Byla 2-966-464/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. Š. (S. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-1438-603/2017 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams S. Š. ir A. D. (A. D.) dėl pagal įgaliojimą gautų piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo, ir atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovei J. V. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė J. V. 2014-04-01 pateikė ieškinį (b. l. 1–4), kuriame prašė priteisti jai iš atsakovo S. Š. 376 506,02 Eur (1 300 000 Lt) pagal įgaliojimą gautą sumą, 94 178,08 Eur (325 178,08 Lt) palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti įrašą viešame registre uždraudžiant parduoti, realizuoti ir / ar kitaip perleisti S. Š. priklausantį registruojamą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir areštuoti S. Š. pinigines lėšas, esančias Lietuvos bankų sąskaitose 470 684,11 Eur (1 625 178,08 Lt) sumai, o šiose sąskaitose nesant arba trūkstant pinginių lėšų ieškinio sumai užtikrinti, taip pat areštuoti atsakovui S. Š. priklausančias bendrovių / įmonių akcijas ir taikyti įrašą viešame registre, uždraudžiant toms bendrovėms / įmonėms parduoti, realizuoti ir / ar kitaip perleisti S. Š. turimų akcijų daliai turimą registruojamą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, areštuoti S. Š. turimų akcijų daliai pinigines lėšas, esančias Lietuvos bankų sąskaitose, 470 684,11 Eur (1 625 178,08 Lt) sumai, leidžiant vykdyti mokėjimus ieškovei, mokėti mokesčius valstybei, įmokas į socialinio draudimo fondo biudžetą bei darbo užmokestį darbuotojams.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2014-04-22 nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkintas iš dalies ir ieškinio reikalavimų sumai 470 684,11 Eur (1 625 178,08 Lt) areštuotas atsakovui S. Š. priklausantis nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas, esantis pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti; nesant šio turto ar esant jo nepakankamai, areštuotos trūkstamai sumai atsakovui S. Š. priklausančios turtinės teisės ir piniginės lėšos, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove J. V. pagal pareikštą ieškinį (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.).
  4. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1234/2014 Vilniaus apygardos teismo 2014-04-22 nutartis palikta nepakeista (informacinės tesimų sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.).
  5. Atsakovas S. Š. 2014-05-15 pateikė priešieškinį (b. l. 15–18), kuriame prašė priteisti jam iš ieškovės J. V. 73 594,84 Lt (21 314,54 Eur) skolą ir palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį su tikslu pasipelnyti, skirti ieškovei J. V. 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudą.
  6. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės pagal seifo nuomos sutartį su AB Medicinos bankas banku nuomojamo seifo turinio sumai, lygiai priešieškinio sumai, t. y. 21 314,54 Eur (73 594,84 Lt), uždrausti nuomotojai iki teismo sprendimo byloje priėmimo juo disponuoti ar perduoti tretiesiems asmenims, pavedant tai atlikti atsakovo S. Š. pasirinktam antstoliui ir turto saugotoju paskirti AB Medicinos banko geležinkelio stoties klientų aptarnavimo skyrių.
  7. Vilniaus apygardos teismas 2014-05-22 nutartimi (b. l. 22–24) atsakovo S. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei patenkino iš dalies: priešieškinio reikalavimų 21 314,54 Eur (73 594,84) sumai areštavo ieškovei J. V. priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, esantį pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti; nesant turto ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo ieškovei J. V. priklausančias pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su atsakovu S. Š. pagal pareikštą priešieškinį.
  8. Atsakovas S. Š. 2016-01-25 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė panaikinti areštą atsakovui priklausančiam turtui – sodo nameliui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir areštuoti kitą S. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 53 000 Eur. Nurodė, kad sodo namelį nori parduoti, o dėl pritaikytų atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas negali disponuoti jam priklausančiu turtu (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.).
  9. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-27 nutartimi atsakovo S. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino ir panaikino S. Š. priklausančio sodo namelio, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), areštą, taikytą Vilniaus apygardos teismo 2014-04-22 nutartimi; areštavo S. Š. priklausantį 21,17 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ); kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2014-04-22 nutartį paliko nepakeistą (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.).
  10. Atsakovas S. Š. 2017-03-02 pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (b. l. 25-28), prašydamas įpareigoti ieškovę J. V. per 10 dienų į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 66 680,12 Eur nuostolių, galinčių atsirasti atsakovui S. Š. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, arba pateikti garantiją šiai sumai. Prašyme nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui yra varžomos atsakovo teisės. VĮ Registro centro duomenimis, atsakovas turi turto už 3 609 577 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės padėtis yra sunki ir ji negalės atlyginti atsiradusių nuostolių. Atsakovo, kaip nekilnojamojo turto rinkos profesionalo, nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti vertinami kaip negautos visų rūšių pajamos, kurias atsakovas minimaliai įvertina kaip 5 proc. metines palūkanas nuo areštuotos sumos, t. y. nuo 470 684,11 Eur, kurios sudaro 23 534,20 Eur palūkanas per metus, todėl palūkanos per mėnesį sudaro 1 961,18 Eur. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos nuo 2014-04-22, todėl 2017-03-01 jos yra taikomos jau 34 mėnesius. Taigi minimalūs atsakovo nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių prašymo padavimo dieną sudaro 34 x 1 961,18 Eur = 66 680,12 Eur. Tokių nuostolių atsakovas neabejotinai patirs pagal jo su S. Š. 2016-04-12 sudarytą preliminariąją sutartį dėl buto ( - ), pardavimo, negalėdamas įvykdyti šios sutarties ir turėdamas sumokėti 10 000 Eur netesybas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-20 nutartimi (b. l. 98–100) atsakovo S. Š. prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino.
  2. Teismas nurodė, kad prašymas dėl nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, pareikštas tik 2017-03-02, t. y. beveik po trejų metų nuo 214-04-22 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, jog parduoti savo nekilnojamąjį turtą atsakovas suplanavo tik pagal 2016-04-12 preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau ir reikšdamas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo bei nurodydamas konkrečią galimų nuostolių sumą atsakovas nesiremia preliminaria pirkimo–pardavimo sutartimi, pateikdamas savo paties atliktus skaičiavimus dėl tikėtinai negautų pajamų.
  3. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas per 34 mėnesius patyrė būtent 5 proc. dydžio nuostolius, skaičiuojamus nuo areštuotos 470 684,11 Eur sumos, t. y. atsakovas neįrodė vienos iš nuostolių užtikrinimo taikymui būtinų sąlygų – nuostoliai jau yra atsiradę arba yra reali nuostolių atsiradimo tikimybė ateityje.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atsakovas S. Š. atskirajame skunde (b. l. 102–106) prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo S. Š. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir nustatyti, kad ieškovė J. V. per 10 dienų turi į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 66 680,12 Eur nuostolių, atsiradusių atsakovui S. Š. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti šiai sumai banko garantiją; priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą, kurio pateikimas teikiant pirminį prašymą buvo neįmanomas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į prašymo argumentus ir šios bylos aplinkybes. Atsakovas jau daug kartų kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jų pakeitimo ir dėl nuostolių užtikrinimo, tačiau teismas formaliais pagrindais prašymus, išskyrus prašymą dėl pakeitimo, atmesdavo. Todėl teismo išvada, kad jis tik po trejų metų kreipėsi su tokiu prašymu, neatitinka šios civilinės bylos aplinkybių.
    2. Atsakovas prašyme rėmėsi visais argumentais, o preliminarius nuostolių skaičiavimus atliko vadovaudamasis ir preliminaria pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią po teismo atsisakymo užtikrinti nuostolius 2017-03-22 grąžino S. Š. (S. Š.) 45 000 Eur, kuriuos buvo gavęs pagal 2016-04-12 preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėjo 10 000 Eur netesybas, kadangi pirkėjas atsisakė ilgiau laukti. Taigi šiai dienai atsakovas S. Š. jau patyrė 55 000 Eur nuostolius.
    3. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsakovo nekilnojamajam turtui jau 2 metus ir 11 mėnesių. Per tą laiką atsakovas negali parduoti, įkeisti ar keisti nekilnojamųjų daiktų paskirties, taip pat gauti kreditavimo iš komercinių bankų. Atsakovas S. Š. yra ne tik verslininkas, bet taip pat ūkininkas, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apriboja atsakovo veiklą ir šios veiklos galimybes.
    4. Nagrinėjamu atveju turi būti įvertinti ieškovės veiksmai, kuriais ji visais įmanomais būdais vilkino bylos nagrinėjimą.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl įrodymo prijungimo

  1. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė S. Š. pareiškimą, kuris, apelianto vertinimu, patvirtina, kad apeliantas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali disponuoti jam priklausančiu turtu ir patiria nuostolius.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui.
  3. Atsižvelgiant į apeliacine tvarka nagrinėjamo procesinio klausimo specifiką (apeliantas išreiškė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo), į faktą, kad apelianto pateiktas įrodymas yra susiję su aplinkybių, susijusių su nuostolių atsiradimu, įrodinėjimu, o dokumentas, kurį prašoma prijungti, gautas (sudarytas) po skundžiamos nutarties priėmimo, pripažintina, kad būtinybė apeliantui teikti naują įrodymą atsirado po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Tokiu atveju šie įrodymas priimamas ir vertinamas kartu su kitais įrodymais.

6Dėl teismo pareigos atsižvelgti į teismų praktiką

  1. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2006-05-09, 2007-10-24 nutarimai ir kt.).
  2. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010 ir 2013-02-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-923/2013 pateiktais išaiškinimais dėl CPK 146 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau apelianto prašymą išsprendė įvertinęs konkrečias faktines šios bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nurodytose apeliacinės instancijos teismo nutartyse, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, taip pat buvo sprendžiamas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimas, teismas, spręsdamas apelianto analogišką prašymą, šiose nutartyse pateiktais išaiškinimais vadovavosi nepažeisdamas CPK normų. Tokie atskirojo skundo argumentai nepagrįsti.

7Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo prielaidų

  1. CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
  2. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių.
  3. Šia teisės norma siekiama ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyros, procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių derinimo, taip pat šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams įgyvendinimo, ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad turi būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų atsakovo nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje gali tokių nuostolių atsirasti, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015).
  4. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi ir tokios pozicijos, kad spręsdamas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo klausimą teismas turi įvertinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos ribojimo pobūdį ir mastą, padarinius dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ribojant atsakovo veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012; 2017-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-449-464/2017).

8Dėl apelianto nuostolių tikėtinumo

  1. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jo 55 000 Eur nuostoliai jau susidarė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi apeliantas negali disponuoti jam priklausančiu turtu ir užbaigti sandorio, negauna pajamų iš savo turto, todėl skaičiuoja palūkanas už turto arešto laikotarpį nuo areštuotos sumos.
  2. Laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai dėl jo teises pernelyg varžančių, neproporcingų ar šalių interesų pusiausvyrą pažeidžiančių disponavimo ribojimų nustatymo patys savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo. Pažymėtina, kad apeliantui netaikyti naudojimosi jam priklausančiu turtu, taigi jis gali gauti pajamas iš turimo turto naudojimo. Pritaikytas laikinas disponavimo teisės ribojimas, siekiant išlaikyti atitinkamą jo turtinę padėtį nepakitusią iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, reiškia, kad turtas negali būti perleistas, suvaržytas, įkeistas ar kitaip apsunkintas, jeigu ateityje prireiktų iš jo ieškoti pagal teismo sprendimą, jeigu ji būtų palankus ieškovei. Be to, paties apelianto su 2017-03-02 prašymu pateikti VĮ Registrų centras duomenys leidžia įsitikinti, kad ne viskas jo turimas turtas yra suvaržytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Prireikus perleisti vieną ar kitą areštuotą objektą, apeliantas gali prašyti teismo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuo jis jau yra pasinaudojęs.

    9

  3. Apeliantas galimus nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, vertina kaip negautas pajamas, o jas skaičiuoja taikydamas 5 proc. metinių palūkanų kriterijų už areštuotą sumą, t. y. už 470 684,11 Eur. Su tokiu nuostolių susidarymo mechanizmu / paskaičiavimu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, nes vien paskaičiavimų nepakanka nuostolių atsiradimo realumui pripažinti.
  4. Viena vertus, nepateikti įrodymai, kad vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo areštuotos išimtinai piniginės lėšos / sąskaitos banke, o ne kuris nors kitas apelianto turtas. Palūkanų, kaip minimalių nuostolių, skaičiavimui pagal CK 6.210 straipsnį turi būti nustatyta tokia privaloma sąlyga, kad neįvykdyta prievolė, kurios vykdymo terminas praleistas, yra piniginė.
  5. Kita vertus, pripažinus pagrįsta apelianto poziciją, kad vien dėl turto arešto jau savaime skaičiuotinos palūkanos, kaip realūs ir tikėtini nuostoliai, tokį prašymą pareiškusiai antrajai bylos šaliai, susiklostytų tokia situacija, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo galėtų būti taikomas iš esmės kiekvienoje byloje, kurioj atsakovui taikomi laikini apribojimai, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio instituto taikymo paskirties. Kaip jau nurodyta anksčiau, nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo turi būti aiškūs, pagrįsti bei priežastiniu ryšiu susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Nagrinėjamu atveju apeliantas fakto, kad patiria realius nuostolius ar tokių nuostolių atsiradimo tikimybė išlieka ateityje neįrodė (CPK 178 str.).
  6. Apelianto nurodyti atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas negalėjo parduoti apeliantui nuosavybės teise priklausančio turto, esančio ( - ), taip pat nepatvirtina nuostolių atsiradimo fakto. Šiuo aspektu pažymėtina, kad jeigu minėtas konkretus objektas (butas) buvo antstolio aprašytas, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2014-04-22 nutartį, tai apeliantas sudaryti 2016-04-12 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties su S. Š., galiojant Vilniaus apygardos teismo 2014-04-22 nutartimi taikytiems disponavimo ribojimams, apskritai negalėjo ir negalėjo dėl to patirti nuostolių baudos forma. Jeigu apeliantas 2016-04-12 preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį sudarė galiojant šiam konkrečiam turtui taikytiems apribojimams, tai pats ir turi prisiimti tokio elgesio padarinius. Vien apelianto lūkesčiai ar prielaidos, kad bylinėjimasis tarp šalių greitu metu pasibaigs ir apeliantas galės sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, nesuteikė teisės apeliantui disponuoti areštuotu turtu, kuriam yra pritaikyti laikini apribojimai. Kitokios išvados nesuponuoja ir apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas dėl avanso grąžinimo ir netesybų.
  7. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo išsprendė neteisingai. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokios apeliacinio teismo išvados nesuponuoja, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
  8. Bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už paduotą atskirąjį skundą) paskirstymo klausimas nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai