Byla 2-873-196/2015
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės DNB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1394-436/2015, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Investicinių projektų vykdymo grupė“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas AB DNB bankas Kauno apygardos teismui 2015 m. sausio 5 d. pateikė ieškinį atsakovui BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ dėl įpareigojimo per 3 darbo dienas pervesti AB DNB bankui 125 030,22 EUR sumą, bei numatyti baudą atsakingam asmeniui, jeigu nebus vykdomas teismo procesinis sprendimas, ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

52015 m. vasario 17 d. ieškovas pateikė teismui prašymą areštuoti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pinigines lėšas 125.030,23 EUR sumai, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, ir uždrausti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ administratoriui jas naudoti bei disponuoti jomis, numatant, jog atsakovui BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ leidžiama iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, jog bankas ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad nevykdomas 2014-01-17 BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto posėdyje 1.2 darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų paskirstymo projektas“ priimtas nutarimas: „administravimo išlaidas skirstyti tokiu procentu – 40 % visų administravimo išlaidų tenka įkeisto turto administravimui, 60 % - visų administravimo išlaidų kitoms gautoms ir gautinoms sumoms administruoti (laikant, jog realios ateityje gautinos sumos yra apie 6.000.000 Lt). Administravimo išlaidų procentinis paskirstymas, gavus kitų pajamų, perskaičiuojamas pagal realias gautas sumas ateityje. Einamosioms administravimo išlaidoms dengti iš gautų lėšų pardavus įkeistą turtą rezervuojama 500.000 Lt suma, likusi suma išmokama AB DNB bankas. Išlaidos pagal nustatytus procentus bus skirstomos atlikus administravimo išlaidų pagrįstumo įvertinimą, skirstymo procentai perskaičiuojami pagal realiai gautas sumas, atitinkamai perskaičiuojamas ir administravimo išlaidų paskirstymas.“

6Atsakovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad faktiškai patirtoms administravimo išlaidoms apmokėti skirta 431.704,36 Lt mažiau nei reikia, t.y. būtent tokia suma, kokią bankas reikalauja pervesti, ir šių lėšų neketina pervesti, nes jos turi būti skirtos administravimo išlaidoms padengti, ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu prašė netenkinti.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta bankroto įstatymo. Pažymėjo, kad nežiūrint į tai, jog atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, jog faktiškai patirtoms administravimo išlaidoms apmokėti skirta būtent tokia suma, kokią bankas reikalauja pervesti, ir šių lėšų neketina pervesti, nes jos turi būti skirtos administravimo išlaidoms padengti, ĮBĮ normos nesuteikia teisės bankrutuojančios bendrovės administratoriui lėšas, gautas pardavus turtą, skirstyti, kol nėra išnagrinėti teisminiai ginčai pagal turtinius reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas (apeliantas) AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatsižvelgė į 2014 m. sausio 17 d. kreditorių komiteto nutarimą dėl administravimo išlaidų paskirstymo, kuris buvo įvertintas teismo, pripažintas pagrįstu, teisėtu ir nepažeidžiančiu kitų kreditorių interesų ir turi bankroto administratoriaus turi būti vykdomas.
  2. Ieškovas pateikė pagrįsta ieškinį ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali tikimybė, kad bankroto administratorius ginčo lėšas išsimokės sau ar tretiesiems asmenims, o kadangi atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, nelikus lėšų, sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.

12Atsakovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismo argumentai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo yra pagrįsti ir atitinka suformuotą teismų praktiką. Apelianto nurodomame kreditorių susirinkimo nutarime nebuvo įvertintas tikrasis administravimo išlaidų dydis, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-252-330/2015 dėl administratoriaus pakeitimo, konstatavo, kad kreditorių susirinkimas negali priimti administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kuriais būtų ribojamas įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymas.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas jo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

16CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

17Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti. Apelianto nuomone, jo ieškinys yra pagrįstas ir teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas, todėl šiuo atveju egzistuoja abi sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

18Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, t. y. nesprendžia, ar ieškinys yra pagrįstas. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011). Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nurodė faktines ir teisines aplinkybes, pagal kurias, jo nuomone, reikalavimai turi būti patenkinti, apeliantas yra atsakovo kreditorius ir turi teisę reikalauti vykdyti kreditorių komiteto nutarimus, juos ginčyti ir pan. Nepaisant šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neegzistuoja sąlyga, kad šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

19Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos matyti, kad apeliantas yra BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorius. Apeliantas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog bankroto administratorius nevykdo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto 2014 m. sausio 17 d. posėdyje 1.2 darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų paskirstymo projektas“ priimto nutarimo: „administravimo išlaidas skirstyti tokiu procentu – 40 % visų administravimo išlaidų tenka įkeisto turto administravimui, 60 % - visų administravimo išlaidų kitoms gautoms ir gautinoms sumoms administruoti (laikant, jog realios ateityje gautinos sumos yra apie 6.000.000 Lt). Administravimo išlaidų procentinis paskirstymas, gavus kitų pajamų, perskaičiuojamas pagal realias gautas sumas ateityje. Einamosioms administravimo išlaidoms dengti iš gautų lėšų pardavus įkeistą turtą rezervuojama 500.000 Lt suma, likusi suma išmokama AB DNB bankas. Išlaidos pagal nustatytus procentus bus skirstomos atlikus administravimo išlaidų pagrįstumo įvertinimą, skirstymo procentai perskaičiuojami pagal realiai gautas sumas, atitinkamai perskaičiuojamas ir administravimo išlaidų paskirstymas.“. Nors, kaip nurodo apeliantas, šis kreditorių komiteto nutarimas buvo įvertintas teismo ir pripažintas pagrįstu ir teisėtu, tačiau administratorius šio nutarimo neįvykdo, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant bankroto administratoriui disponuoti įmonės lėšomis. Pirmosios instancijos teismui netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais.

20Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija ir pažymi, jog ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Tai, kad bankroto administratorius yra itin svarbus subjektas bankroto procese, turi plačius įgaliojimus, nuo jo veiksmų didele dalimi priklauso visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), ne kartą nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, jis nėra ir negali būti pavienių kreditorių atstovas, nes jis yra visos nemokios įmonės atstovas ir privalo veikti visų pirma jos labui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011). Administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas didesne apimtimi atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad „iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Taigi administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

21Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015, pagal apelianto (šioje byloje) ir AB „Montuotojas“ (atsakovo kreditoriaus) atskiruosius skundus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo yra nurodęs, kad ĮBĮ normos, reguliuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyvaus pobūdžio ir šių normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo administratoriui sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais, dėl to ĮBĮ 11straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net ir tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (pvz. likusių mažumoje) ar skolininko teises.

22Apeliantas teigia, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. kreditorių komiteto nutarimo 1.2 punktą pripažino pagrįstu, nepažeidžiančiu kreditorių interesų ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka iš dalies. Iš informacijos esančio teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, kad Kauno apygardos teismas 2014 m, kovo 28 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. B2-1580-436/2014, netenkindamas pareiškėjo UAB „Luodė“ skundo dėl 2014 m. sausio 17 d. kreditorių komiteto nutarimo 1.2 (dėl administravimo išlaidų paskirstymo procentaliai) ir 2 punktų konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog bankroto administratorius būtų pagrindęs dokumentais administravimo išlaidų dydį, kurį turi sumokėti įkaito turėtojas, po įkeisto turto pardavimo. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nėra aiški ir galutinė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byloje gautinų lėšų suma, nes dar nėra išieškotos visos debitorinės skolos. Teismas nurodė, kad pagal turimus preliminarius duomenis apie patirtas bankroto administravimo išlaidas bei gautinas lėšas bankroto byloje, skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu nustatytas preliminarus procentinis mokėtinų bankroto administravimo išlaidų paskirstymas. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamu nutarimu kreditorių komitetas numatė išlygą perskirstyti nustatytus procentus, atlikus administravimo išlaidų pagrįstumo įvertinimą, todėl, darė išvadą, kad skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas, priimtas 1.2 darbotvarkės klausimu, nepažeidžia kreditorių interesų. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apelianto nurodomoje byloje teismo buvo konstatuotas tik kreditorių komiteto nutarimo procentaliai paskirstyti administravimo išlaidas formuluotės teisėtumas.

23Aplinkybė, kad lėšos (įskaitant gautas iš turto pardavimo, grąžintų skolų ir kt.) yra įmonės turtas, tiesiogiai įtvirtinta ir ĮBĮ 36straipsnio 1 dalyje, pagal kurią pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), todėl nesant kreditorių komiteto nutarimu patvirtintos bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos, bankroto administratorius, jokių savarankiškų mokėjimų, atlikti negali. Apeliacinis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvu, kad kol nėra išnagrinėti teisminiai ginčai pagal turtinius reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei, tame tarpe ir šioje byloje, teisės skirstyti lėšas pardavus bankrutuojančios įmonės turtą ĮBĮ nuostatos bankroto administratoriui nesuteikia.

24Įmonės bankroto administratorius iš esmės veikia kaip bankrutuojančios bendrovės vadovas, vietoje bankrutavusios įmonės vadovo, ir siekia užtikrinti/sudaryti visas sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais iš bankrutuojančios bendrovės turto. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų, kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo motyvui, jog bankrutavusios įmonės lėšų tvarkymas griežtai reglamentuotas ĮBĮ 36 str., todėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui dėl įpareigojimo apeliantui išmokėti lėšas, nėra, nes kreditoriai turi galimybę per kreditorių susirinkimą kontroliuoti administratoriaus veiklą, o administratorius yra materialiai atsakingas už dėl jo kaltės atsiradusius nuostolius.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.). Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė grėsmės būsimam teismo sprendimui, jeigu jis būtų palankus apeliantui, įvykdyti egzistavimo.

26Be to, apeliacinis teismas pažymi, jog apelianto nurodytos aplinkybės dėl prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo aptariamu atveju yra pagrindas kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo, o ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

27Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartyje nurodė esminius argumentus dėl prašymo nepagrįstumo, todėl vien tai, kad apeliantas AB DNB bankas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra netinkamai ar nepakankamai motyvuota.

28Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

29Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas AB DNB bankas Kauno apygardos teismui 2015 m. sausio 5 d. pateikė... 5. 2015 m. vasario 17 d. ieškovas pateikė teismui prašymą areštuoti BUAB... 6. Atsakovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atsiliepime į... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė ieškovo... 9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nė vienas įmonės kreditorius ar... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas (apeliantas) AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno... 12. Atsakovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atsiliepimu į... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 14. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios... 15. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 17. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsisakė... 18. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje... 19. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir apeliacinės instancijos... 20. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija ir pažymi,... 21. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartyje, civilinėje byloje... 22. Apeliantas teigia, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. kreditorių... 23. Aplinkybė, kad lėšos (įskaitant gautas iš turto pardavimo, grąžintų... 24. Įmonės bankroto administratorius iš esmės veikia kaip bankrutuojančios... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 26. Be to, apeliacinis teismas pažymi, jog apelianto nurodytos aplinkybės dėl... 27. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos... 28. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės... 29. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 31. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą....