Byla e2A-703-798/2017
Dėl žalos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis gyvatukas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis gyvatukas“ ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Auksinis gyvatukas“ ieškinyje, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo V. M. 238 519,95 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, jog atsakovas V. M., eidamas ieškovės vadovo pareigas, iš ieškovės banko sąskaitų, mokėjimo pavedimais ir naudodamasis banko mokėjimo kortele, nepagrįstai išgrynino iš viso 771 502,98 Lt (223 442,71 Eur). Taip pat atsakovas, disponuodamas ieškovės banko sąskaita ir neidamas vadovo pareigų, nepagrįstai išgrynino iš ieškovės sąskaitos dar 197 130 Lt (57 092,79 Eur). Dalį 145 071,28 Lt (42 015,55 Eur) išgrynintų pinigų atsakovas grąžino, juos įnešęs į ieškovės banko sąskaitas. Bankroto administratorei nežinoma kokiais tikslais buvo panaudota likusi iš ieškovės sąskaitų išgrynintų lėšų 823 561,68 Lt (238 519,95 Eur) dalis. Ieškovės nuomone, atsakovas supainiojo savo asmeninį turtą su įmonės turtu, tokiu būdu padarė įmonei 238 519,95 Eur žalą. Dvi 2009 m. gegužės 11 d. ir 2009 m. rugsėjo 2 d. Paskolos sutartys, dėl 200 000 Lt (57 924 Eur), neįrodo atsakovo pasisavintų lėšų panaudojimo teisėtumo, kadangi: a) informaciją apie sudarytas paskolos sutartis atsakovas pateikė po to, kai buvo pasikreipta į teismą dėl žalos atlyginimo, b) paskolos sutartys sudarytos 2009 m. gegužės 11 d. ir rugsėjo 2 d., tačiau atsakovas įmonės pinigines lėšas pradėjo savintis dar 2008 m.; tariamai paskolinta 200 000 Lt (57 924 Eur), o išgryninta ir jokiais dokumentais nepagrįsta 823 561,68 Lt (238 519,95 Eur); c) kyla abejonės dėl atsakovo finansinių galimybių paskolinti 200 000 Lt (57 924 Eur).
  3. Atsakovas V. M. atsiliepime prašė ieškinį atmesti.
  4. Nurodė, kad baigęs eiti UAB „Auksinis gyvatukas“ direktoriaus pareigas visus ieškovės pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus 2013 m. rugsėjo 27 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė naujam direktoriui E. T., todėl negali pateikti bankroto administratoriui jo reikalaujamų pirminių dokumentų. Be to nuo 2006-02-02 iki 2013-09-27 ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Baltsotis“, todėl ši įmonė turi pareigą pateikti visus pirminius apskaitos dokumentus, įskaitant ir dokumentus, pagrindžiančius ieškovės atskaitingų asmenų, tame tarpe ir atsakovo, žinioje buvusių piniginių lėšų panaudojimą išimtinai įmonės reikmėms ir interesams. Buhalterinės sąskaitos 2435 (atskaitingi asmenys) apyvartos išrašas už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30 patvirtina aplinkybę, kad piniginės lėšos buvo panaudotos išimtinai įmonės reikmėms ir interesams, o buhalterinės sąskaitos 4013 (kitos finansinės skolos (akcininkams)) apyvartos išrašas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2013-09-30 pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė turėjo įsipareigojimų atsakovui pagal 2009 m. gegužės 11 d. ir 2009 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartis. Minėtos paskolos apskaitytos ieškovo buhalterinės apskaitos registruose. Paskolas įmonei suteikė grynais pinigais, juos įnešęs į UAB „Auksinis gyvatukas“ kasą. Be to buvo suteikęs įmonei paskolų ir anksčiau, jos taip pat atsispindi finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2009–2012 m. Atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė, kadangi ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent – realios žalos padarymo.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės BUAB „Auksinis gyvatukas“ ieškinį atmetė; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytą atsakovo V. M. turto areštą; priteisė atsakovui iš ieškovės 1 373,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, tenkinamų iš administravimo išlaidų sąmatos.

5Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų vertinimo

  1. Teismas nustatė, kad ieškovės apskaitą tvarkė UAB „Baltsotis“. Po nagrinėjamos bylos iškėlimo atsakovo atstovas 2015 m spalio 28 d. kreipėsi į UAB „Baltsotis“, prašydamas pateikti informaciją (dokumentus) dėl ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. UAB „Baltsotis“ 2016 m. spalio 14 d. patvirtino, jog UAB „Baltsotis“ darbuotojos N. L. ir N. D. 2015 m. spalio 28 d. iš buhalterinės apskaitos programos atspausdino atsakavo atstovo prašomus pateikti dokumentus bei juos 2015 m. spalio 28 d. perdavė advokato padėjėjui E. Š.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos N. D., ir N. L.. Taigi, UAB „Baltsotis“ pateikė advokato padėjėjui E. Š.: 1) ieškovės buhalterinės sąskaitos 2435 (atskaitingi asmenys) apyvartos išrašo už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30 kopiją; 2) buhalterinės sąskaitos 4013 (kitos finansinės skolos (akcininkams)) apyvartos išrašo už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30; 2) Ieškovo balanso 2013-09-30 datai kopiją; 4) debitorių sąrašo 2013-09-30 datai (balanso 2021 eilutė) kopiją; 5) I debitorių sąrašo 2013-09-30 datai (balanso 2411 eilutė) kopiją; 6) Ieškovo kreditorių sąrašo 2013-09-30 datai (balanso 4431 eilutė) kopiją; 7) kreditorių sąrašo 2013-09-30 datai (balanso 44401 eilutė) kopiją; 8) buhalterinės sąskaitos 272 (kasa) apyvartos išrašo už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30 kopiją. Teismo vertinimu atsakovo pateikti išrašai iš ieškovės buhalterinės apskaitos registrų patvirtina aplinkybę, kad ieškovės atskaitingų asmenų, tame tarpe ir atsakovo, žinioje buvusios piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovo reikmėms ir interesams.
  2. Teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojos N. D., dirbančios UAB „Baltsotis“ direktore, ir liudytojos N. L., dirbančios UAB „Baltsotis“ buhaltere, teismo posėdyje duotais parodymais, kad UAB „Baltsotis“ teikė ieškovei buhalterines paslaugas; atsakovo žinioje buvusių piniginių lėšų panaudojimas atsispindi ieškovės buhalterinės apskaitos registruose ir UAB „Baltsotis“ nenustatė jokių trūkumų dėl atsakovo žinioje buvusių piniginių lėšų panaudojimo; Didžiojoje knygoje buhalterinės apskaitos programoje jokių korekcijų daryti negalima, kadangi ataskaitos buvo priduodamos į mokesčių inspekciją, o jeigu ir buvo daromos kažkokios korekcijos, tai šios korekcijos buvo pateikiamos ir mokesčių inspekcijai.
  3. Teismas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2012 m. gruodžio 18 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (4.65)-448-2760 nustatė, kad VMI laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. atliko ieškovės operatyvų patikrinimą, tikrindama įmonės darbuotojams mokamą darbo užmokestį, jo pokyčius 2011 m. ir 2012 m. sausio–spalio mėnesiais; operatyvus patikrinimas atliktas pagal ieškovo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus. Teismas pripažino įrodyta faktinę aplinkybę, kad visus pirminius dokumentus, pagrindžiančius atsakovo žinioje buvusių piniginių lėšų panaudojimą ieškovės reikmėms ir interesams, ieškovė pristatydavo buhalterines apskaitos paslaugas įmonei teikusiai įmonei UAB „Baltsotis“, kuri visas ūkines operacijas registravo buhalteriniuose registruose (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str.).
  4. Ieškovės argumentą, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovo pateikti išrašai iš ieškovo buhalterinės apskaitos registrų yra tikrai sudaryti UAB „Baltsotis“, teismas vertino kaip nepagrįstą.

6Dėl išlaidų degalams pagrįstumo

  1. Teismas nustatė, jog ieškovas į bylą pateikė nuo 2008-09-01 iki 2009-01-31 įmonės patirtų išlaidų degalams analizę, nurodęs, kad tuo laikotarpiu ieškovė išleido 102 399,02 Lt degalams, įsigytiems dvejomis transporto priemonėmis, priklausančiomis ieškovui, turėjusioms nuvažiuoti po 3 413 km per vieną darbo dieną. Atsakovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2009-01-31 įmonėje dirbo apie 20 darbuotojų, kurie vykdė darbus daugelyje objektų, esančių ne tik Vilniuje, bet ir Trakų rajone, Kaune, Alytuje, Kazlų Rūdoje, Biržuose ir kt.; darbuotojai į minėtus objektus vykdavo savo transportu, todėl įmonė privalėjo jiems kompensuoti patirtas degalų išlaidas pagal jam pateiktas sąskaitas faktūras ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat pagal sudarytas sutartis ieškovė vykdė lauko tinklų įrengimo darbus su kita technika. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovo argumentai ieškovės nepaneigti, nes preziumuojama, kad buhalterinės apskaitos registrų įrašai yra pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais, kurie patvirtina įmonės veikloje atliktas ūkines operacijas.

7Dėl paskolos sutarčių

  1. Teismas konstatavo, jog byloje nepaneigta, kad atsakovas suteikė paskolas ieškovei grynais pinigais, juos įnešdamas į įmonės kasą. Suteiktos paskolos atsispindi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2009–2012 m., kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateikti VMI ir Juridinių asmenų registrui. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad VMI nebuvo pateikti duomenys apie atsakovo suteiktas paskolas ieškovei, nepaneigia šių paskolų suteikimo fakto. Atsakovo ieškovei suteiktos paskolos teisės aktų nustatyta tvarka buvo apskaitytos įmonės buhalterinės apskaitos registruose ir finansinės atskaitomybės dokumentuose, o akcininko suteiktų paskolų nedeklaravimas neturi įtakos susiklosčiusių civilinių santykių galiojimui.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Auksinis gyvatukas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administratorių biuras“, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės BUAB „Auksinis gyvatukas“ naudai iš atsakovo V. M. 238 519,95 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė su apeliaciniu skundu teikia 2009 m. balandžio 6 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 15, 2011 m. spalio 3 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. 23 (1 lapas) bei 2012 m. spalio 3 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. 25 kopijas, kuriomis grindžia aplinkybę, kad operatyvaus patikrinimo metu UAB „Balsotis“ savo žinioje tikrai neturėjo pirminių apskaitos dokumentų.

8Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų vertinimo

  1. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procese suteikė lemiamą reikšmę buhalterinės apskaitos dokumentų išrašams, nepateikė jokių argumentų, nenagrinėjo ieškovės akcentuotų argumentų dėl nagrinėjamoje byloje spręstinų klausimų: a) ar Didžiosios knygos išrašų kopijos, pateiktos esama forma, gali būti pripažintos tinkamu ir patikimu įrodymu, b) ar įrašai Didžiosios knygos išrašuose yra tinkamas ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog būtent atsakovo išgrynintos pinigų sumos buvo panaudotos įmonės reikmėms ir atsakovas nesupainiojo asmeninių bei įmonės interesų. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl įrodymų vertinimo.
  2. Apelianto įsitikinimu, pateiktos Didžiosios knygos išrašų kopijos nėra patikimas dokumentas, todėl nagrinėjamoje byloje negali turėti jokios įrodomosios galios. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamą sprendimą grindė vadovaudamasis vien tik pateiktais išrašais iš buhalterinės apskaitos programų. Paaiškino, kad atsakovas į bylą pateikė Didžiosios knygos išrašus, kurie įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nei pasirašyti, nei patvirtinti, todėl pateikto dokumento negalėjo vertinti. Vėliau atsakovas pateikė UAB „Baltsotis“ darbuotojos parašu (nenurodant nei tvirtinančio asmens pavardės, nei pareigų) patvirtintas Didžiosios knygos išrašų kopijas, tačiau apklausus UAB „Balsotis“ darbuotojas teismo posėdyje, išaiškėjo aplinkybė, jog direktorė N. D. patvirtino paties atsakovo atstovo atvežtų, o ne jos pačios atspausdintų Didžiosios knygos išrašų kopijų tikrumą, net nepatikrinusi šių dokumentų atitikimo buhalterinei programai. Taigi, byloje esančių Didžiosios knygos išrašų kopijų kilmė ir atitikimas originaliai buhalterinei programai yra nežinomas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog byloje esantys išrašai iš ieškovo buhalterinės apskaitos registrų buvo atspausdinti iš buhalterinės programos ir pateikti atsakovo atstovui advokato padėjėjui E. Š., neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių. Pastebi, kad pagal UAB „Baltsotis“ darbuotojos parodymus, įmonės buhalterinė programa yra pradingusi, o bankroto administratoriui elektroniniu paštu atsiųstas Exel formos dokumentas neatsidaro.
  3. Ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu dokumentų vertinimu, kad pateikti išrašai iš buhalterinės apskaitos registrų, t. y. UAB „Baltsotis“ pateikti buhalterinės sąskaitos 2435 (atskaitingi asmenys) apyvartos išrašas ir ieškovo buhalterinės sąskaitos 4013 (kitos finansinės skolos (akcininkams) apyvartos išrašas patvirtina tai, kad ieškovės atskaitingų asmenų, tame tarpe ir atsakovo, žinioje buvusios piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms ir interesams.
  4. Taip pat pirmosios instancijos teismas, preziumavęs, kad įrašai Didžiosios knygos išrašuose yra pakankamas įrodymas patvirtinti, jog V. M. išgryninti pinigai buvo panaudoti jo vadovaujamos bendrovės reikmėms, visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, dėl Didžiosios knygos įrodomosios galios, pateiktą 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Ieškovės nuomone, minėtoje byloje pateiktų išaiškinimų turi būti laikomasi ir nagrinėjamoje byloje.

9Dėl Operatyvaus patikrinimo pažymos reikšmės

  1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino VMI 2012 m. gruodžio 18 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (4.65)-448-2760 (toliau – ir Pažyma) reikšmę, nepagrįstai nurodydamas, jog VMI tikrino ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, įskaitant registrus, atitikimą pirminiams apskaitos dokumentams bei, kad VMI, tikrindama ieškovės pateiktus visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus. Pažymi, kad VMI patikrinimas buvo atliktas tik dėl darbuotojų darbo užmokesčio ir mokėtino PVM pagal buhalterinę sąskaitą Nr. 44401 „Išankstiniai mokėjimai“ ir neapėmė įmonės išgrynintų pinigų panaudojimo teisėtumo klausimo. Taigi, operatyvus patikrinimas dėl darbuotojų darbo užmokesčio buvo atliekamas pagal UAB „Auksinis gyvatukas“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, o dėl mokėtino PVM – pagal bendrovės apskaitą ir kelias PVM sąskaitas – faktūras. Dėl pirminių apskaitos dokumentų VMI nepasisakė ir neturėjo galimybės įvertinti pirminių apskaitos dokumentų, kadangi, pastarieji kiekvienais metais būdavo grąžinami UAB „Auksinis gyvatukas“, kaip tai numato 2006 m. vasario 2 d. Buhalterinių paslaugų tiekimo sutarties Nr. 060112/42 sąlyga, jog vykdytojas, t. y. UAB „Balsotis“, privalo ne vėliau kaip per 35 darbo dienas po teisės aktais numatytų atskaitomybės pateikimo terminų pasibaigimo grąžinti užsakovui (UAB „Auksinis gyvatukas“) visus gautus per ataskaitinį periodą dokumentus, o dokumentų grąžinimas fiksuojamas dokumentų priėmimo aprašuose šalių parašais ir antspaudais. Byloje esančios priėmimo–perdavimo aktų kopijos patvirtina aplinkybes, jog patikrinimo metu visi pirminiai dokumentai buvo perduoti UAB „Auksinis gyvatukas“.

10Dėl išlaidų degalams

  1. Didžiosios knygos išrašų duomenimis UAB „Auksinis gyvatukas“ veiklos vykdymo metu patyrė itin dideles išlaidas degalams, pvz.: nuo 2008-09-01 iki 2009-01-31 – 102 399,02 Lt (29 656,80 Eur) išlaidų degalams, per dieną kartais įsipilant degalų už 1 400,00 Lt (405,46 Eur), kai naudoji tik dvi transporto priemones „TOYOTA LAND CRUISER“ bei „BMW X5“, todėl per vieną darbo dieną darbo reikalais turėjo nuvažiuoti po 3 413 km. Nepaisant ieškovės pateiktų argumentų, Vilniaus apygardos teismas vertino, jog preziumuojama, kad buhalterinės apskaitos registrų išrašai yra pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais, kurie patvirtina ieškovės veikloje atliktas ūkines operacijas bei pripažino pagrįstais atsakovo argumentus apie tai, jog šiuo laikotarpiu ieškovė vykdė darbus daugelyje objektų, esančių ne tik Vilniuje, bet ir Trakų rajone, Kaune, Alytuje, Kazlų Rūdoje, Biržuose ir pan.; darbuotojai į minėtus objektus vykdavo savo transportu, todėl jis privalėjo pastariesiems kompensuoti patirtas kuro išlaidas pagal jam pateiktas sąskaitas faktūras ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus; ieškovas pagal sudarytas sutartis šiuo laikotarpiu kita technika vykdė ir lauko tinklų įrengimo darbus, ko pasėkoje taip pat susidarydavo nemažos kuro išlaidos. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tokie atsakovo parodymai yra nepatvirtinti jokiais įrodymais. Be to, atsakovo nurodyta praktika apie tai, jog jis išsigrynindavo lėšas, o vėliau šiais pinigais kompensuodavo darbuotojų patirtas išlaidas bei įmonės veikloje buvo naudojami ir darbuotojų automobiliai, yra teisiškai negalima, kadangi kiekvienas darbuotojas įmonės reikmėms pirkęs prekes ar paslaugas iš savo asmeninių lėšų turi pildyti avansines apyskaitas, tam reikalinga tiksli apskaita, o lėšų grąžinimas darbuotojams turi būti skaidrus; naudojant įmonės veikloje darbuotojų automobilius, turi būti sudaromos automobilių panaudos / nuomos sutartys, pildomi kelionės lapai ir pan., o atsakovo paaiškinimas, jog su darbuotojais tokių sutarčių nesudarinėdavo, nes buvo jų kaita, nepagrįstas, nes pagal VSDFV duomenimis apie UAB „Auksinis gyvatukas“ darbuotojus 2008-09-01–2009-01-31 laikotarpiu, per šį pusmetį iš darbo išėjo tik trys darbuotojai, o buvo priimti du.

11Dėl paskolos sutarčių

  1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pateiktus argumentus, kad 2009 m. gegužės 11 d. ir 2009 m. rugsėjo 2 d. Paskolos sutartimis suteikė ieškovui 200 000,00 Lt (57 924,00 Eur) beprocentinę paskolą, sprendė, jog šios paskolos yra apskaitytos ieškovo buhalterinės apskaitos registruose ir, kad nėra paneigta, jog atsakovas šias paskolas suteikė ieškovei grynaisiais pinigais, juos įnešdamas į įmonės kasą. Ieškovė su tokiais skundžiamojo sprendimo motyvais nesutinka. Pažymi, kad pagal paskolų suteikimo metu galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, UAB „Auksinis gyvatukas“ privalėjo pateikti VMI informaciją iš fizinių asmenų gautas–sugrąžintas paskolas bei jų dydį. UAB „Auksinis gyvatukas“ 2008–2014 m. neteikė juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai neįvertino liudytojos, UAB „Baltsotis“ darbuotojos, parodymų, jog paskolos sutartys jai pateiktos nebuvo, o informaciją apie sudarytas paskolos sutartis atsakovas nurodė ir dokumentus pateikė tik pareiškus reikalavimą dėl žalos atlyginimo teisme. Pažymi, kad įmonės balanso aiškinamuosiuose raštuose už 2009–2012 metus nenurodyta informacija apie gautas paskolas iš įmonės vadovo.
  2. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės argumentų apie tai, kad atsakovo paskolinta pinigų suma yra didelė, skolintojas yra fizinis asmuo ir teismo posėdyje atsakovas negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių šių pinigų kilmę bei savo galimybes paskolinti grynais pinigais; nepateikė įtikinamų argumentų, dėl kokių priežasčių nėra išsaugojęs pinigų įnešimo į bendrovės kasą kasos pajamų orderių. Paskolos sutartys buvo sudarytos 2009 m. gegužės 11 d. ir rugsėjo 2 d., tačiau atsakovas įmonės pinigines lėšas pradėjo savintis nuo 2008 m.; nepagrįsta dokumentais išgryninta iš viso 823 561,68 Lt (238 519,95 Eur), o tariamai paskolinta – 200 000 Lt (57 924 Eur).

12Dėl atsakovo galimybių pateikti pirminius apskaitos dokumentus

  1. Atsakovo galimybes pateikti pirminius apskaitos dokumentus patvirtina šios aplinkybės: pagal UAB „Balstotis“ 2016 m. rugsėjo 15 d. pateiktą informaciją, UAB „Auksinis gyvatukas“ visi dokumentai, įskaitant dokumentus, susijusius su darbo santykiais, nuo bendrovės įregistravimo momento, buvo grąžinti užsakovui; dokumentų priėmimo–perdavimo aktai bei UAB „Balstotis“ darbuotojų liudijimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad dauguma dokumentų buvo perduota direktoriui V. M.. Atsakovo argumentai, jog jis visus dokumentus perdavė naujajam direktoriui E. T. abejotini, kadangi UAB „Auksinis gyvatukas“ finansinės atskaitomybės dokumentų 2013 m. rugsėjo 27 d. perdavimo–priėmimo aktu perduoti dokumentai už 2006–2013 m. rugsėjo 27 d. laikotarpį perdavimą, nors pats atsakovas 2013 m. dokumentus iš UAB „Balsotis“ atsiėmė tik 2013 m. spalio 11 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 27.
  2. Taip pat administratoriui itin daug abejonių kelia ir įmonės akcijų perleidimo schema. Prieš pat akcijų perleidimą E. T., ieškovė faktiškai nutraukė veiklą, jokių lėšų negeneravo, buvo pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros, tai patvirtino ir liudytojas A. B.. 2014 m. balandžio 29 d. įmonės akcininku ir vadovu buvo įregistruotas Latvijos Respublikos pilietis A. K., o 2014 m. gegužės 26 d. – Baltarusijos Respublikos pilietis I. K..

13Dėl ieškovės patirtos žalos dydžio ir atsakovo civilinės atsakomybės

  1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio. Ieškovė žalos faktą ir jos dydį pagrindė aiškiais tiesioginiais įrodymais – banko sąskaitų išrašais, patvirtinančiais, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir akcininku bei laisvai disponuodamas banko kortele periodiškai, kartais net kelis kartus per dieną išsigrynindavo įvairias pinigų sumas. Nei bankroto administratoriui, nei teismui nėra pateikta šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms patvirtinančių pirminių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui.

14Dėl teismo pareigos vertinti įrodymų visumą pažeidimo

  1. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktus įrodymus ir išdėstytus argumentus vertino pavieniui, neatsižvelgdamas į jų įrodomąją reikšmę visų aplinkybių kontekste, tuo pažeisdamas kasacinio teismo išaiškinimus.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. M. prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

15Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą pagrįstumo

  1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir žalos dydžio. Pažymi, kad ieškovės atskaitingų asmenų, tame tarpe ir atsakovo, žinioje buvusios piniginės lėšos buvo panaudotos išimtinai įmonės reikmėms ir interesams.

16Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų

  1. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
  2. Atsakovas, baigęs eiti direktoriaus pareigas, visus ieškovės buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus tinkamai perdavė naujajam akcininkui ir direktoriui E. T., todėl neturi pareigos bei objektyviai negali pateikti ieškovo bankroto administratoriui jo reikalaujamų įmonės buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų. Atsakovas pateikė UAB „Baltsotis“ sudarytus išrašus iš ieškovės buhalterinės apskaitos registrų, kurie patvirtina aplinkybę, jog ieškovės atskaitingų asmenų, tame tarpe ir atsakovo, žinioje buvusios piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms ir interesams.
  3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog atsakovo pateiktų į šią bylą išrašų iš ieškovės buhalterinės apskaitos registrų kopijos nėra patikimas įrodymas bei negali turėti įrodomosios galios, kadangi šių išrašų kopijų kilmė ir atitikimas originaliai buhalterinei programai neva yra nežinomas. Pažymi, kad UAB „Baltsotis“ 2016 m. spalio 14 d. patvirtinime nurodyta, jog atsakydamos į atsakovo atstovo advokato padėjėjo E. Š. 2015 m. spalio 28 d. paklausimą, UAB „Baltsotis“ darbuotojos N. L. ir N. D. 2015 m. spalio 28 d. atspausdino iš UAB „Auksinis gyvatukas“ buhalterinės apskaitos programos prašomus pateikti dokumentus bei tą pačią dieną juos perdavė advokato padėjėjui E. Š.. Liudytojos N. D. ir N. L. šias aplinkybes patvirtino.

17Dėl Operatyvinio patikrinimo pažymos vertinimo

  1. 2012 m. gruodžio 18 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad operatyvus patikrinimas atliktas pagal ieškovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus.
  2. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktoje atsakovo paimtų piniginių lėšų iš įmonės banko sąskaitų suvestinėje nurodytos piniginių lėšų išgryninimo operacijos pilna apimtimi atsispindi ir UAB „Baltsotis“ pateiktame ieškovės buhalterinės sąskaitos 2435 (atskaitingi asmenys) apyvartos išraše nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30, kuriame yra užregistruotos įmonės kasdienines ūkinės operacijos, nurodant tikslią jų datą, įmonę ar fizinį asmenį, kuriam atliktas mokėjimas, mokėjimo dokumento ar PVM sąskaitos faktūros numerį, mokėjimo sumą, todėl, yra visos galimybės kreiptis į atitinkamas įmones ar fizinius asmenis, jog nustatyti, ar tokie mokėjimai buvo atlikti bei ar šios piniginės lėšos atsakovo buvo panaudotos išimtinai įmonės reikmėms ir interesams.
  3. Ieškovas šioje byloje iš esmės neginčijo buhalterinės apskaitos registruose esančių įrašų (duomenų) tikrumo. Kadangi 2006 m. vasario 2 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi UAB „Baltsotis“ įsipareigojo laiku ir tinkamai suteikti buhalterines paslaugas UAB „Auksinis gyvatukas“, nurodytas šios Sutarties priede Nr. 1, todėl šis asmuo atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 2 str. 3 d.. 11 str. 1 d., 13 str. 3 d.).
  4. Aplinkybė, kad įmonės naujasis akcininkas bei vadovas E. T., ar po jo buvę akcininkai bei vadovai A. K. ar I. K. neperdavė bankroto administratoriui pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, savaime nesuteikia jokio pagrindo daryti vienintelę išvadą, jog atsakovo žinioje buvusios piniginės lėšos nebuvo panaudotos ieškovės reikmėms ir interesams. Priešingai, atsakovas visas savo žinioje buvusias pinigines lėšas panaudojo įmonės reikmėms, apmokėdamas sąskaitas faktūras, įsigydamas degalus, medžiagas ir kt., o visus pirminius dokumentus, pagrindžiančius piniginių lėšų panaudojimą, pateikė buhalterines paslaugas teikusiai UAB „Baltsotis“, kuri visas ūkines operacijas registravo buhalteriniuose registruose.

18Dėl išlaidų degalams pagrįstumo

  1. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl neadekvačiai didelių degalų išlaidų. Mano, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių kaip ir kokiais duomenimis remdamasis apskaičiavo įmonės įsigytų degalų kiekį nurodytu laikotarpiu. Nepagrįsti yra ir apelianto argumentai, jog naudojant įmonės veikloje darbuotojų automobilius turi būti sudaromos automobilių panaudos / nuomos sutartys, pildomi kelionės lapai ir pan., ir negalima kompensuoti įmonės darbuotojų patirtų išlaidų kurui, pastariesiems vykdant pavestas darbines funkcijas. Pažymi, kad buvo kompensuojamos tik įmonės darbuotojų patirtos kuro išlaidos vykstant į objektus savo transportu pagal šių darbuotojų atsakovui pateiktas sąskaitas faktūras ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, o esant sudarytoms atlygintinėms panaudos ar nuomos sutartims, kaip nurodo ieškovė, įmonė būtų patyrusi su šių sutarčių vykdymu susijusias papildomas išlaidas, dėl ko būtų uždirbusį mažesnį pelną.

19Dėl paskolų sutarčių

  1. Paskolos yra apskaitytos ieškovės buhalterinės apskaitos registruose. Atsakovas paskolas suteikė grynais pinigais, juos įnešdamas į ieškovės kasą, tai patvirtina buhalterinės sąskaitos 272 (kasa) apyvarta už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30. Sutiektos paskolos atsispindi ir ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2009–2012 m. Liudytoja N. D. patvirtino, jog atsakovas tikrai suteikė paskolas ir jos buvo apskaitytos kasos orderio pagrindu buhalterinės apskaitos registruose, o liudytoja N. L. – kad ieškovė buvo skolinga atsakovui, nes pastarasis buvo įnešęs savo asmeninių pinigų, kai įmonei trūko apyvartinių lėšų. Paskolas suteikė iš šeimos pinigų, t. y. dalį turėjo, kitą dalį paskolino mama ir brolis, jokių paskolos sutarčių tarpusavyje nesudarinėjo.

20Dėl atsakovo galimybių pateikti pirminius apskaitos dokumentus

  1. Atsakovas, baigęs eiti įmonės direktoriaus pareigas visus buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus perdavė naujajam akcininkui ir direktoriui E. T.. Be to atsakovui baigus dirbti UAB „Auksinis gyvatukas“ ir nedalyvaujant jos veikloje, įmonė ir toliau vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir ieškovės balanso 2013 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, UAB „Auksinis gyvatukas“ buvo moki. Šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, jog prieš pat akcijų perleidimą E. T., ieškovė buvo nutraukusi veiklą.

21Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Dėl bankrutavusios įmonės buvusio vadovo civilinės atsakomybės

  1. Nagrinėjamos bylos objektas – atsakovo, bankrutavusios įmonės buvusio vadovo, iš ieškovės banko sąskaitų išgrynintų 238 519,95 Eur (823 561,68 Lt) (223 442,71 Eur + 57 092,79 Eur - 42 015,55 Eur) pinigų pagrįstumas ir teisėtumas. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas pinigus išgrynino, eidamas ieškovės vadovo pareigas (de jure) ir nebūdamas ieškovės vadovu, tačiau turėdamas suteiktus įgaliojimus laisvai disponuoti ieškovės banko sąskaitomis (de facto).
  2. Kasacinio teismo išaiškinta, jog valdymo organas (fiduciaras) privalo žinoti, jog juridinis asmuo, kuris yra patikėtojas (beneficiaras), juo pasitiki ir todėl suteikė įgaliojimus veikti beneficiaro naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2007). Dėl to juridinio asmens vadovui, kaip vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui, keliami ypatingi elgesio standartai ir priskiriamos tokios pareigos, kurių neturi kiti juridinio asmens darbuotojai. Pirma, vadovai privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalūs juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti asmeninių ir juridinio asmens interesų konflikto. Antra, vadovai savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais bei juridinio asmens vidaus dokumentais. Trečia, valdymo organų nariai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Vykdydami fiduciarines pareigas, juridinio asmens valdymo organai turi pareigą valdyti bendrovę kaip protingi, atsakingi bei sąžiningi asmenys ir atsakyti už netinkamą pareigų atlikimą. Fiduciarinių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas sudaro prielaidas valdymo organo nariui taikyti civilinę atsakomybę (CK 2.87 str. 7 d.). Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos: žalos (CK 6.249 str.); 2) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 4) kaltė (CK 6.248 str.).
  3. Teisėjų kolegija nagrinėja ieškovės apeliacinio skundo bei atsakovo atsiliepimo į jį argumentus ir sprendžia dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta, kad atsakovas iš ieškovės paimtus (išgrynintus iš sąskaitos) pinigus leido įmonės valdymo funkcijoms vykdyti, o ne savo interesams tenkinti, teisėtumo bei pagrįstumo. Toliau pažymėtinos nagrinėjamiems klausimams svarbios faktinės aplinkybes.

23Dėl faktinių aplinkybių

  1. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre ieškovė UAB „Auksinis gyvatukas“ buvo įregistruota 2006 m. sausio 24 d.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Auksinis gyvatukas“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių biuras“; 2016 m. sausio 15 d. nutartimi BUAB „Auksinis gyvatukas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  3. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Auksinis gyvatukas“ vadovais buvo: nuo 2006-01-24 iki 2007-07-13 A. J. (A. J.); nuo 2007-07-13 iki 2012-02-10 atsakovas V. M.; nuo 2012-02-10 ik 2013-07-12 A. P. (A. P.); nuo 2013-07-12 iki 2013-10-07 atsakovas V. M.; nuo 2013-10-07 iki 2014-04-29 E. T.; nuo 2014-04-29 iki 2014-10-17 I. K. (I. K.), Baltarusijos Respublika.
  4. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Auksinis gyvatukas“ akcininkais buvo: nuo 2013-10-07 iki 2014-04-29 E. T., nuo 2014-04-29 iki 2014-05-26 A. K. (A. K.), Latvijos Respublika, nuo 2014-04-29 iki 2014-05-26 I. K., Baltarusijos Respublika.
  5. 2010 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės akcininkų sąrašo duomenimis, 2007 m. rugpjūčio 22 d. ieškovės akcijas (po 50 vnt.) buvo įsigiję V. M. ir D. Š.. 2013 m. rugsėjo 27 d. UAB „Auksinis gyvatukas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1 atsakovas V. M. ir D. Š. ieškovės akcijas pardavė E. T..
  6. 2013 m. rugsėjo 27 d. UAB „Auksinis gyvatukas“ finansinės atskaitomybės dokumentų perdavimo–priėmimo akto pagrindu V. M. perdavė, o E. T. priėmė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, trap jų ir kasos dokumentus nuo 2006-01-13 iki 2013-09-27, banko išrašus nuo 2006-01-13 iki 2013-09-27, sąskaitų apyvartas nuo 2006-01-13 iki 2013-09-27, balansus nuo 2006-01-13 iki 2013-09-27 ir kt.
  7. UAB „Auksinis gyvatukas“ 2006 m. vasario 2 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. -060112/42 (toliau – ir Sutartis) pagrindu, buhalterines paslaugas, nurodytas šios Sutarties priede Nr. 1, teikė UAB „Baltsotis“. Šalių susitarimu 2013 m. rugsėjo 27 d. nutraukimo akto pagrindu Sutartis nutraukta.
  8. Atsakovas V. M., eidamas ieškovės vadovo pareigas, nuo 2007-07-05 iki 2012-01-31, nuo 2013-07-01 iki 2013-10-03 iš ieškovės banko sąskaitų mokėjimo pavedimais ir naudodamasis banko mokėjimo kortele, išgrynino iš viso 771 502,98 Lt (223 442,71 Eur). Taip pat atsakovas, disponuodamas ieškovės banko sąskaita ir neidamas vadovo pareigų, nuo 2012-02-01 iki 2013-06-30 išgrynino iš ieškovės sąskaitos dar 197 130 Lt (57 092,79 Eur).
  9. Atsakovas 145 071,28 Lt (42 015,55 Eur) dalį išgrynintų iš ieškovės sąskaitos piniginių lėšų grąžino, jas įnešęs į ieškovės banko sąskaitas.
  10. 2009 m. gegužės 11 d. Paskolos sutartimi Nr. PS/2009-02 UAB „Auksinis gyvatukas“ akcininkas V. M. paskolino UAB „Auksinis gyvatukas“, atstovaujamai direktoriaus V. M., 3 metų terminui 100 000 Lt (28 962 Eur). 2009 m. rugsėjo 2 d. Paskolos sutartimi Nr. PS/2009-03 UAB „Auksinis gyvatukas“ akcininkas V. M. paskolino UAB „Auksinis gyvatukas“, atstovaujamai direktoriaus V. M., 3 metų terminui 100 000 Lt (28 962 Eur).
  11. Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012 m. gruodžio 18 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-448-2760 nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki 2012-12-18 atliko ieškovės operatyvų patikrinimą pagal ieškovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus.
  12. Po nagrinėjamos bylos iškėlimo, atsakovo atstovas 2015 m. spalio 28 d. kreipėsi į UAB „Baltsotis“, prašydamas pateikti informaciją (dokumentus) dėl ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo.
  13. Ieškovės buhalterinę apskaitą vedusi UAB „Baltsotis“ iš buhalterinės programos pateikė: a) ieškovo buhalterinės sąskaitos 2435 (atskaitingi asmenys) apyvartos išrašo už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30; b) 4013 (kitos finansinės skolos (akcininkams)) apyvartos išrašo už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2013-09-30 kopijas; c) 2013-09-30 balanso kopiją; c) 2013-09-30 debitorių sąrašo (balanso 2021 eilutė) kopiją; d) 2013-09-30 debitorių sąrašo (balanso 2411 eilutė) kopiją; e) 2013-09-30 kreditorių sąrašo (balanso 4431 eilutė) kopiją; f) 2013-09-30 kreditorių sąrašo (balanso 44401 eilutė) kopiją; g) buhalterinės sąskaitos 272 (kasa) apyvartos išrašo už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30 kopiją.

24Dėl naujų įrodymų nepriėmimo

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
  2. Su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė 2009 m. balandžio 6 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 15, 2011 m. spalio 3 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 23 bei 2012 m. spalio 3 d. priėmimo– perdavimo akto Nr. 25 kopijas. Šiais dokumentais ieškovė grindžia aplinkybes, kad operatyvaus patikrinimo metu UAB „Balsotis“ savo žinioje neturėjo pirminių apskaitos dokumentų, nes jie buvo perduoti įmonei. Pateiktais naujais dokumentais ieškovė neįrodinėja naujų aplinkybių, apie jų buvimą bylos šalims ir teismui buvo žinoma bylos pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu, tačiau jų pateikimo būtinybė iškilo tik Vilniaus apygardos teismui priėmus skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su papildomai pateiktais dokumentais, nustatė, kad pastarieji realiai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir ieškovė nenurodė reikšmingų priežasčių, sąlygojusių vėlesnę minėtų dokumentų pateikimo būtinybę. Be to, šie dokumentai iš esmės neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi jie patvirtina tik dokumentų priėmimo–pardavimo aplinkybę ir nepatvirtina ieškovės teiginių, kad VMI atliko operatyvų patikrinimą neturėdama UAB „Auksinis gyvatukas“ pirminės apskaitos dokumentų. Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovės patekti nauji įrodymai nepriimami.

25Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų vertinimo

  1. Nustatyta, jog BUAB „Auksinis gyvatukas“ buhalterinėje apskaitoje naudojamas dokumentas buvo Didžioji knyga, kurioje atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu įrašus pagal ieškovės vadovo pateikiamus dokumentus darė ieškovės buhalterinę apskaitą vedusi UAB „Baltsotis“ (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str.). Byloje nėra pareikšta reikalavimų BUAB „Auksinis gyvatukas“ buhalterinę apskaitą vedusiai UAB „Baltsotis“, tačiau ieškovė kvestionuoja Didžiosios knygos pagrįstumą, t. y. teigia, jog: a) UAB „Auksinis gyvatukas“ buhalterinė programa yra pradingusi, dėl to nėra aiškūs nei Didžiosios knygos įrašų kilmė, nei jos atitikimas originaliai ieškovės buhalterinei programai; b) Didžiojoje knygoje atlikti įrašai nepagrįsti pirminiais įmonės buhalteriniais dokumentais.
  2. Pirma, dėl ieškovės argumentų, dėl buhalterinės programos pradingimo ir pateiktų Didžiosios knygos įrašų kopijų, kaip įrodymų, patikimumo. Nustatyta, jog ieškovės apskaitą vedusios UAB „Baltsotis“ vadovė, liudytoja N. D., pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog 2015 m. sugedo UAB „Baltsotis“ pagrindinis kompiuteris, todėl 2015-12-27 keitė visą įrangą, vos atstatė duomenis; į bylą yra pateikti iš įmonės sistemos paimti UAB „Auksinis gyvatukas“ buhalterinės apskaitos dokumentai; kai prašė pateikti duomenis – juos atspausdino 2015 m. spalio mėn., tačiau perduodant nepasirašė; vėliau pasirašė tuos pačius dokumentus, kurie buvo atspausdinti, o ne kitus. Liudytoja N. L. taip pat patvirtino, jog į bylą pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis atspausdino iš buhalterinės programos; duomenys niekada nebuvo koreguoti.
  3. Antra, dėl ieškovės argumentų, dėl Didžiojoje knygoje padarytų įrašų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja N. D. paaiškino, kad neturint pirminių apskaitos dokumentų jokiu būdu negalima daryti jokių įrašų Didžiojoje knygoje; įrašai buvo daromi tik tada, kai pateikiamos sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai; koreguoti Didžiosios knygos įrašų negalėjo, nes darant korekcijas privalu pranešti VMI. Liudytoja N. L. parodė, kad UAB „Auksinis gyvatukas“ buhalterinę apskaitą vedė (duomenis suvedinėjo) pagal pristatytus dokumentus.
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013).
  5. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog netikėti liudytojų N. D. ir N. L. parodymais nėra pagrindo, kadangi byloje nėra nustatyta jokių subjektyviųjų veiksnių, darančių įtaką minėtų liudytojų nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Liudytojų duoti parodymai neprieštarauja vieni kitiems, jos nuosekliai teigė, kad įrašus Didžiojoje knygoje atliko tik esant pateiktiems ieškovės administracijos vadovo pirminiams dokumentams ir atsakovo į bylą pateiktus dokumentus yra atspausdino bei patvirtino iš UAB „Baltsotis“ turimos ieškovės buhalterinės apskaitos programos.
  6. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovas teismui nepateikė pirminių dokumentų, kuriuos UAB „Baltsotis“ perdavė įmonei, patvirtinančių jo išgrynintų iš ieškovės sąskaitų pinigų panaudojimą įmonės reikmėms.
  7. Nagrinėjamojoje byloje liudytoja N. D. patvirtino, jog direktoriaus išgryninti pinigai yra nurodyti registruose, žiniaraščiuose; iš kitų ieškovės direktorių jokių pretenzijų dėl išgrynintų pinigų UAB „Baltsotis“ negavo; pristatomų dokumentų aktų nevedė, kadangi dokumentų kiekiai dideli ir tai būtų užėmę itin daug laiko; pateikiamuose dokumentuose duomenų netikrino; visus pirminius dokumentus perdavė įmonei.
  8. Ieškovė, nors ir abejojanti Didžiosios knygos įrašų patikimumu ir / ar įrašų teisingumu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams, nepateikė įrodymų apie tai, kad Didžiojoje knygoje padaryti įrašai (išgrynintų / įneštų pinigų sumos ir laikotarpiai), neatitinka tikrovės. Nepaneigtos aplinkybės, kad atitinkamu laikotarpiu tam tikruose objektuose buvo vykdomi darbai, išimami pinigai iš įmonės sąskaitos. Kai trūko apyvartinių lėšų, pinigai buvo įnešti; pinigai išgryninti, nes buvo dengiamos degalų sąnaudos, medžiagų sąnaudos ir pan. Taigi, byloje nėra įrodymų, paneigiančių Didžiojoje knygoje padarytų įrašų pagrįstumą (CPK 178 str.), o liudytojų parodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad UAB „Baltsotis“ buhalterinę apskaitą vedė vadovaudamasis priminiais UAB „Auksinis gyvatukas“ pateiktais dokumentais (sąskaitomis faktūromis, sutartimis, aktais, kvitais, orderiais, mokėjimo nurodymais ir pan.).
  9. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo pateikti buhalterinės sąskaitos 2435 (atskaitingi asmenys) apyvartos išrašas už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30 ir buhalterinės sąskaitos 2435 (atskaitingi asmenys) apyvartos išrašas už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30 patvirtina aplinkybes, kad atsakovo išgrynintos iš įmonės sąskaitos piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovės reikmėms ir interesais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

26Dėl teisės taikymo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013, netaikymo

  1. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, preziumavęs, kad įrašai Didžiosios knygos išrašuose yra pakankamas įrodymas patvirtinti, jog atsakovo išgrynintos pinigų sumos buvo panaudotos jo vadovaujamos bendrovės reikmėms, visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kurioje jau buvo svarstytas Didžiosios knygos įrodomosios galios klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Atsakovas teigia, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl šioje nutartyje suformuota praktika vadovautis nagrinėjamojoje byloje negalima.
  2. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. k. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. k. sprendimo pagrindas, motyvacija).
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skirtingos, kadangi kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013 sprendė dėl vadovo civilinės atsakomybės už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai baudžiamojoje byloje buvo nustatyti būtent jo nusikalstami veiksmai – aplaidus apskaitos tvarkymas, todėl kasacinis teismas išaiškino, jog įrodinėjant konkretaus turto priklausymą bendrovei ir žalos padarymą jo netekimu byloje buvo pateiktas tik įrašas iš bendrovės Didžiosios knygos, kuris nepatvirtintas pirminiais išsamiais ūkinių operacijų ar įvykių dokumentais. Nagrinėjamojoje byloje BUAB „Auksinis gyvatukas“ buhalterinę apskaitą vedusi UAB „Baltsotis“ patvirtino, kad įrašai Didžiojoje knygoje buvo atlikti atsakovo pateiktų pirminių dokumentų pagrindu. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).

27Dėl Operatyvaus patikrinimo pažymos reikšmės

  1. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino VMI 2012 m. gruodžio 18 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos reikšmę ir nepagrįstai nurodė, kad Inspekcija tikrino UAB „Auksinis gyvatukas“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų atitikimą įmonės pirminiams dokumentams. Teigia, jog VMI atliko tik darbuotojų darbo užmokesčio ir mokėtino PVM pagal buhalterinę sąskaitą Nr. 44401 „Išankstiniai mokėjimai“ tyrimą, tačiau netikrino atsakovo iš įmonės sąskaitos išgrynintų pinigų panaudojimo pagrįstumo.
  2. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. Nr. VA-87 įsakymu patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.3 papunktį operatyvus patikrinimas yra įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų atskirų mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. Nors VMI pažyma yra dokumentas, priimtas valstybės institucijos pareigūnų, neperžengiant savo kompetencijos ribų, ir formaliai atitinka kitus CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardytus požymius, ji, remiantis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, laikytina ne oficialiu, o paprastu rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 1 d.). Tai nėra oficialus rašytinis įrodymas, kadangi joje pateiktas operatyvinio patikrinimo metu surinktų ir tirtų faktų vertinimas (CPK 185 str.).
  3. Iš VMI 2012 m. gruodžio 18 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (4.65)-448-2760 (toliau – ir Pažyma) nustatyta, jog Inspekcija tikrino bendrovės darbuotojams mokamą darbo užmokestį ir jo pokyčius 2011 m. ir 2012 m. sausio–spalio mėn.; operatyvus patikrinimas atliktas pagal įmonės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus. Operatyvaus patikrinimo metu bendrovė patikslino 2010 m. PVM deklaraciją bei patikslino metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2010 m. Taigi, VMI tikrino darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį, PVM bei apmokestinamojo pelno mokesčio prievoles pagal UAB „Baltsotis“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus. Liudytoja N. L. nurodė, jog VMI paėmė visus dokumentus, archyvus irgi bei tikrino viską.
  4. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, kad VMI operatyvinis patikrinimas atliktas 2012 m. gruodžio 18 d., liudytojos parodė, jog VMI paėmė visus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tame tarpe ir archyvus, spręstina, kad mokestinio patikrinimo metu pareigūnai turėjo galimybes ir kompetenciją tikrinti UAB „Auksinis gyvatukas“ apskaitą, mokesčių deklaravimą, sumokėjimą ir kt., pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus bei pirminės apskaitos dokumentus. Liudytojos N. D. ir N. L. parodė, jog VMI nepateikė UAB „Baltsodis“ jokių pastabų dėl UAB „Auksinis gyvatukas“ buhalterinės apskaitos vedimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog VMI tikrino ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų atitikimą pirminiams apskaitos dokumentams. Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.).

28Dėl išlaidų degalams pagrįstumo

  1. Didžiosios knygos išrašų duomenimis UAB „Auksinis gyvatukas“ nuo 2008-09-01 iki 2009-01-31 išleido 102 399,02 Lt (29 656,80 Eur) degalams. Ieškovė teigia, jog Didžiojoje knygoje įrašai apie degalų kaštus yra nepagrįsti, nes per dieną ieškovė degalams išleido po 1 400 Lt (405,46 Eur). Į ieškovo pateiktą degalų išlaidų analizę, atsakovas paaiškino, kad iš ieškovės banko sąskaitų įmonei priklausančias pinigines lėšas naudojo degalams įsigyti ne tik dvejoms ieškovės transporto priemonėms, bet ir kompensavo darbuotojams degalų kaštus (pagal jų pateiktas sąskaitas faktūras ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus), susijusius su jų vykimu savo transportu į objektus ne tik Vilniuje, bet ir Trakų rajone, Kaune, Alytuje, Kazlų Rūdoje, Biržuose ir pan. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu į ieškovės atstovės klausimą dėl itin didelių degalų išlaidų liudytojos N. D. ir N. L. atsakė, jog pateiktų duomenų apie sunaudotus degalų kiekius pagal ieškovės direktoriaus pateiktus dokumentus netikrino; duomenis į apskaitą suvedinėjo pagal pateiktus dokumentus; jei būdavo netikslumų, neatitikimų, techninių klaidų, tuomet prašydavo duomenis, nurodytus sąskaitose, patikslinti. Taigi, ieškovės buhalterinę apskaitą vedusios įmonės atstovės patvirtino aplinkybę, kad įrašus UAB „Auksinis gyvatukas“ Didžiojoje knygoje apie degalų kaštus darė pagal joms atsakovo pateiktus pirminius dokumentus ir netikrino degalų sąnaudų kiekių. Pagal 2006 m. vasario 2 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties 4.2 punktą UAB „Balstotis“ neatsakė už ataskaitų teisingumą, jei UAB „Auksinis gyvatukas“ pateikė ne visus dokumentus apie jo vykdytas finansines operacijas, dokumentai neatitiko realiai vykdytų finansinių operacijų, pateikti netikri dokumentai, neteisingi ar neturintys juridinės galios. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, kad atsakovas ir UAB „Baltsotis“ pirminių dokumentų, pagrindžiančių degalų išlaidas savo žinioje neturi, t. y. perėmęs iš UAB „Baltsotis“ pirminius dokumentus atsakovas juos perdavė naujam UAB „Auksinis gyvatukas“ vadovui, taip pat į tai, jog UAB „Baltsotis“ tikrino atsakovo pateiktus dokumentus (formą, rekvizitus) dėl įsigytų degalų, už kuriuos buvo atsiskaityta iš ieškovės sąskaitos išgrynintais pinigais ir neturėjo pareigos tikrinti informacijos apie įmonės sunaudotus degalų kiekius, sprendžia, kad ieškovė neįrodė 29 656,80 Eur degalų išlaidų nepagrįstumo (CPK 178 str.). Aplinkybė, jog su darbuotojais įmonė nebuvo sudariusi atlygintinių transporto priemonių panaudos ar nuomos sutarčių, nepaneigia atsakovo paaiškinimų, kad įmonės darbuotojai vyko savo transporto priemonėmis į ieškovės vykdytos veiklos objektus ir atsakovas, pagal darbuotojų pateiktus dokumentus, kuriuos vėliau pateikdavo buhalterinę apskaitą vykdžiusiai įmonei, degalų išlaidas dengė (kompensavo). Įrodymų, kad objektuose laikotarpiu, kuriuo buvo kompensuojami darbuotojų transporto priemonių degalų kaštai, UAB „Auksinis gyvatukas“ darbų nevykdė, ieškovė nepateikė (CPK 178 str.).

29Dėl paskolos sutarčių

  1. Didžiosios knygos įrašų duomenimis, atsakovas 2009 m. gegužės 11 d. ir 2009 m. rugsėjo 2 d. paskolino įmonei iš viso 57 924 Eur (200 000 Lt) (100 000 Lt + 100 000 Lt). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės 11 d. ir 2009 m. rugsėjo 2 d. atsakovo suteiktos ieškovei paskolos yra apskaitytos ieškovės buhalterinės apskaitos registruose: (i) buhalterinės sąskaitos 4013 (kitos finansinės skolos (akcininkams)) apyvarta už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30; (ii) buhalterinės sąskaitos 272 (kasa) apyvarta už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30; (iii) buhalterinės sąskaitos 2435 (atskaitingi asmenys) apyvarta už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30.
  2. Pagal nagrinėjamai bylai aktualios Mokesčių administravimo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d., (Žin., 2004, Nr. 63-2243), 56 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys (išskyrus kredito įstaigas) privalėjo kartą per metus pateikti VMI informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 2006 m. vasario 2 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi UAB „Baltsotis“ įsipareigojo įvertinti ieškovės pateiktų pirminių apskaitos dokumentus bei perspėti apie Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus (Sutarties priedo Nr. 1 5 p.). Nagrinėjamos bylos atveju nei atsakovas, nei UAB „Baltsotis“ deklaracijos VMI apie atsakovo įmonei suteiktas paskolas nepateikė. Liudytoja N. D. pripažino, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimą turėjo pareigą pateikti VMI deklaraciją apie atsakovo suteiktas įmonei paskolas, tačiau nepateikė.
  3. Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai nustato, jog ūkio subjekto apskaitą tvarko: a) vyriausiasis buhalteris (buhalteris), b) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, už apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.
  4. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė nereiškia reikalavimo UAB „Baltsotis“ dėl žalos už nerūpestingą ir / ar aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą atlyginimo (už neperspėjimą ieškovės ir / ar VMI apie Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimus (VMI deklaracijos apie fizinio asmens įmonei suteiktą paskolą nepateikimą); už 2009–2012 m. UAB „Auksinis gyvatukas“ balanso aiškinamuosiuose raštuose nenurodymą informacijos apie įmonės gautas paskolas ir pan.). Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su UAB „Baltsotis“ nepranešimu VMI apie UAB „Auksinis gyvatukas“ fizinių asmenų suteiktas paskolas įmonei, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
  5. Atsakovas teigia, jog visą paskolintą sumą įnešė į ieškovės kasą grynais pinigais. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas paaiškino, jog įmonei lėšas paskolino iš šeimos pinigų – dalį turėjo, kitą dalį paskolino mama ir brolis; šeima tarpusavyje jokių paskolos sutarčių nesudarė. Liudytojos N. D. parodymais, paskolos sutartys buvo; paskolintos sumos įtrauktos į apskaitą kasos orderio pagrindu; finansinės skolos apskaitytos kaip paskola įmonės direktoriui. Liudytoja N. L. neprisiminė aplinkybės, ar buvo pateiktos paskolos sutartys, tačiau teigė, kad žino, jog atsakovas grynus pinigus įnešė, nes įmonė nieko neuždirbo, turėjo skolų už medžiagas, darbuotojams; iš vadovo gautos piniginės lėšos buvo apskaitytos. Taigi, atsakovo paskolų suteikimo faktas yra užfiksuotas ieškovės buhalterinės sąskaitos 272 (kasa) apyvartoje už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2013-09-30. Ginčo paskolų sutartys galiojančios ir jų teisėtumo ieškovė nagrinėjamojoje byloje neginčija. Atsakovas ieškovei paskolintas pinigines lėšas atsiėmė jas išsigryninęs iš ieškovės banko sąskaitos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad BUAB „Auksinis gyvatukas“ bankroto byloje atsakovas V. M. su 57 924 Eur (200 000 Lt) dydžio finansiniu reikalavimu (ginčo paskolos sutarčių pagrindu) nėra įtrauktas į bankrutavusios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.
  6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuota, jog BUAB „Auksinis gyvatukas“ buhalterinėje apskaitoje ir finansinės apskaitos dokumentuose atsispindi atsakovo 57 924 Eur (200 000 Lt) sumos įnešimo į įmonės sąskaitą paskolos suteikimas ir vėlesni pinigų išgryninimo iš ieškovės banko sąskaitos faktai. Priešingų įrodymų, kad atsakovas pinigines lėšas pirmiausia išsigrynino iš įmonės sąskaitos, po to paskolino įmonei ir vėliau vėl išsigrynino iš jos sąskaitos, ieškovės bankroto administratorė nepateikė (CPK 178 str.). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).

30Dėl atsakovo galimybių pateikti pirminius apskaitos dokumentus

  1. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį procesiniame sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Ši norma taip pat reiškia, jog dalyvaujantys byloje asmenys, disponuodami procesinėmis teisėmis, pareikštais ieškiniais, priešieškiniais apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas savo iniciatyva negali peržengti, išskyrus atvejus, kai tokią teismo teisę tiesiogiai numato įstatymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantis viešasis interesas tuo aspektu, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, nesuponuoja teismo pareigos peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų. Ieškovė, reiškianti reikalavimus, susijusius su bankrutavusios įmonės buvusio vieno iš vadovų ir akcininkų neteisėtais veiksmais, turi pareigą įrodyti šias aplinkybes pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK 12, 178 str.).
  2. Kaip žinoma, pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 2 p.), tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais. Kadangi per UAB „Auksinis gyvatukas“ veiklos laikotarpį vadovai keitėsi ir jie vienas kitam perdavinėjo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl civilinė atsakomybės už dokumentų nepateikimą, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų atsakomybę, gali būti atribojama (žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį, remiantis ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 2 p.) arba gali būti solidari (jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, remiantis CK 6.6 str. 3 d.; 6.279 str.). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamojoje byloje ieškovė nereiškia reikalavimų BUAB „Auksinis gyvatukas“ buvusiems UAB „Auksinis gyvatukas“ vadovams, įskaitant ir atsakovą, dėl civilinės atsakomybės taikymo už buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimą bankroto administratorei, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atitinkamais laikotarpiais perduotų pirminių dokumentų.
  3. Pažymėtina ir tai, jog netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1–2 p.). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-370/2015). Taigi, ieškovei nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Auksinis gyvatukas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

31Dėl procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidimo

  1. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Tačiau šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai nelieka. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
  2. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).
  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, apklausė liudytojus bei įvertino jų parodymus, pasisakė dėl Operatyvaus patikrinimo pažymos, kaip įrodymo, tinkamumo ir šią pažymą įvertino, taip pat įvertino ir pasisakė dėl į bylą iš ieškovės buhalterinę apskaitą vedusios UAB „Baltsotis“ buhalterinės programos atspausdintų ir šios įmonės patvirtintų dokumentų, susijusių su atsakovo iš ieškovės banko sąskaitų išgrynintų piniginių lėšų aplinkybėmis, t. y. dėl Didžiojoje knygoje esančių įrašų (faktų).
  4. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  5. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., R. T. v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė... 5. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų vertinimo
      6. Dėl išlaidų degalams pagrįstumo
      1. Teismas... 7. Dėl paskolos sutarčių
        1. Teismas konstatavo, jog... 8. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų vertinimo
            9. Dėl Operatyvaus patikrinimo pažymos reikšmės
              10. Dėl išlaidų degalams
              1. Didžiosios knygos... 11. Dėl paskolos sutarčių
                1. Pirmosios instancijos... 12. Dėl atsakovo galimybių pateikti pirminius apskaitos dokumentus 13. Dėl ieškovės patirtos žalos dydžio ir atsakovo civilinės atsakomybės... 14. Dėl teismo pareigos vertinti įrodymų visumą pažeidimo
                    15. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą pagrįstumo 16. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų
                      17. Dėl Operatyvinio patikrinimo pažymos vertinimo
                        18. Dėl išlaidų degalams pagrįstumo
                        1. Atsakovas... 19. Dėl paskolų sutarčių
                          1. Paskolos yra... 20. Dėl atsakovo galimybių pateikti pirminius apskaitos dokumentus 21. Teismas... 22. Dėl bankrutavusios įmonės buvusio vadovo civilinės atsakomybės 23. Dėl faktinių aplinkybių
                            1. VĮ „Registrų... 24. Dėl naujų įrodymų nepriėmimo
                              1. Lietuvos... 25. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų vertinimo
                                  26. Dėl teisės taikymo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 27. Dėl Operatyvaus patikrinimo pažymos reikšmės
                                    28. Dėl išlaidų degalams pagrįstumo
                                    1. Didžiosios... 29. Dėl paskolos sutarčių
                                      1. Didžiosios knygos... 30. Dėl atsakovo galimybių pateikti pirminius apskaitos dokumentus 31. Dėl procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą....