Byla e3K-3-71-916/2018

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Central Asia Logistics“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tradela“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Central Asia Logistics“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Central Asia Logistics“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tradela“ ir atsakovei pagal priešieškinį OOO „ElmTrans“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo perleidimo sutartį ir jos pripažinimą apsimestiniu sandoriu, CK 6.101 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Central Asia Logistics“ 25 630 Eur skolą, 690,96 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų (592 Eur žyminį mokestį, 2178 Eur už vertimo ir kitas paslaugas) atlyginimą.
  3. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. spalio 1 d. pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir skolos perdavimo–priėmimo aktą perėmė iš Baltarusijos įmonės OOO „ElmTrans“ reikalavimo teisę į skolininkės atsakovės UAB „Central Asia Logistics“ 25 630 Eur skolą. Pagal skolą patvirtinančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras Baltarusijos įmonė OOO „ElmTrans“ atliko krovinių pervežimą už 25 630 Eur. Krovinių pristatymą patvirtina CMR deklaracijos. Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė įsipareigojo sumokėti banko pavedimu per užsakymuose nurodytą krovinių pervežimo terminą, tačiau sutartais terminais atsakovė neatsiskaitė.
  4. Atsakovė priešieškiniu prašė 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, taip pat prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.
  5. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ir pradinė kreditorė OOO „ElmTrans“ sudarė ne reikalavimo perleidimo, o pavedimo sutartį. Nėra duomenų, kad pradinė kreditorė atsisakytų savo reikalavimo teisės UAB „Central Asia Logistics“. Be to, naujoji kreditorė įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei tam tikrą sumą nuo išieškotos sumos, o likusią dalį pasiliko kaip komisinį mokestį. Sutartimi pats reikalavimas nėra perleidžiamas, o iš esmės susitariama dėl to, kad ieškovė UAB „Tradela“ atliks OOO „ElmTrans“ skolos išieškojimą iš atsakovės UAB „Central Asia Logistics“ ir už tai ieškovė gaus atitinkamą atlygį. Kadangi reikalavimo perleidimo sutartis yra iš esmės susitarimas dėl reikalavimo perkėlimo naujajai kreditorei, nesuprantama, apie kokį sutarties tęstinumą ir galimybę vėliau ją nutraukti gali būti kalbama reikalavimo perleidimo sutartyje. Tarp šalių esant sudarytai pavedimo sutarčiai, ieškovė negalėjo OOO „ElmTrans“ vardu reikšti ieškinio teisme.
  6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tarp šalių kilo ginčas dėl neįvykdyto vieno vežimo, kurio metu buvo prarastas didelės vertės krovinys. OOO „ElmTrans“ buvo ne kartą informuota, dėl kokių priežasčių atsakovė UAB „Central Asia Logistics“ yra sustabdžiusi mokėjimus pagal kitus šios įmonės atliktus užsakymus. OOO „ElmTrans“ žinojo, kad atsakovė UAB „Central Asia Logistics“ nemoka sutarto atlygio už kitus šios įmonės vykdytus vežimus, siekdama užtikrinti savo priešpriešinio reikalavimo OOO „ElmTrans“ įvykdymą, todėl tarp UAB „Central Asia Logistics“ ir OOO „ElmTrans“ buvo susiklostę abipusiai priešpriešiniai reikalavimai, kurių tenkinimas buvo nukreiptas į šių įmonių viena kitai turimus reikalavimus. Dėl šių priežasčių atsakovei UAB „Central Asia Logistics“, kaip OOO „ElmTrans“ skolininkei, buvo labai svarbus kreditorės OOO „ElmTrans“ asmuo, nes ši buvo kartu ir atsakovės skolininkė, todėl, perleidžiant reikalavimo teisę, turėjo būti gautas atsakovės sutikimas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Central Asia Logistics“ 25 630 Eur skolos, 690,96 Eur palūkanų, iš viso – 26 320,96 Eur, leidžiant priteistos sumos išieškojimą nukreipti į atsakovės UAB „Central Asia Logistics“ 2016 m. kovo 18 d. mokėjimo pavedimu įmokėtas lėšas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 26 320,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 592 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį ir priešieškinį teismas atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad UAB „Tradela“ perimtas ir OOO „ElmTrans“ perleistas reikalavimas kildinamas iš OOO „ElmTrans“ bei UAB „Central Asia Logistics“ 2015 m. sausio 15 d. sudarytos Krovinių vežimo automobilių transportu organizavimo sutarties (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu pagal atskirus užsakymus OOO „ElmTrans“ atlikdavo krovinių pervežimus, o UAB „Central Asia Logistics“ už tai atsiskaitydavo. OOO „ElmTrans“ šios sutarties pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. kovo 19 d. Nr. 37 (3800 Eur), 2015 m. kovo 30 d. Nr. 54 (3900 Eur), 2015 m. kovo 28 d. Nr. 55 (4400 Eur), 2015 m. balandžio 6 d. Nr. 69 (4250 Eur), 2015 m. balandžio 17 d. Nr. 77 (4800 Eur), 2015 m. gegužės 5 d. Nr. 91 (4520 Eur), 2015 m. gegužės 5 d. Nr. 93 (3950 Eur), 2015 m. gegužės 13 d. Nr. 102 (3700 Eur), 2015 m. gegužės 13 d. Nr. 103 (3700 Eur), iš viso 25 630 Eur. UAB „Central Asia Logistics” bylos nagrinėjimo metu neginčijo prievolės pagal šias sąskaitas dydžio. Reikalavimą į šią sumą OOO „ElmTrans“ perleido UAB „Tradela“.
  3. 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis) kreditorė OOO „ElmTrans“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajai kreditorei UAB „Tradela“ reikalavimo teisę į skolininkės UAB „Central Asia Logistics“ 25 630 Eur skolą. Perdavimo–priėmimo aktais naujajai kreditorei buvo perduoti visi skolą pagrindžiantys dokumentai. 2016 m. gegužės 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu reikalavimo perleidimo sandorio šalys visiškai tarpusavyje pagal sutartį atsiskaitė. 2015 m. spalio mėn. atsakovė UAB „Central Asia Logistics“ buvo informuota apie skolos perleidimą, pranešime nurodyta, kad 25 630 Eur skolą ji turi sumokėti UAB „Tradela“, kartu pateikti reikalavimo teisės perleidimą pagrindžiantys dokumentai. Taigi tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį buvo aiškiai išreikšta, nėra pagrindo ja abejoti. Abi sandorio šalys patvirtino turėjusios tikslą perleisti (perimti) reikalavimą į skolininkę, todėl sandorio galiojimui neturi reikšmės, kaip šalys susitarė dėl atsiskaitymo, kada tai buvo padaryta. Sutarties nuostatos, susijusios su pradiniu ir naujuoju kreditoriumi, jų teisėmis ir pareigomis, visiškai neturi įtakos skolininko teisėms ir pareigoms pagal prievolę.
  4. Ieškovė yra verslininkė, kurios vienas iš pagrindinių veiklos tikslų yra reikalavimo teisių pirkimas ir skolų išieškojimas. OOO „ElmTrans“ pagrindinė veikla yra krovinių pervežimas, ji neužsiima skolų išieškojimu, todėl reikalavimo teisę perleido ieškovei. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Tradela“ teikė teisines ar kitokias paslaugas OOO „ElmTrans“, kad po ginčijamos sutarties sudarymo ieškovė būtų atlikusi teisinius veiksmus OOO „ElmTrans“ vardu ir lėšomis su trečiaisiais asmenimis. Be to, reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos nesuponuoja išvados, kad ieškovė galėjo veikti OOO „ElmTrans“ vardu civiliniame procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, ir ieškovė į šių asmenų ratą nepatenka. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Tradela“ išrašė sąskaitą OOO „ElmTrans“ už teisines paslaugas, nepaneigia, kad ginčo sutartimi buvo perleista reikalavimo teisė, o ne susitarta dėl teisinių paslaugų teikimo. Tokią valią sandorio šalys nuosekliai patvirtino ir į bylą teikiamuose procesiniuose dokumentuose.
  5. Reikalavimo perleidimo sutarties esmė yra šalių susitarimas dėl reikalavimo perleidimo, tai sutarties šalys ir padarė. Kiti atsakovės argumentai dėl sutarties nuostatų atmestini kaip nereikšmingi, nes sandorio šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių abi šalis tenkinančių sutarties sąlygų.
  6. UAB „Central Asia Logistics“ nurodė, kad pagal 2015 m. gegužės 6 d. užsakymą pervežti krovinį Nr. 15-ELM/1015 užsakė krovinio pervežimo paslaugas iš OOO „ElmTrans“. Šio užsakymo pagrindu OOO „ElmTrans“ 2015 m. gegužės 11 d. išrašė 3800 Eur sumos sąskaitą. Pagal šį užsakymą OOO „ElmTrans“ turėjo pervežti krovinį iš Lenkijos į Azerbaidžaną, tačiau prarado krovinį ir jo į paskirties vietą nepristatė. OOO „ElmTrans“ perduoto pervežti krovinio vertė yra apie 70 571,24 Eur. UAB „Central Asia Logistics“ pateikė OOO „ElmTrans“ pretenziją, kurioje nurodė, kad laiko OOO „ElmTrans“ visiškai atsakinga už prarastą krovinį, ir informavo OOO „ElmTrans“, kad sustabdo bet kokius mokėjimus OOO „ElmTrans“, kol OOO „ElmTrans“ visiškai padengs krovinio praradimu padarytą žalą. UAB „Central Asia Logistics“ sulaikė mokėjimus OOO „ElmTrans“ pagal sutarties pagrindu šios išrašytas PVM sąskaitas faktūras (nutarties 8 punktas). Reikalavimo perleidimo sutartis ginčijama CK 6.101 straipsnio 5 dalies pagrindu.
  7. Reikalavimo perleidimo sutartimi OOO „ElmTrans“ perleido UAB „Tradela“ 25 630 Eur reikalavimą pagal užsakymus pervežti krovinius Nr. 15-ELM/1017, Nr. 15-ELM/1006, Nr. 15-ELM/1012, Nr. 15-ELM/1014, Nr. 15-ELM/1011, Nr. 15-ELM/1010, Nr. 15-ELM/1009, Nr. 15-ELM/1008, Nr. 15-ELM/1016. UAB „Central Asia Logistics“ ir OOO „ElmTrans“ ginčas dėl suteiktos krovinio pervežimo paslaugos kokybės kilo pagal kitą krovinio pervežimo užsakymą – Nr. 15-ELM/1015.
  8. Iš 2015 m. sausio 15 d. Krovinių vežimo automobilių transporto organizavimo sutarties matyti, kad šalys nebuvo susitarusios ir atsakovė UAB „Central Asia Logistics“ nebuvo nurodžiusi, jog vežimus turi atlikti asmeniškai OOO „ElmTrans“, nei sutartyje, nei atskiruose užsakymuose nebuvo nurodyta, jog OOO „ElmTrans“ asmuo, atliekant konkretų vežimą, buvo esminis. Iš byloje esančių CMR važtaražčių matyti, kad OOO „ElmTrans“ pasitelkdavo skirtingus vežimą atliekančius trečiuosius asmenis, o UAB „Central Asia Logistics“ tam niekada neprieštaravo, tokia galimybė buvo įtvirtinta ir sutartyje. Kreditoriaus asmens svarbos aplinkybės gali būti reikšmingos vertinant įsipareigojimus atlikti darbus pagal vežimo sutartį, kvalifikaciją ir pan., bet neturi jokios reikšmės CK 6.101 straipsnio 5 daliai taikyti, t. y. reikalavimo sumokėti už atliktus darbus (pervežimus) perleidimo atveju. Atsiradus užsakovės UAB „Central Asia Logistics“ prievolei sumokėti už atliktus pagal sutartį vežimus, dėl kurių kokybės nėra ginčo, nurodytos aplinkybės nereikšmingos, nes asmens, kuris turi teisę gauti mokėjimą (kreditoriaus), pasikeitimas nepažeidžia atsakovės UAB „Central Asia Logistics“ teisių.
  9. Remiantis 2015 m. sausio 15 d. Krovinių vežimo automobilių transportu organizavimo sutarties 2.3, 3.1, 6.1 punktais nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys buvo sudariusios vieną sutartį, atsižvelgiant į faktą, jog pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką kiekvienam atskiram vežimui buvo įforminamas atskiras krovinio vežimo užsakymas, kuriuo šalys susitardavo dėl atskirų jame nurodytų krovinio vežimo sąlygų, nustatydavo kainas, nesusijusias viena su kita ir nepriklausomas viena nuo kitos, savarankiškus krovinio pervežimo terminus. Kiekvienoje PVM sąskaitoje faktūroje kartu su atliktais vežimais nurodyta kiekvieno vežimo vertė. Be to, PVM sąskaita faktūra yra finansinės apskaitos dokumentas, išrašomas atliktų darbų pagrindu. Taigi visi pagal atskirus užsakymus atlikti krovinių vežimai yra savarankiški, vienas nuo kito nepriklausomi. Iš jų kilusių pažeistų teisių gynimo priemonės, kuriomis gali pasinaudoti kreditorius, – taip pat savarankiškos. Iš atskirų įvykdytų krovinių vežimo užsakymų atsiradusi prievolė galėjo būti reikalavimo perleidimo dalyku, nepriklausomai nuo to, kad dėl kito užsakymo įvykdymo tarp šalių yra kilęs ginčas.
  10. 2016 m. spalio 4 d. UAB „Central Asia Logistics“ pranešimais OOO „ElmTrans“ ir UAB „Tradela“ pranešė, kad įskaito 25 630 Eur sumą, kurią UAB „Central Asia Logistics“ turi mokėti pagal Sutartį OOO „ElmTrans“ arba galimai naujai kreditorei UAB „Tradela“, į 58 081,41 Eur sumą, kurią OOO „ElmTrans“ privalo mokėti UAB „Central Asia Logistics“ pagal Sutartį ir 2015 m. gegužės 6 d. kroviniui pervežimo užsakymą Nr. 15-ELM/1015. Pranešimas, kad iš atliktų vežimų kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti UAB „Tradela“, laikytinas tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą CK 6.109 straipsnio normos prasme ir nuo tokio pranešimo gavimo atsakovei UAB „Central Asia Logistics“ tapo žinoma, kad nurodytų sumų reikalavimas priklauso ieškovei. Dėl to atsakovė 2016 m. spalio 4 d. neturėjo teisės po tokio pranešimo įgyto reikalavimo įskaityti kaip priešpriešinio reikalavimo OOO „ElmTrans“. Atsakovės atliktas priešpriešinio reikalavimo įskaitymas yra neteisėtas ir negali sukurti ieškovei teisinių padarinių (CK 6.108 straipsnis).
  11. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės reikalavimus, teigė, jog jai apie reikalavimo perleidimą buvo pranešta, todėl teismas, net ir nesant priešpriešinio ieškovės reikalavimo, turėjo tikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą ir spręsti, ar atsakovės atliktas įskaitymas teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
  12. Atsakovė nepagrindė savo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės OOO „ElmTrans“, be to, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas jos nevertina. Byloje nepateikti duomenys, kad OOO „ElmTrans“ pripažino savo turtinius įsipareigojimus pagal užsakymą Nr. 15-ELM/1015, kad dalyvavo atsakovei sudarant taikos sutartį Klaipėdos apygardos teisme dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra priimtas teismo sprendimas ir jos reikalavimas yra vykdytinas. Be to, OOO „ElmTrans“ ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei nebuvo perleidusi turtinių reikalavimų iš užsakymo Nr. 15-ELM/1015 vykdymo, todėl aplinkybės, susijusios su šio užsakymo vykdymu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
  13. Byloje nustatyta, kad atsakovė nesumokėjo už atliktus pervežimus. Byloje pateikti CMR važtaraščiai, kurie yra vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas, taip pat įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) 9 straipsnio 1 dalis). Atsakovė skolos už atliktus krovinių pervežimus neginčija. Taigi faktiškai krovinių pervežimas, dėl kurio atlikimo buvo susitarta, yra atliktas tinkamai, atsakovė jokių pretenzijų nereiškė, todėl ieškovei, įvykus reikalavimo perleidimui, atsirado teisė į krovinių pervežimo apmokėjimą.
  14. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių mokėjimus už suteiktas vertimo ar kitokias (teisines) paslaugas. Kartu su ieškiniu pateikta ieškovės išrašyta sąskaita OOO „ElmTrans“ už teisines paslaugas, tačiau nėra jokių duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas už teisines paslaugas.
  15. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą.
  16. Kolegija nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, formaliai paslepiantį sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, pačioje reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad kreditorė OOO „ElmTrans“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia naujajai kreditorei UAB „Tradela“ reikalavimo teisę į UAB „Central Asia Logistics“ 25 630 Eur skolą (CK 6.193 straipsnis). Vien ta aplinkybė, kad UAB „Tradela“ išrašė sąskaitą OOO „ElmTrans“ už teisines paslaugas, nepaneigia, kad ginčo sutartimi buvo perleista reikalavimo teisė, o ne buvo susitarta dėl teisinių paslaugų teikimo.
  17. Atsakovė nepateikė įrodymų, kokiu būdu pradinės kreditorės asmuo atsakovei buvo reikšmingas (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). 2015 m. sausio 15 d. Krovinių vežimo automobilių transportu organizavimo sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad vežėjas, t. y. pradinis kreditorius, turėjo teisę pasisamdyti ir trečiuosius asmenis sutarčiai vykdyti, 2.3 punkte nurodyta, kad kiekvienam atskiram vežimui įforminama atskira paraiška, 3.1 punkte nurodyta, jog užsakovas, siųsdamas paraišką vežėjui, be kita ko, turi nurodyti būtinuosius reikalavimus ir kitas papildomas sąlygas, o 6.1 punkte nurodyta, kad apmokėjimas atliekamas įvykdžius kiekvieną atskirą vežimą. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, jog Sutartis yra neatsiejama nuo užsakymų ir visi užsakymai pagal šią sutartį traktuotini kaip vienarūšiai. Šios aplinkybės lemia, kad OOO „ElmTrans“, kaip kreditorė, atsakovei UAB „Central Asia Logistics“ neturi esminės reikšmės ir šio ginčo atveju CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatytas draudimas kreditoriui perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo netaikytinas.
  18. 2015 m. spalio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi OOO „ElmTrans“ perleido reikalavimo teisę UAB „Tradela“ į UAB „Central Asia Logistics“ 25 630 Eur skolą. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2015 m. spalio 30 d. pranešimu, kartu buvo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį bei skolą pagrindžiantys dokumentai. Taigi informavimas apie 25 630 Eur reikalavimo perleidimą ieškovei atitiko CK 6.109 straipsnio nuostatas, todėl atsakovė 2016 m. spalio 4 d. neturėjo teisės po nurodyto pranešimo įgyto reikalavimo įskaityti kaip priešpriešinio reikalavimo OOO „ElmTrans“, toks įskaitymas laikytinas niekiniu. Jeigu atsakovė dėl šių aplinkybių patyrė žalą, šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovei pareikšti reikalavimą OOO „ElmTrans“ dėl žalos atlyginimo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Central Asia Logistics“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinta dalis UAB „Tradela“ ieškinio ir atmestas atsakovės priešieškinis, bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovei visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi vertinti ne tik tai, ką dėl siektų teisinių padarinių nurodo ginčijamo sandorio šalys, tačiau šalių paaiškinimus vertinti ir faktiškai susiklosčiusių santykių bei atliktų veiksmų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Atsakovė, grįsdama reikalavimą pripažinti Reikalavimo perleidimo sandorį apsimestiniu, nurodė, kad jame nenustatyta, jog pradinis kreditorius atsisako savo reikalavimo teisės atsakovei (Ambrasienė, D. Asmenų pasikeitimas prievolėje (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai). Jurisprudencija, 2002, t. 28(20); p. 96–104). Reikalavimo perleidimo sutarties 1 straipsnio 3 dalimi susitarta dėl to, kad ieškovė iš OOO „ElmTrans“ gaus komisinį mokestį, šio dydis priklausys nuo išieškotos sumos. Reikalavimo perleidimo sutartims nebūdingas pradinio kreditoriaus įsipareigojimas kompensuoti perleisto reikalavimo priteisimo ir išieškojimo išlaidas (Reikalavimo perleidimo sutarties 2 straipsnio 3 dalis); tokios nuostatos būdingos pavedimo teisiniams santykiams (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo sutarties 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma apie sutarties tęstinumą, nors cesija laikoma įvykdyta perleidus reikalavimą ir savo prigimtimi nėra tęstinio pobūdžio, o pavedimo teisiniai santykiams yra būdingas tęstinumas. Vertinant Reikalavimo perleidimo sutarties 3 straipsnio 3 dalį, tokia sutartimi naujasis kreditorius negali įsipareigoti atlikti pradinio kreditoriaus naudai kokio nors darbo, kuris galėtų skatinti skolininką vykdyti prievolę ir už kurio rezultatą vėliau pradinis kreditorius turėtų atsiskaityti su naujuoju kreditoriumi; nesuprantama, apie kokį sutarties pasibaigimą šioje nuostatoje yra nurodoma. Atlygio už skolininko raginimą įvykdyti prievolę gali tikėtis tik skolas išieškoti padedantys subjektai, kurie veikia pavedimo, o ne reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu; naujasis kreditorius veikia savo naudai ir rizika, ir jokio papildomo atlygio iš pradinio kreditoriaus tikėtis neturi teisinio pagrindo. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti 2574 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šias išlaidas grindė 2015 m. spalio 1 d. PVM sąskaita faktūra TR15 Nr. 0094, kurioje nurodoma, kad ieškovė suteikė OOO „ElmTrans“ teisines paslaugas ir kad šios paslaugos teikiamos būtent pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Tai yra iš esmės analogiška situacija, kai byloje atstovas prašo teismo priteisti atstovaujamojo naudai tai, ką šis sumokėjo atstovui už teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė, nes šias išlaidas patyrė ne ieškovė, o trečiasis asmuo OOO „ElmTrans“, bet teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad prašymą dėl šių išlaidų priteisimo teismui pateikė būtent ieškovė.
    2. Vertinant Reikalavimo perleidimo sutarties turinį akivaizdu, kad šia sutartimi šalys susitarė dėl vidinių atstovavimo santykių (dėl tarpusavio teisių ir pareigų), o išorinius pavedimo teisinius santykius pridengė cesija. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).
    3. Teismai dėl aplinkybių, kuriomis atsakovė grindė apsimestinio sandorio faktą, pasisakė tik deklaratyviai, nurodydami, kad pačių sandorio šalių paaiškinimai paneigia atsakovės argumentus dėl apsimestinio sandorio, tačiau nepateikė motyvų, kodėl šiuos atsakovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas netgi nurodė, kad atsakovė iš viso nepateikė įrodymų dėl apsimestinio sandorio, o pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad UAB „Tradela“ teikė teisines paslaugas OOO „ElmTrans“, nors tai patvirtina ieškovės pateikta 2015 m. spalio 1 d. PVM sąskaita faktūra TR15 Nr. 0094. Teismai apsiribojo išorine formalia Reikalavimo perleidimo sutarties formos analize, nevertindami konkrečių nuostatų turinio. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1288-580/2017 pagal UAB „Tradela“ ieškinį UAB „Index Logistics“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Nurodytoje byloje UAB „Tradela“ savo reikalavimą kildino iš tokio paties turinio reikalavimo perleidimo sutarties, kokia pateikta ir šioje byloje. Vilniaus apygardos teismas, vertindamas reikalavimo perleidimo sutarties nuostatas, nurodė, kad jos kelia abejonių, tačiau, nesant byloje reikalavimo dėl šios sutarties pripažinimo niekine, teismas negali to padaryti savo iniciatyva. Priešingai nei nurodytoje byloje, šioje byloje atsakovė reiškė reikalavimą pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį niekine, todėl teismas turėjo atlikti tinkamą jos vertinimą. Šioje byloje teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimą (CK 6.193 straipsnis), įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis) ir niekinio sandorio teisines pasekmes (CK 1.87 straipsnio 1 dalis) reglamentuojančias nuostatas.
    4. Teismai nepasisakė dėl prievolės sulaikymo teisinių pasekmių teisei ginti teisme reikalavimą, galimai perleistą ieškovei. Atsakovės ir OOO „ElmTrans“ santykiai dėl tinkamai įvykdytų pervežimų ir pervežimo, kurio metu dingo krovinys, yra susiję, o atsakovės prievolės mokėti už atliktus pervežimus sustabdymas laikytinas protingai pateisinamu, atsižvelgiant į tai, kad pati kreditorė OOO „ElmTrans“ turi pareigą sumokėti atsakovei daugiau nei tris kartus didesnį nuostolių už prarastą krovinį atlyginimą nei atsakovė atsiskaityti už kitus vežimus. Teismai netinkamai aiškino šalis siejusių santykių pobūdį ir nepagrįstai kiekvieną vežimą traktavo kaip savarankišką, vienas nuo kito nepriklausomą teisinį santykį. Remiantis Sutarties 1.1, 2.3 punktais, jos pagrindu vyko nuolatinis ir tęstinis atsakovės bei OOO „ElmTrans“ bendradarbiavimas. Todėl tai, kad kiekvieno pervežimo atveju buvo teikiamas atskiras užsakymas, tariamasi dėl atskirų pervežimo sąlygų, išrašoma atskira sąskaita už pervežimo paslaugas, nepatvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę izoliuoti vienas nuo kito atskiri pervežimo teisiniai santykiai. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1167/2003; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2010). Pervežimo teisinių santykių esmė lemia, kad kiekvieno vežimo krovinys, maršrutas, vertė, terminai yra individualūs, taigi kiekvienas vežimas turi būti kokiu nors būdu individualizuojamas ir objektyviai nėra galimybės susitarti sutartimi dėl visų būsimų vežimų sąlygų. Dėl šios priežasties šalys tiesiog susitarė, kad paslaugos pagal sutartį bus užsakomos ir teikiamos vadovaujantis kiekvieną vežimą individualizuojančiais užsakymais ir už kiekvieną įvykdytą užduotį bus mokama pagal atskirai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (Sutarties 2.3 punktas). Jeigu teismas būtų pripažinęs atsakovės teisę sustabdyti mokėjimus pagal tinkamai atliktus vežimus dėl netinkamai atlikto vežimo, atsakovė pareigos mokėti vežėjui neturėtų tol, kol naudotųsi priešpriešinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymo teise (CK 6.58 straipsnio 5 dalis). Tinkamas naudojimasis civiline savigyna lemia kreditoriaus teisių į teisminę gynybą teisėtą suvaržymą, nes kol skolininkas naudojasi prievolės vykdymo sustabdymo teise, nelaikoma, kad kreditoriaus teisės yra pažeistos, o teismine tvarka galima ginti tik pažeistas asmens teises ir teisėtus interesus (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
    5. Atsakovei, kaip skolininkei, buvo svarbus kreditoriaus asmuo, todėl OOO „ElmTrans“ negalėjo perleisti reikalavimų atsakovei be jos sutikimo (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). OOO „ElmTrans“ yra Baltarusijoje registruotas juridinis asmuo, todėl atsakovės priešpriešinio reikalavimo priverstinis vykdymas būtų sudėtingas, reikalaujantis daug laiko ir lėšų. Atsakovės turimas priešpriešinis įsipareigojimas OOO „ElmTrans“ buvo vienintelis realus būdas padengti nors dalį jos skolos atsakovei.
    6. Teismai nepagrįstai sutarties vykdymo tvarką sutapatino su sutarties šalių atsakomybe. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus asmens svarbos, rėmėsi tik dalimi Sutarties 1.2 punkto. Sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad šiai sutarčiai vykdyti vežėja OOO „ElmTrans“ turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau lieka atsakinga už jų veiksmus, taip pat ir už savo veiksmus. Taigi, nors šalys ir buvo susitarusios, kad OOO „ElmTrans“ turi teisę pavesti atlikti vežimus kitiems asmenims, tačiau kartu šalys labai aiškiai susitarė, kad atsakinga atsakovei bus tik OOO „ElmTrans“. Ši nuostata atitinka CMR 3 straipsnį.
  2. Ieškovė ir atsakovė pagal priešieškinį OOO „ElmTrans“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teisės literatūroje nurodyta, kad reikalavimo perleidimas išsiplėtojo būtent iš pavedimo teisinių santykių (Ambrasienė, D. Asmenų pasikeitimas prievolėje (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai). Jurisprudencija, 2002, t. 28 (20), p. 99). Dėl šios priežasties reikalavimo perleidimas iš esmės apima ir pavedimo teisinius santykius, t. y. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius naujajam kreditoriui perleidžia ne tik materialinį reikalavimą į skolininką, bet ir visas iš materialinio reikalavimo į skolininką išplaukiančias procesines teises ir pareigas. Naujojo kreditoriaus teisė pareikšti ieškinį bendra tvarka skolininkui yra neatsiejama nuo cesijos sutarties esmės.
    2. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tiek pradinė, tiek naujoji kreditorės būtų apgavusios atsakovę, nuslėpusios informaciją. Ieškovė dar prieš inicijuodama teisminį ginčą siuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą tiek elektroniniu, tiek registruotu paštu, ragino padengti skolą. Reikalavimo perleidimo sandoris nesukūrė atsakovei naujų prievolių, t. y. nepriklausomai nuo to, ar pasirašyta cesijos sutartis, atsakovė vis tiek turėtų pareigą atsiskaityti pagal užsakymus. Cesijos sutartis lemia tai, kad byloje dalyvauja ne pradinis, bet naujasis kreditorius, tačiau materialiosios teisės prasme atsakovė jokių padarinių nepatyrė.
    3. CK nenustato reikalavimo perleidimo sutarties turiniui jokių specialių reikalavimų. Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad pradinis kreditorius neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia reikalavimo teisę į skolininko skolą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad pradinė kreditorė atsakovei būtų reiškusi tapačius reikalavimus Lietuvos Respublikos ar Baltarusijos Respublikos teismuose dėl skolos priteisimo.
    4. Cesija gali būti tiek atlygintinė, tiek neatlygintinė (CK 6.105 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl to reikalavimo perleidimo sutarties nuostatų, kuriose pradinis ir naujasis kreditorius susitarė dėl konkrečios sutarties kainos, analizė teisiškai nėra reikšminga. Ginčijamos sutarties kaina, pradinio ir naujojo kreditoriaus atsiskaitymo tvarka bei kiti įsipareigojimai pagal CK yra sprendžiami abiejų kreditorių.
    5. Ieškovė neįsipareigojo atstovauti pradinei kreditorei. Ieškovės valia (ir pagrindinis tikslas) buvo įgyti reikalavimo teisę į atsakovę, nes, Baltarusijos Respublikos juridiniam asmeniui norint ginti savo teises Lietuvos Respublikoje, kyla tam tikrų kalbos bei procesinių įstatymų barjerų, didelės derybų išlaidos.
    6. Vien aplinkybė, kad ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. TR15 Nr. 0094, kurios pavadinime nurodyta „už teisines paslaugas“, neįrodo, kad ginčo sutartimi buvo susitarta dėl teisinių paslaugų teikimo ir kad jos buvo teikiamos. Atsakovė nepagrįstai įsiterpia į ieškovės ir OOO „ElmTrans“ susitarimą dėl apmokėjimo sąlygų pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovė Reikalavimo perleidimo sutartį iš esmės ginčija tik dėl to, kad pradinė kreditorė neperleido ieškovei iš užsakymo Nr. 15-ELM/I015 vykdymo kylančių prievolių.
    7. Į bylą buvo pateiktas tarpusavio atsiskaitymų aktas, kuris patvirtina, kad ieškovė ir OOO „ElmTrans“ galutinai atsiskaitė pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovės uždarbis iš Reikalavimo perleidimo sutarties yra 12 procentų nuo reikalavimo ir atsakovės mokamos palūkanos už termino praleidimą. Ieškovė sumokėjo OOO „ElmTrans“ už reikalavimą 22 554,40 Eur (88 proc. visos reikalavimo teisės sumos).
    8. Sutarties tęstinumas šiuo atveju suprantamas tik kaip OOO „ElmTrans“ galimybė ieškovei perduoti naujas reikalavimo teises į naujus skolininkus. Ieškovė yra verslininkė, kurios vienas iš pagrindinių pajamų teikimo šaltinių – reikalavimo teisių (su)pirkimas ir skolų išieškojimas, ji nevykdo pervežimų. Ieškovė su OOO „ElmTrans“ yra sudariusios tik vieną reikalavimo perleidimo sutartį Lietuvos Respublikoje. Ieškovė nėra atstovavusi OOO „ElmTrans“, ši byla yra vienintelė.
    9. Esminė prievolės vykdymo sustabdymo teisės panaudojimo galimybė pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį yra ta, kad šalys turi turėti priešpriešinių pareigų, kurios būtų susijusios taip, kad būtų galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Tarp atsakovės ir pradinės kreditorės nebuvo ir nėra priešpriešinių pareigų. Atsakovė vienašališkai sustabdė mokėjimus, neaišku, kodėl naudojasi sustabdymo ir įskaitymo teise. Prievolės pagal užsakymą Nr. I5-ELM/I0015 nėra perleistos, todėl atsakovė pretenzijas pradinei kreditorei gali reikšti Baltarusijos Respublikos teisme.
    10. Laiko atžvilgiu pirmoji atsirado pradinės kreditorės reikalavimo teisė atsakovei. Atsakovė nepateikė duomenų, kad prievolės vykdymo (ar reikalavimo perleidimo) momentu būtų turėjusi kokią nors galiojančią reikalavimo teisę OOO „ElmTrans“. Nei pradinė kreditorė OOO „ElmTrans“, nei ieškovė jokių pretenzijų pagal šį vežimą atsakovei niekada nereiškė, be to, neaišku, kaip prievolės pagal užsakymą Nr. 15-ELM/10015 yra susijusios su kitais vežimais. Visi vežimai vyko skirtingu metu, jais buvo vežami skirtingi kroviniai, jų svoris buvo skirtingas, nurodyta skirtinga kaina ir t. t. Vien tai, kad buvo pasirašyta bendro pobūdžio sutartis, neindividualizuojant konkrečių vežimų, nesudarė pagrindo atsakovei pasinaudoti sustabdymo teise. 2015 m. sausio 15 d. Krovinių vežimo automobilių transporto organizavimo sutartis vertintina kaip techninė-organizacinė sutartis, kurioje susitariama ne dėl konkrečių materialinių teisinių padarinių, o dėl kontrahentų bendravimo tvarkos. Atsakovė nepaneigė, kad, įvykdžius kiekvieną iš užsakymų, prievolės pagal įvykdytą užsakymą pasibaigia.
    11. Pradinės kreditorės asmuo neturėjo esminės reikšmės skolininkei. Atsakovė nurodė, kad ginčas kilo dėl netinkamo užsakymo Nr. 15-ELM/I015 vykdymo, bet pagal 2015 m. spalio 1 d. skolos perdavimo–priėmimo aktą reikalavimai, kylantys iš šio užsakymo, nebuvo perduoti. Ieškovės prievolė kyla iš 2015 m. sausio 15 d. krovinių vežimo automobilių transportu organizavimo sutarties, t. y. reikalavimas kilo ne dėl žalos (ne dėl asmeninio pobūdžio prievolių vykdymo). Be to, pagal Sutarties 1.2 punktą vežėjas turėjo teisę pasisamdyti ir trečiuosius asmenis. Dėl 2015 m. spalio 1 d. skolos perdavimo–priėmimo akte nurodytų užsakymų vykdymo atsakovė pretenzijų nereiškė; vežimai buvo atliekami ne pradinio kreditoriaus, o trečiųjų asmenų.
    12. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai skolininkas reikalavimo perleidimo sutartį iš esmės ginčija tik tuo aspektu, jog skolininkas, nesant reikalavimo perleidimo sutarties, būtų atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (šiuo atveju – prievolės vykdymo sustabdymą), kreditoriaus asmuo skolininkui nėra reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013).

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu

  1. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 23 punktas; kt.).
  2. Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.
  3. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; kt.).
  4. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, ginčydama ieškovės su OOO „ElmTrans“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, įrodinėjo, kad ši sutartis yra apsimestinė, nes faktiškai šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovė neįrodė apsimestinio sandorio sudarymo fakto, ir teisėjų kolegija sutinka su šia teismų išvada.
  5. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; kt.).
  6. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovės su OOO „ElmTrans“ 2015 m. spalio 1 d. sudarytos ir atsakovės UAB „Central Asia Logistics“ ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutarties 1 straipsnyje nurodyta, jog kreditorius (OOO „ElmTrans“) neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia naujajam kreditoriui (ieškovei), o šis priima iš kreditoriaus reikalavimo teisę į skolininko skolą pagal reikalavimo perleidimo sutarties perdavimo–priėmimo aktuose išvardytus dokumentus bei pateiktą informaciją. Reikalavimo perleidimo sutarties 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naujasis kreditorius įsipareigoja sumokėti kreditoriui 88 proc. nuo išieškotos sumos už reikalavimo teisę, likusi procentų dalis – 12 proc. nuo išieškotos sumos – liks naujajam kreditoriui kaip komisinis mokestis. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad perdavimo–priėmimo aktais naujajai kreditorei buvo perduoti visi skolą pagrindžiantys dokumentai, kad 2015 m. spalio 30 d. atsakovė UAB „Central Asia Logistics“ buvo tinkamai informuota apie skolos perleidimą. Pranešime nurodyta, kad 25 630 Eur skolą ji turi sumokėti UAB „Tradela“, kartu atsakovei buvo pateikti reikalavimo teisės perleidimą pagrindžiantys dokumentai. 2016 m. gegužės 27 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu reikalavimo perleidimo sandorio šalys visiškai atsiskaitė tarpusavyje pagal sutartį. Nurodytos aplinkybės patvirtina pagrindinius reikalavimo perleidimo sutarties požymius (nutarties 31 punktas).
  7. Kasaciniame skunde teigiama, kad sutartyje nenurodyta, jog pradinė kreditorė atsisako savo reikalavimo teisės atsakovei, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia to fakto, jog šalys sutartyje aiškiai įtvirtino reikalavimo perleidimą. Aplinkybė, kad ginčijamos sutarties šalys susitarė dėl atlygio ieškovei, savaime nereiškia, kad sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinė. Tai tik patvirtina sutarties šalių valią sudaryti atlygintinę reikalavimo perleidimo sutartį. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-687/2017, 44 punktas).
  8. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 23 punktas). Taigi net ir tais atvejais, jei kai kurios sudarytos sutarties sąlygos nėra visiškai būdingos atitinkamos rūšies sutarčiai, reglamentuojamai CK, tai savaime nereiškia, kad šalys sudarė kitą sandorį, juolab – apsimestinį.
  9. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovė yra verslininkė, kurios vienas iš pagrindinių veiklos tikslų – reikalavimo teisių pirkimas ir skolų išieškojimas. Taigi ginčijamas Reikalavimo perleidimo sandoris nebuvo vienkartinio pobūdžio sandoris ieškovės veikloje. OOO „ElmTrans“ pagrindinė veikla yra krovinių pervežimas, ji neužsiima skolų išieškojimu, todėl ji, kaip pati teigia, reikalavimo teisę perleido ieškovei. Sandorio šalys abi patvirtino turėjusios tikslą perleisti (perimti) reikalavimą skolininkei. Minėta, kad šalys yra laisvos susitarti, kokia sutartimi įformins savo teisinius santykius, siekdamos joms abiem svarbaus tikslo, t. y. ieškovei, užsiimančiai atitinkamo pobūdžio verslu, įsigyti reikalavimą ir, išreikalavus skolą iš atsakovės, gauti pelno, o OOO „ElmTrans“ – gauti atlyginimą už atliktų pervežimų paslaugas, nors ir patiriant 12 proc. nuostolį (atlyginimas ieškovei), tačiau išvengiant ginčo su atsakove ir nesikreipiant į teismą. Faktiškai toks tikslas Reikalavimo perleidimo sutartimi jos šalių ir buvo pasiektas, sandoryje užfiksuota jų valia buvo įgyvendinta sudarant būtent tokios rūšies sutartį, ir byloje nenustatyta, kad Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ir OOO „ElmTrans“, sudarydamos Reikalavimo perleidimo sutartį, įgyvendino savo teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitiko jų interesus (sutarties laisvės principas) (nutarties 34 punktas). Kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad galimai UAB „Tradela“ suteikė vienkartinio pobūdžio teisines paslaugas OOO „ElmTrans“ iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, dėl to buvo išrašyta 2015 m. spalio 1 d. PVM sąskaita faktūra TR15 Nr. 0094, nepaneigia paties reikalavimo besąlyginio perleidimo, įtvirtinto ginčijamoje sutartyje, fakto. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po ginčijamos sutarties sudarymo ieškovė būtų atlikusi teisinius veiksmus OOO „ElmTrans“ vardu ir lėšomis su trečiaisiais asmenimis.
  10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį buvo aiškiai išreikšta – kreditorė OOO „ElmTrans“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajai kreditorei UAB „Tradela“ reikalavimo teisę į skolininkės UAB „Central Asia Logistics“ 25 630 Eur skolą. Teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovės teiginiai, jog šalys sudarė ne reikalavimo perleidimo, o pavedimo (teisinių paslaugų) sutartį, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovė neįrodė, jog šalys siekė kito teisinio tikslo, nei nurodytas ginčijamoje sutartyje (nutarties 29 punktas) (CK 6.193 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

13Dėl CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyto draudimo perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo

  1. CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę.
  2. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Įstatyme neapibrėžta ir atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/201; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013; kt.).
  3. Atsakovė, įrodinėdama CK 6.101 straipsnio 5 dalies taikymo pagrindą šioje byloje, nurodė, kad prieš sudarydamos Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė ir OOO „ElmTrans“ turėjo gauti atsakovės sutikimą, nes kreditorės OOO „ElmTrans“ asmuo atsakovei turėjo esminę reikšmę įgyvendinant savo teisę į savigyną, t. y. teisę sustabdyti priešpriešinės prievolės kreditorei vykdymą.
  4. Savigyna – išskirtinis civilinių teisių gynimo būdas, kai asmuo dėl tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimo nesikreipia į teismą, bet savo nuožiūra taiko teisių gynimo priemones. Savigyna leidžiama tik CK nustatytais atvejais, ji gali būti taikoma tik tada, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų, taikomi savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (CK 1.139 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis). Taigi, savigyna yra teisėta, kai atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus, taikantis savigyną asmuo prisiima riziką dėl neteisėto savigynos priemonių panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-916/2015).
  5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti kita šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; kt.).
  6. Nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „Central Asia Logistics“ teigė, kad pagal 2015 m. gegužės 6 d. krovinio pervežimo užsakymą Nr.15-ELM/1015 užsakė krovinio pervežimo paslaugas iš OOO „ElmTrans“. Pagal šį užsakymą OOO „ElmTrans“ turėjo pervežti krovinį iš Lenkijos į Azerbaidžaną, tačiau prarado krovinį ir jo į paskirties vietą nepristatė. UAB „Central Asia Logistics“ pateikė OOO „ElmTrans“ pretenziją, kurioje nurodė, kad laiko OOO „ElmTrans“ visiškai atsakinga už prarastą krovinį, ir informavo OOO „ElmTrans“, kad sustabdo jai bet kokius mokėjimus, kol nebus padengta krovinio praradimu padaryta žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta atsakovės informacija nebuvo pagrindas byloje konstatuoti, kad atsakovė turi reikalavimo teisę OOO „ElmTrans“, o ši atitinkamai – prievolę atsakovei (nutarties 41 punktas) (CK 6.46 straipsnis).
  7. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2-1396-265/2016 2016 m. spalio 5 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta bendrovės „Eurasian Transport Solutions B. V.“ ir atsakovės UAB „Central Asia Logistics“ taikos sutartis dėl žalos atlyginimo praradus krovinį, kurio vežimą pagal su ieškove sudarytą sutartį organizavo OOO „ElmTrans“, – atsakovei įsipareigojus sumokėti bendrovei „Eurasian Transport Solutions B. V.“ 58 081,41 Eur už prarastą krovinį. Taigi iki 2016 m. spalio 5 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį, atsakovė realiai neturėjo atgręžtinio reikalavimo teisės į OOO „ElmTrans“, o ši atitinkamai – prievolės atsakovei. Kadangi 25 630 Eur apmokėjimą OOO „ElmTrans“ už pervežimus atsakovė sustabdė tuomet, kai dar neturėjo realiai egzistuojančios reikalavimo teisės OOO „ElmTrans“, tai yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė savigyną – prievolės apmokėti OOO „ElmTrans“ sustabdymą – taikė nepagrįstai, t. y. dar nesant konstatuoto atsakovės teisės pažeidimo (nutarties 41 punktas).
  8. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei ir OOO „ElmTrans“ 2015 m. spalio 1 d. sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovė neturėjo teisės sustabdyti savo prievolės OOO „ElmTrans“ vykdymą, nes atsakovė dar neturėjo reikalavimo teisės OOO „ElmTrans“, o ši atitinkamai – vykdytinos prievolės atsakovei (CK 6.58 straipsnio 1 dalis). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė ir OOO „ElmTrans“ prieš Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą turėjo gauti atsakovės sutikimą, nes atsakovė neįrodė, kad dėl teisės sustabdyti prievolės kreditorei OOO „ElmTrans“ vykdymą įgyvendinimo atsakovei kreditorės asmuo būtų turėjęs esminę reikšmę (CPK 178 straipsnis).
  9. Kaip kitą CK 6.101 straipsnio 5 dalies taikymo pagrindą atsakovė nurodė siekį atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Dėl šios priežasties, atsakovės nuomone, be jos, kaip skolininkės, sutikimo OOO „ElmTrans“ ir ieškovė negalėjo sudaryti Reikalavimo perleidimo sutarties. Teisėjų kolegija šiuos argumentus taip pat laiko nepagrįstais.
  10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodyta praktika).
  11. Minėta, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. spalio 1 d. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuota 2015 m. spalio 30 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnis). Atsakovė reikalavimo teisę OOO „ElmTrans“ įgijo 2016 m. spalio 5 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta bendrovės „Eurasian Transport Solutions B. V.“ ir atsakovės UAB „Central Asia Logistics“ taikos sutartis. Taigi Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir pranešimo apie ją atsakovei metu ši dar neturėjo reikalavimo teisės OOO „ElmTrans“ (nutarties 43 punktas), todėl neturėjo ir teisės įskaityti dar nesančios OOO „ElmTrans“ prievolės.
  12. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas pagrindas spręsti, jog atsakovei kreditorės OOO „ElmTrans“ asmuo turėjo esminę reikšmę ir dėl to, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovė būtų turėjusi priešpriešinį reikalavimą OOO „ElmTrans“ ir atitinkamai teisę jį įskaityti (nutarties 46 punktas) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovė ir OOO „ElmTrans“, sudarydamos Reikalavimo perleidimo sutartį, neturėjo pareigos gauti atsakovės kaip skolininkės sutikimą (CK 6.101 straipsnio 5 dalis).
  13. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė ir atsakovė pagal priešieškinį OOO „ElmTrans“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Central Asia Logistics“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą, tačiau nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Dėl šios priežasties šis prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Kasaciniame teisme patirta 12,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. pažyma). Netenkinant kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Ieškovės UAB „Tradela“ ir atsakovės pagal priešieškinį OOO „ElmTrans“ prašymo priteisti iš atsakovės UAB „Central Asia Logistics“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą netenkinti.

18Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Central Asia Logistics“ (į. k. 302662564) 12,98 Eur (dvylika Eur 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

19Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai