paviršiaus paruošimas sutvarkant pamatų įtrūkimus ir kitus defektus; hidroizoliacijos įrengimas; termoizoliacinių plokščių tvirtinimas; kt. Apytikslis darbų kiekis – 274 kv. m (Techninės specifikacijos 1.2. p.). Šis Techninės specifikacijos reikalavimas, atsakovės teigimu, leido suprasti, kad turės būti apšiltinti ir pamatai, esantys 120 cm žemiau žemės paviršiaus lygio.
52. Nors atsakovės teigimu, tiekėja suprato (turėjo suprasti), kad į nurodytą atliktinų darbų – apytiksliai 274 kv. m – apimtį neįeina pamatų, esančių 120 cm žemiau žemės paviršiaus plotai, tačiau pati Konkurso sąlygose šio darbų kiekio ir ploto virš žemės paviršiaus ir žemiau žemės lygio neišskyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Konkurso sąlygos dėl darbų kiekio stokoja aiškumo, nes vadovaujantis Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos 2011 m. rugpjūčio 1 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-105, 12 punktu pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant preliminarius kiekius, turi būti nustatyta arba viršutinė ir apatinė ribos (pavyzdžiui, nuo <...> iki <...>; ne mažiau kaip <...>, bet ne daugiau kaip <...>), arba nurodoma paklaida procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma tik viršutinė riba (pavyzdžiui, ne daugiau kaip <...>), tačiau perkančioji organizacija nei pirkimo dokumentuose, nei sudarydama sutartį šio reikalavimo nesilaikė.
53. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 patvirtinto Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo (redakcija galiojusi nuo 2013 m. birželio 8 d.) 16 punkte nustatyta, jog pagrindiniai namo techniniai rodikliai nustatomi vadovaujantis namo kadastriniais duomenimis, namo esamos būklės energinio naudingumo sertifikato duomenimis, namo techninio paso (jeigu toks yra) duomenimis, prireikus atliekami konstrukcijų natūriniai matavimai vietoje.
54. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš byloje pateikto daugiabučio namo, esančio ( - ) 2013 m. liepos 22 d. Investicijų plano 3 skirsnio Pagrindiniai namo techniniai rodikliai (1 lentelė) nustatyta, kad cokolio plotas 608,54 kv. m (3.2.3 p.). Tuo tarpu 2015 m. spalio 8 d. pakoreguoto Investicijų plano 4.1 ir 4.2 lentelių (pastato atnaujinimo priemonių paketas) 6.1.1 punkte skiltyje numatomi techniniai / energetiniai rodikliai nurodytas cokolio šiltinimo plotas yra 274,2 kv. m, o skiltyje investicijos priemonės įgyvendinimui nurodytas cokolio šiltinimo plotas yra 155,83 kv. m, kas leidžia spręsti, jog ir pačiai perkančiajai organizacijai nebuvo aiškus cokolio plotas ir šiltinimo darbų apimtys.
55. Atkreiptinas dėmesys, jog nei Konkurso sąlygose, nei Techninėje specifikacijoje, nei pateiktoje pasiūlymo formoje (Konkurso sąlygų 2 priedas), nei sutartyje (Konkurso sąlygų 4 priedas) nėra nurodyti kitokie bent preliminarūs plotai, nei aukščiau nurodytas apytikslis 274 kv. m cokolių plotas, kas leistų spręsti, jog konkurse dalyvavę tiekėjai suprato (galėjo suprasti), kad galutinis cokolio apšiltinimo plotas yra beveik dvigubai didesnis (534 kv. m), t. y. prie nurodyto apytikslio 274 kv. m ploto turėtų būti pridedama dar 260 kv. m. Be to, atsakovė nepateikė į bylą jokių kitokių įrodymų, kad kiti tiekėjai, dalyvavę konkurse, kitaip suprato (turėjo suprasti) šiuos reikalavimus ir pateikė pasiūlymus, kuriuose buvo įskaičiuotas beveik dvigubai didesnis, nei nurodytas apytikslis 274 kv. m cokolio apšiltinimo darbų kiekis ir jų kaina (CPK 178 str.).
56. Ieškovės parengtame gyvenamojo namo ( - ) Techniniame darbo projekte numatomas cokolio apšiltinimas ekstrudiniu polistireno putplasčiu, įgilinant šiluminę izoliaciją iki 120 cm nuo žemės paviršiaus (Techninio darbo projekto 6.2 p.). Šis projektas buvo suderintas tiek su perkančiąja organizacija, tiek ir su Kauno rajono savivaldybe, ir atitinka Konkurso Techninės specifikacijos reikalavimus.
57. Iš Statybos darbų žurnalo byloje taip pat nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 3-7 d. buvo atliekami pamatų atkasimo iki 120 cm nuo žemės paviršiaus darbai, kurių bendras plotas 240 m2, pamatų ir cokolio nuvalymo ir nuplovimo darbai, kurių bendras plotas 525 m2, pamatų ir atskirų cokolio vietų taisymo darbai, kurių bendras plotas 97 m2, rūsio sienų ir cokolinių dalių šiltinimo putų polistereno plokštėmis darbai, kurių bendras plotas 534 m2. Pretenzijų dėl nurodytų plotų ir darbų niekas nereiškė ir pastabų Statybos darbų žurnale nėra. Iš byloje pateiktų 2014 m. lapkričio 20 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 1, 2014 m. lapkričio 28 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 2 ir vėlesnių, pateiktų pažymų apie darbų vertę bei PVM sąskaitų – faktūrų, pasirašytų atsakovės, daugiabučio gyvenamojo namo apžiūros 2015 m. rugpjūčio 21 d. akto, 2014 m. lapkričio 17 d. paslėptų darbų patikrinimo aktų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nustatyta, kad visi darbai, atlikti laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. ir vėlesniais laikotarpiais, buvo priimti, aktai pasirašyti tiek ieškovės (rangovės), tiek atsakovės (užsakovės), tiek ir Kauno rajono savivaldybės atstovo E. K..
58. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovės pozicijai, cokolio apšiltinamo ploto, nurodyto Konkurso sąlygose, neatitikties realiai situacijai riziką priskyrė rangovei (ieškovei). Šią poziciją teismas iš principo grindė Konkurso sąlygomis dėl rizikos paskirstymo tarp šalių, tiekėjų galimybės (pareigos) apžiūrėti statybos darbų objektą, dalyvių pareigos kruopščiai išnagrinėti Konkurso nuostatas, draudimo keisti sutarties kainą ir tokio ribojimo įtvirtinimu Viešųjų pirkimų įstatyme. Teisėjų kolegija iš esmės nesutinka su ginčijamame teismo sprendime padaryta išvada dėl papildomų darbų (lyginant su Konkurso sąlygomis) atlikimo ir atlyginimo rizikos paskirstymo tarp rangovės ir užsakovės, nes ji neatitinka teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos, todėl šie teismo argumentai pripažįstami kaip teisiškai nepagrįsti.
59. Vadovaujantis Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos 2011 m. rugpjūčio 1 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-105, 30 punktu, perkančioji organizacija papildomiems darbams įsigyti turi vykdyti atskirą pirkimą. Šios metodikos 24 punkte numatyta, kad kai rangovas įvykdo darbų, nurodytų sutartyje, daugiau nei buvo numatyta, laikoma, kad tie darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties, sutarties kaina negali būti keičiama. Tokiu atveju didesni atliktų darbų pagal sutartį kiekiai nelaikomi papildomais darbais.
60. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė būtų organizavusi atitinkamas viešojo pirkimo procedūras papildomų darbų atlikimui, tačiau šalių pasirašytos sutarties 11.2 punkte numatyta galimybė esant būtinybei vienus sutartyje numatytus atskirus darbus (ar jų dalį) keisti kitais, kai keitimai vykdomi atsižvelgiant į poreikį užtikrinti darbų objekto funkcinę paskirtį, o sutarties kaina gali būti abiejų šalių susitarimu perskaičiuojama (koreguojama), tačiau bet kuriuo atveju ji negali būti didesnė nei sutarties galutinė kaina.
61. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta – vieni darbai buvo keičiami kitais, t. y. Techniniame darbo projekte numatytas automatinių balansinių ventilių montavimas, keičiamas į rankinių balansinių ventilių montavimą, taip siekiant kompensuoti padidėjusius rūsio sienų apšiltinimo kaštus. Tai, kad dėl šių priežasčių buvo tikslinamas techninis darbo projektas patvirtina atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 2014 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. 3-846, bei 2014 m. lapkričio 20 d. papildytas ir pataisytas techninis darbo projektas, patvirtintas techninės priežiūros atstovo spaudu, bei tos aplinkybės, jog atsakovė sumokėjo už techninį darbo projektą.
62. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, jei perkančiajai organizacijai, pažeidusiai Viešųjų pirkimų įstatymą, nekiltų pareigos sumokėti už papildomus darbus, kuriuos pati užsakė, o vėliau priėmė, tai suponuotų jos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015).
63. Kaip jau minėta sutartyje numatyta, galutinė darbų kaina 436 648,52 Eur. Iš byloje pateikto 2015 m. rugpjūčio 21 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. 10 matyti, jog bendra atliktų darbų nuo statybos pradžios iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. kaina yra 436 648,52 Eur (įskaitant ir 14 481,00 Eur sumą už cokolio šiltinimo darbus ir 4 573,64 Eur sumą už darbus pagal vienašališkai pasirašytą aktą). Atsakovei nepateikus įrodymų, paneigiančių šiame darbų priėmimo – perdavimo akte nurodytus faktus, bei patvirtinančių, jog dėl cokolio darbų apimties padidėjimo keičiasi galutinė sutarties kaina, ir atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija darbų kiekius nustatė neatsižvelgdama į natūrinių matavimų duomenis, į tai, kad Investicijų plane (taip pat koreguotame), pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) nurodyti skirtingi preliminarūs darbų kiekiai, nenustatant nei viršutinės ir apatinės jų ribos, nei galimos paklaidos procentine išraiška, nei viršutinės ribos, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, leidžia spręsti, jog pirkimo dokumentų turinys turėjo trūkumų. Būtent dėl to, nagrinėjamu atveju, susidarė situacija, kai pirkimo dokumentuose nurodytas apytikslis plotas yra beveik dvigubai mažesnis nei realioje situacijoje. Aptartos konkrečios sutarties nuostatos bei šalių elgesys, iškilus klausimams dėl sutarties vykdymo, atsižvelgiant į tai, jog visi atlikti darbai buvo priimti be pastabų ir pretenzijų, kad vieni darbai buvo keičiami kitais ir tai neprieštaravo šalių pasirašytos sutarties nuostatoms, bei namo gyventojai su tuo sutiko, teismo sprendimas dalyje dėl šio ieškinio reikalavimo atmetimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – iš atsakovės ieškovei priteistina 13 440,12 Eur už atliktus cokolio apšiltinimo darbus.

37Dėl rangovo teisės gauti apmokėjimą už atliktus ir užsakovei pagal vienašališkai pasirašytą aktą perduotus darbus (4 573,64 Eur) (dėl atsakovės apeliacinio skundo)

64. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškovės reikalavimą nurodė, jog už minėtus darbus suformuotas baigiamasis atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas buvo ieškovės pasirašytas vienašališkai, užsakovė (t. y. atsakovė) jo neginčijo, todėl jis galioja, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.
65. Apeliantė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ nesutikdama su teismo sprendimu šioje dalyje, apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovė tarpinio darbų priėmimo – perdavimo akto dėl darbų 4 573,64 Eur sumai atsakovei neteikė, o baigiamasis darbų priėmimo – perdavimo aktas nėra pasirašytas. Atsakovė yra įsitikinusi, kad buvo sutartinis pagrindas atsisakyti priimti aktu Nr. 10 perduodamus darbus, nes dalis darbų nebuvo atlikta. Be to, atsakovė yra sumokėjusi 2 838,56 Eur, tokios sumos apmokėjimo pagrindas yra atsakovės 2016 m. rugsėjo 30 d. Galutinio perdavimo – priėmimo aktas Nr. G1. Apeliantės nuomone, teismas savo iniciatyva, net ir nesant atsakovės reikalavimo, turėjo spręsti dėl šio akto formos atitikimo įstatymų reikalavimams, bei jo teisėtumo ir pripažinimo negaliojančiu. Su tokiais apeliantės argumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
66. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas.
67. Šalių pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 29 d. sutartis Nr. 57-1 numatė, kad atlikti darbai perduodami ir priimami pagal Atliktų darbų aktus. Tarpiniai atliktų darbų perdavimai ir priėmimai atliekami už darbus atliktus per vieną mėnesį (sutarties 6.3 p.). Taip pat sutartyje numatyta užsakovės teisė nepasirašyti aktų ir neatlikti mokėjimų tuo atveju, jeigu tiekėja savo lėšomis nepašalina Defektiniame akte nurodytų trūkumų ir nekompensuoja nuostolių, jei tokie atsirastų arba kol šalys nesusitaria dėl jų kompensavimo tvarkos (Sutarties 6.9 p.).
68. Pagal CK CK 6.681 ir 6.694 straipsnio nuostatas nurodyta, kad užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys (CK 6.694 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo – priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).
69. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; kt.).
70. Apeliantės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ argumentai, kad ji nepasirašė atliktų darbų akto, nes nebuvo atlikti visi darbai ir pašalinti visi ieškovės atliktų darbų defektai, neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo akto. Darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.).
71. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Taigi, pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu.
72. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, neneigdama dalies atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto, jokių realių priemonių vykdyti CPK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytą užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti gautame akte nurodytų darbų tiek kokybę, tiek kiekybę, nesiėmė. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad atliktų darbų 2015 m. rugpjūčio 21 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. 10 ieškovė įgijo teisę pasirašyti vienašališkai pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, o atsakovei nesiekiant tokiu būdu atlikto darbų perdavimo pripažinti negaliojančiu, darbai pripažinti perduoti tinkama forma ir turi būti apmokėti pilna apimtimi.
73. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad visi darbai yra atlikti ir 2016 m. rugsėjo 30 d. pasirašytas Galutinis perdavimo – priėmimo aktas Nr. G1 bei 2016 m. lapkričio 10 d. statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-161110-00473 patvirtinta, jog statyba yra užbaigta. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukščiau paminėta kasacinio teismo praktika dėl vienašalio darbų perdavimo akto teisinių padarinių aiškinimo ir pagrįstai nustatė atsakovės pareigą sumokėti rangovei už faktiškai atliktus darbus, kadangi atsakovė neįrodė aktuose nurodytų darbų apimties neatitikimo bei darbų trūkumų. Įvertinus tas aplinkybes, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 2 838,56 Eur, Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimas šioje dalyje keistinas ir ieškovei iš atsakovės priteista suma mažintina iki 1 735,08 Eur.

38Dėl delspinigių priteisimo (atsakovės priešieškinio)

74. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovės priešieškinį konstatavo, jog ieškovė nėra įvykdžiusi visų sutartinių įsipareigojimų pagal šalių 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą sutartį, todėl laikytina, kad atsakovės reikalavimas priteisti 39 298,37 Eur delspinigių, numatytų sutartyje yra pagrįstas ir tenkintinas.
75. Teisėjų kolegija su šiais teismo argumentais nesutinka, nes teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą šioje dalyje, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinę atsakomybę ir šalių atsakomybę, todėl byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo šioje dalyje negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 str. 1 d.).
76. Atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ savo reikalavimą iš esmės grindė tuo, jog ieškovė nėra atlikusi statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrų, nėra ištaisiusi trūkumų ir perdavusi reikiamos dokumentacijos, jokių kitokių faktinių aplinkybių nei priešieškinyje, nei teismo posėdžio metu nėra nurodžiusi.
77. Apeliantė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ nesutikdama su teismo sprendimu šioje dalyje teigė, jog ji atliko visus darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti pagal sutartį joje nustatytais terminais, todėl negali būti laikoma atsakinga už Statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrų atlikimą, kadangi šių procedūrų atlikimas yra atsakovės pareiga; jokie defektai objekte nėra nustatyti ir užfiksuoti teisės aktų ir sutarties nustatyta tvarka; be to sutarties 10.4 punkto sąlyga dėl delspinigių pripažintina nesąžininga sąlyga, dėl kurios apeliantei neturėtų kilti jokių neigiamų pasekmių, nes pati atsakovė savo veiksmais yra pažeidusi apeliantės teisėtus lūkesčius dėl sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo.
78. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė jame kelia tokius klausimus: kieno pareiga buvo organizuoti statybos užbaigimo procedūras – ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi požiūrio, kad tai turėjo padaryti atsakovė, atsakovės teigimu – tokia pareiga pagal sutarties 9.4.5. punktą tenka ieškovei; dėl atsakovės veiksmų įtakos sutarties įvykdymo terminui, dėl ieškovės vienašališkai pasirašyto galutinio darbų priėmimo – perdavimo akto teisėtumo bei darbų rezultato pagrindiniam užsakovui perdavimo reikšmės darbų pabaigos momento nustatymui; dėl sutarties nuostatų, susijusių su netesybomis aiškinimo ir taikymo.
79. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.) ir viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 str. 3 d., 6.258 str.).
80. Sutarties 10.4 punkte nustatyta, jog laiku neatlikus visų sutartyje nurodytų darbų, tiekėja moka užsakovui 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sutartyje nurodytos visos sutarties objekto kainos.
81. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.
82. Pagal šalių 2014 m. rugpjūčio 29 d. pasirašytą sutartį darbai turėjo būti baigti per 11 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos su galimybe šį terminą pratęsti, esant sutartyje numatytiems pagrindams (sutarties 5.1 – 5.8 p.). Pagal šalių suderintą grafiką, techninio darbo projekto parengimui buvo nustatytas 2 mėnesių terminas, o statybos rangos darbams – 9 mėnesių terminas. Sutartis įsigalioja, kai ją tinkamai pasirašo abi šalys ir kai tiekėjas pateikia užsakovui reikalaujamą sutarties įvykdymo užtikrinimą (sutarties 16.2 p.). Statybos darbų pradžia laikoma diena, kai tiekėjas gavo visus reikalingus dokumentus (parengtus, suderintus, ekspertuotus ir užsakovės patvirtintus techninius darbo projektus, išduotus leidimus statybai, pasirašytus statybvietės perdavimo ir priėmimo aktus (sutarties 5.4 p.)). Tokiu būdu darbų pradžiai turėjo reikšmės ne tik nuo ieškovės valios priklausę veiksmai, bei taip pat ir veiksmai, priklausę nuo atsakovės valios.
83. Iš byloje pateikto statybvietės priėmimo – perdavimo akto matyti, jog statybvietė buvo perduota 2014 m. spalio 31 d., o iš Statybos darbų žurnalo nustatyta, kad ieškovė darbų vykdymą pradeda 2014 m. lapkričio 3 d. ir užbaigia 2015 m. rugpjūčio 21 d.
84. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.2 punktą statybos užbaigimo aktas – tai šiame reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Toks statybos užbaigimo aktas surašytas 2016 m. lapkričio 10 d.
85. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas pareigą organizuoti darbų priėmimą, gavus rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba atliktų darbų etapą, ir darbus be išlygų ar su išlygomis (su pastabomis akte) priimti nustato būtent užsakovui (CK 6.694 str. 1 d. 2 d.). LR Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte imperatyviai nurodyta, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Taigi, statybos užbaigimo procedūras turėjo organizuoti atsakovė, o ieškovė turėjo atlikti visus veiksmus, kuriuos turi atlikti tiekėjas bei pateikti visą reikiamą dokumentaciją (sutarties 9.4.5 p.).
86. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad statybos užbaigimo procedūros užsitęsė išimtinai tik dėl ieškovės veiksmų.
87. Byloje nustatyta, jog ieškovė, kaip tai numatė sutarties 6.6 punktas, 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštais Nr. 15/08/14-3 ir Nr.15/08/14-5 kreipėsi į atsakovę prašydama organizuoti statybos užbaigimo procedūras, taip pat nurodydama, kad negali paleisti šiluminio mazgo cirkuliacinio siurblio dėl gedimo elektros tinkle rūsyje. Statybos žurnalo II skyriuje Statybos darbų eiga nustatyta, jog darbai užbaigti 2015 m. rugpjūčio 20 d. Aplinkybes, kad ieškovė darbus baigė 2015 m. rugpjūčio mėnesį, patvirtina tiek minėtas Statybos darbų žurnalas su statybos techninio prižiūrėtojo parašais, tiek ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 15/08/20-2, 2015 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. 15/09/30-1 su pakartotiniais prašymais, kad atsakovė pateiktų reikiamus dokumentus, 2015 m. rugpjūčio 21 d. daugiabučio namo apžiūros aktas, pasirašytas taip pat Kauno rajono savivaldybės atstovo, 2015 m. rugpjūčio 21 d. baigiamasis atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 10, pasirašytas Techninio prižiūrėtojo O. R., todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė sutartyje numatyto 9 mėnesių termino statybos rangos darbams atlikti nepažeidė. Atsakovės nurodyti argumentai, jog nebuvo užbaigti visi darbai, ar jie buvo atlikti su trūkumais nesuteikia pagrindo išvadai, jog iš esmės darbai nebuvo užbaigti, nes nei 2015 m. rugpjūčio 21 d. baigiamajame atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte Nr. 10, nei statybos darbų žurnale, nei kituose dokumentuose nėra įrašų apie statybos darbų defektus, trūkumus ar darbus, kuriuos ieškovė turėtų pašalinti ar atlikti. Priešingai, iš 2015 m. rugsėjo 10 d. namo apžiūros akto matyti, jog į atsakovės organizuotą namo apžiūrą ieškovės atstovas nebuvo kviestas. Akte pažymėta, jog namo gyventojai patvirtino, kad akte nurodyti darbai (akte nurodyti orlaidžių įrengimo ir apdailos darbų trūkumai) yra atlikti tinkamai ir pretenzijų rangovei neturi. Iš 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno rajono savivaldybėje įvykusio susitikimo protokolo, matyti, kad ginčo esmė buvo ne darbų neužbaigimas ar jų trūkumai, o tai, kad nepateikti visi dokumentai reikalingi pridavimui. Iš pateikto byloje šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovė neatsakinėjo į ieškovės raštus, neteikė prašomų pateikti dokumentų. Pažymėtina ir tai, jog 2015 m. rugsėjo 10 d. namo apžiūros akte nurodytas trūkumas – neatliktas šilumos hidraulinis bandymas, negali būti pagrindu atsisakyti pasirašyti darbų užbaigimo aktą, nes pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ statybos užbaigimo aktas gali būti pasirašytas ir neatlikus bandymų, o užsakovas ir rangovas gali susitarti dėl tam tikrų privalomų bandymų tiek prieš statybos užbaigimo akto pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ surašymą, tiek po jo surašymo (nagrinėjamu atveju dėl to sutartyje nebuvo susitarta). Bandymas buvo atliktas 2015 m. spalio 27 d. ir konstatuota, jog šildymo sistemos montavimo sistemos defektų nėra ir šildymo sistema yra tinkama eksploatuoti.
88. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog ieškovė savo iniciatyva ne kartą kėlė turimą objekto dokumentaciją į IS INFOSTATYBA Statybos užbaigimo aktams gauti, tačiau prašymai 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 28 d., 2016 m. kovo 22 d. buvo atmesti, nes atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ nepateikė, dokumento, patvirtinančio rinkliavos už užbaigimo akto išdavimą sumokėjimą, taip pat dėl statytojo išduoto įgaliojimo pateikti prašymą termino pasibaigimo, netikslaus dokumentų sąrašo, kt. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė taip pat negali būti laikoma atsakinga už objekto dokumentacijos neperdavimą, nes pati atsakovė 2016 m. sausio 21 d. raštu Nr. 3-80 grąžino ieškovei jos atsakovei perduotus dokumentus, tokiu būdu pati sudarydama kliūtis savalaikiam darbų priėmimui ir statybos užbaigimo procesui. Nustatytų aplinkybių kontekste, konstatuotina, jog byloje susiklosčiusią situaciją, dėl kurios laiku nebuvo gautas statybos užbaigimo dokumentas, lėmė abiejų šalių veiksmai, jų nebendradarbiavimas, ginčai dėl pareigos organizuoti statybos užbaigimo procedūras, pavėluotas ar netinkamas dokumentų pateikimas, teisės aktuose nustatytų rinkliavų nesumokėjimas.
89. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog darbų rezultatu daugiabučio namo gyventojai naudojasi visa apimtimi nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio (pretenzijų dėl statybos darbų, 2015-2016 m. žiemos šildymo sezono nebuvo), statybos darbų žurnale nurodyta darbų pabaiga – 2015 m. rugpjūčio 21 d., įrašas patvirtintas statybos techninės prižiūrėtojo parašu, o sutarties 6.8. punkte šalys susitarė, kad darbų trūkumus (defektus) šalys fiksuos įrašais statybos darbų žurnale ir sudaromais abiejų šalių pasirašomais defektiniais aktais, kad Statybos darbų žurnale nėra užfiksuota įrašų dėl atsakovės nurodomų darbų defektų, kad nėra sudarytų defektų aktų, kurie būtų pasirašyti abiejų šalių, teisėjų kolegijas sprendžia, jog atsakovė turėjo prievolę priimti atliktus darbus. Pastebėtina, kad atsakovė turėjo galimybę atsisakyti priimti darbus faktiškai nustatytų trūkumų dalyje, o ne visa apimtimi (CK 6.662 str. 1 d.). Jai vengiant priimti darbus, ir savalaikiai organizuoti statybos užbaigimo darbus, nesant ginčo, kad darbų rezultatu daugiabučio namo gyventojai naudojasi visa apimtimi nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, byloje neįrodžius, kad darbų trūkumai buvo tokie, jog dėl jų neįmanoma naudotis darbų rezultatu ir tie trūkumai nebuvo pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.), taip pat neįrodžius, kad yra pagrindas konstatuoti vienašališkai pasirašytų aktų nepagrįstumo, kad atsakovė pretenzijų dėl delspinigių priteisimo ieškovei nereiškė, o reikalavimą teismui (priešieškinį) dėl delspinigių pateikė tik 2016 m. rugpjūčio 23 d. (t. y. po metų, nes darbai faktiškai užbaigti 2015 m. lapkričio mėn.), darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti atsakovei iš ieškovės delspinigius už sutarties pažeidimą – darbų neužbaigimą laiku ir užbaigimo procedūrų nesuorganizavimą, todėl šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – priešieškinis atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
90. Nepripažinus atsakovės reikalavimo priteisti jai delspinigius pagrįstu ir tenkintinu, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės nurodytų argumentų apie Sutarties 10.4 punkte esančios sąlygos dėl delspinigių pripažinimo nesąžininga sąlyga.
91. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstas pirmosios instancijos teismo nutartį sprendimas keistinas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

92. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pakeitus skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą, keičiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
93. Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijose teismuose neatlygintinos. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pateikė jas patvirtinančius dokumentus.
94. Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, pagal pareikšto ieškinio kategoriją ginčo suma byloje – 30 523,31 Eur, todėl ieškovė pirmosios instancijos teisme (už ieškinį ir patikslintą ieškinį) turėjo sumokėti 683,00 Eur žyminio mokesčio. Ginčijama apeliaciniu skundu suma – 64 836,41 Eur, todėl ieškovė už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 1 198,00 Eur. Viso ieškovė turėjo sumokėti 1 881,00 Eur žyminio mokesčio. Pagal pateiktus dokumentus ieškovė yra sumokėjusi 1 812,00 Eur. Ieškinį patenkinus ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės. Likęs nesumokėtas žyminio mokesčio skirtumas 69,00 Eur priteistinas iš atsakovės valstybės naudai.
95. Ieškovė taip pat nurodė, jog už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ji sumokėjo 5 991,08 Eur, o už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme 2 913,80 Eur ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktus, įvertinusi rengtų teismui dokumentų skaičių (ieškinys, dublikas, atsiliepimas į priešieškinį, apeliacinis skundą, atsiliepimas į apeliacinį skundą), teismo posėdžių skaičių ir trukmę, sprendžia, kad visos 8 904,88 Eur ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės (CPK 98 str.).
96. Iš atsakovės taip pat priteistina 5,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 96 str.).

40Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

41Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl skolos už senų šildymo prietaisų pakeitimą naujais ir papildomus rūsio sienų (cokolio) šiltinimo darbus bei patenkintas priešieškinis bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šiose dalyse priimti naują sprendimą. Pakeisti sprendimo dalį dėl skolos už papildomus darbus pagal vienašališkai pasirašytą aktą priteisimo. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:

42Uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį tenkinti iš dalies.

43Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“, juridinio asmens kodas 301846604, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ir restauravimo darbai“, juridinio asmens kodas 134741740, 12 097,92 Eur skolos už senų šildymo prietaisų pakeitimą naujais, 13 440,12 Eur skolos už papildomus rūsio sienų (cokolio) šiltinimo darbus, 1 735,08 Eur skolos už atliktus darbus, 411,63 Eur delspinigių (viso: 27 684,75 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 75 ct)), 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (27 684,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 812,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 8 904,88 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, viso 10 716,88 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus šešiolika eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

44Uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ priešieškinį atmesti.

45Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“, juridinio asmens kodas 301846604, valstybei 69,00 Eur (šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 5,88 Eur (penkis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

46Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.