Byla 2A-150-823/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Flex Logistics“ (teisių perėmėjos – uždaroji akcinė bendrovė „Autolava“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Transeita“) skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2015 m. birželio 18 d. dalinio sprendimo arbitražo byloje Nr. 316 pagal ieškovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Frutos ARBA Spain 2020, S.L.“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

42014 m. kovo 10 d. ieškovė UAB „Flex Logistics“ sudarė su atsakove UAB „Frutos ARBA Spain 2020, S.L.“ Transportavimo ir ekspedijavimo paslaugų sutartį Nr. 2 F-T (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo nuosavu transportu arba pasitelkusi trečiųjų asmenų transportą pristatyti jai patikėtą krovinį, o atsakovė – sumokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė ir atsakovė Sutarties 6.1 punkte numatė, kad „šalys visus ginčus, jei jų nepavyksta sureguliuoti derybų būdu, sprendžia Tarptautinio Komercinio Arbitražo teisme, Vilniaus m., Lietuva“.

5Pasak ieškovės, ji, pasitelkusi trečiųjų asmenų transportą, suteikė atsakovei krovinių vežimo paslaugų už 31 000 EUR sumą, tačiau atsakovė neapmokėjo visų išrašytų sąskaitų-faktūrų ir liko skolinga ieškovei 17 000 EUR. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti skolą iš atsakovės, tačiau teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, nurodydamas, kad ieškinys turi būti pateiktas Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – VKAT).

6Ieškovė padavė ieškinį VKAT, prašydama iš atsakovės jos naudai priteisti 17 000 EUR (58 697,60 Lt) skolą; 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Frutos ARBA Spain 2020, S.L.“ pačios skolos ir jos dydžio neginčijo, tačiau pareiškė, kad VKAT, kaip arbitražo institucija, yra nekompetentingas spręsti šį ginčą ir dėl šios priežasties atsisakė dalyvauti skiriant arbitrą. Ieškovė prašė paskirti vienasmenį arbitrą. VKAT pirmininkas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi vienasmeniu arbitru paskyrė advokatą E. S.. 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi VKAT nusprendė šį ginčą išspręsti rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis šalių pateiktais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir kita byloje pateikta rašytine medžiaga. Buvo nustatyta, kad arbitražo byla rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama 2015 m. birželio 3 d. 9.00 val. II. Arbitražo dalinio sprendimo esmė

7VKAT 2015 m. birželio 18 d. daliniu sprendimu arbitražo byloje Nr. 316 pripažino, kad arbitražo teismas neturi kompetencijos išspręsti ginčą pagal ieškovės UAB „Flex Logistics“ ieškinį atsakovei UAB „Frutos ARBA Spain 2020, S.L.“ dėl 17 000 EUR (58 697,60 Lt) nuostolių išieškojimo ir ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu.

8VKAT konstatavo, kad šalys aiškiai susitarė nagrinėti ginčą arbitraže, tačiau Sutartyje nurodė neegzistuojančios arbitražo įstaigos pavadinimą. Sutarties 6.1 punkte netiksliai nurodyta arbitražo įstaiga gali būti nustatyta sutarties interpretavimo būdu, tačiau su sąlyga, kad galioja nurodyta arbitražinė išlyga.

9Arbitražo teismas ieškovės ir atsakovės teisinius santykius kvalifikavo kaip kylančius iš krovinių vežimo automobilių transportu tarptautiniais maršrutais sutarties ir nurodė, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) 33 straipsnyje nustatyta, jog vežimo sutartyje gali būti tokia nuostata, kuria pripažįstama arbitražo kompetencija, bet su sąlyga, jeigu ši nuostata numato, kad arbitražas vadovausis šia Konvencija. Sutarties 6.1 punkte nenumatyta arbitražo prievolė taikyti CMR konvenciją, todėl, VKAT vertinimu, šalių numatyta arbitražinė išlyga neatitinka CMR konvencijos 33 straipsnio, bei, pagal CMR konvencijos 41 straipsnį, yra niekinė ir negaliojanti. Atsižvelgiant į tai, VKAT yra nekompetentingas spręsti šį ginčą. III. Skundo argumentai

10Ieškovė UAB „Flex Logistics“ prašo panaikinti VKAT 2015 m. birželio 18 d. dalinį sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Ieškovė su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo priteisimo 2014 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į bendros kompetencijos teismą – Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo pripažinta, kad, remiantis Sutarties 6.1 punktu, ši byla yra nagrinėtina VKAT. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl yra imperatyvaus pobūdžio. Ši nutartis ieškovės iniciatyva buvo prijungta prie nagrinėjamos bylos, su jos turiniu supažindinti visi proceso dalyviai.

122. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties turinys atitinka Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą nuostatą (yra kitokių rašytinių įrodymų, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą).

133. Tiek ieškovę, tiek atsakovę, numatant Sutarties 6.1 punktą, tenkino ieškovės taikyta reikalavimų pareiškimo tvarka ir būdas – kreipimasis su ieškiniu į arbitražą, siekiant išspręsti ieškovės ir atsakovės ginčą. Arbitražiniame susitarime šalys arbitražo teismui nesuteikė teisės spręsti klausimus, dėl kurių nėra ginčo. VKAT, spręsdamas klausimą, dėl kurio nėra ir iš esmės negali būti ginčo, viršijo savo kompetenciją. Tai reiškia, kad arbitražinio nagrinėjimo procedūra neatitiko šalių susitarimo ir VKAT priėmė sprendimą dėl klausimo, kurio nenumato ir neapima arbitražinis susitarimas.

144. Skundžiamas sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai. VKAT, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, pripažino, kad jis neturi kompetencijos nagrinėti tokio ginčo, todėl skundžiamu sprendimu sukurta situacija yra nesuderinama su fundamentaliais teisingumo principais. KAĮ įtvirtinta, kad, nustačius, jog arbitražo teismo sprendimas pažeidžia viešąją tvarką, jis yra naikinamas.

15Atsakovė UAB „Frutos ARBA Spain 2020, S.L.“ atsiliepimo į skundą nepateikė. IV. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Dėl procesinio teisių perėmimo

17Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsniu, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymu nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

18Pagal Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. lapkričio 20 d. pateiktus duomenis, 2015 m. spalio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2015/02 šios bylos ieškovė UAB „Flex Logistics“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido reikalavimo teisę į UAB „Frutos ARBA Spain 2020, S.L.“ dėl 17 000 EUR skolos sumokėjimo UAB „Transeita“ ir UAB „Autolava“ (b.l. 67). Apie reikalavimo perleidimą 2015 m. lapkričio 15 d. registruotu laišku informuota skolininkė (b.l. 71). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos ieškovė UAB „Flex Logistics“ keičiama jos teisių perėmėjomis UAB „Transeita“ ir UAB „Autolava“.

19Pranešimas apie skundo nagrinėjimą teisme UAB „Transeita“ ir UAB „Autolava“ išsiųstas (b.l. 128). Vadovaujantis CPK 48 straipsnio 2 dalimi, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.

20Dėl VKAT 2015 m. birželio 18 d. dalinio sprendimo panaikinimo

21Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014). Lietuvoje neleidžiamas arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir (arba) materialiosios teisės taikymo aspektu, todėl teismas neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės ir aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus ir pan. – apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 50 straipsnyje nustatytos procesinės ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008, 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004).

22Ginčijamu VKAT 2015 m. birželio 18 d. daliniu sprendimu arbitražo teismas pripažino save nekompetentingu nagrinėti ginčą dėl to, kad šalių sudarytas arbitražinis susitarimas negalioja. Atsižvelgdama į proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalyką ir apimtį, teisėjų kolegija nevertina, ar VKAT, ginčijamu sprendimu nuspręsdamas, kad šalių sudarytas arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, teisingai aiškino ir taikė atitinkamas materialiosios teisės (CMR konvencijos) normas, KAĮ 10 straipsnio 2 dalies 5 punktą, ir nepasisako dėl su tuo susijusių ieškovės argumentų, pasisakydama tik dėl KAĮ įtvirtintų pagrindų arbitražo teismo sprendimui panaikinti.

23Ieškovė skundą grindžia KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 9 punktuose numatytais pagrindais (arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui, arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo, arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai).

24Ginčijamo arbitražo sprendimo negaliojimą KAĮ 37 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais ieškovė grindžia tuo, kad arbitražiniame susitarime šalys arbitražo teismui nesuteikė teisės spręsti klausimų, dėl kurių nėra ginčo; abi šalys ginčo šalys pripažįsta arbitražinį susitarimą ir jo galiojimą, todėl, ieškovės teigimu, arbitražo teismas neturėjo jurisdikcijos dėl arbitražinio susitarimo galiojimo spręsti ex officio. Be to, ieškovės vertinimu, spręsdamas šį klausimą arbitražo teismas pažeidė įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, nurodė, kad byla yra teisminga VKAT. Kolegija šiuos ieškovės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

25Kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, įskaitant arbitražinio susitarimo galiojimo klausimą (kompetencijos – kompetencijos doktrina). Ši teisė Lietuvoje įtvirtinta KAĮ 19 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad KAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostata be kita ko imperatyviai įtvirtina išimtinę arbitražo teismo teisę spręsti dėl paties arbitražinio susitarimo galiojimo ar negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004). Nors arbitražo prigimtis yra sutartinė, arbitražo teismo įgaliojimų spręsti dėl savo kompetencijos pagrindas nėra nei arbitražinis susitarimas, nei sutarties privalomumo principas – ši arbitražo teismo teisė kyla tiesiogiai iš įstatymo. Šiuo aspektu kompetencijos – kompetencijos doktrina yra bendrojo proceso principo, kad kiekviena jurisdikcinė institucija yra įgaliota spręsti savo kompetencijos klausimus, perkėlimas į arbitražo procesą.

26Kaip minėta, KAĮ 19 straipsnio nuostata, numatanti išimtinę arbitražo teismo teisę spręsti dėl savo kompetencijos, yra imperatyvi, ir šalių susitarimu negali būti keičiama. Susitardamos dėl arbitražinės išlygos, šalys kartu pripažįsta ir arbitražo teismo iš imperatyvios įstatymo nuostatos kylančią teisę spręsti dėl savo kompetencijos, todėl ta aplinkybė, kad arbitražo teismas sprendė dėl arbitražinės išlygos galiojimo ex officio, nesant nei vienos iš bylos šalių prašymo šiuo klausimu, nesudaro arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindo pagal KAĮ 37 straipsnio 3 dalies 3 ir/ar 4 punktą.

27Kompetencijos – kompetencijos doktrina apima du aspektus: jau minėtą arbitražo teismo teisę nuspręsti dėl jo paties kompetencijos (pozityvusis aspektas) ir valstybės teismų teisės vertinti arbitražo teismo jurisdikciją iki pastarajam priimant sprendimą dėl jo paties kompetencijos apribojimą (negatyvusis aspektas). Teismų praktikoje pažymima, kad KAĮ 19 straipsnyje įtvirtinta kompetencijos – kompetencijos doktrina per se neriboja valstybės teismo galimybės nagrinėti arbitražo jurisdikcijos klausimus, tačiau netiesiogiai nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką – įtvirtina arbitrų teisės spręsti šį klausimą pirmenybės taisyklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014).

28Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo visuotinio privalomumo principas, kuriuo remiasi ieškovė, neatsiejamas nuo paties klausimo, kuris šiuo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu yra išspręstas. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas sprendžia dėl savo, o ne arbitražo teismo, kompetencijos. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo procesiniu sprendimu priverstinė arbitražo kompetencija negali būti sukuriama (Žr. mutatis mutandis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014). Taigi, teismo nutartimi, kuria atsisakoma priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu (jei šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui), išsprendžiamas teismo kompetencijos klausimas, tačiau nėra imperatyviai konstatuojama arbitražo teismo pareiga nagrinėti kilusį ginčą. Teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, nepašalina KAĮ 19 straipsnyje įtvirtintos išimtinės arbitražo teismo teisės spręsti dėl savo kompetencijos.

29Teismų praktikoje pripažįstama teismo teisė, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, vertinti arbitražinio susitarimo galiojimą, tačiau ši teismo teisė taikytina ribota apimtimi. Tam, kad arbitražinis susitarimas būtų laikomas niekiniu ir teismo nepripažįstamas, niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012). Taigi, vien ta aplinkybė, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nekonstatavo arbitražinio susitarimo negaliojimo, nereiškia, kad arbitražinio susitarimo galiojimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir nebegali būti keliamas arbitražo teismo, pastarajam sprendžiant dėl savo jurisdikcijos.

30Apibendrinant tai, kas išdėstyta, vėlesnis arbitražo teismo sprendimas, kuriuo arbitražo teismas pripažįsta save nekompetentingu nagrinėti kilusį ginčą, nelaikytinas pažeidžiančiu įsiteisėjusią teismo nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

31KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. KAĮ neatskleidžia viešosios tvarkos sampratos, tačiau ši samprata yra apibrėžta kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje ir plėtojamoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas KAĮ vartojamą viešosios tvarkos sąvoką aiškina remdamasis tarptautinio arbitražo doktrina ir praktika, kurioje viešoji tvarka, atsižvelgiant į jos tikslą apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas; viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka. Teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012, 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011).

32Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš teismui pateikto skundo turinio ieškovės argumentai, kuriais ji grindžia ginčijamo sprendimo prieštaravimą Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nėra visiškai aiškūs. Pažymėtina, kad arbitražo teismo negatyvus sprendimas dėl kompetencijos per se nėra ir negali būti laikomas pažeidžiančiu viešąją tvarką. Šia nutartimi jau pasisakyta, kad ginčijamas VKAT dalinis sprendimas nepažeidžia įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, taigi nelaikytinas pažeidžiančiu viešąją tvarką ir šiuo aspektu.

33Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė procesinė situacija, kai tiek teismas, tiek arbitražas pripažino save nekompetentingais nagrinėti kilusį ginčą. Tokia situacija, ieškovės vertinimu, nesuderinama su fundamentaliais teisingumo principais. Su šiais ieškovės argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

34Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą arbitražinio susitarimo buvimas yra pakankamas ir privalomas pagrindas valstybės teismui atsisakyti savo jurisdikcijos. Kilus abejonei dėl arbitražinio susitarimo egzistavimo, abejonės turi būti aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t.y. taikomas principas in favor contractus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002). Nurodytos taisyklės be kita ko skirtos ir kompetencijos – kompetencijos doktrinos įgyvendinimui, kadangi tuo atveju, kai viena arbitražinį susitarimą sudariusių ginčo šalių kreipiasi su ieškiniu į valstybės teismą, tik teismo atsisakymas priimti ieškinį ir ginčo šalių nukreipimas į arbitražą sudaro prielaidas arbitražo teismui įvertinti, ar jis turi kompetenciją nagrinėti konkretų ginčą.

35Pagal CPK 137 straipsnio 4 dalį, teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jei išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį. Kadangi atsisakymo priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą pagrindas yra galiojantis arbitražinis susitarimas, pripažinus arbitražinį susitarimą negaliojančiu teismo sprendimu, ar arbitražui atsisakius savo kompetencijos, ginčo šalims atsiranda galimybė į teismą kreiptis pakartotinai. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą sprendžia tas arbitražo teismas, į kurį kreipiamasi su ieškiniu. Arbitražo teismo išvados dėl ginčo nearbitruotinumo kituose arbitražuose neturi prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-135-695/2015). Taigi, ginčijamu sprendimu nėra sukurta situacija, kai nei teismas, nei arbitražas negali nagrinėti tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Tuo pačiu nėra pagrindo teigti, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiama šalių teisė į teisminę gynybą ar kiti fundamentalūs sąžiningo proceso principai.

36Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad KAĮ 50 straipsnyje numatytų pagrindų arbitražo teismo sprendimui panaikinti nenustatyta, todėl ieškovės skundas dėl VKAT 2015 m. birželio 18 d. dalinio sprendimo atmetamas.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301 straipsnio 5 dalimi, KAĮ 50 straipsniu,

Nutarė

38Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FlexLogistics“ (teisių perėmėjos – uždaroji akcinė bendrovė „Autolava“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Transeita“) skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2015 m. birželio 18 d. dalinio sprendimo arbitražo byloje Nr. 316 atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 2014 m. kovo 10 d. ieškovė UAB „Flex Logistics“ sudarė su atsakove UAB... 5. Pasak ieškovės, ji, pasitelkusi trečiųjų asmenų transportą, suteikė... 6. Ieškovė padavė ieškinį VKAT, prašydama iš atsakovės jos naudai... 7. VKAT 2015 m. birželio 18 d. daliniu sprendimu arbitražo byloje Nr. 316... 8. VKAT konstatavo, kad šalys aiškiai susitarė nagrinėti ginčą arbitraže,... 9. Arbitražo teismas ieškovės ir atsakovės teisinius santykius kvalifikavo... 10. Ieškovė UAB „Flex Logistics“ prašo panaikinti VKAT 2015 m. birželio 18... 11. 1. Ieškovė su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo priteisimo 2014 m.... 12. 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties turinys... 13. 3. Tiek ieškovę, tiek atsakovę, numatant Sutarties 6.1 punktą, tenkino... 14. 4. Skundžiamas sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai. VKAT, palikdamas... 15. Atsakovė UAB „Frutos ARBA Spain 2020, S.L.“ atsiliepimo į skundą... 16. Dėl procesinio teisių perėmimo... 17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 18. Pagal Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. lapkričio 20 d. pateiktus... 19. Pranešimas apie skundo nagrinėjimą teisme UAB „Transeita“ ir UAB... 20. Dėl VKAT 2015 m. birželio 18 d. dalinio sprendimo panaikinimo... 21. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų... 22. Ginčijamu VKAT 2015 m. birželio 18 d. daliniu sprendimu arbitražo teismas... 23. Ieškovė skundą grindžia KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 9 punktuose... 24. Ginčijamo arbitražo sprendimo negaliojimą KAĮ 37 straipsnio 3 dalies 3 ir 4... 25. Kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstama arbitražo teisė... 26. Kaip minėta, KAĮ 19 straipsnio nuostata, numatanti išimtinę arbitražo... 27. Kompetencijos – kompetencijos doktrina apima du aspektus: jau minėtą... 28. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo visuotinio privalomumo principas,... 29. Teismų praktikoje pripažįstama teismo teisė, sprendžiant ieškinio... 30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, vėlesnis arbitražo teismo sprendimas,... 31. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis... 32. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš teismui pateikto skundo turinio... 33. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė... 34. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą arbitražinio susitarimo buvimas... 35. Pagal CPK 137 straipsnio 4 dalį, teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo... 36. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301 straipsnio 5 dalimi, KAĮ 50... 38. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FlexLogistics“ (teisių...