Byla 2-707-413/2013
Dėl įsiskolinimo suderinimo akto, reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, dalies kreditorinio reikalavimo ir kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovo atstovams K. B. ir advokato pad. V. G., atsakovams J. K. ir UAB „Talka 1“ atstovui S. P., trečiajam asmeniui L. K.,

2žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“, J. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Talka 1“, trečiasis asmuo L. K., dėl įsiskolinimo suderinimo akto, reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, dalies kreditorinio reikalavimo ir kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo,

Nustatė

3ieškovas bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ administratorius kreipėsi į teismą prašydamas:

41) pripažinti L. K. IĮ „Talka“ ir UAB „Skirnuva“ 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktą negaliojančiu;

52) patikslinti bankroto byloje kreditoriaus UAB „Skirnuva“ 2009 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintą kreditorinį reikalavimą, sumažinant jį 991 384,78 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo suma;

63) pripažinti negaliojančiomis 2010 m. birželio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Skirnuva“ pardavė bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ trečios eilės 1 000 000,00 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą atsakovui UAB „UAB Talka 1“ bei 2011 m. birželio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Skirnuva“ pardavė bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka" trečios eilės 2 500 000,00 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą atsakovui J. K.;

74) panaikinti Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo patvirtinti patikslinti bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ kreditoriai bei jų reikalavimo dydžiai pagal 2010 m. birželio 10 d. ir 2011m. birželio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis.

8Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi L. K. individualiai įmonei „Talka“ buvo iškelta bankroto byla. UAB „Skirnuva“ pateikė 2009 m. spalio 8 d. prašymą patvirtinti bankroto byloje 3 543 718,60 Lt kreditorinį reikalavimą, kuris buvo grindžiamas 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktu ir PVM sąskaitomis-faktūromis: Nr. 10011701, Nr. 10011919, Nr. 10011982, Nr. 10012138, Nr. 10012262, Nr. 10012265, Nr. 10012391, Nr. 10012550, Nr. 10012646. Teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir patvirtino UAB „Skirnuva“ 3 543 718,60 Lt kreditorinį reikalavimą. 2010 m. birželio 10 d. sutartimi UAB „Skirnuva" perleido 1 000 000,00 Lt vertės dalį savo turimo kreditorinio reikalavimo UAB „Talka 1“, o 2011 m. birželio 27 d. sutartimi perleido J. K. 2 500 000,00 Lt kreditorinį reikalavimą, tokiu būdu 3 500 000 Lt sumažindama savo finansinį reikalavimą bankroto byloje. Kauno apygardos teismas savo nutartimis patikslino L. K. IĮ „Talka“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, įtraukdama į kreditorių sąrašą UAB „Talka 1“ bei J. K.. 2011 m. sausio 14 d. nutartimi teismas atstatydino iš bankroto administratoriaus pareigų V. K. ir naujuoju bankroto administratoriumi paskyrė L. S.. Kadangi naujasis bankroto administratorius neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių UAB „Skirnuva“ finansinio reikalavimo dydį, administratorius paprašė teismo įpareigoti UAB „Skirnuva“ pateikti bendrovės finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Vykdydama teismo įpareigojimus UAB „Skirnuva“ pateikė ieškovui šiuos dokumentus: 2009 m. spalio 8 d. UAB „Skirnuva“ rašto Nr. 1160 su gavimo žyma kopiją, 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo akto kopiją, PVM sąskaitų-faktūrų Nr. 10011701, Nr. 10011919, Nr. 10011982, Nr. 10012138, Nr. 10012262, Nr. 10012265, Nr. 10012391, Nr. 10012550, Nr. 10012646 kopijas bei voko nuorašą su Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties gavimo žyma. Administratoriui susipažinus su pateiktais dokumentais buvo nustatyta, kad buvęs įmonės bankroto administratorius nepagrįstai įtraukė UAB „Skirnuva“ 3 539 720,00 Lt kreditorinį reikalavimą į įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bei neteisėtai pateikė jį tvirtinti Kauno apygardos teismui. Įmonės bankroto administratorius visais atvejais privalo įsitikinti ar visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai teisėti, o tuo atveju, jeigu tie reikalavimai yra neteisėti, jis privalo kreiptis į teismą ir ginčyti tokį neteisėtą kreditoriaus reikalavimą bei tokiu būdu užtikrinti viešo intereso įgyvendinimą bankroto byloje. Remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008), ieškovas teigė, kad UAB „Skirnuva“ ir L. K. IĮ „Talka“ 2009 m. sausio 15 d. pasirašytas įsiskolinimo suderinimo aktas, kuriuo IĮ „Talka“ patvirtino, kad 2008 m. gruodžio 31 dienai ji yra skolinga UAB „Skirnuva“ 3 539 720,00 Lt, yra negaliojantis ir nesukelia šalims teisinių pasekmių, kadangi nurodytas skolos dydis neatitinka tikrovės ir buvo užfiksuotas klaidingų dokumentų pagrindu. Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria. Be to, UAB „Skirnuva“ savo atsiliepime į ieškinį pripažino, kad 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo akte yra padaryta klaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, tikroji IĮ „Talka“ skola UAB „Skirnuva“ turėjo būti nustatoma kitų dokumentų pagrindu. Atsakovas UAB „Skirnuva“, siekdama įrodyti bankrutavusios įmonės skolą, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2002 - 2008 metų PVM sąskaitas - faktūras, 2008 m. gegužės 7 d. sutartį Nr. PS-77, 2008 m. rugsėjo 14 d. susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, banko sąskaitų išrašus, lentelę „Periodinė tiekėjo būklė“ ir patvirtino, kad remiantis šiais dokumentais atsakovo skola 2008 m. gruodžio 31 dienai buvo ne 3 539 720,00 Lt, o 2 938 417,12 Lt. Kadangi didžioji dalis UAB „Skirnuva“ pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų, kurių pagrindu yra grindžiama IĮ „Talka“ skola UAB „Skirnuva“, yra nepasirašytos, o dalis nepateiktos, atsakovui nurodant, kad pasibaigus dokumentų saugojimo terminui jos yra sunaikintos, ieškovo nuomone, L. K. IĮ „Talka“ skola kreditoriui UAB „Skirnuva“, remiantis pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis, buvo 251 117,55 Lt, o ne 641 199,45 Lt kaip yra nurodyta atsakovo lentelėje „Periodinė pirkėjo būklė“. Atsižvelgus į UAB „Skirnuva" ir IĮ „Talka“ sudarytas paskolos sutartis, UAB „Skirnuva“ atliktus mokėjimus į skolininkės banko sąskaitas bei į IĮ „Talka“ išrašytas atsakovui UAB „Skirnuva“ PVM sąskaitas -faktūras, ieškovo skaičiavimais bankrutavusios IĮ „Talka“ skola UAB „Skirnuva“ sudarė 2 297 217,67 Lt. Tokiu būdu akivaizdu, kad šalių įsiskolinimo suderinimo akte užfiksuota skolos suma yra klaidinga, dėl ko 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktas pripažintinas negaliojančiu konstatuojant, kad IĮ „Talka“ skola bendrovei „Skirnuva“ 2008 m. gruodžio 31 d. momentu buvo 2 548 335,22 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „Skirnuva“ nepagrįstai buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą su 3 539 720,00 Lt finansiniu reikalavimu pagal ginčijamą 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktą, todėl šio reikalavimo dalis, sudaranti 991 384,78 Lt sumą, yra neteisėta ir privalo būti patikslinta (šia suma finansinis reikalavimas sumažintas). Pripažinus 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktą negaliojančiu ir panaikinus dalį UAB „Skirnuva“ kreditorinio reikalavimo sumos, turi būti panaikinti ir vėliau sudaryti 2010 m. birželio 10 d. bei 2011 m. birželio 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sandoriai, kuriais atsakovas UAB „Skirnuva“ perleido atsakovui UAB „Talka 1“ 1 000 000,00 Lt dydžio, o J. K. 2 500 000,00 Lt dydžio finansinius reikalavimus.

9Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Skirnuva“, kuriam bylos nagrinėjimu metu iškelta restruktūrizavimo byla (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad reikalaudamas pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktą ieškovas nenurodo jokios teisės normos, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti šį aktą negaliojančiu. Gavęs ieškovo pranešimą apie pareikštą ieškinį, atsakovas dar kartą patikrino buhalterinės apskaitos duomenis ir nustatė, kad 2008 m. gruodžio 31 d. L. K. IĮ „Talka“ bendrovei „Skirnuva" buvo skolinga ne 3 543 718,60 Lt, kaip kad buvo nurodyta įsiskolinimo suderino akte, bet 2 938 417,12 Lt. Šios skolos atsiradimo faktą patvirtina PVM sąskaitos-faktūros, paskolos sutartis, banko sąskaitų išrašai, kurių kopijos pridedamos prie atsiliepimo į ieškinį. Iš pateikiamų dokumentų matyti, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. ieškovui buvo parduota prekių ir paslaugų už 768 399,88 Lt, sumokėta už jas 348 810,00 Lt. Be to, L. K. IĮ „Talka“ iki 2001 m. gruodžio 31 d. įgijo iš UAB „Skirnuva“ prekių ir paslaugų už 221 609,57 Lt. Šio laikotarpio PVM sąskaitų-faktūrų neišliko, kadangi jų saugojimo laikas yra 10 metų. Tokiu būdu 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovo įsiskolinimas už prekes ir paslaugas bendrovei „Skirnuva“ buvo 641 199,45 Lt, kuris užfiksuotas lentelėje „Periodinė pirkėjo būklė“. Be to, 2008 metais ieškovui bendrovė „Skirnuva“ paskolino 2 326 400,00 Lt, o ieškovas bendrovei 2006-2008 m. išrašė sąskaitų už 29 182,33 Lt. Todėl lentelėje „Periodinė tiekėjo būklė“ fiksuojamas 2 297 217,67 Lt ieškovo įsiskolinimas. Bendras pareiškėjo įsiskolinimas 2008 m. gruodžio 31 d. sudaro 2 938 417,12 Lt. Ieškovo ginčijama 3 543 718,60 Lt finansinio reikalavimo suma bankroto administratoriui buvo nurodyta per klaidą, dėl specialistų neatsakingai atlikto darbo, dėl ko, atsakovo nuomone, vietoje 3 543 718,60 Lt finansinio reikalavimo turėtų būti patvirtintas jau nurodytas 2 938 417,12 Lt dydžio reikalavimas. Todėl ieškovas neturi teisinio intereso reikalauti, kad UAB „Skirnuva" su J. K. bei UAB „Talkai“ sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis. Neturėdamas teisinio suinteresuotumo, ieškovas negali riboti bendrovės „Skirnuva“ pasirinkimo teisės (parduoti reikalavimo teisę ar pačiai ją realizuoti).

10Atsiliepimais į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovai UAB „Talka 1“, J. K. ir trečiasis asmuo L. K. prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimai į ieškinį buvo grindžiami tuo, kad Įmonė savininkas L. K. visus ĮBĮ 10 str. 7 d. l p. nurodomus dokumentus perdavė administratoriui V. K. dar 2009 m. rusėjo 7 d. L. K. dalyvavo buvusiam administratoriui V. K. perduodant IĮ „Talka“ turtą, taip pat ir dokumentus naujajam administratoriui L. S.. Taigi įmonės administratorius L. S. melagingai teigia, jog įmonės dokumentacija jam nebuvo perduota. Vykdydamas Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį, kuria teismas nurodė L. K. dar kartą perduoti IĮ „Talka“ dokumentaciją, įmonės savininkas L. K. šiuos dokumentus perdavė naujajam administratoriui 2012 m. sausio 23 d. Kadangi 2011 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad BIĮ „Talka“ administratorius kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti patikslintą likviduojamos L. K. IĮ „Talka“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą: įtraukti į kreditorių sąrašą J. K. kaip įkaito turėtoją su 261 940,00 Lt ir kaip trečios eilės kreditorių su 2 238 060,00 Lt finansiniu reikalavimu, perimtu iš UAB „Skirnuva“ pagal kreditorinių reikalavimų sutartį, o administratorius neprieštaravo UAB „Skirnuva“ ir J. K. pasirašytai sutarčiai, UAB „Skirnuvos“ kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-2482-413/2009, o J. K. kreditorinis reikalavimas teismo patvirtintas 2011 m. rugsėjo 23 d. įsiteisėjusia nutartimi, todėl šie faktai laikytini prejudiciniais ir atsakovai yra atleidžiami nuo įrodinėjimo pareigos. Taigi administratorius ieškiniu nepagrįstai reikalauja iš atsakovų dar kartą įrodyti savo paties pripažintus kreditorinių reikalavimų perleidimo faktus, kuriuos teikė tvirtinti teismui.

11Terminas ieškiniu ginčyti kreditorinį reikalavimą yra pasibaigęs dar 2009 m. spalio 11 d. (t. y. 40 dienų po 2009-08-19 nutarties įsiteisėjimo), todėl remiantis CK 1.131 str. 1 d. ir 1.126 str. 2 d. yra pagrindas ieškiniui atmesti, ko atsakovai bei trečiasis asmuo teismo ir prašo.

12Atsakovai sutinka su ieškovo argumentais, kad „viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys“. Tačiau būtent nustatyti tokius teisėtą kreditorinio reikalavimo teisę turinčius kreditorius ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. įpareigoja bankroto administratorių (ieškovą). Todėl administratoriui kilus abejonių dėl reiškiamų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo iki patvirtinant BIĮ „Talka“ kreditorinius reikalavimus 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi, UAB „Skimuva“ privalėtų teikti administratoriui reikiamus įrodymus dėl kreditorinių reikalavimų arba ginčyti šių reikalavimų netvirtinimą teisme arba kreditorių susirinkime. Tačiau teismui šiuos reikalavimus patvirtinus ir 2009 m. lapkričio 12 d. nutarčiai įsiteisėjus, atsakovai įgijo visas ĮBĮ 21 str. numatytas teises. Administratorius veikė priešingai, nei reikalauja ĮBĮ, kadangi nuo 2011 m. sausio 14 d., kai buvo paskirtas Kauno apygardos teismo nutartimi administratoriumi, neįsitikino ar teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra teisėti ir šį ieškinį pareiškė tik 2012 m. kovo 14 d., t.y. praėjus daugiau kaip metams nuo paskyrimo administratoriumi dienos. Net ir po ieškinio padavimo administratorius nepatikrino ir neįsitikino pareikštų BIĮ „Talkai“ kreditorinių reikalavimų teisėtumu ir 2011 m. rugsėjo 23 d. pripažino UAB „Skirnuva“ 2009 m. lapkričio 12 d. patvirtintus kreditorinius reikalavimus, nes prašė ir neprieštaravo šių kreditorinių reikalavimų perleidimui kitiems atsakovams. Ieškiniu administratorius iškreipia ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. prasmę, nes reikalauja iš UAB „Skirnuva“ pagrįsti jos dar iki 2009 m. lapkričio 12 d. įsiteisėjusios nutarties priėmimo pareikštus kreditorinius reikalavimus. Tam, kad ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus, administratorius pirmiausia turėtų įsitikinti tokių reikalavimų nepagrįstumu, surinkti tam įrodymus, kurie gali kilti tik iš administratoriaus patikslintų bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentų, kurių administratorius iki šiol nesutikrino.

13Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiomis 2010 m. birželio 10 d. ir 2011 m. birželio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra nepagrįstas, nes ieškinys pareikštas nesilaikant CPK 178 str. reikalavimų, be to, pagal CK 1.79 str. 1 d. šalis, patvirtinusi sandorį, netenka teisės jį ginčyti. Todėl ieškovo bankroto administratorius, prašęs teismo patvirtinti kreditorinių reikalavimų perleidimo sandorius, neteko teisės šiuos sandorius ginčyti ateityje. Atsiliepime nurodomoms aplinkybės pagrįsti trečiasis asmuo pateikė į bylą kaip įrodymus: 2008-05-08 UAB „Skirnuva“ atliktą piniginį pervedimą į IĮ „Talkos" atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT71 7300 0100 0220 4364, esančią AB „Hansabanke", operacijos Nr. 267365638 (priedas Nr.16) - 100 000 Lt sumai; 2008-06-04 UAB „Skirnuva“ atliktą piniginį pervedimą į IĮ „Talkos" atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT93 7290 0000 0046 8508, esančią AB PAREX banke, operacijos Nr.273496969 (priedas Nr.17) - 863 200 Lt sumai; 2008-06-06 UAB „Skirnuva" atliktą piniginį pervedimą į IĮ „Talkos" atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT93 7290 0000 0046 8508, esančią AB PAREX banke, operacijos Nr.273927346 (priedas Nr. 18) - 763 200 Lt sumai; 2008-09-14 UAB „Skirnuva" atliktą piniginį pervedimą į IĮ „Talkos" atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT71 7300 0100 0220 4364, esančią AB „Hansabanke", operacijos Nr.288752147 (priedas Nr.19)- 500 000 Lt sumai; 2008-09-30 UAB „Skirnuva" atliktą piniginį pervedimą į IĮ „Talkos" atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT71 7300 0100 0220 4364, esančią AB „Hansabanke", operacijos Nr.298718054 (priedas Nr.20) - 100 000 Lt sumai. Iš viso piniginių pervedimų už 2 326 400 Lt bei PVM sąskaitas faktūras, kurių neapskaitė ieškovas.

14Be to, trečiasis asmuo L. K. (bankrutavusios IĮ „Talka“ savininkas ir įmonės kreditorius) kreipėsi skundais į teismą, prašydamas panaikinti 2012 m. kovo 27 d. L. K. BIĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo ir 2012 m. birželio 12 d. kreditorių komiteto nutarimus. Reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad bankroto administratorius, remdamasis Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-1744-413/2012), kuria buvo apribota didžiųjų įmonės kreditorių J. K., UAB „Talka 1“ ir UAB Skirnuva“ teisė balsuoti bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimuose su bankroto administratoriaus civilinėje byloje Nr. 2-1744-413/2012 (dabartinis bylos numeris 2-707-413/2013) ieškiniu ginčijamomis ir šių kreditorių teismo patvirtintomis finansinių reikalavimų sumomis, 2012 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkime nusprendė kreditorių balsus skaičiuoti ne nuo 6 263 394,83 Lt teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, bet nuo 2 723 674,83 Lt kreditorinių reikalavimų sumos, tuo pažeisdamas imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas ir didžiųjų įmonės kreditorių teises. Pripažinus ginčijamo 2012 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimus neteisėtais, turėtų būti panaikinti ir vėliau bankroto administratoriaus iniciatyva sušaukto 2012 m. birželio 12 d. kreditorių komiteto priimti nutarimai. Šių reikalavimų pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. B2-1910-413/2012.

15Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi civilinės bylos dėl kreditorių susirinkimo ir komiteto nutarimų teisėtumo buvo sujungtos su nagrinėjama civiline byla Nr. 2-707-413/2013 (ankstesnis numeris 2-1744-413/2012).

16Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17Dėl L. K. IĮ „Talka“ ir UAB „Skirnuva“ 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo akto teisinės galios ir Reikalavimo teisių perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

18Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūrą reglamentuojama Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 26 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiajam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

19Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iškėlė L. K. individualiai įmonei „Talka“ bankroto bylą. Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtrauktas ir atsakovas UAB „Skirnuva“ su 3 543 718,60 Lt trečios eilės finansiniu (kreditoriniu) reikalavimu (1 t., b. l. 11-12). Atsakovo UAB „Skirnuva“ finansinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas iš esmės remiantis UAB „Skirnuva“ ir L. K. individualios įmonės „Talka“ 2009 m. sausio 15 d. pasirašytu Įsiskolinimo suderinimo aktu (1 t., b. l. 26). Ginčijamomis 2010 m. birželio 10 d. ir 2011 m. birželio 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimis atsakovas UAB „Skirnuva“ už atlygį perleido (pardavė) atsakovams UAB „Talka 1“ - 1 000 000,00 Lt (už 20 000 Lt), atsakovui J. K. - 2 500 000,00 Lt (už 37 000 Lt ) kreditorinio reikalavimo teises į ieškovo L. K. IĮ „Talka“ skolą (1 t., b. l. 16-17, 21-23). Remiantis paminėtomis sutartimis, bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2011 m. birželio 28 d., 2011 m. liepos 7 d. ir 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimis patvirtino bankroto byloje kreditorių J. K. 2 500 000,00 Lt, o UAB „Talka 1“ 1 400 000,00 Lt finansinius reikalavimus (1 t., b. l. 60-61, 2 t., b. l. 89). Atsakovas UAB „Skirnuva“ atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad tvirtinant bendrovės 3 543 718,60 Lt finansinį reikalavimą bankroto byloje buvo padaryta klaida, kadangi bendrovė leistinais įrodymais gali pagrįsti tik 2 716 807,55 Lt dydžio ieškovo įsiskolinimą ir pateikė teismui šią aplinkybę pagrindžiančius rašytinius dokumentus ( 1 t., b. l. 86-200, 2 t., b. l. 3-55).

20Vienodą teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal byloje esančius įrodymus nustačius, kad tarpusavio atsiskaitymų aktuose nurodytas skolos dydis neatitiko tikrovės, nes buvo užfiksuotas klaidingų dokumentų pagrindu, tokie aktai neturi galios ir negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir taip nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-328/2012, pažymėjo, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažinti teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė.

21Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus <...>. Taigi priešingų įmonės tikslams ir kreditorių teisėms bei interesams sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to, teismo nuomone, šioje byloje susidariusioje situacijoje, kai naujasis bankroto administratorius, perėmęs iš senojo bankroto administratoriaus įmonės dokumentus ir nustatęs, kad teismo nutartimis patvirtinti įmonės kreditoriaus (kreditorių) reikalavimai pažeidžiant įstatymų reikalavimus, bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais.

22Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Nagrinėjamu atveju atsakovų UAB „Talka 1“ 1 000 000,00 Lt dydžio finansinis reikalavimas ir J. K. 2 500 000,00 Lt dydžio finansinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas remiantis ginčijamomis 2010 m. birželio 10 d. ir 2011 m. birželio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, kurių pagrindas tarp pirminio kreditoriaus UAB „Skirnuva“ ir skolininko L. K. IĮ „Talka“ sudarytas 2009 m. sausio 15 d. skolų suderinimo aktas. Byloje konstatavus, kad skolų suderinimo aktas, kai šalys tokiu aktu neprisiėmė jokių kitų papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria, reikalavimo perleidimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis pilna apimtimi, kadangi atsakovas UAB „Skirnuva“ perleisdama dalį savo kreditorinio reikalavimo kitiems atsakovams, to daryti negalėjo, nes atsakovo finansinis reikalavimas skolininkui (L. K. IĮ „Talka“) buvo faktiškai mažesnis už teismo patvirtintą bankroto byloje jo finansinį reikalavimą (6.101 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutartys prieštarauja viešajam interesui bankroto byloje, todėl yra niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.81 str. 1 d.). Byloje nenustačius, kad apie sandorio prieštaravimą buvo žinoma ar turėjo būti žinoma šių sandorių šalims, byloje taikytina restitucija, grąžinat atsakovui RUAB „Skirnuva“ reikalavimo teisę į 3 500 000,00 Lt finansinį reikalavimą bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje, priteisiant (įpareigojant grąžinti) iš šio atsakovo kitiems atsakovams už reikalavimo perleidimą sumokėtas sumas: J. K. - 37 500 Lt, UAB „Talka 1“ - 20 000 Lt sumą (CK 1.80 str. 2 d.). Remiantis nurodytu, teismas atmeta kaip nepagrįstus trečio asmens L. K. argumentus, jog sandoriams ginčyti ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes šis terminas, vadovaujantis CK 1.124 straipsniu ir 1.125 straipsnio 1 dalimi, nėra praleistas.

23Dėl reikalavimo sumažinti UAB „Skirnuva“ finansinį reikalavimą bankroto byloje 991 384,78 Lt kreditorinio reikalavimo dalimi ir panaikinti teismo nutartis, kuriomis buvo patvirtinti J. K. ir UAB „Talka 1“ finansiniai reikalavimai pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis.

24Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje pateiktas bankroto procedūrų metu galinčių atsirasti kreditorių reikalavimų sąrašas nėra baigtinis – galimi ir kiti reikalavimai, kilę bankroto proceso metu, ir įtrauktini į kreditorių reikalavimų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2010).

25Įmonės bankroto administratorius (ieškovas) reikalavimą sumažinti atsakovo BUAB „Skirnuva“ finansinį reikalavimą 991 384,78 Lt suma grindžia iš dalies paties atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, kurių neparemia nei konkrečiais paskaičiavimais, nei šiuos skaičiavimus patvirtinančiais konkrečiais įrodymais. Minėta, kad kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo L. K. į bylą pateikė dar keletą rašytinių įrodymų, iš kurių galima spręsti, kad bankrutavusios įmonės skola jos kreditoriui UAB „Skirnuva“ galėjo būti didesnė 295 440,8 Lt (2 t. b. l. 128-135). Nors administratoriui buvo perduoti papildomi dokumentai apie ieškovo skolą bendrovei „Skirnuva“, tačiau ieškovas savo pozicijos dėl UAB „Skirnuva“ finansinio reikalavimo dalies sumažinimo tinkamai nepagrindė ir trečiojo asmens L. K. naujai pateiktų duomenų, galinčių turėti reikšmės UAB „Skirnuva“ finansinių reikalavimų dydžiui, nevertino, taigi nevykdė ir pareigos kreditoriaus reikalavimą patikrinti pagal įmonės apskaitos dokumentus. Dėl nurodytų priežasčių tenkinti šį ieškovo reikalavimą nėra pagrindo (CPK 178 str.). Įmonės administratorius, atsižvelgdamas į nurodytus trūkumus, turi pareigą iš naujo patikrinti UAB „Skirnuva“ finansinių reikalavimų dydį atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir teikti teismui tvirtinti patikslintus šio kreditoriaus reikalavimus bankroto byloje remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis (kreditoriaus reikalavimo patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos). Todėl administratorius įpareigotinas per teismo nustatytą terminą pateikti tvirtinti atsakovo UAB „Skirnuva“ finansinį reikalavimą iš naujo atsižvelgdamas į jam pateiktus ir prie šios nagrinėjamos bylos prijungtus dokumentus.

26Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimo yra pripažinti negaliojančiais skolų suderinimo aktas ir 2010 m. birželio 10 d. bei 2011 m. birželio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sandoriai, bei aplinkybę, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtinti kreditorių reikalavimai negali būti panaikinami, bet, kaip jau minėta, gali būti tikslinami, ieškovo reikalavimo dalis panaikinti teismo nutartis (pažymėtina, kad ieškinyje šių nutarčių ieškovas nenurodo) negali būti tenkinama.

27Dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo

28Byloje ginčijamais 2012 m. kovo 27 d. bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo nutarimu buvo išrinktas įmonės kreditorių komitetas ir patvirtinta bankroto administratoriaus atskaita, o 2012 m. birželio 12 d. kreditorių komiteto nutarimais buvo nutarta patvirtinti bankroto administratoriaus atskaitą; bankrutavusios įmonės turto kainos nustatymo ir pardavimo tvarką; administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą. Iš priimtų nutarimų matyti, kad susirinkimuose buvo sprendžiami esminiais bankrutavusio įmonės klausimai, t. y. klausimai, susiję su bankrutavusios įmonės valdymu ir jos turto pardavimu.

29ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Be to, ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad ginčijami nutarimai buvo priimti galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, priimtoms šioje civilinėje byloje (civ. byloje Nr. 2-707-413/2013), kuriomis buvo apribotos didžiųjų įmonės kreditorių (šios bylos atsakovų) balsavimo teisės ir kurios (laikinosios apsaugos priemonės) buvo panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartimi, o ieškovo bankrutavusio įmonės „Talka“ prašymas dėl šių priemonių pritaikymo atmestas. Be to, šiuo teismo sprendimu konstatuota, kad didžiojo įmonės kreditoriaus UAB „Skirnuva“ finansinis reikalavimas bankroto byloje nėra panaikintas ir turi būti tikslinamas. Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad ginčijami kreditorių susirinkimo ir komiteto nutarimai, kai jų priėmime negalėjo dalyvauti (buvo eliminuotas) pagrindinis įmonės kreditorius, negali būti laikomi teisėtais, nes tokiu būdu būtų pažeistos šio kreditoriaus teisės ir interesai, kuriuos garantuoja ĮBĮ. Todėl reikalavimas panaikinti šiuos nutarimus tenkintinas.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Ieškovas ir atsakovas RUAB „Skirnuva“ nuo bylinėjimosi išlaidų atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Ieškovas byloje pareiškė keturis savarankiškus reikalavimus, iš kurių patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 proc. reikalavimų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad skolų suderinimo aktas nėra sandoris, o ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutartys turėjo būti apmokėtos žyminiu mokesčiu pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto taisyklę, ieškinį tenkinus iš dalies ir reikalavimo perleidimo sandorius pripažinus negaliojančiais, iš atsakovų J. K. priteistina suma valstybei sudarytų 555 Lt (reikalavimo suma 37 000 Lt, tai mokėtinas žyminis mokestis 1110 : 50 proc. ieškovo tenkintų reikalavimų dalies), o atsakovo UAB „Talka 1“ pagal tą pačią taisyklę 300 Lt (nuo 20 000 Lt reikalavimo suma, žyminis mokestis 600 Lt : 50 proc.). Ryšiu su procesinių dokumentų siuntimu valstybė turėjo 159,71 Lt išlaidų. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, šių išlaidų ½ dalis lygiomis dalimis (po 39,92 Lt) priteistinos iš atsakovų, kurie nuo bylinėjimosi išlaidų įstatymu nėra atleisti (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teisėjas

Nutarė

33ieškinį tenkinti iš dalies.

34Pripažinti L. K. IĮ „Talka“ ir UAB „Skirnuva“ 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktą negaliojančiu.

35Pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas UAB „Skirnuva“, į. k. 253663090, pardavė už 20 000 Lt atsakovui UAB „Talka 1“, į. k. 302296558, bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ 1 000 000,00 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, taikyti restituciją ir grąžinti UAB „Talka 1“ 20 000 Lt, o UAB „Skirnuva“ reikalavimo teisę į 1 000 000,00 Lt bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje.

36Pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas UAB „Skirnuva“, į. k. 253663090, pardavė už 37 500 Lt atsakovui J. K., a. k. ( - ) bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ 2 500 000,00 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, taikyti restituciją ir grąžinti J. K. 37 500 Lt, o UAB „Skirnuva“ reikalavimo teisę į 2 500 000,00 Lt bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje.

37Įpareigoti bankroto administratorių per 10 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą bankroto byloje dėl UAB „Skirnuva“ patikslinto finansinio reikalavimo tvirtinimo.

38Panaikinti bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ 2012 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo ir 2012 m. birželio 12 d. kreditorių komiteto nutarimus.

39Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

40Priteisti valstybei iš atsakovo J. K., a.k. ( - ) 594,92 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt keturis litus 92 ct), iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talka 1“, į.k. 302296558, 339,92 Lt (tris šimtus trisdešimt devynis litus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Danutei... 2. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. ieškovas bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ administratorius kreipėsi į... 4. 1) pripažinti L. K. IĮ „Talka“ ir UAB „Skirnuva“ 2009 m. sausio 15 d.... 5. 2) patikslinti bankroto byloje kreditoriaus UAB „Skirnuva“ 2009 m.... 6. 3) pripažinti negaliojančiomis 2010 m. birželio 10 d. reikalavimo perleidimo... 7. 4) panaikinti Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo patvirtinti... 8. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d.... 9. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Skirnuva“, kuriam bylos... 10. Atsiliepimais į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovai UAB „Talka 1“, J.... 11. Terminas ieškiniu ginčyti kreditorinį reikalavimą yra pasibaigęs dar 2009... 12. Atsakovai sutinka su ieškovo argumentais, kad „viešojo intereso... 13. Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiomis 2010 m. birželio 10 d. ir... 14. Be to, trečiasis asmuo L. K. (bankrutavusios IĮ „Talka“ savininkas ir... 15. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi civilinės bylos dėl... 16. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 17. Dėl L. K. IĮ „Talka“ ir UAB „Skirnuva“ 2009 m. sausio 15 d.... 18. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto... 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19... 20. Vienodą teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 21. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą... 22. Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių... 23. Dėl reikalavimo sumažinti UAB „Skirnuva“ finansinį reikalavimą bankroto... 24. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės... 25. Įmonės bankroto administratorius (ieškovas) reikalavimą sumažinti atsakovo... 26. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimo yra pripažinti... 27. Dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo... 28. Byloje ginčijamais 2012 m. kovo 27 d. bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“... 29. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Ieškovas ir atsakovas RUAB „Skirnuva“ nuo bylinėjimosi išlaidų atleista... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teisėjas... 33. ieškinį tenkinti iš dalies.... 34. Pripažinti L. K. IĮ „Talka“ ir UAB „Skirnuva“ 2009 m. sausio 15 d.... 35. Pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 10 d. Reikalavimo perleidimo... 36. Pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 27 d. Reikalavimo perleidimo... 37. Įpareigoti bankroto administratorių per 10 dienų nuo šio teismo sprendimo... 38. Panaikinti bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ 2012 m. kovo... 39. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 40. Priteisti valstybei iš atsakovo J. K., a.k. ( - ) 594,92 Lt (penkis šimtus... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...