Byla e2A-212-230/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23059-638/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“, trečiajam asmeniui V. P. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Žaidas“ 314,24 Eur turtinės žalos atlyginimą, 21,80 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2013-12-21 pradėjo skverbtis vanduo į V. P. priklausančio buto, esančio ( - ), vonios kambarį. Dėl to buvo sugadintos V. P. priklausančio vonios kambario lubos, sienos ir kanalizacijos stovo apdaila, kambario sienos, grindys ir lubos, koridoriaus grindys ir lubos. Įvykio metu V. P. priklausantis butas buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė įvertino sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės, buvusios iki draudiminio įvykio. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina yra 1 285 Lt, V. P. buvo išmokėta 1085 Lt dydžio draudimo išmoka. Buvo išsiaiškinta, kad užliejimo priežastis – trūkęs bendrojo naudojimo kanalizacijos stovas, už kurio būklę yra atsakinga atsakovė kaip bendro naudojimo inžinierinių tinklų administratorė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Žaidas“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 314,24 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14 Eur žyminį mokestį. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

7Teismas byloje nustatė, kad AB „Lietuvos draudimas“ su V. P. sudarė būsto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2009-05-22 iki 2033-05-23, kuriuo apdraudė V. P. priklausantį butą, esantį ( - ). 2014-01-09 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad įvykis – bendrojo kanalizacijos stovo avarija – įvyko 2013-12-21, draudimo bendrovei pranešta 2013-12-30, kompetentingai įstaigai „Centro būstas“ pranešta 2013-12-21. Akte fiksuota, kad sulietos buto vonios kambario ir koridoriaus lubos ir sienos, išsiliejimas įvyko ties/iš kanalizacijos stovo. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede detaliai fiksuoti atsiradę buto apdailos pažeidimai. AB „Lietuvos draudimas“, atlikęs žalos skaičiavimą ir išskaitęs 200 Lt neatlygintiną išskaitą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 1 085 Lt draudimo išmoką žalai atlyginti, nes draudimo bendrovė, vadovaudamasi būsto draudimo sutarties nuostatomis, įvykį pripažino draudžiamuoju įvykiu. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „Žaidas“ yra namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratorė, kuri vykdo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių namo bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos administravimą. Tokiai įrangai priskirtinas ir bendras namo kanalizacijos stovas. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad vandens išsiliejimo šaltinis yra kanalizacijos stovas, būtent aplink šį stovą yra didžiausios ir ryškiausios išsiliejusios vandens dėmės. Atsakovei nepateikus kitų duomenų, kurie teismui sukeltų pagrįstą abejonę dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, teismas sprendė, kad labiau yra tikėtina, jog žalos atsiradimo priežastis apliejant butą, esantį ( - ), yra vanduo, prasiveržęs pro namo kanalizacijos stovą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakingas asmuo dėl atsiradusios žalos yra atsakovė UAB „Žaidas“.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovė UAB „Žaidas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo spendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų savo reikalavimui dėl atsiradusios žalos pagrįsti, o pateikti įrodymai yra neišsamūs ir nepakankami atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, t. y. 2013-12-21 apliejimo priežastis, vadovavosi išimtinai ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o ieškovės panaudotos įrodinėjimo priemonės (rašytiniai įrodymai, trečiųjų asmenų paaiškinimai) neatspindi įvykį sukėlusios priežasties. Atsakovė pateikė įrodymus, jog bendrojo naudojimo inžinerinė įranga įtakos 2013-12-21 apliejimui neturėjo, kadangi buto savininkas ar kitas šio daugiabučio gyvenamojo namo gyventojas nesikreipė į administratorių dėl avarijos (apliejimo); administratorius avarijos nelikvidavo (intervenciją į bendrąją inžinerinę įrangą turi teisę atlikti tik administratorius); pastato techninės priežiūros žurnale užfiksuota, jog nuotekų vamzdynai 2013 m. name keičiami nebuvo. Tuo tarpu ieškovė atsakingu už įvykį laiko administratorių vien todėl, jog draudėjo V. P. bute rado dėmes prie nuotekų stovo. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kada dėmės atsirado, kur yra apliejimo židinys (bendroji įranga ar viršuje esančio buto savininko nuosavybės ribose esanti įranga). Administratorius šiuo atveju jokių „avarijos“ lokalizavimo ir likvidavimo veiksmų neatliko, ką patvirtina pateikti techninės priežiūros žurnalo išrašas ir skambučių ir remonto darbų registracijos programos išrašas, taigi byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsiradusios dėmės ir atsakovės tariamo neveikimo/nepriežiūros. Atsakovė taip pat pažymi, kad draudėjo butas yra pirmame pastato aukšte, virš draudėjo yra dar du aukštai, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kaip nustatė, jog dėl atsiradusios ant lubų dėmės nėra atsakingas viršutinio buto savininkas, taip pat teismas neįtraukė į bylą viršutinio buto savininko, nors galimai jis yra atsakingas dėl apliejimo ir sprendimas turi tiesioginę įtaką jo teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamos bylos atveju teismas turėjo pareikalauti ieškovės pateikti įrodymus, ar nebuvo kitų galimų draudėjo buto užpylimo priežasčių. Be to, teismo išvada, jog UAB „Žaidas“ yra atsakingas už inžinierinių tinklų priežiūrą, todėl visais atvejais jam kyla atsakomybė už įvykį, yra visiškai atsieta nuo byloje esančių įrodymų. Atsakovė vykdė pastato ( - ) techninę priežiūrą, prevencines priemones, savininkų apklausas dėl planuojamų remonto darbų, kasmetines ir kitas periodines apžiūras, avarijų likvidavimą bei pildė pastato techninės priežiūros žurnalą ir vykdė kitus veiksmus, numatytus Statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002, Statybos techniniame reglamente STR 01.12.07:2004. Administratorius iki įvykio organizavo 2012-09-04 ( - ) bendrasavininkių prevencinį balsavimą raštu dėl vamzdynų remonto klausimų, tačiau savininkai buvo pasyvūs ir sprendimo nepriėmė. Atsakovė pažymi, jog būtent savininkams kyla pareiga pagal CK 4.37 str. 1 d. prisiimti atsakomybę už savo galimo neveikimo pasekmes. Be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog veikdama kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka draudžia savo civilinę atsakomybę, todėl ieškovės pateiktą reikalavimą atlyginti dėl įvykio padarytą žalą turi teisę nukreipti atlyginti savo civilinės atsakomybės draudikui. Žalos atsiradimo metu atsakovės civilinės atsakomybės draudiku buvo UAB DK „PZU Lietuva“. Atsakovė pateikė teismui prašymą šį asmenį įtraukti į bylą, kadangi sprendimas turės tiesioginę įtaką UAB DK „PZU Lietuva“ teisėms ir pareigoms, tačiau teismas nepasisakė, kodėl šio prašymo netenkino.

10Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą su jame išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad atsiradusi žala yra fiksuota fotonuotraukose ir ieškovės dokumentuose, nurodant, kad bute buvo užlietos vonios kambario ir koridoriaus lubos. Iš nuotraukų, teismo nuomone, matyti, kad išsiliejimo židinys yra namo kanalizacijos stovas, kurio administravimas užtikrinant tinkamą jo eksploatavimą yra atsakovės pareiga. Teismo įsitikinimą, kad aptariamas įvykis įvyko, padidina ir pačios atsakovės pridedami dokumentai apie vykdytą namo gyventojų apklausą dėl vamzdžių keitimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kitokią nei ieškovė apskaičiavo žalą. Ieškovės atstovas žalų ekspertas T. Š. tiesiogiai apžiūrėjęs dėmes sprendė, kad jos padarytos laikotarpiu nuo 2013-12-21 iki 2014-01-09, bei turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksavo ir aprašė žalos vyksmą ir priežastį. Ekspertas nustatė, kad užpylimo židinys yra ties/iš kanalizacijos stovo. Todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad užpylimo židinys buvo bendro naudojimo kanalizacijos stovas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad dalyvauti byloje privalėjo viršuje esančio buto savininkas. Atsakovė netgi nepateikia duomenų, kam nuosavybės teise priklauso virš draudėjo buto esantis butas.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

13Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką draudėjui – trečiajam asmeniui V. P. pagal būsto draudimo sutartį, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už buto apliejimą asmens – šiuo atveju daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendro naudojimo patalpų ir bendros įrangos administratorės – atsakovės UAB „Žaidas“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad V. P. nuosavybės teise priklausančio buto vonios ir koridoriaus patalpos buvo aplietos ir žala šioms patalpoms padaryta vandeniui išsiliejus iš bendrojo kanalizacijos stovo, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė. Su tuo nesutikdama atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o nurodytai išvadai padaryti nebuvo pakankamai įrodymų.

14Dėl teismo nustatyto buto apliejimo šaltinio ir šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų vertinimo

15Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog trečiojo asmens V. P. buto vonios ir koridoriaus patalpos labiausiai tikėtina buvo aplietos vandeniu iš bendrojo kanalizacijos stovo, dėl ko šios patalpos ir buvo sugadintos. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė byloje pateiktu turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kurį pasirašė ieškovės (AB „Lietuvos draudimas“) atstovas ir buto savininko atstovas V. P., taip pat nuotraukose užfiksuotais duomenimis. Atsakovės teigimu, tokių ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka nurodytai išvadai pagrįsti, o atsakovės pateikti įrodymai – techninės priežiūros žurnalo ir skambučių bei remonto darbų registracijų programos išrašai patvirtina, kad buto savininkas ar kiti namo gyventojai nesikreipė į administratorę dėl avarijos (apliejimo), tokia avarija nebuvo likviduota, nors tai galėjo padaryti tik administratorius, o nuotekų vamzdynai 2013 m. name nebuvo keičiami. Taigi apeliacinio skundo esmę sudaro byloje atlikto įrodymų vertinimo patikrinimas, remiantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančių teisės normų reikalavimais bei teismų praktikoje suformuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse taip pat yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3–416/2007; ir kt.).

17Pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai padarė labiausiai tikėtiną išvadą, jog trečiojo asmens buto patalpų apliejimo šaltiniu buvo būtent bendroji namo konstrukcija – kanalizacijos stovas. Netikėti draudiko kartu su buto savininko atstovu surašyto turto sunaikinimo, sugadinimo akto duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Draudikui tokio akto pagrindu atsiranda pareiga draudėjui išmokėti draudimo išmoką, todėl draudikas nėra suinteresuotas nepagrįstai konstatuoti aplinkybes, dėl kurių jam pačiam atsiranda pareiga mokėti išmoką. Todėl nekyla jokių abejonių dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos – patalpų sugandimo fakto. Ginčo atveju nustatant, dėl kieno neteisėtų veiksmų trečiajam asmeniui buvo padaryta turtinė žala, svarbūs yra nuotraukose užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad patalpos buvo aplietos toje vietose, kurios ribojasi su praeinančiu bendruoju kanalizacijos stovu. Nors apliejimo žymės matyti ir patalų lubose, tačiau iš nuotraukų matyti, kad lubų apliejimo plotas taip pat yra šalia šio vamzdžio, kas iš esmės paneigia apliejimo iš virš esančio buto patalpų galimybę, nes tuomet apliejimo plotas nesikoncentruotų ties kanalizacijos stovu, o būtų išplitęs kur kas plačiau. Vertinant patalpų apliejimo fakto akivaizdumą ir pakankamai aiškų apliejimo požymių sąryšį su labiausiai tikėtina apliejimo priežastimi ir šaltiniu, ieškovės pateikti įrodymai laikytini pakankamais teismo padarytai išvadai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė argumentus, dėl kurių atmetė atsakovės atsikirtimus, grindžiamus tuo, kad jai nebuvo pranešta apie vandens išsiliejimą ir duomenys apie įvykusią avariją ir jos padarinių pašalinimą nebuvo fiksuoti. Teismas tokius atsakovės nurodytus duomenis laikė nepakankamais atsakovės atsakomybei paneigti ar ja pašalinti. Pažymėtina, kad ginčo atveju yra svarbu nustatyti žalos padarymo faktą ir dėl kokių ir kieno neteisėtų veiksmų atsirado žala, o tai leido nustatyti ieškovės pateikti įrodymai. Atsakovės nurodyti registracijos duomenys, neva paneigiantys avarijos ir jos padarinių šalinimo buvimą, iš tikrųjų nėra pakankami įrodymai, kurie leistų paneigti nustatytą žalos ir jos atsiradimo priežasčių faktą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė 2014-01-14 ieškovės paklausimu dėl avarijos buvo informuota dėl trečiojo asmens V. P. buto apliejimo, todėl būdama namo administratore ir veikdama apdairiai ir atsakingai turėjo galimybę išsiaiškinti, ar apliejimas nėra įvykęs dėl bendrai naudojamos įrangos, o ne apsiriboti vien tuo, kad duomenys apie avariją pas ją nėra fiksuoti. Kad administruojamo namo vamzdynai nebuvo tinkamos būklės, patvirtina ir pačios administratorės 2012–2013 m. vykdyta namo gyventojų apklausa dėl vamzdynų keitimo, remonto. Ir nors atsakovė teigia, kad namo gyventojai nedavė tokio sutikimo, tai neatleidžia administratorės nuo pareigos kitokiu būdu užtikrinti bendros namo įrangos (šiuo atveju bendrojo kanalizacijos stovo) tinkamą būklę.

18Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

19Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“ ir kt., byla Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., byla Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-312/2012; kt.). Analogiška teisės į teisingą teismą samprata draudimo nuspręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių bei pareigų aspektu pateikiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant bei taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (Canete de Goni v. Spain, no. 55782/00, judgment of 15 October 2002, § 34).

20Atsakovė nurodo, kad priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos virš draudėjo buto esančių patalpų (butų) savininkų teisėms ir pareigoms, kadangi, apeliantės nuomone, apliejimas įvyko iš virš esančių butų individualaus naudojimo inžinerinės įrangos, o ne iš bendrojo naudojimo objektų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buto apliejimas įvyko būtent iš bendrojo kanalizacijos vamzdžio, o apeliacinės instancijos teismas šias išvadas pripažino pagrįstomis, todėl teismo sprendimu kitiems butų (patalpų) savininkams nenustatytos jokios pareigos, niekaip neapribotos jų teisės ir iš viso nėra minima apie galimą jų atsakomybę.

21Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė atsakovės civilinės atsakomybės draudiko UAB DK „PZU Lietuva“, nors atsakovė buvo pateikusi tokį prašymą, ir mano, kad teismo sprendimas turės įtakos šio draudiko teisėms ir pareigoms. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas sprendime nėra nurodęs jokių argumentų dėl šio atsakovės prašymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu teismo sprendimu vis tik nėra nuspręsta dėl šio draudiko teisių ir pareigų. Pirmiausia, pati atsakovė nenurodo, kokiu būdu pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas yra įtakojamos draudiko teisės ir pareigos. Bendrosios civilinės atsakomybės sutartis, atsakovės sudaryta su UAB DK „PZU Lietuva“, nustato kitus, nei nagrinėjam byloje, šių asmenų sutartinius santykius, kurie yra tik netiesiogiai susiję su kito draudiko teise reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Žalos padarymo trečiajam asmeniui aplinkybės ir atsakingo už jos padarymą asmens nustatymas šiuo atveju nereiškia pareigų nustatymo atsakingo už padarytą žalą asmens draudikui. Sprendimu yra tik nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, kurių nustatymas, dalyvaujant ar nedalyvaujant atsakingo asmens draudikui, negalėtų būti kaip nors įtakojamas. Būtent pats atsakingas už žalą asmuo disponuoja įrodinėjimo priemonėmis, o jo civilinės atsakomybės draudikas tik papildomai atstovautų šio asmens interesus byloje, tačiau nenustatyta, kad civilinės atsakomybės draudiko dalyvavimas ar nedalyvavimas byloje šiuo atveju kaip nors įtakotų jo teisinę padėtį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nenustatyta, kad skundžiamas teismo sprendimas kaip nors įtakotų atsakovės civilinės atsakomybės draudiko teises ir pareigas, kadangi jos teismo sprendimo pagrindu nepakito.

22Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

23Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. Teismas byloje nustatė, kad AB „Lietuvos draudimas“ su V. P. sudarė... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovė UAB „Žaidas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios... 10. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką draudėjui... 14. Dėl teismo nustatyto buto apliejimo šaltinio ir šią aplinkybę... 15. Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog trečiojo asmens... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 17. Pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių... 18. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ... 19. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo... 20. Atsakovė nurodo, kad priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos virš... 21. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė... 22. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 23. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą....