Byla e2-1096-260/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ ieškinį atsakovui J. K., trečiasis asmuo – bankrutuojanti L. Karpalavičiaus individuli įmonė „Talka“

1Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis,

2sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui D. B., atsakovui J. K., jo atstovui advokatui V. T.,

4nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1096-260/2016 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ ieškinį atsakovui J. K., trečiasis asmuo – bankrutuojanti L. Karpalavičiaus individuli įmonė „Talka“.

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Skirnuva“ byloje 2015-11-16 pateikė teismui ieškinį, kuriame pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančia ab initio tarp ieškovės BUAB „Skirnuva“ ir atsakovo J. K. 2015 m. vasario 13 d. sudarytą Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį; 2) taikyti restituciją visa apimtimi ir grąžinti ieškovei iš viso 695 409,96 Eur kreditorinio reikalavimo teisę į BIĮ „Talka“, kurią Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-94-413/2014 IĮ „Talka“ bankroto byloje patvirtino ieškovei UAB „Skirnuva“, t.y. 2 401 111,51 Lt kreditorinį reikalavimą, iš kurio kaip įkaito turėtojo – 261940,00 Lt finansinį reikalavimą, kaip trečios eilės kreditoriaus – 2 139 171,51 Lt finansinį reikalavimą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą pareigą patikrinti įmonės sandorius, išanalizavęs jam pateiktus bei paties surinktus duomenis apie įmonės veiklą, jos sudarytus sandorius, jų ekonominį naudingumą ir atitiktį bankrutuojančios įmonės veiklos tikslams, tikruosius sandorius sudariusių asmenų ketinimus, susipažinęs su 2015 m. vasario 13 d. tarp ieškovės ir atsakovo J. K. sudaryta Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi, reiškia šį actio Pauliana ieškinį, kuriuo kreipiasi dėl paminėta sutartimi pažeistų ieškovės visų kreditorių teisių gynybos. 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-94-413/2014 IĮ „Talka“ bankroto byloje patvirtino UAB „Skirnuva“ 2 401 111,51 Lt kreditorinį reikalavimą, iš kurio kaip įkaito turėtojo - 261 940,00 Lt finansinį reikalavimą, kaip trečios eilės kreditoriaus – 2 139 171,51 Lt finansinį reikalavimą. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-08 nutartimi palikta nepakeista. Ieškovės UAB „Skirnuva“ vadovo L. K. įgaliotas asmuo – laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas G. V., turint ieškovei UAB „Skirnuva“ neįvykdytų skolinių įsipareigojimų ir jau būnant iš esmės nemokiai, sudarė administratoriaus ginčijamą, ieškovės ir jos kreditorių teises pažeidžiantį sandorį su ieškovės vadovo sūnumi atsakovu J. K. – 2015 m. vasario 13 d. Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį. Šia sutartimi ieškovė ir atsakovas susitarė, kad UAB „Skirnuva“ perleidžia atsakovui J. K. 261 940,00 Lt įkaitu užtikrintą ir 2 139 171,51 Lt kaip trečios eilės finansinį reikalavimą, o atsakovas J. K. už perleistą reikalavimą po ginčo sutarties sudarymo sumoka į ieškovės sąskaitą 100 Eur ir įvykdo priešpriešinių vienarūšių 37 500 Lt dydžio tarpusavio reikalavimų įskaitymą CK 6.108 str. pagrindu pagal Kauno apygardos teismo 2013-03-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-207-413/2013, kuriuo teismas pripažino negaliojančia 2011-06-27 Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Skirnuva“ pardavė už 37 500 Lt J. K. bankrutuojančios L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ 2 500 000 Lt kreditorinį reikalavimą, taikė restituciją ir grąžino J. K. 37 500 Lt, o uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ teisę į 2 500 000 Lt bankrutavusios L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ bankroto byloje. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ bankroto byloje pagal 2015 m. vasario 13 d. Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį vietoje UAB „Skirnuva“ patvirtino J. K. naujuoju kreditoriumi. Ginčijama kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia ieškovės kreditorių teises ir viešąjį interesą: iš ieškovės neteisėtai ir nesąžiningai buvo atimta teismo patvirtinta 2 401 111,51 Lt kreditorinio reikalavimo į L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ teisė; administratoriaus duomenimis, net sutartyje paminėti 100 Eur nebuvo sumokėti ieškovei; ieškovė šiuo metu yra visiškai nušalinta nuo L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ bankroto bylos proceso ir negali dalyvauti L. Karpalavičiaus IĮ „Talka" kreditorių susirinkimuose bei ginti savo kaip kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų bei atsiskaityti su savo kreditoriais savo bankroto byloje. Tokiu sandoriu artimais giminystės ryšiais susiję asmenys - L. K. ir J. K. ne tik akivaizdžiai sąmoningai sumažino ir taip nemokios BUAB „Skirnuva“ turtą, padarant neįmanomu BUAB „Skirnuva“ atsiskaitymą su kitais kreditoriais, turint tikslą prieš pat nemokios BUAB „Skirnuva“ bankroto bylos iškėlimą privilegijuotai atsiskaityti su vienu kreditoriumi J. K., t.y. įvykdžius priešpriešinių vienarūšių 37 500 Lt dydžio tarpusavio reikalavimų įskaitymą pagal Kauno apygardos teismo 2013-03-01 sprendimą, kas akivaizdžiai pažeidžia visų BUAB „Skirnuva“ kreditorių teises ir viešąjį interesą. Ieškovė prašo 2015m. vasario 13 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnyje numatytu actio Pauliana pagrindu, kadangi tam ir restitucijos taikymui yra visos įstatymo numatytos tam sąlygos : 1)ginčijamos sutarties sudarymo metu BUAB „Skirnuva“ turėjo daug kreditorių, turinčių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises jos atžvilgiu (iš viso pradelstų įsipareigojimų dydis 2015-02-28 balanso duomenimis sudarė net 13 574 869,09 Eur); 2) sutartimi, kuria, BUAB „Skirnuva“ būnant nemokiai, prieš pat jos bankroto bylos iškėlimą įskaitymo būdu buvo privilegijuotai atsiskaityta su susijusiu kreditoriumi J. K. ir tuo pačiu panaikinta itin didelė iš viso 695 409,96 Eur kreditorinio reikalavimo teisė į BIĮ „Talka“, tokiu būdu nesąžiningai sumažintas ir taip buvusios nemokios BUAB „Skirnuva“ turtas, sąmoningai padarant neįmanomu atsiskaitymą su kitais savo kreditoriais, neabejotinai buvo pažeistos kitų BUAB „Skirnuva“ kreditorių, ypatingai buvusių darbuotojų, su kuriais bankrutavusi bendrovė šiai dienai neturi turto atsiskaityti, teisės; 3) BUAB „Skirnuva“ neprivalėjo sudaryti šios sutarties; 4) tiek BUAB „Skirnuva“, kurios tikrasis (nuolatinis) direktorius buvo L. K., tiek ir su šiuo asmeniu artimaisiais giminystės ryšiais susijęs naujasis kreditorius atsakovas J. K., sudarydami ginčo sutartį, buvo akivaizdžiai nesąžiningi, kadangi žinojo, kad šios sutarties sudarymo metu BUAB „Skirnuva“ buvo nemoki ir turėjo daug kitų kreditorių, su kuriais nebuvo pajėgi atsiskaityti, taigi žinojo, kad ginčijama sutartis pažeis kitų UAB „Skirnuva“ kreditorių teises; 5) nėra praleistas senaties terminas 2015 m. vasario 13 d. teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties ginčijimui actio Pauliana ieškinio pagrindu.

9Atsakovas J. K. 2015-12-11 pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad ieškinį prašo atmesti, su ieškinio reikalavimais nesutinka dėl šių aplinkybių bei prieštaravimų įstatymams:

101. Ieškovės reikalavimai prieštarauja CPK 137 str. 2 d. 4 punktui, nurodančiam, jog: „Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu: yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu“. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-08-31 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr.2-1592-302, kuria paliko galioti Kauno apygardos teismo 2015-05-07 nutartį civilinėje byloje Nr.B2-62-413/2015, kuria teismas patvirtino RUAB „Skirnuvos“ 695409,96 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą perleidimą J. K. (t.y. dėl to paties ginčo, tarp tų pačių bylos šalių ir tuo pačiu pagrindu).

112. Ieškovės bankrutuojančios bendrovės administratorius per savo atstovą ieškinį teikia Įmonių bankroto įstatyme numatytais pagrindais. Tačiau 2015-02-13 Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo sutartis yra sudaryta restruktūrizuojamos, o ne bankrutuojančios bendrovės „Skirnuva“. Todėl yra visiškai teisiškai nepagrįstas administratoriaus atstovo siekis ginčyti bendrovės restruktūrizavimo metu sudarytus sandorius pagal bankrutuojančiai bendrovei taikytinas teisines normas, t. y. pagal Įmonių bankroto įstatymo normas.

123. Ieškinys yra reiškiamas CK 6.66 str. (Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)) pagrindu. Tačiau, kaip matyti iš prie ieškinio pridėtos 2014-09-17 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr.B2-94-413/2014, kreditoriumi buvo būtent atsakovas J. K., o ieškovė buvo skolininku, kas skolininkui neleidžia remtis CK 6.66 str. teisine norma.

134. Reikšminga, jog restruktūrizuojamai bendrovei (RUAB „Skirnuvai“) dėl 2014-09-17 Kauno apygardos teismo nutarties tapus skolininke, ji privalėjo sudaryti ginčijamą sutartį, kadangi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 str. 9 d., 8 str. 4 p., 9 str. 1 d., 14 str. 10 d. reikalauja, kad restruktūrizuojama bendrovė privalo mokėti visas einamąsias įmokas. Būtent po 2014-09-17 Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo, RUAB „Skirnuva“ privalėjo sumokėti 37 500 Lt skolą atsakovui (kaip einamąją įmoką pagal ĮRĮ 2 str. 9 d. reikalavimą), ką ir atliko, sudarydama ginčijamą sutartį, t. y. sumokėjo einamąją įmoką.

145. Nors ieškovės atstovas ir nurodo, jog jis gina būtent bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p. pagrindu, tačiau ieškinyje ignoruojama faktinė aplinkybe, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta ieškovei esant restruktūrizuojama įmone, t. y. jokia ĮBĮ norma nesuteikia teisės bankroto administratoriui ginti būtent restruktūrizavimo metu buvusių kreditorių interesų, tame tarpe ir ginčijant restruktūrizavimo metu sudarytą sutartį, kadangi pagal ĮRĮ 1 str. 5 d., 12 str. 1 d. 3 p., 14 str. 10 d. imperatyvius reikalavimus už teismo patvirtinto Restruktūrizavimo plano vykdymą atsako įmonės valdymo organai ir restruktūrizavimo administratorius pagal savo kompetenciją.

156. Ieškinyje nurodomos melagingos aplinkybės, kuo ieškovo atstovas advokatas pažeidžia Lietuvos advokatų etikos kodekso 10.3 punktą, nurodantį, jog advokatas, atstovaudamas teisme ar kitoje institucijoje klientui ar gindamas teisiamąjį, negali remtis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys; vertindamas bet kuriuos faktinius byloje esančius duomenis, advokatas gali suklysti, tačiau negali jų sąmoningai aiškinti taip, kad būtų iškreipiama objektyvioji tiesa. Ieškinyje (4 dalyje) atstovas nurodo, jog: „ ieškovo vadovo L. K. įgaliotas asmuo - l. e. gen. direktoriaus pareigas G. V., turint Ieškovui BUAB „Skirnuva“ neįvykdytų skolinių įsipareigojimų (jau būnant iš esmės nemokiam), sudarė šį Ieškovo ir jo kreditorių teises pažeidžiantį sandorį su Ieškovo vadovo sūnumi J. K.“, kas prieštarauja sekančioms byloje esančioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ne su bankrutuojančia (BUAB „Skirnuva“), o su restruktūrizuojama (RUAB „Skirnuva“) įmone, ką įrodo ieškinio priedas Nr.2, t. y. 2015-02-13 Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis, taip pat, kad RUAB „Skirnuva“ sutarties sudarymo metu buvo nemoki.

167. Nepagrįstai ieškinyje teigiama, jog atsakovas J. K. buvo nesąžiningas dėl to, kad sutarties sudarymo metu 2015-02-13 RUAB „Skirnuva“ vadovu buvo jo tėvas L. K.. Tačiau pats ieškovo atstovas ieškinio 3.2 punkte nurodė, kad dar 2011-09-23 įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi pagal 2011-06-23 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį J. K. buvo patvirtintas kaip kreditorius su 2 500 000 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu, perimtu iš UAB „Skirnuva“ už 37 500 litų. Reikšminga, kad šios Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo metu 2011-09-23 L. K. nebuvo UAB „Skirnuva“ generaliniu direktoriumi ir dėl to nebuvo pagrindo taikyti nesąžiningumo prezumpciją, jokie BIĮ „Talka“ kreditoriai bei BIĮ „Talka“ bankroto administratorius neginčijo šio kreditorinio reikalavimo perleidimo kaip nesąžiningo, šio sandorio neginčijo UAB „Skirnuva“ akcininkai. Todėl preziumuotina, jog 2011-09-23 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintinas sandoris buvo atliktas rinkos kaina, nes nepažeidė nei BIĮ „Talka“ kreditorių, nei UAB „Skirnuva“ akcininkų interesų (teisiškai reikšminga, kad sandoris laikomas sąžiningu, jeigu yra atliekamas būtent rinkos kaina). Todėl netgi mažesnio dydžio BIĮ „Talka“ kreditorinio reikalavimo (2 401 111,51 Lt vietoje anksčiau turėto 2 500 000 Lt) įgijimas už 37 500 Lt einamąją įmoką (įskaitą) pagal ĮRĮ 2 str. 9 d., ĮRĮ 8 str. 4 p., ĮRĮ 9 str. 1 d. 3 p. imperatyvius reikalavimus, papildomai sumokant dar ir 100 Eur pagal sutartį, niekaip negali būti laikomas nesąžiningu, nes 98 888,49 Lt mažesnio (2 500 000 Lt - 2 401 111,51) kreditorinio reikalavimo įsigijimas už 100 eurų didesnę kainą įrodo, kad sandoris su restruktūrizuojama bendrove buvo atliktas aukštesne už rinkos kainą verte, todėl negali būti laikomas nesąžiningu. Reikšminga ir tai, kad bankrutuojanti bendrovė gali vykdyti ūkinę veiklą pagal ĮBĮ 11 str. normas, todėl ir be teisminio proceso gali įsigyti teisę į BIĮ „Talka“ kreditorinį reikalavimą už nurodytą kainą, tačiau šiuo klausimu į atsakovą nesikreipė. Dar 2014-07-10 pareiškimu uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ jis (atsakovas) prašė atlyginti jo patirtas išlaidas (44 090,06 Lt) dėl nesąžiningos sutarties šalies UAB „Skirnuva“ sudarytos 2011-06-27 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2A-504/14, tačiau jam buvo atsakyta, jog RUAB „Skirnuva“ įsiteisėjusia teismo nutartimi sumokėti neketina, nors ĮRĮ 9 str. 1 d. bei ĮRĮ 14 str. 10 d. tokią einamąją įmoka atlikti imperatyviai reikalauja. Todėl tik po tokio ieškovės atsisakymo įvykdyti einamąją įmoką ir buvo sudaryta 2015-02-13 sutartis, kad CPK 18 str., ĮRĮ 9 str. 1 d. bei ĮRĮ 14 str. 10 d. pagrindais ieškovė įvykdytų šiomis įstatymų normomis pagrįstą savo prievolę.

178. Nepagrįstai ieškovės atstovas nurodo, jog ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p. pagrindu gina bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus, kas neatitinka tiesos, nes CK 6.66 str. pagrindu teismui pritaikius restituciją, atsirastų bendrovės pareiga sumokėti 17 106,73 Eur kreditoriui J. K., o iš BIĮ „Talka“ tokio dydžio sumos BUAB „Skirnuva“ negautų, kadangi BUAB „Skirnuva“ yra tik trečios eilės kreditorius, o ĮBĮ 35 str. 4 d. pagrindu trečios eilės kreditoriniai reikalavimai tenkinami paskiausiai. Todėl, net ir tenkinus ieškinio reikalavimus, nebūtų pasiektas ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p. nurodomas tikslas.

189. Bankroto administratorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes tikėtina, kad įsigydamas kreditorinį BIĮ „Talka“ 2 401 111,51 Lt dydžio reikalavimą, nesiruošia grąžinti CK 1.138 str. 2 p. pagrindu atsakovo J. K. patirtų išlaidų (t. y. grąžinant sąžiningą įgijėją į iki 2011-06-27 sutarties sudarymo buvusią padėtį dėl nesąžiningos sutarties šalies UAB „Skirnuva“ kaltės), o siekia, kad 17 106,73 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą atsakovas J. K. pareikštų BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje.

1910. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog bankroto administratorius ginčija tik vienintelį J. K. sandorį, sudarytą būtent restruktūrizavimo metu. Tačiau RUAB „Skirnuva“ nuo 2012-06-23 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr.B2-1992-173/2012 įsiteisėjimo dėl bendrovės pripažinimo restruktūrizuojama, sudarė daugybę sandorių bei atliko daugybę einamųjų mokėjimų, įskaitymų bei turto pardavimų. Akivaizdu, kad visi tokie analogiški sandoriai taip pat turėtų būti ginčijami BUAB „Skirnuva“ bankroto administratoriaus.

2011. Ieškinio 9.1 p. ieškovo atstovas remiasi rašytiniu įrodymu – 2015-02-28 balansu, tačiau šio įrodymo nepateikia ieškinio prieduose. Kadangi CPK 263 str. 2 d. nurodo, jog: „Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje“, tokios be įrodymų ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės atsiliepime nevertinamos. Tačiau jau praėjus žymiam laiko tarpui, t. y. 2015-05-28 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.B2-1716-390/2015 pripažino UAB „Skirnuva“ mokia, nes atsisakė kelti bankroto bylą (bankroto byla buvo iškelta tik po to, kai 2015 m. gegužės mėn. suėjo terminas sumokėti 21 mln. litų paskolą BAB bankui Snoras ir tik tuomet ši paskola pateko į pradelstus įmonės įsipareigojimus pagal ĮBĮ 2 str. 8 d.). Todėl 2015-02-28 UAB „Skirnuva“ balansas net nėra priimtinas į bylą, kaip įrodymas, nes nėra susijęs su nagrinėjama byla.

21Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

22Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį prašė patenkinti, atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23Ieškinys tenkintinas visiškai.

24Teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, pateiktais procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje, byloje pareiktais rašytiniais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė tokias reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes:

25Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą L. Karpalavičiaus individualiai įmonei „Talka“ (įmonės kodas 149537957). Byla šiuo metu nebaigta nagrinėti (byloje nepriimtas sprendimas) (L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ bankroto byla; civilinė byla Nr. B2-114-413/2016).

26L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtraukta ir ieškovė UAB „Skirnuva“ su 3543718,60 Lt trečios eilės finansiniu (kreditoriniu) reikalavimu, kuris buvo patvirtintas remiantis UAB „Skirnuva“ ir L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ 2009 m. sausio 15 d. pasirašytu Įsiskolinimo suderinimo aktu.

272011 m. birželio 27 d. L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ kreditorė UAB „Skirnuva“ Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido už 37 500 Lt naujajam kreditoriui atsakovui J. K. 2500000,00 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai L. Karpalavičiaus individualiai įmonei „Talka“.

28Kauno apygardos teismas L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje 2011 m. rugsėjo 23 d. išnagrinėjo be kitų ir šios įmonės administratoriaus prašymus: 1) įtraukti į kreditorių sąrašą J. K. kaip įkaito turėtoją su 261 940,00 Lt ir kaip trečios eilės kreditorių su 2238060,00 Lt finansiniu reikalavimu, perimtais iš UAB „Skirnuva“ pagal kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį; 2)patvirtinti UAB „Skirnuva“ kaip trečios eilės kreditoriaus patikslintą 43 718,60 Lt kreditorinį reikalavimą, likusį po kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo su J. K.. Teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtino patikslintus ir naujus likviduojamos L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų: J. K. 261 940,00 Lt ir 2238060,00 Lt; UAB „Skirnuva“ 42718,60 Lt.

29Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, 2013 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtino šios įmonės restruktūrizavimo planą 2013-2016 metams. RUAB „Skirnuva“ nevykdant restruktūrizavimo plano Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. priėmė nutartį nutraukti UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. vasario 19 d., Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr.2-480-180/2015 palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. (UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo byla; civilinė byla Nr. B2-460-173/2014).

30Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-707-413/2013 pagal ieškovės bankrutavusios L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ administratoriaus ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“, J. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Talka 1“, trečiasis asmuo L. K., dėl įsiskolinimo suderinimo akto, reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, dalies kreditorinio reikalavimo ir kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo 2013 m. kovo 1 d. sprendimu pripažino negaliojančiu L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ ir UAB „Skirnuva“ 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktą, taip pat pripažino negaliojančia 2011 m. birželio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Skirnuva“ pardavė už 37 500 Lt atsakovui J. K. bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ 2 500 000,00 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, nusprendė taikyti restituciją ir grąžinti J. K. 37 500 Lt, o UAB „Skirnuva“ reikalavimo teisę į 2 500 000,00 Lt kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai L. Karpalavičiaus individualiai įmonei „Talka“ šios įmonės bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-504/2014, paminėtą Kauno apygardos teismo 2013m. kovo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

31L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje Kauno apygardos teismas 2014-09-17 nutartimi patvirtino patikslintą kreditorės RUAB „Skirnuva“ 2401111,51 Lt (dviejų milijonų keturių šimtų vieno tūkstančio vieno šimto vienuolikos litų ir 51 ct) finansinį reikalavimą, iš kurio kaip įkaito turėtojo – 261 940,00 Lt finansinį reikalavimą; kaip trečios eilės kreditoriaus – 2 139 171,51 Lt finansinį reikalavimą.

322015 m. vasario 13 d. ieškovė RUAB „Skirnuva“ ir atsakovas J. K. sudarė Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį. Šia sutartimi ieškovė ir atsakovas susitarė, kad UAB „Skirnuva“ perleidžia atsakovui J. K. 261 940,00 Lt įkaitu užtikrintą ir 2 139 171,51 Lt kaip trečios eilės finansinį reikalavimą, patvirtintą Kauno apygardos teismo 2014-09-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-94-413/2014, o atsakovas J. K. už perleistą reikalavimą po ginčo sutarties sudarymo sumoka į ieškovės sąskaitą 100 Eur ir įvykdo priešpriešinių vienarūšių 37 500 Lt dydžio tarpusavio reikalavimų įskaitymą CK 6.108 str. pagrindu pagal Kauno apygardos teismo 2013-03-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-707-413/2013, kuriuo teismas pripažino negaliojančia 2011-06-27 Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Skirnuva“ pardavė už 37 500 Lt J. K. bankrutuojančios L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ 2500000 Lt kreditorinį reikalavimą, taikė restituciją ir grąžino J. K. 37500 Lt, o uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ teisę į 2500000 Lt bankrutavusios L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ bankroto byloje.

332015 m. gegužės 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pakeitė bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje uždarąją akcinę bendrovę „Skirnuva“ naujuoju kreditoriumi – J. K. su 645 409,96 Eur finansiniu reikalavimu, iš kurio kaip įkaito turėtojo – 75863,1 Eur finansinis reikalavimas, ir kaip trečios eilės kreditoriaus – 619 546,9 Eur finansinis reikalavimas (Civilinė byla Nr.B2-1856-413/2015).

342015 m. birželio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismas, remdamasis UAB „Skirnuva“ 2015-02-28 balanso duomenimis, taip pat nustatęs, kad UAB „Skirnuva“ vien tik 2014 m. lapkričio – gruodžio ir 2015 m. sausio – vasario mėnesiais neišmokėjo darbuotojams 121153 Eur darbo užmokesčio, o iš viso neišmokėtas darbuotojams darbo užmokestis yra 1768869 Eur, visi šios įmonės pradelsti įsipareigojimai yra 13574869,09 Eur, iškėlė nemokiai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d., Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr.2-1600-943/2015 palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį (UAB „Skirnuva“ bankroto byla; civilinė byla Nr. B2-715-390/2016).

35BUAB „Skirnuva“ administratorius, vertindamas, kad UAB „Skirnuva“ su atsakovu J. K. 2015 m. vasario 13 d. sudaryta Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia ieškovės kreditorių teises ir interesus, pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad ginčija šią sutartį CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu.

36Atsakovas atsiliepime į ieškinį, taip pat ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje, paaiškino, kad ieškovės reikalavimai prieštarauja CPK 137 str. 2 d. 4 punktui, nurodančiam, jog: „Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu“. Atsakovas vertina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015-08-31 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr.2-1592-302/2015, kuria paliko galioti Kauno apygardos teismo 2015-05-07 nutartį civilinėje byloje Nr.B2-62-413/2015, kuria teismas patvirtino RUAB „Skirnuva“ 695409,96 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo perleidimą J. K., t.y. priėmė sprendimą dėl to paties ginčo, tarp tų pačių bylos šalių ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko byla turėtų būti nutraukta.

37Tokius atsakovo argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais. Vadovaudamasis CPK 137 str.2 d. 4 p. nuostatomis, teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį tik tuo atveju, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsakovo minimoje civilinėje byloje, kurios Nr. B2-1856-413/2015, o ne kaip nurodė atsakovas Nr. B2-62-413/2015, Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje pakeitė kreditorę UAB „Skirnuva“ naujuoju kreditoriumi J. K., perėmusiu reikalavimo teises 2015-02-13 Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Šią teismo nutartį nepakeistą paliko Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1592-302/2015, be kita ko pažymėjęs, kad nagrinėjant prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo pirmosios instancijos teisme nesutikimas su tuo nebuvo grindžiamas aplinkybe, kad 2015-02-13 Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis galimai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, yra niekinė ir negaliojanti, t.y. bylos nagrinėjimo metu šalys šios sutarties neginčijo. Net jei ir nebūtų tokio apeliacinės instancijos teismo pastebėjimo, teismui akivaizdu, kad anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-1856-413/2015 nebuvo reiškiami kaip kad šioje nagrinėjamoje byloje reikalavimai pripažinti sutartį negaliojančia CK 6.66 str. nustatytu pagrindu dėl to, kad ji pažeidžia UAB „Skirnuva“ kreditorių teises bei interesus. Taigi negalima sutikti su atsakovo nuomone, kad civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir civilinėje byloje Nr.B2-1856-413/2015, kad yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 str. 3 p. numatytu pagrindu.

38CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Tokio ieškinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1)kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

39Nagrinėjamoje byloje dėl actio Pauliana taikymo sąlygų buvimo teismas sprendžia taip:

40Dėl reikalavimo teisės

41Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Iš prijungtų Kauno apygardos teisme nagrinėtos ir šio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi nutrauktos UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo bylos Nr. B2-460-173/2014 įrodymų (administratoriaus 2014-10-17 prašymo nutraukti restruktūrizavimo bylą, Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties), Kauno apygardos teismo šiuo metu nagrinėjamos UAB „Skirnuva“ bankroto bylos Nr.B2-715-390/2016 įrodymų (2015 m. vasario 28 d. UAB „Skirnuva“ balanso, Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis) matyti, kad prieš ginčijamos 2015 m. vasario 13 d. sutarties sudarymą ieškovė UAB Skirnuva“ nesugebėjo vykdyti šios įmonės 2013-01-31 patvirtintą restruktūrizavimo plano, atsiskaitinėti pagal šį planą su kreditoriais, ir pirmiausia – darbuotojais, buvo jiems nutraukiant restruktūrizavimo bylą 2014 m. gruodžio mėnesį skolinga 1647356 Eur, 2014 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais ir 2015 m. sausio – vasario mėnesiais nebuvo darbuotojams sumokėtas 121513 Eur darbo užmokestis, atsiskaitoma su kitais kreditoriais. Daugelio tuometinių ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti ir UAB „Skirnuva“ bankroto byloje 2015 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. 2015-06-23 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1716-390/2015, iškeliant UAB „Skirnuva“ bankroto bylą, taip pat nustatyta, kad įsipareigojimai kitiems BUAB „Skirnuva“ kreditoriams sudarė 4 244 973,12 Eur, tarp jų ir nesumokėti mokesčiai valstybės biudžetui bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad bankroto administratorius, gindamas visų BUAB „Skirnuva“ kreditorių interesus, turi neabejotiną reikalavimo teisę (teisę reikšti byloje pareikštą reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu).

42Dėl kreditorių teisių pažeidimo

43Teismų praktikoje pripažįstama, jog CK 6.66 str. 1 d. pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną, yra pagrindas pripažinti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (2012-05-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1094/2012). Taigi kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir tais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

44UAB „Skirnuva“ kreditorių teisių pažeidimą ieškovė grindžia tuo, kad ši bendrovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – atsakovui J. K., ginčijama sutartimi perleisdama jam reikalavimo teises į bankrutuojančią L. Karpalavičiaus individualią įmonę „Talka“. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės teiginiais, jog BUAB „Skirnuva“ kreditorių teisių pažeidimas konkrečiu atveju pasireiškė tuo, kad BUAB „Skirnuva“, žinodama apie savo nemokumą, prieš pat bankroto bylos iškėlimą ginčijama sutartimi privilegijuotai (prieš kitus kreditorius) atsiskaitė būtent su susijusiu naujuoju kreditoriumi J. K., įvykdydama priešpriešinių vienarūšių 37500 Lt dydžio tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ir tuo pačiu atsisakė itin didelio ieškovei priklausiusio 695 409,96 Eur kreditorinio reikalavimo į bankrutavusią L. Karpalavičiaus individualią įmonę „Talka“, tokiu būdu nesąžiningai itin ženkliai sumažindama savo turtą ir sąmoningai padarydama neįmanomu atsiskaitymą su kitais savo kreditoriais. Jei UAB „Skirnuva“ ir atsakovas J. K. prieš pat bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ iškėlimą nebūtų neteisėtai bei nesąžiningai sudariusios ginčijamos sutarties ir būtų palikta ieškovei teisėtai teismo patvirtinta reikalavimo teisė į BIĮ „Talka“, šios gautinos piniginės lėšos galėjo būti panaudotos atsiskaityti ne tik su susijusiu J. K. (sumokant jam 37 500 Lt pagal Kauno apygardos teismo 2013-03-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-207-413/2013, kuria teismas pripažino negaliojančia 2011-06-27 Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Skirnuva“ pardavė už 37 500 Lt J. K. bankrutuojančios L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ 2 500 000 Lt kreditorinį reikalavimą, taikė restituciją ir grąžino J. K. 37 500 Lt, o UAB „Skirnuva“ teisę į 2 500 000 Lt bankrutavusios L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ bankroto byloje), bet ir su kitais BUAB „Skirnuva" kreditoriais, su kuriais atsiskaityti po ginčijamo sandorio sudarymo turto nebeliko.

45Vertindamas, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Skirnuva“ buvo nemoki, teismas pažymi, kad nemokumas kaip viena iš actio Pauliana sąlygų turi būti įrodinėjamas kitaip nei nemokumas vertinamas Įmonių bankroto įstatymo prasme. Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą actio Pauliana prasme, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

46Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės apie UAB „Skirnuva“ nesugebėjimą prieš sudarant ginčijamą sandorį atsiskaityti su darbuotojais, taip pat kitais kreditoriais netgi ir stengiantis įmonę restruktūrizuoti, leidžia daryti išvadą, kad ši bendrovė, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams, valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir kitiems kreditoriams, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – J. K., taip sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą.

47Dėl ieškinio senaties

48CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „Skirnuva“ iškelta Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d. Laikytina, kad administratorius apie ginčijamą sandorį sužinojo nuo dokumentų apie jų sudarymą gavimo po bankroto bylos iškėlimo gavimo dienos (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013). Ieškinys pareikštas 2015 m. lapkričio 16 d., taigi administratorius vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

49Dėl ieškovo neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sutartį

50Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, tik jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Sąlygą „neprivalėjo“ kasacinis teismas aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

51Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ginčo sandorio sudarymą lėmė įprasta verslo praktika dėl siekio išvengti įmonės nemokumo ir padidinti galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Šis sandoris buvo sudarytas, kai įmonė faktiškai jau buvo nemoki ir jo sudarymas negalėjo padėti atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsakovo teiginiai, kad su juo UAB „Skirnuva“ privalėjo atsiskaityti, nėra pagrįsti, nes UAB „Skirnuva“ su atsakovu privalėjo atsiskaityti kaip ir su visais kitais kreditoriais, bet ne sudarydama Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, juo labiau suteikdama atsakovui pirmenybę prieš kitus kreditorius.

52Todėl teismas sprendžia, kad negalima pripažinti, jog UAB „Skirnuva“ bendrovė turėjo pareigą sudaryti ginčijamą sandorį.

53Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

54Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

55Byloje nagrinėjamu atveju galima pažymėti, kad tiek ieškovė UAB „Skirnuva“, tiek ir atsakovas J. K., pasirašydami ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį, žinojo, kad šios sutarties sudarymo metu UAB „Skirnuva“ buvo nemoki, iš esmės nebevykdė veiklos bei neturėjo turto atsiskaityti su kitais kreditoriais, dėl ko akivaizdžiai žinojo, jog sudarydami šią sutartį, pagal kurią UAB „Skirnuva“ privilegijuotai atsiskaito su pasirinktu kreditoriumi J. K. ir tokiu būdu dar labiau sumažina nemokios UAB „Skirnuva“ turtą, pažeidžia visų likusių UAB „Skirnuva“ kreditorių interesus. Aplinkybę, kad ginčijamos sutarties šalys UAB „Skirnuva“ ir J. K., sudarydamos sutartį buvo nesąžiningos, pagrindžia tai, kad ši sutartis buvo sudaryta ruošiantis ieškovės bankrotui ir sąmoningai perkeliant turtines teises su ieškove susijusiam asmeniui. Be to, kreditorinio reikalavimo teisė į BIĮ „Talka“ kartą jau buvo perleista tam pačiam kreditoriui J. K., tačiau Kauno apygardos teismas 2013-03-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-207-413/2013 pripažino negaliojančia 2011-06-27 Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Skirnuva“ pardavė už 37 500 Lt J. K. bankrutuojančios L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ 2 500 000 Lt kreditorinį reikalavimą, taikė restituciją ir grąžino J. K. 37 500 Lt, o UAB „Skirnuva" teisę į 2 500 000 Lt reikalavimą bankrutavusios L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ bankroto byloje. Ginčo sutarties šalių nesąžiningumą sudarant ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį pagrindžia ir asmenų tarpusavio ryšys. Ginčo sutartį atsakovas J. K. sudarė su UAB „Skirnuva“, kurios nuolatiniu vadovu buvo L. K. – atsakovo tėvas. Todėl yra pagrindas vertinti, jog atsakovas žinojo, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu UAB „Skirnuva“ buvo nemoki, nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis pažeis ieškovės UAB „Skirnuva“ kreditorių interesus. Taigi nagrinėjamu atveju yra tenkinama dar viena ginčijamą sutartį sudariusių šalių nesąžiningumo prezumpcijos sąlyga.

56Dėl ginčijamos kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio

57ir restitucijos taikymo

58Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos būtinos sąlygos 2015 m. vasario 13 d. tarp ieškovės UAB „Skirnuva“ ir atsakovo J. K. sudarytos Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimui negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymui – šalių grąžinimui į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį (CK 6.66 str., 1.95 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, kad ginčo šalys negalėjo atlikti ir 37 500 Lt jau nemokaus ieškovės prievolės įskaitymo su ieškove tiesiogiai susijusiam atsakovui J. K., nes taip apsunkinama kitų nemokios ieškovės kreditorių, kurių reikalavimai pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas tenkintini anksčiau nei atsakovo, padėtis. Atsakovas J. K. su savo kreditoriniu reikalavimu uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ galės būti įrašytas į trečią ieškovės kreditorių eilę.

59Ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą priteisti jai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus ieškinį yra pagrindas tokį prašymą patenkinti. Tačiau ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, nepateikė CPK 98 straipsnio nustatyta tvarka išlaidų už advokato pagalbą duomenų, todėl jai bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

60Ieškinį patenkinus iš atsakovo turėtų būti priteistos į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.). Tačiau tokių išlaidų patirta tik 2,14 Eur, t.y. mažiau nei 3 Eur, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

61Vadovaudamasis CPK 263, 268 ir 270 straipsniais, teismas

Nutarė

62Ieškinį tenkinti visiškai.

63Tarp ieškovės UAB „Skirnuva“ (j.a.k. 253663090) ir atsakovo J. K. (a.k. ( - ) 2015 m. vasario 13 d. sudarytą Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento).

64Taikyti restituciją visa apimtimi ir grąžinti ieškovei iš viso 695 409,96 Eur kreditorinio reikalavimo teisę į Bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“, kurią Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-94-413/2014 IĮ „Talka“ bankroto byloje patvirtino ieškovei UAB „Skirnuva“, t.y. 2401111,51 Lt kreditorinį reikalavimą, iš kurio kaip įkaito turėtojo - 261 940,00 Lt finansinį reikalavimą, kaip trečios eilės kreditoriaus - 2139171,51 Lt finansinį reikalavimą.

65Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis,... 2. sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui D. B., atsakovui J. K., jo atstovui... 4. nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1096-260/2016... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Skirnuva“ byloje... 8. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 23... 9. Atsakovas J. K. 2015-12-11 pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė,... 10. 1. Ieškovės reikalavimai prieštarauja CPK 137 str. 2 d. 4 punktui,... 11. 2. Ieškovės bankrutuojančios bendrovės administratorius per savo atstovą... 12. 3. Ieškinys yra reiškiamas CK 6.66 str. (Kreditoriaus teisė ginčyti... 13. 4. Reikšminga, jog restruktūrizuojamai bendrovei (RUAB „Skirnuvai“) dėl... 14. 5. Nors ieškovės atstovas ir nurodo, jog jis gina būtent bankrutuojančios... 15. 6. Ieškinyje nurodomos melagingos aplinkybės, kuo ieškovo atstovas advokatas... 16. 7. Nepagrįstai ieškinyje teigiama, jog atsakovas J. K. buvo nesąžiningas... 17. 8. Nepagrįstai ieškovės atstovas nurodo, jog ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p.... 18. 9. Bankroto administratorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes... 19. 10. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog bankroto administratorius ginčija... 20. 11. Ieškinio 9.1 p. ieškovo atstovas remiasi rašytiniu įrodymu –... 21. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 22. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį prašė... 23. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 24. Teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, pateiktais... 25. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto... 26. L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje 2009 m.... 27. 2011 m. birželio 27 d. L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“... 28. Kauno apygardos teismas L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“... 29. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei... 30. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-707-413/2013 pagal ieškovės... 31. L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje Kauno... 32. 2015 m. vasario 13 d. ieškovė RUAB „Skirnuva“ ir atsakovas J. K. sudarė... 33. 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pakeitė... 34. 2015 m. birželio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismas, remdamasis UAB... 35. BUAB „Skirnuva“ administratorius, vertindamas, kad UAB „Skirnuva“ su... 36. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, taip pat ir nagrinėjant bylą teismo... 37. Tokius atsakovo argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais. Vadovaudamasis... 38. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus... 39. Nagrinėjamoje byloje dėl actio Pauliana taikymo sąlygų buvimo teismas... 40. Dėl reikalavimo teisės... 41. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11... 42. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 43. Teismų praktikoje pripažįstama, jog CK 6.66 str. 1 d. pateiktas sąrašas... 44. UAB „Skirnuva“ kreditorių teisių pažeidimą ieškovė grindžia tuo, kad... 45. Vertindamas, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Skirnuva“ buvo... 46. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės apie UAB... 47. Dėl ieškinio senaties... 48. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu... 49. Dėl ieškovo neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sutartį... 50. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, tik jeigu jis... 51. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu... 52. Todėl teismas sprendžia, kad negalima pripažinti, jog UAB „Skirnuva“... 53. Dėl sandorio šalių nesąžiningumo... 54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo... 55. Byloje nagrinėjamu atveju galima pažymėti, kad tiek ieškovė UAB... 56. Dėl ginčijamos kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo... 57. ir restitucijos taikymo... 58. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad... 59. Ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą priteisti jai visas patirtas... 60. Ieškinį patenkinus iš atsakovo turėtų būti priteistos į valstybės... 61. Vadovaudamasis CPK 263, 268 ir 270 straipsniais, teismas... 62. Ieškinį tenkinti visiškai.... 63. Tarp ieškovės UAB „Skirnuva“ (j.a.k. 253663090) ir atsakovo J. K. (a.k. (... 64. Taikyti restituciją visa apimtimi ir grąžinti ieškovei iš viso 695 409,96... 65. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...