Byla 2K-632/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Prano Kuconio, sekretoriaujant R. Bartulienei, dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei, gynėjui advokatui T. Meidui, nuteistajam M. S., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, pasireiškusio jų trūkumu ir pertekliumi, M. S. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestas.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nuosprendžiu taip pat nuteista O. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo M. S. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5M. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė tikslu parduoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų bei dalį psichotropinių medžiagų pardavė: dirbdamas UAB „( - )“ farmacinės veiklos vadovu (vaistininku), neteisėtai ne iš didmenininkų, be dokumentų, pažeisdamas nustatytą tvarką, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, įgijo labai didelį kiekį 0,340 gramo Lietuvoje neregistruotų vaistų – psichotropinės medžiagos fenazepamo – juos neteisėtai laikė vaistinėje, iš jų 0,02 gramo pardavė nenustatytiems asmenims, o likusią dalį 0,320 gramo neteisėtai laikė vaistinėje turėdamas tikslą parduoti, kol 2005 m. gegužės 11 d., apie 11.50 val. kratos metu vaistai buvo paimti policijos pareigūnų. Be to, M. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, per du kartus neteisėtai pardavė 0,4 gramo psichotropinės medžiagos diazepamo: 2005 m. balandžio 27 d., apie 16.30 val. minėtoje vaistinėje neteisėtai (be recepto) pardavė už 60 Lt 20 ampulių vaistų „Auparin“, kuriose buvo 0,2 g psichotropinės medžiagos diazepamo liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas. Po to, 2005 m. gegužės 2 d., 13 val. toje pačioje vaistinėje, tam pačiam liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, nepareikalaudamas recepto, už 60 Lt pardavė 20 ampulių vaistų „Relanium“, kuriose buvo 0,2 gramo psichotropinės medžiagos diazepamo.

6M. S. išteisintas dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, pasireiškusio jų trūkumu ir pertekliumi, tačiau šios nuosprendyje nurodytos bylos aplinkybės su kasaciniu skundu nesusijusios.

7Nuteistasis M. S. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas per siaurai ir vienpusiškai suprato BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, - nes nemanąs, kad jam atėmus laisvę visuomenė ir valstybė dėl to laimėtų. Nuteistasis pažymi, kad dėl padarytos veikos prisipažįsta ir labai gailisi dėl to, ką padarė, yra baigęs Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakultetą, mokymuisi buvo paėmęs paskolą, pradėjęs dirbti, paėmė paskolą būstui. M. S. teigia gyvenąs su jaunesniu broliu, sergančiu psichine liga, jį prižiūrįs, esąs jam artimiausias pagalbininkas ir padėjėjas tiek materialiai, tiek moraliai, nes tėvai yra išsituokę. Tai, kas įvyko, yra didelė ir skaudi pamoka, už kurią jis brangiai moka.

8Nuteistojo M. S. kasacinis skundas atmestinas.

9BK 41 ir 54 straipsnių taikymas

10Nuteistojo M. S. kasacinio skundo argumentai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas per siaurai ir vienpusiškai suprato BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, yra nepagrįsti.

11BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad vienu iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kiti nutarimai).

12Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

13Skirdamas laisvės atėmimo bausmę M. S., pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje: atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. M. S. veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kurios sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų. M. S. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, t. y. žymiai mažesnė bausmė, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė. Tokia bausmė M. S. paskirta pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal susiklosčiusią praktiką teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas minėtam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. S. disponavo mažiausiai pavojingomis psichotropinėmis medžiagomis, leidžiamomis vartoti medicinos tikslams, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, neteisėtai disponuotų medžiagų kiekį bei jų pavojingumo žmonių sveikatai lygį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Tačiau teismas, motyvuodamas tuo, kad nusikaltimą padarė asmuo, turintis aukštąjį farmacininko išsilavinimą, t. y. specialistas, paskyrė M. S. laisvės atėmimo bausmę.

14Baudžiamajame įstatyme, apibrėžiant bausmės paskirtį, nurodyta, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę, turi būti laikomasi visų šių reikalavimų, nei vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė, jų siekiai turi būti protingai subalansuoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 2K-444/2007). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. S., ir apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalies reikalavimus, įvertino bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir siekė paskirta bausme sudaryti realias prielaidas visiems tikslams realizuoti, todėl keisti apskųstus teismų sprendimus nėra pagrindo.

15Kartu pažymėtina, kad nuteistojo M. S. kasacinio skundo teiginiai, jog skiriant jam bausmę pažeistas baudžiamasis įstatymas, grindžiami ne nuorodomis į teisės taikymo klaidas pagal teismo nustatytus ir motyvuotai įvertintus faktus bei bylos aplinkybes, bet savo gyvenimo aplinkybėmis. Nuteistojo kasaciniame skunde išdėstytas noras, kad bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės būtų iš naujo įvertintos, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, yra už BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, kurios apibrėžia teismo įgaliojimus, nagrinėjant kasacinę bylą.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Nuteistojo M. S. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai