Byla 1A-283-149-2014
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Algimanto Valantino, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorėms Ievai Kvedaraitei, Neringai Malinauskaitei-Posaškovai, nuteistųjų gynėjams advokatams Anton Kviatkovski, Jevgenijai Savčenko, nuteistiesiems A. Č., A. K., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G., nukentėjusiojo atstovei advokatei Silvai Mardosaitei, teismo med. ekspertui Viačeslav Kolomiec, vertėjai Ingridai Petrulienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. ir nukentėjusiojo E. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

2Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas A. K., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

3Be to, šiuo nuosprendžiu solidariai iš A. Č. ir A. K. nukentėjusio E. G. naudai priteista 9889,15 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Dėl nukentėjusio E. G. pareikšto 589, 15 Lt turtinės žalos atlyginimo baudžiamasis procesas nutrauktas.

4Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš A. Č. ir A. K. valstybės naudai priteista 1200 Lt (iš kiekvieno po 600 Lt) proceso išlaidoms atlyginti.

5Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6A. Č. nuteistas už tai, kad jis 2011-12-27 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K., atvyko prie E. G. gyvenamojo vagonėlio, esančio Vilniaus r., Dūkštų sen., Geisiškių k., kur, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš vagonėlio (patalpos) ištraukė ir ant žemės parvertė E. G., po ko panaudojo pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: reikalaudami pasakyti kur guli pinigai, sudavė mažiausiai devynis kartus rankomis ir kojomis gulinčiam E. G. į įvairias kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvas odoje galvos dešinėje pusėje, kaktoje, dešinėje alkūnėje, pilvo sienoje, kairio šonkaulių lanko srityje, abiejų klubų srityse, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko jam, t.y. A. Č. saugant, kad E. G. neatsikeltų ir nepasišalintų, A. K. paėmęs į rankas peilį, kuriuo geležtės ašmenis pridėjęs prie nukentėjusiojo gerklės reikalavo atiduoti pinigus. Toliau iš vagonėlio pagrobė E. G. priklausantį turtą: 87 Lt; 10 butelius giros „Gubernija“ po 2, 50 Lt, bendrai 25 Lt vertės; 10 butelius alaus „Tauras“ po 6 Lt, bendrai 60 Lt vertės; 5 vnt. cigarečių pakelių „Premjer“, po 6,50 Lt, bendrai 32, 50 Lt vertės; 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3132“, su „Tele 2“ ryšio kortele Pildyk 20 Lt sąskaitoje; mobiliojo ryšio „Nokia 7000“, 100 Lt vertės; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Lt vertės, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. G. 524 Lt turtinę žalą

7Nukentėjusysis E. G. apeliaciniame skunde prašo: pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendį ir priteisti iš A. K. ir A. Č. 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nuteistiesiems paskirti griežtesnes laisvės atėmimo bausmes; vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš A. Č. ir A. K. valstybės naudai priteisti turėtas proceso išlaidas dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam E. G..

8Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas neturtinės žalos dydį iki 9889,15 Lt, nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis buvo mušamas žiemos metu, gruodžio mėnesį, esant minusinei lauko temperatūrai buvo paliktas gulėti kieme ant žemės. Pažymi, kad ir šiuo metu jam grasinama. atsirado baimės jausmas, nes gyvena atokiau nuo gyvenamųjų namų, vagonėlyje, nuolat reaguoja į kiekvieną krebždesį, jo miegas sutriko, skauda galva, dešinę akį (ant jos buvo pilamas alus), pablogėjo matomumas, tapo beveik visiškai neįgalus, neaišku kokie bus liekamieji sumušimų padariniai, taip pat prarado pasitikėjimą aplinkiniais, sutriko bendravimo galimybė.

9Apeliantas taip pat nesutinka su A. Č. ir A. K. paskirtos bausmės dydžiu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybę charakterizuojančius požymius į tai kad sunkus nusikaltimas padarytas prieš neįgalų asmenį, yra bent dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, neatsiprašė nukentėjusiojo ir neatlygino jam neturtinę žalą.

10Nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendį: jo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. į BK 294 str. 2 d. ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nematys pagrindo perkvalifikuoti jo padarytą veiką tuomet prašo, taikyti jo atžvilgiu 54 str. 3 d., ir paskirti jam švelnesnę už įstatyme numatytą bausmę. Taip pat prašo dar labiau sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydį.

11Teigia, kad jo nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai, kadangi jis tik norėjo iš nukentėjusiojo atgauti pinigus už parduotą netinkamą vartoti alų. Konfliktas prasidėjo tik po to, kai E. G. atsisakė grąžinti pinigus ir pjūklu sužeidė A. K. veidą. Mano, kad paskirta jam bausmė yra aiškiai per griežta, o priteista neturtinė žala per didelė, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis augina neseniai gimusį vaiką.

12Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė prašo E. G. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti, prokurorė prašo nukentėjusiojo E. G. ir nuteistojo A. Č. apeliacinius skundus atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.

13Nukentėjusiojo E. G. ir nuteitojo A. Č. apeliaciniai skundai atmestini.

14Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

15Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

16Dėl nukentėjusiojo E. G. apeliacinių skundų argumentų

17Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas A. Č. ir A. K. paskyrė per švelnias bausmes, pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

18Apylinkės teismas, įvertino A. Č. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, iš dalies atlygino nukentėjusiajam žalą bei sutinka atlyginti kitą neatlygintą žalos dalį, su turtinės žalos dalimi jis sutinka, su neturtine žala nesutinka ir mano, kad neturtinė žala yra per didelė. Taip pat yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje ir asmens apsvaigimas nuo alkoholio. Atsižvelgta į jo konkretų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje – kad pastarasis, palyginus su A. K., nebuvo taip aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas. Nors apiplėšimo metu A. Č. panaudojo fizinį smurtą, jis netraukė nukentėjusiojo iš patalpos ir nenaudojo peilio. Nuteistasis, dirba Vokietijos Federacijos įmonėje „AC-Montage-Service“, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, neteistas, jauno amžiaus, vedęs, 2013-09-24 gimė dukra, baustas administracine tvarka, nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio paskelbimo suėjo daugiau negu 2 metai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą jos minimumui.

19Apylinkės teismas, įvertino A. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nukentėjusiajam žalą, taip pat yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – padarymas bendrininkų grupėje ir asmens apsvaigimas nuo alkoholio, anksčiau penkis kartus teistas, visi teistumai išnyko, nes nuo paskutinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos iki jam inkriminuoto nusikaltimo suėjo daugiau negu tris metai, o bauda skirta už baudžiamąjį nusižengimą sumokėta, todėl pagal formuojamą teismo praktiką laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą. A. K. parodė, kad jis gailisi dėl to, kas įvyko, užsikodavo nuo alkoholio, dirba UAB „Airėnai“, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs, jauno amžiaus, paskutinį kartą baustas administracine tvarka 2011-07-28, t.y. iki jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio paskelbimo suėjo daugiau negu 2 metai. Atsižvelgta į jo konkretų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje – kad, pastarasis palyginus su A. Č. buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas, t.y. ne tik panaudojo fizinį smurtą bet ištraukė nukentėjusįjį iš patalpos, smurtavo ilgesnį laiką negu A. Č. bei panaudojo peilį, todėl pagrįstai paskyrė jam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu griežtesnę negu A. Č.. Paskirtos A. Č. ir A. K. laisvės atėmimo bausmės atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau jas griežtinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

20Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį padarytos neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai sumažino nuo 30000 Lt iki 10000 Lt, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

21Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

22Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

23Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

24Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

25Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

26Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.).

27Pagal teismų praktiką, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (kasacinė byla Nr. 2K-140/2012).

28Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad E. G. dėl A. Č. ir A. K. nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko nukentėjusysis E. G. patyrė didelį fizinį skausmą, pažeminimą, iki šiol jaučia dvasinius išgyvenimus, tačiau tuo pačiu konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog E. G. būtų nustatyti šonkaulių lūžiai ar būtų kokie kiti liekamieji negrįžtami padariniai.

29Atkreiptinas dėmesys, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, E. G. papildomai pateikė teismui 2014-02-28 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos urologo konsultacijos išrašą, kuris, nukentėjusiojo teigimu, patvirtina, kad jam buvo sutrenkti inkstai.

30Tuo pagrindu kolegijai nusprendus dalinai atnaujinti įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaustas teismo medicinos ekspertas Viačeslavą Kolomiec patvirtino 2012-12-28 specialisto išvadą Nr. G 3903/11 (01) (t.1 b.l. 52-53) bei 2013-02-19 ekspertizės akto Nr. EKG 156/13 (01) (t. 2, b.l. 161-163) išvadą ir paaiškino, kad jis susipažinęs su medicininės kortelės dokumentais, padarė išvadą, kad šonkaulių lūžimų nematyti. Be to, pateiktas rentgeno nuotraukas, tame tarpe ir CD diskelyje, taip pat apžiūrėjo ir konsultavo ekspertė-radiologė, buvo pasisakyta ir dėl 2012-03-27 išvados – kairiojo III šonkaulio lūžio – jie su radiologu padarė išvadą, kad jokio šonkaulio lūžio nėra. Inkstų galimo sužalojimo jis nenagrinėjo, nes nebuvo tikslinga, kadangi nebuvo jokių pasekmių.

31Paprašytas pakomentuoti nukentėjusiojo pateiktą gydytojo konsultacijos išrašą (t.3, b.l. 81), V.Kolomiec paaiškino, kad 2014-02-28 pacientas tiesiog buvo konsultuotas urologo – „inkstų sutrenkimo sindromas: kairėje neskausmingas; dešinėje neskausmingas“ yra objektyvus ligonio būklės vertinimas, kai gydytojas stuksena pacientui per juosmenį (Pasternackio sindromas). Konstatavimas, jog „kairėje neskausmingas“, reiškia, kad Pasternackio sindromas – neigiamas. Šiuo konkrečiu atveju tai yra gydytojo veiksmų aprašymas, o ne diagnozuotas sužalojimas. Mano, kad sužalojimai, kurie nukentėjusiajam buvo nustatyti, nesudarė kažkokių pasekmių ir, jeigu dabar yra kažkokie sveikatos sutrikimai, jie galėjo atsirasti dėl ligų, kuriomis jis sirgo anksčiau ar susirgo vėliau jau po įvykio (t.3, b.l. 92-93).

32Eksperto V.Kolomiec išvados ir paaiškinimai paneigia nukentėjusiojo E. G. argumentus dėl jam padarytų sužalojimų neva atsiradusių liekamųjų padarinių. Netikėti eksperto išvadų teisėtumu ir pagrįstumu kolegija neturi jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priteista iš A. K. ir A. Č. solidariai 9889,15 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgus į tai, kad nuteistieji atlygino nukentėjusiajam padarytą 589,15 Lt turtinę žalą ir dalį 110,85 Lt – neturtinės žalos, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

33Dėl nukentėjusiojo atstovės prašymo už antrinę teisinę pagalbą priteisti iš nuteistųjų A. K. ir A. Č. valstybės naudai 1200 Lt (iš kiekvieno po 600 Lt) proceso išlaidoms atlyginti, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Visais atvejais tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, priteisiant arba nepriteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-351/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nukentėjusiojo E. G. apeliacinio skundo argumentus pripažino nepagrįstais ir apeliacinį skundą atmetė, todėl advokato atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

34Dėl nuteistojo A. Č. apeliacinio skundo argumentų

35Nuteistųjų A. Č. ir A. K. nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. veika kvalifikuota tinkamai.

36Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

37Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

38Pagal formuojamą teismų praktiką plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

39Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad A. Č. 2011-12-27 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K., atvyko prie E. G. gyvenamojo vagonėlio, esančio Vilniaus r., Dūkštų sen., Geisiškių k., kur, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš vagonėlio (patalpos) ištraukė ir ant žemės parvertė E. G., po ko panaudojo pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: reikalaudami pasakyti kur guli pinigai, sudavė mažiausiai devynis kartus rankomis ir kojomis gulinčiam E. G. į įvairias kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvas odoje galvos dešinėje pusėje, kaktoje, dešinėje alkūnėje, pilvo sienoje, kairio šonkaulių lanko srityje, abiejų klubų srityse, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko jam, t.y. A. Č. saugant, kad E. G. neatsikeltų ir nepasišalintų, A. K. paėmęs į rankas peilį, kuriuo geležtės ašmenis pridėjęs prie nukentėjusiojo gerklės reikalavo atiduoti pinigus. Toliau iš vagonėlio pagrobė E. G. priklausantį turtą: 87 Lt; 10 butelius giros „Gubernija“ po 2, 50 Lt, bendrai 25 Lt vertės; 10 butelius alaus „Tauras“ po 6 Lt, bendrai 60 Lt vertės; 5 vnt. cigarečių pakelių „Premjer“, po 6,50 Lt, bendrai 32, 50 Lt vertės; 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3132“, su „Tele 2“ ryšio kortele Pildyk 20 Lt sąskaitoje; mobiliojo ryšio „Nokia 7000“, 100 Lt vertės; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Lt vertės, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. G. 524 Lt turtinę žalą, taigi tokia A. Č. ir A. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. požymius, todėl perkvalifikuoti jų veiką iš BK 180 str. 2 d. į 294 str. 2 d. nėra įstatyminio pagrindo.

40Dėl nuteistojo A. Č. argumentų, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir taikyti jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. bei paskirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, pažymėtina, kad BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta priemonė, kuri taikoma, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

41Teismų praktikoje nustatyta, kad: 1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-632/2007, 2K–395/2007 ir kt.); 2) BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys 2K-163/2008, 2K-152/2009, 2K-7/2010 ir kt.). Taigi, teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Taip pat pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-451/2012).

42Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad A. Č. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

43Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat tai, kad yra dvi A. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgęs į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei tai, kad BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kuri, savo dydžiu būdama artima Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimumui, yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

44Dėl civilinio ieškinio dydžio teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau pasisakė, todėl šioje dalyje A. Č. argumentai taip pat atmestini.

45Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

47Nukentėjusiojo E. G. ir nuteistojo A. Č. apeliacinius skundus atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas A. K., tačiau dėl jo apeliacinis... 3. Be to, šiuo nuosprendžiu solidariai iš A. Č. ir A. K. nukentėjusio E. G.... 4. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš... 5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 6. A. Č. nuteistas už tai, kad jis 2011-12-27 apie 19.00 val., būdamas... 7. Nukentėjusysis E. G. apeliaciniame skunde prašo: pakeisti Vilniaus rajono... 8. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas neturtinės... 9. Apeliantas taip pat nesutinka su A. Č. ir A. K. paskirtos bausmės dydžiu.... 10. Nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono... 11. Teigia, kad jo nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai, kadangi jis tik... 12. Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė prašo E. G. apeliacinį... 13. Nukentėjusiojo E. G. ir nuteitojo A. Č. apeliaciniai skundai atmestini.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 15. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik... 16. Dėl nukentėjusiojo E. G. apeliacinių skundų argumentų... 17. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas A. Č. ir... 18. Apylinkės teismas, įvertino A. Č. asmenybę charakterizuojančius duomenis,... 19. Apylinkės teismas, įvertino A. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis,... 20. Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos... 21. Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina,... 22. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas... 23. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta... 24. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje... 25. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra... 26. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 27. Pagal teismų praktiką, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata,... 28. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad E. G. dėl A. Č. ir A. K. nusikalstamų... 29. Atkreiptinas dėmesys, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme,... 30. Tuo pagrindu kolegijai nusprendus dalinai atnaujinti įrodymų tyrimą,... 31. Paprašytas pakomentuoti nukentėjusiojo pateiktą gydytojo konsultacijos... 32. Eksperto V.Kolomiec išvados ir paaiškinimai paneigia nukentėjusiojo E. G.... 33. Dėl nukentėjusiojo atstovės prašymo už antrinę teisinę pagalbą... 34. Dėl nuteistojo A. Č. apeliacinio skundo argumentų... 35. Nuteistųjų A. Č. ir A. K. nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos BK 180... 36. Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. atsako tas, kas panaudodamas... 37. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia... 38. Pagal formuojamą teismų praktiką plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas... 39. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad A. Č. 2011-12-27 apie 19.00... 40. Dėl nuteistojo A. Č. argumentų, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir... 41. Teismų praktikoje nustatyta, kad: 1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies... 42. Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d.... 43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos pobūdį ir... 44. Dėl civilinio ieškinio dydžio teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės... 45. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus miesto... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 47. Nukentėjusiojo E. G. ir nuteistojo A. Č. apeliacinius skundus atmesti....